RINKOS STRUKTŪROS IR ĮMONIŲ ELGSENOS BEI VEIKLOS RODIKLIŲ SĄVEIKA

TURINYS

ĮVADAS..............................3
1.RINKOS STRUKTRŪROS IR ĮMONIŲ ELGSENOS BEI VEIKLOS
RODYKLIŲ SĄVEIKA..............................4
1.1. Rinkos struktūra..............................4
1.2. Organizacinės elgsenos sritis.............................7
1.3.Orgnizacinės elgsenos problemos ir galimybės: vadybinė perspektyva.......8
1.3.1 Kokybės ir produktyvumo gerinimas.........................9
1.3.2 Bendravimo su žmonėmis įgūdžių tobulinimas..................11
1.3.3 Darbo jėgos įvairovės valdymas...........................11
1.3.4 Reagavimas į globalizaciją.............................12
IŠVADOS..............................14
LITERATŪRA..............................15ĮVADAS
Ekonomikos teoriją sudaro ekonomikos teiginiai. Jie suformuluoti panaudojant ekonomikos kategorijas. Kategorijų sąryšiai nustatomi įvairiais metodais: indukcijos, dedukcijos, analizės, sintezės ir pan. Taip susiformuoja ekonomikos principai, dėsniai, kriterijai, apribojimai, savybės – trumpiau – ekonomikos teiginiai.
Ekonomika, kaip ir visi kiti mokslai, turi remtis visapusiškai išdiskutuota, tarptautiniu mastu pripažinta ir taikoma unifikuota sąvoku sistema.
Žodis “rinka” savo kilme reiškia viietą, kurioje prekės būdavo perkamos ir parduodamos. Šiandien sąvoka “rinka” turi daug platesnę, dažnai globalinę reikšmę. Ji apibūdina ne kokią nors vietovę, kur perkamos ir parduodamos prekės, bet greičiau sąlygų kompleksą, kuris leidžia prekės pirkėjams ir pardavėjams susisiekti vienas su kitu ir sukelia konkurenciją tarp pirkėjų, viena vertus, ir tarp pardavėjų, kita vertus.
Visa, kas reikalinga rinkai susidaryti, yra prekė, kuri galėtų būti perkama ir parduodama, keletas žmonių, norinčių ją pirkti, ir dar keletas, pageidaujančių ją parduoti. Pirkėjai ir pardavėjai gali beendrauti tiesiog žodžiu arba laiškais, telefonu, telegrafu, per radiją. Būdas ir vieta neturi reikšmės, jei tarp žmonių rinkoje jau susidarė kontaktas, pakankamas rastis konkurencijai perkant arba parduodant. Tobuloje rinkoje konkurencija yra visiškai laisva, ryšiai greiti ir lengvi bei daug pirkėjų ir

r pardavėjų.1. RINKOS STRUKTRŪROS IR ĮMONIŲ ELGSENOS BEI VEIKLOS
RODYKLIŲ SĄVEIKA.
1.1. RINKOS STRUKTŪRA

Firmų sprendimai dėl kainų ir gamybos apimties skiriasi priklausomai nuo to, kokioje šakoje funkcionuoja firma. Ekonomikoje išskirti kiekvieną šaką neįmanoma, nes jų labai daug ir skirtingų. Todėl ekonomistai išskiria keletą rinkos modelių arba taip vadinamų rinkos struktūrų. Rinkos struktūra – tai rinkos organizavimo ir konkurencijos charakteristikos, tai yra svarbiausių rinkos požymių visuma apibūdinanti firmų elgseną.

Svarbiausi rinkos struktūros elementai:
 firmų skaičius ir dydis;
 gaminamos produkcijos pobūdis;
 firmos poveikis kainai;
 įėjimo ir išėjimo į šaką sąlygos.
 Pagal šiuos bruožus skiriamos keturios pagrindinės struktūros:
 grynoji (tobula) konkurencija;
 grynoji monopolija;
 oligopolija;
 monopolinė konkurencija.

Grynoji konkurencija. Tai didelis dalyvių skaičius.Šakoje yra labai daug firmų, jos visos mažos, todėl jos gamina ir parduoda tik mažą šakos produkcijos dalį. Produkto vienarūšiškumas, produkcijos kokybė, įpakavimas, dizainas, pardavimo sąlygos ir kt.yra viienodos. Rinkos dalyviai neturi įtakos rinkos kainai.Kiekviena firma ar pardavėjas rinkoje yra kainų gavėjas, t.y. pardavėjas rinkoje randa nusistovėjusią kainą, prie kurios turi prisitaikyti ir kurios negali pakeisti. Tobula konkurencija – kraštutinis ir daugiau teorinis modelis, tačiau artimų rinkų yra nemažai, pvz.: kai kurių žemės ūkio produktų rinkos, vertybinių popierių birža, užsienio valiutos rinka.Šis modelis turi didelę teorinę prasmę, nes grynosios konkurencijos rinka – tai standartas, kuris leidžia įvertinti kitų rinkos struktūrų bei realiosios ekonomikos efektyvumą.
Grynoji monopolija. Tai antrasis kraštutinis rinkos mo

odelis. Teisiniu požiūriu, monopolija – išimtine teisė tam tikram objektui.Išvertus iš graikų kalbos, žodis mono- vienas, polija-parduoti.Tai išeitų kad vienas parduoda.Vienintelis pardavėjas.Tokiu atveju viena firma atstovauja tam tikrai ekonomikos šakai.Monopolistas gamina unikalų produktą.Unikalus ta prasme, kad neturi artimų substitutų.Tokiu atveju pirkėjas neturi alternatyvų, jis arba turi pirkti prekę arba jos atsisakyti. Monopolija gali žymiai kontroliuoti produkto kainą, nes ji gamina ir kontroliuoja bendrą produkcijos pasiūlos kiekį. Monopolinė firma nustato kainą ir prie jos priderina tam tikrą apimtį. Pasireiškia monopoline (rinkos) galia,kurios esmė – galimybė kontroliuoti kainų lygį ir produktų prieinamumą rinkoje. Įėjimas į monopolinę rinką praktiškai rinką praktiškai neįmanomas. Paprastai rinka vadinama monopoline, jei daugiau nei trečdalis pasiūlos tenka vienam gamintojui. Monopolijos legalios, kai teisiškai patvirtintos.Pvz.: Lietuvos paštas. Nelegalios – slapti susitarimai, draudžiami.
Monopolinė konkurencija. Tai tokia rinkos struktūra, kai veikia pakankamai daug nedidelių firmų, gaminančių diferencijuotą tos pačios paskirties produkciją.Monopolinės konkurencijos pagrindiniai bruožai, tai pakankamai didelis firmų skaičius.Vieno pardavėjo siūloma prekė kuo nors skiriasi nuo konkurento tos pačios paskirties prekės.Atskira firma turi nežymią įtaką produkto kainai.Įėjimo ir išėjimo laisvė. Kad prekė taptų unikali ir pritrauktų pirkėjus, o gamintojas taptų monopolistu, firmos plačiai panaudoja reklamą, įpakavimus, firmos ženklus, pirkėjų kreditavimą, papildomas paslaugas (garantinis aptarnavimas ir pan.).
Oligopolija. Tai ketvirta pagrindinė rinkos struktūra. Tai tokia struktūra, kurioje žy
ymi pasiūlos dalis tenka kelioms stambioms firmoms. Pagrindiniai bruožai ,tai kad rinkoje dominuoja keletas tarpusavyje konkuruojančių rinkų.Gaminamas produktas gali būti arba homogeniškas (aliuminio, plieno produkcija), arba diferencijuotas ir skirtis pagal techninius parametrus, įpakavimus, dizainu ir pan. (automobilių ir buitinės technikos gamyba). Oligopolinės firmos gali žymiai kontroliuoti kainas, bet dažniausiai nenori jų keisti. Įėjimas į oligopolinę rinką yra labai sudėtingas. Nauja firma į oligopolinę rinką gali įeiti tik gamindamas didelį produkcijos kiekį, k.as jai leistų sumažinti bendruosius vidinius kaštus. Tai savaime reikalauja labai didelių finansinių resursų. Kadangi yra tik kelios firmos, tai reiškia, kad gamyba šakoje labai koncentruota. Pramonės šakos koncentracijos laipsnis paprastai nustatomas kaip keturių firmų procentinė dalis pramonės šakos pardavimų apimtyje.

Yra dar tokios rinkų struktūros kaip monopsonija, oligopsonija, dualpolija ir dvipusė monopolija. Monopsonija – rinka, kurioje vyrauja vienintelis pirkėjas ( pvz.: Ignalinos AE), oligopsonija – keli stambūs pirkėjai, dualpolija – du pardavėjai, dvipusė monopolija – egzistuoja tik vienas pardavėjas ir vienas pirkėjas.

Efekšvertus iš lotynų kalbos reikštų , bėgti drauge.

3. Rinkos mechanizmo teigiami aspektai, jo ribotumai ir problemos

Pasaulyje veikia tūkstančiai rinkų, o tarp jų vyrauja milijonai tarpusavio ryšių. Rinkos sąlygų pokyčius atspindi kainų pokyčiai. Kaip jau matėme, kainos informuoja rinkos dalyvius, priverčia juos keisti savo elgseną. Jos įveda tvarką chaose. Dauguma atvejų rinkos mechanizmas veikia labai gerai. Bū

ūtent:
1. Rinka skatina gamintojus gaminti tas prekes, kurių pageidauja vartotojai. Jei norima daugiau arbatos, jos kaina kyla, ir todėl gamintojai skatinami daugiau jos auginti.
2. Rinka skatina įsigyti naudingų ir reikalingų žinių, įgūdžių. Pavyzdžiui, didelis gydytojo uždarbis skatina studentus, norinčius įsigyti gydytojo profesiją, gerai mokytis ir sėkmingai baigti nelengvą, brangiai kainuojantį ir ilgai trunkantį mokslą.
3. Rinka skatina vartotojus taupiai naudoti retesnius produktus. Pavyzdžiui, kai blogas oras sunaikina kavos derlių, jos kaina pakyla. Žmonės pradeda taupiai naudoti kavą, o kai kurie geria tik arbatą. Netgi ir labai dideli kavos mėgėjai, verčiami gerti mažiau kavos. Esant aukštesnei kainai, jie negers trijų puodelių kavos, o pasitenkins dviem.
4. Panašiai kainų sistema skatina gamintojus taupyti retus, ribotus išteklius. Teksaso valstijose žemės yra pakankamai ir ji pigi, todėl ji naudojama ganykloms. Tuo tarpu Japonijoje žemės, palyginus, yra mažai ir ji brangi, todėl ten gyvuliai nebėgioja po didžiules ganyklas, kaip JAV.
5. Rinka suteikia ekonominę laisvę. Niekas neverčia žmonių verstis tuo ar kitu verslu, niekas neverčia bendradarbiauti su ta ar kita firma. Valstybės tarnautojai nenukreipia žmonių į darbo eiles; žmonės patys laisvai pasirenka užsiėmimą. Jei žmonės turi santaupų, jie laisvai gali naudoti jas savarankiškam verslui.
6. Rinka suteikia informaciją apie vietines sąlygas. Pavyzdžiui, jeigu tam tikroje valstybėje didelius žemės plotus, kur buvo auginamas šienas, užsėsime javais, tai šieno kaina toje valstybėje išaugs. Padidėjusi šieno kaina įtikins fermerius dalį Žemės plotų vėl skirti šienui auginti. Jokia valstybinė tarnyba negali suspėti laiku suteikti savalaikę ir tikslią informaciją milijonams rinkos dalyvių apie begalę vietinių rinkų, turinčių specifines sąlygas. Net paprastam apsisprendimui – ką auginti: šieną ar javus? – reikalinga išsami ir tiksli informacija: žemės kiekis, šieno ir javų derlingumas joje; kiekis raguočių ir arklių, šeriamų šienu; kainos trąšų, reikalingų šieno ir javų išauginimui; sėklų kainos; ir taip be galo.
Vertinant rinkos veikimą, nuolatos reiktų galvoti: su kuo lyginame? Netgi blogai veikianti rinka gali būti geresnė už kitas ekonomikos alternatyvas. Vienas iš svariausių argumentų, palaikančių rinką galėtų būti išsireiškimas apie demokratiją: “demokratija taip pat turi trūkumų, bet geresnės už ją neturime.“

1.2. ORGANIZACINĖS ELGSENOS SRITIS

Dirbančių žmonių tyrimas paprastai vadinamas organizacinės elgsenos tyrimu. Tad pradėkime nuo organizacinės elgsenos termino apibrėžimo ir trumpai apžvelkime šių tyrimų ištakas.

Apibrėžimas
Organizacinė elgsena (OE) yra sisteminiai veiksmų ir nuostatų, kurias žmonės demonstruoja organizacijose, tyrimai. Išsiaiškinkime svarbiausias šio apibrėžimo dalis.
Kiekvienas iš mūsų reguliariai remiasi intuici.ja, arba „vidiniu balsu”, stengdamasis paaiškinti įvairius reiškinius. Pavyzdžiui, draugas peršąla, ir mes skubame jam priminti, kad jis „negėrė vitaminų”, „netinkamai rengėsi” arba kad „tai įvyksta kiekvienąsyk keičiantis metų laikams”. Mes tikrai nežinome, dėl kokių priežasčių draugas peršalo, tačiau tai nekliudo siūlyti savo intuityvią analizę. Organizacinės elgsenos tyrimai siekia intuityvius paaiškinimus pakeisti sisteminiu nagrinėjimu: tai yra pasitelkti kontroliuojamomis sąlygomis surinktus mokslinius įrodymus, kurie vėliau pagal galimybes tiksliai įvertinami ir interpretuojami siekiant nustatyti priežastis ir pasekmes. Suprantama, jog keliamas tikslas padaryti tikslias išvadas. Tad organizacinė elgsena -jos teorijos ir išvados – grindžiama gausybe sistemingai sumodeliuotų mokslinių tyrimų.
Ką sistemingai nagrinėja OE? Veiksmus (ar elgseną) ir nuostatas! Tačiau ne visus veiksmus ir nuostatas. Istoriškai buvo Įrodyta, kad trys elgsenos tipai yra svarbūs darbuotojo veiklos rezultatų veiksniai: produktyvumas, pravaikštos ir darbuotojų kaita. Produktyvumo svarba akivaizdi. Vadovams aiškiai rūpi kiekvieno darbuotojo sukurtos produkcijos kiekybė ir kokybė. Tačiau pravaikštos ir darbuotojų kaita – ypač jei šie rodikliai yra pernelyg dideli – gali neigiamai paveikti darbo rezultatus. Žinoma, darbuotojui sunku būti produktyviam, jei jis nedirba ar dažnai daro pravaikštas. Be to, didelė darbuotojų kaita didina kaštus ir sąlygoja tai, kad į darbą paskiriami mažiau patyrę žmonės.
Gana neseniai buvo nustatyta, kad ketvirtasis elgsenos tipas – organizacinis pilietiškumas — gali būti svarbus veiksnys, lemiantis darbuotojo veiklos rezultatus. Organizacinis pilietiškumas – tai darbuotojo savarankiškai pasirinktas elgesys, kuris nėra jo formalių darbo reikalavimų dalis, tačiau skatina efektyvų organizacijos funkcionavimą. Galima paminėti štai tokius gero darbuotojų pilietiško elgesio pavyzdžius: padėti kitiems dirbant komandoje, savanoriškai atlikti papildomas darbo užduotis, vengti nereikalingų konfliktų, konstruktyviai kalbėti apie savo darbo grupę ir visą organizaciją.
Organizacinė elgsena taip pat tyrinėja darbuotojų. pasitenkinimą darbu, o tai yra nuostata. Vadovams dėl trijų priežasčių turėtų rūpėti, ar jų darbuotojai yra patenkinti darbu. Pirma, tarp pasitenkinimo ir produktyvumo gali būti ryšys. Antra, tarp pasitenkinimo darbu ir pravaikštų bei darbuotojų kaitos yra atvirkštinis ryšys. Ir galiausiai galima įrodinėti, kad vadovai yra žmogiškai atsakingi už tai, jog jų darbuotojams būtų duoti įdomūs, turtinantys ir teikiantys pasitenkinimą darbai.
Paskutinioji OE apibrėžimo dalis, kurią reikia išsamiau paaiškinti, yra organizacija. Psichologija ir sociologija yra gerai žinomos disciplinos, kurios tiria I elgesį, tačiau jose dėmesys nesutelkiamas vien tik į su darbu susijusius klausimus. Ir priešingai, OE konkrečiai rūpi tik su darbu susijęs elgesys – ir toks, kuris egzistuoja organizacijose. Organizacija yra sąmoningai koordinuojamas socialinis vienetas, kurį sudaro du ar daugiau žmonių ir kuris funkcionuoja iš esmės nepertraukiamai, kad įgyvendintų bendrą tikslą ar tikslus. Organizacija turi būdin-Igus formalius vaidmenis, apibrėžiančius jos narių elgesį. Tad OE tyrinėja dirbančių žmonių elgesį tokiose skirtingose organizacijose, kaip gamybinės bei paslaugų firmos, mokyklos, ligoninės, bažnyčios, kariniai daliniai, labdaros organizacijos, vietinės, valstijų ir federalinės agentūros.

1.3. ORGANIZACINĖS ELGSENOS PROBLEMOS IR GALIMIBĖS: VADYBINĖ PERSPEKTYVA
Vadovams visada buvo svarbiausia turėti galimybę paaiškinti, numatyti ir kontroliuoti organizacinę elgseną. Trumpai apžvelgę kelis reikšmingiausius pokyčius, šiuo metu vykstančius organizacijose, dar labiau sutvirtinsime šį teiginį. Pavyzdžiui, tipiškas darbuotojas sensta; darbe atsiranda vis daugiau moterų ir mažumų atstovų; dėl globalinės konkurencijos kyla būtinybė, kad darbuotojai taptų lankstesni ir išmoktų prisitaikyti prie sparčių pokyčių bei naujovių; trūkinėja l.ojalumo ryšiai, istoriškai daugelį darbuotojų laikę prie savo darbdavių.
Trumpai tariant, šiandien vadovai turi daug galimybių taikyti OE koncepcijas, tačiau jie taip pat susiduria ir su sunkumais. Siame skyriuje apžvelgsime kai kuriuos svarbiausius vadovams kylančius klausimus, kuriuos galima išspręsti arba bent jau rasti prasmingus sprendimo būdus vadovaujantis OE koncepcijomis.1.3.1 Kokybės ir produktyvumo gerinimas
Peteris Woodas vadovauja verslui, kuriame labai didelė konkurencija. Jis yra kompanijos „Delphi Automotive Systems” gamyklos, įsikūrusios Viskonsino valstijos Ouk Kryko mieste, vadovas. Gamykla gamina katalizės keitiklius daugiau nei keturiasdešimčiai automobilių gamintojų. 1997 metais Woodas suprato, kad vis daugiau klientų nori specialiai jiems pritaikytų gaminių, be to, jie nėra nusiteikę laukti tris savaites, kol šie gaminiai bus pateikti. Tad Woodas nusprendė atlikti Ouk Kryko gamyklos kapitalinę rekonstrukciją.2 Surinkimo linijos buvo pakeistos darbo komandomis, darbuotojai tapo visiškai atsakingi už kokybę, panaikinti šimtai neefektyvių gamybos procesų. Kapitalinė rekonstrukcija pasiteisino. Per dvejus metus Ouk Kryko gamyklos produktyvumas padidėjo beveik 25 procentais, pagerėjo kokybė, o produkcijos pristatymo laikas sutrumpėjo iki 4 dienų.
Vis daugiau vadovų susiduria su panašiais uždaviniais. Jie privalo pagerinti organizacijos produktyvumą ir siūlomų gaminių bei paslaugų kokybę. Norėdami pagerinti kokybę ir produktyvumą, vadovai privalo įgyvendinti įvairias programas, pavyzdžiui, kokybės valdymo ir procesų pertvarkymo, kuriose turi aktyviai dalyvauti ir darbuotojai.
Kaip parodyta 1.2 pavyzdyje, kokybės vadybą skatina nuolatinis poreikis patenkinti klientus, be paliovos tobulinant visus organizacijos procesus.3 Tai daro įtaką OE, nes darbuotojai privalo iš naujo apsvarstyti savo darbą ir aktyviau dalyvauti priimant su darbu susijusius sprendimus.
Sparčių ir ryškių pokyčių laikais kartais būtina pažvelgti į kokybės ir produktyvumo gerinimą vadovaujantis požiūriu: „Kaip mes čia viską darytume, jei pradėtume iš pat pradžių?” Tai iš esmės yra procesų pertvarkymo požiūris. Juo vadovaudamiesi vadovai turi iš naujo pagalvoti, kaip tai atlikti ir kokia turėtų būti
1.2 PAVYZDYS. Kas yra kokybės vadyba?
1. Intensyvus dėmesio sutelkimas į klientą. Klientai nėra vien tik išoriniai, perkantys organizacijos produktus ar paslaugas, bet taip pat ir vidiniai (pavyzdžiui, produkcijos išsiuntimo ar aprnokėtinas sąskaitas tvarkantis personalas), kurie bendrauja su kitais organizacijos darbuotojais bei juos aptarnauja.
2. Rūpinimasis nuolatiniu tobulinimu. Kokybės vadyba – tai įsipareigojimas niekada nebūti patenkintiems. „Labai gerai” yra nepakankamai gerai. Kokybę visada galima pagerinti.
3. Viso, ką daro organizacija, kokybės gerinimas. Kokybės terminas čia taikomas ne tik galutiniam produktui, bet ir tam, kaip organizacija pateikia savo produkciją, kaip greitai reaguoja į skundus, kaip mandagiai atsakoma į telefono skambučius ir pan.
4. Tikslus /vertinimas. Kokybės vadyboje taikomi statistiniai metodai įvertinti kiekvienam svarbiausiam organizacijos veiklos kintamajam. Paskui šie kintamieji lyginami su etalonais arba atskaitos taškais, kad būtų galima nustatyti problemas, kurios išsiaiškinamos iki pat jų šaknų, ir pašalinti jas sukeliančias priežastis.
;5. Galios darbuotojams suteikimas. Kokybės vadyba reiškia, kad tiesiogine kompanijos veikla l užsiimantys žmonės dalyvauja diegdami patobulinimus. Surasti ir išspręsti problemoms ‘ plačiai naudojamos komandos.

jų organizacijos struktūra, jeigu viską pradėtų iš pradžių.4 Peterio Woodo veiksmai „Delphi” kompanijos Ouk Kryko gamykloje – procesų pertvarkymo pavyzdys. Užuot padaręs tik kai kuriuos nedidelius pagrindinių gamybinių procesų pakeitimus, Woodas iš naujo sukūrė visą gamybos sistemą. Kiekvienas procesas buvo įvertintas pagal tai, kaip spartino įgyvendinti gamyklos tikslus. Atsisakyta neefektyvių procesų. Įdiegtos visiškai naujos sistemos. Ir dauguma darbuotojų turėjo mokytis, kad galėtų dirbti visiškai naujus darbus. Užuot bandęs tik šiek tiek patobulinti sistemą, kuri buvo per daug konservatyvi ir nelanksti, kad galėtų patenkinti besikeičiančius klientų poreikius, Woodas visiškai pertvarkė gamybos sistemą ir atskirų darbuotojų darbus. Pavyzdžiui, dabar Ouk Kryko gamyklos darbuotojai tikrina kokybę, padeda įdiegti produktyvumo standartus ir aktyviai dalyvauja, .diegdami darbo organizavimo naujoves.
Šiuolaikiniai vadovai supranta, kad, norėdami sėkmingai įgyvendinti bet kokias pastangas pagerinti kokybę ir produktyvumą, privalo į šį procesą įtraukti ir darbuotojus. Šie darbuotojai ne tik bus pagrindinė jėga, įgyvendinanti pokyčius, bet ir vis aktyviau dalyvaus juos planuodama. OE teikia svarbias rekomendacijas, padedančias vadovams šias permainas įdiegti.1.3.2 Bendravimo su žmonėmis įgūdžių tobulinimas
Šį skyrių pradėjome pabrėždami, kokie svarbūs efektyviam vadovavimui yra bendravimo su žmonėmis įgūdžiai. Mes teigėme, kad „šią knygą parašiau turėdamas tikslą padėti esamiems ir potencialiems vadovams susiformuoti bendravimo su žmonėmis įgūdžius”.
Skaitydami šį vadovėlį, susipažinsite su atitinkamomis koncepcijomis bei teorijomis, kurios jums padės paaiškinti ir nuspėti žmonių elgesį darbe. Be to, susipažinsite su konkrečiais bendravimo su žmonėmis įgūdžiais, kuriuos galėsite panaudoti darbe. Pavyzdžiui, išmoksite įvairių būdų skatinti žmonėms, geriau bendrauti ir kurti efektyvesnes komandas.1.3.3 Darbo jėgos įvairovės valdymas
Vienas iš svarbiausių ir įvairiapusiškiausių uždavinių, su kuriais dabar susiduria organizacijos, – prisitaikyti prie žmonių, kurie yra kitokie. Šį uždavinį mes apibūdinsime darbo jėgos įvairovės terminu.
Darbo jėgos įvairovė reiškia, kad organizacijos tampa heterogeniškesnės lyties, rasės ir tautiniu požiūriu. Šis terminas aprėpia moteris, afroamerikiečius, ispanų kilmės amerikiečius ir iš Azijos kilusius amerikiečius. Jis taip pat apima fiziškai neįgalius, homoseksualistus, lesbietes ir senyvo amžiaus žmones.5 Be to, su darbo jėgos įvairovės klausimais susiduriama ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir Kanadoje, Australijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Japonijoje ir Europoje. Pavyzdžiui, vadovai Kanadoje ir Australijoje turi prisitaikyti prie didelio darbininkų iš Azijos šalių antplūdžio. „Naujojoje” Pietų Afrikos Respublikoje vis labiau ryškėja, kad čia juodieji užima svarbius techniškus ir vadovaujančius darbus:. Japonijoje
moterys, kurios ilgą laiką dirbo mažai apmokamus laikinus darbus, dabar irgi pradeda užimti vadovaujančius postus. O sukūrus Europos Sąjungą, kuri atidarė sienas tarp daugumos Vakarų Europos valstybių, darbo jėgos įvairovė padidėjo tokiose šalyse kaip Vokietija, Portugalija, Italija ir Prancūzija veikiančiose organizacijose.
Anksčiau organizacijos vadovavosi „lydymo katilo” požiūriu, darydamos prielaidą, kad skirtingų kultūrų ir tautybių žmonės kažkaip automatiškai panorės asimiliuotis. Tačiau darbuotojai, atėję į darbą, neatmeta savo kultūros vertybių ir gyvenimo būdo. Tad organizacijoms kyla uždavinys sudaryti sąlygas, kad geriau sugyventų skirtingos žmonių grupės, ir atsižvelgti į skirtingus gyvenimo būdus, šeimos poreikius bei darbo stilius. Šiuo metu “lydymo katilo” principą pakeičia kitas, pripažįstantis ir vertinantis skirtingumus.6
Argi organizacijose niekada nebuvo skirtingų žmonių grupių atstovų? Taip, tačiau jų procentas buvo toks mažas, kad niekas per daug nekreipė į juos dėmesio. Be to, manyta, kad mažumos stengsis susimaišyti ir asimiliuotis. Prieš dvidešimtojo amžiaus devintąjį dešimtmetį didžioji darbo jėgos dalis buvo baltaodžiai vyrai, dirbantys visą darbo dieną, kad galėtų išlaikyti nedirbančią žmoną ir mokyklinio amžiaus vaikus. Dabar taip nebėra. Šiuo metu 46 procentai JAV darbo jėgos yra moterys. O mažumos ir imigrantai sudaro 23 procentus.7
Darbo jėgos įvairovės įtaka vadovavimo praktikai itin svarbi. Vadovai privalo pakeisti mąstymą ir netraktuoti visų vienodai, o pripažinti skirtingumus ir reaguoti į juos taip, kad galėtų išlaikyti darbuotojus ir užtikrintų, jog jų produktyvumas bus didesnis, jeigu jie nebus diskriminuojami. Jei darbo jėgos įvairovė yra teisingai valdomąjį gali pagerinti organizacijų kūrybingumą, sumaniau diegti naujoves bei priimti sprendimus, iš kitos perspektyvos „žvelgti į problemas“. Jei darbo jėgos įvairovė valdoma neteisingai, padidėja darbuotojų kaitos tikimybė, sunkiau tampa bendrauti, daugiau kyla asmeninių konfliktų.1.3.4 Reagavimas į globalizaciją
Dabar vadyba jau nebeapsiriboja nacionalinėmis sienomis. Keturi iš penkių didžiausias pajamas gaunančių „McDonald’s” restoranų yra Honkonge. „Prentice Hali” leidykla, JAV parduodanti daugiausia vadovėlių (beje, ir šios knygos leidėja), priklauso britų kompanijai. Vadinamoji amerikietiška „EricsoonMobil” kompanija beveik 75 procentus pajamų gauna už Jungtinių Valstijų ribų. „Toyota” gamina automobilius Kentukio valstijoje; „General Motors” gamina automobilius Brazilijoje; o „Ford” kompanija, kuri yra „Volvo” savininkė, keičia aukščiausius vadovus tarp Švedijos ir Jungtinių Valstijų. Šie pavyzdžiai rodo, kad pasaulis tapo globaliniu kaimu. Savo ruožtu vadovai privalo gebėti dirbti su skirtingoms kultūroms atstovaujančiais žmonėmis.
Globalizacija bent jau dvejopai veikia vadovo bendravimo su žmonėmis įgūdžius. Pirmiausia, jei esate vadovas, didėja tikimybė, kad jums teks dirbti užsienyje. Galite būti perkelti į darbdavio gamybinį padalinį ar filialą užsienio šalyje. Atsidūrę užsienyje, turėsite vadovauti darbo jėgai, kurios poreikiai, siekiai ir nuostatos tikriausiai labai skirsis nuo tų, prie kurių buvote pripratę namuose. Antra,
net jei ir dirbsite savo šalyje, teks bendrauti su vadovais, kolegomis ir pavaldiniais, kurie skirtingose kultūrose gimė ir buvo išauklėti. Sakykime, tai, kas skatina jus, gali visai neskatinti jų. Arba jūsų bendravimo stilius gali būti paprastas ir atviras, tačiau jiems toks stilius gali pasirodyti nepatogus ir grėsmingas. Kad galėtumėte efektyviai dirbti su šiais žmonėmis, privalėsite suprasti jų kultūrą, suvokti, kaip ji tuos žmones suformavo ir kaip pritaikyti savo vadovavimo stilių prie jų skirtingumų. Šioje knygoje aptarinėdami OE koncepcijas, dažnai kalbėsime apie tai, kad dėl kultūrinių skirtumų vadovams tenka keisti veiklos praktiką.IŠVADOS
Išnagrinėjus rinkos struktūras ir įmonių elgsenas bei veiklos rodyklių sąveiką matyti, kad šiuolaikinėje visuomenėje rinka yra svarbiausias visos ekonominės veiklos organizavimo būdas. Rinkos vaidmuo geriausiai atsiskleidžia per jos funkcijas. Rinka padeda koordinuoti įvairių ekonomikos subjektų veiklą ir tenkinti žmonių poreikius. Rinkos struktūra – tai rinkos organizavimo ir konkurencijos charakteristikos. Pagal tai skiriamos keturios pagrindinės rinkos struktūros: tobula konkurencija, grynoji monopolija, monopolinė konkurencija, oligopolija.
Dėl kai kuriu sąvokų aiškinimo pagrįstumo ir priimtinumo galima būtų rimtai suabejoti. Kaip antai rankraščio pasirinkimo problema visuomenės mastu paprastai detalizuojama trilypiu uždaviniu:
1. Ką gaminti? Kiek kokiu gėrybių reikia pagaminti, kad būtu labiausiai patenkinti
visuomenės poreikiai?
2. Kaip gaminti? Kokiomis proporcijomis naudoti išteklius, kad būtu galima
pagaminti daugiausiai produktų?
3. Kam gaminti? Kaip paskirstyti produktus visuomenės nariams?
Akivaizdu, kad tokia gamybos motyvacija rinkos ekonomikai nėra būdinga. Net ir
valstybės lygiu ruošiant nacionalinės ūkio vystymo programas, pirmiausia orientuojamasi į realias galimybes įsitvirtinti rinkose, gauti kuo daugiau įplaukų ir pelno (išskyrus kai kuriuos strateginius poreikius, tarp jų – energijai).
Nesutikčiau ir su juodosios rinkos atsiradimo priežasčių aiškinimu, kainų maksimumo sukeltu deficitu, taip pat ir su vienareikšmiu teiginiu, kad „juodojoje rinkoje prekės nelegaliai parduodamos didesne kaina.”. Šiandien matome visai kitas juodosios rinkos priežastis ir apraiškas. Tekste yra ir kitu diskutuotinu ir tikslintinu vietų.LITERATŪRA
1. A.Jakutis, V.Petraškevičius, A.Stepanovas, L.Šečkutė, S.Zaicev „Ekonomikos teorijos pagrindai“. – Kaunas, (1999)
2. Mikroekonomika – Kaunas, (1997,2000,2001). Technologija
3. Ivlinas Tomas S., Ekonomikos teorija.-V., Mintis, 1991.
4. Organizacinės elgsenos pagrindai , Stephen P.Robbins – Kaunas, (2003)

Leave a Comment