„Rokiškio sūrio” analizė

Įvadas

Tyrimo problema. Verslas užima svarbią vietą šalies ūkio ekonomikoje.

Vykstant ūkio restruktūrizacijos, privatizacijos procesams, kuriasi naujos verslo įmonės, plečia savo veiklą veikiančios firmos, o dalis jų dėl įvairių priežačių bankrutuoja. Jų veiklos rezultatai priklauso, nuo įmonę veikiančių tiek išorinių tiek vidinių aplinkos veiksnių.

Lietuvos verslo analizės duomenys rodo, kad šalyje nėra palankių verslui sąlygų. Siekiant formuoti palankesnes verslo sąlygas, reikėtų spręsti šias problemas: politinės aplinkos palankumo, teisinės aplinkos sutvarkymo, mokesčių normatyvinės bazės tobulinimo, biurokratinių kliučių verslo plėtrai panaikinimo, rinkos konkurencinių sąlygų tobulinimo ir strateginių priemonių įgyvendinimo.

Šalies politinės situacijos kaita turi pernelyg didelės įtakos verslo sąlygoms.Jos nuolat kaitaliojamos, destabilizuojamos. Nuolat eksperimentuojama, o tai neigiamai veikia verslo plėtrą. Dažniausiai pamirštami ankstesnių vyriausybių priimti įsipareigojimai ir nutarimai, nevykdomos rinkimų programos ir kt. Analizuojant priimtus teisės aktus ir kitus normatyvinius dokumentus, pastebima prieštaravimų ir netobulumų.

Šalyje veikiančių mokesčių tvarka yra nestabili, paini, be sistemos, esama paslėpto mokesčių didinimo per įvairias rikliavas. Neigiamą įtaką verslo veiklai įvairūs išankstiniai mokesčiai ir mokėjimai ( pvz.

avansinio pelno mokestis). Nepakankama institucijų parama Lietuvos įmonėms pristatyti užsienyje, įeinant į rinkas ir jas plėtojant.

Dėl nuolatinės sąlygų kaitos rinkos ekonomikoje įmonė turi didelį dėmesį skirti savo veiklos vystimui bei plėtojimui. Įmonės plėtros planavimas –

tai tam tikras tikslų ir galimybių suderinimas ir palaikymas. Planavimas atveria organizacijai perspektyvą ir padeda prisitaikyti prie pastoviai besikeičiančios politinės, socialinės ir ekonominės aplinkos. Plėtros pagalba įmonė išsiaiškina pagrindinius organizacijos trūkumus ir pavojus, o taip pat privalumus ir galimybes. Planingai atliekant kiekvieną veiksmą ir prognozuojant ateitį sutaupome materialinius, darbo, laiko išteklius, taip pat pasiekiama geresnių rezultatų.

Sėkmingai gali dirbti tik lanksti ir ekonomiška įmonė, kuri sugeba:

tenkinti klientų poreikius, greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją;

pasiekti aukštą gamybos lankstumą, esant minimaliam atsargų ir partijų dydžiui;

užtikrinti aukštus tiekimo standartus, nepažeidžiant tiekimo terminų;

įgyvendinti efektyvią logistikos sistemą;

greitai įdiegti naujus gaminius ir t.t.

Technologijų įvaldymas ir investicijos, aukšta kvalifikacija ir naujų produktų gaminimas yra būtini, siekiant padidinti darbo našumą ir gaminti konkurencingą produktą.

Apibendrinant galima teigti, kad struktūriniai pastarųjų metų pokyčiai reikalauja pakeisti įmonę taip, kad ji greitai, su aukšta kokybe orientuotųsi į klientų poreikius ir geriau tenkintų rinkos reikalavimus.

Reikia keisti ne tik gaminius ir gamybos procesą, bet ir kitas įmonės veiklos sritis: marketingą, personalo vadybą, finansų valdymą ir t.t.

Tyrimo aktualumas. Įmonės plėtra ir planavimas yra viena aktualiausių temų bet kuriai organizacijai. Dėl nuolat kintančios ekonominės, socialinės, politinės aplinkos įmonės tuti greitai persiorentuoti, kad galėtų prisitaikyti ir išlikti rezultatyviomis. Kasdien iškyla vis naujų problemų ir uždavinių, todėl vadovams tenka aktyviai veikti ieškant naujų srendimų. Taip pat stojant į ES įmonių veiklos plėtros ir strategijų planas yra viena svarbiausių sąlygų siekiant gauti ES finansinę paramą.

Tyrimo objektas. Darbo tyrimo objektas yra AB „Rokiškio sūris“ .

Tyrimo dalykas. AB „Rokiškio sūris“ situacijos analizė, plėtros planavimas ir projektavimas.

Tyrimo tikslas. Darbo tikslas kuo detaliau įvertinti kiekvieną rodiklį, išnagrinėti įmonės plėtros gali…mybes.

Tyrimo uždaviniai.

1. Atlikti įmonės strateginio valdymo teorinę analizę.

2. Atikti įmonės vykdomų projektų analizę.

3. Atlikti išorinės aplinkos veiksnių analizę.

4. Atlikti konkurencinės rinkos analizę.

5. Sudaryti įmonės strategiją.

Tyrimo hipotezė. Kad įmonė neprarastų jau užimtų rinkos pozicijų ir toliau rezultatyviai dirbtų būtina planuoti tolesnę veiklą ir kurti strateginius planus, kitu atveju įmonė gali prarasti pieno pramonės lyderės pozicijas, tapti nepelninga ir nekonkurencinga organizacija.

Metodologija. Analizuojant įmonės plėtros ir planavimo konsepcijas, buvo atlikta mokslinės literatūros analizė, kuri leido susipažinti su įmonės plėtros stadijomis, skirtingais strategijos formavimo etapais, klasikinėmis ir šiuolaikinėmis teorijomis. Nagrinėjant statistinę informaciją, buhalterinę dokumentaciją susipažinta su įmonės veiklos rezultatais, strategijos formavimo klausimais. Taip pat buvo atliktos įvairių Lietuvos institucijų prognozių, apie

Lietuvos ekonominius rodiklius, analizės,kurios leido daryti prielaidas tolesniam įmonės plėtros planavimui

Metodika.

1. Mokslinės literatūros analizė.

2. Įmonės veiklos analizė.

3. Dokumentų analizė.

4. Kiekybinių ir kokybinių rezultatų analizė.

Strategija.

2004 m. rugsėjo mėnesį buvo parengti pirmieji veiksmai tyrimui ir pasiskirstyta darbo veikla, aptarti tyrimui aktualūs programiniai –

metodiniai ir organizaciniai klausimai.

2004 m. spalio mėnesį – pasirinkti geriausi tyrimui tinkantys ir informatyviausi metodai. Pradėtas tiesioginis duomenų rinkimas.

2004 m. lapkričio mėnesį atliktas duomenų suvedimas, apdorojimas, grupavimas.

I. teorinė dalis

Įmonės esmė, jos ekonominiai tikslai

Įmonė – tai savo vardą turintis ūkinis vienetas, užsiimantis tam tikra komercine – ūkine veikla. Tai fizinis arba juridinis subjektas, įsteigtas atitinkamoje valstybėje numatyta tvarka ir turintis teisę užsiimti tos valstybės įstatymais nedraudžiama gamybine arba komercine veikla. Vadybos požiūriu įmonė yra organizacija:

Suburianti žmones ir organizuojanti jų darbą;

Gaminanti prekes ir teikianti paslaugas, bei paskirstanti gautas pajamas;

Bendradarbiaujanti su valstybinėmis institucijomis, bei kitomis įmonėmis.

Įmonė yra ekonominė ir savarankiška organizacija. Ji skaičiuoja išlaidas ir pajamas, ir siekia, kad liktų pelno. Ji veikia mikro- ir makroaplinkoje ir turi ekonominius veiklos tikslus:

1. Gamybos tikslai (optimali rinkos dalis, gamybos pajėgumų ir gamybos apimties sutapimas, realizavimo būdų optimizavimas);

1. Sėkmės tikslai (realizavimo apimties didinimas, gamybos išlaidų, pelno didinimas, dividendų normos didinimas);

2. Finansiniai tikslai (mokumas, likvidumo rezervų dydis, pelno rezervavimas, įmonės finansų struktūra.

1.2 Strategijos samprata

Strategijos sąvoka yra sena kaip pasaulis. Šį terminą vartojo jau senovės graikai. Terminas „strategija“ kilęs uš graikiško žodžio „strategos“ ir atėjęs iš karinės srities: stratos – armija ir ag –

vadovauti.

Įmonės strategija – sprendimų visuma, apibrėžianti įmonės svarbiausius ateities tikslus ir veiksnius bei priemones tiems tikslams pasiekti.

Nagrinėjant strategijos sampratą, svarbu skirti du dalykus – strategija gali būti suprantama ir kaip koncepcija, ir kaip procesas.

Strategija kaip koncepcija gali būti suprantama įvairiomis dimensijomis

– kaip planas, kaip manevras, kaip tam tikras elgsenos modelis, kaip pozicija, kaip pespektyva. Tai priklauso nuo to į kokią aplinką – vidinę ar išorinę – yra orentuota įmonės strategija.

Turinys

|Samprata |Turinys |

|Planas |Aiški veiksmų, kuriais įmonės vadovai siekia|

| |nubrėžti raidos kryptį, seka. |

|Manevras |Tam tikras veiksmas, kuriuo siekiama |

| |pergudrauti konkurentus. |

|Elgsenos modelis |Tam tikras pasikartojantis sąmoningas ar |

| |nesąmoningas elgsenos būdas veiksmų |

| |grandinėje. |

|Pozicija |Priemonės nustatančios įmonės padėtį |

| |rinkoje, palyginti su kokurentais. |

|Perspektyva |Įmonės pobūdžio ir raidos koncepcija, apima |

| |kolektyvines nuomones, siekius ir elgseną. |

Strategija yra svarbiausia įmonės veiksmų programa, nurodanti ilgalaikių tikslų prioritetus ir išteklius jiems pasiekti. Ji rengiama retrospektyvinės raidos analizės bei ateities prognozių pagrindu. Dėl to strategija tiksliai nenurodo, kaip organizacija sieks savo tikslų. Tai –

vidutinės trukmės ir trumpalaikių programų uždavinys. Strategija tik suformuluoja pagrindinius ilgalaikius tikslus ir jų siekimo politiką, kad visa organizacija veiktų viena kryptimi.

Nėra tipinės, visoms įmonėms vienodos strategijos. Strategija priklauso nuo įmonės specifikos:

• Veiklos pobūdžio (produkcija gaminančios ir paslaugas teikiančios įmonės)

• Finansavimo šaltinių (komercinės ir nekomercinės įmonės)

• Nuosavybės (valstybės ar privačios įmonės)

• Dydžio (mažos ar didelės įmonės)

• Diversifikacijos ( vienos ar kelių veiklos sričių įmonės)

Strategijos kaip proceso samprata apima įmonės vizijos ir ateities uždavinių apibrėžimą, dabartinės padieties vertinimą, strateginių alternatyvų pasirinkimą, veiklos plano parengimą bei įgyvendinimą.

1.3 Įmonės strateginis valdymas

Įmonės strateginis valdymas susijęs su esminių įmonės plėtros problemų, atsirandančių įmonei saveikaujant su aplinka, sprendimu ir veiksniais.

Strateginis valdymas – tai siekis pritaikyti įmonę jos ateities aplinkai. Tai yra procesas, kuriam vykstant būtina numatyti įvykius ir spręsti, kas įmanoma ir būtina padaryti, kad įmonė pasinaudotų galimybėmis, gautų naudos ir apsisaugotų nuo visko, kas trukdo jos sėkmei ir gresia išlikimui.

Įmonės strateginis valdymas yra susijęs su strateginiu planavimu.

Strateginis planavimas padeda nustatyti įmonės misiją bei tikslus ir uždavinius.Todėl kartais yra sunku atskirti strateginį planavimą nuo strateginio valdymo.

Strateginis planavimas yra viena svarbiausių strateginio valdymo sudedamųjų dalių. Bendriausiais bruožais planavimas yra valdymo ciklo funcija. Ją įgyvendinant apibrėžiami įmonės tikslai ir numatomi veiksmai bei priemonės tiems tikslams įgyvendinti. Planavimas ir kitos valdymo funkcijos – organizavimas, vadovavimas ir kontrolė – sudaro uždarą valdymo ciklą. Strateginio planavimo metu parengiama įmonės strategija.

Organizavimo, vadovavimo ir kontolės procesų metu įmonės strategija įgyvedinama.

2 lentelė Valdymo ciklo funkcijų turinys

|Funcijos |Turinys |

| |Veiklos (plėtros) tikslo ir ateities krypčių |

|Planavimas |nustatymas, suformulavimas beiveiksmų jiems |

| |pasiekti apibrėžimas, numatant jų seką ir derinimą.|

|Organizavimas |Veiklos būdų numatymas, reikalingų veiklai sąlygų |

| |sudarymas. |

|Vadovavimas |Darbų paskirstymas konkretiems vykdytojams, |

| |komandavimas ir ryšių palaikymas, vykdytojų veiklos|

| |skatinimas. |

|Kontrolė |Tikrinimas, ar bus pasiektas užsibrėžtas tikslas, |

| |veiksmų tikslinimas. |

1.4 Strateginio valdymo stadijos

Strateginio valdymo logika grindžiama išsamia analize ir adaptyvia reakcija į aplinkoje vykstančius procesus. Skiriamos tokios trys strateginio valdymo stadijos:

• Strateginė analizė,

• Strategijos kūrimas,

Strategijos įgyvendinimas

Visos šios stadijos yra susijusios tarpusavyje tiesioginiais ir gryžtamaisiais ryšiais.

3 lentelė

Strateginio valdymo stadijos, tikslai ir rezultatai

|Strateginio valdymo |Tikslas |Rezultatas |

|stadijos | | |

|1.Strateginė analizė |Kur mes esame? |Išorinis įvertinimas |

| | |Vidinis įvertinimas |

| | |Misija |

| |Kur mes ruošiamės būti?|Vizija |

|2. Strategijos kūrimas | | |

| | |Tikslai |

| |Kaip galima tai |Uždaviniai |

| |padaryti? |Priemonės |

| | |Strateginis planas |

| | |Verslo planai ir |

| | |investiciniai projektai|

| |Kas ir ką privalo |Funkciniai planai |

| |daryti? |(gamybos,pardavimų, |

|3. Strategijos | |tiekimų, finansų itt.t)|

|įgyvendinimas | | |

| | |Organizavimas |

| | |Vadovavimas |

| |Kaip mes tai atliekame?|Kontrolė |

| | |(stebėjimas, |

| | |įvertinimas, |

| | |koregavimas) |

Strateginio valdymo procesas orientuotas į ateitį. Jam vykstant siekiama prognozuoti ateities aplinką. Strateginę analizę apima įmonės išorinės aplinkos ir išteklių retrospektyvinio analizavimą ir perspektyvinio laikotarpio prognozavimą. Strateginė analizė susijusi su viskuo, kas gali paveikti įmonę, įskaitant šalies ūkį, technologiją, socialinius bei politinius veiksnius.

Strategijos kūrimas yra formalus procesas, kuriam vykstant įmonės vadovai tiksliai apibrėžia planus raštu, analizuoja įvairių strategijų santykinį pranašumą ir sutinka aptarti veiklos, kuriai teikiama pirmenybė kryptį. Startegijos kūrimas apima įmonės strategijos tikslinės orientacijos apibrėžimą, strateginių alternatyvų parengimą, jų įvertinimą ir galutinių strateginių sprendimų parinkimą. Strategijos kūrimo stadijoje įmonės vadovybė turi pagrįsti verslo idėją ir sukurti įmonės viziją.Tai susiję su įmonės misijos ir tikslų formulavimu. Įmonės misija turi atsispindėti nustatant ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Šios stadijos pabaigoje turi būti sukurta įmonės būseną ir ateities viziją atitinkanti įmonės strategija.

Strategijos įgyvendinimas apima užduočių vykdytojams rengimą, išteklių paskirstymą ir biudžeto planavimą, apskaitos ir kontrolės procedūras.

Įgyvendinimo stadijoje vadovybė privalo vertinti stategijos vykdymą ir daryti įmonės paskirties, tikslų, strategijos arba jų įgyvendinimo pataisas, atsižvelgdama į patirtį, besikeičiančias sąlygas, naujas idėjas ir galimybes

1.5 Aplinkos analizė

Svarbi įmonės strateginio valdymo proceso stadija yra aplinkos strateginė analizė. Įmonės aplinkos analizė pradedama patikslintos informacijos rinkimu. Siekiant įvertinti atitinkamų informacijos rūšių ypatumus, informacija suskirstyta į tris grupes:

• Informacija apie įmonės vidinę padėtį;

• Informacija apie išorinius aplinkos ypatumus – ji leidžia pasirinkti tinkamą veiklos momentą bei įvertinti įvairius objektyvius apribojimus, kurių įmonė negali įveikti;

• Informacija apie objektus[1], kurių veiksmus ir ypatumus reikia įvertinti rengiant strategiją.

Analizuojant aplinką nustatomi išoriniai ir vidiniai veiksniai, įvertinamas jų poveikis įmonės veiklai.

1.5.1 Išorinės aplinkos veiksnių analizė

Paprastai skiriami du išorinės aplinkos lygiai:

1. Makroaplinka;

2. Šakinė aplinka.

Įmonės makroaplinkai priskiriami veiksniai, kurie veikia visų šakų ūkio subjektus. Makroaplinkai priklauso politiniai, teisiniai, ekonominiai, socialiniai, kultūriniai, ekologiniai, tecnologiniai veiksniai.

Politiniai veiksniai nubrėžia įmonės veiklos reguliavimo ribas ir apibrėžia teisingus pagrindus. Tai politikos, reguliavimo, įstatymų raidos pokyčiai, kurie gali priversti įmonę patikrinti ir pertvarkyti strategiją.

Politinis teisinis makroaplinkos aspektas apima tarptautinę politinę padėtį, santykius su valdžios institucijomis, teisinį reglamentavimą.

Ekonominiai veiksniai susiję su šalies makroeknominių rodiklių raida, kuri turi nemažą įtaką įmonės strategijos veiksniams ir veiklai. Ekonominis makroaplinkos aspektas apima ekonominį augimą, infliaciją, užimtumą, palūkanų normas, valiutų kursų svyravimus, investicijų klimatą, gamybos veiksnių kainas.

Socialiniai veiksniai – demografiniai, vertybių, gyvensenos, visuotinių įsitikinimų ir kiti pokyčiai, būdingi tam tikram visuomenės raidos etapui ir darantys įtaką įmonės veiklai. Socialinis makroaplinkos aspektas apima demografinius, gyventojų pajamų, vartojimo pokyčius, darbo santykių raidą, ekologines problemas, žmonių išteklų raidą, sveikatos apsaugą, kultūrą.

Tecnologijos veiksniai susiję su tecnologijos pažangos procesu. Svarbu įvertinti, kaip naujos galimybės, informacinės technologijos darys įtaką įmonės veiklai. Tecnologinis aspektas apima valstybės technologijų politiką, naujų technologijų atsiradimo galimybes.

Šakiniai aplinkai priskiriami veiksniai, kurie veikia konkrečios šakos ūkio subjektus. Šakinei aplinkai priklauso vartotojai, tiekėjai, konkurentai ir kiti rinkos komponentai bei veiksniai.

Vartotojų įvertinimas. Kiekviena įmonė yra susijusi su vartotojais.

Įmonei labai svarbu pažinti savo vartotojus, suprasti jų poreikius, kad galėtų ilgam laikui įgyti nuolatinius vartotojus.

Tiekėjų įvertinimas. Tiekėjų analizė leidžia nustatyti įmonės priklausomybę nuo tiekėjų.

Konkurentų įvertinimas. Didelę įtaką įmonės verslo sėkmei turi konkurentų galimybės, ypatybės, veiksmai. Įmonė turi pažinti savo pagrindinius, stipriausius konkurentus, žinoti jų silpnybes ir pranašumus.

1.5.2 Vidinių veiksnių analizė

Įvertinus išorinės aplinkos veiksnius, reikia analizuoti įmonės vidinius veiksnius. Vidinių veiksnių analize siekiama nustatyti ir įvertinti įmonės funkcionavimo varomąsias jėgas, apibrėžti sėkmės veiksnius, numatyti silpnybes, kurios gali turėti įtakos įmonės konkurencingumui ateityje.Įvertinami tarpusavyje susiję vidiniai veiksniai, pirmiausia darbo ištekliai ir finansinės galimybės. Vidinių veiksnių analizė rodo realias įmonės plėtros galimybes, ar įmonė galės kovoti su kliūtimis, kurios buvo nustatytos analizuojant išorinius gamybos veiksnius.Atsižvelgint į vidinių veiksnių analizę gali būti didinamos konkurencinės galimybės, įgyvendinamos apsauginės priemonės, mažinančios esamų ar naujai atsirandančių grėsmių poveikį, įmonės veiklos pranašumams ir trūkumams nustatyti.

Vidinių veiksnių analizės sritys:

1. Organizacinė strūktūra.

2. Personalas.

3. Vidaus kontrolės sistema.

4. Finansiniai ištekliai.

Anlizuojant siekiama įvertinti praėjusių laikotarpio rezultatus, išskiriant pagrindinius sėkmingą veiklą lemiančius veiksnius, taip pat kitus veiksnius turėsiančius įtakos veiklos rezultatams.

Išanalizuoti vidiniai veiksniai palyginami su išoriniais veiksniais, siekiant nustatyti jų tarpusavio suderinamumą atetyje

1.6 Ssgg analizė

Išorinių ir vidinių veiksnių (išteklių)analizės rezultatams apibendrinti ir sujungti naudojamas SSGG (angl. SWOT) analizės metodas.

SSGG (SWOT) santrumpa iššifruojama lietuvių (atitinkamai – anglų) kalba taip: Stiprybės (Strengths), Silpnybės (Weaknesses), Galimybės

(Opportunities), Grėsmės (Threats). Stiprybės ir silpnybės apima pagrindinius firmos strategijos formavimo veiksnius, kurie išryškėja analizuojant išteklius. Galimybės ir grėsmės apima pagrindinius strategijos formavimo veiksnius, kurie išryškėjo analizuojant firmos aplinką. SSGG

analizės rezultatas yra pateikiamas kaip veiksnių sąrašas pagal minėtas keturias dalis (4 lentelė). Akivaizdu, kad kiekvienos firmos SSGG analizė yra unikali. Lentelėje pateikti tik kai kurie bendriausio pobūdžio galimi veiksniai, kurie nebūtinai yra susiję su kiekviena konkrečia firma.

Pagerinti firmos SSGG analizės kokybę gali padėti tokios rekomendacijos:

tikslinga vengti pernelyg didelės SSGG analizės detalizacijos. Kaip didžiausia klaida pripažįstama prielaida, jog analizė yra kokybiška tik tuomet, kai joje atspindėtos visos įmanomos problemos. Pernelyg didelė detalizacija parodo tik strateginio mąstymo stoką tų žmonių, kurie atliko tokią analizę;

kiekvienam veiksniui būtinas komentaras, atskleidžiantis veiksnio firmoje esmę. Komentaro formuluotės neturi būti blankios ir turi atspindėti su firma susijusią specifiką. Menkaverčiai ir neįtikinantys yra bendro pobūdžio teiginiai, atskleidžiantys kiekvienam žinomas idėjas. Dažniausiai pasitaikanti klaida SSGG analizėje yra siekimas pateikti kuo ilgesnius veiksnių sąrašus su nepakankamu loginiu argumentavimu ir pagrindimu. Labiau įtikinantis yra trumpas tinkamai argumentuotų veiksnių sąrašas. Taigi 4

lentelėje pateikto veiksnių sąrašo be jokių komentarų negalima laikyti SSGG

analizės rezultatu [13, p.110];

4 lentelė

Kai kurie galimi veiksniai SSGG analizėje

|STIPRYBĖS |SILPNYBĖS |

|Dominavimas rinkoje |Silpna pozicija rinkoje |

|Bazinės kompetencijos |Bazinių kompetencijų trūkumas |

|Masto ekonomija |Nusenusios technologijos |

|Mažos sąnaudos |Pernelyg didelės sąnaudos |

|Vadybos patirtis |Nepatyrusi vadyba |

|Finansinis potencialas |Silpnas finansinis potencialas |

|Gamybiniai pajėgumai |Gamybinių pajėgumų stoka |

|Novatoriškumas |Žema reputacija |

|Architektūra |Menka kokybė |

|Reputacija |Neišplėtotas produkto |

|Produkto diferenciacija |aptarnavimas |

|Produkto kokybė | |

|Produkto aptarnavimas | |

|GALIMYBĖS |GRĖSMĖS |

|Naujos rinkos ir segmentai |Nauji konkurentai |

|Nauji produktai |Konkurencijos agresyvumas |

|Diversifikacijos galimybės |Augantis klientų spaudimas |

|Rinkos augimas |Pakaitalų grėsmė |

|Silpna konkurencija |Lėtas rinkos augimas |

|Strateginė erdvė |Ekonominis nuosmukis |

|Demografiniai pokyčiai |Technologinės naujovės |

|Makroekonominė situacija |Politinė situacija |

|Politinė situacija |Makroekonominė situacija |

|Ekonominis pakilimas |Demografiniai pokyčiai |

|Tarptautinės galimybės |Tarptautiniai barjerai |

tikslinga, kur tik galima, susieti firmos stiprybes ir silpnybes su svarbiausiais sėkmės veiksniais. Kaip tik jie ir suteikia galimybę atsiriboti nuo kai kurių firmos strate…gijai nereikšmingų SSGG analizės veiksnių;

jeigu galima, firmos stiprybes ir silpnybes reikia apibūdinti konkurencijos aspektu. Nepakanka vien patvirtinti, jog koks nors vidinis firmos veiksnys yra “geras”. Žymiai naudingesnis yra SSGG analizės rezultatas, argumentuojantis, jog šis veiksnys yra “geresnis” palyginti su konkurentais”;

SSGG analizė turi atskirti ribą tarp to, kur firma yra dabar, ir to kur ji siekia būti ateityje. Šis diapazonas turi būti realistiškas;

reikia realistiškai vertinti savo patirties ir konkurentų stiprybes ir silpnybes.

1.7 Strategijos rengimas

Rengdama strategiją įmonė numato savo veiklos tikslus, kryptis ir būdus. Ji turi numatyti, kaip kuo optimaliau panaudoti turimus ir planuojamus gauti finansinius, materialinius ir darbo išteklius misijai vykdyti ir užbrėžtiems tikslams pasiekti. Įmonės misijos, vizijos, strateginių tikslų apibrėžimas padeda suformuluoti užduotį.

1 paveikslas Strategijos rengimo modelis

MISIJA, VIZIJA

TIKSLAI

UŽDAVINIAI

|Filialai | |Antrinės įmonės |

|Apyvarta mln.Lt |337 |351 |374 |

Pagrindinė augimo sritis – vidaus rinka, kurioje grupės įmonių apyvarta per metus išaugo net 17%, nuo 102 iki 119 mln.Lt. Per paskutinius trejus metus įmonės parduodamos produkcijos dalis vietos rinkoje išaugo nuo 15%

iki 34 %. Pardavimai ypač sustiprėjo nuo 2001 metų antrosios pusės, kai buvo pradėti vystyti nauji prekiniai ženklai.

Tai rodo, kad bendrovė dirbo rentabiliai ir turėjo nemažą pelną.

Grynasis pelnas taip pat augo, tačiau jis kasmet buvo skirtingas.

Pavyzdžiui 2000m. bendrovės grynasis pelnas sudarė 13mln.Lt, 2001m.

-15,2mln.Lt, o1997 – 1999m. jis gerokai viršijo 20mln.Lt.

3 paveikslas [pic]

Tačiau 2002m. įmonė patyrė 3,894 mln. Lt nuostolių. Bendrovė, įtakojama nepalankių tendencijų vidaus ir eksporto rinkose, nuostolingai dirbo pirmąkart per visą savo veiklos istoriją. Taip pat tam turėjo įtakos

2002m. patirti 5 mln. reorganizavimo išlaidų, kurios turėtų sumažinti bendrą veiklos sąnaudų lygį ateityje.

Jau kelinti metai dalį pelno įmonė skiria dividendams mokėti. Kita dalis investuojama į gamybą.

2.8 BENDROVĖS INVESTICIJOS

1997 – 2002m. bendrovėje atliktos didelės rekonstrukcijos. Gamybai augant iškilo būtinybė beveik keturis kartus plėsti sūrių sūdymo baseinus, didinti sandėlius. Už daugiau kaip 3 mln. litų įsigytas ir sumontuotas pustrečio tūkstančio tonų talpos sandėlis – su kamerų autonomine šaldymo bei automatine vėdinimo sistemomis sūriams laikyti.

1998 m. prasidėjo senojo pieno cukraus cecho rekonstrukcija. Apie

24mln. litų vertės įrengta Danijos maistinio cukraus linija .

Ypatingai bendrovei būtina investicija – modernių valymo įrengimų statyba, kainavusi 16 mln. litų. Pradėti eksplotuoti šie įrengimai išsprendė labai svarbią gamybos atliekų šalinimo problemą.

3.0 POLITINIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ

2.9 IŠORINĖS APLINKOS VEIKSNIŲ ANALIZĖ

Kiekvieną rinkoje veikiančią įmonę įtakoja daugybė išorinių veiksnių, tokių kaip ekonominiai, politiniai, socialiniai – kultūriniai ir kt. AB

„Rokiškio sūris“ plečiant savo veiklą būtina įvertinti vyriausybės vykdomą politiką šalies ir pieno perdirbimo šakos atžvilgiu.

Neapibrėžtas LR vyriausybės požiūris į politinę – ekonominę krizę

Rusijoje bei pasyvus santykių užmezgimas tarp visų Rytų Europos valstybių sukelia nepakankamą saugumo jausmą verslininkams, kurie galėtų užtikrinti verslo plėtrą rytų kryptimi. Neefektyvus darbas LR pasienyje – privalomas visų krovinių vykstančių į užsienio šalis tikrinimas – sudaro nepatogumų eksportuojant produkciją( pvz. vėluoja vykdomi užsakymai). Vyraiusybės taupymo politika turėjo didelės įtakos ir pieno perdirbimo įmonėms. 1999 m.

buvo žadėta Nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai skirti 500 mln. Lt

, dėl finansinių lėšų stygiaus ir taupymo programos laikymosi ir vykdymo vyriausybė skyrė tik 208 mln. Lt. Tai parodo vyriausybės pasyvų požiūrį į verslo plėtrą. LR vyriausybė ne tik neskatina, bet netgi tam tikromis priemonėmis slopina pieno produktų eksportą, tam skirdama vis mažiau subsidijų.[2]

Griežtas vyriausybės supirkimo kainų reguliavimas neleido vystytis pieno pramonei. Supirkimo kainos didinimas trukdė pieno perdirbimo įmonėms mažinti gaminamos produkcijos kainas bei didinti jų paklausą, nes išaugo pieno produktų savikaina.

LR vyriausybės parengta pieno sektoriaus plėtojimo strategija parodo pasikeitusį jos požiūrį į pieno perdirbimo infrastruktūrą. Tam, kad išlaikyti pieno perdirbimo sektorių, valstybė ketina 2000 m. –… 2006 m.

vykdyti jos vykdymo strategiją, kuri apima šias pieno ūkio pertvarkymo ir modernizavimo priemones:

• Taikyti ES pieno gamintojų naudojimas rėmimo priemones.

• Skatinti kooperuotis pieno gamintojus ir perdirbėjus.

• Skatinti modernizuoti pieno supirkimo ir perdirbimo bazes.

• Skatinti konkurenciją bei gaminti švarius pieno produktus.

• Remti pieno produktų eksportą tiesioginėmis ir netiesioginėmis priemonėmis, kurios neprieštarautų Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams.

Vyriausybės teigimu pieno ūkis yra pelningas, tuo tikslu ji stengsis planuojamomis priemonėmis vystyti pieno perdirbimo ūkį.

3.1 EKONOMINIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ

Analizuojant Lietuvos ekonominę padėtį būtų galima išskirti tokius pokyčius, kurie įtakojo AB „ Rokiškio sūris“ veiklą bei visas kitas rinkoje esančias pieno perdirbimo įmones. Lietuvos Statistikos departamento išvadose teigiama, kad: „ po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje vykdoma struktūrinių reformų programa – kainų reguliavimas, prekybos liberalizavimas, privatizavimas, teisės reformos, bankų struktūrizavimas –

padėjo pagrindus gana ekonomikos augimui. Tačiau anksčiau susiformavusi

Lietuvos užsienio prekybos orientacija į Rytų rinkas sąlygojo tai, kad 1998

metais prasidėjęs Rusijos ir kitų NVS šalių ekonomikos nuosmukis gana stipriai paveikė Lietuvos ūkį“ [19, p.75]. Didžiausią neigiamą poveikį patyrė ir AB „Rokiškio sūris“, kurios gaminamos produkcijos didžioji eksporto dalis teko Rusijos ir NVS šalims. Įmonė nuostolius patyrė dėl

Rusijos rublio nuvertėjimo, valiutos konvertavimo komerciniuose bankuose, neatsiskaitymo už prekes. Rusijos rublio devalvacija sumažino AB „Rokiškio sūris“ produkcijos konkurencingumą ir paklausą.

Neigiamą įtaką bendrovės veiklai turėjo ir nestabili AB „ Mažeikių nafta“ padėtis rinkoje. Dėl žalios naftos tiekimų sutrikimų, pirminio naftos perdirbimo apimtys sumažėjo. Išaugo kuro kainos, kurios padidino AB

„Rokiškio sūris“ produkcijos savikainą bei sumažino paklausą.

AB „Rokiškio sūris“ plėtojant savo veiklą būtina susipažinti ir su esamais ir prognozuojamais Lietuvos ekonominiais rodikliais bei įvertinti, ar jai pavyks realizuoti suformuluotą plėtros strategiją, įgyvendinti jos numatytus tikslus.

Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prognozuojami šie Lietuvos ekonomikos rodikliai[3] bei jų kitimo dinamika. Numatoma, nuo 2001 metų

Lietuvos ūkis atsigaus ir BVP iki 2006 metų vidutiniškai didės nuo 6,3% iki

7,7% .

paveikslas [pic]

Lietuvos ūkio būklės pagerėjimą lems didžiąja dalimi eksporto intensyvėjanti plėtra, taip pat investicijų į šalies ūkį didėjimas, tranzito plėtra. Tai suteiks AB „Rokiškio sūris“ didesnių galimybių eksportuojant bei plečiant savo veiklą ne tik vietinėje, bet ir užsienio rinkose. Taip pat jei įmonė pasirodys perspektyvi ji gali sulaukti naujų investuotojų ir taip dar labiau įsitvirtinti rinkoje.

Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prognozavimais infliazijos lygis nebus labai aukštas.Aukšta infliacija sąlygoja kainų pakilimą, perkamosios galios sumažėjimą, paklausos bei įmonių gaunamo pelno mažėjimą.

Būsimas neaukštas infliacijos lygis bus nulemtas darbo užmokesčio augimu, užtikrinančio konkurencingumą ir sudarančio sąlygas tenkinti paklausą nedidinant kainų. Prognozuojamas nežymus infliacijos augimas sudarys palankias sąlygas verslo plėtrai. Tai suteiks galimybę AB „Rokiškio sūris“

įgyvendinti savo tikslus.

paveikslas [pic]

Pagal Finansų ministerijos statistiką darbuotojų bruto darbo užmokesčio perkamoji galia didės. Palyg…inus 2001 metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį su prognozuojamu 2006 metams, jis didės 1,4 karto. Šio rodiklio didėjimas yra naudingas AB „Rokiškio sūris“. Tai sustiprintų pardavimų augimo pozicijas, padidintų pieno produktų paklausą bei garantuotų subtilų pelną, o tai leistų daugiau lėšų skirti veiklos plėtrai.

paveikslas [pic]

Didėjant darbo užmokesčiui, didės vartotojų perkamoji galia – tai užtikrins AB „Rokiškio sūris“ gamybos apimčių bei apyvartos augimą.

Analizuojant nedarbo lygį Lietuvoje pastebima, kad nedarbo lygio rodiklis turės tendenciją mažėti. 2006 metų prognozuojamas nedarbo lygis sieks 8,5%, lyginant su 2001metais jis sumažės 4%.

paveikslas [pic]

Prognozuojamas Lietuvos ekonomikos bei jos rodiklių: darbo užmokesčio didėjimas, vartotojų perkamosios galios didėjimas, BVP augimas, infliacijos išsilaikymas žemame lygyje teigiamai paveiks verslo augimą, ekonomikos aktyvumą, o tai savo ruožtu suteiks galimybę plėtoti ir AB „Rokiškio sūris“

veiklą bei gerinti jos rodiklius.

3.2 TECHNOLOGINIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ

Pasaulyje vykstantis techninio lygio augimas įtakoja ir Lietuvos įmones. Naujausi technikos ir technologijos atradimai skatina įmones kompiuterizuoti ir automatizuoti darbo vietas, gamybą, susisiekimo priemones. Naujos technologijos keičia gamybos, informacijos tvarkymo būdus bei mažina veiklos išlaidas. Technologiniai pokyčiai, jų augimas suteikia įmonėms galimybę sukurti gamybos, rinkodaros metodus, plėsti produktų asortimentą. AB „Rokiškio sūris“ plėtojant savo veiklą būtina įvertinti tecnologinių veiksnių pokyčius, jų pritaikymo galimybes bendrovės veikloje.

„Lietuvos bendrą ekonomikos augimą sąlygoja informacijos technologijų bei telekomunikacijos plėtra. 1997m. 1000 gyventojų teko 44 kompiuteriai, o

2010 m. prognozuojama, kad 1000 gyventojų turės 155 personalinių kompiuterių. Taip pat teigiama, kad iki 2002m. daugiau kaip 10% įvairūs komercinai sandoriai buvo sudaromi naudojant mobiliuosius telefonus. Kad

Lietuvos įmonės į savo veiklą įdiegia naujas technologijas, rodo jų pardavimo mastai: bendri kompiuterių, programinės įrangos ir kompiuterinių tinklų pardavimai išaugo 10,4%.“[4]

Technologijų plėtra įtakoja įmonių veiklą bei ekonominius rodiklius:

• Greitai diegiamos naujos technologijos ir nauji verslo vienetai.

• Naujas ir modernus verslas lengviausiai pritraukia kapitalą.

• Smarkiai auga įmonių produktyvumas.

Šiuo metu Lietuvos įmonėms yra suteikta galimybė turėti savo puslapį internete. Juo naudojasi nemažas vartotojų ratas. Tai suteikia įmonėms galimybę pristatyti save vartotojui, reklamuoti produkciją, tapti atviresnėms visuomenei. Kaip tik šiuo metu AB „Rokiškio sūris“ internetinis puslapis yra kuriamas.

Dideli gamybos šuoliai, AB „Rokiškio sūris“ plėtra reikalauja keisti, tobulinti valdymo sistemą. Šiuo metu yra kuriama integruota apskaitos ir verslo valdymo sistema. Numatoma sujungti į vieningą kompiuterinės apskaitos sistemą visas įmonės grupės apskaitos grandis. Sistemai įvesti bendrovė skyrė apie 700 tūkst.Lt. Ši nauja funkcinė valdymo sistema leis optimaliausiai valdyti žaliavos, transporto, medžiagų išteklius, racionaliai panaudoti darbo jėgą ir operatyviai priimti geriausius sprendimus, turėti operatyvią informaciją apie visą grupės ir kiekvienos įmonės veiklą

3.3 KONKURENCINĖS RINKOS ANALIZĖ

Rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės didesniu ar mažesniu mastu susiduria su konkurencija. Konkurencinės aplinkos pažinimas AB

„Rokiškio sūris“ yra būtinas planuojant tolesnę savo veik…lą. Analizuojant pieno perdirbimo įmonių konkurencinę aplinką reikia atkreipti dėmesį į tokius kriterijus, kaip konkurentų skaičius, produktų diferenciacijos laipsnis, galimybė padidinti gamybinius pajėgumus, įėjimo į rinką ir išėjimo iš rinkos kliūtys.

2000 metais šalyje veikė 38 įvairaus dydžio pieno perdirbimo įmones.

Šiuo metu Žemės ūkio ministerija, neįtraukdama tų, kurios tik superka pieną, priskaičiuoja 24 aktyviai dirbančias pieno perdirbimo įmones. Pieno perdirbimo įmones sparčiai gerina produktų kokybę, įgyvendina ES maisto gamybos sanitarijos ir higienos reikalavimus, modernizuoja patalpas, įrengimus ir gamybos technologiją, diegia kokybės kontrolės sistemas. Jau 2000 metais 18 Lietuvos įmonių turėjo ES

sertifikatus, leidžiančius eksportuoti produkciją į ES šalis.

Šiuo metu pieno pramonėje dominuoja trys didžiausios pieno perdirbimo įmonės tai: AB „Rokiškio sūris“, AB „Pieno žvaigždės“, AB

„Žemaitijos pienas“. 2002m. visos trys įmonės, nepaisant patirtų veiklos nuostolių, padidino užimtą rinkos dalį nuo 80 proc. iki 87 proc. Rinkos lyderiu išliko AB „Rokiškio sūris“ , vienintelė iš minėtų įmonių, padidinusi pardavimus. Šios bendrovės apyvarta augo 6,6 proc. iki 374 mln.

litų, tuo tarpu AB „Žemaitijos pienas“ pardavimai mažėjo 6,7 proc. iki

242 mln. litų, o AB „ Pieno žvaigždės“ apyvarta smuko net 12,0 proc.

iki 254 mln.litų.

4 paveikslas [pic]

2002 metai įvardijami, kaip vieni iš sunkiausių metų per paskutinį dešimtmetį. Nepaisant nepalankios situacijos rinkoje, AB „Rokiškio sūris“

ir AB „Pieno žvaigždės“ įsivėlė į tarpusavio kainų karą, kuris bendrovei kiekvieną mėnesį atnešdavo apie 1mln. litų nuostolių. Taip pat jų patyrė ir kitos bendrovės, kurios turėjo reaguoti į besikeičiančias rinkos sąlygas.

Suskaičiavusios rezultatus įmonės nusprendė padidinti produktų kainas, be to metų pabaigoje pradėjo brangti ir žaliava.

Kitos pieno perdirbimo įmonės veikiančios Lietuvoje, kol kas didelės grėsmės nekelia, nes jų žaliavos supirkimo zonos užima daug mažesnę rinkos dalį, produktų gamybos ir apyvartos apimtys kol kas nekelia didelio pavojaus. Situacija iš esmės gali keistis atsiradus investuotojui.

Ateityje pieno perdirbėjai prognozuoja lėtesnį augimą nei pernai, nes eksporto rinkose pinga sūris, sviestas bei pieno miltai, tuo tarpu Lietuvoje didėja konkurencija, žadanti vartotojams naujų ir kokybiškesnių produktų, o iš gamintojų reikalauja drąsių sprendimų kovojant dėl rinkos. Pieno pramonės lyderių plėtrą riboja įstatymai – tiek AB

“Rokiškio sūris”, tiek AB “Pieno žvaigždės”. . Dėl besitęsiančio produktų kainų smukimo pasaulinėse rinkose Lietuvos pieno perdirbėjai ketina mažinti superkamo žaliavinio pieno kainas, nors pernai jos didėjo.Pienininkus piktina nelygiavertė konkurencija su ES gamintojais, kuriems eksporto subsidijos nuolat didinamos

3.4 ĮMONĖS SSGG ANALIZĖ

Atlikus įmonės vidinės ir išorinės aplinkos analizes, reikalinga visa tai apibendrinti ir įvertinti. Tam naudojama SSGG analizė. Pagrįstas organizacijos pranašumų ir trūkumų derinimas sus esamomis grėsmėmis ir galimybėmis yra strategijos formulavimo pagrindas.

9 lentelė

|STIPRYBĖS |SILPNYBĖS |

|Įmonė turi ilgalaikes darbo ir |Žaliavos tiekėjų trūkumas. |

|gamybos tradicijas , gerą vardą. |Dideli pieno supirkimo ir |

|Geras įmonės valdymas, gerai |pristatymo kaštai, dėl stambių |

|suformuota struktūra pagal |tiekėjų trūkumo, pasenusio |

|deleguotas funkcijas. … |transporto. |

|Aukštos kvalifikacijos ir gerus |Nėra galimybės užtikrinti geros |

|profesinius įgūdžius turintis |kokybės žaliavos dėl smulkių |

|personalas. |statytojų dominavimo. |

|Veiklos kryptingumas, planingumas, |Nepilnas darbo pajėgumų |

|operatyvumas ir lankstumas. |išnaudojimas. |

|Gaminama aukštos kokybės |Sunkumai dėl vidinių veiklos |

|produkcija, orientacija į Europos |problemų. |

|Sąjungos reikalavimus. | |

|Nuolat tobulinama technologija, | |

|vykdomos rekonstrukcijos. | |

|Pirmavimas rinkoje. | |

|GALIMYBĖS |GRĖSMĖS |

|Žaliavų tiekėjų didinimas. |Žaliavų, energijos, kuro |

|Toliau skverbtis į naujas rinkas. |brangimas. |

|Tobulinti technologijas, ieškoti |Didelė verslo priklausomybė nuo |

|alternatyvių sprendimų, tokių kaip |tiekėjų. |

|investicijų pritraukimas. |Nepalankūs valiutos kurso |

|Palanki politinė situacija. |pasikeitimai. |

|Tarptautinės galimybės. |Produkcijos kainų užsienio rinkose|

|Vartotojų perkamosios galios |smukimas. Pakaitalų pardavimų |

|didėjimas. |padidėjimas. |

| |Konkurentų stiprėjimas. Didelis |

| |konkurentų skaičius, siūlančių |

| |identišką produktą. |

| |Sumažėjusi vartotojų perkamoji |

| |galia. |

| |Nepalanki vyriausybės vykdoma |

| |politika. |

| |Vietinės gamybos pieno produktų |

| |vartojimo mažėjimas. |

Stiprybės – tai ištekliai, sugebėjimai ir kitos stipriosios savybės, palyginti su konkurentais. Jie gali būti finansiniai, marketingo, organizaciniai ar darbo išteklių. AB „Rokiškio sūris“ stiprybes galima išskirti kaip – pirmavimą rinkoje, patirties turėjimą, efektyvų vadovavimą. Įmonės plėtros dėka praplatėjęs kokybiškas produkcijos asortimentas, padidėjęs realizacijos tinklas, padidėjęs įrengimų, tecnologinių linijų apkrovimas, sumažėję gamybos kaštai, valdymo išlaidos, atsiradusi galimybė taikyti masto ekonomiją, diegti naujas technologijas.

Visoje įmonėje diegiamos naujos kompiuterinės apskaitos programos, kas didins darbo našumą. Pradėta įgyvendinti nauja apmokėjimo už darbą sistema, kuri orientuota į kokybės užtikrinimą visose grandinėse. Nesusijungusios, atskiros įmonės būtų sunkiai išgyvenusios, o šiuo metu iškilus problemoms viename filiale jos perkeliamos visai įmonei: perskirtomas žaliavų tiekimas ir transportavimas, atsižvelgiant į rinkos sąlygas, stabdoma kai kurių produktų gamyba, atliekamas įrengimų atnaujinimas, gamybinių patalpų remontas perskirstant žaliavos tiekimą ir produktų gamybą.

Silpnybės – tai išteklių, meistriškumo, sugebėjimų silpnosios pusės, trukdančios organizacijos darbą. Kaip viena iš svarbiausių žaliavos tiekėjų trūkumas. Didžiausias kiekis žaliavos superkamas iš smulkiųjų tiekėjų

(82,1%), kurie ateityje nepajėgus užtikrinti žaliavos kokybės,dauguma jų ūkių neatitikus ES keliamų reikalavimų, bus priversti nutraukti žaliavos tiekimą. Be to daugelis senesnio amžiaus žmonių ( jie sudaro trečdalį tiekėjų) tikriausiai pa…sinaudos pieno gamybos nutraukimo schemos taikymo tvarka ir pasirinks kompensaciją. Per menkai skatindama stambius tiekėjus ir griežtinant kokybės reikalavimus, įmonė praranda dalį tiekėjų, kurie pasirenka įmones, kurios kelia mažesnius reikalavimus. Žaliavos supirkimas iš smulkiųjų tiekėjų didina supirkimo ir transportavimo kaštus, negarantuoja geros kokybės. Įmonė daug investicijų skyrė savo įrengimų, gamybos linijų tobulinimui, produktų kokybės užtikrinimui, tačiau per menkas dėmesys stambių tiekėjų skatinimui, gali turėti blogų pasekmių –

pati įmonė atitikdama ES reikalavimus, gali neturėti tinkamų žaliavos tiekėjų.

Galimybės – tai palankios sąlygos organizacijos aplinkoje. Galimybių šaltiniai yra šie: tendencijos, technologiniai pokyčiai, pasikeitimai konkurencijoje, reguliavimo pakitimai ir naujų rinkų radimas. Priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos pieninkystės sektoriaus atžvilgiu, galimi pakitimai į gerąją pusę. Įstojimas į ES įneš daug pakitimų: subsidijos eksportuojamiems produktams, intervenciniai pirkimai, stambių tiekėjų rėmimas, padidėjusios pieno supirkimo kainos. Stambėjant tiekėjams, gerėtų žaliavos kokybė, mažiau pastangų ir išlaidų reikėtų užtikrinant kokybę pradiniuose žaliavos surinkimo etapuose. Taip pat mažėtų surinkimo ir transportavimo sąnaudos. Taip pat yra galimybė, kad atsivers naujos rinkos, padidės vartotojų perkamoji galia, produktų vartojimas.

Grėsmės – tai nepalankūs veiksniai organizacijos aplinkoje. Jie yra pagrindinės kliūtys organizacijai, siekiančiai savo tikslų. Grėsmės sukelia: nauji kokurentai, technologiniai pokyčiai, lėta rinkos plėtra, nauji apribojimai ir išaugusi pirkėjų ir tiekėjų derėjimosi galia. AB

„Rokiškio sūris“ viena iš didžiausių grėsmių tai naujų konkurentų iš užsienio atsiradimas. Jei įmonė pasirodys perspektyvi ir užsienio kompanijos investuos savo kapitalą būtent analizuojamoje įmonėje, tai tik sustiprins jos konkurentinę padėtį. Tačiau kitu atveju, investavus į įmonę konkurentę, įvertinant tai, kad užsienio kompanijos gali greičiau reaguoti įrinkos pokyčius, daugiau skirti investavimui į naujas technologijas, reklamą – konkurencinė kova dar labiau paaštrės. Įstojus į ES tikėtinas žaliavų, kuro, energijos brangimas, darbo užmokesčio didėjimas, kas padidins gamybos sąnaudas. Dėl žaliavos supirkimo kainų skirtumo tikėtina, kad kaimyninės šalys ( Latvija, Lenkija), gali pradėti žaliavą supirkti iš

Lietuvos. Taip pat gali padidėti daug daugiau įvežamos iš užsienio produkcijos, kuri gali būti pigesnė ir labiau vartotojų perkama. Dėl nevienodų sąlygų, ES skiriamų išmokų naujoms šalims narėms pirmaisiais 10

metų įstojus į ES, bus sunku konkuruoti ir išliks tik stipriausi.

3.5 AB “ROKIŠKIO SŪRIS” STRATEGIJA

Įmonės veikloje pasiekta nemažai, bet norint ir toliau pirmauti pieno pramonės šakoje, būtina išnaudoti ir vidinį potencialą, ir verslo partnerių, valstybės, Europos Sąjungos teikiamas galimybes, tai yra viską kas naudinga įmonei.

Neturint suformuluotos bendrovės vizijos, neįsivaizduojant bei nenumatant, kokia turėtų būti įmonė po kelerių metų, neįmanoma sėkmingai plėtoti veiklos bei siekti numatytų tikslų.

Vizija

• AB „Rokiškio sūris“ Lietuvos ir ne tik, maisto pramonės rinkos lyderė.

• Nuolat tobulėjanti, perspektyvi įmonė.

Misijos formulavimas yra neišvengiamas įmonėje procesas, nes jo pasekoje formuojama veiklos prasmė ir kryptis.

Misija

• Stambus rinkos plėtimas užsienyje ir gamybos koncentravimas šalyje.

• Tenkinti vartotojų poreikius gaminant aukštos kokybės produktus.

Patenkinti vartotojų poreikius – AB „Rokiškio sūris“ veiklos pagrindas, tokiu būdu galima užsitikrinti veiklos plėtrą bei varto…tojų pripažinimą.Vienas iš prioritetinių tikslų – gaminamos produkcijos kokybės gerinimas. Tai įgyvendinti galima superkant superkant tik ekologiškai švarią pieno žaliavą.

Tikslai

• 2004 m. padidinti gamybą.

• Užtikrinti gerą pieno kokybę, atitinkančią ES reikalavimus, siekti aukščiausių gaminių kokybės vertinimų.

• Padidinti vartotojų skaičių tikslinėje rinkoje.

Uždaviniai

• Išlaikyti žaliavos didėjimą.

• Modernizuoti ir restruktūrizuoti pirminį pieno ūkį, labaratorijos įengimus.

• Plėtoti darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą.

• Didinti gaminamos produkcijos asortimentą.

• Ištirti vartotojų poreikius.

Vienas svarbiausių AB „ Rokiškio sūris“ strateginių uždavinių –

skatinti ūkininkus kurti 50-100 karvių pieno ūkius, atitinkančius ES

reikalavimus, kurių produktyvumas būtų ne mažesnis kaip 4000 litrų pieno iš karvės. Tik tokie ūkiai pajėgūs užtikrinti gerą pieno kokybę ir mažus pieno gamybos kaštus.

Sparčiai tobulėjant naujoms technologijoms, atsiranda vis didesnis žinių poreikis, dėl to svarbu užtikrinti darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.

Neabejojama, kad įmonėje, kurioje dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai, veikla yra efektyvesnė ir pelningesnė.

Priemonės

• Pasinaudoti parama ES parama šalims kandidatėms, per tokias programas kaip PHARE, SAPARD.

• Skatinti ūkininkus kurti 50-100 karvių pieno ūkius.

• Pasinaudoti konsultantų pagalba.

• Diegti naujas technologijas.

• Tobulinti valdymo sistemą.

• Taikyti efektyvias rinkodaros priemones.

Naujos technologijos keičia gamybos, informacijos tvarkymo būdus bei mažina veiklos išlaidas. Technologiniai pokyčiai, jų augimas suteikia įmonėms galimybę sukurti gamybos, rinkodaros metodus, plėsti produktų asortimentą. AB „Rokiškio sūris“ plėtojant savo veiklą būtina įvertinti tecnologinių veiksnių pokyčius, jų pritaikymo galimybes bendrovės veikloje.

AB „Rokiškio sūris“ produkcijos paklausos didėjimą

IŠVADOS

Tyrimo duomenys leido padaryti tokias išvadas:

1. Išanalizuotos strategijos formulavimo metodologinės prielaidos leidžia teikti išvadą, jog strategija turi būti formalus, rašytinis įmonės dokumentas, kuriuo būtų galima kontroliuoti įmonės veiklą. Jame turėtų būti pateikti įmonės ateities tikslai bei uždaviniai užsibrėžtiems tikslams pasiekti.

2. Strategijos įgyvendinimo metodologinių prielaidų analizė leidžia daryti išvadą, jog sukurta ir nerealizuota strategija yra neefektyvi. Todėl turi būti suformuluotos konkrečios strategijos įgyvendinimo priemonės: taktinis planas, įmonės biudžetas, organizacinė valdymo struktūra, skatinimo priemonių, kontrolės sistemų projektas.

3. Išanalizuota Lietuvos vyriausybės politika pieno perdirbimo infrastruktūros atžvilgiu, rodo jos pasikeitusį požiūrį į šią šaką.

Parengta Lietuvos vyriausybės pieno perdirbimo ūkio plėtros programa sudarys palankias sąlygas vystytis AB „Rokiškio sūris“, garantuos stabilią padėtį bei paramą vietinėje bei tarptautinėje rinkoje.

4. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija prognozuoja Lietuvos ekonominių rodiklių augimą. Jų išvadose teigiama, kad infliacija išliks žemame lygyje, mažės nedarbo lygis, didės gyventojų perkamoji galia. Remiantis šiomis išvadomis, galima teigti, kad ekonomikos augimas sudarys palankias sąlygas plėtoti AB „Rokiškio sūris“ veiklą, garantuos stabilią padėtį konkurencinėje rinkoje.

5. Konkurencinės rinkos analizė, parodė, kad Lietuvos rinkoje sparčiai vyksta pieno perdirbimo įmonių konkurencija bei jų koncentracija.

Tokia situacija rinkoje … sąlygoje AB „Rokiškio sūris“ būtinumą formuluoti strategiją bei numatyti jos realizavimo priemonių projektą, norint išlaikyti lyderės pozicijas ir neprarasti jau užimtos rinkos.

6. Atliktas įmonių konkurentinių faktorių įvertinimas, parodė, kad pieno perdirbimo pramonėje dominuoja trys stambiausios įmonės AB „Rokiškio sūris“, AB „Pieno žvaigždės“ ir AB „Žemaitijos pienas“. 2002 m. rinkos lydere išliko AB „Rokiškio sūris“ , vienintelė iš minėtų įmonių, padidinusi pardavimus. Todėl norint neprarasti jau užimtų rinkos pozicijų bendrovei svarbu užsitikrinti stabilius veiklos finansavimo šaltinius, nuolat gerinti produkcijos kokybę, diegti naujas technologijas.

LITERATŪRA

1. Bagdonas E., Kazlauskienė E. .Verslo pradmenys. – Kaunas:

Technologija. 2002.

2. Kardelis K. .Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. – Kaunas.

2002.

3. Lukaševičius K., Martinkus B. .Verslo vadyba. – Kaunas:

Technologija. 2001.

4. Lukaševičius K., Martinkus B. .Mažųjų ir vidutinių įmonių vadyba. –

Kaunas. Technologija. 2001.

5. Palubinskas G. T. Strateginio planavimo procesas. – Kaunas,

Technologija, 1997.

6. Pruskus V. Verslo pradžiamokslis. – Vilnius, 1996.

7. Staponkienė J. . Juozaitienė L. .Verslo ir vadybos įvadas. –

Šiauliai.2003.

8. Tamošiūnas T. .Socialinių tyrimų kvalifikacinis darbas: Įvado struktūra. – Šiauliai, 2003.

9. Vasiliauskas . Firmų strateginis valdymas. – Vilnius, 2001.

10. http:// www.std.lt

11. http://www.ekm.lt

12. http://www.lrs.lt

13. http://www.svv.lt

14. http:// www.finmin.lt

[1] Šiuo atveju objektai būtų – konkurentai, valstybės institucijos, verslo partneriai, vartotojai ir kt.

[2] Deksnys M. Pieno idilė gali pavirsti didele krize. Lietuvos rytas.

Nr.42, p.6.2000.

[3] Finansų ministerija makroekonominius rodiklius prognozuoja vadovaudamasi bendrosios ir dalinės pusiausvyros modeliavimo principais bei nacionalinės sąskaitybos principais. Prognozės yra derinamos su

Lietuvos banko, šakinių ministerijų, statistikos departamento bei mokslinių tyrimų institutų ekspertais.

[4] Vincevičius G. „Pasiektas informacinių technologijų augimo pikas“

Verslo žinios Nr. 5, p. 4…