Temos aktualumas. Reklama sudaro didelę visuomenės gyvenimo dalį. Reklamą mes matome ir girdime visur, važiuojant automobiliu klausomės radijo, namuose žiūrime televiziją, eidami mieste aplink matome daug įvairiausių reklaminių iškabų, imdami laikraščius iš pašto dėžutės kartais randame reklaminį bukletėlį. Kiekvienas žmogus yra asmenybė ir kiekvienas savaip vertiną reklamą. Todėl yra įdomu žinoti įvairių žmonių reklamos vertinimą, jos poveikį vartotojui ir rinkai. Šiais laikais reklamos aktualumas nesukelia jokių abejonių. Jeigu iš gamintojo bus atimtas toks efektyvus bendravimo būdas su pirkėju, kaip reklama, tai jis praras stimulą investuoti į senų prekių tobulinimą ir naujų prekių įvedimą. Reklamos industrija labai sparčiais plečiasi ir atsiranda vis naujų reklamos priemonių. Gal kai kuriems reklama atrodo nereikalinga veiklos kryptis dabartinėje Lietuvoje, bet jei norime sekmingai prekiauti su Vakarais – šis dalykas labai mums reikalingas. Todėl manau, kad ši tema aktuali.Temos Problematika. Nevisada reklama padeda optimaliai realizuoti produkciją ir pasiekti gamintojo nustatytų tikslų, kurie gali būti įvairūs (netik pardavimų didinimas). Reklamos sekmė priklauso nuo daugybės faktorių. Bandysime išskirti pagrindines tendencijas. Kur, kaip ir kada geriau pateikti savo firmos reklamą.Darbo tikslas. Išanalizuoti reklamos daromą įtaką vartotojui ir jo apsisprendimui pirkti, bei būdus kaip efektyviau organizuoti reklaminę veiklą. Bet tam reikės susipažinti ir su reklamos atsiradimo aplinkybėmis bei priežastimis, trumpai susipažinti su įvairiomis reklamos priemonėmis ir jų ypatumais. Darbo objektas. Komercinė reklama.Tyrimo dalykas: Komercinės reklamos ypatumai, jos panaudojimo būdai vartotojui pritraukti.Tyrimo metodai ir priemonės. Teoriniai daliai parašyti naudojausi periodiniais leidiniais ir moksline literatūra (kuri pateikta skyrelyje “Literatūros sąrašas”). Praktinę dalį nagrinėjau remdamasi savo stebėjimais, bei salono SARMA darbuotojų nuomone. Bei analizavau panašius pavyzdžius mokslinėje literatūroje, lygindama juos su savo pasirinkta įmone.
REKLAMOS ESMĖ IR BŪTINUMASTik pagaminti prekę dar nepanka, reikia ją pristatyti vartotojui taip, kad jis ją pirktų …L. Germagenova
1.1 Reklamos istorinės ištakosReklama visuomeniniame gyvenime įgauna vis didesnę reikšmę. Neturėdami atsakymų į klausimus, kur ir kodėl atsirado reklama, mes negalime giliau nagrinėti reklaminės veiklos teorijos ir praktikos bei sėkmingai dirbti šioje srityje. Todėl yra būtina zinoti ne tik šiuolaikinį reklamos funkcionavimo mechanizmą ekonomikoje, bet ir jos prigimtį, istorines ištakas bei evoliuciją.
Reklamos šaknys siekia žilą senovę. Apie jos praktiką eina kalba jau pačiose pirmuose rašytinės istorijos dokumentuose. Reklamai tarnavo iškabos, freskos, piešiniai uolose, kviesliai, šaukliai, antspaudai bei ženklai ant prekių. Pirmajai žinomai reklamai – jau apie 2500 metų. Senovės Egipto miesto Memfio griuvėsiuose buvo rastas akmuo su užrašu: “Aš Rino, iš Krito salos, pagal dievų valią aiškinu žmonėms sapnus” (iš F.Kotlerio “Marketingo pagrindai”). O Senovės Graikijoje gatvėse galima buvo išvysti šauklius, kurie skelbė apie vergų, galvijų ir kitų prekių prekybos vietą. O šitaip skambėjo informacija gražiosioms afinietiems: “Kad akys žybėtų, kad skruostai spindėtų, kad ilgam išliktų jaunos merginos grožis – išmintinga moteris pirks kosmetiką išmintingomis kainomis iš Eksliptoso!” (F. Kotleris, “Marketingo pagrindai”) Jau gilioje senovėje kosmetikos gamintojai ir platintojai puikiai suvokdavo, kad grožis – tai neamžinas dalykas, ir visos moterys siekia išsaugoti jį kuo ilgiau, bet kokiomis priemonėmis. Senojoje Romos Imperijoje reklaminiai skelbimai rado sau vietos specialiai pastatytose ir išbalintose sienose (“albumusai”) arba gyvenamųjų namų senose. Reklamos elementus naudodavo ir viduramžių amatininkai, kurie dėdavo savo “prekės ženklą” ant prekės (ypač šaltkalviai, kuriems tai buvo nesunku padaryti ant įkaitusio metalo). Reklama buvo labai paplitusi senovės miestuose Pompėjoje, Stabijoje, kuriuose rasta daugybė reklaminių užrašų, prekybinių ženklų, simbolių. Jau tada kiekvienas save gerbiantis vyno, grūdų ar gyvulių pirklys turėjo savo prekybinį ženklą – emblemą. Reklaminiai užrašai dažnai siekė ne tik komercinių tikslų, bet ir politinių, yra rastų užrašų, kur žmones kvietė balsuoti už vieną ar kitą politinį veikėją. Šiuo metu, vykstant priešrinkiminėms kompanijoms į Prezidento postą bei į Savivaldybių Tarybos narius pareigas – iš savo stebėjimų galima daryti išvadas, kokios didžiulės lėšos yra skyriamos reklamai! Galima įsivaizduoti, kiek kainavo pvz., Naujajai Sąjungai (socialliberalai) daugiau negu mėnesį reklamuotis, iškeliant didelį savo partijos stendą ant viešbučio Klaipėda stogo. Šituo laikotarpiu laimi ne tik kandidatai, pakeldami savo reitingus, bet ir įvairios kompanijos, remdamos konditaus ir partijas. Bet grįšim prie istorijos …
Lietuviškos reklamos šaknys slypi dar baltų laikuose, kai buvo prekiaujama gintaru, linu, medumi su kaimyninėmis šalimis. Tuomet pirkliai palikdavo savotiškas vizitines korteles savo pirkėjams, tikėdamiesi gauti dar užsakymų. Visi šie užrašai ir yra šiuolaikinės reklamos pirmtakai.Didžiulę reikšmę reklamos istorijoje turi 1450 metai, kai Gutenberge buvo išrastas knygų spausdinimas. Pirmą kartą civilizacijos istorijoje buvo pritaikytas tipografinis šriftas. XV a. pabaigoje spausdinimas tipografiniu šriftu išsipletė po visą Europą ir Ameriką. Šio šimtmečio pradžoje Europos ir Amerikos firmų pagrindas buvo gamybos specialistai. Gamybos žinovai ir specialistai buvo svarbiausi žmonės. Jie planavo visą firmos strategiją ir taktiką. Firmų pajėgumas ir gamybos apimtis augo. 1929 metais susidarė tokia situacija, kai prekių pasiūla pralenkė paklausą. Kilo ekonominė krizė, ir firmoms sunkiau sekesi parduoti savo produkciją. Todėl išaugo paklausą butent tokiems žmonems, kurie žinojo, kaip prekę pateikti klientui, išskirdami jos privalumus. Būtent tada reklama įgijo savo dabartinę reikšmę.
Laikotarpis nuo Didžiosios depresijos iki maždaug 1960-ųjų metų vadinamas “pardavėjų era”. Sekančoje po jos “vartotojo eroje” reklamos reikšmė dar labiau išaugo, nes vartotojas tapo dar išrankesniu. Atsirado daug įstatymų, ginančių ir apsaugojančių jų teises. Taip pat atsirado įstatymų, ribojančių reklamą. Reklama tapo labiau civilizuota.
Lietuvoje reklamai teko praeiti tokią pat evoliuciją kaip ir Vakaruose bet per žymiai trumpesnį laiką, nes ji jau remdavosi Vakarų patirtimi. Atsirado daug reklamos agentūrų, laikraščiuose ir žurnaluose skiriama daug vietos reklamai, nes tai tapo pagrindiniu jų pragyvenimo šaltiniu. Tokia pat situacija susiklostė ir Lietuvos televizijoje. Iš pradžių tai buvo labai panašu į reklamą, kuria Vakarai turėjo 30-40 metais. Turėjo čia įtaką ir atitinkamas technikos lygis. Didėjant su laiku investicijoms į Lietuvos rinką, tobulėjo ir reklamos šaka. Lietuvoje padaryta reklama vis mažiau skyriasi nuo kitų savo kokybe ir profesianalumu, nes prie darbo atsisedo jau patirusieji specialistai.
BET! – svarbu paminėti, kad neatsižvelgus į Lietuvos socialines-ekonomines vystymosi sąlygas ir lietuvos žmonių reklamos suvokimo ypatumus, pasiekti gerų rezultatų reklaminėje veikloje yra sunku.1.2 Šiuolaikinė reklama – kas tai? Vienareikšmiškai į šitą klausimą atsakyti neimanoma. Reklamos apibūdinimas yra sudetingas ir nagrinėjant jos sąvoką, randame persipynusius ir ekonomikos, ir sociologijos, ir psichologijos bei estetikos klausimus. Norint sumaniai naudotis reklama, būtina žinoti jos prigimtį, ir funkcionavimo mechanižmą šiuolaikinėje ekonomikoje. Reklama apibrežiama ir kaip ekonominė kategorija. Planingai naudojama kaip informacijos priemonė, reklama tampa tarpininku tarp gamybos, cirkuliacijos ir vartojimo sferų, tarp prekių pasiūlos ir vartotojų paklausos.
Pats žodis REKLAMA kilęs iš lotynų kalbos: reklamare, kas reiškia “šaukti”, “atsiliepti”,”prieštarauti”. JAV ir kitose išsivysčiusiose šalyse terminas “reklama” (advertising) reiškia reklaminius skelbimus masinio informafimo sistemoje, ir tesiogiai nesiejamas su “sales promotion” ( renginiais skatinančiais pardavimus) ir “public relations” (prestižiniai renginiai skirti pelnyti visuomenės nuolankumą savo įmonei, prekės ženklui), taip pat “advertising” nepriligynama prie “direct marketing” (specifinė reklaminės veiklos kryptis, dirbanti siekiant užmegzti naudingus ryšius tarp gamintojo ir vartotojo).
Skirtumai tarp šių elementų slepiasi jų užduotuose tiksluose:• REKLAMA – firmos produkcijo, firmos vardo įvaizdžio kūrimas, to informavimas savo potencialių vartotojų;• SALES PROMOTIONS – vartotojų skatinimas pirkti duotąją prekę, prekybos stimuliavimas;• PUBLIC RELATIONS – aukštos firmos reputacijos siekimas;• DIRECT MARKETING – ilgalaikių abipusių bendradarbiavimo ryšių tarp gamintojo ir vartotojo nustatymas;
Mūsų šalyje skirtingai nuo užsienio, reklamos sąvoka yra daug platesnė, negu “advertising”. Jai priskiriami parodos, komerciniai seminarai, įpakavimas, spausdintina produkcija, suvenyrų platinimas ir kitos pardavimų skatinimo priemonės. Todėl praktinėje dalyje aš nagrinėsiu reklamą būtent plačiąja jos prasme.
Mokslinėje literatūroje pateikama daugybė reklamos apibrėžimų:• “Reklama – vartotojo supažindinimas su preke ar paslauga, kurią siūlo prekybinė, gamybinė ar kitokio pobūdžio įmonė”. (9)
• “Reklama – mokamas, vienkryptingas, nesmeninis kreipimasis spaudoje ar pateiktas kitomis informavimo priemonėmis, tai t.t. prekės ar paslaugos įgijimo agitacija”. (10)• “Reklama – neasmeniška komunikacijos forma, įgyvendinama per mokamas masines informacijos platinimo priemones, nurodanti teikiamos informacijos šaltinį” (vardinant reklamos davėją) (6)• “Reklama – informacijos apie amenį, organizaciją, literatūros ar meno kūrinį ir pan. platinimas, su tikslu išpopuliarinti reklamuojamą objektą … Reklama – informacija apie vartotojiškas įvairių prekių ir paslaugų savybes, platinama siekiant juos realizuoti ir padidinti jų paklausą ”. (11)• “ … reklamos esmė plačiąja prasme, tai psichologinis poveikis vartotojui siekiant iššaukti jo stiprų norą įsigyti naujų arba išsaugoti senas gerybes”. (9)• “Reklamą galima apibrežti kaip trumpą, emocionaliai nuspalvlntą intormaciją, nukreiptą į potencialius pirkėjus, kad paskatinti juos atlikti įvairius veiksmus, susijusius su prekių ir paslaugų įsigijimu”. (1)Apibrėžimai yra įvairūs, bet esmę mes galim išskirti, kad:Reklama yra daugiafunkcinė veikla ir daug tikslu gali būti siekiama jos pagalba. Senas posakis “Reklama – prekybos variklis” pilnai atspindi jos pagrindinę funkciją: informacijos apie prekę teikimas, potencialaus pirkėjo supažindinimas su preke ir jo įtikinimas tą prekę įsigyti. Ji padeda vartotojui išsirinkti prekę, suteikia kryptingą poveikį atskiriems pirkėjams ir platiems vartotojų sluoksniams.
Apibūdinant reklamos reikšmę, galima išskirti socialines ir ekonomines reklamos funkcijas:
socialinė funkcija: informuoja apie mokslo ir technikos pasiekimus, auklėja, šviečia pirkėjus; lavina estetinį skonį; turi įtakos sveiko ir kultūringo gyvenimo būdo propagavimui; įtvirtina racionalius poreikius ir kt.
ekonominė funkcija: padeda subalansuoti prekių pasiūla ir paklausą; tobulina ir skatina naujus gyventojų poreikius; padeda pirkėjams orientuotis rinkoje; skatina gamybos tobulėjimą; spartina prekių judėjimą ir kt. Ir socialinės ir ekonominės reklamos funkcijos veikia kartu. Jei reklama yra kryptinga ir įtikinanti, visapusiškai atskleižia prekių vartojamąsias savybes, praneša gyventojams reikalingą ir naudingą informaciją, reiškia tuo pat metu ji daro įtaką pirkėjui.
Remiantis šiais reklamos tikslais, reklamos efektyvumą atitinkamai galima padalinti į : socialinį ir ekonominį . T.y. kaip efektyviai reklama atlieka savo minėtas funkcijas.
]
1.3 Reklamos tikslų formulavimas
Reklamos tikslo žinojimas – būtina sąlyga reklamos planui parengti. Tikslas gali būti formuluojamas erdvės, laiko ar subjekto požūriu. Tikslas erdvės požiūriu – nustatyti platinamu priemonių rajoną; laiko požiūriu – nustatyti reklamos tikslo pasiekimo trukmę (is karto, per tam tikrą laikotarpį, tolimesnėje perspektyvoje); subjekto požiūrių – nustatyti kam bus skirtos reklamos priemonės (pirkėjui – tarpininkui, klientui, grupiniam, kolektyvlmam ar individualiam galutiniam vartotojui). Tikslai, orientuoti į paklausą: informacija (gali būti siekiama paskleisti žinias apie markę ar naują prekę konkrečiame rinkos taikinyje; supažindinti vartotojus su nauju darbo tvarkaraščiu; sutrumpinti pardavėjų laiką, kurie jie gaišta, atsakydami į vartotoju klausimus; pateikti kuri nors kitą naują informaciją, susijusią su įmonės veikla); įtikinimas (siekiama prekės markės pripažinimo, prierašumo markei; padidinti parduotuvių lankomumą; svariais, įtikinančiais argumentais pasiekti vartotojo sąmonę, pritraukti vartotoją); priminimas (siekiama stabilizuoti prekių realizaciją; palaikyti objektų pažinimą; palaikyti prieraišumą markei bei prekei). Tikslai, orientuoti į objektą: šakiniai (siekiama sukurti ir palaikyti teigiamą šakos įvaizdį, sukurti bendrą paklausą); korporaciniai (siekiama sukurti ir palaikyti teigiamą įmonės įvaizdį, sukurti selektyvią paklausą).
Priklausomai nuo tikslu, susijusių su paklausa, ir reklama būna informacinė, įtikinanti, primenanti. Informacinė reklama vyrauja išvedant prekę į rinką, kai reikia sukurti paklausą. Be žinių apie naują prekę suteikimo, informacinės reklamos uždaviniai yra rinkos informavimas apie kainų pasikeitimus, anksčiau egzistavusios prekės naujas savybes, prekės veikimo principų paaiškinimas, teikiamu paslaugu aprašymas, neteisingų pranešimų pataisymas, vartotojų būgštavmų išsklaidymas, požiūrio į įmonę formavimas ir t.t. (“Naujas TIDE su aktyviomis medžiagomis! Dar švariau!” , “Dabar ir minkštam pakelyje!”– informuojama apie naują savybę jau žinomos prekės).
Įtikinanti reklama įgyja ypatingą reikšmę įmonės augimo etape, kai jai iškyla selektyvios paklausos formavimo užduotis. Įtikinanti reklama taip pat siekia pakeisti vartotojo suvokimą apie prekės savybes, įtikinti jį neatideliojant nupirkti prekę. Dalis įtikinančių skelbimų įsipina į palyginamosios reklamos kategoriją, kuri siekia įtvirtinti vienos markės privalumus, lyginant jią su viena ar keliomis analogiškomis markėmis. (“Tomas naudoja paprastus milteliusč O MARIUS NAUJUS DOSIA! 🙂 “, “Pažiūrėkit ką daro su paviršiumi valomieji milteliai! Skystas DOMESTOS nepalieka jokių pėdsakų!”- palyginimas su reklamuojama preke, išryškinant jos privalumus).Primenanti reklama svarbi realizacijos bei pelno didėjimo etape. Ja siekiama priminti vartotojui, kad ši prekė egzistuoja. Jai artima taip vadinama sutvirtinanti reklama, kuri siekia pateisinti pirkėjo pasirinkimą pirkti. Pavyzdžiui, pasibaigus pirkimo sezonui, reikia stengtis išlalkyti vartotojo atmintyje informuotumą apie prekę. Primenanti reklama turi nuolat priminti, kur galima nusipirkti konkrečią prekę, jei jos prireiks ateityje (kramtomos gumos ORBIT, DIROL reklama yra stabili ir pastovi – nuolat ją kartojant įvairiuose interpretacijose, gamintojas neduoda mums pamiršti apie DIROL PLUS arba ORBIT WHITENING. Suformuluotas reklamos tikslas leidžia nusakyti, kokią auditorija turi pasiekti reklaminis pranešimas, ir kaip dažnai tai turi įvykti. Reklamos tikslas gali būti nukreiptas sukurti patvarų ilgalaikį prekės vaizdą arba paprasčiausiai greito prekių realizavimo skatinimui (pavyzdžui, savaitgaliais).Galim išskirti svarbiausius reklamos siekiamus tikslus:• informavimas apie tam tikros prekės/paslaugos egzistavimą, jos išskirtinumą;• paklausos užtikrinimas;• informavimas apie naujų prekių atsiradimą;• supažindinimas su prekės ženklu;• naujų rinkos segmentų įvaldymas;• pardavimų dalies tam tikroje rinkoje didinimas;• teigiamų pirkėjo norų sužadinimas ir kt.1.4 Reklamos kaip proceso sudėtis Reklama kaip procesas susideda iš keturių sudedamųjų dalių. Galima pavaizduoti schemoje:• reklamos teikėjai;• reklamos agentūros;• reklamos nešėjai (reklamos platinimo priemonės);
• vartotojai (auditorija, kuriai skirta reklama).Reklamos teikėjai – tai gamintojai, didmeniniai ir mažmeniniai prekybininkai, paslaugų įmonės, profsąjungos, asociacijos, mokyklos, bažnyčios, valstybiniai organai, politiniai veikėjai, privatūs asmenys ir kiti. Pagrindiniai reklamos davėjų tipai – tai bendranacionaliniai ir vietiniai reklamos davėjai.Reklamos agentūros – tai nepriklausomos įmonės, kuriose dirba verslininkai ir kūrybiniai darbininkai, projektuojantys, kuriantys ir parengiantys reklamą tam tikrose reklamos priemonėse užsakovams, siekiantiems savo prekėms ir paslaugoms rasti pirkėjus. Agentūros savo potencialiems klientams siūlo įvairių specialistų paslaugas. Tai ir tekstų kūrėjai, dailininkai, televizijos bei radijo prodiuseriai, poligrafijos specialistai, visuomeninės nuomonės tyrinetojai ir kiti. Reklamos teikėjai dažnai naudojasi agentūrų paslaugomis. Tai saugo jų laiką, suteikia reklamai vienalytiškumą ir komponoja ją su įmonės reklaminę strategiją.Reklamos nešėjai yra tos priemones, kuriomis užsakovas stengiasi pasiekti ir užkariauti norimą auditoriją. Reklama visų pirma yra masinio įtikinejimo forma, ir užmegzti kontaktą su auditorija jai padeda masinės informacijos priemonės. Pasįrenkant reklamos priemones yra tiriamas rinkos taikinys, patikslinamas jo dydis ir svarbiausi vartotojų bruožai. Tai leidžia parinkti tokius informacjos perdavimo būdus, kuriais pasiekiama auditorija yra artima rinkos taikiniui. Galutinį pasirinkimą lemia išlaidų, reikalinglų kiekvienam reklamos būdui, dydis .
Reklamos vartotojai – tai vertybė, kurią kiekvienas reklamos davėjas tikisi turėti savo rankose. Kaip potencialus pirkėjas jis visur laukiamas, į jį sudėtos visos viltys, ir tik dėl jo taip stengiamasi sukurti gerą reklamą. Vartotojų auditorija yra suprantama kaip daugybė nuomonių, daugybė charakterių, įpročių, daugybė veidų ir asmenybių. Auditorija yra asmenų grupė, į kurią kreipiasi reklamos teikėjas savo pranešimu. mos proceso sudėtinės dalysReklamos proceso organizavimas suprantamas kaip jo funkcionavimas, jo tarpusavio elementų sutvarkymas, kurių rezultatas yra visas veiklos procesas, adekvatus rinkos aplinkai. Kad jis būtų pakankamai efektyvus, prieš tai turi būti atlikti išsamūs marketingo tyrimai, strateginis planavimas, parengti taktiniai sprendimai, diktuojami reklamos davėjo pardavimo tikslų ir konkrečios padėties rinkoje.
1.5 Reklamos priemonių teisingas parinkimasReklamos priemonių arsenalas yra didėlis. Kiekviena jų pasižymi savitomis ypatybėmis, skirtingai veikiančiomis vartotoją (todėl, kad įvairiose priemonėse veikia skirtingi reklamimo kreipinio elementai). Skirtinga ir pasiekiama auditorija. Nuo reklamos priemonės pasirinkimo priklauso kaip ir kam bus pateiktas firmos reklaminis kreipinys, kaip jis bus suprastas bei kokia galėtu būti atsakomoji reakcija. Tinkamu priemonių parinkimą iš dalies galima laikyti reklamos strategija ir taktika. Įmonėje organizuojant platesnio masto reklamos kampaniją, rekomenduojama panaudoti ne vieną, o daugelį priemonių. Esant daugybei reklamos priemonių, įmonė turi tiksliai apsispresti, kuriomis ji naudosis. Pasirinkimo problemos sudetingumas priklauso nuo konkrečios situacijos, kurioje yra reklamos teikėjas (pavyzdžui, įmonė isikūrusi sostinėje ar mažame miestelyje, didėlės ar mažos reklamos biudžeto galimybės). Reikia atkreipti dėmesį, kad vienkartinis kontaktas su pirkėju neturi jokios komercinės vertės. Realią naudą gali duoti tik sistemingas darbas. Ruošiant reklamos priemonių naudojimo planą, yra naudinga vadovautis tokiais klausimais:
ką mes norime aprėpti? kur tie vartotojai yra? kaip pateiktas kreipinys? kada išleisti skelbimą? Pirmiausiai reklamos specialistas segmentuioja rinką, o po to renka priemones, turinčias auditorijas, kurios atitinka tikslines rinkos charakteristikas. Reklama pateikiama ten, kur susikaupusi didžoji potencialių pirkėju dalis. Pasįrenkant priemones, dar reiketų atsižvelgti į tokius faktorius:Reklamos priemonės kaina įvertinama dvejopai – bendros išlaidos ir santykine vertė vienam vartotojui.Nenaudinga auditorija – tai ta jos dalis, kuria neįeina į įmonės tikslinę rinką (pavyzdžui, jei prekė reklamuojama specializuotame žurnale, tai naudinga auditorija bus tik šio žurnalo skaitytojai). Apimtis charakterizuoja asmenų, turinčių susipažinti su kreipinių per konkretų laiko tarpą, skaičių (pavyzdžui, leidinio tiražas ir kiek įmonių skaito vieną numerį). Dažnumas apibrežia, kiek kartų per konkretų laiko tarpą gali susidurti su kreipinių vidutinis tikslinės auditorijos atstovas.
Stabilumas nurodo, kaip dažnai pastebimas ir kiek ilgai atsimenamas skelbimas. Poveikio laipsnis priklauso nuo daugelio faktorių – įmones reputacjos, vartotoju pomegių ir pan. (Tai reiškia, kaip stipriai atskiros reklamos priemonės sugeba paveikti vartotoją).