“Rokiškio sūrio” analizė

TURINYS

TURINYS 1
ĮVADAS 2
I. TEORINĖ DALIS 4
ĮMONĖS ESMĖ, JOS EKONOMINIAI TIKSLAI 4
1.2 STRATEGIJOS SAMPRATA 5
Strategijos sampratų turinys 5
1.3 ĮMONĖS STRATEGINIS VALDYMAS 6
Valdymo ciklo funkcijų turinys 6
1.4 STRATEGINIO VALDYMO STADIJOS 7
1.5 APLINKOS ANALIZĖ 8
1.5.1 IŠORINĖS APLINKOS VEIKSNIŲ ANALIZĖ 8
1.5.2 VIDINIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ 9
1.6 SSGG ANALIZĖ 10
1.7 STRATEGIJOS RENGIMAS 11
Strategijos rengimo modelis 11
STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS 14
II. PROJEKTINĖ DALIS 14
1.9 INSTITUCIJOS CHARAKTERISTIKA 14
2.0 ĮMONĖS VEIKLOS ANALIZĖ 15
2.1 PIENO SUPIRKIMAS 16
2.2 ŽALIAVOS KOKYBĖ 17
2.3 PIENO SUPIRKIMO KAINOS 19
2.4 GAMYBA 19
2.5 PRODUKCIJOS REALIZAVIMAS 20
2.6 PRODUKCIJOS SAVIKAINA IR FINANSINIAI RODIKLIAI 21 ĮVADAS
Tyrimo problema. Verslas užima svarbią vietą šalies ūkio ekonomikoje.
Vykstant ūkio restruktūrizacijos, privatizacijos procesams, kuriasi nnaujos
verslo įmonės, plečia savo veiklą veikiančios firmos, o dalis jų dėl
įvairių priežačių bankrutuoja. Jų veiklos rezultatai priklauso, nuo įmonę
veikiančių tiek išorinių tiek vidinių aplinkos veiksnių.

Lietuvos verslo analizės duomenys rodo, kad šalyje nėra palankių verslui
sąlygų. Siekiant formuoti palankesnes verslo sąlygas, reikėtų spręsti šias
problemas: politinės aplinkos palankumo, teisinės aplinkos sutvarkymo,
mokesčių normatyvinės bazės tobulinimo, biurokratinių kliučių verslo
plėtrai panaikinimo, rinkos konkurencinių sąlygų tobulinimo ir strateginių
priemonių įgyvendinimo.

Šalies politinės situacijos kaita turi pernelyg didelės įtakos verslo
sąlygoms.Jos nuolat kaitaliojamos, destabilizuojamos. Nuolat
eksperimentuojama, o tai neigiamai veikia verslo plėtrą. Dažniausiai
pamirštami ankstesnių vyriausybių priimti įsipareigojimai ir nutarimai,
nevykdomos rinkimų programos ir kt. Analizuojant priimtus teisės aktus ir
kitus normatyvinius dokumentus, pastebima prieštaravimų ir netobulumų.

Šalyje veikiančių mokesčių tvarka yra nestabili, paini, be sistemos,
esama paslėpto mokesčių didinimo per įvairias rikliavas. Neigiamą įtaką
verslo veiklai įvairūs i

išankstiniai mokesčiai ir mokėjimai ( pvz.
avansinio pelno mokestis). Nepakankama institucijų parama Lietuvos įmonėms
pristatyti užsienyje, įeinant į rinkas ir jas plėtojant.

Dėl nuolatinės sąlygų kaitos rinkos ekonomikoje įmonė turi didelį dėmesį
skirti savo veiklos vystimui bei plėtojimui. Įmonės plėtros planavimas –
tai tam tikras tikslų ir galimybių suderinimas ir palaikymas. Planavimas
atveria organizacijai perspektyvą ir padeda prisitaikyti prie pastoviai
besikeičiančios politinės, socialinės ir ekonominės aplinkos. Plėtros
pagalba įmonė išsiaiškina pagrindinius organizacijos trūkumus ir pavojus, o
taip pat privalumus ir galimybes. Planingai atliekant kiekvieną veiksmą ir
prognozuojant ateitį sutaupome materialinius, darbo, laiko išteklius, taip
pat pasiekiama geresnių rezultatų.

Sėkmingai gali dirbti tik lanksti ir ekonomiška įmonė, kuri sugeba:
tenkinti klientų poreikius, greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją;
pasiekti aukštą gamybos lankstumą, esant minimaliam atsargų ir partijų
dydžiui;
užtikrinti aukštus tiekimo standartus, nepažeidžiant tiekimo terminų;
įgyvendinti efektyvią logistikos sistemą;
greitai įdiegti naujus gaminius irr t.t.

Technologijų įvaldymas ir investicijos, aukšta kvalifikacija ir naujų
produktų gaminimas yra būtini, siekiant padidinti darbo našumą ir gaminti
konkurencingą produktą.

Apibendrinant galima teigti, kad struktūriniai pastarųjų metų pokyčiai
reikalauja pakeisti įmonę taip, kad ji greitai, su aukšta kokybe
orientuotųsi į klientų poreikius ir geriau tenkintų rinkos reikalavimus.
Reikia keisti ne tik gaminius ir gamybos procesą, bet ir kitas įmonės
veiklos sritis: marketingą, personalo vadybą, finansų valdymą ir t.t.

Tyrimo aktualumas. Įmonės plėtra ir planavimas yra viena aktualiausių
temų bet kuriai organizacijai. Dėl nuolat kintančios ekonominės,
socialinės, politinės aplinkos įmonės tuti g
greitai persiorentuoti, kad
galėtų prisitaikyti ir išlikti rezultatyviomis. Kasdien iškyla vis naujų
problemų ir uždavinių, todėl vadovams tenka aktyviai veikti ieškant naujų
srendimų. Taip pat stojant į ES įmonių veiklos plėtros ir strategijų planas
yra viena svarbiausių sąlygų siekiant gauti ES finansinę paramą.

Tyrimo objektas. Darbo tyrimo objektas yra AB „Rokiškio sūris“ .

Tyrimo dalykas. AB „Rokiškio sūris“ situacijos analizė, plėtros
planavimas ir projektavimas.

Tyrimo tikslas. Darbo tikslas kuo detaliau įvertinti kiekvieną
rodiklį, išnagrinėti įmonės plėtros gali.mybes.

Tyrimo uždaviniai.

1. Atlikti įmonės strateginio valdymo teorinę analizę.

2. Atikti įmonės vykdomų projektų analizę.

3. Atlikti išorinės aplinkos veiksnių analizę.

4. Atlikti konkurencinės rinkos analizę.

5. Sudaryti įmonės strategiją.

Tyrimo hipotezė. Kad įmonė neprarastų jau užimtų rinkos pozicijų ir
toliau rezultatyviai dirbtų būtina planuoti tolesnę veiklą ir kurti
strateginius planus, kitu atveju įmonė gali prarasti pieno pramonės lyderės
pozicijas, tapti nepelninga ir nekonkurencinga organizacija.

Metodologija. Analizuojant įmonės plėtros ir planavimo konsepcijas,
buvo atlikta mokslinės literatūros analizė, kuri leido susipažinti su
įmonės plėtros stadijomis, skirtingais strategijos formavimo etapais,
klasikinėmis ir šiuolaikinėmis teorijomis. Nagrinėjant statistinę
informaciją, buhalterinę dokumentaciją susipažinta su įmonės veiklos
rezultatais, strategijos formavimo klausimais. Taip pat buvo atliktos
įvairių Lietuvos institucijų prognozių, apie

Lietuvos ekonominius rodiklius, analizės,kurios leido daryti prielaidas
tolesniam įmonės plėtros planavimui

Metodika.

1. Mokslinės literatūros analizė.

2. Įmonės veiklos analizė.

3. Dokumentų analizė.

4. Kiekybinių ir kokybinių rezultatų analizė.

Strategija.

2004 m. rugsėjo mėnesį buvo parengti pirmieji veiksmai tyrimui ir
pasiskirstyta darbo veikla, aptarti tyrimui aktualūs programiniai –
metodiniai ir organizaciniai klausimai.

2004 m. spalio mėnesį – pasirinkti geriausi tyrimui t

tinkantys ir
informatyviausi metodai. Pradėtas tiesioginis duomenų rinkimas.

2004 m. lapkričio mėnesį atliktas duomenų suvedimas, apdorojimas,
grupavimas.

2004 m. gruodžio mėnesį atliktas duomenų interpretavimas. I. TEORINĖ DALIS

ĮMONĖS ESMĖ, JOS EKONOMINIAI TIKSLAI
Įmonė – tai savo vardą turintis ūkinis vienetas, užsiimantis tam tikra
komercine – ūkine veikla. Tai fizinis arba juridinis subjektas, įsteigtas
atitinkamoje valstybėje numatyta tvarka ir turintis teisę užsiimti tos
valstybės įstatymais nedraudžiama gamybine arba komercine veikla. Vadybos
požiūriu įmonė yra organizacija:
Suburianti žmones ir organizuojanti jų darbą;
Gaminanti prekes ir teikianti paslaugas, bei paskirstanti gautas pajamas;
Bendradarbiaujanti su valstybinėmis institucijomis, bei kitomis įmonėmis.

Įmonė yra ekonominė ir savarankiška organizacija. Ji skaičiuoja
išlaidas ir pajamas, ir siekia, kad liktų pelno. Ji veikia mikro- ir
makroaplinkoje ir turi ekonominius veiklos tikslus:
1. Gamybos tikslai (optimali rinkos dalis, gamybos pajėgumų ir gamybos

apimties sutapimas, realizavimo būdų optimizavimas);
1. Sėkmės tikslai (realizavimo apimties didinimas, gamybos išlaidų, pelno

didinimas, dividendų normos didinimas);
2. Finansiniai tikslai (mokumas, likvidumo rezervų dydis, pelno

rezervavimas, įmonės finansų struktūra. 1.2 STRATEGIJOS SAMPRATA
Strategijos sąvoka yra sena kaip pasaulis. Šį terminą vartojo jau
senovės graikai. Terminas „strategija“ kilęs uš graikiško žodžio
„strategos“ ir atėjęs iš karinės srities: stratos – armija ir ag –
vadovauti.

Įmonės strategija – sprendimų visuma, apibrėžianti įmonės svarbiausius
ateities tikslus ir veiksnius bei priemones tiems tikslams pasiekti.

Nagrinėjant strategijos sampratą, svarbu skirti du dalykus – strategija
gali būti suprantama ir kaip koncepcija, ir kaip procesas.

Strategija kaip koncepcija gali būti suprantama įvairiomis dimensijomis
– kaip planas, kaip manevras, kaip t
tam tikras elgsenos modelis, kaip
pozicija, kaip pespektyva. Tai priklauso nuo to į kokią aplinką – vidinę ar
išorinę – yra orentuota įmonės strategija.

1 lentelė Strategijos sampratų turinys
|Samprata |Turinys |
|Planas |Aiški veiksmų, kuriais įmonės vadovai siekia|
| |nubrėžti raidos kryptį, seka. |
|Manevras |Tam tikras veiksmas, kuriuo siekiama |
| |pergudrauti konkurentus. |
|Elgsenos modelis |Tam tikras pasikartojantis sąmoningas ar |
| |nesąmoningas elgsenos būdas veiksmų |
| |grandinėje. |
|Pozicija |Priemonės nustatančios įmonės padėtį |
| |rinkoje, palyginti su kokurentais. |
|Perspektyva |Įmonės pobūdžio ir raidos koncepcija, apima |
| |kolektyvines nuomones, siekius ir elgseną. |

Strategija yra svarbiausia įmonės veiksmų programa, nurodanti
ilgalaikių tikslų prioritetus ir išteklius jiems pasiekti. Ji rengiama
retrospektyvinės raidos analizės bei ateities prognozių pagrindu. Dėl to
strategija tiksliai nenurodo, kaip organizacija sieks savo tikslų. Tai –
vidutinės trukmės ir trumpalaikių programų uždavinys. Strategija tik
suformuluoja pagrindinius ilgalaikius tikslus ir jų siekimo politiką, kad
visa organizacija veiktų viena kryptimi.

Nėra tipinės, visoms įmonėms vienodos strategijos. Strategija priklauso
nuo įmonės specifikos:

• Veiklos pobūdžio (produkcija gaminančios ir paslaugas teikiančios

įmonės)

• Finansavimo šaltinių (komercinės ir nekomercinės įmonės)

• Nuosavybės (valstybės ar privačios įmonės)

• Dydžio (mažos ar didelės įmonės)

• Diversifikacijos ( vienos ar kelių veiklos sričių įmonės)

Strategijos kaip proceso samprata apima įmonės vizijos ir ateities
uždavinių apibrėžimą, dabartinės padieties vertinimą, strateginių
alternatyvų pasirinkimą, veiklos plano parengimą bei įgyvendinimą. 1.3 ĮMONĖS STRATEGINIS VALDYMAS
Įmonės strateginis valdymas susijęs su esminių įmonės plėtros problemų,
atsirandančių įmonei saveikaujant su aplinka, sprendimu ir veiksniais.

Strateginis valdymas – tai siekis pritaikyti įmonę jos ateities
aplinkai. Tai yra procesas, kuriam vykstant būtina numatyti įvykius ir
spręsti, kas įmanoma ir būtina padaryti, kad įmonė pasinaudotų galimybėmis,
gautų naudos ir apsisaugotų nuo visko, kas trukdo jos sėkmei ir gresia
išlikimui.

Įmonės strateginis valdymas yra susijęs su strateginiu planavimu.
Strateginis planavimas padeda nustatyti įmonės misiją bei tikslus ir
uždavinius.Todėl kartais yra sunku atskirti strateginį planavimą nuo
strateginio valdymo.

Strateginis planavimas yra viena svarbiausių strateginio valdymo
sudedamųjų dalių. Bendriausiais bruožais planavimas yra valdymo ciklo
funcija. Ją įgyvendinant apibrėžiami įmonės tikslai ir numatomi veiksmai
bei priemonės tiems tikslams įgyvendinti. Planavimas ir kitos valdymo
funkcijos – organizavimas, vadovavimas ir kontrolė – sudaro uždarą valdymo
ciklą. Strateginio planavimo metu parengiama įmonės strategija.
Organizavimo, vadovavimo ir kontolės procesų metu įmonės strategija
įgyvedinama.

2 lentelė Valdymo ciklo funkcijų turinys
|Funcijos |Turinys |
| |Veiklos (plėtros) tikslo ir ateities krypčių |
|Planavimas |nustatymas, suformulavimas beiveiksmų jiems |
| |pasiekti apibrėžimas, numatant jų seką ir derinimą.|
|Organizavimas |Veiklos būdų numatymas, reikalingų veiklai sąlygų |
| |sudarymas. |
|Vadovavimas |Darbų paskirstymas konkretiems vykdytojams, |
| |komandavimas ir ryšių palaikymas, vykdytojų veiklos|
| |skatinimas. |
|Kontrolė |Tikrinimas, ar bus pasiektas užsibrėžtas tikslas, |
| |veiksmų tikslinimas. | 1.4 STRATEGINIO VALDYMO STADIJOS
Strateginio valdymo logika grindžiama išsamia analize ir adaptyvia reakcija
į aplinkoje vykstančius procesus. Skiriamos tokios trys strateginio valdymo
stadijos:

• Strateginė analizė,

• Strategijos kūrimas,

• Strategijos įgyvendinimas.
Visos šios stadijos yra susijusios tarpusavyje tiesioginiais ir
gryžtamaisiais ryšiais.

3 lentelė

Strateginio valdymo stadijos, tikslai ir rezultatai

|Strateginio valdymo |Tikslas |Rezultatas |
|stadijos | | |
|1.Strateginė analizė |Kur mes esame? |Išorinis įvertinimas |
| | |Vidinis įvertinimas |
| | |Misija |
| |Kur mes ruošiamės būti?|Vizija |
|2. Strategijos kūrimas | | |
| | |Tikslai |
| |Kaip galima tai |Uždaviniai |
| |padaryti? |Priemonės |
| | |Strateginis planas |
| | |Verslo planai ir |
| | |investiciniai projektai|
| |Kas ir ką privalo |Funkciniai planai |
| |daryti? |(gamybos,pardavimų, |
|3. Strategijos | |tiekimų, finansų itt.t)|
|įgyvendinimas | | |
| | |Organizavimas |
| | |Vadovavimas |
| |Kaip mes tai atliekame?|Kontrolė |
| | |(stebėjimas, |
| | |įvertinimas, |
| | |koregavimas) |

Strateginio valdymo procesas orientuotas į ateitį. Jam vykstant
siekiama prognozuoti ateities aplinką. Strateginę analizę apima įmonės
išorinės aplinkos ir išteklių retrospektyvinio analizavimą ir
perspektyvinio laikotarpio prognozavimą. Strateginė analizė susijusi su
viskuo, kas gali paveikti įmonę, įskaitant šalies ūkį, technologiją,
socialinius bei politinius veiksnius.

Strategijos kūrimas yra formalus procesas, kuriam vykstant įmonės
vadovai tiksliai apibrėžia planus raštu, analizuoja įvairių strategijų
santykinį pranašumą ir sutinka aptarti veiklos, kuriai teikiama pirmenybė
kryptį. Startegijos kūrimas apima įmonės strategijos tikslinės orientacijos
apibrėžimą, strateginių alternatyvų parengimą, jų įvertinimą ir galutinių
strateginių sprendimų parinkimą. Strategijos kūrimo stadijoje įmonės
vadovybė turi pagrįsti verslo idėją ir sukurti įmonės viziją.Tai susiję su
įmonės misijos ir tikslų formulavimu. Įmonės misija turi atsispindėti
nustatant ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Šios stadijos pabaigoje
turi būti sukurta įmonės būseną ir ateities viziją atitinkanti įmonės
strategija.

Strategijos įgyvendinimas apima užduočių vykdytojams rengimą, išteklių
paskirstymą ir biudžeto planavimą, apskaitos ir kontrolės procedūras.
Įgyvendinimo stadijoje vadovybė privalo vertinti stategijos vykdymą ir
daryti įmonės paskirties, tikslų, strategijos arba jų įgyvendinimo
pataisas, atsižvelgdama į patirtį, besikeičiančias sąlygas, naujas idėjas
ir galimybes 1.5 APLINKOS ANALIZĖ
Svarbi įmonės strateginio valdymo proceso stadija yra aplinkos
strateginė analizė. Įmonės aplinkos analizė pradedama patikslintos
informacijos rinkimu. Siekiant įvertinti atitinkamų informacijos rūšių
ypatumus, informacija suskirstyta į tris grupes:

• Informacija apie įmonės vidinę padėtį;

• Informacija apie išorinius aplinkos ypatumus – ji leidžia

pasirinkti tinkamą veiklos momentą bei įvertinti įvairius

objektyvius apribojimus, kurių įmonė negali įveikti;

• Informacija apie objektus[1], kurių veiksmus ir ypatumus reikia

įvertinti rengiant strategiją.

Analizuojant aplinką nustatomi išoriniai ir vidiniai veiksniai,
įvertinamas jų poveikis įmonės veiklai. 1.5.1 IŠORINĖS APLINKOS VEIKSNIŲ ANALIZĖ
Paprastai skiriami du išorinės aplinkos lygiai:

1. Makroaplinka;

2. Šakinė aplinka.

Įmonės makroaplinkai priskiriami veiksniai, kurie veikia visų šakų ūkio
subjektus. Makroaplinkai priklauso politiniai, teisiniai, ekonominiai,
socialiniai, kultūriniai, ekologiniai, tecnologiniai veiksniai.

Politiniai veiksniai nubrėžia įmonės veiklos reguliavimo ribas ir
apibrėžia teisingus pagrindus. Tai politikos, reguliavimo, įstatymų raidos
pokyčiai, kurie gali priversti įmonę patikrinti ir pertvarkyti strategiją.
Politinis teisinis makroaplinkos aspektas apima tarptautinę politinę
padėtį, santykius su valdžios institucijomis, teisinį reglamentavimą.

Ekonominiai veiksniai susiję su šalies makroeknominių rodiklių raida,
kuri turi nemažą įtaką įmonės strategijos veiksniams ir veiklai. Ekonominis
makroaplinkos aspektas apima ekonominį augimą, infliaciją, užimtumą,
palūkanų normas, valiutų kursų svyravimus, investicijų klimatą, gamybos
veiksnių kainas.

Socialiniai veiksniai – demografiniai, vertybių, gyvensenos, visuotinių
įsitikinimų ir kiti pokyčiai, būdingi tam tikram visuomenės raidos etapui
ir darantys įtaką įmonės veiklai. Socialinis makroaplinkos aspektas apima
demografinius, gyventojų pajamų, vartojimo pokyčius, darbo santykių raidą,
ekologines problemas, žmonių išteklų raidą, sveikatos apsaugą, kultūrą.

Tecnologijos veiksniai susiję su tecnologijos pažangos procesu. Svarbu
įvertinti, kaip naujos galimybės, informacinės technologijos darys įtaką
įmonės veiklai. Tecnologinis aspektas apima valstybės technologijų
politiką, naujų technologijų atsiradimo galimybes.

Šakiniai aplinkai priskiriami veiksniai, kurie veikia konkrečios šakos
ūkio subjektus. Šakinei aplinkai priklauso vartotojai, tiekėjai,
konkurentai ir kiti rinkos komponentai bei veiksniai.

Vartotojų įvertinimas. Kiekviena įmonė yra susijusi su vartotojais.
Įmonei labai svarbu pažinti savo vartotojus, suprasti jų poreikius, kad
galėtų ilgam laikui įgyti nuolatinius vartotojus.

Tiekėjų įvertinimas. Tiekėjų analizė leidžia nustatyti įmonės
priklausomybę nuo tiekėjų.

Konkurentų įvertinimas. Didelę įtaką įmonės verslo sėkmei turi
konkurentų galimybės, ypatybės, veiksmai. Įmonė turi pažinti savo
pagrindinius, stipriausius konkurentus, žinoti jų silpnybes ir pranašumus. 1.5.2 VIDINIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ
Įvertinus išorinės aplinkos veiksnius, reikia analizuoti įmonės
vidinius veiksnius. Vidinių veiksnių analize siekiama nustatyti ir
įvertinti įmonės funkcionavimo varomąsias jėgas, apibrėžti sėkmės
veiksnius, numatyti silpnybes, kurios gali turėti įtakos įmonės
konkurencingumui ateityje.Įvertinami tarpusavyje susiję vidiniai veiksniai,
pirmiausia darbo ištekliai ir finansinės galimybės. Vidinių veiksnių
analizė rodo realias įmonės plėtros galimybes, ar įmonė galės kovoti su
kliūtimis, kurios buvo nustatytos analizuojant išorinius gamybos
veiksnius.Atsižvelgint į vidinių veiksnių analizę gali būti didinamos
konkurencinės galimybės, įgyvendinamos apsauginės priemonės, mažinančios
esamų ar naujai atsirandančių grėsmių poveikį, įmonės veiklos pranašumams
ir trūkumams nustatyti.

Vidinių veiksnių analizės sritys:

1. Organizacinė strūktūra.

2. Personalas.

3. Vidaus kontrolės sistema.

4. Finansiniai ištekliai.

Anlizuojant siekiama įvertinti praėjusių laikotarpio rezultatus,
išskiriant pagrindinius sėkmingą veiklą lemiančius veiksnius, taip pat
kitus veiksnius turėsiančius įtakos veiklos rezultatams.

Išanalizuoti vidiniai veiksniai palyginami su išoriniais
veiksniais, siekiant nustatyti jų tarpusavio suderinamumą atetyje 1.6 SSGG ANALIZĖ
Išorinių ir vidinių veiksnių (išteklių)analizės rezultatams
apibendrinti ir sujungti naudojamas SSGG (angl. SWOT) analizės metodas.
SSGG (SWOT) santrumpa iššifruojama lietuvių (atitinkamai – anglų) kalba
taip: Stiprybės (Strengths), Silpnybės (Weaknesses), Galimybės
(Opportunities), Grėsmės (Threats). Stiprybės ir silpnybės apima
pagrindinius firmos strategijos formavimo veiksnius, kurie išryškėja
analizuojant išteklius. Galimybės ir grėsmės apima pagrindinius strategijos
formavimo veiksnius, kurie išryškėjo analizuojant firmos aplinką. SSGG
analizės rezultatas yra pateikiamas kaip veiksnių sąrašas pagal minėtas
keturias dalis (4 lentelė). Akivaizdu, kad kiekvienos firmos SSGG analizė
yra unikali. Lentelėje pateikti tik kai kurie bendriausio pobūdžio galimi
veiksniai, kurie nebūtinai yra susiję su kiekviena konkrečia firma.
Pagerinti firmos SSGG analizės kokybę gali padėti tokios rekomendacijos:
tikslinga vengti pernelyg didelės SSGG analizės detalizacijos. Kaip
didžiausia klaida pripažįstama prielaida, jog analizė yra kokybiška tik
tuomet, kai joje atspindėtos visos įmanomos problemos. Pernelyg didelė
detalizacija parodo tik strateginio mąstymo stoką tų žmonių, kurie atliko
tokią analizę;
kiekvienam veiksniui būtinas komentaras, atskleidžiantis veiksnio firmoje
esmę. Komentaro formuluotės neturi būti blankios ir turi atspindėti su
firma susijusią specifiką. Menkaverčiai ir neįtikinantys yra bendro
pobūdžio teiginiai, atskleidžiantys kiekvienam žinomas idėjas. Dažniausiai
pasitaikanti klaida SSGG analizėje yra siekimas pateikti kuo ilgesnius
veiksnių sąrašus su nepakankamu loginiu argumentavimu ir pagrindimu. Labiau
įtikinantis yra trumpas tinkamai argumentuotų veiksnių sąrašas. Taigi 4
lentelėje pateikto veiksnių sąrašo be jokių komentarų negalima laikyti SSGG
analizės rezultatu [13, p.110];

4 lentelė

Kai kurie galimi veiksniai SSGG analizėje

|STIPRYBĖS |SILPNYBĖS |
|Dominavimas rinkoje |Silpna pozicija rinkoje |
|Bazinės kompetencijos |Bazinių kompetencijų trūkumas |
|Masto ekonomija |Nusenusios technologijos |
|Mažos sąnaudos |Pernelyg didelės sąnaudos |
|Vadybos patirtis |Nepatyrusi vadyba |
|Finansinis potencialas |Silpnas finansinis potencialas |
|Gamybiniai pajėgumai |Gamybinių pajėgumų stoka |
|Novatoriškumas |Žema reputacija |
|Architektūra |Menka kokybė |
|Reputacija |Neišplėtotas produkto |
|Produkto diferenciacija |aptarnavimas |
|Produkto kokybė | |
|Produkto aptarnavimas | |
|GALIMYBĖS |GRĖSMĖS |
|Naujos rinkos ir segmentai |Nauji konkurentai |
|Nauji produktai |Konkurencijos agresyvumas |
|Diversifikacijos galimybės |Augantis klientų spaudimas |
|Rinkos augimas |Pakaitalų grėsmė |
|Silpna konkurencija |Lėtas rinkos augimas |
|Strateginė erdvė |Ekonominis nuosmukis |
|Demografiniai pokyčiai |Technologinės naujovės |
|Makroekonominė situacija |Politinė situacija |
|Politinė situacija |Makroekonominė situacija |
|Ekonominis pakilimas |Demografiniai pokyčiai |
|Tarptautinės galimybės |Tarptautiniai barjerai |

tikslinga, kur tik galima, susieti firmos stiprybes ir silpnybes su
svarbiausiais sėkmės veiksniais. Kaip tik jie ir suteikia galimybę
atsiriboti nuo kai kurių firmos strate.gijai nereikšmingų SSGG analizės
veiksnių;
jeigu galima, firmos stiprybes ir silpnybes reikia apibūdinti konkurencijos
aspektu. Nepakanka vien patvirtinti, jog koks nors vidinis firmos veiksnys
yra “geras”. Žymiai naudingesnis yra SSGG analizės rezultatas,
argumentuojantis, jog šis veiksnys yra “geresnis” palyginti su
konkurentais”;
SSGG analizė turi atskirti ribą tarp to, kur firma yra dabar, ir to kur ji
siekia būti ateityje. Šis diapazonas turi būti realistiškas;

reikia realistiškai vertinti savo patirties ir konkurentų stiprybes ir
silpnybes. 1.7 STRATEGIJOS RENGIMAS
Rengdama strategiją įmonė numato savo veiklos tikslus, kryptis ir
būdus. Ji turi numatyti, kaip kuo optimaliau panaudoti turimus ir
planuojamus gauti finansinius, materialinius ir darbo išteklius misijai
vykdyti ir užbrėžtiems tikslams pasiekti. Įmonės misijos, vizijos,
strateginių tikslų apibrėžimas padeda suformuluoti užduotį.

1 paveikslas Strategijos rengimo modelis
MISIJA, VIZIJA

TIKSLAI

UŽDAVINIAI

|Filialai | |Antrinės įmonės |

|Apyvarta mln.Lt |337 |351 |374 |

Pagrindinė augimo sritis – vidaus rinka, kurioje grupės įmonių apyvarta
per metus išaugo net 17%, nuo 102 iki 119 mln.Lt. Per paskutinius trejus
metus įmonės parduodamos produkcijos dalis vietos rinkoje išaugo nuo 15%
iki 34 %. Pardavimai ypač sustiprėjo nuo 2001 metų antrosios pusės, kai
buvo pradėti vystyti nauji prekiniai ženklai.

Tai rodo, kad bendrovė dirbo rentabiliai ir turėjo nemažą pelną.
Grynasis pelnas taip pat augo, tačiau jis kasmet buvo skirtingas.
Pavyzdžiui 2000m. bendrovės grynasis pelnas sudarė 13mln.Lt, 2001m.
-15,2mln.Lt, o1997 – 1999m. jis gerokai viršijo 20mln.Lt.

3 paveikslas

[pic]

Tačiau 2002m. įmonė patyrė 3,894 mln. Lt nuostolių. Bendrovė, įtakojama
nepalankių tendencijų vidaus ir eksporto rinkose, nuostolingai dirbo
pirmąkart per visą savo veiklos istoriją. Taip pat tam turėjo įtakos
2002m. patirti 5 mln. reorganizavimo išlaidų, kurios turėtų sumažinti
bendrą veiklos sąnaudų lygį ateityje.

Jau kelinti metai dalį pelno įmonė skiria dividendams mokėti. Kita
dalis investuojama į gamybą.

2.8 BENDROVĖS INVESTICIJOS

1997 – 2002m. bendrovėje atliktos didelės rekonstrukcijos. Gamybai
augant iškilo būtinybė beveik keturis kartus plėsti sūrių sūdymo baseinus,
didinti sandėlius. Už daugiau kaip 3 mln. litų įsigytas ir sumontuotas
pustrečio tūkstančio tonų talpos sandėlis – su kamerų autonomine šaldymo
bei automatine vėdinimo sistemomis sūriams laikyti.

1998 m. prasidėjo senojo pieno cukraus cecho rekonstrukcija. Apie
24mln. litų vertės įrengta Danijos maistinio cukraus linija .

Ypatingai bendrovei būtina investicija – modernių valymo įrengimų
statyba, kainavusi 16 mln. litų. Pradėti eksplotuoti šie įrengimai
išsprendė labai svarbią gamybos atliekų šalinimo problemą.

3.0 POLITINIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ

2.9 IŠORINĖS APLINKOS VEIKSNIŲ ANALIZĖ

Kiekvieną rinkoje veikiančią įmonę įtakoja daugybė išorinių veiksnių,
tokių kaip ekonominiai, politiniai, socialiniai – kultūriniai ir kt. AB
„Rokiškio sūris“ plečiant savo veiklą būtina įvertinti vyriausybės vykdomą
politiką šalies ir pieno perdirbimo šakos atžvilgiu.

Neapibrėžtas LR vyriausybės požiūris į politinę – ekonominę krizę
Rusijoje bei pasyvus santykių užmezgimas tarp visų Rytų Europos valstybių
sukelia nepakankamą saugumo jausmą verslininkams, kurie galėtų užtikrinti
verslo plėtrą rytų kryptimi. Neefektyvus darbas LR pasienyje – privalomas
visų krovinių vykstančių į užsienio šalis tikrinimas – sudaro nepatogumų
eksportuojant produkciją( pvz. vėluoja vykdomi užsakymai). Vyraiusybės
taupymo politika turėjo didelės įtakos ir pieno perdirbimo įmonėms. 1999 m.
buvo žadėta Nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai skirti 500 mln. Lt
, dėl finansinių lėšų stygiaus ir taupymo programos laikymosi ir vykdymo
vyriausybė skyrė tik 208 mln. Lt. Tai parodo vyriausybės pasyvų požiūrį į
verslo plėtrą. LR vyriausybė ne tik neskatina, bet netgi tam tikromis
priemonėmis slopina pieno produktų eksportą, tam skirdama vis mažiau
subsidijų.[2]

Griežtas vyriausybės supirkimo kainų reguliavimas neleido vystytis
pieno pramonei. Supirkimo kainos didinimas trukdė pieno perdirbimo įmonėms
mažinti gaminamos produkcijos kainas bei didinti jų paklausą, nes išaugo
pieno produktų savikaina.

LR vyriausybės parengta pieno sektoriaus plėtojimo strategija parodo
pasikeitusį jos požiūrį į pieno perdirbimo infrastruktūrą. Tam, kad
išlaikyti pieno perdirbimo sektorių, valstybė ketina 2000 m. –. 2006 m.
vykdyti jos vykdymo strategiją, kuri apima šias pieno ūkio pertvarkymo ir
modernizavimo priemones:

• Taikyti ES pieno gamintojų naudojimas rėmimo priemones.

• Skatinti kooperuotis pieno gamintojus ir perdirbėjus.

• Skatinti modernizuoti pieno supirkimo ir perdirbimo bazes.

• Skatinti konkurenciją bei gaminti švarius pieno produktus.

• Remti pieno produktų eksportą tiesioginėmis ir netiesioginėmis

priemonėmis, kurios neprieštarautų Lietuvos tarptautiniams

įsipareigojimams.

Vyriausybės teigimu pieno ūkis yra pelningas, tuo tikslu ji stengsis
planuojamomis priemonėmis vystyti pieno perdirbimo ūkį.

3.1 EKONOMINIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ

Analizuojant Lietuvos ekonominę padėtį būtų galima išskirti tokius
pokyčius, kurie įtakojo AB „ Rokiškio sūris“ veiklą bei visas kitas rinkoje
esančias pieno perdirbimo įmones. Lietuvos Statistikos departamento
išvadose teigiama, kad: „ po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje vykdoma
struktūrinių reformų programa – kainų reguliavimas, prekybos
liberalizavimas, privatizavimas, teisės reformos, bankų struktūrizavimas –
padėjo pagrindus gana ekonomikos augimui. Tačiau anksčiau susiformavusi
Lietuvos užsienio prekybos orientacija į Rytų rinkas sąlygojo tai, kad 1998
metais prasidėjęs Rusijos ir kitų NVS šalių ekonomikos nuosmukis gana
stipriai paveikė Lietuvos ūkį“ [19, p.75]. Didžiausią neigiamą poveikį
patyrė ir AB „Rokiškio sūris“, kurios gaminamos produkcijos didžioji
eksporto dalis teko Rusijos ir NVS šalims. Įmonė nuostolius patyrė dėl
Rusijos rublio nuvertėjimo, valiutos konvertavimo komerciniuose bankuose,
neatsiskaitymo už prekes. Rusijos rublio devalvacija sumažino AB „Rokiškio
sūris“ produkcijos konkurencingumą ir paklausą.

Neigiamą įtaką bendrovės veiklai turėjo ir nestabili AB „ Mažeikių
nafta“ padėtis rinkoje. Dėl žalios naftos tiekimų sutrikimų, pirminio
naftos perdirbimo apimtys sumažėjo. Išaugo kuro kainos, kurios padidino AB
„Rokiškio sūris“ produkcijos savikainą bei sumažino paklausą.

AB „Rokiškio sūris“ plėtojant savo veiklą būtina susipažinti ir su
esamais ir prognozuojamais Lietuvos ekonominiais rodikliais bei įvertinti,
ar jai pavyks realizuoti suformuluotą plėtros strategiją, įgyvendinti jos
numatytus tikslus.

Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prognozuojami šie Lietuvos
ekonomikos rodikliai[3] bei jų kitimo dinamika. Numatoma, nuo 2001 metų
Lietuvos ūkis atsigaus ir BVP iki 2006 metų vidutiniškai didės nuo 6,3% iki
7,7% .

paveikslas

[pic]

Lietuvos ūkio būklės pagerėjimą lems didžiąja dalimi eksporto
intensyvėjanti plėtra, taip pat investicijų į šalies ūkį didėjimas,
tranzito plėtra. Tai suteiks AB „Rokiškio sūris“ didesnių galimybių
eksportuojant bei plečiant savo veiklą ne tik vietinėje, bet ir užsienio
rinkose. Taip pat jei įmonė pasirodys perspektyvi ji gali sulaukti naujų
investuotojų ir taip dar labiau įsitvirtinti rinkoje.

Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prognozavimais infliazijos
lygis nebus labai aukštas.Aukšta infliacija sąlygoja kainų pakilimą,
perkamosios galios sumažėjimą, paklausos bei įmonių gaunamo pelno mažėjimą.
Būsimas neaukštas infliacijos lygis bus nulemtas darbo užmokesčio augimu,
užtikrinančio konkurencingumą ir sudarančio sąlygas tenkinti paklausą
nedidinant kainų. Prognozuojamas nežymus infliacijos augimas sudarys
palankias sąlygas verslo plėtrai. Tai suteiks galimybę AB „Rokiškio sūris“
įgyvendinti savo tikslus.

paveikslas

[pic]

Pagal Finansų ministerijos statistiką darbuotojų bruto darbo užmokesčio
perkamoji galia didės. Palyg.inus 2001 metų vidutinį mėnesinį bruto darbo
užmokestį su prognozuojamu 2006 metams, jis didės 1,4 karto. Šio rodiklio
didėjimas yra naudingas AB „Rokiškio sūris“. Tai sustiprintų pardavimų
augimo pozicijas, padidintų pieno produktų paklausą bei garantuotų
subtilų pelną, o tai leistų daugiau lėšų skirti veiklos plėtrai.

paveikslas

[pic]

Didėjant darbo užmokesčiui, didės vartotojų perkamoji galia – tai
užtikrins AB „Rokiškio sūris“ gamybos apimčių bei apyvartos augimą.

Analizuojant nedarbo lygį Lietuvoje pastebima, kad nedarbo lygio
rodiklis turės tendenciją mažėti. 2006 metų prognozuojamas nedarbo lygis
sieks 8,5%, lyginant su 2001metais jis sumažės 4%.

paveikslas

[pic]

Prognozuojamas Lietuvos ekonomikos bei jos rodiklių: darbo užmokesčio
didėjimas, vartotojų perkamosios galios didėjimas, BVP augimas, infliacijos
išsilaikymas žemame lygyje teigiamai paveiks verslo augimą, ekonomikos
aktyvumą, o tai savo ruožtu suteiks galimybę plėtoti ir AB „Rokiškio sūris“
veiklą bei gerinti jos rodiklius.

3.2 TECHNOLOGINIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ

Pasaulyje vykstantis techninio lygio augimas įtakoja ir Lietuvos
įmones. Naujausi technikos ir technologijos atradimai skatina įmones
kompiuterizuoti ir automatizuoti darbo vietas, gamybą, susisiekimo
priemones. Naujos technologijos keičia gamybos, informacijos tvarkymo būdus
bei mažina veiklos išlaidas. Technologiniai pokyčiai, jų augimas suteikia
įmonėms galimybę sukurti gamybos, rinkodaros metodus, plėsti produktų
asortimentą. AB „Rokiškio sūris“ plėtojant savo veiklą būtina įvertinti
tecnologinių veiksnių pokyčius, jų pritaikymo galimybes bendrovės veikloje.

„Lietuvos bendrą ekonomikos augimą sąlygoja informacijos technologijų
bei telekomunikacijos plėtra. 1997m. 1000 gyventojų teko 44 kompiuteriai, o
2010 m. prognozuojama, kad 1000 gyventojų turės 155 personalinių
kompiuterių. Taip pat teigiama, kad iki 2002m. daugiau kaip 10% įvairūs
komercinai sandoriai buvo sudaromi naudojant mobiliuosius telefonus. Kad
Lietuvos įmonės į savo veiklą įdiegia naujas technologijas, rodo jų
pardavimo mastai: bendri kompiuterių, programinės įrangos ir kompiuterinių
tinklų pardavimai išaugo 10,4%.“[4]

Technologijų plėtra įtakoja įmonių veiklą bei ekonominius rodiklius:

• Greitai diegiamos naujos technologijos ir nauji verslo vienetai.

• Naujas ir modernus verslas lengviausiai pritraukia kapitalą.

• Smarkiai auga įmonių produktyvumas.

Šiuo metu Lietuvos įmonėms yra suteikta galimybė turėti savo puslapį
internete. Juo naudojasi nemažas vartotojų ratas. Tai suteikia įmonėms
galimybę pristatyti save vartotojui, reklamuoti produkciją, tapti
atviresnėms visuomenei. Kaip tik šiuo metu AB „Rokiškio sūris“ internetinis
puslapis yra kuriamas.

Dideli gamybos šuoliai, AB „Rokiškio sūris“ plėtra reikalauja keisti,
tobulinti valdymo sistemą. Šiuo metu yra kuriama integruota apskaitos ir
verslo valdymo sistema. Numatoma sujungti į vieningą kompiuterinės
apskaitos sistemą visas įmonės grupės apskaitos grandis. Sistemai įvesti
bendrovė skyrė apie 700 tūkst.Lt. Ši nauja funkcinė valdymo sistema leis
optimaliausiai valdyti žaliavos, transporto, medžiagų išteklius,
racionaliai panaudoti darbo jėgą ir operatyviai priimti geriausius
sprendimus, turėti operatyvią informaciją apie visą grupės ir kiekvienos
įmonės veiklą

3.3 KONKURENCINĖS RINKOS ANALIZĖ

Rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės didesniu ar mažesniu
mastu susiduria su konkurencija. Konkurencinės aplinkos pažinimas AB
„Rokiškio sūris“ yra būtinas planuojant tolesnę savo veik.lą. Analizuojant
pieno perdirbimo įmonių konkurencinę aplinką reikia atkreipti dėmesį į
tokius kriterijus, kaip konkurentų skaičius, produktų diferenciacijos
laipsnis, galimybė padidinti gamybinius pajėgumus, įėjimo į rinką ir
išėjimo iš rinkos kliūtys.

2000 metais šalyje veikė 38 įvairaus dydžio pieno perdirbimo įmones.
Šiuo metu Žemės ūkio ministerija, neįtraukdama tų, kurios tik superka
pieną, priskaičiuoja 24 aktyviai dirbančias
pieno perdirbimo įmones. Pieno perdirbimo įmones sparčiai gerina produktų
kokybę, įgyvendina ES maisto gamybos sanitarijos ir higienos reikalavimus,
modernizuoja patalpas, įrengimus ir gamybos technologiją, diegia kokybės
kontrolės sistemas. Jau 2000 metais 18 Lietuvos įmonių turėjo ES
sertifikatus, leidžiančius eksportuoti produkciją į ES šalis.

Šiuo metu pieno pramonėje dominuoja trys didžiausios pieno
perdirbimo įmonės tai: AB „Rokiškio sūris“, AB „Pieno žvaigždės“, AB
„Žemaitijos pienas“. 2002m. visos trys įmonės, nepaisant patirtų veiklos
nuostolių, padidino užimtą rinkos dalį nuo 80 proc. iki 87 proc. Rinkos
lyderiu išliko AB „Rokiškio sūris“ , vienintelė iš minėtų įmonių,
padidinusi pardavimus. Šios bendrovės apyvarta augo 6,6 proc. iki 374 mln.
litų, tuo tarpu AB „Žemaitijos pienas“ pardavimai mažėjo 6,7 proc. iki
242 mln. litų, o AB „ Pieno žvaigždės“ apyvarta smuko net 12,0 proc.
iki 254 mln.litų.

4 paveikslas

[pic]

2002 metai įvardijami, kaip vieni iš sunkiausių metų per paskutinį
dešimtmetį. Nepaisant nepalankios situacijos rinkoje, AB „Rokiškio sūris“
ir AB „Pieno žvaigždės“ įsivėlė į tarpusavio kainų karą, kuris bendrovei
kiekvieną mėnesį atnešdavo apie 1mln. litų nuostolių. Taip pat jų patyrė ir
kitos bendrovės, kurios turėjo reaguoti į besikeičiančias rinkos sąlygas.
Suskaičiavusios rezultatus įmonės nusprendė padidinti produktų kainas, be
to metų pabaigoje pradėjo brangti ir žaliava.

Kitos pieno perdirbimo įmonės veikiančios Lietuvoje, kol kas didelės
grėsmės nekelia, nes jų žaliavos supirkimo zonos užima daug mažesnę rinkos
dalį, produktų gamybos ir apyvartos apimtys kol kas nekelia didelio
pavojaus. Situacija iš esmės gali keistis atsiradus investuotojui.

Ateityje pieno perdirbėjai prognozuoja lėtesnį augimą nei
pernai, nes eksporto rinkose pinga sūris, sviestas bei pieno miltai, tuo
tarpu Lietuvoje didėja konkurencija, žadanti vartotojams naujų ir
kokybiškesnių produktų, o iš gamintojų reikalauja drąsių sprendimų kovojant
dėl rinkos. Pieno pramonės lyderių plėtrą riboja įstatymai – tiek AB
“Rokiškio sūris”, tiek AB “Pieno žvaigždės”. . Dėl besitęsiančio produktų
kainų smukimo pasaulinėse rinkose Lietuvos pieno perdirbėjai ketina mažinti
superkamo žaliavinio pieno kainas, nors pernai jos didėjo.Pienininkus
piktina nelygiavertė konkurencija su ES gamintojais, kuriems eksporto
subsidijos nuolat didinamos

3.4 ĮMONĖS SSGG ANALIZĖ

Atlikus įmonės vidinės ir išorinės aplinkos analizes, reikalinga visa
tai apibendrinti ir įvertinti. Tam naudojama SSGG analizė. Pagrįstas
organizacijos pranašumų ir trūkumų derinimas sus esamomis grėsmėmis ir
galimybėmis yra strategijos formulavimo pagrindas.

9 lentelė
|STIPRYBĖS |SILPNYBĖS |
| | |
|Įmonė turi ilgalaikes darbo ir |Žaliavos tiekėjų trūkumas. |
|gamybos tradicijas , gerą vardą. |Dideli pieno supirkimo ir |
|Geras įmonės valdymas, gerai |pristatymo kaštai, dėl stambių |
|suformuota struktūra pagal |tiekėjų trūkumo, pasenusio |
|deleguotas funkcijas. . |transporto. |
|Aukštos kvalifikacijos ir gerus |Nėra galimybės užtikrinti geros |
|profesinius įgūdžius turintis |kokybės žaliavos dėl smulkių |
|personalas. |statytojų dominavimo. |
|Veiklos kryptingumas, planingumas, |Nepilnas darbo pajėgumų |
|operatyvumas ir lankstumas. |išnaudojimas. |
|Gaminama aukštos kokybės |Sunkumai dėl vidinių veiklos |
|produkcija, orientacija į Europos |problemų. |
|Sąjungos reikalavimus. | |
|Nuolat tobulinama technologija, | |
|vykdomos rekonstrukcijos. | |
|Pirmavimas rinkoje. | |
|GALIMYBĖS |GRĖSMĖS |
| | |
|Žaliavų tiekėjų didinimas. |Žaliavų, energijos, kuro |
|Toliau skverbtis į naujas rinkas. |brangimas. |
|Tobulinti technologijas, ieškoti |Didelė verslo priklausomybė nuo |
|alternatyvių sprendimų, tokių kaip |tiekėjų. |
|investicijų pritraukimas. |Nepalankūs valiutos kurso |
|Palanki politinė situacija. |pasikeitimai. |
|Tarptautinės galimybės. |Produkcijos kainų užsienio rinkose|
|Vartotojų perkamosios galios |smukimas. Pakaitalų pardavimų |
|didėjimas. |padidėjimas. |
| |Konkurentų stiprėjimas. Didelis |
| |konkurentų skaičius, siūlančių |
| |identišką produktą. |
| |Sumažėjusi vartotojų perkamoji |
| |galia. |
| |Nepalanki vyriausybės vykdoma |
| |politika. |
| |Vietinės gamybos pieno produktų |
| |vartojimo mažėjimas. |

Stiprybės – tai ištekliai, sugebėjimai ir kitos stipriosios savybės,
palyginti su konkurentais. Jie gali būti finansiniai, marketingo,
organizaciniai ar darbo išteklių. AB „Rokiškio sūris“ stiprybes galima
išskirti kaip – pirmavimą rinkoje, patirties turėjimą, efektyvų
vadovavimą. Įmonės plėtros dėka praplatėjęs kokybiškas produkcijos
asortimentas, padidėjęs realizacijos tinklas, padidėjęs įrengimų,
tecnologinių linijų apkrovimas, sumažėję gamybos kaštai, valdymo išlaidos,
atsiradusi galimybė taikyti masto ekonomiją, diegti naujas technologijas.
Visoje įmonėje diegiamos naujos kompiuterinės apskaitos programos, kas
didins darbo našumą. Pradėta įgyvendinti nauja apmokėjimo už darbą sistema,
kuri orientuota į kokybės užtikrinimą visose grandinėse. Nesusijungusios,
atskiros įmonės būtų sunkiai išgyvenusios, o šiuo metu iškilus problemoms
viename filiale jos perkeliamos visai įmonei: perskirtomas žaliavų tiekimas
ir transportavimas, atsižvelgiant į rinkos sąlygas, stabdoma kai kurių
produktų gamyba, atliekamas įrengimų atnaujinimas, gamybinių patalpų
remontas perskirstant žaliavos tiekimą ir produktų gamybą.

Silpnybės – tai išteklių, meistriškumo, sugebėjimų silpnosios pusės,
trukdančios organizacijos darbą. Kaip viena iš svarbiausių žaliavos tiekėjų
trūkumas. Didžiausias kiekis žaliavos superkamas iš smulkiųjų tiekėjų
(82,1%), kurie ateityje nepajėgus užtikrinti žaliavos kokybės,dauguma jų
ūkių neatitikus ES keliamų reikalavimų, bus priversti nutraukti žaliavos
tiekimą. Be to daugelis senesnio amžiaus žmonių ( jie sudaro trečdalį
tiekėjų) tikriausiai pa.sinaudos pieno gamybos nutraukimo schemos taikymo
tvarka ir pasirinks kompensaciją. Per menkai skatindama stambius tiekėjus
ir griežtinant kokybės reikalavimus, įmonė praranda dalį tiekėjų, kurie
pasirenka įmones, kurios kelia mažesnius reikalavimus. Žaliavos supirkimas
iš smulkiųjų tiekėjų didina supirkimo ir transportavimo kaštus,
negarantuoja geros kokybės. Įmonė daug investicijų skyrė savo įrengimų,
gamybos linijų tobulinimui, produktų kokybės užtikrinimui, tačiau per
menkas dėmesys stambių tiekėjų skatinimui, gali turėti blogų pasekmių –
pati įmonė atitikdama ES reikalavimus, gali neturėti tinkamų žaliavos
tiekėjų.

Galimybės – tai palankios sąlygos organizacijos aplinkoje. Galimybių
šaltiniai yra šie: tendencijos, technologiniai pokyčiai, pasikeitimai
konkurencijoje, reguliavimo pakitimai ir naujų rinkų radimas. Priklausomai
nuo valstybės vykdomos politikos pieninkystės sektoriaus atžvilgiu, galimi
pakitimai į gerąją pusę. Įstojimas į ES įneš daug pakitimų: subsidijos
eksportuojamiems produktams, intervenciniai pirkimai, stambių tiekėjų
rėmimas, padidėjusios pieno supirkimo kainos. Stambėjant tiekėjams, gerėtų
žaliavos kokybė, mažiau pastangų ir išlaidų reikėtų užtikrinant kokybę
pradiniuose žaliavos surinkimo etapuose. Taip pat mažėtų surinkimo ir
transportavimo sąnaudos. Taip pat yra galimybė, kad atsivers naujos rinkos,
padidės vartotojų perkamoji galia, produktų vartojimas.

Grėsmės – tai nepalankūs veiksniai organizacijos aplinkoje. Jie yra
pagrindinės kliūtys organizacijai, siekiančiai savo tikslų. Grėsmės
sukelia: nauji kokurentai, technologiniai pokyčiai, lėta rinkos plėtra,
nauji apribojimai ir išaugusi pirkėjų ir tiekėjų derėjimosi galia. AB
„Rokiškio sūris“ viena iš didžiausių grėsmių tai naujų konkurentų iš
užsienio atsiradimas. Jei įmonė pasirodys perspektyvi ir užsienio
kompanijos investuos savo kapitalą būtent analizuojamoje įmonėje, tai tik
sustiprins jos konkurentinę padėtį. Tačiau kitu atveju, investavus į įmonę
konkurentę, įvertinant tai, kad užsienio kompanijos gali greičiau reaguoti
įrinkos pokyčius, daugiau skirti investavimui į naujas technologijas,
reklamą – konkurencinė kova dar labiau paaštrės. Įstojus į ES tikėtinas
žaliavų, kuro, energijos brangimas, darbo užmokesčio didėjimas, kas
padidins gamybos sąnaudas. Dėl žaliavos supirkimo kainų skirtumo tikėtina,
kad kaimyninės šalys ( Latvija, Lenkija), gali pradėti žaliavą supirkti iš
Lietuvos. Taip pat gali padidėti daug daugiau įvežamos iš užsienio
produkcijos, kuri gali būti pigesnė ir labiau vartotojų perkama. Dėl
nevienodų sąlygų, ES skiriamų išmokų naujoms šalims narėms pirmaisiais 10
metų įstojus į ES, bus sunku konkuruoti ir išliks tik stipriausi.

3.5 AB “ROKIŠKIO SŪRIS” STRATEGIJA

Įmonės veikloje pasiekta nemažai, bet norint ir toliau pirmauti pieno
pramonės šakoje, būtina išnaudoti ir vidinį potencialą, ir verslo
partnerių, valstybės, Europos Sąjungos teikiamas galimybes, tai yra viską
kas naudinga įmonei.

Neturint suformuluotos bendrovės vizijos, neįsivaizduojant bei
nenumatant, kokia turėtų būti įmonė po kelerių metų, neįmanoma sėkmingai
plėtoti veiklos bei siekti numatytų tikslų.

Vizija

• AB „Rokiškio sūris“ Lietuvos ir ne tik, maisto pramonės rinkos

lyderė.

• Nuolat tobulėjanti, perspektyvi įmonė.

Misijos formulavimas yra neišvengiamas įmonėje procesas, nes jo
pasekoje formuojama veiklos prasmė ir kryptis.

Misija

• Stambus rinkos plėtimas užsienyje ir gamybos koncentravimas

šalyje.

• Tenkinti vartotojų poreikius gaminant aukštos kokybės produktus.

Patenkinti vartotojų poreikius – AB „Rokiškio sūris“ veiklos pagrindas,
tokiu būdu galima užsitikrinti veiklos plėtrą bei varto.tojų
pripažinimą.Vienas iš prioritetinių tikslų – gaminamos produkcijos kokybės
gerinimas. Tai įgyvendinti galima superkant superkant tik ekologiškai
švarią pieno žaliavą.

Tikslai

• 2004 m. padidinti gamybą.

• Užtikrinti gerą pieno kokybę, atitinkančią ES reikalavimus,

siekti aukščiausių gaminių kokybės vertinimų.

• Padidinti vartotojų skaičių tikslinėje rinkoje.

Uždaviniai

• Išlaikyti žaliavos didėjimą.

• Modernizuoti ir restruktūrizuoti pirminį pieno ūkį,

labaratorijos įengimus.

• Plėtoti darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą.

• Didinti gaminamos produkcijos asortimentą.

• Ištirti vartotojų poreikius.

Vienas svarbiausių AB „ Rokiškio sūris“ strateginių uždavinių –
skatinti ūkininkus kurti 50-100 karvių pieno ūkius, atitinkančius ES
reikalavimus, kurių produktyvumas būtų ne mažesnis kaip 4000 litrų pieno iš
karvės. Tik tokie ūkiai pajėgūs užtikrinti gerą pieno kokybę ir mažus pieno
gamybos kaštus.

Sparčiai tobulėjant naujoms technologijoms, atsiranda vis didesnis
žinių poreikis, dėl to svarbu užtikrinti darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.
Neabejojama, kad įmonėje, kurioje dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai,
veikla yra efektyvesnė ir pelningesnė.

Priemonės

• Pasinaudoti parama ES parama šalims kandidatėms, per tokias

programas kaip PHARE, SAPARD.

• Skatinti ūkininkus kurti 50-100 karvių pieno ūkius.

• Pasinaudoti konsultantų pagalba.

• Diegti naujas technologijas.

• Tobulinti valdymo sistemą.

• Taikyti efektyvias rinkodaros priemones.

Naujos technologijos keičia gamybos, informacijos tvarkymo būdus bei
mažina veiklos išlaidas. Technologiniai pokyčiai, jų augimas suteikia
įmonėms galimybę sukurti gamybos, rinkodaros metodus, plėsti produktų
asortimentą. AB „Rokiškio sūris“ plėtojant savo veiklą būtina įvertinti
tecnologinių veiksnių pokyčius, jų pritaikymo galimybes bendrovės veikloje.

AB „Rokiškio sūris“ produkcijos paklausos didėjimą

IŠVADOS

Tyrimo duomenys leido padaryti tokias išvadas:

1. Išanalizuotos strategijos formulavimo metodologinės prielaidos leidžia

teikti išvadą, jog strategija turi būti formalus, rašytinis įmonės

dokumentas, kuriuo būtų galima kontroliuoti įmonės veiklą. Jame turėtų

būti pateikti įmonės ateities tikslai bei uždaviniai užsibrėžtiems

tikslams pasiekti.

2. Strategijos įgyvendinimo metodologinių prielaidų analizė leidžia

daryti išvadą, jog sukurta ir nerealizuota strategija yra

neefektyvi. Todėl turi būti suformuluotos konkrečios strategijos

įgyvendinimo priemonės: taktinis planas, įmonės biudžetas,

organizacinė valdymo struktūra, skatinimo priemonių, kontrolės sistemų

projektas.

3. Išanalizuota Lietuvos vyriausybės politika pieno perdirbimo

infrastruktūros atžvilgiu, rodo jos pasikeitusį požiūrį į šią šaką.

Parengta Lietuvos vyriausybės pieno perdirbimo ūkio plėtros programa

sudarys palankias sąlygas vystytis AB „Rokiškio sūris“, garantuos

stabilią padėtį bei paramą vietinėje bei tarptautinėje rinkoje.

4. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija prognozuoja Lietuvos

ekonominių rodiklių augimą. Jų išvadose teigiama, kad infliacija

išliks žemame lygyje, mažės nedarbo lygis, didės gyventojų perkamoji

galia. Remiantis šiomis išvadomis, galima teigti, kad ekonomikos

augimas sudarys palankias sąlygas plėtoti AB „Rokiškio sūris“ veiklą,

garantuos stabilią padėtį konkurencinėje rinkoje.

5. Konkurencinės rinkos analizė, parodė, kad Lietuvos rinkoje sparčiai

vyksta pieno perdirbimo įmonių konkurencija bei jų koncentracija.

Tokia situacija rinkoje . sąlygoje AB „Rokiškio sūris“ būtinumą

formuluoti strategiją bei numatyti jos realizavimo priemonių projektą,

norint išlaikyti lyderės pozicijas ir neprarasti jau užimtos rinkos.

6. Atliktas įmonių konkurentinių faktorių įvertinimas, parodė, kad pieno

perdirbimo pramonėje dominuoja trys stambiausios įmonės AB „Rokiškio

sūris“, AB „Pieno žvaigždės“ ir AB „Žemaitijos pienas“. 2002 m. rinkos

lydere išliko AB „Rokiškio sūris“ , vienintelė iš minėtų įmonių,

padidinusi pardavimus. Todėl norint neprarasti jau užimtų rinkos

pozicijų bendrovei svarbu užsitikrinti stabilius veiklos finansavimo

šaltinius, nuolat gerinti produkcijos kokybę, diegti naujas

technologijas.

LITERATŪRA

1. Bagdonas E., Kazlauskienė E. .Verslo pradmenys. – Kaunas:

Technologija. 2002.

2. Kardelis K. .Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. – Kaunas.

2002.

3. Lukaševičius K., Martinkus B. .Verslo vadyba. – Kaunas:

Technologija. 2001.

4. Lukaševičius K., Martinkus B. .Mažųjų ir vidutinių įmonių vadyba. –

Kaunas. Technologija. 2001.

5. Palubinskas G. T. Strateginio planavimo procesas. – Kaunas,

Technologija, 1997.

6. Pruskus V. Verslo pradžiamokslis. – Vilnius, 1996.

7. Staponkienė J. . Juozaitienė L. .Verslo ir vadybos įvadas. –

Šiauliai.2003.

8. Tamošiūnas T. .Socialinių tyrimų kvalifikacinis darbas: Įvado

struktūra. – Šiauliai, 2003.

9. Vasiliauskas . Firmų strateginis valdymas. – Vilnius, 2001.

10. http:// www.std.lt

11. http://www.ekm.lt

12. http://www.lrs.lt

13. http://www.svv.lt

14. http:// www.finmin.lt

———————–
[1] Šiuo atveju objektai būtų – konkurentai, valstybės institucijos, verslo
partneriai, vartotojai ir kt.
[2] Deksnys M. Pieno idilė gali pavirsti didele krize. Lietuvos rytas.
Nr.42, p.6.2000.
[3] Finansų ministerija makroekonominius rodiklius prognozuoja
vadovaudamasi bendrosios ir dalinės pusiausvyros modeliavimo principais
bei nacionalinės sąskaitybos principais. Prognozės yra derinamos su
Lietuvos banko, šakinių ministerijų, statistikos departamento bei mokslinių
tyrimų institutų ekspertais.
[4] Vincevičius G. „Pasiektas informacinių technologijų augimo pikas“
Verslo žinios Nr. 5, p. 4.

Leave a Comment