Priešgaisrinė ir civilinė sauga, gelbėjimo sistema Lietuvoje

Valstybinė Priešgaisrinė ir civilinė sauga, gelbėjimo sistema Lietuvoje

priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba
Šalies valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą (toliau – VPGT) sudaro Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) bei 57 jam pavaldžios įstaigos: 51 miestų ir rajonų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, 3 priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos svarbių objektų apsaugai, 1 Specialioji priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Ugniagesių gelbėtojų mokykla ir Gaisrinių tyrimų centras.

Visoje VPGT dirba beveik 5000 žmonių, iš jų – 3739 vidaus tarnybos pareigūnai bei 1221 valstybės tarnautojas ir darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Aukštąjį išsilavinimą turi daugiau kaip 18 proc., o aukštesnįjį – per 26 proc. visų pareigūnų ir darbuotojų.

Šiuo metu VPGT turi 785 transporto priemones. Iš jų – 310 pagrindinės gaisrinės automobilinės cisternos, 158 specialieji, 202 lengvieji operatyviniai, 115 kitos paskirties automobilių. Vidutinis gaisrinių ir gelbėjimo automobilių tarnavimo laikas apie 18 metų, daugiau kaip 15 metų eksploatuojama beveik 57,4% autocisternų, 96% autokopėčių, 67% specialiųjų automobilių.

Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai priklauso 123 pastatų kompleksai. Bendrasis pastatų plotas sudaro per 110 tūkst. kv. m, iš jų – garažų plotas per 40 tūkst. kv. m, kabinetų – 20 tūkst. kv. m. Per nepriklausomybės laikotarpį buvo rekonstruotos ar naujai pastatytos 25 gaisrinės.
Priešgaisrinės apsaugos ir geelbėjimo departamentas
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) atsakingas už visuomenės, materialaus turto ir aplinkos apsaugą ekstremalių situacijų atvejais. Departamentas organizuoja ir vykdo gaisrų ir kitų ekstremalių situacijų prevenciją. Tai savarankiškas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pa

adalinys.

Departamentas formuoja priešgaisrinės ir civilinės saugos politiką Lietuvoje, numato priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų veiklos kryptis, rengia teisės aktus, reglamentuojančius priešgaisrinę ir civilinę saugą ir kontroliuoja, kaip laikomasi jų reikalavimų, vykdo valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, organizuoja ekstremalių situacijų prevenciją ir valdymą, teikia rekomendacijas valstybės institucijoms bei ūkio subjektams ir koordinuoja jų veiklą civilinės saugos srityje, organizuoja priešgaisrinės ir civilinės saugos mokymą, informuoja visuomenę priešgaisrinės ir civilinės saugos klausimais, atlieka gaisrų ir gelbėjimo darbų apskaitą, propaguoja priešgaisrinės ir civilinės saugos žinias, skatina visuomeninių organizacijų, savanorių ugniagesių veiklą gaisrų prevencijos srityje.

Departamentas vadovauja didelio masto ekstremalių situacijų likvidavimui, organizuoja žmonių ir turto gelbėjimą bei padarinių šalinimą. Departamentas valdo gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą P – 160, kuria visoje šalyje arba atskiruose rajonuose galima įjungti centralizuoto valdymo ellektros sirenas, perspėti ir informuoti visuomenę apie gresiantį pavojų ekstremalių situacijų atvejais.

Departamentas organizuoja valstybinio lygio civilinės saugos pratybas ir joms vadovauja, organizuoja valstybės institucijų ir visuomenės pasirengimą atlikti praktinius veiksmus ekstremalių situacijų atvejais, nustato įvairių lygių ekstremalių situacijų valdymo centrų darbo tvarką.

Departamentas tvarko civilinės saugos priemonių valstybės rezervą, sudaro sąlygas valstybės ir savivaldybių institucijoms, ūkio subjektams bei gyventojams pasirengti ekstremaliai situacijai, palaikyti šalies ūkio gyvybingumą, apsaugoti turtą ir aplinką nuo susidariusios ekstremalios situacijos.

Departamentas kuria Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų re

egistro centrinę duomenų bazę, kuria siekiama kaupti informaciją apie šalyje esančius pavojingus bei valstybinės reikšmės objektus.

Departamentas koordinuoja priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų ryšius su kitomis specialiosiomis tarnybomis bei valdžios struktūromis.

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – PGT) įsteigtos rajonuose, miestuose bei apskričių centruose, atsižvelgiant į šalies administracinį paskirstymą.

Rajonuose, miestuose esančios PGT atlieka įvairius gelbėjimo darbus: gesina gaisrus ir gelbsti žmones, išlaisvina iš sudaužytų automobilių autoavarijų metu nukentėjusius asmenis ir ištraukia žuvusiuosius, padeda gyventojams nelaimėse buityje, atlieka gelbėjimo darbus pramoninių avarijų vietose, likviduoja chemines ir radiacines avarijas, talkina kitoms specialiosioms tarnyboms. Ugniagesiai gelbėtojai teikia pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiesiems, vyksta ieškoti nuskendusių žmonių, gelbėja skęstančiuosius, teikia įvairią pagalbą gyventojams stichinių bei pramoninių nelaimių metu, atlieka evakuacijos iš ekstremalių situacijų vietų ir įvykių židinių darbus.

Be šių funkcijų rajonų ir miestų PGT vykdo valstybinę priešgaisrinę priežiūrą ir ikiteisminį gaisrų tyrimą, konsultuoja priešgaisrinės saugos klausimais. Jos atsakingos už savivaldybių ekstremalių situacijų likvidavimo planų, kuriuose numatoma kiek bus sutelkta priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų savivaldybėse bei atskiruose objektuose, kai bus prašoma pagalbos, sudarymą, PGT organizuoja ir vykdo profesinius mokymus, priešgaisrines taktines pratybas, rengia pavojingų objektų incidentų likvidavimo planus, teikia metodinę pagalbą savivaldybių ugniagesių komandoms, kurios įsteigtos kaimo vietovėse.

Jeigu rajonuose ir miestuose esančioms PGT neužtenka priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų gaisrams likviduoti ar atlikti ki

itus gelbėjimo darbus, pajėgų ir priemonių sutelkimą bei jų valdymą organizuoja apskrities centre esanti PGT. Šios tarnybos geriau aprūpintos gaisrine gelbėjimo technika ir įranga, jos gali gesinti didelius gaisrus ir atlikti sudėtingus gelbėjimo darbus. Apskričių centruose esančios PGT atsakingos už visos apskrities VPGT funkcijų vykdymą. Jos rengia apskrities ekstremalių situacijų likvidavimo planus, kuriuose nustatoma priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų bei kitų specialiųjų tarnybų pasitelkimo tvarka. Taip pat apskričių centruose esančios PGT atsakingos už valstybinės reikšmės objektų likvidavimo planų rengimą. Be to, jos vykdo visas minėtas rajonuose ir miestuose esančių PGT funkcijas.

Lietuvos Respublikoje yra 3 didesnės rizikos objektai (AB ,,Mažeikų nafta”, Lietuvos elektrinė ir VĮ Ignalinos atominė elektrinė), kuriuose gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus bei valstybinę priešgaisrinę priežiūrą atlieka Departamentui pavaldžios priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, tiesiogiai sudariusios sutartis dėl objektų apsaugos. Šie padaliniai, būdami šalia pavojingų objektų, užtikrina nenutrūkstamą priešgaisrinę priežiūrą ir atlieka gelbėjimo darbus, neleisdami išplisti avarijai. Todėl išvengiama pavojaus aplinkiniams gyventojams ir sumažinami galimi objekto nuostoliai. Šios tarnybos yra visiškai arba iš dalies išlaikomos saugomų objektų lėšomis.

Kasmet Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai užgesina nuo 15 iki 22 tūkst. įvairių gaisrų ir atlieka apie 5–6 tūkst. gelbėjimo darbų. 10 tūkstančių Lietuvos gyventojų vidutiniškai tenka 44 gaisrai. Gaisrai sudaro 71 proc., o gelbėjimo darbai – 29 proc. išvykimų pagal aliarmo signalą. Miestuose ir miesteliuose vi

idutiniškai į incidentą atvykstama per 6–10 min., o kaimo vietovėse – per 14–20 min.

Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (apie 50 proc.), elektros įrenginių eksploatacijos taisyklių pažeidimai (apie 9 proc.), krosnių naudojimo priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai (apie 7 proc.), vaikų išdykavimas su ugnimi (apie 3 proc.), padegimai (apie 3 proc.) bei kitos priežastys.
Valstybinė priešgaisrinė priežiūra
Valstybinę priešgaisrinę priežiūrą atlieka Departamento Vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnai bei apskričių centrų, rajonų (miestų) ir ūkio subjektų priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnai.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai kontroliuoja, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kaip projektiniai ir techniniai sprendimai atitinka priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinančius objektų priešgaisrinę saugą. Tiria gaisrus, įstatymų nustatytais atvejais atlieka ikiteisminį tyrimą, tikrina, ar pateikiami statinių projektai atitinka priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Įstatymų nustatyta tvarka nustato statinio projektavimo sąlygas ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi vykdant statybą. Dalyvauja statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos darbe, teikia pasiūlymus įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, rengiančioms priešgaisrinės saugos mokymo programas. Vadovaudamiesi gaisrų prevencijos priemonių ir gaisrų analize, rengia ir teikia valstybės, savivaldybių institucijoms, kitoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms pasiūlymus, kaip gerinti gyvenamųjų vietovių ir objektų priešgaisrinę būklę bei apsaugą. Konsultuoja asmenis, gaminančius priešgaisrinę įrangą. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai informuoja visuomenę priešgaisrinės saugos klausimais, skleidžia priešgaisrinės saugos žinias, organizuoja priešgaisrinės techninės literatūros, lankstinių ir plakatų priešgaisrinės saugos tema leidimą, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis priešgaisrinės saugos klausimais, dalyvauja valstybės, savivaldybių institucijų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų sudaromų komisijų priešgaisrinės saugos klausimams spręsti veikloje.
Už priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymą valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai turi teisę uždrausti fiziniams ir juridiniams asmenims eksploatuoti statinius, atskiras patalpas (išskyrus gyvenamąsias), įrenginius, įrangą. Sustabdyti statinių statybos, rekonstravimo, remonto darbus, įrenginių gamybą, technologinių linijų naudojimą, jeigu yra priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, dėl kurių gali kilti gaisras, sprogimas. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai turi teisę uždrausti fiziniams ir juridiniams asmenims eksploatuoti statinius, jeigu neužtikrinama juose ir aplinkiniuose objektuose esančių žmonių sauga arba jeigu nevykdomi rašytiniai valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų nurodymai. Taip pat įstatymų nustatyta tvarka priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidėjams skirti administracines nuobaudas.

Pareigūnų mokymas
Pirminės grandies pareigūnai mokomi Departamento profesinio mokymo įstaigoje – Ugniagesių gelbėtojų mokykloje, kurioje pagal įvairias mokymo programas vyksta ne tik valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos įvairių grandžių pareigūnų bazinis mokymas ir tęstinis kvalifikacijos kėlimas, bet ir rajonų savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių, įvairių įmonių ir organizacijų darbuotojų, atsakingų už priešgaisrinę, darbų bei civilinę saugą, mokymas.

Ugniagesių gelbėtojų mokykla vidutiniškai per metus parengia nuo 120 iki 200 ugniagesių gelbėtojų. Ateityje numatoma, kad kvalifikaciją kasmet kels apie 500 VPGT pareigūnų ir 2–3 tūkst. kitų organizacijų darbuotojų.

Šioje mokykloje taip pat rengiami ir kasmet atestuojami narai gelbėtojai iš šalies priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų pagal europinius standartus atitinkančius reikalavimus.

Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Civilinės saugos mokymo centras rengia civilinės saugos mokymus, kvalifikacijos kėlimo kursus, teikia metodinę pagalbą civilinės saugos mokymo srityje valstybės ir savivaldybių institucijoms, ūkio subjektams, visuomeninėms organizacijoms.

Ugniagesių gelbėtojų mokykla – vienintelė šalyje, rengianti kvalifikuotus, plataus profilio ugniagesius gelbėtojus Lietuvos priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms ir savivaldybių ugniagesių komandoms.

Vidurinės grandies pareigūnus Lietuvos priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai nuo 1992 metų rengia Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Pagal Departamento ir Varšuvos aukštosios priešgaisrinės tarnybos mokyklos sutartį gaisrinės saugos specialistus Lietuvai rengia ir minėta mokykla. Kasmet į ją siunčiami du pareigūnai, mokantys lenkų kalbą.
Gaisriniai tyrimai
Gaisrinių tyrimų centras tiria gaisrų priežastis, atlieka gaisrų technines ekspertizes, gaisrinius bandymus, rengia normatyvinius ir metodinius dokumentus. Šio centro darbuotojai vyksta tirti sudėtingų gaisrų, teikia metodinę pagalbą priešgaisrinės apsaugos bei policijos pareigūnams.

Kasmet Gaisrinių tyrimų centre atliekama apie 500–700 gaisrinių bandymų ir tyrimų. Čia išbandomi statybiniai gaminiai, įvairios dangos, gaisrinė įranga ir automatika, priešgaisrinės medžiagos, buitinė chemija, elektrotechnika, pirotechnika ir netgi žaislai. Sėkmingai naudojamas ir naujas įrengimas pastatų fasadų gaisriniam pavojingumui įvertinti.

Gaisrinių tyrimų centras įvertina gaisrinės ir gelbėjimo technikos, gaisrinės saugos įrenginių bei priešgaisrinių priemonių, gaisrinės automatikos įrenginių atitiktį standartams, kurie leidžia apsaugoti šalies rinką nuo nesaugios žmonių sveikatai ir žalingos aplinkai bei blogos kokybės produkcijos.

Gaisrinių tyrimų centre nuolat kaupiama ir plėtojama tarptautinių standartų (ISO), Europos (EN), Lietuvos LST ir kitų šalių standartų bazė, kuri remiasi Europos ir Tarptautinių standartizacijos komitetų rengiamais standartais ir metodiniais dokumentais. Gaisrinių tyrimų centre yra registras, kuriame registruojami visi gaunami standartai.

Gaisrinių tyrimų centro Cheminių ir radiacinių tyrimų laboratorija atlieka civilinės saugos valstybės rezervo, radiacijos lygio stebėjimo sistemos, jonizuojančiosios spinduliuotės matavimo priemonių techninę priežiūrą, privalomą periodinę metrologinę patikrą bei konservavimą. Taip pat atlieka civilinės saugos valstybės rezervo, kariuomenės, ūkio subjektų asmeninių apsaugos priemonių ir slėptuvių vėdinimo sistemos absorbcinių oro filtrų laboratorinius bandymus.

Gaisriniai bandymai atliekami pagal tarptautinius ir Lietuvos standartinius metodus. Kitos analogiškos organizacijos Lietuvoje nėra.
Veiklos kryptys
Siekdamas tobulinti VPGT veiklą, Departamentas iki 2010 metų yra numatęs šias pagrindines veiklos kryptis:

1. Suderinti galiojančius ir kurti naujus teisės aktus, reglamentuojančius civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos veiklą, gaisrų gesinimą ir gelbėjimo darbus, gaisrų ir kitų ekstremalių situacijų prevenciją;

2. Modernizuoti gaisrinę techniką ir gelbėjimo įrangą, siekiant užtikrinti veiksmingą ekstremalių situacijų likvidavimą;

3. Stiprinti materialinę techninę mokymo bazę, siekiant užtikrinti tinkamas pareigūnų profesinio parengimo sąlygas;

4. Didinti tarnybos pareigūnų kompetenciją, siekiant užtikrinti operatyvios bei kvalifikuotos pagalbos teikimą visuomenei;

5. Kelti visuomenės sąmoningumą priešgaisrinės ir civilinės saugos srityje, siekiant mažinti gaisrų ir kitų ekstremalių situacijų bei jose žuvusių žmonių skaičių;

6. Diegti naujas informacines ir telekomunikacines technologijas, siekiant operatyvaus pajėgų valdymo;

7. Renovuoti gaisrinių komandų pastatus, siekiant užtikrinti tinkamas darbo sąlygas pareigūnams bei gaisrinės technikos saugojimą;

8. Kurti tarptautinės pagalbos būrį, siekiant tapti lygiaverčiais užsienio šalių gelbėjimo tarnybų partneriais;

9. Vykdyti rizikos faktorių analizę, siekiant identifikuoti iškylančias naujas grėsmes bei tinkamai pasirengti jas valdyti.

Leave a Comment