Firmos rentabilumas
Rentabilumas charakterizuoja firmos veiklos rezultatyvumą. Rentabilumo rodikliai įvertina kiekvieno į aktyvus įdėto rublio atnešamą pelną.
Egzistuoja rentabilumo rodiklių sistema.
Statistikoje praktiškai skaičiuojami gamyboje naudojamų avansinių išteklių ir einamųjų išlaidų efektyvumo įvertinimo rodikliai, ir rodikliai, kurie įvertina firmos pajamų ir turto panaudojimo efektyvumą.
8.3 schema
Balansinio (bendrojo) rentabilumo rodiklis parodo gamybinės-ūkinės (komercinės) įmonės veiklos efektyvumą.
Produkcijos rentabilumas charakterizuoja einamųjų išlaidų darbo jėgai panaudojimo efektyvumą.
Dabar vis dažniau skaičiuojamas pardavimų rentabilumo rodiklis.
8.3. pav. schemoje atvaizduotas firmos rentabilumo formavimo modelis.
Bendrasis (balansinis) rentabilumas (R1) išreiškiamas balansinio pelno sumos (P6) ir vidutinės gamybinio kapitalo kainos už periodą (KP) santykiu:
R1 = P6:KP
Atliekant finansinę analizę apskaičiuojama:
1) suminio kapitalo rentabilumas
R2 = GP:VD
GP-grynasis pelnas
VD-vidutinis aktyvų dydis
2) einamųjų aktyvų rentabilumas
R3 = GP:EA
EA-vidutinis einamųjų aktyvų dydis
3) realizuotos produkcijos rentabilumas
R4 = RP:I
RP-pelnas už realizuotą produkciją
I- gamybos išlaidos (bendra realizuotos produkcijos savikaina)
Pelnas, tenkantis vienam rubliui realizuotos produkcijos, apskaičiuojamas pagal formulę:
R4 = GP: BP
BP-pajamos už realizuotą produkciją
Pardavimų rentabilumas apskaičiuojamas pagal formulę:
R5 = RP:BP1
BP1- rinkos ekonomikos šalyse šis pelnas skaičiuojamas nuo pardavimų apimties.
Atsižvelgiant į konkrečias analizės užduotis gali būti skaičiuojami pagrindinio kapitalo rentabilumo rodikliai, nuosavo kapitalo rentabilumo rodikliai, akcinio kapitalo rentabilumo rodikliai, investicijų rentabilumas ir kiti.
Skaičiuojant rentabilumo rodiklius rinkos ekonomikos šalyse, įskaitomas dar ir pelnas nuo mokesčių ir išmokėjimo procento, grynasis pelnas.
Svarbus investicinės analizės rodiklis yra akcinio (nuosavo) kapitalo rentabilumas: (AKR)
AKR = GP:AK
AK- akcinis kapitalas
Akcinio kapitalo rentabilumas parodo investuoto į įmonę nuosavo kapitalo pelno normą.
Rentabilumo rodikliai gali būti susieti remiantis multiplikaciniais indeksiniais modeliais, kurie leidžia atlikti faktorinę indeksinę rentabilumo analizę.
Iš aprašytųjų rentabilumo rodiklių , statistikoje praktiškai plačiau nagrinėjamas yra bendrojo (balansinio) rentabilumo rodiklis.Analizuojant bendrojo rentabilumo rodiklį, išsiaiškinsime faktorinės indeksinės analizės metodą. Analogiški metodai naudojami skaičiuojant ir kitus rentabilumo rodiklius.
R1 = P/KP = P6/I * I/OK * OK/KP
Y = abvg
Y = R1-bendrojo rentabilumo lygis ;
a = P6/Pr -balansinio pelno pasikeitimo koeficientas;
b = Pr/I – realizuotos produkcijos (R2) rentabilumas;
v = I/OK – apyvartinio kapitalo apyvartumas, įvertinus realizuotos produkcijos išlaidas;
r = OK/KP – apyvartinio kapitalo dalis bendrajame gamybiniame kapitale;
Kad galėtume nustatyti įtrauktų į modelį veiksnių įtaką bendrajam ataskaitinio periodo rentabilumui lyginant su bazinio periodo rentabilumu, naudojame 8.4. lentelės duomenis. Analizuosime faktorinių indeksų tarpusavio sąryšį.
8.4 lentelė
Rodiklis Simbolis Bazinis laikotarpis Ataskaitinis laikotarpis Pasikei-timai (+/-) Dinamikos koeficientas
Balansinis pelnas P6 3933 3965 +32 100,81
Realizuotos produkcijos pajamos
RP
22800
24275
+1475
106,47
G-bos islaidos I 19000 20399 +1399 107,36
Realizuotos produkcijos pelnas
Pr
3800
3876
+76
102,00
Gamybinis kapitalas GK 43700 46650 +2950 106,75
Tame sk.:
Apyvartinis kapitalas AK 5681 5131 -550 90,32
Balansinio pelno pasikeitimo koeficientas
a=P6:Pr
1,03500
1,02296
-0,01204
98,84
Realizuotos produkcijos rentabilumas
b=Pr:I
0,20000
0,19001
-0,00999
95,00
Apyvartinio kapitalo apyvartumas
c=I:AK
3,34448
3,97564
+0,63116
118,87
Apyvartinio kapitalo dalis visam gamybiniam kap.
d=AK:GK
0,13000
0,10999
-0,02001
84,61
Balansinis (bendras) rentabilumas
y=P6:GK
0,09000
0,08499
-0,00501
94,43
Kiekvieno faktoriaus įtaką bendrojo rentabilumo pasikeitimui, parodo duotojo faktoriaus ataskaitinio ir bazinio laikotarpių lygių santykis, o absoliutus bendrojo rentabilumo lygio pasikeitimas dėl duotojo faktoriaus pasikeitimo, lygus šio faktoriaus ataskaitinio ir bazinio lygių skirtumo bei kitų, turinčių įtakos faktorių, sandaugai.
Apskaičiavus gauname:
1) Balansinio pelno koeficiento (faktoriaus a) pasikeitimo įtaka:
y(a) = (a1-a0)b1*c1*d1 = ( 1.02296 – 1.03500) * 0.19001 * 3.97564*0.10999 = -0.00100.
Reiškia, kad ataskaitiniu laikotarpiu firmoje padaugėjo nerealizuotos produkcijos, o tai sumažino bendrojo rentabilumo lygį 0,100 kap./rubl.;
2) Realizuojamos produkcijos (faktoriaus v) pasikeitimo įtaka:
y(v) = a0(b1-b0)*c1*d1= 1.03500(0.19001-0.20000)* 3.97564*0.10999 = -0.00452.
Sumažėjus realizuojamos produkcijos rentabilumui, bendrasis firmos rentabilumas sumažėjo 0,452 kap./rubl.;
3) Apyvartinio kapitalo apyvartumo (faktoriaus c) pasikeitimo įtaka:
y( c) = a0v0(c1-c0)*d1 = 1.035 * 0.2*(3,97564-3.34448) * 1.0999 = 0.01437.
Pagreitėjus apyvartinio kapitalo apyvartumui, bendrasis firmos rentabilumas padidėjo 1.437 kap./ rubl.;
4) Apyvartinio kapitalo dalies bendrajame gamybiniame kapitale (faktoriaus d) pasikeitimo įtaka:
y(d) = a0v0c0(d1-d0) = 1.035*0.2*3.34448(0.10999-0.13000) =
= -0.01385.
Gamybinio kapitalo struktūros pasikeitimas sumažino bendrąjį rentabilumą 1.385 kap./ rubl.
Bendras absoliutus firmos rentabilumo pasikeitimas prilygsta bendrai faktorių sumai:
(-0.100) + (-0.452) + (+1.437) + (-1.385) = -0.500 kap./ rubl.
Firmos rentabilumo sumažėjimas ataskaitiniu laikotarpiu, lyginant su baziniu, laikomas svarbiausiu gamybinio kapitalo struktūros rodikliu, todėl sekančiame periode į tai būtina atkreipti ypatingą dėmesį.
Apskaičiuotų faktorių įtaka bendrojo rentabilumo pasikeitimui, nustatoma pagal šią indeksų schemą:
Iy = Ia * Iv * Ic * Id
iš čia :
0.08499/0.09000 = 1.02296/1.03500 * 0.19101/0.20000 * 3.97564/3.34448 * 0.10999/0.13000 = 0.9884 * 0.9500 * 1.1887 * 0.8461 =0.944, arba 94.4 % .
Bendrojo rentabilumo sumažėjimui 5.6 % turėjo įtakos:
balansinio pelno koeficiento sumažėjimas 1.2 %
gamybinio kapitalo struktūros koeficiento pasikeitimas 5.4%
apyvartinio kapitalo apyvartumo padidėjimas 18.8 %
produkcijos rentabilumo rodiklio sumažėjimas 5%
Norint įvertinti firmos padėtį, atsižvelgiant į firmos gautų kreditų panaudojimą, analizuojami šie rodikliai:
1.Ilgalaikių įsipareigojimų įtaka pagrindiniam kapitalui.
Šis rodiklis naudojamas firmos aktyvų dalies, kuri padengiama skolintu kapitalu,analizei. Kadangi ilgalaikės, atsiskaitymų lizingo būdu, sutartys įpareigoja įmonę pastoviai išmokėti tam tikrą pinigų sumą, kuri yra įskaitoma į bendrą ilgalaikių įsipareigojimų sumą.Privilegijuotų akcijų dividendai taip pat priskiriami pastovioms firmos išlaidoms. Nagrinėjamu atveju privilegijuotos akcijos laikomos nuosavu kapitalu, ir taip pat, kaip ir paprastosios akcijos, įskaičiuojamos į bendrą akcinio kapitalo sumą.
2.Skolinto ir nuosavo kapitalo santykis.
Šis rodiklis naudojamas firmos aktyvų dalies, kuri padengiama skolintu kapitalu,analizei. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad abu nagrinėjami rodikliai skaičiuojami buhalteriniais (ataskaitiniais), o ne rinkos vertės duomenimis. Kompanijos vertė rinkoje, galutinai apsprendžia ar kreditorius atgaus pinigus ar ne. Todėl ekspertai, analizuojantys įmonės finansinę padėtį, turi ypatingai atkreipti dėmesį į nominalios ilgalaikių įsipareigojimų ir bendros įmonės vertės santykį, t.y. į įmonės akcinio kapitalo vertę rinkoje ir ilgalaikius įmonės įsiskolinimus. Pagrindinė priežastis, lemianti tai, kad ekonomikoje naudojami ataskaitiniai duomenys yra neapibrėžtas ir sunkus turto objekto ir įsipareigojimų vertės ir nustatymas rinkoje.
Kitu atžvilgiu, ir nereikia ypatingai atsižvelgti į rinkos vertę, kadangi ji apima ir nematerialinių vertybių vertę, kurie taip pat yra firmos nuosavybė.Šie aktyvai ne visada galima greitai parduoti.Be to, jei firmos veikloje yra sunkumų, šių aktyvų gali labai greitai nebelikti.
Nors šis finansinis rodiklis skaičiuojamas tik ilgalaikiams skoliniams įsipareigojimams, menedžeriai į šią sumą dažnai įtraukia visus ilgalaikius įsipareigojimus.
Būna atvejų, kai pastovūs įsipareigojimai neįtraukiami į firmos balansą, o tik paprasčiausiai atsispindi prieduose prie ataskaitų.
Galime panagrinėti pavyzdį: sakykime, firma įsipareigojusi išmokėti pensijas įmonės darbuotojams, bet šiuo metu tam neužtenka pensijinio fondo. Bet juk įmonei anksčiau ar vėliau teks išmokėti šiuos pinigus.Toks trūkumas neįtraukiamas į balansą, bet juk šis trūkumas gali būti didesnis nei visi kiti skoliniai įsipareigojimai kartu. Taigi, menedžeriai dažnai be reikalo ignoruoja šiuos įsipareigojimus.
3. Įsiskolinimų procento padengimo rodiklis.
Šis rodiklis naudojamas firmos aktyvų dalies, kuri padengiama skolintu kapitalu,analizei. Jį apsprendžia pelnas prieš mokesčių ir įsiskolinimų procento apmokėjimą, ir skoliniams įsipareigojimams sumokėti priskaičiuota pinigų suma. Kartais skaičiavimuose gali būti naudojama kelerių metų vidutinė pelno reikšmė. Tai leidžia sušvelninti laikinus firmos veiklos
pakilimus ir nuosmukius. Tik būtina įvertinti, kad šis rodiklis nesuteikia pilnos informacijos, kadangi be procentinių mokėjimų egzistuoja ir kiti pastovūs mokėjimai.
4.Pelno kitimo rodiklis.
Didelis įsiskolinimas yra problema tai firmai, kuri nenumačiusi tolimesnės savo veiklos strategijos. Dėl šios priežasties, naudinga peržiūrėti firmos kelerių praėjusių metų pelno lygio kitimą. Nėra visuotinai priimto pelno kitimo rodiklio nustatymo, kadangi pelnas gali greitai pasikeisti nuo teigiamos iki neigiamos vertės, o tas kitimas nevertinamas procentais. Tai galima išspręsti apskaičiuojant kasmetinio standartinio nukrypimo ir vidutinio pelno lygio santykį, t.y. apskaičiuoti variacijos koeficientą.
8.5.Kapitalo poreikio ir panaudojimo efektyvumo įvertinimas
Santykio tarp išlaidų ir rezultatų atžvilgiu, apibendrinančiu įmonės veiklos rodikliu, galima pavadinti realizuotos produkcijos (paslaugų) vertės ir išlaidų, tai produkcijai pagaminti, vertės santykį. Būtina atsižvelgti, kad galutiniam rezultatui (produkcijai) turi įtakos du veiksniai: vidiniai organizaciniai – ekonominiai faktoriai, ir išorinės rinkos sąlygos.
Pirmasis veiksnys apima darbo našumo pasikeitimą, technines gamybos charakteristikas, jos organizavimo būdus, ir viską, kas priklauso nuo verslininko.
Antrasis veiksnys apima pasikeitimus, nepriklausančius arba mažai priklausančius nuo verslininko. Dažniausiai tai būna kainų pasikeitimas rinkoje. Tai gali būti išteklių, kuriuos firma naudoja produkcijos gamybai (darbo jėgos, medžiagų, šilumos, energijos ir kt.) kainų pasikeitimas , arba jau pagamintos produkcijos kainų pasikeitimas, kuris priklauso nuo paklausos ir pasiūlos santykio rinkoje.
Taigi, firmos darbo efektyvumą galima išreikšti realizuotos produkcijos ir gamybos išlaidų santykiu:
E = RP/Z
Analizuojant pagamintos produkcijos kainą einamaisiais metais, reikia įvertinti pagamintos ir realizuotos produkcijos prieaugio apimties pasikeitimą.
Atsižvelgiant į šiuos faktorius, rodiklius galima pavaizduoti schemos pavidalu: 8.4. paveikslas;
8.4. paveikslas
Išlaidų rodiklį vienam rubliui pagamintos arba realizuotos produkcijos, galima laikyti pagrindiniu einamųjų išlaidų ekonominio efektyvumo rodikliu. Daliniai darbo jėgos ir darbo priemonių išteklių panaudojimo rodikliai išskiriami kaip faktoriai, įtakojantys išlaidų rodiklio lygį.
Tokios kompleksinės analizės procese pirmiausia nustatomas išlaidų rodiklis vieno rublio vertės produkcijai ( E ). Kintamasis, bendrųjų išlaidų sumos rodiklis – tai suma keturių kintamųjų:
– išlaidų, susijusių su darbo jėgos (DU) naudojimu;
išlaidų, susijusių su darbo priemonių arba pagrindinio kapitalo (DP) naudojimu;
išlaidų, susijusių su darbo priemonių (MS) naudojimu;
kitų išlaidų, įskaičiuojamų į pagrindinių gamybos veiksnių išlaidas;
E =Z/ RP = DU/RP + DP/RP + MS/RP +DS/RP.