RIZIKOS IR PROBLEMOS, SUSIJUSIOS SU TARPTAUTINIAIS ATSISKAITYMAIS

TURINYS

1. RIZIKOS IR PROBLEMOS, SUSIJUSIOS SU TARPTAUTINIAIS ATSISKAITYMAIS2. ČEKIAI IR JŲ RŪŠYS2. 1. Operacijos su banko čekiais3. VEKSELIŲ SAMPRATA IR FORMOS3. 1. Vekseliais atsiskaitymo mechanizmas4. DOKUMENTINIS AKREDITYVAS4. 1. Akredityvo teikiamos garantijos4. 2. Akredityvų formos ir rūšys4. 3. Dokumentinio akredityvo funkcionavimo mechanizmas5. DOKUMENTŲ INKASAVIMAS5. 1. Dokumentinis inkaso5. 2. Atsiskaitymo dokumentiniu inkaso rizika 6. PASIRINKTOS APMOKĖJIMO RŪŠIES PAVYZDYS

1. RIZIKOS IR PROBLEMOS, SUSIJUSIOS SU TARPTAUTINIAIS ATSISKAITYMAIS

Prekiaujant su užsienio šalimis, visada reikia prisiminti, kad tarp jų egzistuoja tokie skirtumai:• politiniai, ekonominiai ir socialiniai;• kultūriniai;• psichologiniai;• pokalbių vedimo, sandorių sudarymo ir jų vykdymo.

Taigi tiek eksportuotojas, tiek importuotojas, vykdydamas sandorius, susiduria su tam tikromis užsienio prekybos problemomis. Tai: laikas, sugaištamas transportuojant prekes. Jeigu pirkėjas nesutinka apmo¬kėti tol, kol negaus prekių, pardavėjas pinigų gali laukti gana ilgai; nepakankamas kitos šalies įstatymų žinojimas. Nežinant kitos šalies įstatymų, tai gana sudėtinga. Tokių problemų galima išvengti, jei bus vadovaujamasi ICC Tarptautinių prekybos rūmų bendrosiomis direktyvomis, prieš tai įsi-tikinus, kad toje šalyje priimti tokie standartiniai atsiskaitymo būdai; vyriausybes veiksmai, galintys apriboti eksporto ar importo operacijas.

Vadinasi eksportuotojas, parduodamas prekes užsienio klientui, turi išnagrinėti rizikas ir alternatyvas, prieš pasirinkdamas mokėjimo būdą. Yra šios rizikų rūšys:

1. Neapmokėjimo rizika. Tai eksportuotojo rizika, kada užsienio partneris neapmokės už prekes Pirkėjas/klientas gali:2. Rizika dėl kontrakto įsipareigojimo nevykdymo.3. Valiutine rizika.4. Prekinio kredito grąžinimo rizika.5. Prekių sugadinimo rizika.

2. ČEKIAI IR JŲ RŪŠYS

Čekis yra vertybinis popierius – tam tikra teisine forma sudarytas čekio davėjo pavedimas bankui, kad jis besąlygiškai apmokėtų (pervestų) arba išmokėtų jame įrašytąją. sumą. Vadinasi, če¬kis yra vertybinis popierius, pavedimas bankui, kuris turi būti sudarytas pagal tam tikrą teisinę formą, pagrįsta čekio rekvizitais. Šie rekvizitai yra vieningi visame pasaulyje, jie išvardyti LR čekių įstatyme, kuris savo ruožtu parengtas remiantis 1931 m. Ženevos konvencijos Vieningu čekių įstatymu (Lietuva prie šios konvencijos prisijungė 1992 m. birželio 30 d.). Čekyje turi būti šie rekvizitai:1. Žodis ,,čekis” dokumento tekste ta kalba, kuria jis išrašytas.2. Besąlygiškas pavedimas sumokėti nurodytąją. sumą..3. Įrašytas mokėtojas (banko pavadinimas).4. Mokėjimo vieta.5. Pinigų gavėjo pavadinimas.6. Čekio išrašymo vieta ir data (mėnuo rašomas žodžiu).7. Čekio davėjo parašas.Dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš išvardytųjų rekvizitų, neturi če¬kio galios. LR čekių įstatymas numato kelis išimtinius atvejus dėl čekio mokėjimo vietos:• jei nėra atskiro nurodymo, vieta, pažymėta greta mokėtojo pavadinimo, laikoma mokėjimo vieta;• jei greta įrašytos kelios vietos, čekis mokėtinas pirmoje iš įrašytųjų vietų;• jei nėra šių ar bet kurio nurodymo, čekis mokėtinas toje vietoje, kur mokėtojas (bankas) turi savo pagrindinę įstaigą. Čekis, kuriame nenurodyta išrašymo vieta, laikomas pasirašytu toje vietoje, kuri pažy¬mėta greta jo davėjo pavadinimo.Šiuo metu Lietuvos komerciniuose bankuose naudojamos dvi pagrindinės vardinių (banko) čekių rūšys:• indosuojami, t. y. su perdavimo įrašu čekio antroje pusėje;• paprastieji, kurie yra neindosuojami.Fiziniai asmenys daugiau naudoja paprastuosius čekius, o indosuojamuosius išrašo juridiniai asmenys — įmones tarpusavio atsiskaitymams.Taip pat Lietuvos komerciniuose bankuose naudojami skiriamieji ir atsiskaitomieji čekiai. Skiriamasis čekis pažymimas dviem lygiagrečiomis įstrižomis linijomis pirmoje čekio pusėje. Tarp šių linijų gali būti įrašomas ar neįrašomas konkretaus banko pavadinimas. Pirmuoju atveju čekis laikomas paprastuoju, o antru – specialiuoju skiriamuoju čekiu.

Pateikus paprastąjį skiriamąjį čekį bankui, čekio suma turi būti įrašyta į čekio pateikėjo sąskaitą, tame banke arba pervesta į kitą banką,bet neišmokama grynaisiais (neišgryninama). Specialiojo skiriamojo če¬kio atveju čekio suma pervedama i konkretų banką, konkrečią sąskaitą, kurie yra nurodyti tarp lygiagrečių įstrižų linijų.Pagrindinis skiriamųjų čekių privalumas yra tas, kad čekio suma neiš¬mokama grynaisiais. Tai neleidžia neteisėtai pasinaudoti rastu arba vogtu če¬kiu, o trūkumas – sulėtėja pinigų išgryninimo procesas. Čekio pateikėjas arba pinigų gavėjas grynuosius pinigus gali gauti iš savo sąskaitos, į kurią pervedama skiriamojo čekio suma.Taip pat naudojami atsiskaitomieji čekiai. Jie labai patogios įmonėms vykdant tarpusavio atsiskaitymus, kadangi čekio suma pervedama iš čekio davėjo sąskaitos į pinigų gavėjo sąskaitą, kai tik jis pateikiamas. Ant tokio čekio davėjas įstrižai užrašo žodį ,,Atsiskaitomasis” ir atiduoda čekio sumos gavėjui. Tokie čekiai pagreitina tarpusavio atsiskaitymus, yra žymiai patogesni.Atsiskaitomieji čekiai pagal jų naudojimo sferą, ir mokėjimą jais garantavimo būdai yra keturių rūšių:1) banko neakceptuoti;2) banko akceptuoti;3) limituotų knygelių;4) nelimituotų knygelių.Banko neakceptuoti čekiai atsiskaitymuose mažai paplitę dėl siauros jų taikymo sferos. Juos dažniausiai naudodavo finansų įstaigos sugrąžinti įmonėms jų permokėtas į biudžetą, mokėjimų sumas.Banko akceptuotais čekiais paprastai atsiskaito biudžetinės organizacijos su vietiniais tiekėjais. Ūkio organizacijos vietoj šių čekių naudoja mokėjimo pavedimus.Kitaip negu akceptuoti ir neakceptuoti čekiai, limituoti ir ypač nelimituoti knygelių čekiai gerokai dažniau naudojami atsiskaitant.

2. 1. Operacijos su banko čekiais

Čekis išrašomas tik bankui ir negali būti akceptuojamas. Čekį gali išrašyti fizinis ar juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke. Kiekvienas čekis sujungia trijų asmenų sandėrį: banko, mokėtojo, gavėjo. Čekiai yra griežtos apskaitos blankai. Atsakomybe už neteisingą čekių naudojimą tenka knygeles savininkui.Atsiskaitymo čekiais procedūra pavaizduota 1 paveiksle.Jame eiles tvar¬ka pavaizduota, kaip pirkėjas už gautas prekes atsiskaito čekiu.

1. Prekės

2. Čekis

3. Čekis 7. Užskaitomi pinigai 5. Nurašomi pinigai

4. Čekis

6. Pinigai1. pav. Atsiskaitymo čekiais procedūra

Čekis apmokamas jį pateikus. Savininkas arba pinigų gavėjas pateikia čekio bankui mokėtojui. Bankas mokėtojas – tai bankas, kuriame yra čekių išrašiusio asmens – čekio davėjo sąskaita. Savininkas nebūtinai čekį pateikia tik bankui mokėtojui. Jis gali kreiptis į bet kurį artimiausią, banką kuris patikrina čekio davėjo mokumą davėjo banke, t. y. patikrina, ar jo sąskaitoje yra pakankama čekiui apmokėti suma. Be to, išmokant pinigus atsižvelgiama, ar čekio davėjo bankas yra patikimas. Apmokėjęs čekį bankas siunčia jį inkasuoti bankui mokėtojui.Norėdamas gauti čekio sumą grynaisiais pinigais, savininkas pateikia jį ban¬kui mokėtojui. Čekius savininkas pateikia kartu su trimis atitinkamo pareiškimo įsipareigojimo egzemplioriais, kurių pirmasis lieka priėmusiame banke, antrasis kartu su čekiais siunčiamas bankui mokėtojui, trečiasis atiduodamas čekių pateikėjui kaip pakvitavimas. Jeigu čekių mokėtojai yra skirtingi bankai, pareiškimai įsipareigojimai surašomi atskirai kiekvienam bankui.Atsiskaitomąjį čekį savininkas pateikia savo bankui, kuris gali jo sumą iš karto įrašyti į lėšų gavėjo sąskaitą, o čekį išsiųsti davėjo bankui inkasuo¬ti. Jeigu abejojama dėl čekio apmokėjimo davėjo banke, šis bankas priima ji inkasuoti ir, gavęs jo sumos pervedimą, įrašo į lėšų gavėjo sąskaitą.

Visi apmokėti čekiai įmonėje turi būti patikrinti. Gavus banko ataskaitas, šis darbas atliekamas tokia seka: patikrinama, ar banke išmokėtos sumos atitinka čekyje išrašytas sumas; čekiai surūšiuojami pagal numerius; nustatomi čekiai, kurie išrašyti, bet dar neapmokėti; nustatomos tų neapmokėtų čekių neapmokėjimo priežastys, negaliojantys čekiai pažymimi užrašu ,,sugadinta” ir paliekami saugoti; čekių numeriai sutikrinami su banko ataskaitoje pažymėtais numeriais. LR čekių įstatyme yra nustatyti čekių pateikimo apmokėjimui terminai. Čekis išduotas ir mokėtinas: toje pat šalyje turi būti pateiktas apmokėti per 8 dienas, jei yra atsiskaitoma negrynaisiais, o jeigu atsiskaitoma grynaisiais, čekio galiojimo laikas yra 10 dienų; kitoje šalyje, ir jei jo išrašymo bei pateikimo vietos yra skirtingose pasaulio dalyse – per 70 dienų.

Į šį laiką įskaičiuojama ir čekio išdavimo diena.Tačiau praktiškai Lietuvos bankuose terminai siek tiek skiriasi nuo įstatymais reglamentuojamų. Pavyzdžiui, banke ,,Snoras” Lietuvoje išrašyti če¬kiai turi būti pateikti apmokėti per 3 dienas; Europos šalyse išrašyti čekiai -per 14 dienų; kituose žemynuose esančiose šalyse – per 30 dienų. Taigi tiek reglamentuojami, tiek realiai naudojami terminai yra labai trumpi ir nepatogūs klientams. Todėl praktiškai į terminus neatsižvelgiama. Ir dažniausiai klientas, pateikęs čekį apmokėti bankui, gauna pinigus nepriklausomai nuo to, ar jo terminas jau būna pasibaigęs.Čekiai gali būti atsaukiami, t. y. klientui prašant sustabdomas čekio ap¬mokėjimas. Atšauktas čekis yra anuliuojamas.. Už nepadengtus čekius imamos gana nemažos baudos. Bankas, saugodamas kliento prestižą, paprastai pra¬neša jam, kad sąskaitoje nėra pakankamai lėšų.LR čekių įstatymas numato atvejus, kai čekis gali būti protestuojamas. Protestuoti čekį galima, kai laiku pateiktas čekis neapmokamas, ir šis atsisakymas yra paliudytas mokėtojo pareiškimu, kuriame nurodyta data.

3. VEKSELIŲ SAMPRATA IR FORMOSVekselis yra vertybinis popierius, pažymintis griežtai įstatymo reglamentuotos formos piniginį įsipareigojimą t. y. terminuota piniginė prievolė. Tai skolos dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo besąlygiškai įsipareigoja tiesiogiai arba netiesiogiai sumokėti tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba tai padaryti paveda kitam.Vekselis gali būti naudojamas kaip mokėjimo priemonė, kaip laidavimo dokumentas arba kaip dokumentas banko paskolai gauti.Vekseliui būdingi šie požymiai: • abstraktumas – nereikalauja nurodyti skolos pagrindo; • formalumas – būtini nustatyti rekvizitai;• prievolės besąlygiškumas – mokėjimas pagal vekselį nesąlygojamas; • perleidžiamumas – asmenims, firmoms, bankams. Atsiskaitymų vekseliais pranašumai:• vekselį išrašęs asmuo besąlygiškai pasižada sutartu laiku grąžinti skolą;• vekselis gali būti laiduotojas;• skolą grąžinti vekselyje gali būti įpareigotas ne jo davėjas, o trečiasis asmuo;• vekselis be apribojimų gali būti perduotas (indosuotas) kitam asmeniui;• kredito įstaigos gali prieš laiką išpirkti vekselį, jo savininkui sumokėdamas šiek tiek mažesnę pinigų sumą.Vekseliai savo žirais tam pa lengvai perduodamais dokumentais. Žiras – visi pasirašę vekselį asmenys sudaro grupę, kurios visi nariai atsakingi už vekselio sumos apmokėjimą. Vekselių rūšys:• Prekių vekselis gali būti naudojamas kaip atsiskaitymo priemonė, gali daugybę kartų keisti savininkus, aptarnauti daugeli prekių pirkimo-pardavimo sandorių. Prie jo jokių važtaraščių pridėti nereikia.• Finansų vekseliai labai likvidūs, jais prekiaujama atviroje rinkoje. Daugelyje šalių tokia prekyba yra svarbi pinigų kiekio reguliavimo priemone.• Iždo vekseliai – tai trumpalaike valstybės iždo skola. Dauguma, iždo vekselių perka komerciniai bankai ir laiko juos kaip savo atsargų — aktyvų dalį.

• Komerciniai vekseliai galiojimo terminas paprastai būna nuo 1 iki 270 dienų, su diskontu arba už kuriuos mokamos palūkanos nuo nominaliosios vertės. Jie taip pat likvidūs, todėl bankams nekeliantys nepatogumu..• Draugiškojo vekselio atveju realūs tik išduodantys ir imantys vekselį as¬menys. Vekseliais keičiasi pasitikintys vienas kitu asmenys taip, kad juos įtrauktų į apskaitą, arba užstatyti šiuos vekselius banke, gaudami realius pinigus, arba panaudotų juos atsiskaitymui už prekes.Pagal atsiskaitymo pobūdi vekseliai skirstomi į paprastuosius (solo) ir įsakomuosius (trata) vekselius.Paprastuoju (solo) vekseliu jo davėjas pasižada mokėti kreditoriui (vek¬selio turėtojui) vekselyje nurodytą sumą nurodytu laiku ir nustatytoje vietoje. Paprastojo vekselio cirkuliacijos procesas parodytas 2 paveiksle.

2 pav. Paprastojo vekselio cirkuliacijos procesas

1 2.

3. 4.

1 – pirkėjas išduoda vekselį pardavėjui; 2 – pardavėjas (vekselio laikytojas) pakrauna prekes ar suteikia paslaugą pirkėjui (vekselio davėjui); 3 – pardavėjas nustatytu laiku teikia vekselį apmokėti; 4 – pirkėjas atsiskaito už atliktus darbus, paslaugas, prekes, t. y. ,,gesina” vekselį.Paprastasis vekselis cirkuliuoja tik tarp dviejų kontrahcentų, vekselio da¬vėjas apmoka pats, be tarpininkų.Įsakomuoju vekseliu (trata) jo davėjas paveda kitam asmeniui (trasatui), kad pastarasis vekselio sumą sumokėtų vekselyje nurodytam asmeniui. Įsakomojo vekselio cirkuliacijoje dalyvauja keletas juridinių ar fizinių asmenų – dažniausiai trys, keturi, bet gali būti ir daugiau.Įsakomuoju vekseliu (trata) jo davėjas (trasantas) paveda kitam asmeniui (trasatui) sumokėti vekselio sumą nurodytam asmeniui. Įsakomojo vekselio cirkuliacijos procesas parodytas 3 paveiksle.

3. pav.Įsakomojo vekselio cirkuliacijos procesas

6

5

3 4 7 8

1

2

1 – vekselio davėjas (trasantas) savo mokėjimą paveda kitam asmeniui; 2 – mokėtojas (trasatas) akceptuoja vekselį ir grąžina jį trasantui; 3 trasantas akceptuotą vekselį perduoda remitentui – pinigų gavėjui pagal įsakomąjį vekselį; 4 – remitentas siunčia įsakomąjį vekselį apmokėti trasatui; 5 – trasatas duoda leidimą bankui apmokėti; 6 – remitentas perduoda vekselį kreditoriui; 7 – kreditorius perduoda vekselį trasato bankui dėl pinigų pervedimo į savo sąskaitą; 8 – įplaukia pinigai už kreditą.

3. 1. Vekseliais atsiskaitymo mechanizmas

Vekselių įforminimo ir atsiskaitymo jais operacijos reikalauja tikslumo bei atidumo. Tiek įsakomieji, tiek paprastieji vekseliai išrašomi ant tam skirtų blankų, kurių titulinės dalies kairėje pusėje yra išspausdinta suma. Vekselyje turi būti: tekste pažymėtas žodis ,,vekselis” ta kalba, kuria jis išrašytas; mokėjimo terminas; mokėjimo vieta; kam arba kieno įsakymu turi būti sumokėta; išrašymo vieta ir data; vekselio davėjo parašas (pavyzdžiai).Vekseliuose mokėjimo terminu gali būti ne tik konkrečiai nustatyta diena. Jis gali būti išrašytas mokėti jį pateikus, per tam tikrą laiką nuo pateikimo, per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos. Vekseliai, kuriuose nurodyti kitokie mo¬kėjimo terminai, negalioja. Įsakomieji vekseliai, apmokėti per tam tikrą laiką po pateikimo, turi bū¬ti pateikti akceptuoti per vienerius metus nuo jų išrašymo datos. Tokių vek¬selių mokėjimo terminas skaičiuojamas nuo akcepto dienos.

Vekselio akceptavimu vadinamas vekselyje nurodyto mokėtojo įsipareigojimas per nurodytą terminą sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą.

4. DOKUMENTINIS AKREDITYVAS

Dokumentinis akredityvas – tai rašytinis pirkėjo banko įsipareigojimas pardavėjui (beneficiarui) sumokėti pagal pirkėjo (pareiškėjo) instrukcijas nedelsiant arba tam tikru sutartu laiku ateityje ne didesnę už sutartąją pinigų su¬mą pagal atitinkamus dokumentus. Mokėjimas yra vykdomas pagal kontrakto sąlygas.Bankas veikia kaip tarpininkas tarp pirkėjo ir pardavėjo. Vykdydamas atsiskaitymo operaciją jis apmoka dokumentus iš anksto sutartomis sąlygomis iš karto arba akceptuoja vekselį ir apmoka jį po tam tikro laiko. Banko vaidmuo šioje situacijoje yra labai svarbus.

Visi bankai, atliekantys akredityvines operacijas, tikrina tik dokumentus, o ne prekes ir paslaugas.Akredityvas – tai atskiras susitarimas, nesusijęs su prekybine sutartimi, net jei akredityve yra nuoroda į ją. Banko įsipareigojimas sumokėti nepriklauso nuo pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio santykių. Pirkėjo pretenzijos turi būti adresuojamos tiesiogiai pardavėjui. Pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis bankas apmoka akredityvą – dokumentų kokybė.Bankas nekontroliuoja nei sutarties tarp eksportuotojo ir importuotojo įvykdymo, nei pristatymų, kokybės ar kiekybes, nei dokumentų autentiškumo. Jis neprisiima ir jokios atsakomybės už trečiosios pusės, dalyvaujančios akredityvo operacijoje, veiklą.. Pagrindinis banko tikslas – patik-rinti dokumentus ir nustatyti, ar pateiktas pilnas būtinų dokumentų komplektas, ar jie neprieštarauja vienas kitam, ar jie visiškai atitinka kontrakto sąlygas.Akredityvine atsiskaitymų forma nuo anksčiau minėtų atsiskaitymų mokėjimo reikalavimais skiriasi tokiais požymiais:1. Mokama tiekėjo, o ne pirkėjo banke.2. Taikoma tik nevietiniuose tarpmiestiniuose ir tarptautiniuose atsiskaitymuose.3. Pirkėjas turi iš anksto deponuoti tiekėjui priklausančius pinigus.4. Materialines vertybes siunčiamos tik tada, kai pinigai deponuoti (ak¬redityvas atidarytas).Akredityvo operacijose paprastai dalyvauja:• pirkėjas (importuotojas);• pirkėjo bankas (bankas emitentas);• bankas korespondentas (beneficiaro bankas);• pardavėjas (eksportuotojas, beneficiaras).Akredityvo operacijų sėkme daug priklauso nuo banko emitento ir pir¬kėjo bei nuo banko beneficiaro tarpusavio ryšių, nes bankas emitentas garantuoja, kad akredityvo suma bus sumokėta tik tada, kai akre¬dityvo sąlygos bus įvykdytos, arba pardavėjo bankas daro viską, kad apsaugotų pardavėjo interesus. Tačiau ne mažiau svarbūs yra ir santykiai tarp pačių bankų. Bankas korespondentas, prieš pranešdamas beneficiarui apie akredityvo išleidimą turi įsitikinti jo tikrumu. Tam reikalingi banko emi¬tento įgaliotų asmenų parašų pavyzdžiai ir kodų lentelė – pagrindiniai ko-respondentinių santykių elementai.Akredityvai gali būti atidaromi naudojant nuosavas lėšas atsiskaitomojoje kliento sąskaitoje, trumpalaikes ir ilgalaikes banko paskolas arba kredito linijas. Vienu akredityvu leidžiama atsiskaityti tik su vienu tiekėju, nors jis prekes gali siųsti kelis kartus; akredityvas negali būti peradresuotas.

4. 1. Akredityvo teikiamos garantijos

Abu sandorio partneriai siekia skirtingų garantijų, sprendžiant tarpusavio atsiskaitymo problemas. Akredityvas yra kompromisas. Akredityvo privalumai pardavėjui:• pardavėjas turi pirkėjo banko įsipareigojimą sumokėti už išsiųstas prekes;• jei bankui pateikiami akredityvo sąlygas atitinkantys dokumentai, pir¬kėjas nebegali reikšti pretenzijų ir atsisakyti juos apmokėti;• pardavėjas gali numatyti apmokėjimo už išsiųstas prekes datą. Juo greičiau pardavėjas, išsiuntęs prekes, pateiks bankui akredityvo ter¬minus ir sąlygas atitinkančius dokumentus, tuo greičiau jis gaus įplaukas;• jei pardavėjas tik tarpininkauja, pervedamasis akredityvas supaprastina ir pagreitina prekių pristatymą bei apmokėjimą.Akredityvo privalumai pirkėjui:• bankas apmokės už išsiųstas prekes tik tuomet, kai pastarasis pateiks bankui akredityvo terminus ir sąlygas atitinkančius dokumentus;• pirkėjas gali kontroliuoti prekių krovimo terminus ir yra garantuotas, kad prekes jis gaus akredityve numatytu laiku;• išleisdamas akredityvą pirkėjas įrodo savo mokumą. Tai ypatingai svarbu sudarant naujus prekybos sandorius;• išleidžiant akredityvą su atidėtu mokėjimu, pirkėjui suteikiama galimybė pirma parduoti gautas prekes, o po to atsiskaityti su pardavėju, t. y. pardavėjas kredituoja pirkeją.Taigi galima daryti išvadą, kad akredityvas yra efektyvi ir lanksti mo¬kėjimo priemonė, nes garantuoja apmokėjimą pardavėjui (eksportuotojui), užtikrina tiekimą pirkėjui, padeda pardavėjui rasti finansinių išteklių gamybai, gali būti užstatu pirkėjo paskolai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad apmokėjimo sąlygos gali būti keičiamos abiejų pusių pageidavimu ir nustatomos tarpusavio susitarimu. Akredityvas taip pat padeda išvengti laiko nuostolių|, pervedant pinigus paprastu mokėjimo pervedimu per bankų grandinę.

4. 2. Akredityvų formos ir rūšys

Galima išskirti dvi pagrindines akredityvų grupes: importo ir eksporto. Pir¬kėjas, atidarantis akredityvą, laikys jį importo akredityvu, o pardavėjas, išsiunčiantis prekes pagal akredityvą laikys jį eksporto akredityvu. Tokį skirstymą nulemia prekybos sandorio funkcijos, kurios sąlygoja atitinkamus banko veiksmus. Bankas, veikiantis kaip importuotojo bankas ir išleidžiantis akredityvą jo vardu, yra vadinamas banku emitentu. Kita vertus, kai bankas atstovauja eksportuotojo interesams, pranešdamas apie jo naudai išleistą akredityvą veikia kaip aktyvizuojantis arba pranešantysis bankas.Pirkėjas paveda savo bankui atidaryti akredityvą tik tuo atveju, jeigu to reikalauja pardavėjas, o pardavėjas priklausomai nuo pageidaujamų garantijų ir galimos rizikos pasirenka vieną iš akredityvo formų.• Atšaukiamą akredityvą bankas emitentas pirkėjo nurodymu gali bet kuriuo momentu atsaukti arba anuliuoti. Tam netgi nereikia iš anksto įspėti pardavėją. Toks akredityvas nesukuria jokio teisinio mokėjimo įsipareigojimo, t. y. bankas nėra kokiu nors būdu teisiškai įpareigotas apmokėti pagal akredityvą. Ir tik tada, kai bankas emitentas ar bankas korespondentas apmoka dokumentus, akredityvo atsaukimas neturi jokios juridines galios. Akivaizdu, kad toks akredityvas nėra pakankama garantija pardavėjui.Atšaukiamas akredityvas užsienyje yra naudojamas retai (juos dažniausiai naudoja pagrindines ir dukterines įmonės tarpusavio atsiskaitymams), o Lietuvoje toks akredityvas iš viso nėra išleidžiamas.• Neatšaukiamas akredityvas — tai juridiškai įteisintas finansinis įsiparei-gojimas, kurio negalima nei koreguoti, nei panaikinti be salių, pasirašiusių kontraktą sutikimo.Yra dvi neatsaukiamo akredityvo formos: patvirtintas ir nepatvirtintas akredityvas.Jeigu išleistas akredityvas yra neatšaukiamas nepatvirtintas, tai bankas korespondentas tik praneša beneficiarui apie akredityvo atidarymą. Šiuo atveju jis neįsipareigoja apmokėti ir veikia banko emitento vardu. Tačiau ban¬kas korespondentas, paprašytas patvirtinti akredityvą gali atsisakyti tai pa¬daryti. Neatsaukiamas nepatvirtintas akredityvas naudojamas tada, kai beneficiaras gali visiškai pasitikėti banku emitentu užsienyje, o politine ir pinigų pervedimo rizika yra nedidele.Jeigu bankas emitentas atidaro neatsaukiamą akredityvą, o bankas ko¬respondentas patvirtina jį, tai tokiu būdu išleistas akredityvas yra neatšau¬kiamas patvirtintas, o bankas korespondentas kartu su banku emitentu įsipareigoja apmokėti akredityvą. Patvirtinantis bankas apmoka akredityvą nepriklausomai nuo to, ar bankas emitentas galės įvykdyti rambursą, t. y. pa-dengti akredityvo sumą ar ne. Kadangi daugeliu atvejų akredityvas yra pa¬tvirtintas eksportuotojo šalyje esančio banko, eksportuotojo komercine ri¬zika dėl ekonomines ar politines padėties nestabilumo šiuo atveju yra ne¬didele. Kokiu laipsniu patvirtinančio banko rizikos veiksnys yra labiau priimtinas negu emisinio banko, tokiu laipsniu patvirtintas nepatvirtintas ak¬redityvas.Negociacija – tai vekselių ir dokumentų; apmokėjimas, kai tai atlieka įgaliotas tam bankas. Paprastas dokumentų patikrinimas be apmokėjimo negociacija nelaikomas.Akredityvų rūšys: Iš karto apmokamas akredityvas;  Akcepto akredityvas;  Atidėto apmokėjimo  Raudonojo paragrafo akredityvas; Revolverinis (atsinaujinantis) akredityvas; Komercinis akredityvas; Rezervinis akredityvas; Transferinis (perduodamas) akredityvas; Kompensacinis akredityvas; Franzitinis akredityvas; ,,Hack lo back” akredityvas; Akredityvo pajamų perleidimas;

4. 3. Dokumentinio akredityvo funkcionavimo mechanizmasAkredityvo funkcionavimo mechanizme dalyvaujančios šalys:IšleidimasAtsiskaitančios šalys (pirkėjas importuotojas, pareiškėjas) Importuotojas prašo banko išleisti akredityvą eksportuotojo naudai padengti prekių pirkimą.Sudaro su savo banku paskolos sutartį arba pateikia piniginį raštą.Konkrečiai pateikia reikalavimus, kurie turi būti nurodyti akredityve.Mokėtojo bankas (emisijos bankas)Importuotojo bankas, kuris sutinka (išleidėjo bankas) išleisti akredityvą ir kurio pasižadėjimas sumokėti sudaro pagrindą. Atidaro akredityvą, atsižvelgdamas į savo santykius su importuotoju ir į jo kreditingumą. Paprastai yra importuotojo šalyje.

Pranešantysis bankas (akcizo bankas)Mokėtojo banko korespondentas eksportuotojo šalyje, informuojantis eksportuotoją kad atidarytas akredityvas jo naudai. Patikrina akredityvą, prieš pervesdamas pinigus gavėjui; jeigu nėra taip pat patvirtinantysis bankas -neprivalo mokėti eksportuotojui.Privatus bankasBankas, kurio mokėtojo bankas prašo pridėti savo finansinį įsipareigojimą. Tai gali būti patvirtinantysis ar kitas bankas, nurodytas mokėtojo ban¬ko. Paprastai, bet ne visada, tas bankas yra eksportuotojo šalyje.Atsiskaitymas/ApmokejimasEksportuotojas (gavėjas, beneficiaras)Eksportuotojas, kurio naudai akredityvas yra išleistas (atidarytas) ir ku¬ris turi teisę į apmokėjimą pagal akredityvą. Turi įvykdyti akredityve nurodytus reikalavimus. Neprivalo vykdyti savo įsipareigojimų, jeigu sąlygos jam nepriimtinos.Atsiskaitantysis (apmokantysis) bankas Bankas, kuris apmoka eksportuotojui/gavėjui pateikus dokumentus, atitinkančius visas akredityve išvardytas sąlygas ir terminus. Tas bankas gali būti mokėtojo bankas arba bankas, kurį paskyrė mokėtojo bankas savo agentu sumokėti kreditą. Tai gali būti pranešantysis arba kitas bankas.Prieš siųsdamas beneficiaro mokestinį reikalavimą mokėtojo bankui (ar akredituojančiam bankui) patikrina, ar beneficiaro pateikti dokumentai sutampa su akredityvo reikalavimais.Perkantysis bankasBankas, neįvardytas akredityve, kuris perka čekį ir dokumentus iš gavė-jo/eksportuotojo ir perveda jam avansu lėšas (apribotame akredityve gali būti įvardytas perkantysis bankas).Atlyginantysis bankasBankas, kurį mokėtojo bankas įgalioja atlyginti apmokėjimą perkančiajam bankui už atliktą pagal akredityvą apmokėjimą.Mechanizmas, kuriuo vyksta atsiskaitymai: 1. Eksportuotojas ir importuotojas pasirašo prekybos sutartį, numatančią, apmokėjimą, dokumentiniu akredityvu. 2. Pirkėjas kreipiasi į savo banką (emisijos) su prašymu išleisti dokumentinį akredityvą pardavėjo vardu.3. Emisijos bankas kreipiasi į savo korespondentinį ar kitą banką, esantį eksportuotojo šalyje, kad šis informuotų eksportuotoją apie jo vardu atidarytą akredityvą ar jį patvirtintų.4. Bankas eksportuotojo šalyje informuoja jį apie jo vardu atidarytą akredityvą. 5. Nuo to momento, kai eksportuotojas gauna dokumentini akredityvą ir yra užtikrintas, kad bus įvykdytos sutarties sąlygos, jis išsiunčia prekes.6. Eksportuotojas išsiunčia patvirtinančiajam (siūlymo bankui) dokumentus, įrodančius prekių išsiuntimą.7. Patvirtinantysis (siūlymo) bankas tikrina, ar atsiųsti dokumentai ati¬tinka numatytus dokumentiniame akredityve. Jei dokumentai atitinka numatytas sąlygas, bankas sumoka eksportuotojui.8. Patvirtinantysis bankas išsiunčia dokumentus emisijos bankui.9. Emisijos bankas patikrina dokumentus ir, jei jie atitinka numatytus akredityve, apmoka tą sumą patvirtinančiajam bankui. 10. Emisijos bankas perduoda dokumentus importuotojui11. Gavęs dokumentus, importuotojas sumoka emisijos bankui.12. Importuotojas siunčia transporto kompanijai dokumentus, kad šį pradėtų prekių iškrovimąVisas šis procesas pavaizduotas 4 paveiksle.

4. pav. Dokumentinių akredityvų funkcionavimo modelis

5. DOKUMENTŲ INKASAVIMAS Dokumentų inkasavimas – tai mokėjimo būdas, įgalinantis eksportuotoją turėti nuosavybės teisę prekėms tol, kol pirkėjas įvykdo eksportuotojo reikalavimus: sumoka už prekes arba įsipareigoja už jas sumokėti po tam tikro laiko. Dokumentų inkasavimo metu bankai veikia tiktai kaip agentai, išduodantys dokumentus mainais už eksporto sąlygų vykdymą, t. y. bankai neprisiima jokių įsipareigojimų. Dokumentų inkasavimo dalyviai:• Pareiškėjas – tai eksportuotojas (pardavėjas), kuris pateikia dokumentus kartu su atitinkamomis instrukcijomis savo šalies bankui arba tiesiogiai importuotojo (pardavėjo) bankui.• Perduodantysis bankas – tai bankas, kurį eksportuotojas (pardavėjas) įgalioja persiųsti dokumentus.• Inkasuojantysis bankas – bankas, kuris dalyvauja dokumentų inkasavime, kaip mokėjimą pagal inkaso vykdantis bankas.• Pateikiantysis bankas – bankas, kuris pateikia dokumentus pirkėjui (importuotojui) apmokėti arba akceptuoti.• Mokėtojas – pirkėjas (importuotojas),kuriam perduodami dokumentai

5. 1. Dokumentinis inkasoDokumentinis inkaso – tai mokestinių atsiskaitymų vykdymo ir laidavimo būdas, kurio metu mokėtojas gauna išsiųstų prekių dokumentus dalyvaujant kredito institucijoms tik už apmokėjimą (d/p – documents againts payment), po vekselių akceptavimo (d/a — documents againts acceptance) arba kokių nors kitų sąlygų įvykdymo.

Vieningų dokumentų inkasavimo taisyklių (URC 522) 2 straipsnis inkasavimą apibūdina kaip banko pagal gautas instrukcijas inkasuojamų dokumentų tvarkymą turint tikslą:• gauti apmokėjimą arba akceptą;• pateikti dokumentus, gavus apmokėjimą arba akceptą;• pateikti dokumentus kitomis sąlygomis.Dokumentinis inkaso rekomenduojamas taikyti, kai: pirkėjas ir pardavėjas pasitiki vienas kitu; pirkėjo finansine būklė ir reputacija nekelia abejonių atsiskaitymams negali trukdyti nenugalimos jėgos aplinkybes; pirkėjo šalies mokėjimo operacijos neribojamos ir ypatingai kontroliuojamos.Pagrindiniai dokumentinio inkaso pranašumai:• palankesnis pardavėjui, nes apmokėjimas vykdomas greičiau, lyginant su paprasta sąskaita faktūra;• operacijų paprastumas ir pigumas;• dokumentai perduodami tiesiogiai pirkėjui;• palankus pirkėjui, nes prekes perduodamos pirkėjui iki apmokėjimo ar¬ba akceptuojamas vekselis, kai yra laidavimas ar banko garantija.Dokumentų inkasavimo būdas siūlo eksportuotojui daug daugiau garantijų|, negu atvirosios sąskaitos būdas, bet mažiau nei atsiskaitymo akredityvais būdas.Yra skiriamos dvi inkaso rūšys: finansinis ir dokumentinis (komercinis).Finansinis inkaso – kai inkasavimui yra siunčiami tik finansiniai dokumentai:• Įsakomasis vekselis – trata.• Solo arba paprastasis vekselis.• Čekis.• Kiti finansiniai dokumentai, kurie skirti mokėjimui gauti (pvz., apmokėjimo kvitas).Inkasavimo instrukcijoje privalo būti:• pareiškėjo (eksportuotojo) pavadinimas ir adresas;• mokėtojo (importuotojo) pavadinimas ir adresas;• inkasuojančiojo banko pavadinimas;• inkasuojama suma ir valiuta;• inkasuojamų dokumentų sąrašas;• sąlygos, kurias patenkinus, gaunami pinigai arba akceptas;• nurodymas dėl inkasavimo mokesčių;• kitos specialios taisykles.Pats apmokėjimas dokumentinio inkaso būdu vyksta tokia tvarka:1. Eksportuotojas ir importuotojas sudaro sutartį, kurioje numato atsiskaitymą inkaso.2. Eksportuotojas išsiunčia prekes importuotojui.3. Eksportuotojas pateikia perduodančiajam bankui šiuos dokumentus:3.1. vekselį, išrašytą importuotojo vardu;3.2. nuosavybę patvirtinančius (jūros konosamentą) ir kitus doku¬mentus;3.3. inkasavimo instrukcijas.4. Perduodantysis bankas dokumentus kartu su inkasavimo pavedimu, kurį užpildo pagal eksportuotojo pateiktas inkasavimo instrukcijas, siunčia inkasuojančiajam bankui.5. Inkasuojantysis bankas informuoja importuotoją apie jo vardu gautą inkasavimo pavedimą.6. Inkasuojantysis bankas atiduoda inkasuoti gautus dokumentus pagal inkasavimo pavedime nurodytas instrukcijas:6.1. mainais į apmokėjimą.6.2. mainais į vekselio akceptavimą.7. Inkasuojantysis bankas importuotojo pavedimu perveda inkasavimo pavedimo sumą eksportuotojo bankui pagal jo pateiktas instrukcijas.8. Perduodantysis (eksportuotojo) bankas pagal inkasavimo pavedimą gautas lėšas užskaito į eksportuotojo sąskaitą.Finansiniai dokumentai gali būti atiduodami tik mainais į apmokėjimą. Inkasuojantysis bankas negali atiduoti finansinių dokumentų mainais į dalinį jų apmokėjimą jeigu to nenumato inkasavimo instrukcijos arba jei tai yra numatyta inkasavimo instrukcijose, bet tos šalies įstatymai draudžia dalinį vekselio apmokėjimą. Inkasuojantysis bankas taip pat negali atiduoti finansinių dokumentų, jei jie yra apmokėti nacionaline valiuta, bet toje šalyje egzistuoja valiutiniai įsipareigojimai.Inkasavimo instrukcijose, kaip dokumentų perdavimo sąlyga, gali būti numatytas mokesčio sumokėjimas.Jei mokesčiai yra mokami importuotojo sąskaita, tai dokumentai gali būti perduoti:• tik sumokėjus banko mokesčius;• net ir atsisakius mokėti banko mokesčius.

5. 2. Atsiskaitymo dokumentiniu inkaso rizika

Darant apmokėjimą dokumentiniu inkaso, nuostolius gali patirti tiek eksportuotojas, tiek importuotojas.Rizika eksportuotojui pasireiškia tuo, kad importuotojas gali atsisakyti mokėti už prekes (D/P atveju) arba akceptuoti vekselį (D/A atveju). Tai reiškia, kad eksportuotojas dėl jo krovinio atsisakymo turės problemų, susijusių su sandėliavimu, transportavimu atgal ir naujų rinkų paiešką. Be to, labai dažnai eksportuotojas neturi nuosavybės teisę patvirtinančių dokumen¬tų, kadangi prekes gali būti pristatomos oru, autotransportu arba geležinkeliu, o šiais atvejais tokie dokumentai nėra išrašomi. Akcepto inkaso at¬veju, net jei eksportuotojas ir turi nuosavybės dokumentus, jis turi tartis su užsienio banku arba savo agentu atstovauti jam saugant jo prekes. Kredito rizika visiškai eliminuojama tik tada, kai mokėjimas jau atliktas. Todėl in¬kaso geriausiu atveju galima pavadinti kompromisiniu tarp prekybos ,,atvirąja sąskaita” ir tokių garantuotų mokėjimo būdų kaip akredityvas.

Dokumentų siuntimas, pinigų pervedimas ir paties inkaso laikotarpis ga¬li gerokai užvilkinti pinigų gavimą. Daugelyje pasaulio šalių plačiai paplitusi praktika atlikti mokėjimą ar akceptuoti vekselį tik gavus prekes. Eksportuotojui šis būdas suteikia tik tą pranašumą, kad jis gali prašyti apsaugoti jo interesus tuo atveju, jei importuotojas atsisakys mokėti. Tačiau už šias paslaugas bankas gali paimti nemažą atlyginimą todėl turi būti sutarta, kas dengs banko išlaidas.Jei eksportuotojas išlaiko nuosavybę prekėms, pats saugodamas nuosa¬vybes dokumentus arba pavesdamas tai daryti bankui, prekių nuosavybė pereis importuotojui tik atlikus mokėjimą arba akceptavus vekselį. Jei dokumentai perduodami importuotojui mainais į vekselio akceptą yra rizika, kad suėjus terminui jis gali būti neapmokėtas. Jeigu kontrolę prekėms išlaikoma, bet nesumokama, prekes gali būti sandėliuojamos, sumokamas muitas ir parduodamos, galbūt maža kaina. Jei prekių negalima parduoti, jos turi būti nugabenamos į eksportuotojo šalį arba į trečiąją šalį kitam pirkėjui. Kiekviena šių galimybių yra brangi. Reikia nepamiršti, kad prie visų šių išlaidų prisidės dar banko mokesčiai.Šią riziką mažina tai, kad importuotojo bankas kontroliuoja į paskirties vietą atgabentas prekes, be to, vekselio akceptavimas, kaip ir solo vekselio išrašymas, yra besąlygiškas mokėtojo įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą.Importuotojas rizikuoja tuo, kad neturi galimybes patikrinti prekių kokybės prieš darydamas mokėjimą arba akceptuodamas vekselį.Apibendrintai dokumentinio inkaso privalumus ir trūkumus abiem sandorio šalims galima nusakyti taip.Privalumai pardavėjui:• dokumentų inkasavimas yra nesudėtingas ir nebrangus;• dokumentai, kurie suteikia nuosavybes teisę į prekes, nebus perduoti pirkėjui tol, kol jis nesumokės pinigų. Negavus pinigų, prekės gali budi parduotos kitam pirkėjui, grąžintos pardavėjui ir kt.Trūkumai pardavėjui:• jis transportuoja prekes, neturėdamas neatšaukiamos garantijos, kad pirkėjas sumokės;• jis neturi apmokėjimo ar greito sumokėjimo garantijos.Privalumai pirkėjui:• jis sumokės už prekes tik jas atgabenus arba dar vėliau, jeigu taip yra sutarta su pardavėju.Trūkumai pirkėjui:• jo komercine reputacija gali būti sugadinta, jeigu už inkasuotus do¬kumentus bus nesumokėta.

6. PASIRINKTOS APMOKĖJIMO RŪŠIES PAVYZDYS

Mano pasirinkta įmonė yra AB “Danija”, adresas Klaipėda, H. Manto 5 – 11, Lietuva. Iš pavadinimo, aišku, kad, tai parduotuvė prekiaujanti batais. Jos produkcija yra geros kokybės, paklausi, todėl ji turi pirkėjų ir daugelyje užsienio šalių. Šiuo atveju pirkėjas yra įmonė “Nova”, kurios adresas Paryžius Parnolio 21 – 56, Prancūzija. Taigi, AB “Danija” pardavė didelę siuntą žieminių batų įmonei “Nova”, kuri mokės ne grynais, o pasirašė paprastąjį vekselį. AB “Danija” savo prekes pakrauna savo sąskaita, vekselyje nurodyta suma, kurią turės apmokėti įmonė “Nova” yra 18567 Lt. o data iki kurios privalės atsiskaityti yra 2005 m. gruodžio 3d. Šiuo atveju batų pirkimo iš AB”Danija” schema atrodytų taip: (1) (2) (3)

(4)

Pirmu atveju (1) įmonė “Nova” išduoda vekselį AB ”Danija”Antru atveju (2) AB “Danija” pakrovė visą žieminių batų siuntą į įmonės “Nova” mašiną.Trečiu atveju (3) AB “Danija ” 2005 m. gruodžio 3 d. teikia vekselį apmokėti.Ketvirtuoju atveju (4) įmonė “Nova” atsiskaito su AB “Danija ”, t. y. sumoka 18567 Lt. už pirktą produkciją.