Planiniu ekonominiu rodikliu apskaiciavimas

VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

Dieninių studijų skyriaus

DV02A gr. studentė

Marta FEDINA

UAB „ŽAVESYS“ BŪSIMOS VEIKLOS PLANINIŲ EKONOMINIŲ

RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMAS

Kursinis darbas

Darbo vadovė dėst. M. Vieraitienė

Vertinimas

Vilnius

2003

TURINYS

ĮVADAS 3TIRIAMOJI DALIS 4 Planuojamos parduoti produkcijos apimtis 4 Planuojamų pagaminti gaminių skaičius 4 Įmonės darbuotojų skaičius 4 Pagrindinių medžiagų poreikis produkcijai pagaminti 5 Išlaidos audiniams produkcijai pagaminti 5 Kitų medžiagų išlaidos produkcijai pagaminti 6 Išlaidos pagrindinėms medžiagoms produkcijai pagaminti 6 Būtinos įsigyti pagrindinės medžiagos per pusmetį 7 Išlaidos pagrindinėms medžiagoms per pusmetį 7 Pagrindinių darbininkų (vienetininkų) darbo užmokestis ir įmokossocialiniam draudimui 8 Pagalbinių darbininkų (laikininkų) darbo užmokestis ir įmokossocialiniam draudimui 9 Administracijos ir kitų darbuotojų darbo apmokėjimas ir įmokossocialiniam draudimui 9 Reikiamas patalpų plotas gamybinėms reikmėms 10 Bendras įmonės patalpų plotas 11 Elektros energijos poreikis ir išlaidos varikliams varyti 12 Elektros energijos poreikis it išlaidos patalpoms apšviesti 13 Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija 14 Netiesioginės gamybos išlaidos 15 Vieno gaminio gamybinė savikaina 16 Planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina 17 Įmonės veiklos sąnaudos 18 Vieno gaminio komercinė savikaina 19 Atskirų gaminių pelningumas 19 Įmonės bendrasis ir grynasis pelnas 20 Įmonės pardavimų bendrasis ir grynasis pelningumas 20IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 21LITERATŪRA 22

ĮVADAS

Vidutinių ir mažų įmonių steigimas, jų veiklos skatinimas – taišalies ekonomikos stiprinimo bei stabilumo pagrindas Reikėtų paminėti, kadvidutinės ir mažos įmonės yra vienos iš pagrindinių darbo vietų steigėjų.Mažas kapitalo poreikis, lengvesnis valdymas, greitas reagavimas į rinkospokyčius, konkurencijos didelėms įmonėms sudarymas, naujų ir geresnėskokybės prekių ir paslaugų kūrimas, be to, smulkieji verslai yradažniausiai pelningesni ir labiau atitinka rinkos sąlygas, – visą taipagrindiniai mažųjų ir vidutinių įmonių privalumai, kurių, aišku, yra irdaugiau. Kursinio darbo tikslas – įtvirtinti teorines žinias bei įgyti

praktinių įgūdžių, taip pat įsisavinti įmonės veiklos ekonominių rodikliųskaičiavimo metodiką. Reikia apskaičiuoti UAB „Žavesys“ busimos veiklos planiniusekonominius rodiklius, kad įvertinti ir prognozuoti jos veiklos rezultatus,o taip pat, kad sumažinti riziką ir išvengti neigiamų pasekmių. Prieš pradedant UAB „Žavesys“ veiklą buvo ištirta rinka, surinktainformacija apie vartotojų poreikius bei konkurentus. Juk be to įmonėnepajėgs plėtoti verslo ir gauti iš jo pelno. Taigi, viską išanalizavus,buvo nuspręsta siūti moteriškus kostiumėlius ir sukneles. Galima pasakyti, kad šis darbas susideda iš dvejų dalių – taipagrindinė tiriamoji dalis, kurioje lentelėse pateikti skaičiavimai ir jųpaaiškinimai, ir išvados ir pasiūlymai, kurie, manau yra labai svarbūsskaičiavimų įvertinimui.

TIRIAMOJI DALIS 1 lentelė Planuojamos parduoti produkcijos apimtis

|Gaminių |Kiekis, vnt. |Pardavimo kaina, |Parduotina ||pavadinimas | |Lt |produkcija, Lt ||1. Suknelė |6242 |95 |592990 ||2. Kostiumėlis |1970 |160 |315200 ||Iš viso: |908190 |

Paaiškinimai: Parduotina produkcija (Lt) = kiekis (vnt.) * pardavimo kainos (Lt).

2 lentelė Planuojamų pagaminti gaminių skaičius

|Gaminių |Parduotina|Pagamintinos |Pagamintinos |Planuojamų ||pavadinimas|produkcija|produkcijos |produkcijos |pagaminti || |, vnt. |likučiai |likučiai |gaminių || | |laikotarpio |laikotarpio |skaičius, || | |pradžioje, vnt.|pabaigoje, vnt. |vnt. ||1. Suknelė |6242 |0 |300 |6542 ||2.Kostiumėl|1970 |0 |100 |1870 ||is | | | | |

Paaiškinimai Pagaminta produkcija = parduotina produkcija – pagamintosprodukcijos likučiai laikotarpio pradžioje + pagamintinos produkcijoslikučiai laikotarpio pabaigoje Suknelė: 6242 – 0 + 300 = 6542 Kostiumėlis: 1970 – 0 + 100 = 1870

3 lentelė Įmonės darbuotojų skaičius

|Darbuotojų grupės |Darbuotojų skaičius, žm. ||1. Pagrindiniai darbininkai |24 ||2. Pagalbiniai darbininkai |2 ||3. Administracija ir kiti |7 ||darbuotojai | ||Iš viso: |33 |

Paaiškinimai: Visi duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties: Pagrindiniai darbininkai: 20 siuvėjų ir 4sukirpėjai (5 punktas); Pagalbiniai darbininkai: 2 žm. (8 punktas); Administracija ir kiti darbuotojai: 7 žm. (10 punktas).

4 lentelė Pagrindinių medžiagų poreikis produkcijai pagaminti

|Gaminių |Medžiagų sunaudojimo |Planuojamų|Medžiagų poreikis ||pavadinimas |norma vienam gaminiui,|pagaminti |produkcijai pagaminti,|| |m |gaminių |m || | |skaičius, | || | |vnt. | || |Vilna |Šilkas|Pamušali| |Vilna |Šilkas|Pamušali|

| | | |nis | | | |nis || | | |audinys | | | |audinys ||1. Suknelė |- |2 |1,5 |6542 |- |13094 |9813 ||2. |2,8 |- |2,6 |1870 |5236 |- |4862 ||Kostiumėlis | | | | | | | ||Iš viso: | | | | |5236 |13094 |14675 |

Paaiškinimai: Norint sužinoti medžiagų poreikį produkcijai pagaminti, reikiaplanuojamų pagaminti gaminių skaičių padauginti iš medžiagų sunaudojimonormos vienam gaminiui. Suknelė: 6542 * 2 = 13094 m šilko; 6542 * 1,5 = 9813 m pamušalinio audinio. Kostiumėlis: 1870 * 2,8 = 5236 m vilnos; 1870 * 2.6 = 4862 m pamušalinio audinio. Iš viso pamušalinio audinio reikės 14675 m., nes suknelei reikia9813 m ir kostiumėliui 4862 m. Iš viso šilko reikės 13094 m. Iš viso vilnos reikės 5236 m.

5 lentelė Išlaidos audiniams produkcijai pagaminti

|Medžiagų |Medžiagų poreikis |Vieno metro|Medžiagų išlaidos ||pavadinimas |produkcijai |medžiagų |produkcijai pagaminti, || |pagaminti, m |kaina, Lt |Lt || |Suknelė |Kostiumėlis| |Suknelė |Kostiumėlis||1. Vilna |- |5236 |24 |- |125664 ||2. Šilkas |13084 |- |18 |235512 |- ||3. |9813 |4860 |7 |68691 |34034 ||Pamušalinis | | | | | ||audinys | | | | | ||Iš viso: |304203 |159698 |

Paaiškinimai: Padauginę medžiagų poreikį produkcijai pagaminti iš vieno metromedžiagų kainos, sužinosime medžiagų išlaidas produkcijai pagaminti. Suknelė: 13084 * 18 = 235512 Lt (šilkui); 9813 * 7 = 68691 Lt (pamušaliniam audiniui); 235512 + 68691 = 304203 Lt (iš viso medžiagoms) Kostiumėlis: 5236 * 24 = 125664 Lt (vilnai); 4860 * 7 = 34034 Lt (pamušaliniam audiniui); 125664 + 34034 = 159698 Lt (iš viso medžiagoms).

6 lentelė Kitų medžiagų išlaidos produkcijai pagaminti

|Gaminių |Planuojamų |Kitų medžiagų |Kitų medžiagų ||pavadinimas |pagaminti gaminių|išlaidos, Lt |išlaidos || |skaičius, vnt. | |planuojamai || | | |produkcijai || | | |pagaminti, Lt ||1. Suknelė |6542 |6 |39252 ||2. Kostiumėlis |1870 |10 |18700 ||Iš viso: |57952 |

Paaiškinimai: Išskyrus vilną, šilką ir pamušalinį audinį, kad pasiūti sukneles irkostiumėlius, reikės dar ir kitų medžiagų. Pavyzdžiui, sagų, užtrauktukų irpan. Norint sužinoti, kiek pinigų bus išleista kitoms medžiagoms, reikiaplanuojamų pagaminti gaminių skaičių padauginti iš išlaidų (Lt). Gausime: suknelė: 6542 * 6 = 39252 Lt; kostiumėlis: 1870 * 10 = 18700 Lt.

7 lentelė Išlaidos pagrindinėms medžiagoms produkcijai pagaminti

|Gaminių |Audinių išlaidos |Kitų medžiagų |Išlaidos ||pavadinimas |produkcijai |išlaidos |pagrindinėms || |pagaminti, Lt |produkcijai |medžiagoms || | |pagaminti, Lt |produkcijai || | | |pagaminti, Lt |

|1. Suknelė |304203 |39252 |343455 ||2. Kostiumėlis |159698 |18700 |178398 ||Iš viso: |463901 |57952 |521853 |

Paaiškinimai: Išlaidos pagrindinėms medžiagoms produkcijai pagaminti = audiniųišlaidos produkcijai pagaminti + kitų medžiagų išlaidos produkcijaipagaminti. Suknelė: 304203 + 39252 = 343455 Lt. Kostiumėlis: 159698 + 18700 = 178398 Lt. Iš viso išleisime: 343455 + 178398 = 521853 Lt.

8 lentelė Būtinos įsigyti pagrindinės medžiagos per pusmetį

|Medžiagų |Medžiagų |Medžiagų |Planuojamas |Būtinos ||pavadinimas |poreikis |likutis |medžiagų |įsigyti || |produkcijai|laikotarpi|likutis |pagrindinės || |pagaminti, |o |laikotarpio |medžiagos per|| |m |pradžioje,|pabaigoje, m |pusmetį, m || | |m | | ||1. Vilna |5236 |- |500 |5736 ||2. Šilkas |13084 |- |900 |13984 ||3. Pamušalinis |14675 |- |1300 |15975 ||audinys |57952 Lt |- |3000 Lt |60952 Lt ||4. Kitos medžiagos| | | | |

Paaiškinimai: Būtinos įsigyti pagrindinės medžiagos per pusmetį = medžiagų poreikisprodukcijai pagaminti – medžiagų likutis laikotarpio pradžioje +planuojamas medžiagų likutis laikotarpio pabaigoje. Vilna: 5236 – 0 + 500 = 5736 m; Šilkas: 13084 – 0 + 900 = 13984 m; Pamušalinis audinys: 14675 – 0 + 1300 = 15975 m; Kitos medžiagos: 57952 – 0 + 3000 = 60952 Lt.

9 lentelė Išlaidos pagrindinėms medžiagoms per pusmetį

|Medžiagų |Vieno metro |Būtinos įsigyti |Išlaidos ||pavadinimas |kaina, Lt |pagrindinės |pagrindinėms || | |medžiagos per |medžiagoms per || | |pusmetį, m |pusmetį, Lt ||1. Vilna |24 |5736 |137664 ||2. Šilkas |18 |13984 |251712 ||3. Pamušalinis |7 |15975 |111825 ||audinys |- |60952 Lt |60952 ||4. Kitos medžiagos | | | ||Iš viso: |562153 |

Paaiškinimai: Norint sužinoti, kiek bus išleista pinigų medžiagoms per pusmetį,reikia būtinas įsigyti pagrindines medžiagas per pusmetį padauginti išvieno medžiagų metro kainos. Gausime: vilna: 24 * 5736 = 137664 Lt; šilkas: 18 * 13984 = 251712 Lt; pamušalinis audinys: 7 * 15975 = 111825 Lt; kitos medžiagos: 60952 Lt: iš viso: 137664 + 251712 + 111825 + 60952 =562153

10 lentelė Pagrindinių darbininkų (vienetininkų) darbo užmokestis ir įmokos socialiniam draudimui|Darbininkas|900 |3,42 |3078 |462 |3540 |1097 ||1 |900 |3,71 |3339 |501 |3840 |1190 ||Darbininkas| | | | | | ||2 | | | | | | ||Iš viso: |6417 |963 |7380 |2287 |

Paaiškinimai:

Pagalbinių darbininkų (laikininkų) darbo užmokestis už pagamintąprodukciją(DU) = atidirbtas laikas per pusmetį * valandinis tarifinisatlygis.

Pavyzdžiui, 1-jo darbininko DU yra apskaičiuotas taip: 900 * 3,42 = 3078 (Lt). Premijos ir papildomas darbo užmokestis (Lt) = darbo užmokestis užpagamintą produkciją * 0,15 (arba 15%, t.y. 5% tarifinio darbo užmokesčiodydžio premija ir 10% tarifinio darbo užmokesčio dydžio papildomas darbo

užmokestis). Tada 1-as darbininkas papildomai gali gauti: 3078 * 0,15 = 462 (Lt). Taigi, pagalbinių darbininkų darbo užmokestis – tai darboužmokesčio už pagamintą produkciją ir premijų ir papildomo darbo užmokesčiosuma. Pagal pavyzdį, tai apskaičiuojama taip: 3078 + 462 = 3540 (Lt). Įmokos socialiniam draudimui sudaro 31% pagalbinių darbininkų darboužmokesčio.

12 lentelė Administracijos ir kitų darbuotojų darbo apmokėjimas ir įmokos socialiniam draudimui

|Darbuotojas |Darbuotojų |Mėnesin|Darbuotojų |Įmokos || |skaičius, |ė alga,|darbo |socialiniam || |vnt. |Lt |užmokestis, Lt|draudimui, Lt ||1. Generalinis |1 |1400 |8400 |2604 ||direktorius |1 |1000 |6000 |1860 ||2. Vyriausias |1 |900 |5400 |1674 ||buhalteris |1 |900 |5400 |1674 ||3. Rinkos |1 |800 |4800 |1488 ||vadybininkas |2 |450 |5400 |1674 ||4. Siuvimo baro | | | | ||meistras | | | | ||5. Vairuotojas | | | | ||6. Valytoja | | | | ||Iš viso: |35400 |10974 |

Paaiškinimai: Administracijos ir kitų darbuotojų darbo apmokėjimą yra lengviauapskaičiuot, nes jie turi jau nustatytą mėnesinę algą. Todėl ją reikia tikpadauginti iš 6 mėnesių (jeigu reikia dar ir iš darbuotojų skaičiaus). Pavyzdžiui, valytojų darbo užmokestis yra lygus: 450 * 6 * 2 = 5400 (Lt). Įmokos socialiniam draudimui sudaro 31% darbuotojų darboužmokesčio.

13 lentelė Reikiamas patalpų plotas gamybinėms reikmėms

|Įrengimų |Vieno |Aptar-|Įrengim|Nauding|Gamybini|Bendra||(darbo |įrengimo|navimo|ų |as |o ploto |s ||vietos) |užimamas|zona, |skaičiu|gamybin|panaudoj|gamybi||pavadinimas |plotas |m[pic]|s, vnt.|is |i-mo |-nių || |(be | | |plotas,|koeficie|patalp|| |aptarnav| | |m[pic] |ntas[pic|ų || |imo | | | |] |plotas|| |zonos) | | | | |, || |m[pic] | | | | |m[pic]||1. Siuvimo |2,5 |1,5 |10 |40 |0,7 |57 ||mašina | | | | | | ||2. Apmėtimo |2,3 |1,38 |1 |3,68 |0,7 |5 ||mašina | | | | | | ||3. Sagų |2,3 |1,38 |1 |3,68 |0,7 |5 ||prisiuvimo | | | | | | ||mašina |2,3 |1,38 |1 |3,68 |0,7 |5 ||4. Kilpų | | | | | | ||išsiuvimo |3,5 |2,1 |1 |5,6 |0,7 |8 ||mašina | | | | | | ||5. Lyginimo |4 |2,4 |2 |12,8 |0,7 |18 ||mašina | | | | | | ||6. Sukirpimo| | | | | | ||peilis |2 |1,2 |2 |6,4 |0,8 |8 ||7. | | | | | | ||Pagalbinio | | | | | | ||baro | | | | | | ||darbininko | | | | | | ||darbo vieta | | | | | | ||Iš viso: |75,84 | |106 |

[pic] Paaiškinimai: Įrengimų aptarnavimo zona sudaro 60% atitinkamo (darbo vietos)užimamo ploto. Jis apskaičiuojamas taip: Aptarnavimo zona (Ap) = vieno įrenginio užimamas plotas*0,6. Naudingas gamybinis plotas apskaičiuojamas taip: vieno įrenginioužimamo ploto ir Ap suma, padauginta iš įrenginių skaičiaus. Pavyzdžiui: Siuvimo mašinos naudingas gamybinis plotas: (2,5 + (2,5 * 0,6)) * 10 = 40 m². Bendras gamybinių patalpų plotas skaičiuojamas iš pradžiųkiekvienam įrenginio tipui (naudingas gamybinis plotas / gamybinio ploto

panaudojimo koeficientas), o po to visi atsakymai sumuojami ir gaunamasgalutinis rezultatas, kuris šiuo atveju lygus 106. Pavyzdžiui: Siuvimo mašinomis užimamas gamybinių patalpų plotas yra: 40 / 0,7 = 57 m².

14 lentelė Bendras įmonės patalpų plotas

|Bendras |Administrac|Įmonės |Medžiagų |Pagamintų |Bendras ||gamybinių |inių ir |administrac|sandėlių |gaminių |įmonės ||patalpų |buitinių |inių |patalpų |sandėlių |plotas, ||plotas, |patalpų |patalpų |plotas, |patalpų |m[pic] ||m[pic] |plotas, |plotas, |m[pic] |plotas, | || |m[pic] |m[pic] | |m[pic] | ||106 |11 |30 |16 |21 |184 |

Pagrindinės gamybos barų administracijos ir buitinių patalpų plotassudaro 10% gamybinių patalpų ploto. Jis apskaičiuojamas taip: 106 * 0,10 = 11 m² Įmonės administracinių patalpų plotas pagal užduotį yra 30 m². Medžiagų sandėlio plotas sudaro 15 % gamybinių patalpų ploto. Jis apskaičiuojam Likvidacinė vertė, Lt (1 vieneto) as: 106 * 0,15 = 16 m² Pagamintų gaminių sandėlio plotas sudaro 20% gamybinių patalpų ploto. Jis yra lygus: 106 * 0,20 = 21 m² Taigi, bendras įmonės plotas – tai visų apskaičiuotų plotų suma ir taiyra lygu 184 m².

15 lentelė Elektros energijos poreikis ir išlaidos varikliams varyti

|Įrengimo (darbo|Vieno |Įrengim|Elektro|Įrengimo|Elektros|Išlaido||vietos) |įrengimo |ų |s |naudingo|energijo|s ||pavadinimas |(darbo |skaičiu|varikli|darbo |s |varikli|| |vietos) |s, vnt.|ų |laiko |poreikis|ams || |elektros | |galingu|trukmė |variklia|varyti,|| |variklių | |mo |per |ms |Lt || |galingumas| |paklaus|pusmetį,|varyti, | || |, kW | |os |val. |kWh. | || | | |koefici| | | || | | |entas | | | ||1. Siuvimo |0,5 |10 |0,8 |2023 |8092 |2023 ||mašina |0,5 |1 |0,6 |2023 |607 |152 ||2.Apmėtimo | | | | | | ||mašina |0,4 |1 |0,2 |2023 |162 |41 ||3. Sagų | | | | | | ||prisiuvimo |0,4 |1 |0,2 |2023 |162 |41 ||mašina |0,7 |1 |0,6 |2023 |850 |213 ||4. Kilpų |0,8 |2 |0,6 |2023 |1942 |486 ||išsiuvimo | | | | | | ||mašina |0,8 |2 |0,2 |2023 |647 |162 ||5. Lyginimo | | | | | | ||mašina | | | | | | ||6.Sukirpimo | | | | | | ||peilis | | | | | | ||7.Pagalbinio | | | | | | ||baro darbininko| | | | | | ||darbo vieta | | | | | | ||Iš viso: |3118 |

Paaiškinimai: Įrenginio naudingo darbo laiko trukmė per pusmetį apskaičiuojamataip: Darbo dienų skaičius (kalendorinių dienų skaičius – poilsio dienos– švenčių dienos ) * pamainos trukmė * pamainų skaičius * 0,98 (nes 2%nominaliojo darbo laiko skirta įrengimų techninei priežiūrai ir remontui). Pavyzdžiui: Siuvimo mašinos naudingo darbo laiko trukmė per pusmetį lygi: (184 – 52 – 3) * 8 * 2 * 0,98 = 2023 val. Įrengimų naudingo darbo laiko Elektros energijos poreikis varikliams varyti skaičiuojamas taip:

Įrengimų variklių galingumas * įrengimo naudingo darbo laiko trukmėper pusmetį * energijos paklausos koeficientas * įrengimų skaičius. Pavyzdžiui: Elektros energijos poreikis siuvimo mašinų varikliams varyti: 0,5 * 2023 * 0,8 * 10 = 8092 kWh. Tarifas už elektros energijos vieną kilovatvalandę yra 0,25 Lt. Taigi, išlaidos už elektrą varikliams varyti skaičiuojamos taip: Elektros energijos poreikis varikliams varyti * 0,25. Pavyzdžiui: Išlaidos siuvimo mašinų varikliams varyti: 8092 * 0,25 = 2023 Lt.

16 lentelė Elektros energijos poreikis ir išlaidos patalpoms apšviesti

|Patalpos |Patalpų |Patalpų |Patalpų |Elektros |Išlaidos || |plotas, |ploto 1 |apšvietimo|energijos |patalpų || |m[pic] |m[pic] |trukmė, |poreikis, |apšvietimu|| | |apšviesti |val. |kWh |i, Lt || | |galingumo | | | || | |norma, | | | || | |W/m[pic] | | | ||1. Gamybinės| | | | | ||patalpos |106 |15 |1032 |1641 |410 ||2.Pagrindini| | | | | ||ų gamybos | | | | | ||barų | | | | | ||administraci| | | | | ||nės ir |11 |15 |1032 |170 |43 ||buitinės | | | | | ||patalpos | | | | | ||3. Įmonės |30 |15 |1032 |464 |116 ||administraci| | | | | ||nės patalpos|16 |15 |1032 |248 |62 ||4. Medžiagų | | | | | ||sandėlis |21 |15 |1032 |325 |81 ||5. | | | | | ||Pagamintos | | | | | ||produkcijos | | | | | ||sandėlis | | | | | ||Iš viso: |712 |

Paaiškinimai: Patalpų apšvietimo trukmė per pusmetį = ( kalendorinių dienų skaičius– poilsio dienos – švenčių dienos ) * pamainos trukmė * pamainų skaičius *0,5 (nes apšvietimas būna įjungtas 50% įmonės darbo laiko). (184 – 52 – 3) * 2 * 8 * 0,5 = 1032 val. Reikiamas patalpoms apšviesti elektros energijos kiekis (E[pic])skaičiuojamas pagal tokią formulę: E[pic] = Pl * T[pic] * [pic], kur

Pl – patalpų plotas, m[pic]; T[pic] – patalpų apšvietimo trukmė per tam tikrą laikotarpį, Val.; n[pic] – patalpų ploto 1 m[pic] apšvietimo galingumo norma. Pavyzdžiui: Reikiamos elektros energijos kiekis gamybos patalpoms apšviesti yra: 106 * 1032 * 15 / 1000 = 1641 kWh.

Elektros energijos išlaidos patalpoms apšviesti (I[pic]) skaičiuojamospagal šią formulę: I[pic] = E[pic] * k, kur

E[pic] – reikiamos elektros energijos kiekis patalpoms apšviesti, kWh; k – vieno kWh kaina, Lt Pavyzdžiui: Elektros energijos išlaidos gamybinėms patalpoms apšviesti yra: 1641 * 0,25 = 410 Lt. Iš viso išlaidų yra 712 Lt.

17 lentelė Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija

|Turto |Kiekis, |Įsigiji|Likvida|Likvidac|Normatyv|Pusmeči||pavadinimas |vnt. |mo |cinė |inė |as, |o || | |vertė, |vertė, |vertė, |metais |nusidėv|

| | |Lt |% |Lt | |ėjimo || | | | | | |vertė, || | | | | | |Lt || Siuvimo mašina |10 |3000 |1 |30 |6 |2475 ||Apmėtimo mašina |1 |2000 |1 |20 |7 |141 ||Sagų prisiuvimo | | | | | | ||mašina |1 |2900 |1 |29 |7 |205 ||Kilpų išsiuvimo |1 |2820 |1 |28 |7 |199 ||mašina |2 |3400 |1 |34 |7 |481 ||Sukirpimo peilis|1 |2000 |1 |20 |6 |165 ||Lyginimo mašina | | | | | | ||Pagalbinio baro |2 |1100 |1 |11 |5 |218 ||darbininko darbo|komplekt|4800 |2 |96 |9 |261 ||vieta |as |2800 |2 |56 |9 |152 ||Biuro baldai |komplekt|4000 |4 |160 |5 |768 ||Biuro baldai |as | | | | | ||Kompiuteris |2 |2400 |0 |0 |4 |300 ||Įmonės | | | | | | ||formavimosi |1 |1800 |0 |0 |5 |360 ||savikaina | |8000 |3 |240 |11 |353 ||Informacijos |2 | | | | | ||apdorojimo |1 | | | | | ||programos | | | | | | ||Automobilis | | | | | | ||Iš viso: |6023 |

Paaiškinimai: Likvidacinę vertę procentais įmonė nustato pati, tačiau ji turi būtinuo 1 Lt iki 10% ilgalaikio turto įsigijimo vertės. Normatyvas metais pasirenkamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX-675 1 priedelio informacija.1-no vieneto likvidacinė vertė, Lt apskaičiuojama taip:(Įsigijimo vertė (1-no vieneto), Lt * likvidacinė vertė, %) / 100%.Pavyzdžiui:Vienos siuvimo mašinos likvidacinė vertė yra lygi:3000 * 1% / 100% = 30 Lt.Nusidėvėjimo suma per pusmetį apskaičiuojama:(Įsigijimo vertė – likvidacinė vertė) / normatyvas metais / 2 pusmečių.Pavyzdžiui:Visų siuvimo mašinų nusidėvėjimo suma apskaičiuojama taip:((3000 – 30) / 6 / 2)*10 (mašinų kiekis) = 2475 Lt.

18 lentelė Netiesioginės gamybos išlaidos

|Netiesioginės gamybos išlaidos |Suma, Lt || Pagalbinės medžiagos, Lt |4800 ||Gamybinių įrengimų nusidėvėjimas, Lt |3884 ||Išlaidos varikliams varyti, Lt |3118 ||Išlaidos gamybos patalpoms apšviesti, Lt |453 ||Gamybinių patalpų nuoma, Lt |5088 ||Modeliuotojų-dizainerių paslaugų apmokėjimas, |5000 ||Lt |7380 ||Pagrindinių darbininkų darbo užmokestis, Lt |2287 ||Įmokos socialiniam draudimui, Lt |5400 ||Siuvimo baro meistro atlyginimas, Lt |1674 ||Įmokos socialiniam draudimui, Lt |11400 ||Kitos netiesioginės gamybos išlaidos, Lt | ||Iš viso: |51012 |

Paaiškinimai: Šiai lentelei užpildyti duomenys imami iš anksčiau pateiktųlentelių ir iš kursinio darbo užduoties: 1. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms pirkti – 800 Lt * 6 Mėn. = 4800 Lt. (kursinio darbo užduoties 16 punktas); 2. Gamybinių įrengimų nusidėvėjimas – paimta iš 17 lentelės (pirmųjų 7 punktų suma); 3. Išlaidos varikliams varyti – paimta iš 15 lentelės; 4. Išlaidos gamybos patalpoms apšviesti – paimta iš 16 lentelės (pirmieji 2 punktai); 5. Gamybinių patalpų nuoma – (106 + 11 ) * 8 (Lt/m²) * 6 (mėn.) = 5088 Lt.; 6. Modeliuotojų-dizainerių paslaugų apmokėjimas – paimta iš kursinio

darbo užduoties 17 punkto; 7. Pagrindinių darbininkų darbo užmokestis – paimta iš 10 lentelės; 8. Pagrindinių darbininkų įmokos socialiniam draudimui – paimta iš 10 lentelės; 9. Siuvimo baro meistro atlyginimas – paimta iš 12 lentelės; 10. Siuvimo baro meistro įmokos socialiniam draudimui – paimta iš 12 lentelės; 11. Kitos netiesioginės gamybos išlaidos – paimta iš kursinio darbo užduoties 20 punkto. Taigi, iš viso netiesioginių gamybos išlaidų yra 51012 Lt. 19 lentelė Vieno gaminio gamybinė savikaina

|Išlaidų straipsniai |Viso kiekio, Lt |Vieno gaminio, Lt || |Suknelė |Kostiumėlis|Iš viso|Suknelė|Kostiumėli|| | | | | |s ||1. Pagrindinės |343455 |178398 |521853 |52,50 |95,40 ||medžiagos | | | | | ||2. Tiesiogiai |82305 |45354 |127659 |12,58 |24,25 ||priskiriamas darbo | | | | | ||užmokestis |25514 |14060 |39574 |3,90 |7,52 ||3. Tiesiogiai | | | | | ||priskiriamas | | | | | ||socialinis draudimas| | | | | ||Tiesioginės gamybos | | | | | ||išlaidos |451274 |237812 |689086 |68,98 |127,17 ||4. Netiesioginės | | | | | ||gamybos išlaidos |32889 |18123 |51012 |5,03 |9,69 ||Gamybinė savikaina |484163 |255935 |740098 |74,01 |136,86 |

Paaiškinimai: Kad apskaičiuoti gamybinę savikainą reikia dar vieno rodiklio – taitiesioginės gamybos išlaidos, kurios randamos taip: Išlaidos pagrindinėms medžiagoms + tiesiogiai priskiriamas darboužmokestis + tiesiogiai priskiriamas socialinis draudimas. Bet tai apskaičiuojama visam kiekiui, o kad sužinoti, kiektiesioginių gamybos išlaidų (TGI) tenka vienam gaminiui, reikia atitinkamusrodiklius padalinti iš planuojamų pagaminti gaminių skaičiaus. Pavyzdžiui: Tiesioginės gamybos išlaidos (TGI) suknelėms yra 451274 Lt., o taipadalinus iš 6542 (suknelių skaičius) gaunamos vienos suknelės TGI, t. y.68,98 Lt. Žinoma, kad netiesioginių gamybos išlaidų (NGI) yra 51012 Lt., betnežinoma, kiek jų tenka suknelėms ir kiek kostiumėliams. Todėl jas reikiapaskirstyti (paskirstymo atskiriems gaminiams kriterijus yra tiesiogiaipriskiriamas darbo užmokestis). Paskirstymo koeficientas apskaičiuojamas: 51012 (NGI) / 127659 (DU) = 0,3996036. Tada iš šiuo koeficiento padauginę jau paskaičiuotą atskiriemsgaminiams tiesiogiai priskiriamą darbo užmokestį, gausime kiek NGI tenkaatskiriems gaminiams, t. y. suknelėms ir kostiumėliams atskirai. Pavyzdžiui: NGI suknelėms tenka: 0,3996036 * 82305 = 32889 Lt. NGI vienai suknelei tenka: 32889 / 6542 = 5,03 Lt. Dabar jau galima apskaičiuoti ir gamybinę savikainą, sudėjus TGI irNGI. Tai daroma ir visam kiekiui ir vienam gaminiui.

Pavyzdžiui: Visų suknelių gamybinė savikaina: 451274 + 32889 =484163 Lt. Vienos suknelės gamybinė savikaina: 484163 / 6542 = 74,01 Ltarba

68,98 + 5,03 = 74,01 Lt

20 lentelė Planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina

|Gaminio |Vieno gaminio |Planuojamos |Planuojamos parduoti ||pavadinimas |gamybinė |parduoti |produkcijos gamybinė || |savikaina, Lt |produkcijos |savikaina, Lt || | |kiekis, vnt. | ||1. Suknelė |74,01 |6242 |461970 ||2. |136,86 |1970 |269614 ||Kostiumėlis | | | ||Iš viso: |731584 |

Paaiškinimai: Planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina = vieno gaminiogamybinė savikaina * planuojamos parduoti produkcijos kiekis (kursiniodarbo užduoties 1 punktas). Pavyzdžiui: Planuojamų parduoti suknelių gamybinė savikaina: 74,01 * 6242 = 461970 Lt.

21 lentelė Įmonės veiklos sąnaudos

|Įmonės veiklos sąnaudos |Suma, Lt ||1. Generalinio direktoriaus atlyginimas |8400 ||Įmokos socialiniam draudimui |2604 ||2. Vyriausiojo buhalterio atlyginimas |6000 ||Įmokos socialiniam draudimui |1860 ||3. Rinkos vadybininko atlyginimas |5400 ||Įmokos socialiniam draudimui |1674 ||4. Vairuotojo atlyginimas |4800 ||Įmokos socialiniam draudimui |1488 ||5. Valytojos atlyginimas |5400 ||Įmokos socialiniam draudimui |1674 ||6. Elektros energijos išlaidos administracinėms |259 ||patalpoms apšviesti |1958 ||7. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas |1500 ||8. Automobilio naudojimas (be nusidėvėjimo) |3000 ||9. Pardavimų rėmimo išlaidos |800 ||10. Ryšių paslaugos |4359 ||11. Kelių mokestis |341 ||12. Įmokos į Garantinį fondą |3216 ||13. Bendrųjų ir administracinių patalpų nuoma |16400 ||14. Kitos įmonės veiklos sąnaudos | ||Iš viso: |71106 |

Paaiškinimai: Šiai lentelei užpildyti duomenys imami iš anksčiau pateiktųlentelių ir iš kursinio darbo užduoties: 1-5. Atlyginimai ir įmokos socialiniam draudimui – paimta iš 12lentelės; 6. Elektros energijos išlaidos administracinėms patalpoms apšviesti– paimta iš 16 lentelės (3, 4 ir 5 punktas); 7. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas – paimta iš 17 lentelės (8 – 13punktai); 8. Automobilio naudojimas – 250 Lt * 6 mėn. = 1500 Lt (kursiniodarbo užduoties 23 punktas); 9. Pardavimų rėmimo išlaidos – 500 Lt * 6 mėn. = 3000 Lt (kursiniodarbo užduoties 24 punktas); 10. Ryšių paslaugos – paimta iš kursinio darbo užduoties 25 punkto; 11. Kelių mokestis sudaro 0,48% pardavimo pajamų: 908190 * 0,48% /100% = 4359 Lt.; 12. Įmokos į garantinį fondą sudaro 0,2% viso darbo užmokesčio:(127659 + 7380 + 35400) * 0,2% / 100% = 341 Lt.; 13. Bendrųjų ir administracinių patalpų nuoma – (30+16+21) * 8(Lt/m²) * 6 (mėn.) = 3216 Lt.; 14. Kitos įmonės veiklos sąnaudos – paimta iš kursinio darboužduoties 26 punkto

22 lentelė Vieno gaminio komercinė savikaina

|Išlaidų straipsniai |Viso kiekio, Lt |Vieno gaminio, Lt |

| |Suknelė|Kostiumėli|Iš viso|Suknelė|Kostiumėli|| | |s | | |s ||Gamybinė savikaina |484163 |255935 |740098 |74,01 |136,86 ||Įmonės veiklos sąnaudos|46566 |24540 |71106 |7,12 |13,12 ||Komercinė savikaina |530729 |280475 |811204 |81,13 |149,98 |

Paaiškinimai: Žinoma, kiek iš viso yra įmonės veiklos sąnaudų, tačiau jas reikiapaskirstyti atskiriems gaminiams (paskirstymo kriterijus yra TGI). Paskirstymo koeficientas: 71106 / 689086 = 0,10318886. Tada iš šiuo koeficiento reikia padauginti atskirų gaminių TGI. Pavyzdžiui: Įmonės veiklos sąnaudų suknelėms tenka: 0,10318886 * 451274 = 46566Lt. Įmonės veiklos sąnaudų vienai suknelei tenka: 530729 / 6542 = 7.12Lt. Dabar jau galima apskaičiuoti ir komercinę savikainą, sudėjusgamybinę savikainą ir įmonės veiklos sąnaudas. Tai daroma ir visam kiekiui ir vienam gaminiui. Pavyzdžiui: Visų suknelių komercinė savikaina: 484163 + 46566 =530729Lt. Vienos suknelės komercinė savikaina: 530729 / 6542 = 81,13 Ltarba

74,01 + 7,12 = 81,13 Lt

23 lentelė Atskirų gaminių pelningumas

|Gaminio |Gaminio kaina, Lt|Gaminio komercinė|Gaminio ||pavadinimas | |savikaina, Lt |pelningumas, % ||Suknelė |95 |81,13 |14,6 ||Kostiumėlis |160 |149,98 |6,26 |

Paaiškinimai: Gaminio pelningumas skaičiuojamas taip: ((gaminio kaina – gaminio komercinė savikaina) / gaminio kaina) *100%. Pavyzdžiui: Suknelės pelningumas yra: ((95 – 81,13) / 95) * 100% = 14,6 %

24 lentelė Įmonės bendrasis ir grynasis pelnas

|Straipsniai |Suma, Lt ||Pajamos už parduotas prekes |908190 ||Parduotų prekių savikaina |740098 ||Bendrasis pelnas |168092 ||Įmonės veiklos sąnaudos |71106 ||Veiklos pelnas |96986 ||Apmokestinamas pelnas |96986 ||Pelno mokestis |14548 ||Grynasis pelnas |82438 |

Paaiškinimai: Bendrasis pelnas = pajamos už parduotas prekes – parduotų prekiųsavikaina. 908190 – 740098 = 168092 Lt. Nuo bendrojo pelno atėmus įmonės veiklos sąnaudas gaunamas veiklospelnas, kuris šiuo atveju yra lygus ir apmokestinamui pelnui. 168092 – 71106 = 96986 Lt. Nuo apmokestinamojo pelno skaičiuojamas pelno mokestis, kurissudaro 15%. 96986 * 0,15 = 14548 Lt. Grynasis pelnas = apmokestinamas pelnas – pelno mokestis. 96986 – 14548 = 82438 Lt.

25 lentelė Įmonės pardavimų bendrasis ir grynasis pelningumas

|Bendrasis |Grynasis |Pardavimai, |Bendrasis |Grynasis ||pelnas, Lt |pelnas, Lt |Lt |pelningumas, |pelningumas, || | | |% |% ||168092 |82438 |908190 |18,51 |9,08 |

Paaiškinimai: Bendrasis pardavimų pelningumas skaičiuojamas taip: (Bendrasis pelnas / Pardavimai) * 100%. (168092 / 908190) * 100% = 18,51 %. Grynasis pardavimų pelningumas skaičiuojamas taip: (Grynasis pelnas / Pardavimai) * 100 %. (82438 / 908190) * 100% = 9.08 %.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Apskaičiavus įmonės veiklos ekonominius rodiklius galima darytitokias išvadas. Įmonės veikla yra pelninga. Bendrasis pelningumas sudaro 18,51%,taigi galima teigti, jog įmonės bendrasis pelningumas geras, nes jis yra

didesnis už 15%. Tačiau grynasis pelningumas yra 9,08% ir jis yra patenkinamas (nesyra mažiau 10%), o tai reiškia, kad reikia, kad pardavimuose yra kažkokiųspragų, į kuriuos reikia atsižvelgti ir pataisyti. Kad sužinoti, kame yrareikalas, reikia peržiūrėti atskirų gaminių pelningumą. Taigi, suknelių pelningumas yra 14,6 % ir tai yra geraspelningumas, tačiau kostiumėlio pelningumas sudaro 6,26%. Galbūt būtent dėlpakankamo, bet ne gero, kostiumėlio pelningumo kenčia ir visas grynasispelningumas. Kad padidinti kostiumėlio pelningumą, patarčiau jų gamintidaugiau, t. y. padidinti kostiumėlių gamybos mastą, arba vėlgi išanalizavusvartotojų poreikius bei konkurentus, pradėti siūti ne tik sukneles beikostiumėlius, bet ir kokį nors kitą drabužį. Bet svarbiausia, kad įmonė nenuėjo į nuostolį. Tai leidžia jaigautą pelną panaudoti gamybos masto didinimui, darbuotojų kvalifikacijoskilimui arba naujų drabužių modelių modeliavimui ir siuvimui.

LITERATŪRA

1. Bagdonas E., Kazlauskienė E., Biznio įvadas, – K., 2000. 2. Vacys Žižys, Smulkaus verslo pradmė, – V., 1993. 3. Leonienė B. Verslo pradmenys, – K, 1997.