RODIKLIAI, APIBŪDINANTYS PASAULIO ŪKĮ

IV PRAKTIKOS DARBAS

Užduotys:

1. Susipažinti ir išmokti pasaulio ūkį apibūdinančius rodiklius (BVP, BVP/1 gyventojui, GLI(HDI), ŽSRI, BNP, BGT (būsima gyvenimo trukmė arba tikėtina gyvenimo trukmė); vaikų mirtingumas 1000kūdikių; BR (vidutinis raštingumas); TR (tretinis raštingumas); PGP (perkamosios galios paritetas 1 gyv./doleriais)……….ir t. t.)2. Aptarti sąvokas: Socialinė ekonominė struktūra; Gamybos apimti; Darbo našumas; Darbo produktyvumas; Ūkio augimo tempai; Nacionalinis turtas(pajamos);3. Nustatyti 10 ekonomiškai stipriausių ir 10 silpniausių valstybių, įvertinti jų geografinio išsidėstymo ypatybes. Pagal bendrą BVP ir pagal BVP/1gyventojui. Įvertinti sparčiausią BVP augimą per 1990 – 2000m ;4. Statistinių duomenų, lyginant tikėtiną gyvenimo trukmę trijų blokų valstybės analizė, grafinė išraiška;5. BR ir TR palyginimas išsivysčiusiose, pereinamojo bloko bei besivystančiose šalyse. Grafinė išraiška;6. 6. PPP l gyventojui atskirose valstybėse palyginimas ir analizė;7. Didžiausias, vidutinis ir mažiausias ŽSRI. Grafinė statistinių duomenų analizė;

Atsakymai:

BVP – per tam tikrą laiką šalyje pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų visuma, išreikšta pinigine verte. BVP parodo valstybės ūkio ekonominį lygį, struktūrą, padeda nustatyti darbo našumą ir produktyvumą. Arba, tai bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje, taip pat užsienio gamybos veiksnių gautos pajamos konkrečioje šalyje, minus šios šalies piliečių gautos pajamos užsienyje. Trumpiau tariant, BVP – tai pajamos, gautos šalies viduje (kai neapskaitomas ekonominių užsienio ryšių saldas). Iš esmės, bendrasis vidaus produktas artimas bendrajam nacionaliniam produktui.BVP/1 gyventojui – yra BVP dalis, kuri tektų kiekvienam šalies gyventojui, jei joje pagamintos prekės ir paslaugos būtų išdalytos po lygiai. BVP vienam gyventojui yra vienas iš būdų parodyti, koks vidutinis šalies gyventojų gyvenimo lygis..

BNP (Bendrasis nacionalinis produktas) – visos produkcijos kiekis, pagamintas per nurodytą trumpą laikotarpį, panaudojant įvairių kintamųjų gamybos išteklių kiekį.

BGT (būsima gyvenimo trukmė arba tikėtina gyvenimo trukmė) – tikimybinis rodiklis, kuris parodo, kiek vidutiniškai metų gyvens kiekvienas gimęs, jeigu visą būsimą tiriamosios kartos gyvenimą mirtingumo lygis kiekvienoje gyventojų amžiaus grupėje liks nepakitęs.

Vaikų mirtingumas 1000 kūdikių rodo kiek valstybėje 1000 gimusių kūdikių jų miršta. Kuo valstybė ir jos sveikatos apsaugos sistema labiau išvystyta tuo šis rodiklis mažesnis ir atvirkščiai.

Raštingumas rodo, kiek suaugusiųjų, vyresniųjų kaip 15 metų, moka skaityti ir rašyti. Pvz. JAV raštingumas siekia 99%, o Džibutyje tik 19%.

BR (vidutinis raštingumas) – kiek žmonių turi bet kokį išsilavinimą.TR (tretinis raštingumas) – kiek žmonių moka skaityti, rašyti.PGP (perkamosios galios paritetas 1 gyv./doleriais) – tai nacionalinių valiutų perskaičiavimo kursai, pašalinantys kainų lygių skirtumų tarp šalių poveikį ir leidžiantys atlikti realius apimties palyginimus. Perkamosios galios paritetai rodo, kiek konkrečios šalies valiutos vienetų reikia tam, kad būtų galima įsigyti tą patį prekių ir paslaugų rinkinį, kurį galima įsigyti už šalies bazinės valiutos vienetą arba už šalių grupės bendros dirbtinės valiutos vienetą. PGP apskaičiuojami kaip bendro prekių ir paslaugų rinkinio kainų, išreikštų šalių nacionaline valiuta, santykių vidurkiai. Prekių ir paslaugų rinkinys turi būti palyginamas tarp šalių ir galintis reprezentuoti kiekvieną iš jų.2. Aptarti sąvokas: Socialinė ekonominė struktūra; Gamybos apimti; Darbo našumas; Darbo produktyvumas; Ūkio augimo tempai; Nacionalinis turtas(pajamos);Socialinę ekonominę struktūrą lemia: turtingumas, gyvenimo lygio (ŽSRI)( nustatymas, kiti plėtros kriterijai (gimstamumas, mirtingumas, natūralusis prieaugis).

Gamybos apimtis – pagaminamos produkcijos visuma.

Darbo našumas – gamybinės žmonių veiklos vaisingumas. Nusakomas produkcijos kiekiu, darbuotojo pagaminamu per laiko vienetą (pvz., valandą, pamainą) ar laiko trukmė, reikalinga produkcijos vienetui pagaminti.

Darbo produktyvumas – gamybinės žmonių veiklos vaisingumas. Nusakomas produkcijos kiekiu, darbuotojo pagaminamu per laiko vienetą (pvz., valandą, pamainą) ar laiko trukmė, reikalinga produkcijos vienetui pagaminti tam tikrame plote (teritorijoje). Produktyvumas priklauso nuo šių veiksnių (pagal svarbumo eilę): 1) kvalifikuotos darbo jėgos naudojimo intensyvumo; 2) investicijų į fizinį kapitalą; 3) išlaidų mokslo tyrimams ir plėtrai; 4) išlaidų rinkodarai (arba tik reklamai). Ūkio augimo tempai – produkcijos, suteiktų paslaugų kitimas, plėtra. Jie gali būti spartūs, lėti ar neigiami kritus gamybai.

Nacionalinis turtas (pajamos) (NP) – visuomenės pajamos, gaunamos darbo užmokesčio, palūkanų ir pelno pavidalu, atskaičiavus įvairius mokesčius.

3. Nustatyti 10 ekonomiškai stipriausių ir 10 silpniausių valstybių, įvertinti jų geografinio išsidėstymo ypatybes. Pagal bendrą BVP ir pagal BVP/vienam gyventojui. Įvertinti sparčiausią BVP augimą per 1990 – 2000

10 ekonomiškai stipriausių vals. pagal BVP/gyv. Nr. Valstybė BVP/l gyv 1 Liuksenburgas 50.061 2 JAV 34.142 3 Norvegija 29.918 4 Airija 29.866 5 Islandija 29.581 6 Šveicarija 28.769 7 Kanada 27.840 8 Danija 27.627 9 Belgija 27.178 10 Austrija 26.765

Tai valstybės, sukūrusios modernią ir galingą ekonomiką. Vokietija ir Šveicarija įeina į Europos ūkio ašį, kuri vadinama “žydruoju bananu”. Tai didžiausio BVP, didžiausių aglomeracijų bei pramonės sritis. Norvegija Baltijos regione priskiriama pietvakarių skirtingos ekonomikos lygio sričiai, kurioje vieno gyventojo BVP prilygsta Šveicarijos, Japonijos ir kitoms didžiausią BVP pasaulyje sukuriančioms valstybėms. JAV – stipriausia pagal ekonomikos lygį. Turi ne tik pažangią pramonę, bet ir produktyvų žemės ūkį.

10 ekonomiškai silpniausių valst. pagal BVP/1 gyv.Nr. Valstybė BVP/l gyv 1 Malis 797 2 Zambija 780 3 Kongo demok.Rep. 765 4 Bisau – Gvinėja 755 5 Nigeris 746 6 Etiopija 668 7 Malavis 615 8 Burundis 591 9 Tanzanija 523 10 Siera Leone 490

Šios valstybės yra Afrikos Sachelio srityje. Tai didžiausias pasaulyje dykumos pietinis kraštas. Čia dažnos sausros, kurios atneša badą ir epidemijas, nedarbą.Dėl lėšų stokos, neišplėtotos paslaugų sferos, menkos darbuotojų klasifikacijos ir didelių skolų šių valstybių BVP yra mažiausias.

Top 20 valst.pagal BVP augimą per 1990 – 2000mNr Valstybė % 1 Ekvatoriaus Gvinėja 18.9 2 Kinija 9.2 3- Airija 6.5 4 Vietnamas 6.0 5 Sudanas 5.6 6 . Moldavija 5.4 7 Čilė 5.2 8 Guana 5.0 9 Birma 4.8 10 P. Korėja 4.7

BVP augimas per 1990 – 2000BVP rodo, kad turtinė nelygybė pasaulyje didėja. Per paskutinį XXa. dešimtmetį pasaulio gyventojų neturtingiausiam penktadaliui tenkanti viso pasaulio pajamų dalis sumažėjo nuo 2.3% iki 1.4%, o turtingiausiam penktadaliui tenkanti dalis padidėjo nuo 70% iki 85%. XXa. Pabaigos dvidešimtmetyje Šiaurės Afrikos šalių realiosios pajamos vienam gyventojui buvo mažesnės negu prieš du dešimtmečius. XXa. Pabaigoje sparčiausiai kilo Kinijos ir Airijos ekonomika, jų BVP išaugo 8 – 10%.

1990 – 2003 m. sparčiausiai augęs BV’P vienam gyventojui (%). Pagal JTO1. Pusiaujo Gvinėja 16.8 (atrasti naftos telkiniai)2. Bosnija ir Hercegovina 11,9 (pasibaigęs karas; naujos investicijos; panaikino daugelį teisiniu kliūčių, trukdžiusiu pertvarkyti verslą.)3. Kinija 8,5 (liberalizuota rinka; požiūris idarbą, investicijos)4. Airija 6,7 (aukštojo išsilavinimo siekimas, kvalifikuotų specialistų darbas; atviros rinkos idėjos priėmimas – tai daugelio metų nuoseklaus užsienio šalių investicijų siekimo rezultatas; geri ekonominiai tarpusavio santykiai tarp Vyriausybės, Industrijos ir Prekybos Sąjungų; išsilavinusių emigrantų grįžimas į Airiją).5. Vietnamas 5,9 (naudingosios iškasenos; požiūris į darbą).6. Mianmaras (Birma) 5,7.7. Albanija 5,1 (investicijos).8. Maldyvai 4,7 (išvystytas paslaugų sektorius).9. P. Korėja 4,6 (požiūris į darbą, investicijos).10. Mozambikas 4.6 (išvystytas paslaugų sektorius).11. Lenkija 4.2Spartaus ekonomikos auginio prielaidos:Demografinė padėtis: didelę dalį sudaro darbingo amžiaus žmonės (mažai palyginus vaikų ir vyresnio amžiaus gyventojų), palyginus nedidelis natūralusis gyventojų prieaugis, teigiami darbo jėgos pokyčiai (migracija).Ekonominė situacija: ekonomikos laisvė, mokesčiu dydis, reikalingu ekonominiu reformų priėmimas, privataus verslo minimalūs suvaržymai, palankus klimatas užsienio investicijoms, didelę pridėtinę vertę sukuriančių pramonės skatinimas, įvairių tarptautinių organizacijų pagalba.Gyventojų išsilavinimas: darbo jėgos pigumas, aukštos kvalifikacijos darbuotojų rengimas.Gamtinių išteklių eksploatavimas ir perdirbimas.

Geografinė padėtis.

4. Statistinių duomenų, lyginant tikėtiną gyvenimo trukmę trijų blokų valstybės analizė, grafinė išraiška

IŠSIVYSČIUSIŲ, VID. IŠSIVYSČIUSIŲ IR BESIVYSTANČIŲ VALSTYBIŲ BŪSIMO GYVENIMO TRUKMĖS DIAGRAMA

BGT išsivysčiusių valstybiųValstybė BGT Japonija 81Švedija 79,7 Hong Kongas 79,5Australija 78,9 Kanada 78,8 BGT vid. išsivysčiusių valstybiųValstybė BGT Baltarusija 68,5 Rumunija 69,8 Brazilija 67,7 Uzbekija 69 Indonezija 66,2 BGT besivystančių valstybiųValstybė BGT Pakistanas 60 Bangladešas 59,4 Uganda 44 Mozambikas 39,3 Siera Leonė 38,9

Būsimo gyvenimo trukmė – vienas iš šalies ekonomiką atspindinčių rodiklių. Kuo aukštesnį valstybės pasiekusios ekonominį išsivystymą, tuo ilgesnė būsimo gyvenimo trukmė. Ilgesne, būsimo gyvenimo trukmę lemia socialinė gerovė, medicininis aptarnavimas, palankesnės darbo sąlygos, aukštesnė kultūra, šalies turtingumas.Iš diagramos matome, kad aukščiausia BGT yra Japonijoje, t.y. 81 m. Šioje šalyje taip pat daugiausia ilgaamžių žmonių, tai lemia ir mitybos tradicijos, ir aukštas ekonomikos lygis ir palankios gamtinės sąlygos. Aukštas BGT ir daugelyje V Europos valstybių, JAV, Kanadoje, Australijoje. Džiugu, kad Lietuva taip pat priskiriama valstybėms su aukštu BGT (72,1).Vidutinio išsivystymo valstybių BGT nėra žemas. Čia BGT svyruoja -60 – 70 m. Kylant šių šalių ekonomikai būsimo gyvenimo trukmė turėtų didėti.Besivystančių valstybių BGT pakankamai žemas, daugelio valstybių per pusę žemesnis nei išvystytų valstybių. Šių šalių ekonomika atsilikusi, silpnai išvystyta paslaugų infrastruktūra, nėra socialinių garantijų, išnaudojama darbo jėga. Daugelyje Afrikos valstybių Žemą BGT nulemia AIDS ir kitos ligos. Arabų šalyse nevertinamos, išnaudojamos moterys, todėl jų BGT žema.

5. BR ir TR palyginimas išsivysčiusiose, pereinamojo bloko bei besivystančiose šalyse. Grafinė išraiška

Išsivysčiusių valstybių BR irTR palyginimasValstybė BR (bendras raštingumas) TR (tretinis raštingumas) Danija 100 97 Japonija 100 82 Šveicarija 100 84 Graikija 97,2 81 Portugalija 92,2 96

Vid. išsivystimo valstybių BR ir TR palyginimas

Valstybė BR (bendras raštingumas) TR (tretinis raštingumas) Rusija 99,6 78 Lietuva 99.6 80 Bulgarija 98,4 72 Maldyvai 96,7 77 Tailandas 95,5 60

Besivystančių valstybių BR ir TR palyginimasValstybė BR (bendras raštingumas) TR (tretinis raštingumas) Ruanda 66,8 40 Nigerija 63,9 45 Haitis 49,8 52 Pakistanas 43,2 40 Bangladešas 41,3 37

Kadangi Danija, Japonija, Šveicarija, Graikija bei Portugalija priklauso išsivysčiusių valstybių grupei, todėl ir turi aukštus bendro raštingumo (BR) bei tretinio raštingumo (TR) rodiklius. Iš penkių išsivysčiusių valstybių pagal BR ir TR pirmauja Danija. Danijoje bei Šveicarijoje, aukšti rodikliai, kadangi tai ekonomiškai išsivystę nedidelės Vakarų Europos valstybės. Danija ypač ekonominiu požiūriu labai stipri šalis. Ši valstybė pasižymi dideliu BVP. Danija ir Šveicarija yra darbo jėgos importuotojos, ypač iš vidutiniškai išvystytų Europos valstybių.Japonijoje sparčiausiai vyksta mokslo ir technikos pažanga, todėl ir yra tokie aukšti rodikliai. Japonija labiausiai išsivysčiusi pagal ekonominį ir mokslinį potencialą.Graikija bei Portugalija ekonomiškai stiprios šalys, todėl ir rodikliai yra nemaži. $ios valstybės turi didžiausius pasaulyje tarptautinio turizmo rodiklius.Vidutinio išsivystymo valstybių tarpe, pagal bendrą raštingumą (BR) ir tretinį raštingumą (TR) rodiklius pirmauja Lietuva, toliau Rusija ir Maldyvai. Tada eina Bulgarija ir Tailandas. Vidutinio išsivystymo valstybių tarpe BR ir TR rodikliai yra daug mažesni nei išsivysčiusiose valstybėse, kadangi šios valstybės ekonomiškai yra silpniau išsivystę.Besivystančiu valstybių tarpe, pagal bendrą raštingumą (BR) pirmauja Ruanda ir Nigerija, o pagal tretinį raštingumą (TR) pirmauja Haitis bei Pakistanas. Šių valstybių vidurkiai maži, kadangi tai besivystančios valstybės. Ekonomiškai silpnos valstybės. Haitis – nedidelė, priklausanti nuo plantacinio ūkio, valstybė. Pasižymi agrarine specializacija, todėl ir raštingumo rodikliai maži. Bangladešas, Nigerija, Pakistanas -stambios, mažas pajamas turinčios valstybės, o pagal BVP priklauso pačioms vargingiausioms šalims.

6. PPP l gyventojui atskirose valstybėse palyginimas ir analizė

Valstybė PPP US$ Norvegija 29.918 JAV 34142 Islandija 29581 Airija 29.866 Šveicarija 28.769 Graikija 16.501 Portugalija 17.290 Slovėnija 17.367 Malta 17.273 Kuveitas 15.799 Malis 797 Etiopija 668 Mozambikas 854 Nigerija 746 Siera Leonė 490 Iš grafiko matyti, kad ekonomiškai stiprių šalių PPP US$ yra didžiausias, o ekonomiškai silpnų ir pereinamos ekonomikos šalių – mažiausias.

6. Didžiausias, vidutinis ir mažiausias ŽSRI. Grafinė statistinių duomenų analizė.

ŽSRI (HDI – HUMAN DEVELOPMENT INDEX) – žmonių socialinės raidos indeksas. Jungtinių Tautų ekspertai žmogaus socialinės raidos indeksą įvairiose šalyse įvertina atsižvelgdami į sveikatos apsaugos sistemą ir socialines garantijas, gyvenimo trukmę, BVP dalį vienam gyventojui, mokslo ir kultūros lygį, nusikalstamumą, ekologinę situaciją ir kitus rodiklius.ŽSRI yra suvestinis žmogaus socialinės raidos matas. Jis matuoja vidutinius šalies laimėjimus atsižvelgiant į tris pagrindinius žmogaus socialinės raidos komponentus: ilgą ir sveiką gyvenimą, kurį liudija vidutinė būsimo gyvenimo trukmė; žinias, kurias liudija suaugusiųjų raštingumo lygis (tai sudaro 2/3 komponento vertės) ir bendras siekiančiųjų pradinio, vidurinio ir aukštojo išsilavinimo koeficientas (tai sudaro 1/3 komponento vertės); gerą gyvenimo lygį, kurį liudija bendrasis vidaus produktas (BVP).Prieš apskaičiuojant ŽSRI, turi būti nustatomas kiekvieno minėtojo komponento rodiklis. Tuomet ŽSRI yra apskaičiuojamas kaip paprastasis trijų komponentų rodiklių vidurkis.Didžiausias ŽSRI yra Norvegijoje (0,963), mažiausias – Nigeryje. (0,281). Lietuvos ŽSRI siekia 0,852 ir priklauso prie valstybių turinčių didžiausius ŽSRI. Lentelė: valstybės, priklausančios valstybių grupėms, turinčioms didžiausius, vidutinius ir mažiausius ŽSRI

Valstybė ŽSRIDidžiausias ŽSRINorvegija 0,963Didžioji Britanija 0,939Ispanija 0,928Lietuva 0,852Kuba 0,817Vidutinis ŽSRIRusija 0,795Saudo Arabija 0,772Turkija 0,750Namibija 0,627Indija 0,602Mažiausias ŽSRIZimbambė 0,505Senegalas 0,458Angola 0,445Etiopija 0,367Nigeris 0,281