Planiniu ekonominiu rodikliu apskaiciavimas – Mokslai.lt

VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

Dieninių studijų skyriaus

DV02A gr. studentė

Marta FEDINA

UAB „ŽAVESYS“ BŪSIMOS VEIKLOS PLANINIŲ EKONOMINIŲ

RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMAS

Kursinis darbas

Darbo vadovė dėst. M. Vieraitienė

Vertinimas

Vilnius

TURINYS

ĮVADAS 3
TIRIAMOJI DALIS 4

Planuojamos parduoti produkcijos apimtis 4

Planuojamų pagaminti gaminių skaičius 4

Įmonės darbuotojų skaičius 4

Pagrindinių medžiagų poreikis produkcijai pagaminti 5

Išlaidos audiniams produkcijai pagaminti 5

Kitų medžiagų išlaidos produkcijai pagaminti 6

Išlaidos pagrindinėms medžiagoms produkcijai pagaminti 6

Būtinos įsigyti pagrindinės medžiagos per pusmetį 7

Išlaidos pagrindinėms medžiagoms per pusmetį 7

Pagrindinių darbininkų (vienetininkų) darbo užmokestis ir įmokos
socialiniam draudimui 8

Pagalbinių darbininkų (laikininkų) darbo užmokestis ir įmokos
socialiniam draudimui 9

Administracijos ir kiitų darbuotojų darbo apmokėjimas ir įmokos
socialiniam draudimui 9

Reikiamas patalpų plotas gamybinėms reikmėms 10

Bendras įmonės patalpų plotas 11

Elektros energijos poreikis ir išlaidos varikliams varyti 12

Elektros energijos poreikis it išlaidos patalpoms apšviesti 13

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija 14

Netiesioginės gamybos išlaidos 15

Vieno gaminio gamybinė savikaina 16

Planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina 17

Įmonės veiklos sąnaudos 18

Vieno gaminio komercinė savikaina 19

Atskirų gaminių pelningumas 19

Įmonės bendrasis ir grynasis pelnas 20

Įmonės pardavimų bendrasis ir grynasis pelningumas 20
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 21
LITERATŪRA 22

ĮVADAS

Vidutinių ir mažų įmonių steigimas, jų veiklos skatinimas –– tai
šalies ekonomikos stiprinimo bei stabilumo pagrindas Reikėtų paminėti, kad
vidutinės ir mažos įmonės yra vienos iš pagrindinių darbo vietų steigėjų.
Mažas kapitalo poreikis, lengvesnis valdymas, greitas reagavimas į rinkos
pokyčius, konkurencijos didelėms įmonėms sudarymas, naujų ir geresnės
kokybės prekių ir paslaugų kūrimas, be to, smulkieji

verslai yra
dažniausiai pelningesni ir labiau atitinka rinkos sąlygas, – visą tai
pagrindiniai mažųjų ir vidutinių įmonių privalumai, kurių, aišku, yra ir
daugiau.

Kursinio darbo tikslas – įtvirtinti teorines žinias bei įgyti
praktinių įgūdžių, taip pat įsisavinti įmonės veiklos ekonominių rodiklių
skaičiavimo metodiką.

Reikia apskaičiuoti UAB „Žavesys“ busimos veiklos planinius
ekonominius rodiklius, kad įvertinti ir prognozuoti jos veiklos rezultatus,
o taip pat, kad sumažinti riziką ir išvengti neigiamų pasekmių.

Prieš pradedant UAB „Žavesys“ veiklą buvo ištirta rinka, surinkta
informacija apie vartotojų poreikius bei konkurentus. Juk be to įmonė
nepajėgs plėtoti verslo ir gauti iš jo pelno. Taigi, viską išanalizavus,
buvo nuspręsta siūti moteriškus kostiumėlius ir sukneles.

Galima pasakyti, kad šis darbas susideda iš dvejų dalių – tai
pagrindinė tiriamoji dalis, kurioje lentelėse pateikti skaičiavimai ir jų
paaiškinimai, ir išvados ir pasiūlymai, kurie, manau yra labai svarbūs
skaičiavimų įvertinimui.

TIRIAMOJI DALIS

1 lentelė

Planuojamos parduoti prrodukcijos apimtis

|Gaminių |Kiekis, vnt. |Pardavimo kaina, |Parduotina |
|pavadinimas | |Lt |produkcija, Lt |
|1. Suknelė |6242 |95 |592990 |
|2. Kostiumėlis |1970 |160 |315200 |
|Iš viso: |908190 |

Paaiškinimai:

Parduotina produkcija (Lt) = kiekis (vnt.) * pardavimo kainos (Lt).

2 lentelė

Planuojamų pagaminti gaminių skaičius

Paaiškinimai

Pagaminta produkcija = parduotina produkcija – pagamintos
produkcijos likučiai laikotarpio pradžioje + pagamintinos produkcijos
likučiai laikotarpio pabaigoje

Suknelė: 6242 – 0 + 300 = 6542

Kostiumėlis: 1970 – 0 + 100 = 1870

3 lentelė

Įmonės darbuotojų skaičius

Paaiškinimai:

Visi duomenys paimti iš ku

ursinio darbo užduoties:

Pagrindiniai darbininkai: 20 siuvėjų ir 4
sukirpėjai (5 punktas);

Pagalbiniai darbininkai: 2 žm. (8 punktas);

Administracija ir kiti darbuotojai: 7 žm. (10 punktas).

4 lentelė

Pagrindinių medžiagų poreikis produkcijai pagaminti

|Gaminių |Medžiagų sunaudojimo |Planuojamų|Medžiagų poreikis |
|pavadinimas |norma vienam gaminiui,|pagaminti |produkcijai pagaminti,|
| |m |gaminių |m |
| | |skaičius, | |
| | |vnt. | |
| |Vilna |Šilkas|Pamušali| |Vilna |Šilkas|Pamušali|
| | | |nis | | | |nis |
| | | |audinys | | | |audinys |
|1. Suknelė |- |2 |1,5 |6542 |- |13094 |9813 |
|2. |2,8 |- |2,6 |1870 |5236 |- |4862 |
|Kostiumėlis | | | | | | | |
|Iš viso: | | | | |5236 |13094 |14675 |

Paaiškinimai:

Norint sužinoti medžiagų poreikį produkcijai pagaminti, reikia
planuojamų pagaminti gaminių skaičių padauginti iš medžiagų sunaudojimo
normos vienam gaminiui.

Suknelė: 6542 * 2 = 13094 m šilko;

6542 * 1,5 = 9813 m pamušalinio audinio.

Kostiumėlis: 1870 * 2,8 = 5236 m vilnos;

1870 * 2.6 = 4862 m pamušalinio audinio.

Iš viso pamušalinio audinio reikės 14675 m., nes suknelei reikia
9813 m ir kostiumėliui 4862 m.

Iš viso šilko reikės 13094 m.

Iš viso vilnos reikės 5236 m.

5 lentelė

Išlaidos audiniams produkcijai pagaminti

|Medžiagų |Medžiagų poreikis |Vieno metro|Medžiagų išlaidos |
|pavadinimas |produkcijai |medžiagų |produkcijai pagaminti, |
| |pagaminti, m |kaina, Lt |Lt |
| |Suknelė |Kostiumėlis| |Suknelė |Kostiumėlis|
|1. Vilna |- |5236 |24 |- |125664 |
|2. Šilkas |13084 |- |18 |235512 |- |
|3. |9813 |4860 |7 |68691 |34034 |
|Pamušalinis | | | | | |
|audinys | | | | | |
|Iš viso: |304203 |159698 |

Paaiškinimai:

Padauginę medžiagų poreikį produkcijai pagaminti iš vieno metro
medžiagų kainos, sužinosime medžiagų išlaidas produkcijai pagaminti.

Suknelė: 13084 * 18 = 235512 Lt (šilkui);

9813 * 7 = 68691 Lt (pamušaliniam audiniui);

235512 + 68691 = 304203 Lt (iš viso medžiagoms)

Kostiumėlis: 5236 * 24 = 125664 Lt (vilnai);

4860 * 7 = 34034 Lt (pamušaliniam audiniui);

125664 + 34034 = 159698 Lt (iš viso medžiagoms).

6 lentelė

Kitų medžiagų išlaidos produkcijai pagaminti

Paaiškinimai:

Išskyrus vilną, šilką ir pamušalinį audinį, kad pasiūti sukneles ir
kostiumėlius, reikės dar ir kitų medžiagų. Pavyzdžiui, sagų, užtrauktukų ir
pan. Norint sužinoti, kiek pinigų bus išleista kitoms medžiagoms, reikia
planuojamų pagaminti gaminių skaičių padauginti iš iš

šlaidų (Lt).

Gausime:

suknelė: 6542 * 6 = 39252 Lt;

kostiumėlis: 1870 * 10 = 18700 Lt.

7 lentelė

Išlaidos pagrindinėms medžiagoms produkcijai pagaminti

Paaiškinimai:

Išlaidos pagrindinėms medžiagoms produkcijai pagaminti = audinių
išlaidos produkcijai pagaminti + kitų medžiagų išlaidos produkcijai
pagaminti.

Suknelė: 304203 + 39252 = 343455 Lt.

Kostiumėlis: 159698 + 18700 = 178398 Lt.

Iš viso išleisime: 343455 + 178398 = 521853 Lt.

8 lentelė

Būtinos įsigyti pagrindinės medžiagos per pusmetį

|Medžiagų |Medžiagų |Medžiagų |Planuojamas |Būtinos |
|pavadinimas |poreikis |likutis |medžiagų |įsigyti |
| |produkcijai|laikotarpi|likutis |pagrindinės |
| |pagaminti, |o |laikotarpio |medžiagos per|
| |m |pradžioje,|pabaigoje, m |pusmetį, m |
| | |m | | |
|1. Vilna |5236 |- |500 |5736 |
|2. Šilkas |13084 |- |900 |13984 |
|3. Pamušalinis |14675 |- |1300 |15975 |
|audinys |57952 Lt |- |3000 Lt |60952 Lt |
|4. Kitos medžiagos| | | | |

Paaiškinimai:

Būtinos įsigyti pagrindinės medžiagos per pusmetį = medžiagų poreikis
produkcijai pagaminti – medžiagų likutis laikotarpio pradžioje +
planuojamas medžiagų likutis laikotarpio pabaigoje.

Vilna: 5236 – 0 + 500 = 5736 m;

Šilkas: 13084 – 0 + 900 = 13984 m;

Pamušalinis audinys: 14675 – 0 + 1300 = 15975 m;

Kitos medžiagos: 57952 – 0 + 3000 = 60952 Lt.

9 lentelė

Išlaidos pagrindinėms medžiagoms per pusmetį

|Medžiagų |Vieno metro |Būtinos įsigyti |Išlaidos |
|pavadinimas |kaina, Lt |pagrindinės |pagrindinėms |
| | |medžiagos per |medžiagoms per |
| | |pusmetį, m |pusmetį, Lt |
|1. Vilna |24 |5736 |137664 |
|2. Šilkas |18 |13984 |251712 |
|3. Pamušalinis |7 |15975 |111825 |
|audinys |- |60952 Lt |60952 |
|4. Kitos medžiagos | | | |
|Iš viso: |562153 |

Paaiškinimai:

Norint sužinoti, kiek bus išleista pinigų medžiagoms per pusmetį,
reikia būtinas įsigyti pagrindines medžiagas per pusmetį padauginti iš
vieno medžiagų metro kainos.

Gausime:

vilna: 24 * 5736 = 137664 Lt;

šilkas: 18 * 13984 = 251712 Lt;

pamušalinis audinys: 7 * 15975 = 111825 Lt;

kitos medžiagos: 60952 Lt:

iš viso: 137664 + 251712 + 111825 + 60952 =
562153

10 lentelė

Pagrindinių darbininkų (vienetininkų) darbo užmokestis ir įmokos

socialiniam draudimui
|Darbininkas|900 |3,42 |3078 |462 |3540 |1097 |
|1 |900 |3,71 |3339 |501 |3840 |1190 |
|Darbininkas| | | | | | |
|2 | | | | | | |
|Iš viso: |6417 |963 |7380 |2287 |

Paaiškinimai:

Pagalbinių darbininkų (laikininkų) darbo užmokestis už pagamintą
produkciją(DU) = atidirbtas laikas per pusmetį * valandinis tarifinis
atlygis.

Pavyzdžiui, 1-jo darbininko DU yra apskaičiuotas taip:

900 * 3,42 = 3078 (Lt).

Premijos ir papildomas darbo užmokestis (Lt) = darbo už

žmokestis už
pagamintą produkciją * 0,15 (arba 15%, t.y. 5% tarifinio darbo užmokesčio
dydžio premija ir 10% tarifinio darbo užmokesčio dydžio papildomas darbo
užmokestis).

Tada 1-as darbininkas papildomai gali gauti:

3078 * 0,15 = 462 (Lt).

Taigi, pagalbinių darbininkų darbo užmokestis – tai darbo
užmokesčio už pagamintą produkciją ir premijų ir papildomo darbo užmokesčio
suma.

Pagal pavyzdį, tai apskaičiuojama taip:

3078 + 462 = 3540 (Lt).

Įmokos socialiniam draudimui sudaro 31% pagalbinių darbininkų darbo
užmokesčio.

12 lentelė

Administracijos ir kitų darbuotojų darbo apmokėjimas ir įmokos socialiniam

draudimui

|Darbuotojas |Darbuotojų |Mėnesin|Darbuotojų |Įmokos |
| |skaičius, |ė alga,|darbo |socialiniam |
| |vnt. |Lt |užmokestis, Lt|draudimui, Lt |
|1. Generalinis |1 |1400 |8400 |2604 |
|direktorius |1 |1000 |6000 |1860 |
|2. Vyriausias |1 |900 |5400 |1674 |
|buhalteris |1 |900 |5400 |1674 |
|3. Rinkos |1 |800 |4800 |1488 |
|vadybininkas |2 |450 |5400 |1674 |
|4. Siuvimo baro | | | | |
|meistras | | | | |
|5. Vairuotojas | | | | |
|6. Valytoja | | | | |
|Iš viso: |35400 |10974 |

Paaiškinimai:

Administracijos ir kitų darbuotojų darbo apmokėjimą yra lengviau
apskaičiuot, nes jie turi jau nustatytą mėnesinę algą. Todėl ją reikia tik
padauginti iš 6 mėnesių (jeigu reikia dar ir iš darbuotojų skaičiaus).

Pavyzdžiui, valytojų darbo užmokestis yra lygus:

450 * 6 * 2 = 5400 (Lt).

Įmokos socialiniam draudimui sudaro 31% darbuotojų darbo
užmokesčio.

13 lentelė

Reikiamas patalpų plotas gamybinėms reikmėms

|Įrengimų |Vieno |Aptar-|Įrengim|Nauding|Gamybini|Bendra|
|(darbo |įrengimo|navimo|ų |as |o ploto |s |
|vietos) |užimamas|zona, |skaičiu|gamybin|panaudoj|gamybi|
|pavadinimas |plotas |m[pic]|s, vnt.|is |i-mo |-nių |
| |(be | | |plotas,|koeficie|patalp|
| |aptarnav| | |m[pic] |ntas[pic|ų |
| |imo | | | |] |plotas|
| |zonos) | | | | |, |
| |m[pic] | | | | |m[pic]|
|1. Siuvimo |2,5 |1,5 |10 |40 |0,7 |57 |
|mašina | | | | | | |
|2. Apmėtimo |2,3 |1,38 |1 |3,68 |0,7 |5 |
|mašina | | | | | | |
|3. Sagų |2,3 |1,38 |1 |3,68 |0,7 |5 |
|prisiuvimo | | | | | | |
|mašina |2,3 |1,38 |1 |3,68 |0,7 |5 |
|4. Kilpų | | | | | | |
|išsiuvimo |3,5 |2,1 |1 |5,6 |0,7 |8 |
|mašina | | | | | | |
|5. Lyginimo |4 |2,4 |2 |12,8 |0,7 |18 |
|mašina | | | | | | |
|6. Sukirpimo| | | | | | |
|peilis |2 |1,2 |2 |6,4 |0,8 |8 |
|7. | | | | | | |
|Pagalbinio | | | | | | |
|baro | | | | | | |
|darbininko | | | | | | |
|darbo vieta | | | | | | |
|Iš viso: |75,84 | |106 |

[pic]

Paaiškinimai:

Įrengimų aptarnavimo zona sudaro 60% atitinkamo (darbo vietos)
užimamo ploto.

Jis apskaičiuojamas taip:

Aptarnavimo zona (Ap) = vieno įrenginio užimamas plotas*0,6.

Naudingas gamybinis plotas apskaičiuojamas taip: vieno įrenginio
užimamo ploto ir Ap suma, padauginta iš įrenginių skaičiaus.

Pavyzdžiui:

Siuvimo mašinos naudingas gamybinis plotas:

(2,5 + (2,5 * 0,6)) * 10 = 40 m².

Bendras gamybinių patalpų plotas skaičiuojamas iš pradžių
kiekvienam įrenginio tipui (naudingas gamybinis plotas / gamybinio ploto
panaudojimo koeficientas), o po to visi atsakymai sumuojami ir gaunamas
galutinis rezultatas, kuris šiuo atveju lygus 106.

Pavyzdžiui:

Siuvimo mašinomis užimamas gamybinių patalpų plotas yra:

40 / 0,7 = 57 m².

14 lentelė

Bendras įmonės patalpų plotas

Pagrindinės gamybos barų administracijos ir buitinių patalpų plotas
sudaro 10% gamybinių patalpų ploto.

Jis apskaičiuojamas taip:

106 * 0,10 = 11 m²

Įmonės administracinių patalpų plotas pagal užduotį yra 30 m².

Medžiagų sandėlio plotas sudaro 15 % gamybinių patalpų ploto.

Jis apskaičiuojam Likvidacinė vertė, Lt (1 vieneto) as:

106 * 0,15 = 16 m²

Pagamintų gaminių sandėlio plotas sudaro 20% gamybinių patalpų ploto.

Jis yra lygus:

106 * 0,20 = 21 m²

Taigi, bendras įmonės plotas – tai visų apskaičiuotų plotų suma ir tai
yra lygu 184 m².

15 lentelė

Elektros energijos poreikis ir išlaidos varikliams varyti

|Įrengimo (darbo|Vieno |Įrengim|Elektro|Įrengimo|Elektros|Išlaido|
|vietos) |įrengimo |ų |s |naudingo|energijo|s |
|pavadinimas |(darbo |skaičiu|varikli|darbo |s |varikli|
| |vietos) |s, vnt.|ų |laiko |poreikis|ams |
| |elektros | |galingu|trukmė |variklia|varyti,|
| |variklių | |mo |per |ms |Lt |
| |galingumas| |paklaus|pusmetį,|varyti, | |
| |, kW | |os |val. |kWh. | |
| | | |koefici| | | |
| | | |entas | | | |
|1. Siuvimo |0,5 |10 |0,8 |2023 |8092 |2023 |
|mašina |0,5 |1 |0,6 |2023 |607 |152 |
|2.Apmėtimo | | | | | | |
|mašina |0,4 |1 |0,2 |2023 |162 |41 |
|3. Sagų | | | | | | |
|prisiuvimo |0,4 |1 |0,2 |2023 |162 |41 |
|mašina |0,7 |1 |0,6 |2023 |850 |213 |
|4. Kilpų |0,8 |2 |0,6 |2023 |1942 |486 |
|išsiuvimo | | | | | | |
|mašina |0,8 |2 |0,2 |2023 |647 |162 |
|5. Lyginimo | | | | | | |
|mašina | | | | | | |
|6.Sukirpimo | | | | | | |
|peilis | | | | | | |
|7.Pagalbinio | | | | | | |
|baro darbininko| | | | | | |
|darbo vieta | | | | | | |
|Iš viso: |3118 |

Paaiškinimai:

Įrenginio naudingo darbo laiko trukmė per pusmetį apskaičiuojama
taip:

Darbo dienų skaičius (kalendorinių dienų skaičius – poilsio dienos
– švenčių dienos ) * pamainos trukmė * pamainų skaičius * 0,98 (nes 2%
nominaliojo darbo laiko skirta įrengimų techninei priežiūrai ir remontui).

Pavyzdžiui:

Siuvimo mašinos naudingo darbo laiko trukmė per pusmetį lygi:

(184 – 52 – 3) * 8 * 2 * 0,98 = 2023 val.

Įrengimų naudingo darbo laiko

Elektros energijos poreikis varikliams varyti skaičiuojamas taip:

Įrengimų variklių galingumas * įrengimo naudingo darbo laiko trukmė
per pusmetį * energijos paklausos koeficientas * įrengimų skaičius.

Pavyzdžiui:

Elektros energijos poreikis siuvimo mašinų varikliams varyti:

0,5 * 2023 * 0,8 * 10 = 8092 kWh.

Tarifas už elektros energijos vieną kilovatvalandę yra 0,25 Lt.

Taigi, išlaidos už elektrą varikliams varyti skaičiuojamos taip:

Elektros energijos poreikis varikliams varyti * 0,25.

Pavyzdžiui:

Išlaidos siuvimo mašinų varikliams varyti:

8092 * 0,25 = 2023 Lt.

16 lentelė

Elektros energijos poreikis ir išlaidos patalpoms apšviesti

|Patalpos |Patalpų |Patalpų |Patalpų |Elektros |Išlaidos |
| |plotas, |ploto 1 |apšvietimo|energijos |patalpų |
| |m[pic] |m[pic] |trukmė, |poreikis, |apšvietimu|
| | |apšviesti |val. |kWh |i, Lt |
| | |galingumo | | | |
| | |norma, | | | |
| | |W/m[pic] | | | |
|1. Gamybinės| | | | | |
|patalpos |106 |15 |1032 |1641 |410 |
|2.Pagrindini| | | | | |
|ų gamybos | | | | | |
|barų | | | | | |
|administraci| | | | | |
|nės ir |11 |15 |1032 |170 |43 |
|buitinės | | | | | |
|patalpos | | | | | |
|3. Įmonės |30 |15 |1032 |464 |116 |
|administraci| | | | | |
|nės patalpos|16 |15 |1032 |248 |62 |
|4. Medžiagų | | | | | |
|sandėlis |21 |15 |1032 |325 |81 |
|5. | | | | | |
|Pagamintos | | | | | |
|produkcijos | | | | | |
|sandėlis | | | | | |
|Iš viso: |712 |

Paaiškinimai:

Patalpų apšvietimo trukmė per pusmetį = ( kalendorinių dienų skaičius
– poilsio dienos – švenčių dienos ) * pamainos trukmė * pamainų skaičius *
0,5 (nes apšvietimas būna įjungtas 50% įmonės darbo laiko).

(184 – 52 – 3) * 2 * 8 * 0,5 = 1032 val.

Reikiamas patalpoms apšviesti elektros energijos kiekis (E[pic])
skaičiuojamas pagal tokią formulę:

E[pic] = Pl * T[pic] * [pic], kur

Pl – patalpų plotas, m[pic];

T[pic] – patalpų apšvietimo trukmė per tam tikrą laikotarpį, Val.;

n[pic] – patalpų ploto 1 m[pic] apšvietimo galingumo norma.

Pavyzdžiui:

Reikiamos elektros energijos kiekis gamybos patalpoms apšviesti yra:

106 * 1032 * 15 / 1000 = 1641 kWh.

Elektros energijos išlaidos patalpoms apšviesti (I[pic]) skaičiuojamos
pagal šią formulę:

I[pic] = E[pic] * k, kur

E[pic] – reikiamos elektros energijos kiekis patalpoms apšviesti, kWh;

k – vieno kWh kaina, Lt

Pavyzdžiui:

Elektros energijos išlaidos gamybinėms patalpoms apšviesti yra:

1641 * 0,25 = 410 Lt.

Iš viso išlaidų yra 712 Lt.

17 lentelė

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija

|Turto |Kiekis, |Įsigiji|Likvida|Likvidac|Normatyv|Pusmeči|
|pavadinimas |vnt. |mo |cinė |inė |as, |o |
| | |vertė, |vertė, |vertė, |metais |nusidėv|
| | |Lt |% |Lt | |ėjimo |
| | | | | | |vertė, |
| | | | | | |Lt |
| Siuvimo mašina |10 |3000 |1 |30 |6 |2475 |
|Apmėtimo mašina |1 |2000 |1 |20 |7 |141 |
|Sagų prisiuvimo | | | | | | |
|mašina |1 |2900 |1 |29 |7 |205 |
|Kilpų išsiuvimo |1 |2820 |1 |28 |7 |199 |
|mašina |2 |3400 |1 |34 |7 |481 |
|Sukirpimo peilis|1 |2000 |1 |20 |6 |165 |
|Lyginimo mašina | | | | | | |
|Pagalbinio baro |2 |1100 |1 |11 |5 |218 |
|darbininko darbo|komplekt|4800 |2 |96 |9 |261 |
|vieta |as |2800 |2 |56 |9 |152 |
|Biuro baldai |komplekt|4000 |4 |160 |5 |768 |
|Biuro baldai |as | | | | | |
|Kompiuteris |2 |2400 |0 |0 |4 |300 |
|Įmonės | | | | | | |
|formavimosi |1 |1800 |0 |0 |5 |360 |
|savikaina | |8000 |3 |240 |11 |353 |
|Informacijos |2 | | | | | |
|apdorojimo |1 | | | | | |
|programos | | | | | | |
|Automobilis | | | | | | |
|Iš viso: |6023 |

Paaiškinimai:

Likvidacinę vertę procentais įmonė nustato pati, tačiau ji turi būti
nuo 1 Lt iki 10% ilgalaikio turto įsigijimo vertės.

Normatyvas metais pasirenkamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001
m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX-675 1 priedelio informacija.
1-no vieneto likvidacinė vertė, Lt apskaičiuojama taip:
(Įsigijimo vertė (1-no vieneto), Lt * likvidacinė vertė, %) / 100%.
Pavyzdžiui:
Vienos siuvimo mašinos likvidacinė vertė yra lygi:
3000 * 1% / 100% = 30 Lt.
Nusidėvėjimo suma per pusmetį apskaičiuojama:
(Įsigijimo vertė – likvidacinė vertė) / normatyvas metais / 2 pusmečių.
Pavyzdžiui:
Visų siuvimo mašinų nusidėvėjimo suma apskaičiuojama taip:
((3000 – 30) / 6 / 2)*10 (mašinų kiekis) = 2475 Lt.

18 lentelė

Netiesioginės gamybos išlaidos

|Netiesioginės gamybos išlaidos |Suma, Lt |
| Pagalbinės medžiagos, Lt |4800 |
|Gamybinių įrengimų nusidėvėjimas, Lt |3884 |
|Išlaidos varikliams varyti, Lt |3118 |
|Išlaidos gamybos patalpoms apšviesti, Lt |453 |
|Gamybinių patalpų nuoma, Lt |5088 |
|Modeliuotojų-dizainerių paslaugų apmokėjimas, |5000 |
|Lt |7380 |
|Pagrindinių darbininkų darbo užmokestis, Lt |2287 |
|Įmokos socialiniam draudimui, Lt |5400 |
|Siuvimo baro meistro atlyginimas, Lt |1674 |
|Įmokos socialiniam draudimui, Lt |11400 |
|Kitos netiesioginės gamybos išlaidos, Lt | |
|Iš viso: |51012 |

Paaiškinimai:

Šiai lentelei užpildyti duomenys imami iš anksčiau pateiktų
lentelių ir iš kursinio darbo užduoties:

1. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms pirkti – 800 Lt * 6 Mėn. = 4800 Lt.

(kursinio darbo užduoties 16 punktas);

2. Gamybinių įrengimų nusidėvėjimas – paimta iš 17 lentelės (pirmųjų 7

punktų suma);

3. Išlaidos varikliams varyti – paimta iš 15 lentelės;

4. Išlaidos gamybos patalpoms apšviesti – paimta iš 16 lentelės

(pirmieji 2 punktai);

5. Gamybinių patalpų nuoma – (106 + 11 ) * 8 (Lt/m²) * 6 (mėn.) = 5088

Lt.;

6. Modeliuotojų-dizainerių paslaugų apmokėjimas – paimta iš kursinio

darbo užduoties 17 punkto;

7. Pagrindinių darbininkų darbo užmokestis – paimta iš 10 lentelės;

8. Pagrindinių darbininkų įmokos socialiniam draudimui – paimta iš 10

lentelės;

9. Siuvimo baro meistro atlyginimas – paimta iš 12 lentelės;

10. Siuvimo baro meistro įmokos socialiniam draudimui – paimta iš 12

lentelės;

11. Kitos netiesioginės gamybos išlaidos – paimta iš kursinio darbo

užduoties 20 punkto.

Taigi, iš viso netiesioginių gamybos išlaidų yra 51012 Lt.

19 lentelė

Vieno gaminio gamybinė savikaina

|Išlaidų straipsniai |Viso kiekio, Lt |Vieno gaminio, Lt |
| |Suknelė |Kostiumėlis|Iš viso|Suknelė|Kostiumėli|
| | | | | |s |
|1. Pagrindinės |343455 |178398 |521853 |52,50 |95,40 |
|medžiagos | | | | | |
|2. Tiesiogiai |82305 |45354 |127659 |12,58 |24,25 |
|priskiriamas darbo | | | | | |
|užmokestis |25514 |14060 |39574 |3,90 |7,52 |
|3. Tiesiogiai | | | | | |
|priskiriamas | | | | | |
|socialinis draudimas| | | | | |
|Tiesioginės gamybos | | | | | |
|išlaidos |451274 |237812 |689086 |68,98 |127,17 |
|4. Netiesioginės | | | | | |
|gamybos išlaidos |32889 |18123 |51012 |5,03 |9,69 |
|Gamybinė savikaina |484163 |255935 |740098 |74,01 |136,86 |

Paaiškinimai:

Kad apskaičiuoti gamybinę savikainą reikia dar vieno rodiklio – tai
tiesioginės gamybos išlaidos, kurios randamos taip:

Išlaidos pagrindinėms medžiagoms + tiesiogiai priskiriamas darbo
užmokestis + tiesiogiai priskiriamas socialinis draudimas.

Bet tai apskaičiuojama visam kiekiui, o kad sužinoti, kiek
tiesioginių gamybos išlaidų (TGI) tenka vienam gaminiui, reikia atitinkamus
rodiklius padalinti iš planuojamų pagaminti gaminių skaičiaus.

Pavyzdžiui:

Tiesioginės gamybos išlaidos (TGI) suknelėms yra 451274 Lt., o tai
padalinus iš 6542 (suknelių skaičius) gaunamos vienos suknelės TGI, t. y.
68,98 Lt.

Žinoma, kad netiesioginių gamybos išlaidų (NGI) yra 51012 Lt., bet
nežinoma, kiek jų tenka suknelėms ir kiek kostiumėliams. Todėl jas reikia
paskirstyti (paskirstymo atskiriems gaminiams kriterijus yra tiesiogiai
priskiriamas darbo užmokestis).

Paskirstymo koeficientas apskaičiuojamas:

51012 (NGI) / 127659 (DU) = 0,3996036.

Tada iš šiuo koeficiento padauginę jau paskaičiuotą atskiriems
gaminiams tiesiogiai priskiriamą darbo užmokestį, gausime kiek NGI tenka
atskiriems gaminiams, t. y. suknelėms ir kostiumėliams atskirai.

Pavyzdžiui:

NGI suknelėms tenka:

0,3996036 * 82305 = 32889 Lt.

NGI vienai suknelei tenka:

32889 / 6542 = 5,03 Lt.

Dabar jau galima apskaičiuoti ir gamybinę savikainą, sudėjus TGI ir
NGI.

Tai daroma ir visam kiekiui ir vienam gaminiui.

Pavyzdžiui:

Visų suknelių gamybinė savikaina: 451274 + 32889 =
484163 Lt.

Vienos suknelės gamybinė savikaina: 484163 / 6542 = 74,01 Lt
arba

68,98 + 5,03 = 74,01 Lt

20 lentelė

Planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina

Paaiškinimai:

Planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina = vieno gaminio
gamybinė savikaina * planuojamos parduoti produkcijos kiekis (kursinio
darbo užduoties 1 punktas).

Pavyzdžiui:

Planuojamų parduoti suknelių gamybinė savikaina:

74,01 * 6242 = 461970 Lt.

21 lentelė

Įmonės veiklos sąnaudos

|Įmonės veiklos sąnaudos |Suma, Lt |
|1. Generalinio direktoriaus atlyginimas |8400 |
|Įmokos socialiniam draudimui |2604 |
|2. Vyriausiojo buhalterio atlyginimas |6000 |
|Įmokos socialiniam draudimui |1860 |
|3. Rinkos vadybininko atlyginimas |5400 |
|Įmokos socialiniam draudimui |1674 |
|4. Vairuotojo atlyginimas |4800 |
|Įmokos socialiniam draudimui |1488 |
|5. Valytojos atlyginimas |5400 |
|Įmokos socialiniam draudimui |1674 |
|6. Elektros energijos išlaidos administracinėms |259 |
|patalpoms apšviesti |1958 |
|7. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas |1500 |
|8. Automobilio naudojimas (be nusidėvėjimo) |3000 |
|9. Pardavimų rėmimo išlaidos |800 |
|10. Ryšių paslaugos |4359 |
|11. Kelių mokestis |341 |
|12. Įmokos į Garantinį fondą |3216 |
|13. Bendrųjų ir administracinių patalpų nuoma |16400 |
|14. Kitos įmonės veiklos sąnaudos | |
|Iš viso: |71106 |

Paaiškinimai:

Šiai lentelei užpildyti duomenys imami iš anksčiau pateiktų
lentelių ir iš kursinio darbo užduoties:

1-5. Atlyginimai ir įmokos socialiniam draudimui – paimta iš 12
lentelės;

6. Elektros energijos išlaidos administracinėms patalpoms apšviesti
– paimta iš 16 lentelės (3, 4 ir 5 punktas);

7. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas – paimta iš 17 lentelės (8 – 13
punktai);

8. Automobilio naudojimas – 250 Lt * 6 mėn. = 1500 Lt (kursinio
darbo užduoties 23 punktas);

9. Pardavimų rėmimo išlaidos – 500 Lt * 6 mėn. = 3000 Lt (kursinio
darbo užduoties 24 punktas);

10. Ryšių paslaugos – paimta iš kursinio darbo užduoties 25 punkto;

11. Kelių mokestis sudaro 0,48% pardavimo pajamų: 908190 * 0,48% /
100% = 4359 Lt.;

12. Įmokos į garantinį fondą sudaro 0,2% viso darbo užmokesčio:
(127659 + 7380 + 35400) * 0,2% / 100% = 341 Lt.;

13. Bendrųjų ir administracinių patalpų nuoma – (30+16+21) * 8
(Lt/m²) * 6 (mėn.) = 3216 Lt.;

14. Kitos įmonės veiklos sąnaudos – paimta iš kursinio darbo
užduoties 26 punkto

22 lentelė

Vieno gaminio komercinė savikaina

|Išlaidų straipsniai |Viso kiekio, Lt |Vieno gaminio, Lt |
| |Suknelė|Kostiumėli|Iš viso|Suknelė|Kostiumėli|
| | |s | | |s |
|Gamybinė savikaina |484163 |255935 |740098 |74,01 |136,86 |
|Įmonės veiklos sąnaudos|46566 |24540 |71106 |7,12 |13,12 |
|Komercinė savikaina |530729 |280475 |811204 |81,13 |149,98 |

Paaiškinimai:

Žinoma, kiek iš viso yra įmonės veiklos sąnaudų, tačiau jas reikia
paskirstyti atskiriems gaminiams (paskirstymo kriterijus yra TGI).

Paskirstymo koeficientas:

71106 / 689086 = 0,10318886.

Tada iš šiuo koeficiento reikia padauginti atskirų gaminių TGI.

Pavyzdžiui:

Įmonės veiklos sąnaudų suknelėms tenka:

0,10318886 * 451274 = 46566Lt.

Įmonės veiklos sąnaudų vienai suknelei tenka:

530729 / 6542 = 7.12Lt.

Dabar jau galima apskaičiuoti ir komercinę savikainą, sudėjus
gamybinę savikainą ir įmonės veiklos sąnaudas.

Tai daroma ir visam kiekiui ir vienam gaminiui.

Pavyzdžiui:

Visų suknelių komercinė savikaina: 484163 + 46566 =
530729Lt.

Vienos suknelės komercinė savikaina: 530729 / 6542 = 81,13 Lt
arba

74,01 + 7,12 = 81,13 Lt

23 lentelė

Atskirų gaminių pelningumas

Paaiškinimai:

Gaminio pelningumas skaičiuojamas taip:

((gaminio kaina – gaminio komercinė savikaina) / gaminio kaina) *
100%.

Pavyzdžiui:

Suknelės pelningumas yra:

((95 – 81,13) / 95) * 100% = 14,6 %

24 lentelė

Įmonės bendrasis ir grynasis pelnas

|Straipsniai |Suma, Lt |
|Pajamos už parduotas prekes |908190 |
|Parduotų prekių savikaina |740098 |
|Bendrasis pelnas |168092 |
|Įmonės veiklos sąnaudos |71106 |
|Veiklos pelnas |96986 |
|Apmokestinamas pelnas |96986 |
|Pelno mokestis |14548 |
|Grynasis pelnas |82438 |

Paaiškinimai:

Bendrasis pelnas = pajamos už parduotas prekes – parduotų prekių
savikaina.

908190 – 740098 = 168092 Lt.

Nuo bendrojo pelno atėmus įmonės veiklos sąnaudas gaunamas veiklos
pelnas, kuris šiuo atveju yra lygus ir apmokestinamui pelnui.

168092 – 71106 = 96986 Lt.

Nuo apmokestinamojo pelno skaičiuojamas pelno mokestis, kuris
sudaro 15%.

96986 * 0,15 = 14548 Lt.

Grynasis pelnas = apmokestinamas pelnas – pelno mokestis.

96986 – 14548 = 82438 Lt.

25 lentelė

Įmonės pardavimų bendrasis ir grynasis pelningumas

|Bendrasis |Grynasis |Pardavimai, |Bendrasis |Grynasis |
|pelnas, Lt |pelnas, Lt |Lt |pelningumas, |pelningumas, |
| | | |% |% |
|168092 |82438 |908190 |18,51 |9,08 |

Paaiškinimai:

Bendrasis pardavimų pelningumas skaičiuojamas taip:

(Bendrasis pelnas / Pardavimai) * 100%.

(168092 / 908190) * 100% = 18,51 %.

Grynasis pardavimų pelningumas skaičiuojamas taip:

(Grynasis pelnas / Pardavimai) * 100 %.

(82438 / 908190) * 100% = 9.08 %.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Apskaičiavus įmonės veiklos ekonominius rodiklius galima daryti
tokias išvadas.

Įmonės veikla yra pelninga. Bendrasis pelningumas sudaro 18,51%,
taigi galima teigti, jog įmonės bendrasis pelningumas geras, nes jis yra
didesnis už 15%.

Tačiau grynasis pelningumas yra 9,08% ir jis yra patenkinamas (nes
yra mažiau 10%), o tai reiškia, kad reikia, kad pardavimuose yra kažkokių
spragų, į kuriuos reikia atsižvelgti ir pataisyti. Kad sužinoti, kame yra
reikalas, reikia peržiūrėti atskirų gaminių pelningumą.

Taigi, suknelių pelningumas yra 14,6 % ir tai yra geras
pelningumas, tačiau kostiumėlio pelningumas sudaro 6,26%. Galbūt būtent dėl
pakankamo, bet ne gero, kostiumėlio pelningumo kenčia ir visas grynasis
pelningumas. Kad padidinti kostiumėlio pelningumą, patarčiau jų gaminti
daugiau, t. y. padidinti kostiumėlių gamybos mastą, arba vėlgi išanalizavus
vartotojų poreikius bei konkurentus, pradėti siūti ne tik sukneles bei
kostiumėlius, bet ir kokį nors kitą drabužį.

Bet svarbiausia, kad įmonė nenuėjo į nuostolį. Tai leidžia jai
gautą pelną panaudoti gamybos masto didinimui, darbuotojų kvalifikacijos
kilimui arba naujų drabužių modelių modeliavimui ir siuvimui.

LITERATŪRA

1. Bagdonas E., Kazlauskienė E., Biznio įvadas, – K., 2000.

2. Vacys Žižys, Smulkaus verslo pradmė, – V., 1993.

3. Leonienė B. Verslo pradmenys, – K, 1997.

Leave a Comment Cancel reply