SATATYBINIŲ PREKIŲ PARDUOTUVĖS „GRINDUVA“

Turinys
Santrauka..............................3
Įvadas..............................4
Šaltinių apibendrinimas..............................5
1. Bendra ketinimų apžvalga..............................7
2. Siūlomo projekto esmė..............................7

2.1 Verslo idėja

2.2 Pagrindiniai tikslai ir uždaviniai

2.3 Produktai
3.Firmos charakteristika..............................8

3.1 Nuosavybės forma

3.2 Trumpa firmos veiklos apžvalga

3.3 Vietovės, kur įsikūrusi firma, aprašymas
4.Marketingo planas..............................10

4.1 Bendra rinkos apžvalga ir tendencijos

4.2 Šakos, plėtros, tendencija

4.3 Vartotojai

4.4 Konkurentai

4.5 Tikslai ir uždaviniai

4.6 Kainų politika ir kainos

4.7 Realizavimo metodai ir kanalai

4.8 Rėmimas ir reklama
5. Gamybos planas..............................13

5.1 Projekto įgyvendinimo grafikas
6. Organizacinė struktūra..............................13

6.1 Darbuotojai

6.2 Darbo užmokestis
7. Finansinis planas..............................14

7.1 Finansavimo šaltiniai ir jų panaudojimas

7.2 Pardavimų prognozė

7.3 Sąnaudų prognozė

7.4 Pelno prognozė

7.5 Pinigų srautų prognozė

7.6 Projekto atsipirkimo laikas.

7.7 Rizikos įvertinimas
8. Rizikos įvertinimas..............................21

8.1 Rizika susijusi su išoriniais veiksniais

Informacijos šaltiniai..............................22
Priedas : įmonės registracijos pažymėjimas.............................23

Santrauka

2006m. balandžio 9 dieną yra įregistruota E.S individuali įmonė „GRINDUVA“. Įmonės veikla – mažmeninė ir didmeninė prekyba statybinėm prekėmis. Statybinės prrekes parduotuvėje “Grinduva“ pirks pavieniai asmenys, organizacijos.
Įmonės pirmųjų metų tikslas – veiklos pradėjimas, įėjimas į rinką ir įsitvirtinimas joje, tuo pat metu – tolimesni rinkos tyrimai bei konkretesnė veiklos specializacija.
Įmonė, norėdama sėkmingai egzistuoti, taip pat sieks šių tikslų: susirasti pastovių klientų ratą, pateikti į rinką vis naujesnių, tobulinti serviso politiką, didinti aptarnaujamų klientų skaičių, atidaryti daugiau šios firmos padalinių, siekti efektyvios rėmimo programos, nugalėti konkurentus, aptarnauti ne tik Klaipėdos miesto, bet ir jo apskrities ar kitų miestų gyventojus.
Įmonės savininkas ir darbuotojas – E.S.
Įmonės konkurentai: noorėdami nustatyti savo įmonės pajėgumo santykį su įmonėmis konkurentėmis, surinkau duomenis apie konkurentų veiklą. Pagrindiniai įmonės konkurentai bus šie:
UAB „Senukai“ yra stambi analogiškos rūšies produkcijos pardavėja.
Parduotuvės „Statūva“ ir UAB „Burė“, tai nedidelės įmonės, prekiaujančios neplataus asortimento statybinėmis prekėmis. Taigi aš

š nemanau, kad jos turės didelės įtakos konkuruojant su mūsų įmone. Tačiau mes privalėsime jas nuolat stebėti. Jei šios firmos ims mažinti prekių kainas, jos gali tapti mūsų konkurentėmis rinkoje.

Marketingo strategija – mano firma, norėdama realizuoti kuo didesnį prekių kiekį ir iš to gauti pelną, sieks tokių marketingo tikslų:
1. Per metus patenkinti 30 proc. statybinių prekių poreikį,
2. Įvesti į statybinių prekių asortimentą 10 proc. naujienų,
3. Maksimaliai praplėsti pastovių klientų ratą,
4. Susirasti klientų Klaipėdos apskrities miestuose: Priekulėje, Nidoje,
5. Tobulinti serviso bei rėmimų politikas.

Įmonės kainų strategija- prekių kainos palyginti su konkurentų prekių kainomis bus aukštesnės, kadangi šių prekių kokybė bus geresnė.

Įmonės pardavimų strategija – mano firma dalį statybinių prekių realizuos pačios parduotuvės patalpose. Didesnio masto prekes: vonias ,plokštes pirkėjai galės užsisakyti iš katalogų.
Įmonės produktų reklama – savo parduotuvę mes reklamuosime populiariausiuose Kllaipėdos dienraščiuose „Vakarų ekspresas“ ir „Klaipėda“. Taip pat per radijo stotį „Laluna“.
Veiklai pradėti reikalingos lėšos – 120000 Lt.
Prognozuojama įmonės apyvarta – per pirmąjį įmonės veiklos pusmetį planuojama realizuoti prekių už 200000 Lt ir gauti 18821 Lt grynojo pelno.

Įvadas

Kintant veiklos sąlygoms, vis labiau formuojantis vartotojiškai visuomenei, šalies organizacijų vadovams bei kitiems vadybininkams tenka iš esmės keisti savo požiūrį į daugelį valdymo aspektų. Lietuvos organizacijų vadovams, norintiems, kad jų organizacijos taptų lygiaverčiais užsienio firmų partneriais, savo veiklą ir jos organizavimo principus teks pakeisti dar radikaliau. Tačiau norint šitai at

tlikti sėkmingai, reikia gerai pažinti dabar vykstančius procesus, darančius įtaką vadybinei veiklai, bei numatyti būsimąsias šių procesų ir reiškinių pasekmes.

Pastaruosius keletą metų vyksta gana intensyvi mokslinė diskusija apie įvairius modernios bei ateities organizacijos aspektus. Pateikiama nemažai įvairių požiūrių ir koncepcijų

Įvairaus tipo Lietuvos organizacijos neretai skiriasi nuo analogiškų organizacijų, veikiančių išsivysčiusiose Vakarų šalyse. Tačiau vertinant Lietuvos organizacijų veiklos sąlygas, negalima į problemą žvelgti siaurai, bandant ieškoti specifinių ypatumų. Būtina analizuoti bendrąsias tendencijas ir procesus, dažnai vykstančius toli nuo Lietuvos, nes Lietuva ir jos organizacijos palaipsniui tampa integralia atviros pasaulinės socialinės ir ekonominės sistemos dalimi, todėl sėkmės gali tikėtis tik tuo atveju, jei jų veiklos kokybė bus adekvati aplinkos sąlygoms ir ne blogesnė negu kitų šalių organizacijose.

Kokia bus sukurta organizacijos veiklos strategija, labai priklauso nuo to, koks bus pasirinktas strategijos kūrimo modelis. Vienoks veiklos projektas bus gautas, jei bus remiamasi dabartine organizacijos padėtimi, esamosios veiklos sąlygomis ir esamąja organizacija. Visai kitokie rezultatai bus, jei strategijos kūrimo pagrindas bus organizacijos ir jos ateities vizija. Mokslinėje literatūroje galima aptikti minint abu šiuos, taip pat įvairius tarpinius organizacijos strategijos formavimo modelius.

Šaltinių apibendrinimas

1. Autorius Leonienė B.”Verslo pradmenys” (1997m. Kaunas) sėkminga įmonės veiklos pradžią garantuoja verslo planas, kurį verslininkas turi parengti nesvarbu kokį verslo kūrimo būdą jis pasirinko. Be

e verslo plano jis negali tikėtis nei būsimų partnerių, nei finansinės paramos. Verslo planas akivaizdžiai parodo verslininko gebėjimą parduoti projektą anksčiau, negu jis savo prekes ar paslaugas pasiūlys rinkai.
2. Autorius Sūdžiaus V.“SVV smulkaus ir vidutinio verslo administravimas ir valdymas“ (2001m) Vyriausybės patvirtintomis SVV verslo plėtros programomis įgyvendinimo priemonėmis numato bent iš dalies sušvelninti “ globą”, tapusią pernelyg varžančia ir gniuždančia. Kol kas dar nedetalizuotos programos įgyvendinimo priemonės, bet jau abejojama jų sėkme. Jei nebus sukurta darni kompleksiška smulkaus verslo plėtojimo ir skatinimo sistema, tai verslininkai, užuot užsiėmė verslu, savo visas pastangas nukreips į lengvatų, išimčių, paramos fondų paiešką.
Rengiant programą turi būti numatoma, kad programos priemonių įgyvendinimo planas turi būti tikslinamas ir atnaujinamas kasmet, tariantis su jį vykdančiomis institucijomis ir verslo organizacijomis.
Vyriausybės įtaka neturėtu apsiriboti atskirų įmonių konkurencinio potencialu stiprumu, o privalėtų užtikrinti tokias veiklos sąlygas, kurios atitiktų smulkaus ir vidutinio verslo visuomeninę reikšmę ir indelį į ekonomiką.
Smulkaus verslo plėtros ir konkurencinio pajėgumo stiprinimo problemos yra gana sudėtingos ir lėtai bei sunkiai sprendžiamos. Rinka pozytivi bet kokio dydžio įmonei. Racionalus prekių ir paslaugų pasirinkimas, veiksminga kainų ir pardavimo rėmimo politika nulemia visą smulkaus verslo sėkmę.
Kaip nėra visiškai laisvos rinkos , taip nėra ir išgrynintos konkurencijos. Buvę gana aktyvūs planinės ekonomikos rėmėjai metėsi į laisvos rinkos šalininkų gretas.Deja, ne
et socializmas, deklaruodamas lygiavos principus, jos negalėjo užtikrinti. Tą patį galima pasakyti ir apie ūkio ‘pertvarkymą’ pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metais. Remtasi ta pačia ideologija – visi taps lygiais turto savininkais ( išdalijus investicinius čekius), vienodomis dalimis raikys nacionalinio produkto pyragą. Tačiau lygiavos principas nepasiteisino. Nuolatos iškildavo išlygų, išimčių, įstatymų “pataisų” būtinumas. Dėl to ypač nukentėjo smulkus verslas, nes įstatymų ir kt. norminių aktų pataisas gali inicijuoti tik stambus verslas.
Ribotos smulkaus verslo finansinės, galimybės darbo ir techninės galimybės turėtų lemti veiklos koncentraciją, tačiau, kaip rodo žmonių pasirinktų veiklos rūšių gausa, kol kas einama universilizacijos, išteklių išskaidymo keliu. Taip smulkus verslas apsidrausdamas nuo netikėtumo vienoje srityje dar labiau blogina savo padėtį užsiimdamos įvairesne veikla. Valstybės parama smulkaus ir vidutinio verslo dažniausiai nepasiekiami, todėl reikia orientuotis į savus išteklius.
Sprendimai, atitinkantys konkurencijos sąlygas, leidžia įmonės ilgalaikius tikslus susieti su turimais ištekliais. Svarbiausi , kad kuo mažiau keistųsi aplinka, ypač ekonominė ir teisinė, kuri nuolatos verčia peržiūrėti ilgalaikius tikslus. Čia smulkiosios įmonės turi pranašumą, nes yra lankstesnės, ir gali operatyviau priimti sprendimus.
Veiklos aplinkos kitimas pastaraisiais metais nulėmė šias nedidelių įmonių raidos tendencijas.
1. Didelių įmonių skaidymas į mažesnes. Nuo didelių valstybės įmonių atsiskyrę padaliniai pradėjo savarankiškai ir gana sėkmingai veikti, kurdami savo verslą. Manoma, kad didelių valstybės įmonių skaidymosi tendencija ateityje dar labiau sustiprės restruktyzuojant pramonės įmones.
2. Naujų labai mažų įmonių skaičiaus augimas. Tokių įdomių pagrindinis tikslas – orientacija į einamųjų pajamų didinimą. Remiantis ES šalių patirtimi, prekybos reikšmė negali būti vertinama vien kaip ilgalaikės šalies ekonomikos raidos pagrindas.
3. Mažų įmonių peraugimas į didesnes – mažos įmonės, kurioms verslas gerai sekasi, išauga į vidutines įmones ir praranda mažos įmonės statusą.

Apibendrinant galima pasakyti, jog 1995-1997 matais verslininku santykis buvo gana nedidelis bet palaipsniui didėjo, apimant visas veiklos sritis. Jei Vyriausybė sudarinėtu palankias sąlygas plėtotis smulkiam ir vidutiniam verslui, nors tai ir bandoma daryti, gal dėl kompetencijos stokos ar ES šalių pavyzdžių menkas įsisavinimas, trukdo kuo geriau verslui plėtotis. Dėl didelių mokesčių naštos, taip kenčia smulkusis verslas. Mano manymu turėtu būti pirmoj eilėj sutvarkyta mokesčių sistema, o vėliau imtis aplinkos gerinimo, nors bandoma dabar daryti abu variantus.
Vyriausybė, turi atsižvelgti ne tik į didžiųjų miestu ekonomika, bei verslus, o taip pat į regionine ekonomika, ka dabar ir stengiasi padaryti, skatina verslininkus žiūrėti plačiau. Labai didelis atotrūkis yra tarp regionų ir miestų, regioninė ekonomika šiuo metu išgyvena ne pačiu geriausius laikus, tai lemia didelį nedarbą, žmonių užimtumo nebuvimo, tai viena iš daugelio priežasčių kodėl mažėja darbo jėgos Lietuvoje.
3.Autorius Gineitienė „Verslas“ 1997m., Verslininkystės rizika – ūkinė veikla gresiant ekonomikos nuosmukiui. Rizikos sąlygomis verslo įmonė gali netekti dalies arba net visų savo išteklių, negauti laukiamų pajamų bei patirti papildomų išlaidų. Verslo riziką sąlygoja įvairūs veiksniai:
– rinkos dalyvių pasirinkimas ūkinei veiklai;
– verslo paslaptis bei ribota informacija rinkoje;
– nuolatiniai rinkos paklausos, pasiūlos ir kainų svyravimai;
– sparti rinkos dinamika ir greitai senstanti informacija;
– kūrybinis, novatoriškas verslo pobūdis.
Verslas rinkos sąlygomis – tai pasirinkimas. Prekių gamintojas bei tiekėjai laisvai pasirenka ką, kiek ir kaip gaminti, kur, kada, kokia kaina parduoti prekes. Prekių pirkėjai pasirenka ką, kiek, kur, kada, kokia kaina pirkti. Netinkamai pasirinkus verslo objektą, galima patirti nuostolių. Todėl verslo rizika priklauso nuo pasirinkimo rinkoje: kiek šis pasirinkimas sėkmingas ar nesėkmingas. Verslininkystei būdinga veiklos paslaptis, kuri yra vienas verslo principų. Verslininkai slepia savo sumanymus nuo konkurentų. Dėl verslo paslapties konkurentų elgsena negali būti iš anksto gana tiksliai žinoma, dėl to atsiranda verslo rizika. Rinkoje nuolat keičiasi prekių paklausa, pasiūla, kainos, prekių tiekėjų ir prekių sudėtis. Dėl šių nuolatinių rinkos pokyčių taip pat randasi verslo rizika. Verslininkystė yra kūrybinė, novatoriška veikla. Aktyvūs, sumanūs verslininkai kelia ir realizuoja drąsias, originalias idėjas, kurių įgyvendinimo rezultatai iš anksto nežinomi, bent jau ne taip tiksliai.

1. Bendra ketinimų apžvalga

Įregistravęs E.S individualią įmonę ketinu įrengti statybinių prekių parduotuvę “Grinduva“. Parduotuvės savininkas būsiu aš, E S, turintis aukštenijį išsilavinimą ir 2008m. gausiantis neuniversitetinį aukštąjį techninį išsilavinimą. Parduotuvė bus įrengta iš savininko santaupų ir banko paskolos. Paskola bus grąžinta po 1,5 metų, bankui kas pusmetį mokant 10 % metinių palūkanų. Statybines prekes parduotuvėje “ Grinduva“ pirks pavieniai asmenys, bei įvairios statybinės organizacijos. Kadangi įmonė prekiaus aukštos kokybės prekėmis, parduotuvėje lankysis pirkėjai, kurių metinės pajamos bus ne mažesnės kaip 15000 Lt.
Parduotuvė bus įrengta Vingio 35, Klaipėdoje. Tam, kad pritraukti potencialius klientus, parduotuvėje mes organizuosim įvairias loterijas ir teiksim prekėms įvairias nuolaidas. Reklamai skirsime 4,8% lėšų nuo realizacinių pajamų. Mūsų prekių tiekėjai bus didmenininkai iš Nyderlandų, Belgijos ir Šveicarijos. Pagrindiniai įmonės konkurentai bus: UAB „Burė“, UAB „Statūva, parduotuvė „Senukai“. Visos šios parduotuvės prekiauja statybinėm prekėm ir įrankiais.
Kadangi ši įmonė nedidelė, parduotuvėje dirbs tik keletas darbuotojų: 2 pardavėjos, 1 buhalterė ir 2 sandėlininkai. Projektą planuoju įgyvendinti per du mėnesius ir jis kainuos 120000 Lt. Per pirmąjį įmonės veiklos pusmetį planuojama realizuoti prekių už 200000 Lt ir gauti 18821 Lt grynojo pelno. Planuojamas rengti projektas atsipirks per 1,3 metų. Parduotuvės darbo pradžia liepos 1 dieną.

2. Siūlomo projekto esmė
2.1 Verslo idėja

Mano planuojamoje įkurti parduotuvėje „Grinduva“ statybinės prekės turėtų neblogą paklausą. Statybinių prekių parduotuvė Klaipėdoje yra reikalinga žmonėm, kadangi šia veikla mieste užsiima tik keletas firmų. Šiuo metu žmonės vis daugiau stato,renovuoja,remontuoja savo namus ar butus. Taigi paklausa statybinėmis prekėm yra nemaža. Vingio ir aplinkiniuose rajonuose nėra nei vienos parduotuvės prekiaujančia panašia produkcija. Taigi įkūrus tokią parduotuvę įmonė susilauktų sėkmės.
Įvertinęs šią situaciją ketinu įsteigti savo individualią E.S įmonę ir įkurti parduotuvę „Grinduva“, kurioje bus prekiaujama statybinėm medžiagom,įrankiais,bei kitokiu inventoriumi.

2.2 Pagrindiniai tikslai ir uždaviniai

Ši firma daugiausia dėmesio skirs klientams. Ji stengsis patenkinti vartotojų poreikius ir norus. Įmonė nuolat stebės ko trūksta rinkoje ir kas tiktų jos veiklai. Taigi ji plės prekių asortimentą ir ateityje planuoja prekiauti visų rūšių statybinėmis prekėmis. Kadangi parduotuvės klientai bus ne tik pavieniai asmenys, bet įvairios organizacijos, būtina juos kuo geriau aptarnauti. Savo klientams prekes pristatysime į jų pageidaujamą vietą. Stengsimės su pirkėjais, ypač su organizacijomis, palaikyti ilgalaikius ryšius suteikiant jiems greitą ir mandagų aptarnavimą.
Svarbiausias įmonės tikslas – siekti gero firmos vardo. Taigi ji prekiaus tik kokybiškomis, garsių firmų prekėmis.

Įmonė, norėdama sėkmingai egzistuoti, taip pat sieks šių tikslų:
• susirasti pastovių klientų ratą,
• pateikti į rinką vis naujesnių ir madingesnių statybinių medžiagų,
• tobulinti serviso politiką,
• didinti aptarnaujamų klientų skaičių,
• atidaryti daugiau šios firmos padalinių,
• siekti efektyvios rėmimo programos,
• nugalėti konkurentus,
• aptarnauti ne tik Klaipėdos miesto, bet ir jo apskrities ar kitų miestų gyventojus.

Tam, kad įgyvendinti šiuos tikslus, mes ieškosime tiekėjų, kurie tiektų kokybiškas prekes, bei taikytų savo produkcijai nuolaidas. Tada mes galėsime vartotojam pasiūlyti prekes mažesne kaina ir sulaukti didesnės realizacijos.

2.3 Produktai

Planuojama atidaryti parduotuvė prekiaus statybinėmis medžiagomis :plytos, blokeliai,
medienos gaminiai,santechnine įranga.Parduotuvėje bus galima įsigyti ir stambaus masto prekių,tokių kaip plokštės,vonios,baseinai. Jas bus galima užsakyti pagal katalogus, kuriuos mums suteiks tiekėjai.
Stambių prekių laikymas parduotuvės patalpose užimtų daug vietos, o be to reiktų daug lėšų šių prekių užpirkimui. Taip pat prekių užsakymas pagal katalogus bus naudingesnis ir klientams, kadangi jie galės išsirinkti prekę iš daugelio pavyzdžių. Vienos savaitės laikotarpyje ji bus pristatoma klientui į namus.
Prekės, kuriomis prekiaus įmonė išsiskirs gera kokybe. Visos, parduotuvėje prekiaujamos prekės bus pagaminto iš patvarių medžiagų. Produkcijos gamintojai bus patikimos firmos. Mūsų prekes pirks visi, mėgstantys komforta, bei pripažįstantys kokybišką prekę.

3. Firmos charakteristika
3.1 Nuosavybės forma

Norint įkurti parduotuvę, pradžioje reikės įregistruoti įmonę. Tai bus individuali E S įmonė. Ši įmonė bus vieno fizinio asmens teisių ir jos turtas bus neatskirtas nuo savininko turto. Individuali įmonė yra pranašesnė už kitas, nes paprasta jos steigimo procedūra, paprastas valdymas, paprasta apskaita, jos pajamos yra apmokestinamos tik vieną kartą. Tačiau tokia įmonė turi ir trūkumų, kadangi yra neribota atsakomybė ir savininkas už veiklos rezultatus atsako visu savo turtu. Individuali įmonė turi ribotas galimybes pasiskolinti kapitalą, o taip pat tokios įmonės gali baigtis mirus savininkui.

3.2 Trumpa firmos veiklos apžvalga

Kadangi ši firma bus prekybinė, ji pati prekių negamins. Jas tieks įvairūs tiekėjai, daugiausia tiesioginiai gamintojai. Įmonė prekes pirks pardavimui. Ji rūpinsis prekių užsakymu tam tikru momentu, atsargų laikymu, sandėliavimu bei jų realizavimu.
Ši firma užsiims didmenine ir mažmenine prekyba, taigi ji prekes parduos tiesiogiai galutiniam vartotojui, jo asmeniniam naudojimui.
Savo parduotuvei įrengti mes nusipirksime 250m2 patalpas. Prekybos salei teks 125m2, administracinėms patalpoms 20m2, buitinėm personalo patalpoms 5m2 ir sandėliavimo patalpoms 100m2. Administracinėms patalpoms įrengti pirksime biuro baldus, kompiuterį. Sandėliavimo patalpoms reikės keleto lentynų ir hidraulinio vežimėlio, prekybos salei – kasos aparato, lentynų.
Pagrindiniai firmos tiekėjai bus gamintojai iš užsienio šalių: Nyderlandai, Belgija, Šveicarija. Jie prekes į parduotuvę atveš ir pristatys patys. Pristatymo kaina bus įskaitoma į prekių kainą. Kai tiekėjai nesuteiks tokių paslaugų, nuomosim krovininę mašiną ir prekes iš gamintojų parsivešime patys. Mes su savo produkcijos tiekėjais palaikysime tvirtus ryšius. Taigi manome, kad jie bus tikrai patikimi ir krovinius atveš nustatytu laiku. Negalėdami jų atvežti informuos mus iš anksto. Tada mes kreipsimės į kitus tiekėjus.
Prekes mes užsakysime telefonu. Įmonė, atsižvelgdama į tai, kokių prekių paklausa bus didesnė, kokių mažesnė, užsakys tam tikrą jų kiekį. Jei atvežtos prekės neatitiks užsakytų prekių, jos pagal susitarimą bus grąžinamos gamintojui.
Prekes mes užsakysime nuolat, po 6 savaičių nuo prekių atvežimo. Jų pristatymas truks 2 savaites. Taigi prekių atsargų reikės turėti tiek, kad jų užtektų 8 savaitėm.
Atsiskaityti už prekes tiekėjams mes stengsimės kuo greičiau, kadangi atsiskaičius per 10 dienų jie mums taikys 3% nuolaidą. To pačio mes reikalausime ir iš savo klientų. Atsiskaičiusiems grynais skirsime papildomą nuolaidą. Taip išreikalavę pinigų iš klientų nepristigsime grynųjų pinigų, reikalingų apyvartiniam kapitalui.

3.3 Vietovės, kur įsikūrusi firma aprašymas

Kadangi įmonės sėkmę gali nulemti jos parduotuvės pasirinkimo vieta, tai prieš parenkant ją ištyriau, kokios statybinių prekių paklausos sulauktų firma skirtingose Klaipėdos miesto vietose. Taip pat ištyriau gyventojų tankumą, žmonių srautą, konkurenciją tam tikroje Klaipėdos dalyje. Išsiaiškinau, kad statybinių prekių parduotuvei įrengti daugiausia tiktų Vingio gatvės rajonas. Klaipėdoje yra keturios stambesnės statybinių prekių parduotuvės. Visos jos išsidėsčiusios miesto centre. Vingio gatvės rajone nėra nei vienos parduotuvės užsiimančios panašia veikla. Be to Vingio ir aplinkiniuose rajonuose gyvena daug žmonių, taip pat yra daug prekybine veikla užsiimančių firmų: maisto bei pramoninių prekių parduotuvės, kavinės.

Taigi žmonių srautas čia didelis. Aplink pastatą, kur bus įrengta parduotuvė, yra daug vietos ir privažiavimas prie parduotuvės labai patogus. Prie pastato yra mokama ir nemokama stovėjimo aikštelės.
Mano manymu, ši parduotuvės vieta geriausiai tinka mūsų firmai. Patalpos miesto centre būtų gerokai brangesnės ir tai atimtų papildomų lėšų iš pelno, o prekių apyvarta nebūtų didesnė negu Vingio rajone įsikūrusioje parduotuvėje.

4. Marketingo planas
4.1 Bendra rinkos apžvalga ir tendencijos

Norėdami sužinoti vartotojų nuomonę apie rengiamą kurti parduotuvę „Grinduva“, sudariau anketą ir pateikiau įvairių, mane dominančių klausimų. Iš viso apklausiau 60 žmonių. Iš atsakymų rezultatų sužinojau, kad tokia parduotuvė tikrai yra reikalinga žmonėms. Vartotojai įsitikinę, kad geriau reikia pirkti kokybišką prekę. Nors ji kainuoja daugiau, tačiau laiko daug geriau ir ilgiau. Žmonės mano, kad planuojamoje kurti parduotuvėje prekių kokybė atitinka kainą. Suvedus rinkos tyrimų rezultatus išsiaiškinome, kad dauguma klientų tenkina pasirinkta parduotuvės vieta bei reklama per radijo stotį „Laluna“, dienraščiuose „Klaipėda“, „Vakarų ekspresas“. 11.6% visų apklaustųjų, t.y. 7 žmonės iš 60 pirks prekes kas savaitę, 26.6% – pirks prekes kas mėnesį, 24.9% – rečiau nei kas mėnesį, 16% – kas pusmetį, 9.9% – rečiau nei kas pusmetį ir 9.9% – visai nepirks prekių šioje parduotuvėje. Matome, kad daugiausia žmonės prekes pirks kas mėnesį ir rečiau nei kas mėnesį, taigi šie rezultatai yra geri, kadangi statybinės prekės yra ne kasdieninės paklausos prekės ir jų nereikia įsigyti dažnai. Anketų pagalba išsiaiškinome, kad parduotuvės darbo laikas turėtų būti toks:
 Pirmadienis – penktadienis nuo 1000 iki 1900
 Šeštadienis nuo1000 iki 1600
 Sekmadienį parduotuvė nedirbs
 Pietų pertrauka nuo 1300 iki 1400

Apytiksliai buvo nustatyta, kad per dieną parduotuvėje apsilankys ir prekes pirks 14 žmonių. Kiekvieno išlaidas sudarys apie 100 Lt, taigi dienos apyvarta bus apie 1400Lt.

4.2 Vartotojai

Atlikus planuojamos rengti parduotuvės apklausą išsiaiškinome, kad pagrindiniai firmos klientai bus pavieniai asmenys. Daugiausia tai bus aplinkui gyvenantys žmonės. Jiems priskiriami gyventojai iš Bandužių, Laukininkų, Vyturio gatvės rajonų. Taip pat prekes šioje parduotuvėje pirks žmonės gyvenantys kituose Klaipėdos miesto rajonuose, tačiau iš visų apklaustųjų jie sudaro mažesnę procento dalį. Šie klientai pasirinks šią įmonę, kadangi ji patenkins jų poreikius, kurių nesuteiks konkurencinės parduotuvės arba jie bus atsitiktiniai praeiviai, kurie atvyks apsipirkti į šalia esančias parduotuves.
Anketa taip pat padėjo nustatyti, kad šių statybinių prekių vartotojais taps žmonės, kurių metinės pajamos bus ne mažesnės kaip 19000 Lt. Taigi parduotuvės klientai bus vidutiniškai ir pasiturinčiai gyvenantys žmonės.

4.3 Konkurentai

Norėdami nustatyti savo įmonės pajėgumo santykį su įmonėmis konkurentėmis, surinkau duomenis apie konkurentų veiklą. Pagrindiniai įmonės konkurentai bus šie:
1. UAB „Senukai“, Taikos pr. 24,
2. Parduotuvė „Statūva“, Tiltų g. 15,
3. UAB „Burė“, Tiltų g. 19.
UAB „Senukai“ yra stambi analogiškos rūšies produkcijos platintoja. Ji prekiauja didžiąją dalį nagrinėjamos produkcijos asortimento. Tačiau ši įmonė, vartotojams nepateikia tokių kokybiškų prekių, kokiomis prekiausime mes.
Parduotuvė „Statūva“ ir UAB „Burė“, tai nedidelės įmonės, prekiaujančios neplataus asortimento statybos prekėmis. Šios firmos įsikūrusios netoli viena kitos, todėl tarp jų didelė konkurencija. Taigi aš nemanau, kad jos turės didelės įtakos konkuruojant su mūsų įmone. Tačiau mes privalėsime jas nuolat stebėti. Jei šios firmos ims mažinti prekių kainas, jos gali tapti mūsų konkurentėmis rinkoje.

4.4 Tikslai ir uždaviniai

Mano firma, norėdama realizuoti kuo didesnį prekių kiekį ir iš to gauti pelną, sieks tokių marketingo tikslų:
1. Per metus patenkinti 30 proc. statybinių medžiagų poreikį,
2. Plėsti statybinių prekių asortimentą 10 proc. kasmet,
3. Maksimaliai praplėsti pastovių klientų ratą,
4. Susirasti klientų Klaipėdos apskrities miestuose: Priekulėje, Nidoje,
5. Tobulinti serviso bei rėmimų politikas.
Atsižvelgiant į pasirinktus marketingo tikslus pasirinksiu prekės tobulinimo ir pardavimų skatinimo koncepcijas. Jomis vadovausiuosi rengiant marketingo strategiją. Prekės tobulinimo koncepcija susijusi su nuomone, kad prekės ir paslaugos, kurių kokybė, pagrindinės charakteristikos ir eksploatacinės savybės yra geresnės nei kitų firmų analogiškų prekių ir paslaugų, visuomet bus realizuotos. Pasirinkęs šią koncepciją savo veiklą orientuosiu į prekių kokybės, jų charakteristikų tobulinimą, naujų prekių įvedimą į rinką. Pardavimo skatinimo koncepcija reiškia, kad prekės bus parduotos, jei firma jų realizavimui ir pardavimų skatinimui skirs pakankamai dėmesio.
Mes stengsimės palaikyti su tiekėjais tvirtus ryšius ir vartotojams pateikti vis naujų prekių. Taip mes galėsime susilaukti didesnės realizacijos. Mūsų firma bus pajėgi prekėm taikyti nuolaidas, organizuoti konkursus, taigi ji galės praplėsti klientų ratą.

4.5 Kainų politika

Prekių kainos palyginti su konkurentų prekių kainomis bus aukštesnės, kadangi šių prekių kokybė bus geresnė. Brangiausia parduotuvėje prekė bus baseinas.
Jis kainuos iki 10000 Lt. Mes statybinėms prekėms uždėsime 40% antkainį ir stengsimės, kad kainų politika pasiektų tokius tikslus:
1. Gautų nustatytą pelno procentą iš kapitalo,
2. Siektų, kad kainos ir pelnas būtų stabilūs,
3. Nugalėtų konkurentus,
4. Didintų prekių realizavimo apimtį,
5. Siektų kainos lygio, garantuojančio viršpelnį
6. Bandant maksimaliai padidinti pajamas, vengti viešosios nuomonės apie įmonės pablogėjimą,
7. Stengtųsi išvengti bankroto einamuoju periodu,
8. Pirmiausia didintų savo prestižą, o ne pajamas.

4.6 Realizavimo metodai ir kanalai

Mano firma dalį statybinių prekių realizuos pačios parduotuvės patalpose. Didesnio masto prekes: plokštes,vonias,baseinus pirkėjai galės užsisakyti iš katalogų ir po vienos savaitės, pirkėjų pageidavimu, jos bus pristatytos į namus. Prekių pristatymo išlaidos bus įskaičiuojamos į prekės kainą. Atsiskaityti už produkciją bus galima grynais arba kreditinėmis kortelėmis.

4.7 Rėmimas ir reklama

Siekdami padidinti prekių realizavimą, taikysime reklamą. Savo parduotuvę mes reklamuosime populiariausiuose Klaipėdos dienraščiuose „Vakarų ekspresas“ ir „Klaipėda“. Taip pat per radijo stotį „Laluna“. Reklamai skirsime 4,8 % nuo realių įplaukų. Šių reklamų išlaidos per mėnesį sieks 1600 Lt. Skelbimas dienraštyje „Vakarų ekspresas“ kainuos 300 Lt, „Klaipėdoje“- 450 Lt mėnesį. Reklama per radijo stotį kainuos 850 Lt.
Tam, kad pritraukti daugiau pirkėjų, mes planuojame taikyti produkcijai įvairias nuolaidas, tačiau tik ypatingom prekėm. Taikydami nuolaidas vonioms, mes išlošime, kadangi įsiūlysime pirkėjams maišytuvus ir kita santechnika, tinkančias prie vonios, didesne kaina. Planuojame organizuoti įvairius konkursus, žaidimus. Rugsėjo mėnesį prie parduotuvės surengsime baudų mėtymo į krepšinį varžybas. Žmogus laimėjęs šį konkursą, gaus 10% nuolaida visoms prekėms, žemesnes vietas užėmusieji – 5%.

5. Gamybos planas
5.1 Projekto įgyvendinimo grafikas

Savo projektą planuoju įgyvendinti per du mėnesius. Pateikiu kalendorinį projekto įgyvendinimo grafiką.

Darbo pavadinimas 2006 metai

gegužė birželis

1 sav. 2 sav. 3 sav. 4 sav. 1 sav. 2 sav. 3 sav. 4 sav.
1.Remonto darbai ——– ——– ——– ——– ——–
2.Įrengimų įsigijimas ——– ——– ——–
3.Įrengimų montavimas ——– ——– ——–
4.Personalo komplektavimas ——– ——– ——– ——–
5.Žaliavų parinkimas ——– ——– ——–
6.Darbo pradžia

6. Organizacinė struktūra
6.1 Darbuotojai

Mano planuojamoje įrengti parduotuvėje dirbs 5 darbuotojai. Jie bus išrinkti iš daugumos konkurso būdu, truputį pabendravus ir uždavus jiems po kelis klausimus. Parduotuvėje dirbs dvi pardavėjos, du sandėlininkai ir viena buhalterė. Viena pardavėja dirbs prie prekystalio kasos aparatu. Ji taip pat supakuos prekes klientui. Kita pardavėja sutikinės klientus ir informuos juos apie dominuojančias prekes. Taip pat pardavėjos turės palaikyti švarą ir tvarką prekybos salėje. Įmonei bus reikalingi du sandėlininkai. Vienas, užimantis aukštesnes pareigas, priims iš tiekėjų atvežamas prekes, jas sutikrins, sutvarkys važtaraščius. Jis seks prekes su besibaigiančia realizacija ir praneš apie tai buhalterei. Taip pat šis darbuotojas savo transportu išvežios prekes pagal klientų užsakymus. Kitas sandėlininkas daugiausia palaikys ryšį su prekybos sale. Jis rūpinsis, kad salėje niekad netrūktų tam tikrų prekių. Abu sandėlininkai iškraus atvežtą prekių krovinį ir palaikys tvarką bei švarą sandėlyje. Buhalterė įmonėje priims užsakymus iš klientų, seks sandėlio prekių likučius, kad vyktų nenutrūkstamas tiekimas. Taip pat ji ves skolininkų ataskaitas ir rinks atsiskaitymus grynais bei pavedimu. Jos darbui bus reikalingas kompiuteris.

6.2 Darbo užmokestis

Nuo darbuotojų užimamų pareigų priklausys ir jų darbo užmokestis. Kiekvienos pardavėjos mėnesio atlyginimas bus 500 Lt. Aukštesnes pareigas užimančiam sandėlininkui bus mokamas 800 Lt darbo užmokestis. Papildomai jam bus mokama 50 Lt už mikroautobuso amortizaciją. Kitas sandėlininkas gaus 700 Lt. Buhalterei bus mokamas 900 Lt mėnesinis atlyginimas. Iš viso darbuotojams bus sumokama 3450 Lt. Direktorei (įmonės savininkei) 1100 Lt. Viso 4550

7. Finansinis planas
7.1 Finansavimo šaltiniai ir jų panaudojimas

1 lentelė
Projekto kaštai Lt Finansavimo šaltiniai Lt
1. Nekilnojamam turtui įsigyti
 Žemė
 Pastatai 60000

60000

1. Savininkų nuosavybė 62000
2. Ilgalaikiam turtui įsigyti
 Įranga prekybos salei
 Biuro įranga 16000
8300
7700 2. Ilgalaikė banko paskola 58000
3. Trumpalaikiam turtui įsigyti
 Prekės 32000

Iš viso

120000
4. Įrengimo darbai 12000
Iš viso 120000
.

Ilgalaikio turto poreikio apskaičiavimas
2 lentelė

Pavadinimas Vnt. Vnt. kaina Lt. Vertė
1. Įranga prekybos salei
a) Kasos aparatas
b) Lentynos „Eglė“
c) Prekystaliai
d) Grindų danga
1
10
2
125 m2
2100
420
750
1 m2=4 8300
2100
4200
1500
500
2. Įranga biurui
a) Biuro baldai „Serija-95“
b) Kompiuteris
c) Stalas kompiuteriui
d) Kėdė
e) Telefonas
f) Telefono įvedimas
g) Kiliminė danga
h) Muzikinis centras

1
1
4
2

20 m2


3000
800
150
70

1m2=8,05
– 7700
2199
3000
800
600
140
300
161
500

Iš viso 16000

7.2 Pardavimų prognozė
3 lentelė

Prekės pavadinimas 2006 III ket. 2006 IVket. 2007m. 2008m. 2009m.

Numatoma parduoti vnt. Suma Numatoma parduoti Suma I
pusmetis II
pusmetis
Plytos silikatinės 5
3600 8 4800 12000 12600 36900 44280
Blokeliai silikatiniai 12
6500 25 7600 21000 21150 63225 75870
Vinys 90kg 2250 180 4300 9725 9825 29325 35190
Varžtai 350 kg 5200 50 550 550 8625 13700 16440
El.yrankiai 30vnt 5350 15 2350 2350 11550 20850 25020
Rankiniai yrankiai 50 vnt 1950 100 2600 6800 6825 20000 24054
Darbinė avalynė 17 vnt 7800 22 10600 27650 27600 82875 99450
Darbiniai rūbai 13 vnt 1350 3 300 100 1650 2625 3281
Yrankiu krepšiai 1 vnt 400 3 1200 2000 2100 6150 7687
Stogo dangos 50 vnt 1350 60 1400 4025 4125 12225 14670
Grindų dangos 150
1050 50 350 2165 2100 6300 7875
Sienų dangos 500
4500 100 1000 7650 8250 23850 29812
Tvirtinimo elementai 1400kg 13100 400 4400 25450 26250 77550 77550
Šiltalas 500
5500 900 10800 24450 1895 26345 52931
Medienos ruošiniai 12
1650 8 1050 4050 4050 8100 10125
Medžio gaminiai 30vnt 9000 60 18000 20000 25000 67500 84375
Maišituvai 10 500 5 300 1050 1200 3375 4218
Vamždžiai 150m 900 100 500 1700 2100 5700 7125
Kriauklės 18vnt 2900 8 1350 200 6375 98625 98600
Klozetai 10vnt 2400 4 1000 100 5100 7800 97500
Vonios 2vnt 12000 3 16500 40050 42750 124200 155250
Kitos prekės – 9850 – 9950 29700 26115 62780 81447

99100 100900 242765 257235 800000 965000

7.3 Sąnaudų prognozė
4 lentelė
Sąnaudos 2006 2007 2008 2009

III ket. IV ket. Iš viso I pusm. II pusm Iš viso
I. Tiesioginės gamybos sąnaudos
 Prekės
 Soc. draudimas
 Tiesioginis darbo užmokestis
 Elektros energija, šildymas
 Įrengimų nusidėvėjimas
59460
2370
7650
288
294
60540
2370
7650
678
294
120000
4740
15300
966
588
145659
4740
15300
1162
588
154341
4740
15300
966
588
300000
9480
30600
2128
1176
480000
10452
33660
2128
1176
579000
10452
33660
2128
1176
Iš viso tiesioginių sąnaudų 70062 71532 141594 167449 175935 343384 527416 626416
II. Netiesioginės sąnaudos
 Administracijos DU
 Soc. draudimas
 Pastatų, įrengimų nusidėvėjimas, remontas
 Transporto sąnaudos
 Kitos netiesioginės sąnaudos
6000
1860
1194

480
1004
6000
1860
1194

480
709
12000
3720
2388

960
1713
12000
3720
3000

960
1542
12000
3720
3000

960
1586
24000
7440
6000

1920
3128
26400
10452
9000

1990
4008
26400
10452
9500

2000
4503
Iš viso netiesioginių sąnaudų 10538 10243 20781 21222 21266 42488 51850 52855
III. Pardavimų sąnaudos
 Reklama
 Ryšiai
4800
180
4800
180
9600
360
9600
360
9600
360
19200
720
19200
800
19200
850
Iš viso pardavimų sąnaudos 4980 4980 9960 9960 9960 19920 20000 20050
Iš viso sąnaudų 85580 86755 172335 198631 207161 405792 599266 699321

Darbo užmokesčio lentelė 1 mėnesiui

2006 ir 2007m. DU 5lentelė 2008 ir 2009m. DU 6 lentelė
Pareigos Užmokestis Soc.draudimas
31%
1.Pardavėja 500 155
2.Pardavėja 500 155
3.Sandėlininkas 850 263
4.Sandėlininkas 700 217
5.Buhalterė 900 279
6.Direktorė 1100 341
DU padidinus 10% Soc.draudimas
31%
550 171
550 171
935 290
770 239
990 307
1210 375

Amortizacijos lentelė
7 lentelė
Prekė Eksploatacijos laikotarpis metais Amortizacija 1 mėnesiui Amortizacija 1 metams
1. Kasos aparatas (vertė 2100 Lt) 7 25 297
2. Įranga salei (6200 Lt) 7 73 876
3. Patalpa (60000) 30 165 1980
4. Įranga biurui (4400 Lt) 7 51 622
5. Kompiuteris (3000 Lt) 7 35 424

Kitos netiesioginės sąnaudos 8 lentelė

2006m. 2007m. 2008m. 2009m.

III ket. IV ket. I pusm. II pusm.
Kelių (ar jį atitinkantis) mokestis (0.3%)
297
302
728
772
2400
2895
Signalizacija 450 150 300 300 600 600
Karštas vanduo 45 45 90 90 160 160
Šaltas vanduo 32 32 64 64 128 128
Komunalinės paslaugos 180 180 360 360 720 720

Karštas vanduo 7.24 Lt/m3x2m3=14.84 Lt. Šildymas 250 m2 x 1.3 Lt/m2=195.3 Lt.
Šaltas vanduo 3.61 Lt/m3x3m3=10.83 Lt. Elektros energija 309 kw x 0.31 Lt/kw=95.9Lt
Komunalinės paslaugos 60 Lt/mėn.
Signalizacijos įvedimas 300 Lt.+50Lt abonementas
Transporto išlaidos 2.80 Lt/l x 57 l=160 Lt.
Reklamos išlaidos per mėnesį sieks 1600 Lt.
„Vakarų eksprese“ skelbimas – 300 Lt.
„Klaipėdoje“ – 450 Lt.
Per radijo stotį „Laluna“ – 850 Lt.

7.4 Pelno prognozė
9 lentelė
Rodikliai 2006m. 2007m. 2008m. 2009m.

III ket. IV ket. Iš viso I pusm. II pusm. Iš viso
1. Pajamos iš realizavimo 99100 100900 200000 242765 257235 500000 800000 965000
2. Gamybos išlaidos
 Prekės
 DU 70062
59460
10020 71532
60540
10020 141594
120000
20040 167449
145659
20040 175935
154341
20040 343384
300000
40080 527416
480000
44112 626416
579000
44112
3. Bendrasis pelnas 29038 29368 58406 75316 81300 156616 272584 338584
4.Valdymo išlaidos
 Remontas
 Atlyginimai
 Reklamos išlaidos
 Transporto išlaidos
 Amortizacija
 Telefono ryšiai
 Komunaliniai patarnavimai
 Kitos srities išlaidos 15518
441
7860
4800
480
753
180

180
824 15223
441
7860
4800
480
753
180

180
529 30741
882
15720
9600
960
1506
360

360
1353 31182
612
15720
9600
960
2388
360

360
1182 31226
612
15720
9600
960
2388
360

360
1226 62408
1224
31440
19200
1920
4776
720

720
2408 71850
4224
36852
19200
1990
4776
800

720
3288 72905
4724
36852
19200
2000
4776
850

720
3783
5. Pelnas iki palūkanų 13520 14145 27665 44134 50074 94208 200734 265679
6. Palūkanos 1450 1450 2900 2175 1088 3263 – –
7. Neapmokestinamas pelnas 12070 12695 24765 41959 48986 90945 200734 265679
8. Pelno mokestis (24%) 2897 3047 5944 10070 11757 21827 48176 63763
9.Grynasis pelnas 9173 9648 18821 31889 37229 69118 152558 201916

7.4.1 Paskolos, palūkanų mokėjimo planas
10lentelė
Metai Skolos suma Palūkanos (10%) Grąžinamos skolos dalis Skolos likutis metų pabaigoje
2006 III ket. 58000 1450 – 58000
2006 IV ket. 58000 1450 1450 43500
2007 I pusm. 43500 2175 21750 21750
2007 II pusm. 21750 1088 21750 –
– – 6163 58000 –

Iš banko pasiskolinau 58000 Lt su 10% metinių palūkanų 1.5 metams. Tai palūkanų suma per tuos metus bus 6163 Lt.
Užstatas bankui:
1. Savininko E.Surailovo vieno kambario butas, kurio vertė 80000 Lt.
2. Savininko E.Surailovo sklypas su namu kolektyviniuose soduose „Dituva“. Jo vertė 20000 Lt.

7.5 Pinigų srautų prognozė
11 lentelė
Rodikliai 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

III ket. IV ket. I pus. II pus.
Gauta pinigų: 130220 10695 33983 39323 156746 206104
1. Grynasis pelnas
2. Paskola
3. Savininkų įnašas
4. Nusidėvėjimo sąnaudos 9173
58000
62000
1047 9648


1047 31889


2094 37229


2094 152558


4188 201916


4188
Išleista pinigų: 88350 14750 22150 22150 800 800
1. Perkant ilgalaikį turtą
2. Kitos išlaidos
3.Grąžinti paskoloms 76000
12350
– –
250
14500 –
400
21750 –
400
21750 –
800
– –
800

Pinigai laikotarpio pradžioje 0 41870 37815 49648 66821 222767
Atimti: išleistus pinigus 88350 14750 22150 22150 800 800
Pridėti: gautus pinigus 130220 10695 33983 39323 15746 206104
Pinigai laikotarpio pabaigoje 41870 37815 49648 66821 222767 428071

Kitos išlaidos 2006 m. 2007 m.

III ket. IV ket. I pus. II pus.
Įmonės registracijos mokestis 200 – – –
Kanceliarinės prekės 150 250 400 400
Įrengimo darbai 12000 – – –

Pelno marža

Lūžio taško apskaičiavimas:
Lūžio taškas= ;

Lūžio taške išlaidos lygios pajamoms ir toliau bus gaunamas pelnas.

7.6 Projekto atsipirkimo laikas

Investicijos į projektą 120000 Lt.
Grynas pelnas:
2006 m. II pusm. – 18821 Lt.
2007 m. – 69118 Lt.
2008 m. – 152558 Lt.
2009 m.- 201916Lt.

8. Rizikos įvertinimas
8.1 Rizika susijusi su išoriniais veiksniais

Geografinė aplinka
Patalpos, kur bus įsikūrusi parduotuvė, yra antrame aukšte. Tai sudarys nepatogumų sandėlininkui iškraunat ir pakraunant prekes, bei klientams, nusipirkus stambia prekę. Todėl mes siūlysime savo paslaugas ir prekes klientams atvešime patys.
Politinė – teisinė aplinka
Įmonei gali pakenkti nuolat besikeičiantys įstatymai. Todėl mes reikalausime, kad buhalterė sektų „Verslo žinias“ ir atsižvelgtų į visus pakeitimus. Valstybės politika, nepalanki mokesčių sistema gali sužlugdyti įmonės veiklą.
Konkurencinė aplinka
Didžiausias įmonės konkurentas bus parduotuvė „Senukai“. Ši firma yra dvigubai didesnė. Todėl bėgant laikui, mes galime prarasti savo klientus iš organizacijų.
UAB „Burė“ taps rimtu konkurentu, kai jų prekių kainos bus gerokai žemesnės už mūsų prekes.

Ekonominė aplinka
Ekonomikai smunkant padaugėja neturtingų vartotojų, kurie perka tik būtiniausias prekes. Šiuo laikotarpiu mūsų prekių paklausa sumažėtų arba visai nutrūktų. Tada įmonė turės keisti produkciją į naują arba pradėti prekiauti nekokybiškomis, bet pigiomis prekėmis. Įsivyravus greitėjančiai informacijai taps rizikinga parduoti prekes kreditan.
Įmonei gali pakenkti ir toks išorinis veiksnys, kaip struktūrinis nedarbas. Jam atsiradus žmonės arba keis gyvenamąją vietą arba persikvalifikuos. Pirmuoju atveju, įmonė stengsis sužinoti kiek tam tikroje vietoje sumažės gyventojų ir kartu susiaurės rinka. Antru atveju, žmonėms persikvalifikavus, dauguma imsis privataus verslo, taigi įmonė gali susilaukti naujų konkurentų. Įmonei daug problemų gali sukelti valiutos nestabilumas. Mūsų firma bendradarbiaus su užsienio kompanijomis, taigi pakilus užsienio valiutos kursui Lietuvoje, įmonei neapsimokės pirkti prekių iš kitų šalių tiekėjų

Informacijos šaltiniai

1. Gineitienė „Verslas“ 1997m.
2. Graškienė A., Klebanskaja N., Pelanienė N., „Verslo planas“, Vilnius, 1994m.
3.Sūdžiaus V., SVV smulkaus ir vidutinio verslo administravimas ir valdymas- 2001m.
4.Leonienė. B., „Verslo pradmenys“, Kaunas, 1997m.

Priedas
Įmonės registracijos pažymėjimas

Lietuvos Respublikos
Klaipėdos miesto savivaldybė

Įmonės registravimo

PAŽYMĖJIMAS

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymu, Klaipėdos miesto savivaldybė įregistravo:

E.S individualią įmonę

Įmonės rūšis: individuali įmonė
Veiklos pobūdis: mažmeninė ir didmeninė prekyba statybinėmis prekėmis

Įmonės adresas: Vingio g. 35, Klaipėda
Įmonės registravimo Nr. BK 10 – 593
Įmonės kodas: 198842
Įmonė registruota: 2006 m. balandžio 9 d.

Rejestro tvarkytojas —————

Parašas

Pažymėjimas išduotas balandžio 14 d.

Leave a Comment