reklama, jos poveikis visuomeniai

REZIUMĖ

Brikas D. Reklama. Jos ypatumai ir poveikis visuomenei. Ekonomikos
specialybės kursinis darbas. Šiaulių universitetas socialinių mokslų
fakultetas. Šiauliai 1999.11.29. darbo apimtis 24 puslapiai. Darbo tema,
reklama, jo ypatumai ir savybės, poveikis visuomenei. Darbas atliktas
naudojant mokslinę ir statistinę literatūra, bei periodinius leidinius.
(konkreti literatūra pateikta skyrelyje “Literatūros sąrašas”). Taip pat
darbe atliktam vartotojų požiūrio į reklamą tyrimui panaudotos anketos,
kurios yra pateikto priede.

Darbas paaiškina reklamos naudingumą bei būtinumą visuomenei,
supažindina su įvairiomis reklamos priemonėmis. Darbas gali būti panaudotas
mokomiesiems tikslams, norint studijuoti reklamą. Taip pat darbe yra
apmąstymų, kaip dar būtų galima pateikti reeklamą.

TURINYS

REZIUMĖ 2

TURINYS 3

ĮŽANGA 4

REKLAMOS ISTORINĖS IŠTAKOS 5

REKLAMOS REIKŠMĖ IR TIKSLAI 6

Reklamos reikšmė 6

Reklamos tikslai 6

REKLAMOS PROCESAS, JO YPATUMAI. 8

Reklamos davėjas 8

Reklamos agentūra 9

Reklamos platinimo priemonės 10

Vartotojas 10

Reklamos proceso sudėtinės dalys 11

REKLAMOS RŪŠYS, TIPAI, JŲ NAUDOJIMAS 12

REKLAMOS EFEKTYVUMO NUSTATYMAS 17

REKLAMA PREKYBOS VIETOJE 19

REKLAMOTOS PREKĖS PREKYBOS VIETOJE ANALIZĖ 20

VARTOTOJŲ NUOMONĖ APIE REKLAMĄ 21

IŠVADOS IR SIŪLYMAI 23

NAUDOTA LITERATŪRA 24

ĮŽANGA

Temos aktualumas. Reklama sudaro didelę visuomenės gyvenimo dalį.
Reklamą mes matome ir girdime visur, važiuojant automobiliu klausomės
radijo, namuose žiūrime televiziją, eidami mieste aplink matome daug
įvairiausių reklaminių išškabų, imdami laikraščius iš pašto dėžutės kartais
randame reklaminį bukletėlį. Kiekvienas žmogus yra asmenybė ir kiekvienas
savaip vertiną reklamą. Todėl yra įdomu žinoti įvairių žmonių reklamos
vertinimą, jos poveikį vartotojui ir rinkai. Šiais laikais reklamos
industrija labai sparčiais plečiasi ir atsiranda vis naujų reklamos
priemonių. To

odėl manau, kad ši tema aktuali.

Darbo tikslas. Atskleisti reklamos atsiradimo aplinkybes ir
priežastis, įvairių reklamos priemonių efektyvumą, susipažinti su reklamos
priemonėmis ir jų ypatumais. Išanalizuoti vartotojų požiūrį į reklamą.
Darbe badžiau truputi paliesti ir pats paanalizuoti reklamą prekybos
vietoje, šia tema neradau jokios mokslinės literatūros.

Darbo objektas. Reklama, jos ypatumai istorija ir jos evoliucija.
Reklamos efektyvumas ir poveikis visuomenei.

Tyrimo metodai ir priemonės. Šiam darbui aš naudojau apklausos ir
analizės metodus. Darbui naudojau Šiaulių “Maximos” parduotuvėje gautus
statistinius dokumentus ir anketas, kurios pateiktos kaip priedas prie
darbo. Teoriniai daliai parašyti naudojausi periodiniais leidiniais ir
moksline literatūra.

Darbo rezultatai. Atlikęs šį darbą, supratau, kad yra žmonių, kurie
dar vis galvoja, kad reklama yra visuomenei nereikalinga. Bet tie patys,
kurie mano, kad reklama nereikalinga, taip pat sutinka su tuo, kad reklama
tikrai juos paveikia ir reklamuojama prekė yra labiau pperkama. Daugeliui
mano apklaustų žmonių veiksmingiausia reklama atrodo per televiziją.
Apklausą aš atlikau naudodamas priede pateikta anketa. Vis gi ir mano
apklaustų žmonių dauguma ir aš manau, kad be reklamos firmos veikla yra
neįmanoma. Reklama yra naudinga ir visuomenei, kadingi ji suteikia
vartotojui teisę rinktis ir informuoja vartotoją apie nauja prekę ar
paslaugą, ir gamintojui ar paslaugų tiekėjui, kadangi jis tik reklamos
keliu gali informuoti plačią visuomenę apie jo gaminamą produkciją ar
teikiamą paslaugą.

REKLAMOS ISTORINĖS IŠTAKOS

Reklama visuomeniniame gyvenime įgauna vis didesnę reikšmę. Neturėdami
atsakymų į klausimus, kur ir kodėl atsirado r

reklama, mes negalime giliau
nagrinėti reklaminės veiklos teorijos ir praktikos bei sėkmingai dirbti
šioje srityje. Todėl yra būtina žinoti ne tik šiuolaikinį reklamos
funkcionavimo mechanizmą ekonomikoje, bet ir jos prigimtį, istorines
ištakas bei evoliuciją.

Reklamos šaknys siekia žilą senovę. Apie jos praktiką eina kalba
pačiuose pirmuose istoriniuose dokumentuose. Pirmajai žinomai reklamai –
jau apie 2500 metų. Senovės Egipto miesto Memfio griuvėsiuose buvo rasta
akmuo su užrašu: “Aš Rino, iš Krito salos, pagal dievų valią aiškinu
žmonėms sapnus”[1]. Pirmasis civilizacijai žinomas politinės reklamos
pavyzdys yra išlikęs persų karaliaus Darijaus I piešinys ant uolos, kuris
datuojamas VI a. prieš Kristų, kuriame įtaigiai demonstruojama karaliaus
didybė bei jėga. Šios istorinės reklamos liekanos byloja apie rašytinės
reklamos ištakas. Tačiau pats žodis “reklama” kilęs iš lotyniško
veiksmažodžio “relamare”, reiškiančio “rėkti, šaukti”, taigi yra pagrindo
manyti, kad žodinė reklama atsirado seniau nei rašytinė. Taigi pirmoji
žodinė reklama buvo senovės Graikijoje, Atėnų gatvėmis vaikščiojančio
šauklio ir pranešančio apie vergų, gyvulių ir kitokių prekių pardavimą.
Senovės Romoje reklama skelbė apie gladiatorių kautynes, aukštuomenės
įvykius. Reklama buvo labai paplitusi senovės miestuose Pompėjoje,
Stabijoje, kuriuose rasta daugybė reklaminių užrašų, prekybinių ženklų,
simbolių. Jau tada kiekvienas save gerbiantis vyno, grūdų ar gyvulių
pirklys turėjo savo prekybinį ženklą – emblemą. Reklaminiai užrašai dažnai
siekė ne tik komercinių tikslų, bet ir politinių, yra rastų užrašų, kur
žmones kvietė balsuoti už vieną ar kitą politinį veikėją. Visi šie užrašai
ir yra ši
iuolaikinės reklamos pirmtakai.

REKLAMOS REIKŠMĖ IR TIKSLAI

Reklamos reikšmė

Šiandien reklama labai sparčiai skverbiasi į įvairias gyvenimo sritis.
Aktyvios rinkos sąlygomis, esant didelei prekių ir paslaugų įvairovei,
reklama tampa viena svarbiausių esamų ir potencialių pirkėjų, lankytojų ir
klientų informavimo, supažindinimo ir susidomėjimą sukeliančių bei
įtikinėjimo priemonių. Reklama padeda vartotojui išsirinkti prekę, skatina
atskirus pirkėjus, o kartais ir plačius vartotojų sluoksnius įsigyti prekę.
Ji padeda formuoti interesus, papročius, nuomonę, įveikti klaidas ir
prietarus, taranauja kultūriniam, moraliniam ir estetiniam žmonių
auklėjimui. Reklama apibūdina apibūdina tų ar kitų prekių naudingumą, jų
reikšmę, kainas, asortimentą ir kokybę.

Gera reklama gali duoti nemažai naudos ir prekes parduodančiai ar
paslaugas teikiančiai firmai, ir tų prekių bei paslaugų pirkėjams. Reklama
pirmiausiai tiesiog praneša vartotojui apie prekės egzistavimą, atkreipia į
ją potencialių vartotojų dėmesį. Be reklamos net labai gera prekė gali
likti nežinoma. Be to, dauguma pirkėjų gali nepastebėti puikios
parduotuvės, naudingas paslaugas teikiančios firmos ar puikaus renginio.
Tik nedaugelis apie tai gali sužinoti be reklamos, tai yra iš draugų,
pažįstamų ar atsitiktinai užklydę. Todėl daugelio įmonių veikla be reklamos
yra neįmanoma.

Apibūdinant reklamos reikšmę, galima išskirti socialines ir ekonomines
reklamos funkcijas:

• socialinės funkcijos: informuoja apie mokslo ir technikos

pasiekimus, auklėja, šviečia pirkėjus; lavina estetinį skonį; turi

įtakos sveiko ir kultūringo gyvenimo būdo propagavimui; įtvirtina

racionalius poreikius ir kt.

• ekonominės funkcijos: padeda subalansuoti prekių pasiūla ir

paklausą; tobulina ir skatina naujus gyventojų poreikius; padeda

pirkėjams orientuotis rinkoje; skatina gamybos to

obulėjimą; spartina

prekių judėjimą; propaguoja pažangius pardavimo metodus ir kt.

Reklamos tikslai

Galima drąsiai teigti, kad svarbiausieji reklamos tikslai yra šie:

• paklausos užtikrinimas;

• informavimas apie tam tikros prekės egzistavimą, jos išskirtinumą;

• informavimas apie teikiamas paslaugas;

• informavimas apie naujų prekių atsiradimą;

• supažindinimas su prekės ženklu;

• naujų rinkos segmentų įvaldymas;

• pardavimų dalie tam tikroje rinkoje didinimas;

• teigiamų pirkėjo norų sužadinimas;

• pagalba realizuojant prekes.

Visi šie tikslai turi tarnauti bendram reklamos tikslui – didinti
pardavimus.

REKLAMOS PROCESAS, JO YPATUMAI.

Norint suprasti reklamos proceso esmę, būtina išanalizuoti jo bazinę
technologiją ir padalinti ją į atskirus elementus, pagal kuriuos būtų
galima nagrinėti šio proceso dalyvių veiklą. Reklama kaip procesas susideda
iš keturių sudedamųjų dalių (schema Nr.1):

• reklamos davėjas,

• reklamos agentūra,

• reklamos platinimo priemonės,

• vartotojas (auditorija, kuriai skirta reklama).

Schema Nr.1

Reklamos davėjas

Reklamos davėjas – tai juridinis arba fizinis asmuo, kuris užsako
reklamą reklamos agentūroje ir už ją sumoka. Paprastai tai yra prekių
gamintojo arba paslaugų teikėjo reklamos tarnyba. Reklamos davėjas aktyviai
dalyvauja organizuojant savo reklamos kompanijas išorės rinkoje.

Svarbiausios reklamos davėjo funkcijos yra šios:

• nustatyti prekių kontingentą, tarp jų eksportuojamų, kurį reikia

reklamuoti;

• kartu su reklamos agentūra nustatyti prekių reklamavimo ypatumus ir

laipsnį (reklamos rūšis, būtiną reklamos pateikimo, atlikimo lygį ir

panašiai);

• formuoti reklamos produkcijos sukūrimo planą, kartu su reklamos agentūra

organizuoti reklamos priemones;

• parengti reklamos sukūrimo biudžetą ir kartu su reklamos agentūra

realizuoti reklamos priemones;

• pasirašyti sutartį su reklamos agentūra, kurioje numatoma sukurti

reklamos medžiagą;

• padėti vykdytojams renkant pradinius duomenis (marketingo tyrimų

pagrindu formuluoti reklamos tikslus ir uždavinius, nurodyti tikslines

vartotojų grupes, kurioms ši reklama skirta);

• pateikti techninius ir faktinius duomenis, kuriuose būtų išskirti

svarbiausieji reklamuojamos produkcijos ar paslaugų privalumai ir

ypatumai;

• teikti techninę pagalbą, rengiant tekstus ir organizuojant foto, video,

kino darbus;

• organizuoti technines konsultacijas vaizdinės – grafinės informacijos

(schemų, grafikų, brėžinių, techninių piešinių ir kt.) apie prekę

pradiniams duomenims parengti;

• tvirtinti maketus (eskizų, scenarijų, skelbimų tekstų ir kt.) reklamos

medžiagos ir reklamos originalų, skirtų reklamai pagaminti, tiražuoti

arba kitaip panaudoti;

• apmokėti vykdytojo sąskaitas.

Reklamos agentūra

Reklamos agentūra šalia anksčiau nurodytų darbų, atliekamų kartu su
reklamos davėju, pagal jo užsakymus atlieka kūrybines ir vykdomąsias
funkcijas, susijusias su reklamos medžiagos kūrimu, parengia reklamos
originalus, organizuoja kompleksines reklamos kampanijas ir atskiras
reklamos priemones, bendradarbiauja su gamybinėmis bazėmis (tipografijos,
studijomis, įmonėmis gaminančiomis visas reikalingas priemones reklamai),
su kitomis reklamos ir leidybos firmomis, palaiko ryšius su reklamos
platinimo priemonėmis, su masinės informacijos platinimo priemonėmis,
kontroliuoja kaip vykdomi užsakymai, pateikia sąskaitas reklamos davėjui ir
apmoka reklamos platinimo priemonių sąskaitas.

Reklamos agentūra reklamos davėjams teikia tokias paslaugas:

• tiria prekes, rinkas ir vartotojus tokios apimties, kuri reikalinga

reklamos kampanijoms pagrįsti ir reklamos idėjoms parengti;

• rengia kompleksinių reklamos programų koncepcijas ir planus – grafikus;

• rengia reklamos originalų ir reklamos spausdinimą bei skelbimą masinės

informacijos ir kitose platinimo priemonėse;

• organizuoja parodas, muges ir su tuo susijusias reklamos priemones;

• organizuoja ir praveda reklaminius – techninius seminarus bei spaudos

konferencijas;

• ruošia, gamina, montuoja ir techniškai aptarnauja išorinės reklamos

priemones.;

• gamina, įgarsina ir dubliuoja į užsienio kalbas, tiražuoja, organizuoja

reklaminių video ir kino filmų demonstravimą;

• rengia ir tiekia reklaminius suvenyrus;

• užtikrina spausdintos reklamos produkcijos poligrafinį atlikimą;

• kuria video ir radijo klipus;

• rengia prekių ženklus ir firmos stilių, įpakavimą;

• įrengia prekybos sales, vitrinas;

• siunčia paštu reklaminę medžiagą;

• atlieka skubias video, foto, filmavimo paslaugas.

Reklamos agentūra yra labai daug paslaugų teikianti įmonė, todėl gali
taip būti, kad ji yra sudariusi sutartys su kitomis įmonėmis, kurios
pavyzdžiui gamina stendus ir pati šia veikla neužsiimti. Reklamos agentūros
teikiamos paslaugos pateiktos schemoje Nr.2.

Schema Nr.2

Reklamos platinimo priemonės

Reklamos platinimo priemonė – tai informacijos kanalas, kuriuo
reklamos pranešimai pasiekia vartotoją: laikraštis, žurnalas, televizija,
radijas ir pan. reklamos procese reklamos platinimo priemonė paprastai
atstovauja organizacija savininkė: leidyba, redakcija, specializuota firma
(pvz.: turinti kino nuomos punktus, turinti tiesioginio pašto siuntų
adresus), televizijos studija ir t.t. Plačiau apie reklamos platinimo
priemones aprašysiu skyrelyje “Reklamos rūšys, tipai, jų naudojimas”.

Vartotojas

Vartotojas – tai vertybė, kurią kiekvienas reklamos davėjas tikisi
turėti savo rankose. Kaip potencialus pirkėjas jis visur laukiamas, į jį
sudėtos visos viltys, ir tik dėl jo taip stengiamasi sukurti gerą reklamą.
Vartotojų auditorija yra suprantama kaip daugybė nuomonių, daugybė
charakterių, įpročių, daugybė veidų ir asmenybių. Auditorija yra asmenų
grupė, į kurią kreipiasi reklamos teikėjas savo pranešimu. Vartotojų
reakcija gali būti įvairi, jis gali priimti tą reklamą ir susidomėti
siūloma preke ar paslaugą, arba gali sureaguoti neigiamai ir nekreipti
dėmesio į naujai reklamuojamą prekę. Todėl kiekvienos reklamos tikslas yra
sudominti potencialų klientą savo reklamuojama preke ar paslauga.

Reklamos proceso sudėtinės dalys

Reklamos proceso organizavimas suprantamas kaip jo funkcionavimas, jo
tarpusavio elementų sutvarkymas, kurių rezultatas yra visas veiklos
procesas, adekvatus rinkos aplinkai. Kad jis būtų pakankamai efektyvus,
prieš tai turi būti atlikti išsamūs marketingo tyrimai, strateginis
planavimas, parengti taktiniai sprendimai, diktuojami reklamos davėjo
pardavimo tikslų ir konkrečios padėties rinkoje. Reklamos proceso sudėtinės
dalys parodytos schemoje Nr.3.

Schema Nr.3

REKLAMOS RŪŠYS, TIPAI, JŲ NAUDOJIMAS

Literatūroje reklama įvardijama labai įvairiai ir skirstoma pagal
šiuos kriterijus:
1. pagal tai, kas pateikia reklamą;
2. pagal reklamos tikslus;
3. pagal reklamos tikslinę auditoriją (kam skirta reklama);
4. pagal reklamos pobūdį;
5. pagal reklamos priemones ir būdus;

Pagal tai, kas ją pateikia, reklama skirstoma į keturis pagrindinius
tipus:

• pateikta gamintojų;

• pateikta prekybininkų;

• pateikta individualių asmenų;

• pateikta vyriausybės ar visuomeninių organizacijų.

Ši klasifikacija yra pakankamai plati, leidžia nagrinėti reklamą pagal
jos užsakovų pobūdį. Tačiau ji neatspindi giluminio reklamos pobūdžio ir
specifikos.

Pagal tikslus reklama klasifikuojama į tris tipus:

• informacinė;

• įtikinanti;

• primenanti;

šių reklamos tipų formulavimas leidžia ištirti reklamos svarbą ir
tikslus įvairiomis dinamiškos rinkos bei produkto padėties sąlygomis.

Pagal pobūdį reklama klasifikuojama į:

• firminę;

• prekės;

• siekiančią paklausos didinimo.

Firminę reklamą apibūdina ilgalaikė jos strategija, orientuota į
nuolatinį vartotojų susidomėjimo firma palaikymą, taip pat į jos teigiamo
įvaizdžio formavimą. Šiuo atveju įmonėms labai efektyvu yra dalyvavimas
visuomeninėse ir socialinėse programose, pvz.: kova už nykstančių augalų ir
gyvūnų išsaugojimą, dalyvavimas kampanijoje prieš badą, grožio palaikymas
ir kūrimas mieste, kuriame įsikūrusi firma. Puikus pavyzdys – “West”
kompanijos finansuojamos NASA programos (astronautu veikla ir kosminiai
skrydžiai) – tai pelno visuomenės palankumą kompanijai, padeda gerinti
bendra firmos įvaizdį. Kita firminės reklamos šaka yra rėmimas. Rėmimas
(sponsoriavimas) taip pat daro įtaką firmos įvaizdžiui. Rėmimas – tai
įmonės komercinė veikla, kurios tikslas yra veiksmai, naudingi ir rėmėjui,
ir jo paramos gavėjui. Paskutiniu metu Lietuvoje gana dažnai įvairios
firmos organizuoja paramos akcijas. Kartais tokiose akcijose dalyvauja ne
viena firma o kelios firmos organizuoja vieną paramos akciją. Puikus
pavyzdys – Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo kartu su kompanija
“Procter&Gamble” organizuojama akcija “Padėkite išsipildyti vaikų
svajonėms” skirta Lietuvos vaikų namams paremti.

Firmine reklama paprastai siekiama dviejų tikslų:

• stiprinti visos firmos reputaciją,

• sukurti firmos įvaizdį, kurį būtų galima panaudoti daugumai ar visoms

firmos prekėms remti.

Prekės reklama dažniausiai susijusi su konkrečiu prekės ženklu ir
įmanomomis jo modifikacijomis. Jos tikslas – sukurti tam tikros prekės
markės įvaizdį ir atkreipti į ją vartotojų dėmesį. Ši reklama siekia, kad
prekės ženklas įsiskverbtų į vartotojų pasąmonę ir skatintų asociacijas,
susijusias su prekės kokybe bei įvaizdžiu. Prekei reklamuoti pasitelkiamos
beveik visos masinės informacijos priemonės. Tokia reklama turi atitikti
šiuos reikalavimus: turi būti įtikinanti, aktuali, daranti įspūdį,
išbaigta, su solidžiu prekės ženklu, spalvinga, atsargi,lengvai
atpažįstama. Ši reklama turi propaguoti tam tikrą gyvenimo stilių. “Šiai
reklamai svarbiausia yra jos kokybė, o ne kiekybė arba reklaminės
kompanijos ilgumas”[2]. Prekė gali būti reklamuojama nacionaliniu,
regioniniu ir vietiniu lygiais (schema Nr.4). kiekviename lygyje naudojamos
skirtingos reklamos priemonės.

Schema Nr.4

Reklama, kuria siekiama didinti paklausą, naudojama greitam naujos
prekės įvedimui į rinką arba prekių reklaminės kampanijos laikotarpiu. Tai
trumpalaikė reklama. Ji nėra susijusi su prekės įvaizdžiu, gyvenimo
stiliaus arba prekės privalumų reklamavimu. Ši reklama privalo labai
greitai pasiekti tikslą. Ji turi išryškinti atskiras reklaminės kampanijos
detale, ypač jei reikia atitraukti vartotojų dėmesį nuo konkurentų prekių
ir atkreipti dėmesį į savo produkcijos kainų pranašumą (kai reklama skirta
mažmeninei prekybai). Ši reklama turi būti informatyvi, tačiau trumpa.
Siekiant maksimalios jos naudos, reikia įsidėmėti, kad prekės pavadinimas,
įpakavimas ir reklaminis skelbimas yra susiję ir visi jie kartu nulemia
prekės poziciją rinkoje. Tokia reklama pateikiama trumpai ir kuo dažniau,
siekiant tikslinės auditorijos dėmesio ir užsibrėžtos paklausos padidėjimo
apimties. Organizuojant reklamą, kuria siekiama padidinti paklausą, masinės
informacijos priemonių parinkimas yra visiškai neribotas (jei neriboja
biudžetas).

Pagal reklamos priemones ir būdus yra labiausiai paplitęs reklamos
klasifikavimas. Ši klasifikacija leidžia reklamą grupuoti, skirstyti į
įvairias formas, tipus, rūšis. Beje reklamos klasifikaciją pagal reklamos
priemones ir būdu įvairūs literatūros šaltiniai pateikia gana skirtingai.
Aš pateiksiu reklamos klasifikaciją remdamasis tarptautinės reklamos
asociacijos (TRA) klasifikavimu. TRA reklamą klasifikuoja į devynias
pagrindines grupes:

• spaudos reklama;

• spausdinta reklama;

• audiovizualinė reklama;

• parodos ir mugės;

• reklaminiai suvenyrai;

• pašto reklama;

• lauko reklama;

• ryšiai su visuomene;

• kompiuterizuota reklama;

Dabar plačiau apie kiekvieną:

Spaudos reklama aprėpia įvairias reklamines medžiagas, publikuota
periodinėje spaudoje. Šią reklamą galima skaidyti į du pagrindinius
porūšius:
reklaminiai skelbimai – tai mokamas skelbimas, paprastai spausdinamas
periodinėje spaudoje. Pagal klasikinį variantą reklaminis skelbimas
pradedamas dideliu šūkiu (sloganu), kuris trumpai atspindi komercinio
pasiūlymo turinį ir privalumus. Pagrindinė reklaminio skelbimo dalis –
tekstas, kuris ir atspindi reklaminio skelbimo esmę, pabrėžia vartotojui
naudingas produkto savybes ir privalumus;
apžvalginio – reklaminio pobūdžio straipsniai ir publikacijos dažniausiai
pateikia redaguotą medžiagą, apžvalgos forma parašytą apie įmonės veiklą,
arba yra interviu (su firmos vadovais, partneriais ar vartotojais) formos.

Spausdinta reklama – tai vienas pagrindinių reklamos tipų. Ji
orientuota į regimąjį suvokimą. Pagal A.D. Naimušiną spausdintą reklamą
galima skirstyti į du pogrupius:
reklaminiai kataloginiai – informaciniai leidiniai reklamuoja konkrečias
prekes arba paslaugas. Tai katalogai, prospektai, bukletai, plakatai,
lapeliai, informaciniai biuleteniai.
Proginiai (naujametiniai ar jubiliejiniai) reklaminiai leidiniai – labai
efektyvi priemonė, nes jie pasižymi ypač aukšto lygio svarbumu. Tai
firminiai sieniniai ir staliniai kalendoriai, dienoraščiai, užrašų knygelės
ir kt. Juose tam tikrą vietą užima informacija apie siūlomas prekes ar
paslaugas, ir viršeliuose aiškiai pavaizduota firmos simbolika.

Audiovizualinė reklama apima reklaminius kino filmus ir videofilmus.
Jie skirstomi į penkias pagrindines filmų rūšis:
Reklaminiai klipai – trumpi, nuo 15 sekundžių iki keleto minučių filmai,
paprastai reklamuojantys visuomeninio naudojimo prekes ar paslaugas. Rodomi
prieš kino seansus arba per televiziją.
Reklaminiai – techniniai filmai, tai filmai trunkantys 5-10 minučių,
pirmiausia informuojantys apie pramoninės paskirties prekes, žaliavas,
mašinas, įrangą. Jie yra skirti specialistams.
Reklaminiai – prestižiniai filmai – nuo 10 iki 20 minučių trunkantys
filmai, pasakojantys ne tik apie produkciją, bet ir apie pačią kompaniją.
Reklaminė ekspresvideoinformacija – specifinė video reklama, pristatanti
greitai parengtą video siužetą apie kokią nors staigmeną organizacijos
veikloje.
Skaidrių filmas – programuota, automatiškai besikeičiančių spalvotų
skaidrių kompozicija. Ją papildo specialiai tam parengta fonograma.

Radijo ir televizijos reklama – patys masiškiausi pagal apimtį
reklamos tipai. Labiausiai paplitusios radijo reklamos rūšys yra:
radioskelbimas, radioklipas, radiožurnalas, radioreortažas. Labiausiai
paplitusios televizijos reklamos rūšys yra: televizijos reklaminiai
sukiniai, reklaminiai skelbimai, reklaminiai reportažai, TV laidos (šou,
viktorinos, interviu ir kitos laidos, kurių metu reklamuojamos vienos ar
kitos prekės), reklaminiai intarpai (rodomi pertraukėliu tarp skirtingų
laidų metu). Televizija – viena brangiausių reklamos priemonių. Tačiau tiek
radijas, tiek televizija pasižymi labai dideliu efektyvumu. Šios priemonės
daugiausiai taikomos reklamuojant masinio vartojimo prekes ir paslaugas.

Įmonės, norėdamos pagerinti, sustiprinti savo firminį įvaizdį rinkoje
ar kitais tikslais, dažnai naudoja vadinamąją demonstracinę –
propaguojančią reklamą. Tai: dalyvavimas parodose ir mugėse, įmonės gaminių
demonstravimas ir pan. parodos ir mugė – labai svarbus reklamos tipas. Jis
garantuoja didžiules reklamuojamų gaminių demonstravimo galimybes. Tai gana
efektyvi priemonė tiesioginiam ryšiui su pirkėjais užmegzti, sutartims su
partneriais sudaryti. Skirtumas tarp mugių ir parodų yra tas, kad mugių
tikslas – rinkos formavimas ir demonstruojamos produkcijos paklausos
didinimas, o parodos – technologijos arba sukurtų naujų produktų, žmonijos
pasiekimų demonstravimas.

Reklaminiai suvenyrai – gera priemonė populiarinti įmonę,
organizaciją. Reklaminiai suvenyrai skirstomi į: firminius (čia suvenyrams
būdingus meninius apipavidalinimus atstoja prekės ženklas ar firminis
blokas), serijinius įvairūs suvenyrai, ant kurių užklijuojami firminiai
lipdukai su prekės ženklu), sveikinimų (naudojami dalykiniuose
susitikimuose, kai pasirašoma stambi sutartis, jubiliejų metu ir pan.),
firminius įpakavimus (turi suvenyrui būdingų bruožų).

Pašto reklama – reklamos priemonė, skirta atrinktam
vartotojui,pirkėjui, esant minimaliai nenaudingo tiražo apimčiai. Įmonės
paprastai turi jas dominančių žmonių (potencialių pirkėjų) sąrašus ir
prireikus siunčia reklamos priemones konkrečiu adresu. Tačiau reklama paštu
gali būti siunčiama ne tik konkretiems asmenims, bet ir pagal principą “į
kiekvienas duris”, kai reklamos priemonės įmetamos į gyventojų pašto
dėžutes. Taigi pašto reklama gali būti dvejopa: reklaminiai informuojantys
laiškai ir reklamos priemonių išsiuntimas tikslinei auditorijai.

Lauko reklama – visa reklama, kurią matome gatvėse, miesto aikštėse,
gyvenamuosiuose rajonuose: įvairūs reklaminiai skydai, afišos, šviečiančios
iškabos, transparantai, elektroninės švieslentės. Taip pat šiam reklamos
tipui priskiriama reklama ant transporto priemonių, parduotuvių vitrinų.

Ryšiai su visuomene – veiksmų ir renginių kompleksas, kurių tikslas
yra sukurti teigiamą visuomenės nuomonę ir palankumą firmos atžvilgiu. Tai
firmos įvaizdžio kūrimas, visuomenės įtikinimas firmos naudinga veikla
žmonijai. Pagrindinis ryšių su visuomene tikslas yra sukurti kompanijos
prestižą, pelnyti visuomenės pasitikėjimą ta kompanija ir jos produkcija.

Kompiuterizuota reklama – naujausias reklamos tipas. Jis pasireiškia
informacijos skleidimu į kompiuterių sistemų informacinius bankus. Šio metu
labai sparčiai plėtojasi ir jau yra pasiekusi gana aukštą lygi reklama
internete. Paskutiniu metu jau savo firmos interneto svetainės turėjimas
tapo, firmos prestižo reikalas.

REKLAMOS EFEKTYVUMO NUSTATYMAS

Reklamos efektyvumą reikia tirti tada, kai jos priemonės jau yra
panaudotos ir išplatintos. Šis tyrimas leidžia patikrinti ankstesnių
prognozių teisingumą, o joms nepasiteisinus, imtis priemonių pakeisti
reklamos strategiją, padaryti reklamą efektyvesnę. Reklamos efektyvumą
galimam vertinti trimis aspektais: socialiniu, ekonominiu ir psichologiniu.
Pirmasis turi atsakyti į klausymą, kaip reklama atlieka savo funkcijas,
tenkinant gyventojų poreikius, juos formuojant, plečiant gyventojų žinias
apie prekes, jų paskirtį vartojimą. Antrasis aspektas turi atsakyti į
klausymą, kaip panaudotos reklamos priemonės stiprina pirkimus, kaip jos
padeda subalansuoti pasiūlą ir paklausą. Psichologinio reklamos efektyvumo
nustatymo uždavinys yra nustatyti, ar veiksmingos yra naudojamos reklamos
priemonės, ar jos orientuoja pirkėjus mums norima kryptimi, padėdamos
didinti ir socialinį ir ekonominį efektyvumą.

Ekonominio reklamos efektyvumo nustatyti tiksliai yra matematiškai
neįmanoma. Bet nustatinėjant reklamos efektyvumą yra remiamasi tokiais
rodikliais: prekių pirkimo skirtumu prieš reklamą ir po jos, apyvartos
padidėjimu esant reklamai, darbo našumu, prekybinių pajėgumų panaudojimų ir
kitais išvestiniais rodikliais. Sunkumą sukelia tai, jog prekių
realizavimui mažmeninėje rinkoje, be reklamos turi įtakos ir kiti veiksniai
– prekių kokybė, kaina, prekybos sistema, prekybos sezoniškumas ir kt.,
todėl nustatyti tik tą apyvartos padidėjimą, kurį sukėlė reklama yra
neįmanoma.

Praktikoje plačiai naudotinas ekonominio efektyvumo įvertinimo
metodas, pagrįstas papildomo pelno, gauto naudojant reklamą, santykiu su
reklamos išlaidomis:

Formulė Nr.1.
|E= |T1-T0 (D – C) |
| |100 * P |

čia E – ekonominio reklamos efektyvumo rodiklis;

T1 – prekių apyvarta po reklaminiu periodu;

T0 – prekių apyvarta prieš reklaminiu periodo;

D – prekybinių nuolaidų dydis (% nuo reklamuojamos prekės
kainos);

C – cirkuliacijos kaštų lygis (90%);

P – išlaidos reklamai.

Yra dar vienas būdas, kaip galima apskaičiuoti reklamos ekonominį
efektyvumą, jame siūloma atsisakyti prekybinės nuolaidos bei cirkuliacijos
kaštų rodiklių, o naudoti rentabilumo rodiklį, kuriame atsispindi ir kitos
su prekės realizavimu susijusios išlaidos. Tokiu atveju reklamos
efektyvumas gali būti apskaičiuojamas taip:

Formulė Nr.2

E=A1*(Ir-1)*T*R

čia E – ekonominio reklamos efektyvumo rodiklis;

A1 – vidutinė venos dienos apyvarta iki reklamos panaudojimo;

(Ir-1) – apyvartos padidėjimo indeksas, veikiant reklamai;

T – apyvartos apskaitos laikotarpis dienomis iki reklamos ir ją
panaudojus;

R – rentabilumo lygis %.

Atskirų reklamos priemonių efektyvumą tikslinga tirti ne tik reklamos
kampanijos pabaigoje, bet ir jos metu. Jei matoma, kad kažkuri reklamos
priemonė yra neefektyvi, tai ja galima pakeisti kita priemone. Reklamos
priemonių kokybę, jų psichologinį efektą kiek tiksliau galima nustatyti
eksperimentiniais metodais, bet tik tuomet, kai reklamos priemonė jau yra
platinama. Vienas iš tokių metodų yra stebėjimų metodas, jo esmę sudaro
tiesioginis stebėjimas, kaip elgiasi vartotojas. Visi stebėjimai yra
registruojami, o paskui analizuojami. Kitas metodas yra vartotojų apklausa
– tai aktyvus metodas. Juo naudojantis galima ištirti kaip pirkėjas
sužinojo apie prekę ar paslaugą, tai yra iš kokios reklamos priemonės.
Apklausą galima atlikti dviem būdais – platinti anketas ir tiesiogiai
bendrauti su vartotojais (interviu).

REKLAMA PREKYBOS VIETOJE

Be aukščiau pateiktų reklamos priemonių yra dar ir tai reklama
pardavimo vietoje. Nei (?) pardavimą, ar prekės pardavinėjimą ypatinga
kaina. Prie reklamuojamos prekės yra statomi plakatai. Agentai vaikšto po
namus ir siūlo savo prekę ar paslaugą. Šią reklamą galima suskirstyti į dvi
kategorijas:
Išorinė reklama pardavimo vietoje. Ryškiausiai jos pavyzdys yra degalinės.
Mes be didžiausio vargo iš tolo atpažįstame “Staoil” ar “Lukoil” degalines.
Jos iš tolo skiriasi savo spalvomis, o virš jų iškyla firminiai ženklai.
Vidinė reklama pardavimo vietoje. Tai visos reklamos priemonės, esančios
parduotuvės viduje.

Pagal poveikio vartotojui pobūdį reklama prekybos vietoje gali
suskirstyti į tris tipus:
Aktyvi. Tai reklama turguje, kai pardavėjas turguje paeinančiam žmogui
primygtinai bando įsiūlyti pirkti jo prekę arba, prekybos agentai
vaikščiojantys po firmas ir butus siūlydami savo prekes.
Pusiau aktyvi. Šiuo atveju prekė pradedama reklamuoti, kai apie ją
paklausia pirkėjas.
Pasyvi. Tai bet kuri priemonės perduodanti tekstinę, vaizdinę ar garsinę
informaciją pardavimo vietoje. Tai prekių įpakavimas, kuponai ir pan.

Manau, kad tokia reklama savo efektyvumu neatsilieka nuo reklamos per
televiziją ar radiją, gal net ir lenkia. Masinės reklamos viena iš silpnųjų
pusių yra tai, kad tarp susipažinimo su reklamos turiniu ir prekės ar
paslaugos pirkimo yra tuščias laiko tarpas, ko negalima pasakyti apie
reklamą pardavimo vietoje.

REKLAMOTOS PREKĖS PREKYBOS VIETOJE ANALIZĖ

Man pavyko gauti statistinius duomenis iš Šiaulių parduotuvės “Maxima”
apie limonado “Rasa” pardavimus. Parduotuvių tinkle “Minima”, “Media” ir
“Maxima” vyksta įvairios akcijos, kurios keičiasi, kas mėnesį ar kas
savaitę. Limonadas “Rasa” vieną savaitę dalyvavo akcijoje – “labai pigu”.
Tikslių skaičių apie limonado pardavimą akcijos metu ir prieš ją man gauti
nepavyko, nes tai yra komercinė firmos paslaptis. Bet iš gautų duomenų, man
pavyko sužinoti, kad prekė dalyvaujanti akcijoje “labai pigu” yra
pardavinėjama beveik be antkainio, arba net nuostolingai. Akcijoje
dalyvaujančiai prekei yra taikomos šios reklamos priemonės: kelis kartus
per dieną per garsiakalbius yra pranešamą apie vykstančią akciją
parduotuvėje, tos prekės yra išstatytos dideliais kiekiais tik įėjus į
prekybos salę ir ant tokios prekės yra uždedama A4 formato geltonos spalvos
kainos etiketė su užrašu labai pigu. Ir man pavyko sužinoti, kad atlikus
šiuos reklaminius triukus, tos prekės pardavimas padidėjo net 10%.

Bet jei parduotuvė prekę pardavinėja pigiau nei ją perka, tai kyla
klausimas, kam reikalinga tokia reklama, kuri daro nuostolį parduotuvei? Aš
manau, kad parduotuvei firma už tai, kad jos prekė dalyvautu akcijoje
sumoka kažkokią tai sumą pinigų, kuri ir padengia parduotuvės nuostolius
jei prekė yra pardavinėjama pigiau nei gaunama iš tiekėjo, be to akcijos
metu tiekėjai akcijoje dalyvaujantiems produktams taiko nuolaidas. Tai tada
kyla klausimas, kokia nauda yra to produkto gamintojui? Akcijos metu yra
išperkama didelis kiekis šio produkto ir daug vartotojų jį išbando, tai
turi įtakos tolesnei šio produkto prekybai. Tai yra reklama žvelgianti į
ateitį, tokiu atveju, jei produktas pirkėjui patiko jis jį pirks ir po
akcijos, nors jo kaina ir bus didesnė. Manau, kad tokia reklama yra
naudinga ir gamintojui, ir reklamos platintojui, ir vartotojui. Šio
konkrečiu atveju vartotojui naudinga yra tai, kad akcijos metu jis gali
pigiau nusipirkti limonado “Rasa”, reklamos platintojui – parduotuvei, kad
akcijos metu ji parduoda daugiau reklamuojamų prekių, o tai savo ruožto
didina parduotuvės apyvartą ir žinoma gamintojas sumoka kažkokią tai pinigų
suma už padarytą reklamą, o gamintojui nauda yra tokia, kad susiformuoja
potencialių pirkėjų grupė, kurie ir ateityje pirks tą produktą.

VARTOTOJŲ NUOMONĖ APIE REKLAMĄ

Šiame darbe aš išdėsčiau savo ir kitų autorių mintis apie reklamą, jos
ypatumus, rūšis ir savybes. Tai dariau daugiau iš reklamos užsakovo
pozicijos. Bandžiau išsiaiškinti, kokį pelną neša reklama, ar ją apsimoka
pirkti, kai nustatyti jos efektyvumą ir pan. Šiame skyrelyje pabandysiu
paanalizuoti reklamą žiūrint iš vartotojo pozicijų, nes vartotojo nuomonė
apie reklamą ir yra svarbiausia, nes vartotojas ir yra reklamos tikslas. Ir
tik žinodami daugumos vartotojų nuomonę reklamos gamintojai gali sukurti
tokią reklamą, kad ji patiktų vartotojui.

Aš pabandžiau atlikti nedidelę apklausą anketomis (anketos pateiktos
priede). Anketa susideda iš devynių klausimų iš kurių setini susiję su
reklama, o kiti du lyties ir amžiaus išsiaiškinimui. Iš viso mano anketas
užpildė 15 žmonių, 12 moterų ir trys vyrai. Anketas pildė įvairaus amžiaus
žmonės, pradedant studentu ir baigiant pensininku. Išanalizavęs anketų
rezultatus aš galiu išskirti tokius pastebėjimus:
Didžiajai dalei mano apklaustų žmonių, didžiausią įtaką, jų nuomone, daro
reklama per televiziją. Net dvylika žmonių tai atsakė anketoje. Kiti
pasirinko reklamą spaudoje, per radiją, reklaminiuose stenduose, parodos ir
muges.
Prieš sudarydamas anketą, aš maždaug taip ir numačiau atsakymus į pirmąjį
anketos klausimą, todėl antrąjį klausimą ir pateikiau, kaip tik apie
reklamą per televiziją. Penki žmonės atsakė, kad reklama per televiziją
juos erzina, trims žmonėms patinka, šeši – nekreipia į reklamą jokio
dėmesio ir vienam žmogui reklama “patinka jei geros kokybės”.
Ar mano apklausti žmonės dažnai susigundo nusipirkti reklamuojamą produktą
tuoj pat pamatę reklamą, atsakymai pasiskirstė taip: net septyni iš mano
apklaustųjų kartais tik pamatę reklamą eina nusipirkti reklamuojamo
produkto. Ir taip pat septyni niekada taip nedaro. Tik vienam žmogui tai
atsitinka gana dažnai. Pagal šiuo klausymo atsakymus galima spręsti apie
reklamos įtaką žmogui. Jei beveik pusė iš apklaustųjų reklamuojamą produktą
eina nusipirkti.

Paskutiniu metu reklama tikrai sparčiai lenda į visas sritis. Dėl
techninių galimybių spartaus žengimo į priekį, didėja ir reklamos
galimybės. Reklamos gamintojai stengiasi reklamas padaryti kuo
profesionalesnes visapusiškai. Reklaminiuose klipuose produktas yra
pagražinamas ir kartais jam priskiriamos net neesamos savybės. Nors ir už
reklamoje pateiktą neteisingą informaciją yra skiriama 5% tos firmos
metinių įplaukų dydžio bauda, bet vis teik yra ir tokių, kurie rizikuoja.
Taip pat reklamos gamintojai randa būdų, kaip be melagingos informacijos
pateikti reklamą taip, kad tas produktas atrodytų geresnis, nei konkurentų
analogiškas produktas. Ar supranta tai tie, kurie žiūri reklamą, kuriems
yra reklama skirta? Tai aš ir pabandžiau išsiaiškinti ketvirtuoju savo
anketos klausimu. Dešimt mano apklaustųjų mano, kad reklama yra tik noras
įtikti pirkėjui, kiti penki mano, kad reklamoje pasakomos tik geros
produkto savybes. Atsakymo, kad viskas kas sakoma reklamoje yra tiesa,
niekas nepasirinko. Nors visi puikiai supranta, kad reklamoje yra
“perlenkiama lazda”, bet vis tiek varomi kažkokios slaptos reklamos jėgos
labiau perka reklamuojamą produktą.
Į klausimą “ar reklama yra reikalinga?”, daugelis atsakė, kad taip, bet
buvo vienas žmogus, priklausantis 46 – 55 metų grupei, kuris mano,kad vis
dėlto reklama yra nereikalinga.
Įvairiausių prekių gamintojai kartais skiria tikrai dideles sumas reklamai.
Kartais net sunku įsivaizduoti, kaip jie gali tiek uždirbti, kad nupirkti
vien tik reklamą, o jau nekalbant apie tai, kad įmonė turi nešti pelną.
Todėl man buvo įdomu sužinoti, kaip žmonės galvoja, ar reklama yra verta
to, kad už ją mokėtume. Visi mano apklaustieji sutiko vienbalsiai, kad
reklama atsiperka.
Į klausimą ar reklama yra naudinga vartotojui, taip pat beveik visi
pasirinko atsakymą taip. Tik vienas iš apklaustųjų atsakė ne.

Iš šių viso to, galima padaryti išvada, kad vartotojai supranta, kad
reklamoje yra pagražinamos prekės savybės, kad reklama yra siekiama
padaryti viską, kad tik tas produktas būtų geriau perkamas, bet supranta ir
tai, kad reklama suteikia vartotojui galimybę rinktis produktą iš didelės
įvairovės, ji suteikia informaciją apie naujai gaminamus produktus ir kad
reklama yra neatsiejamas visuomeninio gyvenimo dalykas.

IŠVADOS IR SIŪLYMAI

Parašęs šį darbą manau įrodžiau, kad reklama yra svarbi visuomenės
gyvenimo dalis. Gyvenimas be reklamos yra neįsivaizduojamas. Susidurdamas
su reklama vartotojas įsijungia į nuolatinę prekės ar paslaugos pažinimo ir
vertinimo veiklą. Be reklamos vartotojas nežinotų iš ko rinktis. Dėl
reklamos jis gali svarstyti: reikia – ar nereikia, pagal kišenę – ar ne,
pirkti – ar – ar ne? Reklama neverčia vartotojo primigtinai pirkti
reklamuojamą prekę, ji tik suteikia vartotojui informaciją apie prekės
egzistavimą.

Svarbiausi reklamos bruožai yra jos idėjiškumas, teisingumas,
konkretumas ir organizavimo planingumas. Reklama turi įtikinti, kad siūloma
prekė geriausiai tinka patenkinti tam tikrus žmogaus poreikius. Kuriant
reklamą yra labai svarbu pasirinkti tinkamas reklamos priemones.

Atlikęs apklausą įsitikinau, kad vartotojai supranta reklamos esmę ir
naudą.

Nors reklamos yra gilioje senovėje ir jos evoliucija prasidėjo maždaug
prieš 2500 metų.(?)semta nei reklamai nei prekybai sritis. Manau, kad
reklamos efektyvumas internete gali būti tikrai nemažas. Atsižvelgiant dar
ir į tai, kad kol kas reklamą internete galima padaryti labai nebrangiai
liginant su kitomis reklamos priemonėmis. Paprasto pašto reklamą ateityje
galėtų pakeisti elektroninio pašto reklama, šios reklamos kaštai būtų labai
maži o efektas visiškai toks pat. Žinoma kol kas Lietuvoje tai daryti nėra
prasmės, kadangi labai mažas procentas gyventojų turi savo elektroninį
paštą.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Marytė Čeikauskaitė // “Reklama ir firmos įvaizdis” //Vilnius 1997
2. Sociologija: praeitis ir dabartis //1 knyga //Kaunas 1997
3. Aušra Lisauskienė// Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai //Kaunas

1996
4. Darius Vasionis // “Reklama pardavimo vietoje” //Lietuvos ūkis 1-2 Nr.

//1998
5. Valentinas Dubinas, Odeta Obelenytė //”Reklamos organizavimas rinkos

sąlygomis” //Vilnius 1993
6. Š.Pajarskas, E.Pociūnienė //”Kaip apsaugoti vartotoją nuo klaidinančios

reklamos?” //Lietuvos rytas /1995 m. gruodžio 1d. Nr.282
7. Vytautas Sūdžius //”Ekonomikos efektyvumas” //Aljansas /1994 spalio mėn.

Nr.10(37)
8. Vytautas Sūdžius //”Reklama – ryšys su klientu” //Aljansas /1994

rugpjūčio mėn. Nr.8(35)

———————–
[1] Mokslinis vadovas prof. hab. dr. V.Vengrauskas [2;50]
[2] Citata – R.Morris marketingo specialistas.

———————–

Reklamos davėjas

Reklamos agentūra

Reklamos platinimo priemonės

Reklamos davėjas

Stendų ir skelbimų lentų užrašymas

Iškabų

gamyba

Afišų apipavidalinimas

Vitrinų apipavidalinimas

Prekių vitrinose dekoravimas

Manekenų

išdėstymas

Reklamos

projektai

Interjero

projektai

Informacinės

lentelės

Numerėliai kabinetų durims

Skelbimai,

plakatai

Stendų ir skelbimo lentų gamyba

REKLAMOS

AGENTŪRA

Gairelės

Fototrafaretai

Atvirukai,

diplomai

Įvairūs

raštai

Etiketės,

kainų kortelės

TYRIMAI

Poreikių tyrimas

Poreikių vartojimo savybių tyrimas

Rinkos analizė

STRATEGINIS PLANAVIMAS

Tikslai

Asignavimai

Kūrybinis požiūris

Reklamos priemonių naudojimo planai

TAKTINIAI SPRENDIMAI

Išlaidų sąmata ir jų naudojimo kontrolė

Reklamos priemonių pasirinkimas

Publikacijų

grafikas

SKELBIMŲ RENGIMAS

GATAVI SKELBIMAI

Teksto rašymas

Meninis apipavidalinimas ir maketo rengimas

Gamyba

PREKĖS REKLAMA

Nacionalinės informacijos priemonės

Regioninės informacijos priemonės

Nacionalinės informacijos priemonės

TV

TV

Radijas

Radijas

Žurnalai

Kiti reklamavimo būdai

Lauko reklama

Spauda

Reklamos agentai

Vidaus reklaminė medžiaga

Leave a Comment