Prekių ženklų teisinė apsauga Lietuvoje ir kitose ES šalyse

TURINYS

Įvadas 3
1. Prekių ženklai 4
2. Prekių ženklo apsauga Lietuvoje 5
2.1. Plačiai žinomų prekių ženklų apsauga 6
2.2. Prekių ženklų registravimas 7
2.3. Mokesčiai 7
2.4. Ženklo registracijos galiojimas 9
2.5. Ženklo registracijos suteikiamos teisės 9
2.6. Ženklo išregistravimas 10
3. Prekių ženklo apsauga ES 11
3.1. Nacionalinė apsauga 11
3.2. Bendrijos prekių ženklas 11
3.3. Tarptautinė prekių ženklo registracija 13
Išvados 15
Literatūra 16Įvadas
Jau nuo senų laikų gamintojai mato būtinybę išskirti savo gaminius iš kitų gamintojų dirbinių. Vystantis ekonomikai, prekių ženklų reikšmė vis labiau ir labiau didėjo. Jie tapo galingu ginklu kovoje su konkurentais, o tai sąlygojo būtinybę suteikti prekių ženklams teisinę apsaugą, sukuriant ženklų registracijos sistemą, kai asmeniui, įregistravusiam prekės ženklą, pripažįstama nuosavybės teisė į jį, taigi suteikiama teeisė uždrausti tapatų ar panašų žymenį naudoti kitiems.

Parduodamų vietinėse rinkose bei eksportuojamų į kitas valstybes Lietuvos ūkio subjektų prekių ir paslaugų srautai skatina susirūpinti prekių ženklo apsauga ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, kadangi prekių ženklo apsauga yra teritorinio pobūdžio, t. y. registravus prekių ženklą Lietuvoje, jis ir bus saugomas tik Lietuvoje. Tačiau kaip prekinį ženklą apsaugoti tarptautiniu mastu? Tam atsirado įvairūs tarptautiniai susitarimai, teisės aktai, įstatymai, kuriuos ir aptarsime šiame darbe.
Keliami tokie uždaviniai :
1. Apibrėžti prekės ženklo sąvoką.
2. Išnagrinėti prekių žeenklo teisinę apsaugą Lietuvoje;
3. Išnagrinėti prekių ženklo teisinę apsaugą ES;1. Prekių ženklai
Prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Prekių ženklui prilyginamas ir ženklas, skirtas pa

aslaugoms žymėti.
Taigi, pagrindinė prekių ženklo funkcija – tai prekės šaltinio identifikavimas. Vaizdingiau būtų galima pasakyti, kad prekių ženklai – tai kalba, kuria gamintojai kalbasi su vartotojais. Kartais ženklai tampa taip gerai žinomais ir prie jų taip priprantama, kad mums net nereikia naudoti daikto pavadinimo, o tik ženklą, kuris jį žymi. Pavyzdžiui, kai kas nors sako: „Mes sėdome į „Mercedes“, nuvažiavome į „Akropolį“, pasėdėjome „Čili picoje“, po to užsukome į „Maximą“, nusipirkome „Sprite“, „Estrella“ ir dar visokių skanėstų“. Tiems, kurie suprato, apie ką buvo kalbama, visi arba kai kurie pavadinimai be žodynuose pateiktų reikšmių taip pat įgavo ir visiškai kitokias reikšmes. Vargu, ar kas nors prisiminė, kad „Mercedes“ – tai moters vardas, „Akropolis“ – istoriškai įžymi vieta Graikijoje ir t.t.
Labai dažnai prekių ženklas – tai anoniminis prekės šaltinio iddentifikatorius. Vartotojai net negali pasakyti, kaip vadinasi įmonė, kuriai priklauso ženklas. Egzistuoja nemažai atvejų, kai prekių ženklas turėdavo tokį pasisekimą, kad įmonė nuspręsdavo pakeisti savo pirminį pavadinimą į naująjį, t.y., prekių ženklas tapdavo naujuoju įmonės pavadinimu.
Antroji prekių ženklo funkcija – užtikrinti prekės ar paslaugos kokybę. Jei vartotojas yra patenkintas kokybe, jis greičiausiai ateityje vėl norės įsigyti tą pačią prekę, būdamas tikru, kad gaus tą pačią kokybę.
Trečioji funkcija, kurią ženklas atlieka po to, kai jau įgyja tam tikrą reputaciją tarp vartotojų – tai reklaminė pr
riemonė, kuri užtikrina rinkos nišą naujai pasirodžiusiai prekei. Dažnai vartotoją su kai kuriais prekių ženklais sieja emocinis ryšys bei ypatingas pasitikėjimas.
Nors prekių ženklas, kaip ir kitokios formos intelektinė nuosavybė, nėra daiktas, jis turi savo vertę. Iš pradžių, ši vertė tolygi registravimo išlaidoms. Vėliau, kai ženklas įgyja reputaciją, jo vertė gali išaugti. Kai kuriais atvejais, prekių ženklo vertė yra didesnė už kitų įmonės aktyvų vertę. Patys brangiausi pasaulyje prekių ženklai įkainoti milijardais dolerių.
Prekių ženklo savininkas įgyja teises į ženklą jį įregistruodamas. Registracija pirmiausia suteikią teisę naudoti ženklą. Neįregistruoto prekių ženklo naudojimas gali būti susijęs su didele rizika. Kita ne mažiau svarbi registracijos paskirtis – tai išimtinių teisių į prekių ženklą įgijimas, t.y., teisių uždrausti kitiems gamintojams be jūsų sutikimo įregistruoti bei naudoti komercinėje veikloje tapačius ar panašius ženklus tokioms pačioms ar panašioms prekėms bei paslaugoms.
Išimtinės teisės negalioja automatiškai. Tam, kad jas būtų galima realizuoti, ženklo savininkas turi aktyviai ir tinkamai naudotis šiomis teisėmis, būtent:
• užprotestuoti panašių prekių ženklų (ar dizaino) registracijas;
• teisių pažeidimo atveju kreiptis į teismą;
• organizuoti muitinės kontrolę;
• ir t.t.
Teisės į prekių ženklą yra teritorinio pobūdžio, t.y., jos galioja tik tų šalių teritorijose, kuriose ženklas yra įregistruotas pagal nacionalinę, regioninę (Europos Bendrijoje – CTM) arba tarptautinę registracijos sistemą.
Išimtinės teisės galioja ne visoms bendrai, o tik toms prekėms ir (a
arba) paslaugoms, kurioms yra įregistruotas ženklas. Prekės ir paslaugos klasifikuojamos pagal Nicos klasifikaciją, kurioje prekės ir paslaugos yra suskirstytos į 45 klases: 34 prekių klases ir 11 paslaugų klasių. Patentinis patikėtinis suteiks rekomendacijas, kaip kuo tiksliau suformuluoti prekių ir paslaugų sąrašą, kad galima būtų gauti kuo platesnę ženklo apsaugą bei turėti galimybę ateityje naudoti ženklą ir kitoms prekėms bei paslaugoms.
Prekių ženklo registracijos galiojimo terminas yra neribotas su sąlyga, kad jis pratęsiamas kas 10 metų. Kai kurių įmonių ženklams jau daugiau nei 100 metų.2. Prekių ženklo apsauga Lietuvoje
Prekių ženklų apsaugą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Prekių ženklų įstatymas ir Prekių ženklų registracijos taisyklės ZR/03/2004. LR prekių ženklų įstatymas prekių ženklą apibrėžia kaip bet kokį žymenį, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Prekių ženklui taip pat prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti. Prekių ženklo teisinė apsauga prasideda nuo to momento, kai jis įrašomas į prekių ženklų registrą.
Prekių ženklų apsaugą reglamentuoja ir LR Civilinis kodeksas, kurio 1.114 straipsnyje įtvirtinta, kad teisė į prekių (paslaugų) ženklus yra asmeninė neturtinė teisė, kartu tai yra vertybė, su kuria įstatymai sieja tam tikrą teisinių padarinių atsiradimą. Įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinei veiklai naudoti bet kokį žymenį, kuris yr
ra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir paslaugoms.2.1. Plačiai žinomų prekių ženklų apsauga
Išskirtinis įstatymų leidėjo, teismų ir visuomenės dėmesys skiriamas plačiai žinomų prekių ženklų apsaugai bei jų naudojimui. LR prekių ženklų įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja plačiai žinomų prekių ženklų teisinę apsaugą numatant, kad ženklas LR gali būti pripažintas plačiai žinomu, jeigu jo naudojimo ar reklamavimo rezultatai rodo, kad jis yra gerai žinomas tam tikrame visuomenės sluoksnyje. Plačiai žinomų prekių ženklų savininkams suteikiama papildoma tokio ženklo apsauga, t.y. netgi jeigu toks ženklas nėra įregistruotas, savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo naudoti pramonėje ar komercinėje veikloje bet kurį žymenį, kurį galima palaikyti plačiai žinomo ženklo atgaminiu, imitacija ar vertimu ir kitus gali suklaidinti dėl tapačių ar panašių prekių, kurioms plačiai žinomas prekių ženklas naudojamas. Tuo tarpu pripažinto plačiai žinomo įregistruoto prekės ženklo savininkas, be bendrų prekių ženklo savininkui numatytų teisių, turi ir teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo pramonėje ar komercinėje veikloje naudoti žymenį, kurį galima palaikyti plačiai žinomo ženklo atgaminiu, imitacija ar vertimu ir kuris gali suklaidinti, nes tuo žymeniu pažymėtas netapačias ir nepanašias prekes ir/ar paslaugas galima susieti su tomis prekėmis ir/ar paslaugomis, kurios žymimos plačiai žinomu prekių ženklu ir dėl to gali būti pažeistos registruoto plačiai žinomo prekių ženklo savininko teisės.
Ženklas pripažįstamas plačiai žinomu Lietuvoje tik teismine tarka. Tik teismas, būdamas vienintele institucija, galinčia pripažinti ženklą plačiai žinomu, savo nuožiūra vertina ar prašomas pripažinti plačiai žinomu ženklas iš tikrųjų yra plačiai paplitęs ir gerai žinomas visuomenėje. Įsidėmėtina tai, jog platų prekės ženklo žinomumą galima įrodinėti nuo bet kurios datos, ne tik nuo ieškinio padavimo datos. Galima daryti prielaidą, kad plačiai žinomu ženklu teismas gali pripažinti ir tokį prekinį ženklą, kuris Lietuvoje dar nėra naudojamas, tačiau jo savininkas aktyviai reklamuoja šį ženklą. Siekiant, kad teismas pripažintų prekinį ženklą plačiai žinomu, jis turi būti naudojamas ar reklamuojamas ir to rezultatai rodo, kad jis yra gerai žinomas tam tikrame visuomenės sluoksnyje.
Ženklai, kuriems taikoma Prekės ženklų įstatymo nustatyta teisinė apsauga, gali būti sudaryti iš šių žymenų:
1) žodžių, asmenų pavardžių, vardų, meninių pseudonimų, juridinių asmenų pavadinimų, šūkių;
2) raidžių, skaitmenų;
3) piešinių, emblemų;
4) erdvinių formų (gaminių išorinio vaizdo, jų pakuotės ar talpyklos);
5) spalvos ar spalvų derinio, jų kompozicijos;
6) bet kokio iš aukščiau nurodytų 1–5 punktų žymenų derinio.2.2. Prekių ženklų registravimas
Pagal Prekių ženklų įstatymą bei Prekių ženklų registracijos taisykles paraiškos paduodamos tiesiai į Valstybinį patentų biurą . Nacionalinė prekės ženklo registracija leidžia ženklo savininkui išvengti situacijos, kuomet naudojamas klaidinamai panašus ar tapatus ženklas analogiškoms prekėms.
Prekių ženklų registracijos taisyklės nustato paraiškos įregistruoti ženklą padavimo, paraiškos ir ženklo ekspertizės, apeliacijos padavimo, paraiškos atšaukimo, ženklo įregistravimo, ženklo registracijos užprotestavimo, liudijimo išdavimo, Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro duomenų paskelbimo, pakeitimų įrašymo į paraišką ir Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą, ženklo išregistravimo, ženklo registracijos galiojimo termino pratęsimo, teisės į ženklą perdavimo, licencijos suteikimo, teisės į ženklą įkeitimo ar arešto, duomenų apie ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar registracijos panaikinimą įrašymo į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą tvarką. Taisyklės reglamentuoja ir Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo taikymą Lietuvos Respublikoje tiek, kiek tai numato šis Reglamentas – paraiškos Bendrijos prekių ženklui registruoti padavimo per Valstybinį patentų biurą ir Bendrijos prekių ženklo paraiškos ar Bendrijos prekių ženklo registracijos pakeitimo nacionaline paraiška tvarką.2.3. Mokesčiai
Už paraiškos padavimą, ženklo įregistravimą, paskelbimą ir liudijimo išdavimą, paraiškos ir Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro duomenų pakeitimus, išrašus iš šio registro, teisės į ženklą perdavimo ir licencinės sutarties įregistravimą, apeliacijos ar protesto pareiškimą, paraiškos Bendrijos prekių ženklui registruoti padavimą per Valstybinį patentų biurą bei kitus Valstybiniame patentų biure atliekamus veiksmus turi būti sumokėtas nustatytas mokestis. Mokesčių dydį, konkrečius veiksmus, už kuriuos turi būti sumokėti mokesčiai, mokesčių mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai.

1. lentelė Mokesčių už prekių ženklo registravimą ir su tuo susijusių dokumentų išdavimą bei prekių ženklo galiojimo termino pratęsimą dydžiai (Litais)

1. Už paraiškos įregistruoti prekių ženklą (toliau – paraiška) padavimą
240
1.1. Už kiekvieną daugiau kaip vieną paraiškoje nurodytą prekių ir (ar) paslaugų klasę
120
2. Už tarptautinės paraiškos nagrinėjimą 200
2.1. Už kiekvieną daugiau kaip vieną paraiškoje nurodytą prekių ir (ar) paslaugų klasę paduodant tarptautinę paraišką
100
3. Už nacionalinės ženklo registracijos pakeitimą tarptautine registracija
240
4. Už prašymą pratęsti Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo nustatytą terminą
80
5. Už prašymą atkurti Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo nustatytą praleistą terminą
120
6. Už registravimą, paskelbimą ir registracijos liudijimo išdavimą 240
7. Už prekių ženklo galiojimo termino pratęsimą 240
7.1. Už kiekvieną daugiau kaip vieną prekių ir (ar) paslaugų klasę pratęsiant prekių ženklo galiojimo terminą
120
8. Už pakeitimo įrašymą paraiškoje ar Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre
120
9. Už apeliacijos pareiškimą 120
10. Už protesto pareiškimą 320
11. Už teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą prekės ženklą perdavimo sutarties registravimą
400
12. Už licencinės (sublicencinės) sutarties duomenų įrašymą į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą
300
13. Už išrašo iš Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro išdavimą 120
14. Už paraiškos patvirtintos kopijos išdavimą 80
15. Už registracijos liudijimo dublikato išdavimą 120
16. Už susipažinimą su kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatais 40
17. Už paraiškos Bendrijos prekių ženklui registruoti padavimą per Valstybinį patentų biurą
1002.4. Ženklo registracijos galiojimas
Pradinis ženklo registracijos galiojimo terminas yra 10 metų nuo paraiškos padavimo dienos. Pasibaigus šiam terminui, ženklo registracijos galiojimas gali būti pratęsiamas visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 10 metų.2.5. Ženklo registracijos suteikiamos teisės
Įregistruotas ženklas Lietuvos Respublikoje galioja tik toms prekėms ir (ar) paslaugoms, kurios yra nurodytos ženklo registracijos liudijime. Papildyti prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti įregistruotas ženklas, sąrašą ženklo savininkas gali tik šio įstatymo nustatyta tvarka padavęs naują paraišką.
Įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra:
1) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms;
2) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu;
3) tapatus įregistruotam ženklui nepanašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai panašus į jį, jeigu įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputaciją ir jeigu dėl neteisėto tokio žymens vartojimo įgyjamas nesąžiningas pranašumas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo reputacijai.
Ženklo savininkas, vadovaudamasis prekių ženklų įstatymu, gali uždrausti:
1) tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę;
2) siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas;
3) importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes;
4) naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje;
5) gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos 1–4 punktuose nurodytus veiksmus.2.6. Ženklo išregistravimas
Bet kurio suinteresuoto asmens prašymu teismas ženklo registraciją gali panaikinti, jeigu po ženklo įregistravimo datos:
1) dėl savininko veiksmų ar nepakankamo aktyvumo toje prekybos ar verslo srityje, kur prekiaujama prekėmis ir (ar) teikiamos paslaugos, kurioms ženklas buvo įregistruotas, ženklas tapo bendriniu pavadinimu arba jį ėmė taip traktuoti kiti;
2) pats ženklo savininkas arba jo sutikimu kitas asmuo žymėjo ženklu prekes ir (ar) paslaugas, kurioms jis buvo įregistruotas, taip, kad galėjo klaidinti visuomenę dėl tų prekių ir (ar) paslaugų rūšies, kokybės ar geografinės kilmės.
Ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu per penkerius metus po ženklo registracijos liudijimo išdavimo dienos ženklo savininkas Lietuvos Respublikoje nepradėjo naudoti ženklo ar rimtai nesirengė juo žymėti prekes ir (ar) paslaugas, kurioms tas ženklas buvo įregistruotas, arba jeigu ženklas nebuvo naudojamas penkerius metus iš eilės, išskyrus atvejus, kai naudoti ženklą sutrukdė rimtos priežastys, pavyzdžiui, importo suvaržymas ar kitos nuo ženklo savininko valios nepriklausančios aplinkybės. Negalima reikalauti, kad numatytais pagrindais ženklo registracija būtų panaikinta, jeigu tarp penkerių metų jo nenaudojimo laikotarpio pabaigos ir prašymo panaikinti ženklo registraciją pateikimo teismui dienos iš tikrųjų buvo imta arba iš naujo pradėta ženklą naudoti.
Priimant sprendimą dėl registracijos panaikinimo, neturi būti atsižvelgiama nė į vieną iš šių aplinkybių:
1) ženklas buvo pradėtas naudoti ar jo naudojimas buvo atnaujintas per tris mėnesius iki prašymo panaikinti ženklo registraciją padavimo teismui dienos;
2) ženklas pradėtas naudoti iš karto pasibaigus nepertraukiamam penkerių metų nenaudojimo laikotarpiui;
3) savininkas pradėjo ženklą naudoti ar atnaujino jo naudojimą po to, kai sužinojo, kad gali būti paduotas ar yra paduotas prašymas teismui dėl registracijos panaikinimo.
Panaikinus ženklo registraciją aukščiau numatytais pagrindais, registracijos panaikinimas įsigalioja nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.3. Prekių ženklo apsauga ES
Prekių ženklą Europos Sąjungos valstybėse narėse galima registruoti dviem būdais: nacionalinėje kiekvienos valstybės žinyboje arba Vidaus rinkos harmonizavimo tarnyboje (OHIM), įsikūrusioje Alikantėje, Ispanijoje3.1. Nacionalinė apsauga
Prekių ženklo registracija nacionalinėje kiekvienos valstybės žinyboje nedaug kuo skiriasi nuo prekių ženklo registracijos Lietuvoje. Reikia paduoti paraišką registruoti prekių ženklą kiekvienos valstybės, kurioje siekiama apsaugoti prekių ženklą, žinybai, sumokėti kiekvienos valstybės nustatytus mokesčius, turėti kiekvienoje valstybėje po atstovą, kuris rūpintųsi prekių ženklo registracija ir t.t. Viso to pasekoje prekių ženklas bus saugomas išimtinai tik toje valstybėje, kurioje yra registruotas, tai reiškia, kad, jeigu registruosite prekių ženklą Ispanijoje, Vokietijoje jis saugomas nebus. Išimtinais atvejais toks variantas tinka, tačiau Europos Sąjungos teritorijoje jis neužtikrins pilnos prekių ženklo apsaugos ir, priklausomai nuo pasirinkto valstybių skaičiaus, gali būti gana brangus.3.2. Bendrijos prekių ženklas
Europos Sąjunga prekių ženklo apsaugos problemai išspręsti pasiūlė gana pažangią Bendrijos prekių ženklo sistemą. Pirmasis Bendrijos prekių ženklas buvo pareikštas registruotas 1996 metų sausio mėnesio 1 dieną ir nuo tos dienos sistema sėkmingai veikia. Tai įrodo skaičiai – iki 2002 metų pabaigos pateikta apie 300 000 paraiškų registruoti Bendrijos prekių ženklą.
Bendrijos prekių ženklą pareikšti registruoti gali gana platus ratas asmenų. Tokiu būdu siekiama skatinti naudojimąsi šia sistema. Lietuviai, deja, gana pasyvūs – kol kas yra tik 3 “lietuviški” Bendrijos prekių ženklai.
Bendrijos prekių ženklo sistema suteikia galimybę registruoti prekių ženklą visoje Europos Sąjungos teritorijoje paduodant vieną paraišką, vienai žinybai, sumokant vieną mokestį ir turint tik vieną atstovą (arba jo visai neturint). Tai aiškūs sistemos privalumai. Yra ir kitų, gana specifinių sistemos savybių, kurios ją daro itin patrauklią, tačiau yra ir tam tikrų trūkumų, pavyzdžiui, Bendrijos prekių ženklo vieningumas (kuris šiaip jau yra deklaruojamas kaip privalumas) – Bendrijos prekių ženklas yra nagrinėjamas visų valstybių narių atžvilgiu, o tai reiškia, kad jeigu Italijos įmonės pareikštas Bendrijos prekių ženklas, pavyzdžiui, jei olandų kalba jis reiškia “stalas” – nebus registruojamas, arba jeigu panašus prekių ženklas jau yra registruotas Vokietijoje, Bendrijos prekių ženklo registracija suinteresuoto asmens prašymu bus pripažinta negaliojančia visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Į tai reiktų atsižvelgti svarstant, kokią apsaugą prekių ženklui geriausiai pasirinkti.
Lietuvos ūkio subjektams ypač turėtų būti aktualu tai, kad, įstojus į Europos Sąjungą, prekių ženklo apsauga išsiplėtė visose ES valstybėse ir be jokio papildomo mokesčio. Iš esmės tai reiškia, kad užregistravus prekių ženklą šiandien, 2009 metų gegužę, jis bus saugomas jau 27 valstybių teritorijoje. Tačiau čia reikia žinoti vieną detalę – 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį. Pateikus paraišką registruoti Bendrijos prekių ženklą prieš 6 mėnesius iki naujų narių įstojimo į Europos Sąjungą, jis bus registruojamas atsižvelgiant tik į dabartinių Europos sąjungos narių reikalavimus prekių ženklui, o pateikus paraišką registruoti Bendrijos prekių ženklą per 6 mėnesių periodą iki naujų narių įstojimo į Europos Sąjungą, reikės atsižvelgti ir į naujų narių prekių ženklų savininkų teises.
Tai reiškia, kad, prisijungus naujoms valstybėms prie Europos Sąjungos, Bendrijos prekių ženklas, pateiktas registruoti per 6 mėnesių periodą iki naujų narių įstojimo į Europos Sąjungą, pavyzdžiui, bus klaidinamai panašus į valstybėje – narėje nacionaliniu lygiu registruotą prekių ženklą, jo registracija galės bus pripažinta negaliojančia visoje Europos Sąjungoje, tuo tarpu, pateikus paraišką registruoti Bendrijos prekių ženklą prieš 6 mėnesius iki naujų narių įstojimo į Europos Sąjungą, daugiausia ką galės padaryti ankstesnio nacionalinio prekių ženklo savininkas – tai teismine tvarka uždrausti Bendrijos prekių ženklą naudoti tik toje valstybėje. Taigi, jeigu planuojate apsaugoti savo prekių ženklą Europos Sąjungoje, paskubėkite pateikti paraišką Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybai.
Kaip jau supratote, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, iš esmės tapo leidžiama koegzistuoti prekių ženklams tiek registruotiems nacionalinėse valstybių naujų narių žinybose, tiek Vidaus rinkos harmonizavimo tarnyboje, pavyzdžiui, pilnai įmanoma, kad gerai pasaulyje žinomas prekių ženklas “xxx” Lietuvoje bus registruotas vieno asmens vardu, o Europoje – kito asmens vardu. Nuvilsime taip vadinamus “piratus”, kurie norėtų pasipelnyti nacionaliniu lygiu registruodami žinomus kitų asmenų prekių ženklus su tikslu juos parduoti tikrajam savininkui. Europos Sąjunga sugalvojo gana konkretų kovos būdą – jeigu bus nustatyta, kad nacionalinis prekių ženklas buvo registruotas turint nesąžiningų ketinimų, jo savininkas savo teisių panaudoti negalės.
Tiek trumpai apie Bendrijos prekių ženklą. No.rint rasti tinkamiausią apsaugos būdą prekių ženklui už Lietuvos ribų, reikia atsižvelgti į daugelį individualių kriterijų, būdingų tam tikram ūkio subjektui. Tik pilnai išsiaiškinus poreikius ir galimybes, galima pasirinkti optimaliausią apsaugos variantą. Todėl verta pamastyti apie dar vieną alternatyvą – tarptautinę prekių ženklo registraciją.
2009 m. kovo 31 dieną Europos Komisija priimė reglamentą (Nr. 355/2009), kuriuo nustatomi nauji atskirų Europos Sąjungos vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklai ir dizainas) (toliau – OHIM) mokamų mokesčių dydžiai. Nauji mokesčiai, susiję už Bendrijos prekių ženklų registravimu, įsigalioja nuo 2009 m. gegužės 1 d. Už paraiškos Bendrijos prekių ženklui padavimą (popierine forma) reikia mokėti 1050 Eur., už paraiškos Bendrijos prekių ženklui padavimą (elektroniniu būdu) – 900 Eur., už paraiškos Bendrijos prekių ženklo – kolektyviniam ženklui padavimą – 1800 Eur.3.3. Tarptautinė prekių ženklo registracija
Tęsiant prekių ženklo apsaugos už Lietuvos ribų temą, reiktų trumpai papasakoti apie tarptautinę prekių ženklo registraciją. Tarptautinę prekių ženklo registraciją reglamentuoja 1891 metų Madrido sutartis dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos ir 1989 metų Madrido protokolas, prie kurio prisijungė ir Lietuvos Respublika.
Dėl šių sutarčių prekių ženklą vienos registracijos pagalba galima apsaugoti 71 pasaulio valstybėje paduodant tik vieną paraišką vienai patentų žinybai – Pasaulinei Intelektinės Nuosavybės Organizacijai (PINO) per nacionalinę žinybą, užpildytą viena kalba ir sumokant 870 eurų mokestį viena valiuta bei naudojantis vieno atstovo paslaugomis.
Madrido sistema dažniausiai naudojasi asmenys, plečiantys veiklą į daugelio valstybių teritorijas. Vienas didžiausių tarptautinės prekių ženklo registracijos privalumų yra jos nepriklausomumas. Tai reiškia, kad, pripažinus negaliojančia prekių ženklo registraciją vienoje valstybėje, jos tarptautinė registracija kitose valstybėse lieka galioti. Tiesa, ši taisyklė negalioja pirmuosius registracijos galiojimo 5 metus, kadangi, remiantis Madrido sistemą reglamentuojančiomis normomis, jeigu nacionalinė prekių ženklo registracija, kurios pagrindu buvo registruotas tarptautinis prekių ženklas, yra pripažįstama negaliojančia, visa tarptautinė registracija yra negaliojanti. Ši Madrido sistemos savybė dažniausiai yra pripažįstama kaip jos trūkumas.
Madrido sistema yra patraukli tuo, kad valstybių, kuriose bus saugomas prekių ženklas, sąrašą bet kada galima papildyti naujomis, t. y. tos pačios registracijos pagrindu papildomai išplėsti prekių ženklo apsaugą kitose valstybėse. Tai ypatingai svarbu sparčiai besiplečiančioms įmonėms. Vienas trūkumas – šiose valstybėse prekių ženklas ir bus saugomas tik nuo tos dienos, kai apsauga toje valstybėje yra registruojama PINO.
Reikia žinoti, kad beveik kiekviena valstybė, kurioje galioja tarptautinė prekių ženklo registracija, turi savo individualų skirtingą mokestį už tarptautinės prekių ženklo registracijos išplėtimą. Tai reiškia, kad prekių ženklo savininkas, norėdamas išplėsti prekių ženklo registraciją naujose valstybėse, PINO privalės sumokėti tam tikrus konkrečios valstybės mokesčius. Į tai reiktų atsižvelgti planuojant prekių ženklo apsaugos biudžetą. Kita vertus, sumokėjus gana didelius registravimo mokesčius, reikės mokėti mažesnius, palyginus su nacionaliniais, registracijos atnaujinimo mokesčius. Taip pat mažiau kainuos ir atstovo paslaugos.Išvados
Pagrindinės prekių ženklo apsaugos priemonės yra tokios kaip Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo ar sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, Europos Sąjungos teisės aktai, tokie kaip Europos Sąjungos Pirmoji Tarybos Direktyva dėl valstybių narių prekių ženklų įstatymų derinimo, kurie reglamentuoja būtent registruotų prekių ženklų apsaugą.
Nagrinėjant prekių ženklų apsaugą įvairiose valstybėse, pastebimos dvi kryptys: vienos valstybės pripažįsta nuosavybės teisę į prekės ženklą tiek nuo jo įregistravimo atitinkamame prekių ženklų ir patentų registre, tiek ir nuo ženklo naudojimo komercinėje ar ūkinėje veikloje, kitos laikosi požiūrio, kad tik ženklo registracija suteikia išimtines teises į jį.
Prekių ženklus tikslinga registruoti, siekiant juos apsaugoti nuo padirbinėjimo ar plagijavimo. Prekių ženklų registravimas yra svarbi kiekvieno gamintojo ar prekybininko veiklos sritis, didinanti prekių ar paslaugų atpažįstamumą. Jų kūrimas ir plėtojimas užtikrina vartotojo ir gamintojo ryšį, tuo būdu padeda vartotojui pažinti nuolat vartojamus ženklus ir įgyti pasitikėjimą jais. Prekių ženklų registravimas apsaugo gamintoją, prekybininką ar paslaugos tiekėją nuo galimo neteisėto priklausančių ženklų panaudojimo. Auganti vidaus rinka ir Lietuvos integravimas į Europos Sąjungą įpareigoja Lietuvos gamintojus, prekybininkus ir paslaugų tiekėjus registruoti ženklus tiek šalies viduje, tiek ir užsienyje. Galimybė registruoti ženklus užsienyje tarptautiniu būdu yra greitesnė bei sąlyginai pigesnė. Norint nuolatos sekti panašių ženklų registravimą ir užsitikrinti, kad turintys tapatybių ženklai nebūtų registruoti, rekomenduotina bendradarbiauti su patentų agentūromis.
Nukrypstant šiek tiek nuo Europos, bet tai visiškai nereiškia, kad tai neliečia Europos. Priešingai, norime kiek akcentuoti Kinijos poziciją prekių ženklų klausimais. Jau turbūt visi pastebėjome, kad nemažai Kinijos kompanijų akivaizdžiai kopijuoja pasaulinius prekių ženklus, tokius kaip Nokia, BMW ir kt. Tačiau valstybė tai toleruoja ir teisinė apsauga Kinijoje praktiškai nieko nelemia.Literatūra
1. http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=228745 (Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas)
2. http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=298250 (Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymas)
3. http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=236080 (Prekių ženklų registracijos Lietuvos Respublikoje taisyklės ZR/03/2004
4. http://lt.wikipedia.org/wiki/Prekės_Ženklas
5. http://www.npi.lt/site/Failai/TSKEG_prekez%20zenklas_final.pdf
6. http://www.vpb.lt/index_neig.php?p=0&l=LT&nn=372

Leave a Comment