TURINYS
TURINYS 1ĮVADAS 2I. TEORINĖ DALIS 4ĮMONĖS ESMĖ, JOS EKONOMINIAI TIKSLAI 41.2 STRATEGIJOS SAMPRATA 5Strategijos sampratų turinys 51.3 ĮMONĖS STRATEGINIS VALDYMAS 6Valdymo ciklo funkcijų turinys 61.4 STRATEGINIO VALDYMO STADIJOS 71.5 APLINKOS ANALIZĖ 81.5.1 IŠORINĖS APLINKOS VEIKSNIŲ ANALIZĖ 81.5.2 VIDINIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ 91.6 SSGG ANALIZĖ 101.7 STRATEGIJOS RENGIMAS 11Strategijos rengimo modelis 11STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS 14II. PROJEKTINĖ DALIS 141.9 INSTITUCIJOS CHARAKTERISTIKA 142.0 ĮMONĖS VEIKLOS ANALIZĖ 152.1 PIENO SUPIRKIMAS 162.2 ŽALIAVOS KOKYBĖ 172.3 PIENO SUPIRKIMO KAINOS 192.4 GAMYBA 192.5 PRODUKCIJOS REALIZAVIMAS 202.6 PRODUKCIJOS SAVIKAINA IR FINANSINIAI RODIKLIAI 21 ĮVADASTyrimo problema. Verslas užima svarbią vietą šalies ūkio ekonomikoje.Vykstant ūkio restruktūrizacijos, privatizacijos procesams, kuriasi naujosverslo įmonės, plečia savo veiklą veikiančios firmos, o dalis jų dėlįvairių priežačių bankrutuoja. Jų veiklos rezultatai priklauso, nuo įmonęveikiančių tiek išorinių tiek vidinių aplinkos veiksnių. Lietuvos verslo analizės duomenys rodo, kad šalyje nėra palankių versluisąlygų. Siekiant formuoti palankesnes verslo sąlygas, reikėtų spręsti šiasproblemas: politinės aplinkos palankumo, teisinės aplinkos sutvarkymo,mokesčių normatyvinės bazės tobulinimo, biurokratinių kliučių versloplėtrai panaikinimo, rinkos konkurencinių sąlygų tobulinimo ir strateginiųpriemonių įgyvendinimo. Šalies politinės situacijos kaita turi pernelyg didelės įtakos verslosąlygoms.Jos nuolat kaitaliojamos, destabilizuojamos. Nuolateksperimentuojama, o tai neigiamai veikia verslo plėtrą. Dažniausiaipamirštami ankstesnių vyriausybių priimti įsipareigojimai ir nutarimai,nevykdomos rinkimų programos ir kt. Analizuojant priimtus teisės aktus irkitus normatyvinius dokumentus, pastebima prieštaravimų ir netobulumų. Šalyje veikiančių mokesčių tvarka yra nestabili, paini, be sistemos,esama paslėpto mokesčių didinimo per įvairias rikliavas. Neigiamą įtakąverslo veiklai įvairūs išankstiniai mokesčiai ir mokėjimai ( pvz.avansinio pelno mokestis). Nepakankama institucijų parama Lietuvos įmonėmspristatyti užsienyje, įeinant į rinkas ir jas plėtojant. Dėl nuolatinės sąlygų kaitos rinkos ekonomikoje įmonė turi didelį dėmesįskirti savo veiklos vystimui bei plėtojimui. Įmonės plėtros planavimas –tai tam tikras tikslų ir galimybių suderinimas ir palaikymas. Planavimasatveria organizacijai perspektyvą ir padeda prisitaikyti prie pastoviaibesikeičiančios politinės, socialinės ir ekonominės aplinkos. Plėtrospagalba įmonė išsiaiškina pagrindinius organizacijos trūkumus ir pavojus, otaip pat privalumus ir galimybes. Planingai atliekant kiekvieną veiksmą irprognozuojant ateitį sutaupome materialinius, darbo, laiko išteklius, taippat pasiekiama geresnių rezultatų. Sėkmingai gali dirbti tik lanksti ir ekonomiška įmonė, kuri sugeba:tenkinti klientų poreikius, greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją;pasiekti aukštą gamybos lankstumą, esant minimaliam atsargų ir partijųdydžiui;užtikrinti aukštus tiekimo standartus, nepažeidžiant tiekimo terminų;įgyvendinti efektyvią logistikos sistemą;greitai įdiegti naujus gaminius ir t.t. Technologijų įvaldymas ir investicijos, aukšta kvalifikacija ir naujųproduktų gaminimas yra būtini, siekiant padidinti darbo našumą ir gamintikonkurencingą produktą. Apibendrinant galima teigti, kad struktūriniai pastarųjų metų pokyčiaireikalauja pakeisti įmonę taip, kad ji greitai, su aukšta kokybeorientuotųsi į klientų poreikius ir geriau tenkintų rinkos reikalavimus.Reikia keisti ne tik gaminius ir gamybos procesą, bet ir kitas įmonėsveiklos sritis: marketingą, personalo vadybą, finansų valdymą ir t.t. Tyrimo aktualumas. Įmonės plėtra ir planavimas yra viena aktualiausiųtemų bet kuriai organizacijai. Dėl nuolat kintančios ekonominės,socialinės, politinės aplinkos įmonės tuti greitai persiorentuoti, kadgalėtų prisitaikyti ir išlikti rezultatyviomis. Kasdien iškyla vis naujųproblemų ir uždavinių, todėl vadovams tenka aktyviai veikti ieškant naujųsrendimų. Taip pat stojant į ES įmonių veiklos plėtros ir strategijų planasyra viena svarbiausių sąlygų siekiant gauti ES finansinę paramą. Tyrimo objektas. Darbo tyrimo objektas yra AB „Rokiškio sūris“ . Tyrimo dalykas. AB „Rokiškio sūris“ situacijos analizė, plėtrosplanavimas ir projektavimas. Tyrimo tikslas. Darbo tikslas kuo detaliau įvertinti kiekvienąrodiklį, išnagrinėti įmonės plėtros gali…mybes. Tyrimo uždaviniai. 1. Atlikti įmonės strateginio valdymo teorinę analizę. 2. Atikti įmonės vykdomų projektų analizę. 3. Atlikti išorinės aplinkos veiksnių analizę. 4. Atlikti konkurencinės rinkos analizę. 5. Sudaryti įmonės strategiją. Tyrimo hipotezė. Kad įmonė neprarastų jau užimtų rinkos pozicijų irtoliau rezultatyviai dirbtų būtina planuoti tolesnę veiklą ir kurtistrateginius planus, kitu atveju įmonė gali prarasti pieno pramonės lyderėspozicijas, tapti nepelninga ir nekonkurencinga organizacija. Metodologija. Analizuojant įmonės plėtros ir planavimo konsepcijas,buvo atlikta mokslinės literatūros analizė, kuri leido susipažinti suįmonės plėtros stadijomis, skirtingais strategijos formavimo etapais,klasikinėmis ir šiuolaikinėmis teorijomis. Nagrinėjant statistinęinformaciją, buhalterinę dokumentaciją susipažinta su įmonės veiklosrezultatais, strategijos formavimo klausimais. Taip pat buvo atliktosįvairių Lietuvos institucijų prognozių, apie
Lietuvos ekonominius rodiklius, analizės,kurios leido daryti prielaidas
tolesniam įmonės plėtros planavimui Metodika. 1. Mokslinės literatūros analizė. 2. Įmonės veiklos analizė. 3. Dokumentų analizė. 4. Kiekybinių ir kokybinių rezultatų analizė. Strategija. 2004 m. rugsėjo mėnesį buvo parengti pirmieji veiksmai tyrimui irpasiskirstyta darbo veikla, aptarti tyrimui aktualūs programiniai –metodiniai ir organizaciniai klausimai. 2004 m. spalio mėnesį – pasirinkti geriausi tyrimui tinkantys irinformatyviausi metodai. Pradėtas tiesioginis duomenų rinkimas. 2004 m. lapkričio mėnesį atliktas duomenų suvedimas, apdorojimas,grupavimas. 2004 m. gruodžio mėnesį atliktas duomenų interpretavimas. I. TEORINĖ DALIS ĮMONĖS ESMĖ, JOS EKONOMINIAI TIKSLAIĮmonė – tai savo vardą turintis ūkinis vienetas, užsiimantis tam tikrakomercine – ūkine veikla. Tai fizinis arba juridinis subjektas, įsteigtasatitinkamoje valstybėje numatyta tvarka ir turintis teisę užsiimti tosvalstybės įstatymais nedraudžiama gamybine arba komercine veikla. Vadybospožiūriu įmonė yra organizacija:Suburianti žmones ir organizuojanti jų darbą;Gaminanti prekes ir teikianti paslaugas, bei paskirstanti gautas pajamas;Bendradarbiaujanti su valstybinėmis institucijomis, bei kitomis įmonėmis. Įmonė yra ekonominė ir savarankiška organizacija. Ji skaičiuojaišlaidas ir pajamas, ir siekia, kad liktų pelno. Ji veikia mikro- irmakroaplinkoje ir turi ekonominius veiklos tikslus:1. Gamybos tikslai (optimali rinkos dalis, gamybos pajėgumų ir gamybos apimties sutapimas, realizavimo būdų optimizavimas);1. Sėkmės tikslai (realizavimo apimties didinimas, gamybos išlaidų, pelno didinimas, dividendų normos didinimas);2. Finansiniai tikslai (mokumas, likvidumo rezervų dydis, pelno rezervavimas, įmonės finansų struktūra. 1.2 STRATEGIJOS SAMPRATAStrategijos sąvoka yra sena kaip pasaulis. Šį terminą vartojo jausenovės graikai. Terminas „strategija“ kilęs uš graikiško žodžio„strategos“ ir atėjęs iš karinės srities: stratos – armija ir ag –vadovauti. Įmonės strategija – sprendimų visuma, apibrėžianti įmonės svarbiausiusateities tikslus ir veiksnius bei priemones tiems tikslams pasiekti. Nagrinėjant strategijos sampratą, svarbu skirti du dalykus – strategijagali būti suprantama ir kaip koncepcija, ir kaip procesas. Strategija kaip koncepcija gali būti suprantama įvairiomis dimensijomis– kaip planas, kaip manevras, kaip tam tikras elgsenos modelis, kaippozicija, kaip pespektyva. Tai priklauso nuo to į kokią aplinką – vidinę arišorinę – yra orentuota įmonės strategija.1 lentelė Strategijos sampratų turinys|Samprata |Turinys ||Planas |Aiški veiksmų, kuriais įmonės vadovai siekia|| |nubrėžti raidos kryptį, seka. ||Manevras |Tam tikras veiksmas, kuriuo siekiama || |pergudrauti konkurentus. ||Elgsenos modelis |Tam tikras pasikartojantis sąmoningas ar || |nesąmoningas elgsenos būdas veiksmų || |grandinėje. ||Pozicija |Priemonės nustatančios įmonės padėtį || |rinkoje, palyginti su kokurentais. ||Perspektyva |Įmonės pobūdžio ir raidos koncepcija, apima || |kolektyvines nuomones, siekius ir elgseną. |
Strategija yra svarbiausia įmonės veiksmų programa, nurodantiilgalaikių tikslų prioritetus ir išteklius jiems pasiekti. Ji rengiamaretrospektyvinės raidos analizės bei ateities prognozių pagrindu. Dėl tostrategija tiksliai nenurodo, kaip organizacija sieks savo tikslų. Tai –vidutinės trukmės ir trumpalaikių programų uždavinys. Strategija tiksuformuluoja pagrindinius ilgalaikius tikslus ir jų siekimo politiką, kadvisa organizacija veiktų viena kryptimi. Nėra tipinės, visoms įmonėms vienodos strategijos. Strategija priklausonuo įmonės specifikos: • Veiklos pobūdžio (produkcija gaminančios ir paslaugas teikiančios įmonės) • Finansavimo šaltinių (komercinės ir nekomercinės įmonės) • Nuosavybės (valstybės ar privačios įmonės) • Dydžio (mažos ar didelės įmonės) • Diversifikacijos ( vienos ar kelių veiklos sričių įmonės) Strategijos kaip proceso samprata apima įmonės vizijos ir ateitiesuždavinių apibrėžimą, dabartinės padieties vertinimą, strateginiųalternatyvų pasirinkimą, veiklos plano parengimą bei įgyvendinimą. 1.3 ĮMONĖS STRATEGINIS VALDYMASĮmonės strateginis valdymas susijęs su esminių įmonės plėtros problemų,atsirandančių įmonei saveikaujant su aplinka, sprendimu ir veiksniais. Strateginis valdymas – tai siekis pritaikyti įmonę jos ateitiesaplinkai. Tai yra procesas, kuriam vykstant būtina numatyti įvykius irspręsti, kas įmanoma ir būtina padaryti, kad įmonė pasinaudotų galimybėmis,gautų naudos ir apsisaugotų nuo visko, kas trukdo jos sėkmei ir gresiaišlikimui. Įmonės strateginis valdymas yra susijęs su strateginiu planavimu.Strateginis planavimas padeda nustatyti įmonės misiją bei tikslus iruždavinius.Todėl kartais yra sunku atskirti strateginį planavimą nuostrateginio valdymo. Strateginis planavimas yra viena svarbiausių strateginio valdymosudedamųjų dalių. Bendriausiais bruožais planavimas yra valdymo ciklofuncija. Ją įgyvendinant apibrėžiami įmonės tikslai ir numatomi veiksmaibei priemonės tiems tikslams įgyvendinti. Planavimas ir kitos valdymofunkcijos – organizavimas, vadovavimas ir kontrolė – sudaro uždarą valdymociklą. Strateginio planavimo metu parengiama įmonės strategija.Organizavimo, vadovavimo ir kontolės procesų metu įmonės strategijaįgyvedinama. 2 lentelė Valdymo ciklo funkcijų turinys|Funcijos |Turinys || |Veiklos (plėtros) tikslo ir ateities krypčių ||Planavimas |nustatymas, suformulavimas beiveiksmų jiems || |pasiekti apibrėžimas, numatant jų seką ir derinimą.|
|Organizavimas |Veiklos būdų numatymas, reikalingų veiklai sąlygų || |sudarymas. ||Vadovavimas |Darbų paskirstymas konkretiems vykdytojams, || |komandavimas ir ryšių palaikymas, vykdytojų veiklos|| |skatinimas. ||Kontrolė |Tikrinimas, ar bus pasiektas užsibrėžtas tikslas, || |veiksmų tikslinimas. | 1.4 STRATEGINIO VALDYMO STADIJOSStrateginio valdymo logika grindžiama išsamia analize ir adaptyvia reakcijaį aplinkoje vykstančius procesus. Skiriamos tokios trys strateginio valdymostadijos: • Strateginė analizė, • Strategijos kūrimas, • Strategijos įgyvendinimas.Visos šios stadijos yra susijusios tarpusavyje tiesioginiais irgryžtamaisiais ryšiais. 3 lentelėStrateginio valdymo stadijos, tikslai ir rezultatai
|Strateginio valdymo |Tikslas |Rezultatas ||stadijos | | ||1.Strateginė analizė |Kur mes esame? |Išorinis įvertinimas || | |Vidinis įvertinimas || | |Misija || |Kur mes ruošiamės būti?|Vizija ||2. Strategijos kūrimas | | || | |Tikslai || |Kaip galima tai |Uždaviniai || |padaryti? |Priemonės || | |Strateginis planas || | |Verslo planai ir || | |investiciniai projektai|| |Kas ir ką privalo |Funkciniai planai || |daryti? |(gamybos,pardavimų, ||3. Strategijos | |tiekimų, finansų itt.t)||įgyvendinimas | | || | |Organizavimas || | |Vadovavimas || |Kaip mes tai atliekame?|Kontrolė || | |(stebėjimas, || | |įvertinimas, || | |koregavimas) |
Strateginio valdymo procesas orientuotas į ateitį. Jam vykstantsiekiama prognozuoti ateities aplinką. Strateginę analizę apima įmonėsišorinės aplinkos ir išteklių retrospektyvinio analizavimą irperspektyvinio laikotarpio prognozavimą. Strateginė analizė susijusi suviskuo, kas gali paveikti įmonę, įskaitant šalies ūkį, technologiją,socialinius bei politinius veiksnius. Strategijos kūrimas yra formalus procesas, kuriam vykstant įmonėsvadovai tiksliai apibrėžia planus raštu, analizuoja įvairių strategijųsantykinį pranašumą ir sutinka aptarti veiklos, kuriai teikiama pirmenybėkryptį. Startegijos kūrimas apima įmonės strategijos tikslinės orientacijosapibrėžimą, strateginių alternatyvų parengimą, jų įvertinimą ir galutiniųstrateginių sprendimų parinkimą. Strategijos kūrimo stadijoje įmonėsvadovybė turi pagrįsti verslo idėją ir sukurti įmonės viziją.Tai susiję suįmonės misijos ir tikslų formulavimu. Įmonės misija turi atsispindėtinustatant ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Šios stadijos pabaigojeturi būti sukurta įmonės būseną ir ateities viziją atitinkanti įmonėsstrategija. Strategijos įgyvendinimas apima užduočių vykdytojams rengimą, ištekliųpaskirstymą ir biudžeto planavimą, apskaitos ir kontrolės procedūras.Įgyvendinimo stadijoje vadovybė privalo vertinti stategijos vykdymą irdaryti įmonės paskirties, tikslų, strategijos arba jų įgyvendinimopataisas, atsižvelgdama į patirtį, besikeičiančias sąlygas, naujas idėjasir galimybes 1.5 APLINKOS ANALIZĖSvarbi įmonės strateginio valdymo proceso stadija yra aplinkosstrateginė analizė. Įmonės aplinkos analizė pradedama patikslintosinformacijos rinkimu. Siekiant įvertinti atitinkamų informacijos rūšiųypatumus, informacija suskirstyta į tris grupes: • Informacija apie įmonės vidinę padėtį; • Informacija apie išorinius aplinkos ypatumus – ji leidžia pasirinkti tinkamą veiklos momentą bei įvertinti įvairius objektyvius apribojimus, kurių įmonė negali įveikti; • Informacija apie objektus[1], kurių veiksmus ir ypatumus reikia įvertinti rengiant strategiją. Analizuojant aplinką nustatomi išoriniai ir vidiniai veiksniai,įvertinamas jų poveikis įmonės veiklai. 1.5.1 IŠORINĖS APLINKOS VEIKSNIŲ ANALIZĖPaprastai skiriami du išorinės aplinkos lygiai: 1. Makroaplinka; 2. Šakinė aplinka. Įmonės makroaplinkai priskiriami veiksniai, kurie veikia visų šakų ūkiosubjektus. Makroaplinkai priklauso politiniai, teisiniai, ekonominiai,socialiniai, kultūriniai, ekologiniai, tecnologiniai veiksniai. Politiniai veiksniai nubrėžia įmonės veiklos reguliavimo ribas irapibrėžia teisingus pagrindus. Tai politikos, reguliavimo, įstatymų raidospokyčiai, kurie gali priversti įmonę patikrinti ir pertvarkyti strategiją.Politinis teisinis makroaplinkos aspektas apima tarptautinę politinępadėtį, santykius su valdžios institucijomis, teisinį reglamentavimą. Ekonominiai veiksniai susiję su šalies makroeknominių rodiklių raida,kuri turi nemažą įtaką įmonės strategijos veiksniams ir veiklai. Ekonominismakroaplinkos aspektas apima ekonominį augimą, infliaciją, užimtumą,palūkanų normas, valiutų kursų svyravimus, investicijų klimatą, gamybosveiksnių kainas. Socialiniai veiksniai – demografiniai, vertybių, gyvensenos, visuotiniųįsitikinimų ir kiti pokyčiai, būdingi tam tikram visuomenės raidos etapuiir darantys įtaką įmonės veiklai. Socialinis makroaplinkos aspektas apimademografinius, gyventojų pajamų, vartojimo pokyčius, darbo santykių raidą,ekologines problemas, žmonių išteklų raidą, sveikatos apsaugą, kultūrą. Tecnologijos veiksniai susiję su tecnologijos pažangos procesu. Svarbuįvertinti, kaip naujos galimybės, informacinės technologijos darys įtakąįmonės veiklai. Tecnologinis aspektas apima valstybės technologijųpolitiką, naujų technologijų atsiradimo galimybes. Šakiniai aplinkai priskiriami veiksniai, kurie veikia konkrečios šakosūkio subjektus. Šakinei aplinkai priklauso vartotojai, tiekėjai,konkurentai ir kiti rinkos komponentai bei veiksniai. Vartotojų įvertinimas. Kiekviena įmonė yra susijusi su vartotojais.Įmonei labai svarbu pažinti savo vartotojus, suprasti jų poreikius, kadgalėtų ilgam laikui įgyti nuolatinius vartotojus. Tiekėjų įvertinimas. Tiekėjų analizė leidžia nustatyti įmonėspriklausomybę nuo tiekėjų. Konkurentų įvertinimas. Didelę įtaką įmonės verslo sėkmei turikonkurentų galimybės, ypatybės, veiksmai. Įmonė turi pažinti savopagrindinius, stipriausius konkurentus, žinoti jų silpnybes ir pranašumus. 1.5.2 VIDINIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖĮvertinus išorinės aplinkos veiksnius, reikia analizuoti įmonėsvidinius veiksnius. Vidinių veiksnių analize siekiama nustatyti irįvertinti įmonės funkcionavimo varomąsias jėgas, apibrėžti sėkmės
veiksnius, numatyti silpnybes, kurios gali turėti įtakos įmonėskonkurencingumui ateityje.Įvertinami tarpusavyje susiję vidiniai veiksniai,pirmiausia darbo ištekliai ir finansinės galimybės. Vidinių veiksniųanalizė rodo realias įmonės plėtros galimybes, ar įmonė galės kovoti sukliūtimis, kurios buvo nustatytos analizuojant išorinius gamybosveiksnius.Atsižvelgint į vidinių veiksnių analizę gali būti didinamoskonkurencinės galimybės, įgyvendinamos apsauginės priemonės, mažinančiosesamų ar naujai atsirandančių grėsmių poveikį, įmonės veiklos pranašumamsir trūkumams nustatyti. Vidinių veiksnių analizės sritys: 1. Organizacinė strūktūra. 2. Personalas. 3. Vidaus kontrolės sistema. 4. Finansiniai ištekliai. Anlizuojant siekiama įvertinti praėjusių laikotarpio rezultatus,išskiriant pagrindinius sėkmingą veiklą lemiančius veiksnius, taip patkitus veiksnius turėsiančius įtakos veiklos rezultatams. Išanalizuoti vidiniai veiksniai palyginami su išoriniaisveiksniais, siekiant nustatyti jų tarpusavio suderinamumą atetyje 1.6 SSGG ANALIZĖIšorinių ir vidinių veiksnių (išteklių)analizės rezultatamsapibendrinti ir sujungti naudojamas SSGG (angl. SWOT) analizės metodas.SSGG (SWOT) santrumpa iššifruojama lietuvių (atitinkamai – anglų) kalbataip: Stiprybės (Strengths), Silpnybės (Weaknesses), Galimybės(Opportunities), Grėsmės (Threats). Stiprybės ir silpnybės apimapagrindinius firmos strategijos formavimo veiksnius, kurie išryškėjaanalizuojant išteklius. Galimybės ir grėsmės apima pagrindinius strategijosformavimo veiksnius, kurie išryškėjo analizuojant firmos aplinką. SSGGanalizės rezultatas yra pateikiamas kaip veiksnių sąrašas pagal minėtasketurias dalis (4 lentelė). Akivaizdu, kad kiekvienos firmos SSGG analizėyra unikali. Lentelėje pateikti tik kai kurie bendriausio pobūdžio galimiveiksniai, kurie nebūtinai yra susiję su kiekviena konkrečia firma.Pagerinti firmos SSGG analizės kokybę gali padėti tokios rekomendacijos:tikslinga vengti pernelyg didelės SSGG analizės detalizacijos. Kaipdidžiausia klaida pripažįstama prielaida, jog analizė yra kokybiška tiktuomet, kai joje atspindėtos visos įmanomos problemos. Pernelyg didelėdetalizacija parodo tik strateginio mąstymo stoką tų žmonių, kurie atlikotokią analizę;kiekvienam veiksniui būtinas komentaras, atskleidžiantis veiksnio firmojeesmę. Komentaro formuluotės neturi būti blankios ir turi atspindėti sufirma susijusią specifiką. Menkaverčiai ir neįtikinantys yra bendropobūdžio teiginiai, atskleidžiantys kiekvienam žinomas idėjas. Dažniausiaipasitaikanti klaida SSGG analizėje yra siekimas pateikti kuo ilgesniusveiksnių sąrašus su nepakankamu loginiu argumentavimu ir pagrindimu. Labiauįtikinantis yra trumpas tinkamai argumentuotų veiksnių sąrašas. Taigi 4lentelėje pateikto veiksnių sąrašo be jokių komentarų negalima laikyti SSGGanalizės rezultatu [13, p.110]; 4 lentelėKai kurie galimi veiksniai SSGG analizėje
|STIPRYBĖS |SILPNYBĖS ||Dominavimas rinkoje |Silpna pozicija rinkoje ||Bazinės kompetencijos |Bazinių kompetencijų trūkumas ||Masto ekonomija |Nusenusios technologijos ||Mažos sąnaudos |Pernelyg didelės sąnaudos ||Vadybos patirtis |Nepatyrusi vadyba ||Finansinis potencialas |Silpnas finansinis potencialas ||Gamybiniai pajėgumai |Gamybinių pajėgumų stoka ||Novatoriškumas |Žema reputacija ||Architektūra |Menka kokybė ||Reputacija |Neišplėtotas produkto ||Produkto diferenciacija |aptarnavimas ||Produkto kokybė | ||Produkto aptarnavimas | ||GALIMYBĖS |GRĖSMĖS ||Naujos rinkos ir segmentai |Nauji konkurentai ||Nauji produktai |Konkurencijos agresyvumas ||Diversifikacijos galimybės |Augantis klientų spaudimas ||Rinkos augimas |Pakaitalų grėsmė ||Silpna konkurencija |Lėtas rinkos augimas ||Strateginė erdvė |Ekonominis nuosmukis ||Demografiniai pokyčiai |Technologinės naujovės ||Makroekonominė situacija |Politinė situacija ||Politinė situacija |Makroekonominė situacija ||Ekonominis pakilimas |Demografiniai pokyčiai ||Tarptautinės galimybės |Tarptautiniai barjerai |
tikslinga, kur tik galima, susieti firmos stiprybes ir silpnybes susvarbiausiais sėkmės veiksniais. Kaip tik jie ir suteikia galimybęatsiriboti nuo kai kurių firmos strate…gijai nereikšmingų SSGG analizėsveiksnių;jeigu galima, firmos stiprybes ir silpnybes reikia apibūdinti konkurencijosaspektu. Nepakanka vien patvirtinti, jog koks nors vidinis firmos veiksnysyra “geras”. Žymiai naudingesnis yra SSGG analizės rezultatas,argumentuojantis, jog šis veiksnys yra “geresnis” palyginti sukonkurentais”;SSGG analizė turi atskirti ribą tarp to, kur firma yra dabar, ir to kur jisiekia būti ateityje. Šis diapazonas turi būti realistiškas; reikia realistiškai vertinti savo patirties ir konkurentų stiprybes irsilpnybes. 1.7 STRATEGIJOS RENGIMASRengdama strategiją įmonė numato savo veiklos tikslus, kryptis irbūdus. Ji turi numatyti, kaip kuo optimaliau panaudoti turimus irplanuojamus gauti finansinius, materialinius ir darbo išteklius misijaivykdyti ir užbrėžtiems tikslams pasiekti. Įmonės misijos, vizijos,strateginių tikslų apibrėžimas padeda suformuluoti užduotį. 1 paveikslas Strategijos rengimo modelisMISIJA, VIZIJA
TIKSLAI
UŽDAVINIAI
|Filialai | |Antrinės įmonės |
|Apyvarta mln.Lt |337 |351 |374 |
Pagrindinė augimo sritis – vidaus rinka, kurioje grupės įmonių apyvartaper metus išaugo net 17%, nuo 102 iki 119 mln.Lt. Per paskutinius trejusmetus įmonės parduodamos produkcijos dalis vietos rinkoje išaugo nuo 15%iki 34 %. Pardavimai ypač sustiprėjo nuo 2001 metų antrosios pusės, kai
buvo pradėti vystyti nauji prekiniai ženklai. Tai rodo, kad bendrovė dirbo rentabiliai ir turėjo nemažą pelną.Grynasis pelnas taip pat augo, tačiau jis kasmet buvo skirtingas.Pavyzdžiui 2000m. bendrovės grynasis pelnas sudarė 13mln.Lt, 2001m.-15,2mln.Lt, o1997 – 1999m. jis gerokai viršijo 20mln.Lt. 3 paveikslas [pic]Tačiau 2002m. įmonė patyrė 3,894 mln. Lt nuostolių. Bendrovė, įtakojamanepalankių tendencijų vidaus ir eksporto rinkose, nuostolingai dirbopirmąkart per visą savo veiklos istoriją. Taip pat tam turėjo įtakos2002m. patirti 5 mln. reorganizavimo išlaidų, kurios turėtų sumažintibendrą veiklos sąnaudų lygį ateityje. Jau kelinti metai dalį pelno įmonė skiria dividendams mokėti. Kitadalis investuojama į gamybą.
2.8 BENDROVĖS INVESTICIJOS
1997 – 2002m. bendrovėje atliktos didelės rekonstrukcijos. Gamybaiaugant iškilo būtinybė beveik keturis kartus plėsti sūrių sūdymo baseinus,didinti sandėlius. Už daugiau kaip 3 mln. litų įsigytas ir sumontuotaspustrečio tūkstančio tonų talpos sandėlis – su kamerų autonomine šaldymobei automatine vėdinimo sistemomis sūriams laikyti. 1998 m. prasidėjo senojo pieno cukraus cecho rekonstrukcija. Apie24mln. litų vertės įrengta Danijos maistinio cukraus linija . Ypatingai bendrovei būtina investicija – modernių valymo įrengimųstatyba, kainavusi 16 mln. litų. Pradėti eksplotuoti šie įrengimaiišsprendė labai svarbią gamybos atliekų šalinimo problemą.
3.0 POLITINIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ
2.9 IŠORINĖS APLINKOS VEIKSNIŲ ANALIZĖ
Kiekvieną rinkoje veikiančią įmonę įtakoja daugybė išorinių veiksnių,tokių kaip ekonominiai, politiniai, socialiniai – kultūriniai ir kt. AB„Rokiškio sūris“ plečiant savo veiklą būtina įvertinti vyriausybės vykdomąpolitiką šalies ir pieno perdirbimo šakos atžvilgiu. Neapibrėžtas LR vyriausybės požiūris į politinę – ekonominę krizęRusijoje bei pasyvus santykių užmezgimas tarp visų Rytų Europos valstybiųsukelia nepakankamą saugumo jausmą verslininkams, kurie galėtų užtikrintiverslo plėtrą rytų kryptimi. Neefektyvus darbas LR pasienyje – privalomasvisų krovinių vykstančių į užsienio šalis tikrinimas – sudaro nepatogumųeksportuojant produkciją( pvz. vėluoja vykdomi užsakymai). Vyraiusybėstaupymo politika turėjo didelės įtakos ir pieno perdirbimo įmonėms. 1999 m.buvo žadėta Nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai skirti 500 mln. Lt, dėl finansinių lėšų stygiaus ir taupymo programos laikymosi ir vykdymovyriausybė skyrė tik 208 mln. Lt. Tai parodo vyriausybės pasyvų požiūrį įverslo plėtrą. LR vyriausybė ne tik neskatina, bet netgi tam tikromispriemonėmis slopina pieno produktų eksportą, tam skirdama vis mažiausubsidijų.[2] Griežtas vyriausybės supirkimo kainų reguliavimas neleido vystytispieno pramonei. Supirkimo kainos didinimas trukdė pieno perdirbimo įmonėmsmažinti gaminamos produkcijos kainas bei didinti jų paklausą, nes išaugopieno produktų savikaina. LR vyriausybės parengta pieno sektoriaus plėtojimo strategija parodopasikeitusį jos požiūrį į pieno perdirbimo infrastruktūrą. Tam, kadišlaikyti pieno perdirbimo sektorių, valstybė ketina 2000 m. –… 2006 m.vykdyti jos vykdymo strategiją, kuri apima šias pieno ūkio pertvarkymo irmodernizavimo priemones: • Taikyti ES pieno gamintojų naudojimas rėmimo priemones. • Skatinti kooperuotis pieno gamintojus ir perdirbėjus. • Skatinti modernizuoti pieno supirkimo ir perdirbimo bazes. • Skatinti konkurenciją bei gaminti švarius pieno produktus. • Remti pieno produktų eksportą tiesioginėmis ir netiesioginėmis priemonėmis, kurios neprieštarautų Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams. Vyriausybės teigimu pieno ūkis yra pelningas, tuo tikslu ji stengsisplanuojamomis priemonėmis vystyti pieno perdirbimo ūkį.
3.1 EKONOMINIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ
Analizuojant Lietuvos ekonominę padėtį būtų galima išskirti tokiuspokyčius, kurie įtakojo AB „ Rokiškio sūris“ veiklą bei visas kitas rinkojeesančias pieno perdirbimo įmones. Lietuvos Statistikos departamentoišvadose teigiama, kad: „ po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje vykdomastruktūrinių reformų programa – kainų reguliavimas, prekybosliberalizavimas, privatizavimas, teisės reformos, bankų struktūrizavimas –padėjo pagrindus gana ekonomikos augimui. Tačiau anksčiau susiformavusiLietuvos užsienio prekybos orientacija į Rytų rinkas sąlygojo tai, kad 1998metais prasidėjęs Rusijos ir kitų NVS šalių ekonomikos nuosmukis ganastipriai paveikė Lietuvos ūkį“ [19, p.75]. Didžiausią neigiamą poveikįpatyrė ir AB „Rokiškio sūris“, kurios gaminamos produkcijos didžiojieksporto dalis teko Rusijos ir NVS šalims. Įmonė nuostolius patyrė dėlRusijos rublio nuvertėjimo, valiutos konvertavimo komerciniuose bankuose,neatsiskaitymo už prekes. Rusijos rublio devalvacija sumažino AB „Rokiškiosūris“ produkcijos konkurencingumą ir paklausą. Neigiamą įtaką bendrovės veiklai turėjo ir nestabili AB „ Mažeikiųnafta“ padėtis rinkoje. Dėl žalios naftos tiekimų sutrikimų, pirminionaftos perdirbimo apimtys sumažėjo. Išaugo kuro kainos, kurios padidino AB„Rokiškio sūris“ produkcijos savikainą bei sumažino paklausą. AB „Rokiškio sūris“ plėtojant savo veiklą būtina susipažinti ir suesamais ir prognozuojamais Lietuvos ekonominiais rodikliais bei įvertinti,ar jai pavyks realizuoti suformuluotą plėtros strategiją, įgyvendinti jos
numatytus tikslus. Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prognozuojami šie Lietuvosekonomikos rodikliai[3] bei jų kitimo dinamika. Numatoma, nuo 2001 metųLietuvos ūkis atsigaus ir BVP iki 2006 metų vidutiniškai didės nuo 6,3% iki7,7% .paveikslas [pic]
Lietuvos ūkio būklės pagerėjimą lems didžiąja dalimi eksportointensyvėjanti plėtra, taip pat investicijų į šalies ūkį didėjimas,tranzito plėtra. Tai suteiks AB „Rokiškio sūris“ didesnių galimybiųeksportuojant bei plečiant savo veiklą ne tik vietinėje, bet ir užsieniorinkose. Taip pat jei įmonė pasirodys perspektyvi ji gali sulaukti naujųinvestuotojų ir taip dar labiau įsitvirtinti rinkoje. Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prognozavimais infliazijoslygis nebus labai aukštas.Aukšta infliacija sąlygoja kainų pakilimą,perkamosios galios sumažėjimą, paklausos bei įmonių gaunamo pelno mažėjimą.Būsimas neaukštas infliacijos lygis bus nulemtas darbo užmokesčio augimu,užtikrinančio konkurencingumą ir sudarančio sąlygas tenkinti paklausąnedidinant kainų. Prognozuojamas nežymus infliacijos augimas sudaryspalankias sąlygas verslo plėtrai. Tai suteiks galimybę AB „Rokiškio sūris“įgyvendinti savo tikslus.
paveikslas [pic] Pagal Finansų ministerijos statistiką darbuotojų bruto darbo užmokesčioperkamoji galia didės. Palyg…inus 2001 metų vidutinį mėnesinį bruto darboužmokestį su prognozuojamu 2006 metams, jis didės 1,4 karto. Šio rodikliodidėjimas yra naudingas AB „Rokiškio sūris“. Tai sustiprintų pardavimųaugimo pozicijas, padidintų pieno produktų paklausą bei garantuotųsubtilų pelną, o tai leistų daugiau lėšų skirti veiklos plėtrai. paveikslas [pic]
Didėjant darbo užmokesčiui, didės vartotojų perkamoji galia – taiužtikrins AB „Rokiškio sūris“ gamybos apimčių bei apyvartos augimą. Analizuojant nedarbo lygį Lietuvoje pastebima, kad nedarbo lygiorodiklis turės tendenciją mažėti. 2006 metų prognozuojamas nedarbo lygissieks 8,5%, lyginant su 2001metais jis sumažės 4%. paveikslas [pic]
Prognozuojamas Lietuvos ekonomikos bei jos rodiklių: darbo užmokesčiodidėjimas, vartotojų perkamosios galios didėjimas, BVP augimas, infliacijosišsilaikymas žemame lygyje teigiamai paveiks verslo augimą, ekonomikosaktyvumą, o tai savo ruožtu suteiks galimybę plėtoti ir AB „Rokiškio sūris“veiklą bei gerinti jos rodiklius.
3.2 TECHNOLOGINIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ
Pasaulyje vykstantis techninio lygio augimas įtakoja ir Lietuvosįmones. Naujausi technikos ir technologijos atradimai skatina įmoneskompiuterizuoti ir automatizuoti darbo vietas, gamybą, susisiekimopriemones. Naujos technologijos keičia gamybos, informacijos tvarkymo būdusbei mažina veiklos išlaidas. Technologiniai pokyčiai, jų augimas suteikiaįmonėms galimybę sukurti gamybos, rinkodaros metodus, plėsti produktųasortimentą. AB „Rokiškio sūris“ plėtojant savo veiklą būtina įvertintitecnologinių veiksnių pokyčius, jų pritaikymo galimybes bendrovės veikloje. „Lietuvos bendrą ekonomikos augimą sąlygoja informacijos technologijųbei telekomunikacijos plėtra. 1997m. 1000 gyventojų teko 44 kompiuteriai, o2010 m. prognozuojama, kad 1000 gyventojų turės 155 personaliniųkompiuterių. Taip pat teigiama, kad iki 2002m. daugiau kaip 10% įvairūskomercinai sandoriai buvo sudaromi naudojant mobiliuosius telefonus. KadLietuvos įmonės į savo veiklą įdiegia naujas technologijas, rodo jųpardavimo mastai: bendri kompiuterių, programinės įrangos ir kompiuteriniųtinklų pardavimai išaugo 10,4%.“[4] Technologijų plėtra įtakoja įmonių veiklą bei ekonominius rodiklius: • Greitai diegiamos naujos technologijos ir nauji verslo vienetai. • Naujas ir modernus verslas lengviausiai pritraukia kapitalą. • Smarkiai auga įmonių produktyvumas. Šiuo metu Lietuvos įmonėms yra suteikta galimybė turėti savo puslapįinternete. Juo naudojasi nemažas vartotojų ratas. Tai suteikia įmonėmsgalimybę pristatyti save vartotojui, reklamuoti produkciją, taptiatviresnėms visuomenei. Kaip tik šiuo metu AB „Rokiškio sūris“ internetinispuslapis yra kuriamas. Dideli gamybos šuoliai, AB „Rokiškio sūris“ plėtra reikalauja keisti,tobulinti valdymo sistemą. Šiuo metu yra kuriama integruota apskaitos irverslo valdymo sistema. Numatoma sujungti į vieningą kompiuterinėsapskaitos sistemą visas įmonės grupės apskaitos grandis. Sistemai įvestibendrovė skyrė apie 700 tūkst.Lt. Ši nauja funkcinė valdymo sistema leisoptimaliausiai valdyti žaliavos, transporto, medžiagų išteklius,racionaliai panaudoti darbo jėgą ir operatyviai priimti geriausiussprendimus, turėti operatyvią informaciją apie visą grupės ir kiekvienosįmonės veiklą
3.3 KONKURENCINĖS RINKOS ANALIZĖ
Rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės didesniu ar mažesniumastu susiduria su konkurencija. Konkurencinės aplinkos pažinimas AB„Rokiškio sūris“ yra būtinas planuojant tolesnę savo veik…lą. Analizuojantpieno perdirbimo įmonių konkurencinę aplinką reikia atkreipti dėmesį įtokius kriterijus, kaip konkurentų skaičius, produktų diferenciacijoslaipsnis, galimybė padidinti gamybinius pajėgumus, įėjimo į rinką irišėjimo iš rinkos kliūtys. 2000 metais šalyje veikė 38 įvairaus dydžio pieno perdirbimo įmones.Šiuo metu Žemės ūkio ministerija, neįtraukdama tų, kurios tik superkapieną, priskaičiuoja 24 aktyviai dirbančiaspieno perdirbimo įmones. Pieno perdirbimo įmones sparčiai gerina produktųkokybę, įgyvendina ES maisto gamybos sanitarijos ir higienos reikalavimus,modernizuoja patalpas, įrengimus ir gamybos technologiją, diegia kokybės
kontrolės sistemas. Jau 2000 metais 18 Lietuvos įmonių turėjo ESsertifikatus, leidžiančius eksportuoti produkciją į ES šalis. Šiuo metu pieno pramonėje dominuoja trys didžiausios pienoperdirbimo įmonės tai: AB „Rokiškio sūris“, AB „Pieno žvaigždės“, AB„Žemaitijos pienas“. 2002m. visos trys įmonės, nepaisant patirtų veiklosnuostolių, padidino užimtą rinkos dalį nuo 80 proc. iki 87 proc. Rinkoslyderiu išliko AB „Rokiškio sūris“ , vienintelė iš minėtų įmonių,padidinusi pardavimus. Šios bendrovės apyvarta augo 6,6 proc. iki 374 mln.litų, tuo tarpu AB „Žemaitijos pienas“ pardavimai mažėjo 6,7 proc. iki242 mln. litų, o AB „ Pieno žvaigždės“ apyvarta smuko net 12,0 proc.iki 254 mln.litų. 4 paveikslas [pic] 2002 metai įvardijami, kaip vieni iš sunkiausių metų per paskutinįdešimtmetį. Nepaisant nepalankios situacijos rinkoje, AB „Rokiškio sūris“ir AB „Pieno žvaigždės“ įsivėlė į tarpusavio kainų karą, kuris bendroveikiekvieną mėnesį atnešdavo apie 1mln. litų nuostolių. Taip pat jų patyrė irkitos bendrovės, kurios turėjo reaguoti į besikeičiančias rinkos sąlygas.Suskaičiavusios rezultatus įmonės nusprendė padidinti produktų kainas, beto metų pabaigoje pradėjo brangti ir žaliava. Kitos pieno perdirbimo įmonės veikiančios Lietuvoje, kol kas didelėsgrėsmės nekelia, nes jų žaliavos supirkimo zonos užima daug mažesnę rinkosdalį, produktų gamybos ir apyvartos apimtys kol kas nekelia dideliopavojaus. Situacija iš esmės gali keistis atsiradus investuotojui. Ateityje pieno perdirbėjai prognozuoja lėtesnį augimą neipernai, nes eksporto rinkose pinga sūris, sviestas bei pieno miltai, tuotarpu Lietuvoje didėja konkurencija, žadanti vartotojams naujų irkokybiškesnių produktų, o iš gamintojų reikalauja drąsių sprendimų kovojantdėl rinkos. Pieno pramonės lyderių plėtrą riboja įstatymai – tiek AB“Rokiškio sūris”, tiek AB “Pieno žvaigždės”. . Dėl besitęsiančio produktųkainų smukimo pasaulinėse rinkose Lietuvos pieno perdirbėjai ketina mažintisuperkamo žaliavinio pieno kainas, nors pernai jos didėjo.Pienininkuspiktina nelygiavertė konkurencija su ES gamintojais, kuriems eksportosubsidijos nuolat didinamos3.4 ĮMONĖS SSGG ANALIZĖ
Atlikus įmonės vidinės ir išorinės aplinkos analizes, reikalinga visatai apibendrinti ir įvertinti. Tam naudojama SSGG analizė. Pagrįstasorganizacijos pranašumų ir trūkumų derinimas sus esamomis grėsmėmis irgalimybėmis yra strategijos formulavimo pagrindas. 9 lentelė|STIPRYBĖS |SILPNYBĖS || | ||Įmonė turi ilgalaikes darbo ir |Žaliavos tiekėjų trūkumas. ||gamybos tradicijas , gerą vardą. |Dideli pieno supirkimo ir ||Geras įmonės valdymas, gerai |pristatymo kaštai, dėl stambių ||suformuota struktūra pagal |tiekėjų trūkumo, pasenusio ||deleguotas funkcijas. … |transporto. ||Aukštos kvalifikacijos ir gerus |Nėra galimybės užtikrinti geros ||profesinius įgūdžius turintis |kokybės žaliavos dėl smulkių ||personalas. |statytojų dominavimo. ||Veiklos kryptingumas, planingumas, |Nepilnas darbo pajėgumų ||operatyvumas ir lankstumas. |išnaudojimas. ||Gaminama aukštos kokybės |Sunkumai dėl vidinių veiklos ||produkcija, orientacija į Europos |problemų. ||Sąjungos reikalavimus. | ||Nuolat tobulinama technologija, | ||vykdomos rekonstrukcijos. | ||Pirmavimas rinkoje. | ||GALIMYBĖS |GRĖSMĖS || | ||Žaliavų tiekėjų didinimas. |Žaliavų, energijos, kuro ||Toliau skverbtis į naujas rinkas. |brangimas. ||Tobulinti technologijas, ieškoti |Didelė verslo priklausomybė nuo ||alternatyvių sprendimų, tokių kaip |tiekėjų. ||investicijų pritraukimas. |Nepalankūs valiutos kurso ||Palanki politinė situacija. |pasikeitimai. ||Tarptautinės galimybės. |Produkcijos kainų užsienio rinkose||Vartotojų perkamosios galios |smukimas. Pakaitalų pardavimų ||didėjimas. |padidėjimas. || |Konkurentų stiprėjimas. Didelis || |konkurentų skaičius, siūlančių || |identišką produktą. || |Sumažėjusi vartotojų perkamoji || |galia. || |Nepalanki vyriausybės vykdoma || |politika. || |Vietinės gamybos pieno produktų || |vartojimo mažėjimas. |
Stiprybės – tai ištekliai, sugebėjimai ir kitos stipriosios savybės,palyginti su konkurentais. Jie gali būti finansiniai, marketingo,organizaciniai ar darbo išteklių. AB „Rokiškio sūris“ stiprybes galimaišskirti kaip – pirmavimą rinkoje, patirties turėjimą, efektyvųvadovavimą. Įmonės plėtros dėka praplatėjęs kokybiškas produkcijosasortimentas, padidėjęs realizacijos tinklas, padidėjęs įrengimų,tecnologinių linijų apkrovimas, sumažėję gamybos kaštai, valdymo išlaidos,atsiradusi galimybė taikyti masto ekonomiją, diegti naujas technologijas.Visoje įmonėje diegiamos naujos kompiuterinės apskaitos programos, kasdidins darbo našumą. Pradėta įgyvendinti nauja apmokėjimo už darbą sistema,kuri orientuota į kokybės užtikrinimą visose grandinėse. Nesusijungusios,atskiros įmonės būtų sunkiai išgyvenusios, o šiuo metu iškilus problemomsviename filiale jos perkeliamos visai įmonei: perskirtomas žaliavų tiekimasir transportavimas, atsižvelgiant į rinkos sąlygas, stabdoma kai kuriųproduktų gamyba, atliekamas įrengimų atnaujinimas, gamybinių patalpųremontas perskirstant žaliavos tiekimą ir produktų gamybą. Silpnybės – tai išteklių, meistriškumo, sugebėjimų silpnosios pusės,trukdančios organizacijos darbą. Kaip viena iš svarbiausių žaliavos tiekėjų
trūkumas. Didžiausias kiekis žaliavos superkamas iš smulkiųjų tiekėjų(82,1%), kurie ateityje nepajėgus užtikrinti žaliavos kokybės,dauguma jųūkių neatitikus ES keliamų reikalavimų, bus priversti nutraukti žaliavostiekimą. Be to daugelis senesnio amžiaus žmonių ( jie sudaro trečdalįtiekėjų) tikriausiai pa…sinaudos pieno gamybos nutraukimo schemos taikymotvarka ir pasirinks kompensaciją. Per menkai skatindama stambius tiekėjusir griežtinant kokybės reikalavimus, įmonė praranda dalį tiekėjų, kuriepasirenka įmones, kurios kelia mažesnius reikalavimus. Žaliavos supirkimasiš smulkiųjų tiekėjų didina supirkimo ir transportavimo kaštus,negarantuoja geros kokybės. Įmonė daug investicijų skyrė savo įrengimų,gamybos linijų tobulinimui, produktų kokybės užtikrinimui, tačiau permenkas dėmesys stambių tiekėjų skatinimui, gali turėti blogų pasekmių –pati įmonė atitikdama ES reikalavimus, gali neturėti tinkamų žaliavostiekėjų. Galimybės – tai palankios sąlygos organizacijos aplinkoje. Galimybiųšaltiniai yra šie: tendencijos, technologiniai pokyčiai, pasikeitimaikonkurencijoje, reguliavimo pakitimai ir naujų rinkų radimas. Priklausomainuo valstybės vykdomos politikos pieninkystės sektoriaus atžvilgiu, galimipakitimai į gerąją pusę. Įstojimas į ES įneš daug pakitimų: subsidijoseksportuojamiems produktams, intervenciniai pirkimai, stambių tiekėjųrėmimas, padidėjusios pieno supirkimo kainos. Stambėjant tiekėjams, gerėtųžaliavos kokybė, mažiau pastangų ir išlaidų reikėtų užtikrinant kokybępradiniuose žaliavos surinkimo etapuose. Taip pat mažėtų surinkimo irtransportavimo sąnaudos. Taip pat yra galimybė, kad atsivers naujos rinkos,padidės vartotojų perkamoji galia, produktų vartojimas. Grėsmės – tai nepalankūs veiksniai organizacijos aplinkoje. Jie yrapagrindinės kliūtys organizacijai, siekiančiai savo tikslų. Grėsmėssukelia: nauji kokurentai, technologiniai pokyčiai, lėta rinkos plėtra,nauji apribojimai ir išaugusi pirkėjų ir tiekėjų derėjimosi galia. AB„Rokiškio sūris“ viena iš didžiausių grėsmių tai naujų konkurentų išužsienio atsiradimas. Jei įmonė pasirodys perspektyvi ir užsieniokompanijos investuos savo kapitalą būtent analizuojamoje įmonėje, tai tiksustiprins jos konkurentinę padėtį. Tačiau kitu atveju, investavus į įmonękonkurentę, įvertinant tai, kad užsienio kompanijos gali greičiau reaguotiįrinkos pokyčius, daugiau skirti investavimui į naujas technologijas,reklamą – konkurencinė kova dar labiau paaštrės. Įstojus į ES tikėtinasžaliavų, kuro, energijos brangimas, darbo užmokesčio didėjimas, kaspadidins gamybos sąnaudas. Dėl žaliavos supirkimo kainų skirtumo tikėtina,kad kaimyninės šalys ( Latvija, Lenkija), gali pradėti žaliavą supirkti išLietuvos. Taip pat gali padidėti daug daugiau įvežamos iš užsienioprodukcijos, kuri gali būti pigesnė ir labiau vartotojų perkama. Dėlnevienodų sąlygų, ES skiriamų išmokų naujoms šalims narėms pirmaisiais 10metų įstojus į ES, bus sunku konkuruoti ir išliks tik stipriausi.3.5 AB “ROKIŠKIO SŪRIS” STRATEGIJA
Įmonės veikloje pasiekta nemažai, bet norint ir toliau pirmauti pienopramonės šakoje, būtina išnaudoti ir vidinį potencialą, ir verslopartnerių, valstybės, Europos Sąjungos teikiamas galimybes, tai yra viskąkas naudinga įmonei. Neturint suformuluotos bendrovės vizijos, neįsivaizduojant beinenumatant, kokia turėtų būti įmonė po kelerių metų, neįmanoma sėkmingaiplėtoti veiklos bei siekti numatytų tikslų. Vizija • AB „Rokiškio sūris“ Lietuvos ir ne tik, maisto pramonės rinkos lyderė. • Nuolat tobulėjanti, perspektyvi įmonė. Misijos formulavimas yra neišvengiamas įmonėje procesas, nes jopasekoje formuojama veiklos prasmė ir kryptis. Misija • Stambus rinkos plėtimas užsienyje ir gamybos koncentravimas šalyje. • Tenkinti vartotojų poreikius gaminant aukštos kokybės produktus. Patenkinti vartotojų poreikius – AB „Rokiškio sūris“ veiklos pagrindas,tokiu būdu galima užsitikrinti veiklos plėtrą bei varto…tojųpripažinimą.Vienas iš prioritetinių tikslų – gaminamos produkcijos kokybėsgerinimas. Tai įgyvendinti galima superkant superkant tik ekologiškaišvarią pieno žaliavą. Tikslai • 2004 m. padidinti gamybą. • Užtikrinti gerą pieno kokybę, atitinkančią ES reikalavimus, siekti aukščiausių gaminių kokybės vertinimų. • Padidinti vartotojų skaičių tikslinėje rinkoje. Uždaviniai • Išlaikyti žaliavos didėjimą. • Modernizuoti ir restruktūrizuoti pirminį pieno ūkį, labaratorijos įengimus. • Plėtoti darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą. • Didinti gaminamos produkcijos asortimentą. • Ištirti vartotojų poreikius. Vienas svarbiausių AB „ Rokiškio sūris“ strateginių uždavinių –skatinti ūkininkus kurti 50-100 karvių pieno ūkius, atitinkančius ESreikalavimus, kurių produktyvumas būtų ne mažesnis kaip 4000 litrų pieno iškarvės. Tik tokie ūkiai pajėgūs užtikrinti gerą pieno kokybę ir mažus pienogamybos kaštus. Sparčiai tobulėjant naujoms technologijoms, atsiranda vis didesnisžinių poreikis, dėl to svarbu užtikrinti darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.Neabejojama, kad įmonėje, kurioje dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai,veikla yra efektyvesnė ir pelningesnė.
Priemonės • Pasinaudoti parama ES parama šalims kandidatėms, per tokias programas kaip PHARE, SAPARD. • Skatinti ūkininkus kurti 50-100 karvių pieno ūkius. • Pasinaudoti konsultantų pagalba. • Diegti naujas technologijas. • Tobulinti valdymo sistemą. • Taikyti efektyvias rinkodaros priemones. Naujos technologijos keičia gamybos, informacijos tvarkymo būdus beimažina veiklos išlaidas. Technologiniai pokyčiai, jų augimas suteikiaįmonėms galimybę sukurti gamybos, rinkodaros metodus, plėsti produktųasortimentą. AB „Rokiškio sūris“ plėtojant savo veiklą būtina įvertintitecnologinių veiksnių pokyčius, jų pritaikymo galimybes bendrovės veikloje. AB „Rokiškio sūris“ produkcijos paklausos didėjimąIŠVADOS
Tyrimo duomenys leido padaryti tokias išvadas: 1. Išanalizuotos strategijos formulavimo metodologinės prielaidos leidžia teikti išvadą, jog strategija turi būti formalus, rašytinis įmonės dokumentas, kuriuo būtų galima kontroliuoti įmonės veiklą. Jame turėtų būti pateikti įmonės ateities tikslai bei uždaviniai užsibrėžtiems tikslams pasiekti. 2. Strategijos įgyvendinimo metodologinių prielaidų analizė leidžia daryti išvadą, jog sukurta ir nerealizuota strategija yra neefektyvi. Todėl turi būti suformuluotos konkrečios strategijos įgyvendinimo priemonės: taktinis planas, įmonės biudžetas, organizacinė valdymo struktūra, skatinimo priemonių, kontrolės sistemų projektas. 3. Išanalizuota Lietuvos vyriausybės politika pieno perdirbimo infrastruktūros atžvilgiu, rodo jos pasikeitusį požiūrį į šią šaką. Parengta Lietuvos vyriausybės pieno perdirbimo ūkio plėtros programa sudarys palankias sąlygas vystytis AB „Rokiškio sūris“, garantuos stabilią padėtį bei paramą vietinėje bei tarptautinėje rinkoje. 4. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija prognozuoja Lietuvos ekonominių rodiklių augimą. Jų išvadose teigiama, kad infliacija išliks žemame lygyje, mažės nedarbo lygis, didės gyventojų perkamoji galia. Remiantis šiomis išvadomis, galima teigti, kad ekonomikos augimas sudarys palankias sąlygas plėtoti AB „Rokiškio sūris“ veiklą, garantuos stabilią padėtį konkurencinėje rinkoje. 5. Konkurencinės rinkos analizė, parodė, kad Lietuvos rinkoje sparčiai vyksta pieno perdirbimo įmonių konkurencija bei jų koncentracija. Tokia situacija rinkoje … sąlygoje AB „Rokiškio sūris“ būtinumą formuluoti strategiją bei numatyti jos realizavimo priemonių projektą, norint išlaikyti lyderės pozicijas ir neprarasti jau užimtos rinkos. 6. Atliktas įmonių konkurentinių faktorių įvertinimas, parodė, kad pieno perdirbimo pramonėje dominuoja trys stambiausios įmonės AB „Rokiškio sūris“, AB „Pieno žvaigždės“ ir AB „Žemaitijos pienas“. 2002 m. rinkos lydere išliko AB „Rokiškio sūris“ , vienintelė iš minėtų įmonių, padidinusi pardavimus. Todėl norint neprarasti jau užimtų rinkos pozicijų bendrovei svarbu užsitikrinti stabilius veiklos finansavimo šaltinius, nuolat gerinti produkcijos kokybę, diegti naujas technologijas.
LITERATŪRA
1. Bagdonas E., Kazlauskienė E. .Verslo pradmenys. – Kaunas: Technologija. 2002. 2. Kardelis K. .Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. – Kaunas. 2002. 3. Lukaševičius K., Martinkus B. .Verslo vadyba. – Kaunas: Technologija. 2001. 4. Lukaševičius K., Martinkus B. .Mažųjų ir vidutinių įmonių vadyba. – Kaunas. Technologija. 2001. 5. Palubinskas G. T. Strateginio planavimo procesas. – Kaunas, Technologija, 1997. 6. Pruskus V. Verslo pradžiamokslis. – Vilnius, 1996. 7. Staponkienė J. . Juozaitienė L. .Verslo ir vadybos įvadas. – Šiauliai.2003. 8. Tamošiūnas T. .Socialinių tyrimų kvalifikacinis darbas: Įvado struktūra. – Šiauliai, 2003. 9. Vasiliauskas . Firmų strateginis valdymas. – Vilnius, 2001. 10. http:// www.std.lt 11. http://www.ekm.lt 12. http://www.lrs.lt 13. http://www.svv.lt 14. http:// www.finmin.lt
———————–[1] Šiuo atveju objektai būtų – konkurentai, valstybės institucijos, verslopartneriai, vartotojai ir kt.[2] Deksnys M. Pieno idilė gali pavirsti didele krize. Lietuvos rytas.Nr.42, p.6.2000.[3] Finansų ministerija makroekonominius rodiklius prognozuojavadovaudamasi bendrosios ir dalinės pusiausvyros modeliavimo principaisbei nacionalinės sąskaitybos principais. Prognozės yra derinamos suLietuvos banko, šakinių ministerijų, statistikos departamento bei moksliniųtyrimų institutų ekspertais.[4] Vincevičius G. „Pasiektas informacinių technologijų augimo pikas“Verslo žinios Nr. 5, p. 4…