savas namas

TURINYS

TURINYS 1
SANTRAUKA 2
VERSLO TIKSLAI, GALIMYBĖS IR ORIENTYRAI 3
KONKRETŪS SIEKIAI 3
PRODUKCIJOS APIBŪDINIMAS 3
RINKOS ANALIZĖ 4
Verslo srities aprašymas, statybos SSGG (SWOT) analizė 4
RINKOS APŽVALGA 7
KONKURENCIJOS ANALIZĖ 7
PARDAVIMŲ DYDŽIO PROGNOZĖS 8
GAMYBA 8
Vieta 8
PATALPOS 9
TIEKĖ JAI 10
GAMYBOS PROCESAS 10
GAMYBOS SAVIKAINA 11
KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS 12
MARKETINGAS 12
Marketingo strategija 12
REKLAMA 13
ORGANIZACIJA IR VALDYMAS 14
Įmonės savininkai ir valdytojai 14
ORGANIZACIJOS STRUKTŪRINĖ SCHEMA 14
ĮMONĖS PERSONALAS 16
ATLYGINIMAI 16
ĮDARBINIMAS / KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS 17
DARBUOTOJŲ MOTYVACIJA 17
FINANSINIAI DUOMENYS 18
REIKALINGOS INVESTICIJOS 18
DIDŽIAUSIOS RIZIKOS IR PROBLEMOS 21
Rizikų apibūdinimas 21
RIZIKOS MAŽINIMO BŪDAI 22
IŠVADOS 24
NAUDOTA LITERATŪRA 25
PRIEDAI 26
VERSLO PLANO STRUKTŪRA 30SANTRAUKA
Nauja įmonė UAB „Savas namas“ ruošiasi užsiimti individualiųjų gyvenamųjų namų statyba, remontu ir rekonstrukcija. Pagal rinkos tyrimus, individualiųjų gyvenamųjų namų statyba šiuo metu yra perspektyvi statybos sritis, kadangi kyla bendras ekonomikos lygis, daugėja išduodamų paskolų būstams sttatyti ir renovuoti.
Įmonė orientuosis į šias klientų grupes: norintys pasistatyti gyvenamąjį namą, bei gyvenamųjų namų savininkai, kuriems reikalingos remonto paslaugos. Tikimasi per pirmuosius metus parduoti 5-6 gyvenamuosius namus, ir atlikti kitų paslaugų už 50-70 000 litų, gauti bendrą apie 240 000 litų pelną.
Veiklai pradėti įmonei bus reikalingas papildomas kapitalas pirkti sklypams, kuriuose galėtų statyti gyvenamųjų namų kvartalą, taip pat lėšos, skirtos statybinėms medžiagoms pirkti. Iš viso įmonė norėtų gauti 500 000 litų kreditą penkeriems metams su 8 % palūkanomis. Kaip garantiją investuotojams pateiks įsigytą žemę ir turimas gamybines paatalpas.
Produkciją realizuoti numatoma savo jėgomis, patiems ieškant klientų pastatytiems namams, be abejo, kai kurie klientai į firmą kreipsis patys, norėdami gauti individualizuotą projektą ar statytis namą savo turimame sklype. Plačiai taikomos įvairios reklamos priemonės bei nuolaidos, norint pritraukti platesnį klientų ra

atą.
Išanalizavus galimas rizikas, galima daryti išvadą, kad tai gana rizikingas verslas, nes nemažai įtakos turi sezoniniai svyravimai, bendra ekonominė padėtis, nenumatyti atvejai, konkurencija ir kt. Tačiau yra priemonių rizikai įveikti arba bent iš dalies ją sumažinti.VERSLO TIKSLAI, GALIMYBĖS IR ORIENTYRAI
Pagrindiniai įmonės tikslai – įsitvirtinti rinkoje, gauti pelną ir suteikti įmonės darbuotojams stabilų pragyvenimo šaltinį.
Artimiausi tikslai:
1. Gauti kreditą iš banko gamybai pradėti (žemės sklypams ir statybinėms medžiagoms pirkti).
2. Rasti patikimus ilgalaikius tiekėjus, sudaryti su jais palankias sutartis.
3. Vykdyti plačią reklamą, siekiant sudominti daugiau klientų.
4. Iki pirmųjų metų pabaigos pasiekti tokį pelną, kad būtų galima pradėti grąžinti paskolą.
Tolimesni įmonės tikslai yra šie:
1. Nukonkuruoti konkurentus geresnės kokybės ir žemesnės kainos pagalba.
2. Kiek įmanoma mažinti sąnaudas.
3. Nuolat prižiūrėti ir didinti kokybę.
4. Domėtis technologijų tobulinimu ar allternatyvia veikla.
5. Pasiekti maksimalų pelną iš kurio būtų galima kaupti kapitalą verslo plėtotei.KONKRETŪS SIEKIAI
Konkretūs įmonės tikslai atsispindi finansiniuose rezultatuose. Per pirmuosius metus įmonė tikisi parduoti 5-6 gyvenamuosius namus, kurių bendra vertė 1 000 000 – 1 600 000 Lt, atlikti remonto darbų už 50 – 70 000 Lt, gautas pelnas būtų lygus apie 240 000 Lt. Tokiu atveju būtų galima pradėti grąžinti kreditą, atidavus 100 000 litų .
Antraisiais metais įmonės tikslai būtų pasiekti 300 – 400 000 litų pelną ir grąžinti bankui iki 200 000litų.
Gautą 500 000 litų kreditą įmonė planuoja grąžinti per 5 metus, priklausomai nuo būsimo pelno, ir anksčiau per 3-4.PRODUKCIJOS APIBŪDINIMAS
Įmonė ru
uošiasi statyti individualius gyvenamuosius namus atskiriems klientams, taip pat statyti privačių namų kvartalus ir paskui juos pardavinėti. Kadangi bendrovė turės savo architektą, nereikės pirkti projektų iš kitų firmų, taip bus galima sukurti savo stilių, be to, įtikti įvairiems klientų poreikiams, pritaikant projektus pagal jų pageidavimus.
Norint pritraukti daugiau klientų, naudojama lanksti marketingo sistema, galima bus užsisakyti namą „iki rakto“, arba tik dalį — karkasą, likusią dalį paliekant užbaigti klientui savo jėgomis.
Savo statiniams numatomos naudoti kokybiškos lietuviškos statybinės medžiagos: plytos, betono blokeliai ir pan. Tai leis mažinti gamybos savikainą (mažesnės transporto išlaidos, palankios sutartys su medžiagų tiekėjais).
Be statybos, įmonė užsiims ir rekonstrukcijos bei remonto darbais, kad būtų platesnis paslaugų spektras ir būtų galima užpildyti ne sezono metu sumažėjusią gyvenamųjų namų paklausą .
Produkcijos kokybei skiriamas didelis dėmesys, pradedant nuo medžiagų kokybės tikrinimo, kvalifikuotų darbuotojų samdymo, baigiant kokybės priežiūra kiekviename statybos etape.RINKOS ANALIZĖ
Verslo srities aprašymas, statybos SSGG (SWOT) analizė
Statyba, palyginti su kitomis pramonės šakomis, pasižymi mažu darbo našumu ir dideliu fragmentiškumu. Joje bus vykdoma įvairiapusė veikla: kelių tiesimas, pramoninių, komercinių ir gyvenamųjų pastatų, tiltų statyba, pastatų atnaujinimas ir eksploatavimas, statybinių medžiagų gamyba ir pan.

SILPNYBĖS

Šiuo metu Lietuvos statyba turi palyginti daug silpnybių, su kuriomis dar gana ilgą laiką teks kovoti. Galima išskirti tokias Li

ietuvos statybos silpnąsias puses:
1. Lietuva paveldėjo neracionalią statybos medžiagų pramonę, kuriai modernizuoti reikia didelių
investicijų. Nebaigta statybos medžiagų pramonės restruktūrizacija.
2. Nepakankamas statybos produktų eksportas. Lietuvos statybos bendrovių pagrindinės darbų
apimtys vykdomos šalies viduje.
3. Nepakankamai efektyvi teisinė aplinka. Neišspręstos nebaigtų statybų ir žemės nuosavybės
problemos. Neskatinamos investicijos į gyvenamąją statybą, į būsto atnaujinimą ir modernizavimą.
4. Nesprendžiama socialinio būsto problema. Vakarų šalyse socialiniam būstui tenka 10-40% viso butų fondo, o Lietuvoje — mažiau kaip 3%. Lietuva gerokai atsilieka nuo Europos vidurkio, skaičiuojant butus, tenkančius 1000 gyventojų.
5. Daugelis Lietuvos statybos organizacijų, ypač mažos ir vidutinio dydžio įmonės, visai nenaudoja ar minimaliai naudoja informacinių ir interneto technologijų galimybes.
6. Nėra teisinės aplinkos, kuri palengvintų ir skatintų inovacijų plėtrą. Labai lėtai diegiama inovacinė veikla, pavyzdžiui konsultacinės, pastatų ūkio valdymo, interneto paslaugos. Inovacinė veikla vykdoma tik nedaugelyje įmonių, ypač menkas jose mokslinis potencialas. Inovacijos statyboje dažniausiai diegiamos konkretaus projekto pagrindu, todėl tai nėra nuolatinis procesas.
7. Nepalanki aplinka investicijoms. Neskatinamos įmonių investicijos į technologijų plėtrą,
neišnaudojamos lizingo galimybės. Žemas statybos sektoriaus bendrovių ir mokslo bei technologijų institucijų, taip pat ir universitetų bendradarbiavimo lygis.

STIPRYBĖS

Galima išskirti tokias Lietuvos statybos stipriąsias puses:
1. Lietuva priskirtina prie šalių su atvira ekonomika.
2. Lietuvos statybos pagrindinė stiprybė — darbo jėgos kvalifikacija, maži darbo ir paslaugų kaštai.
3. Baigta statybos sektoriaus bendrovių privatizacija ir vyksta restruktūrizacija. Sukurta teisinė įmonių ve

eiklą reglamentuojanti bazė ir realiai vyksta konkurencija.
4. Privatizuotas būsto sektorius. Nemaža dalis Lietuvos gyventojų investuoja pinigus į privatų būstą. Taip pritraukiamos nemažos privačios lėšos.
5. Dabartinė fizinė infrastruktūra yra pakankama, kad galėtų sėkmingai palaikyti statybos plėtrą.
6. Geri statybos sektoriaus pagrindai, stiprios tradicijos. Statyboje taikomi nauji vadybos metodai, nelabai dideliu mastu diegiamos kitos inovacijos.
7. Gerėja statybos produktų ir paslaugų eksporto galimybės. Įmonės konkuruoja tarptautinėse rinkose.
8. Sėkmingai diegiamos Europos Sąjungos direktyvos ir Europos standartai.
9. Dabar Lietuvoje būsto kreditavimo ir valstybės garantijų paskoloms teikti sąlygos yra geresnės nei daugelyje kitų Rytų Europos šalių.
10. Išplėtota statybos specialistų rengimo sistema.
11. VGTU, KTU, KU ir keliuose mokslo institutuose yra kvalifikuotas mokslinis potencialas, kuris padeda didinti statybos konkurencingumą.

GRĖSMĖS

1. Vis stiprėja konkurencija statyboje. Auga užsienio statybos kompanijų konkurencija. Vietinėsbendrovės, daugiausia vykdžiusios darbus pagal kainos principą, gali nesugebėti konkuruoti su užsienio bendrovėmis.
2. Statybos organizacijų konkurenciniai pranašumai remiasi pigia darbo jėga, pigiomis žaliavomis. Įgytų konkurencinių pranašumų (pažangios technologijos, įmonių reputacija) Lietuvos statyba turi mažai.
3. Valstybė nepakankamai įvertina mokslo, žinių ir inovacijų svarbą.
4. Nepasirengimas pasinaudoti ES struktūrinių fondų lėšomis.
5. Nepakankamai pritraukiamos privačios lėšos į statybos projektus.
6. Statybą nuolatos lydi cikliniai nuosmukiai ir pa.kilimai.
7. Biudžeto galimybių (būsto finansavimas, socialinis būstas, nebaigta statyba ir t.t.) priklausymas nuo vidaus ir tarptautinės aplinkos.
8. Valdančios partijos dažnai skirtingai suvokia rinkos ekonomiką – nuo griežto valstybės kišimosi iki neriboto rinkos veikimo. Galimos klaidos bei disproporcijos nustatant statybos politikos prioritetus.
9. Didelės reformų, naujų technologijų diegimo ekonominės, organizacinės, informacinės ir
administravimo išlaidos.
10. Nėra palankių sąlygų sukurtoms investicijoms.

GALIMYBĖS

1. Lietuvai tapus ES nare, pagerės sąlygos eksportuoti statybos produktus ir paslaugas. Tai atlikus, statybos šaka galėtų sukurti 10 – 12 % bendro vidaus produkto.
2. Stiprėjant privačiam verslo sektoriui atsiranda daugiau statybos plėtros galimybių.
3. Ekonomikos augimas, pajamų, tenkančių vienam gyventojui, didėjimas, urbanizacijos plėtra ir kiti veiksniai Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse didina statybos paklausą.
4. Plačiau taikyti statyboje informacines ir interneto technologijas.
5. Dalyvauti ES finansuojamuose infrastruktūros plėtros projektuose.
6. Didinti socialinio būsto statybą mažas pajamas turintiems gyventojams. Spręsti nebaigtų statybų problemas. Atnaujinti senus būstus.
7. Diegti inovacijas statybos organizacijose. Tobulinti pastatų ūkio valdymo ir priežiūros sistemą.
8. Veiksmingiau naudoti energinius išteklius, mažinant statybos poveikį aplinkai
9. Šiuo metu Lietuvos ekonomikos atvirumas yra vienas iš liberaliausių tarp Europos valstybių.
10. Atsiranda galimybių gauti techninę, konsultacinę bei finansinę ES paramą, kai sudarys sąlygas efektyviau atlikti statybos restruktūrizavimą bei infrastruktūros modernizavimą.
11. Atsigaunanti Rusijos ekonomika sudaro palankias sąlygas Lietuvos statybos organizacijoms aktyviau skverbtis į jos rinką.
12. Sudaryti sąlygas sąžiningai konkurencijai.RINKOS APŽVALGA
Dėl siauros specializacijos firma dirbs tik nedidelėje statybos rinkos dalyje – individualiųjų gyvenamųjų namų rinkoje. Nors ir nedidelė, ši rinkos dalis turi neblogas perspektyvas, kadangi privačių namų paklausa nemažėja, augant gyventojų pajamoms ir gerėjant paskolų gavimo galimybėms, net kyla.
Dabar šioje rinkoje dirba ne tiek ir mažai firmų, tačiau jų veikloje individualiųjų namų statyba užima nedidelę dalį. 0 orientuojantis viena kryptimi, galima pasiekti geresnių rezultatų, taigi konkurenciją įmanoma įveikti.
Pagrindiniai numatomi klientai – didesnes nei vidutinės pajamas gaunančios šeimos, nusprendusios statytis savo namą, taip pat individualių butų ir gyvenamųjų namų savininkai, kuriems reikalingos remonto ar panašių statybos darbų paslaugos. Kadangi kuriama lanksti gamybos sistema, galima pritraukti daugiau klientų, nenorintiems tipinio projekto galima pasiūlyti individualų, taip pat perdaryti turimą projektą pagal klientų pageidavimus.
Kadangi rinkai būdingas sezoniškumas, t.y., daugiau užsakymų statyti gaunama pavasarį, firma savo veiklą taip pat numato derinti pagal šiuos svyravimus, ne sezono metu taikydama nuolaidas bei labiau orientuodamasi į kitus – remonto, apdailos ir panašius darbus.KONKURENCIJOS ANALIZĖ
Gyvenamųjų namų statybos srityje dirba nemažai firmų, vienos orientuojasi daugiau į daugiabučių namų statybą, kitos užsiima įvairia veikla.
Apžvelgus visas panašaus pobūdžio firmas, galima daryti išvadas, kad stipriausi konkurentai: UAB „Strateksas“, UAB “Šiaulių titanas“, UAB „Arkada“, taip pat UAB „Jonostata“. Šios firmos jau gerai įsitvirtinusios rinkoje ir užima nemažą jos dalį, todėl pagrindinės konkurencinės strategijos kryptys turėtų būti tokios:
• pateikti rinkai nuo konkurentų neatsiliekančios ar dar geresnės kokybės produkciją;
• siekti klientams patrauklių kainų naudojant pažangias technologijas bei mažinant gamybos išlaidas;
• atlikti ne tik statybos, bet ir remonto, renovacijos darbus, kad būtų galima pritraukti ne tik gyvenamųjų namų statytojus, bet ir savininkus;
• teikti įvairių papildomų paslaugų, kurias nevisada teikia konkurentai (konsultacijos ir pagalba paskolų gavimo, draudimo klausimais);

• daug dėmesio skirti reklamai, gero firmos įvaizdžio kūrimui;PARDAVIMŲ DYDŽIO PROGNOZĖS
Tiksliai pardavimą skaičiaus numatyti neįmanoma, tačiau pagal finansinių rezultatų analizę, įmonė dirbtų pelningai, per metus gavusi 5-6 gyvenamąją namų užsakymus, kurių bendra vertė būtų apie 1 000 000 – 1 600 000 litų ir papildomai atlikusi remonto ir rekonstrukcijos darbų už 50 – 70 000 litų. Toks užsakymų kiekis nėra itin didelis, todėl atrodo realus ir pasiekiamas.GAMYBA
Vieta
Planuojama firma kurti Liejyklos gatvėje, kadangi yra patogi susisiekimo atžvilgiu, lengvai randama ir pastebima klientų.

Pav. Nr. 2. Vieta miesto planePATALPOS
Administracinės patalpos bus nuomojamos iš nekilnojamojo turto bendrovės „Ober – Haus“.
Patalpų bendras plotas 131 m2

Pav. 3. Patalpų vaizdas
Vėliau planuojama įsikurti savo statytame name, taip sutaupant nuomos išlaidas . Bet numatoma ir galimybė toliau nuomotis dalį patalpų Liejyklos g., kad nebūtų prarastas ryšys su ankstesniais klientais.
Gamybinės patalpos bus skirtos sandėliavimui, smulkiai gamybai, mašinų ir mechanizmų laikymui. Kadangi numatoma, jog visos patalpos nebus panaudotos, dalį bus galima išnuomoti. Pagal vietovės rinkos nuomos kainą orientuojamasi į 8 lt už kv. metrą.

Pav. Nr. 4. Gamybinės patalposTIEKĖ JAI
Įmonė statybines medžiagas pirks pagal ilgalaikes sutartis iš pastovių tiekėjų. Taip klientams galima garantuoti kokybę, tiekimo patikimumą. Renkamasi stambesni gamintojai, galintys pasiūlyti gerą produkciją palankesnėmis kainomis.
Tiekėjų paieška ir medžiagų užsakymu rūpinasi tiekimo skyrius.GAMYBOS PROCESAS
Pagrindiniai namo statybos proceso etapai šie:
1. Sutarties tarp užsakovo ir UAB „Savas namas“ pasirašymas.
2. Pastato projektavimas.
3. Sąmatos sudarymas, finansavimo analizė, jei būtina.
4. Reikalingo darbininkų skaičiaus nustatymas, jų darbo plano sudarymas.
5. Sutarčių su tiekėjais sudarymas, medžiagų užsakymas ir pirkimas.
6. Statybos sklypo priėmimas.
7. Statybos sklypo paruošimas statybai.
8. Pastato nulinio ciklo elementų įrengimas.
9. Pastato laikančių ir atitvarinių konstrukcijų statyba.
10. Stogo įrengimas.
11. Inžinerinės įrangos I etapas.
12. Išorės inžinerinių tinklų prijungimas ir išbandymas.
13. Apdailos darbai ir aplinkos sutvarkymas.
14. Inžinerines įrangos II etapas.
15. Pastato užbaigimas ir atidavimas naudoti.

Tokia tvarka gamybos procesas vyktų užsakovui firmoje užsakius individualų gyvenamąjį namą. Galimas ir kitas variantas; firma nusiperktų keletą sklypų ir juose statys gyvenamuosius namus, kuriuos paskui parduos. Abu variantai turi savų pranašumų ir trūkumų: pirmu atveju jau yra užsakovas, todėl firmai nebereikia rūpintis realizavimu, antru atveju šiek tiek sumažinama sezoniškumo įtaka, tačiau iškyla kapitalo įšaldymo grėsmė, neradus pirkėjų.GAMYBOS SAVIKAINA
Bendra sąmatinė darbų vertė susideda iš šių pagrindinių dalių:
 Tiesioginės išlaidos;
 Priskaičiavimai;
 Paslaugos (projektavimas, tyrinėjimai, derinimas, draudimas ir t.t.).

Tiesioginės išlaidos:
Darbo užmokestis (atlyginimas + pajamų mokestis (apie 27%) + socialinis draudimas 3% + atostoginiai); nuo bendros sumos sudaro 5% — 65% (vidutiniškai apie 20%). Skaičiuojamas žmogaus darbo valandomis (žm. val.). Vidutinis 3,5 kategorijos darbininko tarifinis atlyginimas yra 8,097 Lt/val., bet dar reikia atskaičiuoti pajamų mokestį bei soc. draudimą.
Medžiagų kaina (tiekėjo kaina + transportavimas + apyvartinių lėšų įšaldymas); nuo bendros sumos sudaro 20% – 90% (vidutiniškai apie 70%).
Statybinių mechanizmų kaina (nuoma arba amortizacija + mechanizatoriaus atlyginimas), 0-50% nuo bendros sumos (vidutiniškai – 10%). Skaičiuojamos mechanizmo darbo valandomis (maš. val. ).
Priskaičiavimai:
Pagalbinių medžiagų ir papildomų mechanizmų vertė – tai nefiksuotas antkainis, įvertinantis vidutinių kainų panaudojimo riziką. Pagalbinių medžiagų ir papildomų mechanizmų vertė paprastai būna apie 2% (leidžiama iki 5%).
Linijinio personalo uždarbis – tai statybvietės darbuotojų darbo užmokestis su pridėtinėmis išlaidomis (leidžiama iki 17.3%). Gali būti ir mažesnis, priklausomai nuo darbo organizavimo specifikos (pavyzdžiui, paskiriant kelias pareigas vienam žmogui). Skaičiuojamas nuo tiesioginio darbo užmokesčio.
Pridėtinės išlaidos – tai administracijos ūkio išlaidos, darbo sauga, darbų organizavimo išlaidos, įrankiai, patalpų nuoma ir t.t. Leidžiama iki 70%, tačiau nedidelėms statybos ar remonto bendrovėms (iki 20 darbininkų) jos sudaro apie 45%-50%.
Kitos išlaidos — tai komandiruotpinigiai, priedas už kvalifikaciją, energijos išlaidos ir pan. Leidžiama iki 3%.
Pelnas – labiausiai problematiškas punktas. Tačiau tai ne ”grynasis“ pelnas, juo taip pat padengiamos išlaidos, susijusios su apyvartinių lėšų įšaldymu, infliacija ir t.t, Leidžiama iki 8%, nors dažniausiai būna nuo 2% iki 6%
PVM – fiksuotas 18% mokestis. Gyvenamai statybai ir susijusiems su ja darbais (pavyzdžiui komunikacijos, vandentiekio tinklai ir pan.) PVM nepriskaičiuojamas, nors medžiagoms kadangi bet kuriuo atveju jas įsigydamas rangovas PVM sumoka, šis priskaičiavimas sąmatose gali figūruoti.
Priskaičiavimai padidina kainą vidutiniškai nuo 1,4 iki 2,1 karto; šis skaičius priklauso nuo darbo sąnaudų ir medžiagų kainos santykio bei konkrečių priskaičiavimų dydžio. Darbo užmokestis su priskaičiavimais, palyginus su tiesioginėmis išlaidomis, paprastai padidėja šiek tiek daugiau, nei 2 kartus, medžiagos ir mechanizmai – apie 25%.
Paslaugos:
Projektavimo ir tyrinėjimo darbai paprastai sudaro 5% – 9% nuo kapitalinių įdėjimų, priklausomai nuo statybos kainos bei statinio sudėtingumo.KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
Kokybei, kaip vienam iš svarbiausių tikslų, skiriamas ypatingas dėmesys. Kokybės priežiūra vykdoma visuose etapuose:
1. Tikrinama perkamų statybinių medžiagų kokybė, jų sertifikatai.
2. Statybos metu techninis prižiūrėtojas tikrina, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoja statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleidžia jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, taip pat jei nepateikti statybos produktų kokybę patvirtinantys dokumentai.
3. Užbaigus statinį dar kartą patikrinama jo kokybė.
4. Statiniams suteikiama 5 metų garantija, paslėptoms konstrukcijoms – 10 metų
garantija.MARKETINGAS
Marketingo strategija
Kaip jau minėta anksčiau, produkciją pateikti rinkai numatoma dviem būdais.
Pirmu atveju pats klientas randa firmą ir joje užsisako namo statybos arba remonto paslaugas.
Antras atvejis — įmonė nusiperka keletą sklypų, kuriuose stato gyvenamųjų namų kvartalą, kuriems pati ieško pirkėjų. Šis būdas dabar gana paplitęs tarp statybos įmonių. Šitaip įmonė apsirūpina darbu ilgam laikui mažėja sezoniškumo įtaka, keleto objektų statyba vienoje vietoje mažina gamybos kaštus. Tačiau gresia kapitalo įšaldymas neradus pirkėjų, įsiskolinimas kreditoriams. Kiekvienu atveju reikia įvertinti konkrečias aplinkybes: vietos savybes, sklypų patrauklumą, numatomą pardavimo kainą ir kt.REKLAMA
Vienas iš pagrindinių būdų pritraukti daugiau klientų – reklama. Ji būtina nuo pat firmos įsikūrimo, kad potencialūs klientai išgirstų apie naują tokio pobūdžio firmą ir susidomėtų jos paslaugomis.
Pagrindiniai reklamos būdai yra trys: spauda, internetas, specializuotos parodos.
Reklaminiai skelbimai bus spausdinami reklaminiuose laikraščiuose („ Alio Reklama”, „Ober – Haus nekilnojamasis turtas”), taip pat architektūriniuose bei statybiniuose žurnaluose ir laikraščiuose („ Statybų pilotas“, „Statyba“, „Namas ir aš“, „Namas, kuriame gyvenu“. „Nekilnojamasis turtas“ ir pan.).

Pav. Nr. 5. Skelbimo pavyzdys.

Plačiausiai numatoma reklamuotis internetu, kadangi šiuo atveju mažiausios išlaidos. Išsamiausiai bus firma pristatoma nuosavame interneto tinklalapyje, kuriame galės rasti visus duomenis apie firmą, jos paslaugas ir įkainius. Tai viena iš priimtiniausių reklamos formų klientams, kadangi prieinama jiems patogiu metu, neišeinant iš namų, o taip pat jie gauna išsamią informaciją. Smulkiau apie rūpimus klausimus galima pasiteirauti elektroniniu paštu.
Taip pat naudojamasi ir kitų internetinių tinklalapių reklamos paslaugomis, juose pateikiant nuorodą į savo puslapį. Reklamuojamasi panašios srities — nekilnojamojo turto, statybos, architektūros — puslapiuose (www.arch.lt, www.statyba.lt ir pan.)
Ne mažiau svarbi reklamos priemonė — dalyvavimas specializuotose parodose („ Statyba”, „Resta” ). Jose galima tiesiogiai bendrauti su klientais, priimti užsakymus, pateikti savo produkciją. Parodų metu platinami pristatantys firmą lankstinukai. Lankstinuko pavyzdys pateiktas priede Nr. 2.
Reklamos priemonių pasirinkimas priklausomai nuo veiksmingumo atsispindi Priede Nr. 1.
Išlaidos reklamai svyruoja priklausomai nuo sezono. Kadangi gyvenamųjų namų ir butų paklausa didesnė pavasarį bei vasarą, tai ir reklamai tuo metu bus skiriama daugiau lėšų. Konkrečius skaičius iš anksto pateikti būtų gana sudėtinga, nes lėšų dydis priklausys nuo užsakymų skaičiaus bei priklausomai nuo poveikio pasirinktos reklamos rūšies. Už reklamą bei jos veiksmingumo tyrimus firmoje atsakingas komercijos skyrius. Apibendrintais skaičiavimais reklamai numatoma skirti nuo 200 Lt. per mėnesį ne sezono metu iki 800 Lt. per mėnesį sezono metu.
Žinoma, gerai prekei reklamos nereikia, nes ji kalba pati už save, todėl daugiausia dėmesio bus skiriama kokybei, kad klientų atsiliepimai pasitarnautų kaip papildoma reklamos priemonė.ORGANIZACIJA IR VALDYMAS
Įmonės savininkai ir valdytojai
Įmonės vadovai – asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą bei patirties statybos srityje.
Generalinis direktorius – baigęs statybos ekonomiką, anksčiau 2 metų dirbęs statybinėje įmonėje.
Komercijos direktorius – turi aukštąjį vadybinį išsilavinimą ir 2 metų patirtį statybos produktų marketingo ir reklamos srityje.
Gamybos direktorius – turi aukštąjį statybinį išsilavinimą ir 2 metų patirtį įvairiose statybos firmose.ORGANIZACIJOS STRUKTŪRINĖ SCHEMA
Generalinis direktorius atliks šias funkcijas:
• Savarankiškai spręs gamybinius, organizacinius, prekybinius, finansinius klausimus.
• Pateiks klausimus svarstyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.
• Atstovaus bendrovei.
• Priims ir atleis iš darbo administracijos darbuotojus
• Tvirtins ketvirtinį ir metinį balansą.
• Atidarys ir uždarys banko sąskaitas.
• Be įgaliojimų veiks įmonės vardu ir duos įgaliojimus vykdyti jo kompetencijos funkcijas.
• Kartu su buhalteriu atsakys už ūkinės veiklos ir turto buhalterinę – finansinę apskaitą.

Gamybos direktorius atsakingas už tiekimo ir statybos skyrių veiklą, tikrina atliekamų darbų kokybę.
Komercijos direktorius vadovaus komercijos skyriui. Šis skyrius rūpinasi klientų paieška, užsakymų gavimu, marketingu ir reklama.
Personalo skyrius priims ir atleis nuolatinius darbuotojus. Ieškos papildomų darbuotojų esant didesniam užsakymų skaičiui sezono metu.
Tiekimo skyrius aprūpins statybos skyrių statybinėmis medžiagomis ir įrengimais.
Statybos skyrių sudarys projektuotojai, statybos darbų vadovai ir darbininkai. Šio skyriaus darbuotojų skaičius priklausys nuo sezono ir paklausos.ĮMONĖS PERSONALAS
Įmonės darbuotojų skaičius:
Generalinis direktorius. Komercijos direktorius. Gamybos direktorius. Buhalteris. Sekretorė.
Personalo skyrius – 2 darbuotojai.
Komercijos skyrius – 2 darbuotojai.
Tiekimo skyrius – 3 darbuotojai.

Statybos skyrius – 1 architektas, 1 konstruktorius, 1 sąmatininkas, 1 statybos darbų vadovas, 20 nuolatinių darbininkų (šis skaičius numatomas įmonės įsikūrimo pradžioje, vėliau gali keistis)
Samdomi darbuotojai – priklausomai nuo situacijos, 10 – 20 žmonių.
Iš viso: 36 – 56 žmonės.ATLYGINIMAI
Apytikslis atlyginimų dydis pateiktas lentelėje, tačiau jis gali kisti priklausomai nuo užsakymų skaičiaus. Finansinių rezultatų bei darbuotojų kvalifikacijos.

Darbuotojai Darbuotojų
skaičius Atlyginimas
neatskaičius
mokesčių Atlyginimas
atskaičius
mokesčius
Generalinis direktorius 1 2660 2000
Komercijos direktonus 1 1995 1500
Gamybos direktorius 1 1995 1500
Buhalteris 1 1130,5 850
Sekretorė 1 1130,5 850
Personalo skyrius 2 1263,5 950
Komercijos skyrius 2 1263,5 950
Tiekimo skyrius 3 1263,5 950
Architektas 1 1330 1000

Konstruktorius 1 1330 1000
Sąmatininkas 1 1330 1000
Statybos darbų vadovas 1 1330 1000
Darbininkai 20 1064 800
Iš viso: 36 19085,5 14350

ĮDARBINIMAS / KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS

Priimant į darbą didžiausias dėmesys skiriamas išsilavinimui, kvalifikacijai ir darbo patirčiai. Vadovaujantys darbuotojai (skyrių direktoriai), taip pat statybos darbų vadovas, architektas privalo būti su atitinkamu aukštuoju išsilavinimu, turėti bent keletą metų panašaus darbo patirties. Žemesnio rango darbuotojai gali būti su aukštesniuoju profesiniu išsilavinimu. Kadangi darbuotojų kvalifikacija yra firmos darbų kokybės garantija, kvalifikacijos kėlimui turi būti skiriamas atitinkamas dėmesys. Nuolatiniams darbuotojams sudaromos sąlygos kelti kvalifikaciją atitinkamuose kursuose, seminaruose. Taip pat sudaromos galimybės susipažinti su naujomis medžiagomis bei statybos technologijomis.DARBUOTOJŲ MOTYVACIJA
Verslo įmonės veiklos rezultatai priklauso nuo jos darbuotojų skatinimo, suinteresuotumo našiai, kokybiškai ir produktyviai dirbti savoje įmonėje. Dažniausiai tai susiję su noru dirbti konkrečioje organizacijoje, o norėjimą formuoja poreikiai.
Pasitenkinimas darbu rodo, kad įmonėje tenkinami darbuotojų poreikiai, o tai teigiamai veikia ir verslo veiklos rodiklius. Kiekvienas žmogus tikisi, kad darbovietėje patenkins savo norus, poreikius, lūkesčius, todėl reikia visam tam sudaryti tinkamas sąlygas. Pasitenkinimas darbu yra dinamiškas reiškinys, jis keičiasi, todėl šiuo klausimu reikia nuolat domėtis. Praktiškai neįmanoma patenkinti visų norų ir poreikių, tačiau reikia stengtis patenkinti bent jų daugumą. Darbuotojo nepasitenkinimas darbu įmonėje sukelia neigiamas pasėkmes: didėja kadrų kaita, pravaikštos, blogėja darbo organizavimas ir kt. Pasitenkinimas darbu susijęs su darbuotojų amžiumi, įmonės dydžiu, darbo sąlygomis, skatinimu ir kt.
Viena svarbiausių skatinimo priemonių – darbuotojų atlyginimas. Todėl atlyginimo sistemos turi būti teisingos, kad įvertintų darbuotojo sąnaudas ir visiems būtų deramai atlyginta priklausomai nuo atlikto darbo ir jo kokybės. Kiekvienas darbuotojas turi pajusti, kad jis turi lygias darbo galimybes, palyginti su kitais darbuotojais.
Efektyviausiai darbuotojų motyvaciją skatina darbo užmokesčio susiejimas su įmonės veiklos rezultatais – pelnu. Taigi firmoje ir bus taikomas šis motyvacijos skatinimas, išmokant premijas priklausomai nuo įmonės pelno. Taip pat motyvacija palaikoma priemokomis už viršvalandžius, darbą švenčių dienomis ir pan.FINANSINIAI DUOMENYS
Kol įmonė nepradėjusi savo veiklos, būsimų finansinių rezultatų nagrinėjimas tegali būti reliatyvus, nes neįmanoma tiksliai apskaičiuoti laukiamų išlaidų, pajamų ir pelno. Apytikslės, t.y. labiausiai tikėtinos prognozės pateiktos 6 lentelėje. Šiuo atveju numatoma, kad per metus įmonė pastatys ir parduos 6 gyvenamuosius namus. Kurių apytikslė kaina — 265 000 Lt (su sklypo kaina), arba 1600 Lt už m2. Apskaičiuota gamybos savikaina — 1200 Lt/ m2. Papildomai įmonė tikisi atlikti remonto darbų už 50 000 Lt.
Gautas grynasis pelnas, atskaičius mokesčius, metų gale sudarys apie 240 000 Lt. Tačiau pelną, kaip matosi lentelėje, įmonė pradeda gauti tik nuo 3 veiklos mėnesio, iki tol egzistuoja tik išlaidos, skirtos gamybai. Taip pat išsiskiria sezoniniai svyravimai, rudenį ir žiemą veikla yra nuostolinga, nes pastovūs kaštai nepadengiami iš bendrųjų pajamų. Todėl reikia papildomų kapitalinių įdėjimų apyvartinėms lėšoms padengti.REIKALINGOS INVESTICIJOS
Kaip rodo finansiniai rezultatai, reikalingos papildomos investicijos gamybos procesui pradėti ir trūkstamam apyvartiniam kapitalui padengti. Įmonė ruošiasi pirkti 10 žemės sklypų, kuriuose pradėtų statyti gyvenamųjų namų kvartalą, todėl pirmiausia reikalingos lėšos sklypams pirkti. Žemei numatoma išleisti apie 250 000 Lt, mokant apie 25 – 30Lt/m2. Taip pat reikėtų apie 250 000 Lt statyboms pradėti.
Taigi numatoma imti 500 000 Lt kreditą 5 metams su 8% palūkanomis. Finansinių rezultatų analizė rodo, kad pradėti gražinti pasiskolintas lėšas galima jau pirmųjų metų gale, atiduodant apie 50% pelno (100 000 Lt), optimistinės prognozės atveju — 200 000 Lt. Taigi yra galimybių atiduoti paskolą ir anksčiau laiko, per 3 metus.
Investicijos į žemės sklypus yra gana saugios, kadangi žemės vertė išlieka stabili, be to, pinigai grįžta iškart juos pardavus su gyvenamaisiais namais.
Kaip garantija investuotojams pateikiamas įmonės turimas turtas: gamybinės patalpos, kurių vertė apie 300 000 Lt, ir numatyti pirkti sklypai, vertė apie 250 000 Lt.

Laikas, mėnesiai

Išlaidos ir pajamos Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis Sausis Vasaris Kovas Balandis

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Per
metus
Medžiagos ir mechanizmai 73000 144000 217000 217000 146000 144000 2000 2000 5000 2000 6000 5000 963000
Mechanizmų armortizacija 100 100 200 200 200 200 200 200 200 200 200 200 2200
Atlyginimai ir soc.draudimas 17000 17000 19000 19000 19000 19000 18000 19000 19000 18000 19000 19000 222000
Rezervo fondas 0 0 1000 2000 1000 1000 500 500 500 500 500 500 8000
Transporto sąnaudos 1000 1000 1000 1000 1000 1000 1000 1000 1000 1000 1000 1000 12000
Patalpų nuoma 4420 4420 4420 4420 4420 4420 4420 4420 4420 4420 4420 4420 53040
Komunalinės paslaugos 300 300 300 300 300 400 500 600 600 500 400 300 4800
Reklamos išlaidos 300 400 400 400 400 400 400 400 400 400 400 400 4700
Kelių mokestis 200 200 200 200 200 200 200 200 200 200 200 200 2400
Palūkanos už kreditą 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 24000
Kitos išlaidos 300 300 300 300 300 300 300 300 300 300 300 300 3600
Bendros išlaidos 98620 169720 245820 246820 174820 172820 29320 30320 33320 29320 34320 33320 1299740
Pajamos iš nuomos 5600 5600 5600 5600 5600 5600 5600 5600 5600 5600 5600 5600 67200
Pajamos iš parduotų objektų 2000 5000 270000 560000 270000 265000 6000 5000 8000 5000 10000 215000 1621000
Bendros pajamos 7600 10600 275600 565600 275600 270600 11600 10600 13600 10600 15600 220600 1688200
Bendras pelnas -91020 -159120 29780 318780 100780 97780 -17720 -19720 -19720 -18720 -18720 187280 388460
Pelno mokestis 5956 63756 20156 19556 37456 146860

Grynas pelnas 23824 255024 80624 78224 149824 241600
Lentelė nr.6. Labiausiai tikėtina pardavimų ir pelno prognozė pirmaisiais metais

Laikas, mėnesiai

Išlaidos ir pajamos Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis Sausis Vasaris Kovas Balandis

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Per
metus
Medžiagos ir mechanizmai 150000 298000 448000 222000 75000 80000 4000 2000 5000 2000 8000 5000 1299000
Mechanizmų armortizacija 100 100 200 200 200 200 200 200 200 200 200 200 2200
Atlyginimai ir soc.draudimas 17000 17000 19000 19000 19000 19000 18000 19000 19000 18000 19000 19000 222000
Rezervo fondas 0 0 1000 2000 1000 1000 500 500 500 500 500 500 8000
Transporto sąnaudos 1000 1000 1000 1000 1000 1000 1000 1000 1000 1000 1000 1000 12000
Patalpų nuoma 4420 4420 4420 4420 4420 4420 4420 4420 4420 4420 4420 4420 53040
Komunalinės paslaugos 300 300 300 300 300 400 500 600 600 500 400 300 4800
Reklamos išlaidos 300 400 400 400 400 400 400 400 400 400 400 400 4700
Kelių mokestis 200 200 200 200 200 200 200 200 200 200 200 200 2400
Palūkanos už kreditą 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 2000 24000
Kitos išlaidos 300 300 300 300 300 300 300 300 300 300 300 300 3600
Bendros išlaidos 175620 32.3720 476820 251820 103820 108920 31520 30620 33620 29520 36420 33320 1635740
Pajamos iš nuomos 5600 5600 5600 5600 5600 5600 5600 5600 5600 5600 5600 5600 67200
Pajamos iš parduotų objektų 275000 280000 270000 278000 280000 15000 10000 5000 8000 5000 280000 215000 1921000
Bendros pajamos 280600 285600 535000 283600 285600 20600 15600 10600 13600 10600 285600 220600 1988200
Bendras pelnas 104980 -38120 58180 31780 181780 -88320 -15920 -20020 -20020 -18920 249180 187280 611860
Pelno mokestis 20996 11636 6356 36356 -17664 37456 74140

Grynas pelnas 83984 46544 25424 145424 -70656 249180 149824 537720
Lentelė nr. 7. Optimistinė pardavimų ir pelno prognozė pirmaisiais metais.DIDŽIAUSIOS RIZIKOS IR PROBLEMOS
Rizikų apibūdinimas
Numatoma, kad gali būti tokios rizikos rūšys:
 Sąnaudų viršijimas gamyboje

Tai gresia neteisingai sudarius sąmatą, pakilus medžiagų kainoms, gavus nekokybiškas medžiagas ir pan. Apskritai ši rizikos rūšis nėra labai reikšminga, kadangi sąnaudų poreikį šioje srityje įmanoma gana tiksliai apskaičiuoti, o nukrypimai neturėtų būti žymūs.
 Nesugebėjimas pagaminti produkcijos laiku

Taip gali atsitikti įvykus nenumatytiems atvejams: gamtinėms nelaimėms, statinio avarijos atveju, turint per daug užsakymų vienu metu ir pan. Nuo kai kurių atvejų apsisaugoti neįmanoma, tačiau sumažinti riziką įmanoma sudarius racionalų darbų grafiką ir jo laikantis.
 Problemos su tiekėjais

Viena iš mažiausią reikšmę turinčių rizikos rūšių, kadangi sutartys paprastai sudaromos ilgalaikės, su patikimomis įmonėmis. Problemos galėtų kilti nebent tiekiančioje firmoje, bet šio aspekto neįmanoma išvengti ar apriboti.
 Per mažos pardavimo apimtys

Viena iš reikšmingiausių rizikos rūšių, tačiau priemonių jai sumažinti yra.
 Nenumatytos šakos tendencijos

Statybos pramonei būdingi svyravimai, priklausomai nuo bendros valstybės ekonominės padėties, gyventojų pragyvenimo lygio ir kt. Kai kurias šakos tendencijas, stebint rinką, įmanoma bent iš dalies numatyti, ir savo veiklą orientuoti atitinkama kryptimi.
 Konkurentų kainų mažinimas

Rizika svarbi tuo, kad nemažai įmonių taiko įvairias ekonomines priemones, stengdamosi realizuoti savo produkciją, todėl lieka prie to prisitaikyti.
 Nenumatytos ekonominės, politinės, socialinės ir technologinės
tendencijos

Kadangi šiuo atveju kalbama apie nenumatytus atvejus, reikia taikyti atskirus rizikos išvengimo būdus.
 Kapitalo trūkumas

Gresia neįvertinus gamybos kaštų, atsiradus nuostoliams, bei sumažėjus
pajamoms.
 Cikliniai/ sezoniniai svyravimai

Statybos šakai ypač būdinga rizikos rūšis, ryškūs sezoniniai svyravimai tarp paklausos padidėjimo pavasarį ir sumažėjimo rudenį.
 Kitos rizikos

Rizikos pasekmės dažniausiai būna nuostolingos, įmonė patiria materialinius, darbo, finansinius, laiko ir valdymo nuostolius, todėl būtina imtis įvairių priemonių rizikai sumažinti arba jos išvengti.RIZIKOS MAŽINIMO BŪDAI
Svarbiausios rizikos valdymo kryptys yra: nustatyti potencialius naujus šaltinius; išaiškinti, kokios konkrečiu atveju įmonei gresia rizikos rūšys; numatyti nepalankią įmonei įvykių atsiradimo tikimybę, įvertinti galimus maksimalius nuostolius; numatyti riziką mažinančias priemones; sudaryti įmonės rizikos situacijos valdymo planą.
Svarbiausia: vengti priimti rizikingą sprendimą: numatyti galimybę rizikos nuostolius padengti iš nuosavų lėšų, įvertinti galimybę rizikos pasekmes perduoti kitam subjektui.
Galimi tokie rizikos mažinimo būdai:
1 Diversifikacija – lėšų, skirtų investicijoms paskirstymas tarp įvairių tarpusavyje nesusijusių objektų.
2. Informacijos prieinamumo išplėtimas – leidžia realiau prognozuoti laukiamus rezultatus
3. Limitavimas – numatomos išlaidų pelno, pajamų ir kitos ribinės normos.
4. Draudimas – konkretaus galimo nuostolio draudimo poliso įsigijimas.

UAB „Savas namas“ ruošiasi taikyti įvairias rizikos mažinimo priemones, priklausomai nuo rizikos rūšies.
Sąnaudų viršijimo gamyboje rizika pirmiausia ribojama valdymo lygyje, tiksliai apskaičiuojant gamybos kaštus. Taip pat kasmet paliekama rezervinė suma būsimiems trūkumams padengti.
Nesugebėjimo pagaminti produkcijos laiku riziką taip pat stengiamasi pašalinti iš pat pradžių, sudarant darbų grafikus. Darbo proceso metu techninis prižiūrėtojas atsako, kad darbai būtų atliekami pagal nustatytus terminus. Nevaldoma lieka tik rizika, sąlygojama atsitiktinių atvejų, pvz., gamtinių nelaimių ir avarijų.
Problemos su tiekėjais – šia rizikos rūšimi rūpinasi tiekimo skyrius. Sudarant sutartis su tiekėjais, kreipiamas dėmesys į jų patikimumą, sugebėjimą pristatyti/pagaminti produkciją reikiamu laiku. Apsisaugojimui nuo šios rizikos dalis reikalingiausią medžiagų laikomos sandėlyje.
Per mažos pardavimo apimtys — ši rizikos rūšis ribojama komercijos skyriuje, apimtis stengiamasi didinti marketingo strategijos priemonėmis, reklama, nuolaidomis.
Nenumatytos šakos tendencijos bei nenumatytos ekonominės, politinės, socialinės ir technologinės tendencijos – įmonės valdytojai ir skyrių vadovai nuolat stebi ekonominę situaciją, taigi kai kuriuos pakitimus galima numatyti. Pakitusią padėtį galima taisyti orientuojant savo veiklos kryptį priklausomai nuo aplinkybių, teikiant naujas paslaugas, modifikuojant produkciją.
Konkurentų kainų mažinimas — konkurentų siūlomai produkcijos kainai sumažėjus už įmonės siūlomą, iš dalies galima sumažinti kainą, mažinant gamybos kaštus ir atsižvelgus į būsimus pelno rodiklius. Taip pat galima klientus pritraukti geresne kokybe, įvairesnėmis paslaugomis.
Kapitalo trūkumas – geriausiai šią riziką padeda mažinti rezervinis fondas, į kurį kasmet, priklausomai nuo pelno, įnešama atitinkama suma, vėliau naudojama trūkstamoms apyvartinėms lėšoms padengti.
Sezoninių svyravimų rizika ribojama darbų pobūdžiu, rudenį, kai sumažėja naujų namų paklausa, daugiau imamasi remonto darbų. Taip pat marketingo priemonėmis, taikant įvairias nuolaidas. Dalis sumažėjusių pajamų dengiama iš rezervinio fondo.IŠVADOS
Taigi stengiausi šiame darbe apibūdinti savo verslo planus, apgalvojau apie pradinį kapitalą, išanalizavau galimas rizikas, numačiau kur būtų galima įsigyti patalpas, apibūdinau kokie pagrindiniai įmonės tikslai ir galimybės bei produkcijos apibūdinimas, išanalizavau rinkos silpnybes, stiprybes, grėsmes, galimybes, taip pat konkurenciją, apsvarsčiau kokios bus reikalingos gamybos priemonės, kokie bus tiekėjai, taip pat apgalvojau ir apie gamybos procesą, apie gamybos savikainą (išlaidos, priskaičiavimai, paslaugos), kokybės užtikrinimą. Nepamiršau ir apie naujos firmos reklamavimo būdus. Apsvarščiau apie organizacijos valdymą, struktūra, įmonės personalą, atlyginimus, įdarbinimą/ kvalifikacijos kėlimą, darbuotojų motyvaciją, kokios bus reikalingos investicijos, didžiausias rizikas ir problemas, na ir savaime aišku rizikos mažinimo būdus.
Taigi viską išanalizavus, aš net neabejoju jog įmonė gyvuotų ir sėkmingai plėtotų verslą.NAUDOTA LITERATŪRA
1. A. Garškienė. Verslo rizika, Vilnius, 1997.
2. A. Jovaiša. Kaip parengti verslo planą, Pačiolis, Vilnius, 1996.
3. A. Žvirblis. Verslininko vademekumas, Vilnius, 1992.
4. B. Martinkus. Verslininkystė. Kaunas, Technologija, 1999.
5. E. Bagdonas, L. Bagdonienė. Administravimo principai. Kaunas, Technologija, 2000.
6. L. Juozaitienė, R. Tijūnaitienė. Studentų savarankiškų ir mokslo tiriamųjų darbų rašymo ir įforminimo tvarka. 2004
7. V. Bagdonas. Vilniaus technikos universitetas. Verslo rizika, Vilnius, 1996.
8. http://www.ekm.lt/catalogs/33/strategiju projektai.htm
9. http://www.std.lt/STATISTIKA/Verslas/statyba_met.htm
10. http://www3.lrs.lt/pls/inter/www_viewer.ViewDoc?p_int_tekst_id=9270&p_int_tv_id=959
11. http://www.asa.lt/Leidiniai/naujienos/594.shtml
12. http://www.ses.lt/straipsniai/samatine_kaina.htm
13. http://www.ober-haus.lt/pages.php/01
14. http://www.asa.lt/prezentacija/
15. http://www.impartner.lt/lietuvos-internautai-uz-reklama-internete.html
16. http://www.alsa.lt/index.php?id=55
17. http://www.statreksas.lt/article/archive/46
18. http://www.siauliutitanas.lt/article/archive/7
19. http://www.arkada.lt/inside.phtml?core=aboutPRIEDAI
NR.1 REKLAMOS PRIEMONIŲ VEIKSMINGUMAS

Reklama internete

Šiandien tik nedaugelis statybos srities įmonių abejoja interneto reklamos teikiama nauda. Tie kas gali tapti statybinės srities klientu dažniausiai ieškodami šios informacijos pasinaudoja internetu, taip pat tapo vienu iš populiariausiu šaltiniu ieškant statybinės srities informacijos.

Lietuvoje daugumos interneto vartotojų požiūris į reklamą internete yra teigiamas.Tai rodo, kokį stiprų poveikį prekės ženklui gali turėti internetas. Remiantis tyrimais atliktais pagal “Gemius” SA, tarptautinės bendrovės.
Ką manote apie įmones besireklamuojančias internete?

Su kuriuo iš žemiau esančių teiginių sutinkate?

Ar manote, kad reklama internete pasirodo..?

UAB „SAVAS NAMAS“
 Projektuojame Gatvė, telefonas,
 Statome faksas
 Rekonstruojame
 Individualius gyvenamuosius namusVERSLO PLANO STRUKTŪRA
Verslo plano struktūra nėra griežtai apibrėžta. Praktikoje bankų, įvairių institucijų reikalavimai verslo planui šiek tiek skiriasi, tačiau esmė lieka ta pati.
Universali ir išsami verslo plano struktūra, paruošta Lietuvos Informacijos instituto, yra tokia:
1. REZIUMĖ.
2. SIŪLOMO PROJEKTO ESMĖ.

2.1. Verslo idėja.

2.2. Pagrindiniai tikslai ir uždaviniai.

2.3. Produktai.
3. FIRMOS CHARAKTERISTIKA.

3.1. Nuosavybės forma.

3.2. Žinios apie verslininką ir partnerius, pagrindinius akcininkus.

3.3. Trumpa firmos veiklos apžvalga.

3.4. Vietovės, kur įsikūrusi firma, aprašymas.
4. RINKA

4.1. Bendra rinkos apžvalga ir tendencijos.

4.2. Šakos plėtros tendencijos.

4.3. Vartotojai.

4.4. Konkurentai.
5. MARKETINGO PLANAS.

5.1. Tikslai ir uždaviniai.

5.2. Kainų politika ir kainos.

5.3. Realizavimo metodai ir kanalai.

5.4. Rėmimas ir reklama.

5.5. Naujos produkcijos pardavimų prognozės.
6 GAMYBOS PLANAS

6.1. Gamybinės patalpos.

6.2. Trumpas gamybos proceso aprašymas.

6.3. Gamybinai pajėgumai.

6.4. Įrenginiai.

6.5. Transportas.

6.6. Medžiagos, žaliavos, ir jų tiekėjai.

6.7. Energijos sunaudojimas.

6.8. Gamybos išlaidos.

6.9. Projekto įgyvendinimo grafikas.
7. VALDYMO PERSONALAS IR DARBUOTOJAI.

7.1. Informacija apie vadovus.

7.2. Darbuotojai.

7.3. Darbo užmokestis.

7.4. Organizacinė struktūra
8. RIZIKOS ĮVERTINIMAS.

8.1. Rizika, susijusi su išoriniais veiksniais.

8.2. Firmos silpnosios vietos.

8.3. Rizikos mažinimas.
9. FINANSINIS PLANAS.

9.1. Finansavimo šaltiniai ir pradinio kapitalo panaudojimas.

9.2. Pajamų ir išlaidų planas.

9.3. Piniginių srautų prognozės.

9.4. Projekto atsipirkimo laikas.
10. PRIEDAI

Leave a Comment