PENSIJŲ REFORMA LIETUVOJE

ĮŽANGA

Pastaruoju metu Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio valstybių, didėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui kiekvienas susimąsto, ar sulaukus pensinio amžiaus valstybė garantuos pakankamą pensiją pragyvenimui. Todėl šalies vyriausybė siūlo pasirinkti vieną iš radikalesnių kelių – dalinai privatizuoti socialinio draudimo pensijų sistemą. Taip atsirastų privatūs pensijų fondai, į kuriuos būtų pervedama penktadalis dabartiniu metu socialiniam pensijų draudimui mokamų įmokų. Atitinkamai į pensijų fondus sumokėtos įmokų dalies dydžiu sumažėtų valstybės įsipareigojimai apdraustiesiems (t.y. sumažėtų iš Sodros mokamos pensijos dydis), tačiau privačios pensijų pakopos dalyviai galėtų tikėtis “kkompensuoti šį praradimą” ne tik pasirinktame pensijų fonde įmokomis sukauptu kapitalu, bet ir už kapitalo investavimą gautomis palūkanomis.

1 pav. “SoDroje” apdraustų dirbančiųjų skaičiaus vienai mokamai pensijai kitimas
( “SoDra”)

Darbo tikslas yra supažindinti žmones su pensijų reforma bei išaiškinti aktualius klausimus, susijusius su šia tema.

Keliami uždaviniai:
 Apibūdinti pensijų reformos idėją, jos tikslus;
 Paaiškinti reformos turinį ir struktūrą;
 Suteikti informacijos apie pensijų reformos dalyvius, išmokas, atskaitymus.

Daugiausia informacijos ieškota Internete, taip pat draudimo bendrovių išleistuose informaciniuose
leidiniuose. Tikiuosi, jog kursinis darbas suteiks daugiau informacijos apie vykdomą pensijų reformą Lietuvoje.

1. PENSIJŲ REFORMOS IDĖJA

Pensijas piirmą kartą įvedė Vokietijos kancleris Otto von Bismarkas 1889 m. Jo pradėtos pensijų reformos esmė – sudaryti dirbantiems piliečiams galimybę mokėti įmokas į valstybinį pensijų fondą ir užsitikrinti pajamas senatvėje. Pagrindinis valstybinės pensijų sistemos tikslas buvo ne apsaugoti gyventojus, o skatinti juos keltis į

miestus ir dirbti pramonėje. Tuo metu tik labai nedaugelis sulaukdavo pensinio amžiaus, kuris buvo 70 metų.

Per kitą šimtmetį beveik visas pasaulis pasuko tuo pačiu keliu (iš žymesnių valstybių tik JAV neturi visuotinės valstybinių pensijų sistemos). Tačiau natūralu, kad besikeičiantis pasaulis pareikalauja vis naujų sprendimų.

Pažengus medicinai, gerėjant gyvenimo sąlygoms, mažėjant gimstamumui, išsivysčiusių šalių populiacijos greitai sensta. Jau dabar Italijoje vienam jaunam žmogui tenka 1,6 vyresnių nei 60 metų gyventojų. Tai reiškia, kad kiekvienas dirbantysis turi padėti išlaikyti 1,6 žmonių savo pensijos įmokomis. Lietuvoje kol kas pensininkai sudaro tik apie penktadalį gyventojų, bet šis skaičius gali pradėti didėti gerėjant gyvenimo lygiui.

Yra ir kitokių pasikeitimų. Globalizacija skatina tarpvalstybinę konkurenciją pačių valstybių labui, tačiau tai taip pat reiškia, kad valstybė nebegali visada daryti to, kas populiaru ir patinka riinkėjams. Dėl emigracijos iš mažiau turtingų į turtingesnes šalis vis mažiau dirbančiųjų lieka remti pensininkus.

Norėdamos palaikyti pakankamą mokamų pensijų lygį valstybės gali imtis įvairių, dažnai nepopuliarių sprendimų. Pavyzdžiui, jos gali didinti mokesčius socialiniam draudimui, mažinti pensijas, pakelti pensinį amžių. Tačiau tokie sprendimai tik trumpam sprendžia problemą. Jeigu valstybės nenori bankrutuoti, turi iš esmės reformuoti pensijų sistemą ir sudaryti palankias galimybes investuoti į privačias pensijų kaupimo įmones. Tokią išeitį labiausiai propaguoja tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, Pasaulio Bankas.

Taupyti pensijai per privačias institucijas yra labai naudinga pi
iliečiams. Privačių fondų dėka kiekvienas gali taupyti tiek, kiek gali ir kiek jam reikia, kad senatvėje galėtų būti patenkintas savo gyvenimo lygiu. Netgi atskaičius privačių fondų pelną ir išlaidas, privačios pensijos yra potencialiai didesnės. Papildoma nauda yra tokia, kad, tapdamas pensijų fondo dalyviu, pilietis neturi rūpintis investicijomis į vertybinius popierius ar kitą turtą. Jis taip pat gali sekti, koks kapitalas kaupiasi jo sąskaitoje, numatyti būsimą išmokų dydį ir atitinkamai reaguoti.

Šalies ekonomikos atžvilgiu tai taip pat yra naudinga, nes SoDra gautas įmokas panaudoja dabartinių pensijų mokėjimui, o ne investicijoms, kaip daro privačios pensijų kaupimo įmonės. Privatūs pensijų fondai, skatindami ūkio plėtrą, atlieka labai svarbų vaidmenį šalies ekonominiame gyvenime. Kitas argumentas sutampa su vis labiau populiarėjančiu požiūriu, kad valstybės vaidmuo turėtų apsiriboti tokių paslaugų tiekimu, kurių negali suteikti privatus sektorius. Pertvarkius pensijų sistemą, valstybės aparatas (o tuo pačiu biurokratija) ir išlaidos sumažėja, o pajamos iš mokesčių padidėja.

Vienintelė rizika, susijusi su privačiomis pensijomis yra ta, kad fondo vertė gali ne tik didėti, bet ir sumažėti, nors taip atsitinka labai retai ir tik pasaulinio ekonominio nuosmukio metu.

Pirmąją pensijų reformą 1981 m. įgyvendino Čilė. Jos dėka taupymas padidėjo kelis kartus. Pensijų fondai tapo pagrindiniais investuotojais į šalies kompanijų akcijas. Tai leido Čilės ekonomikai tapti daugiau nepriklausoma ir st

tabilesne nei daugumos kitų Pietų Amerikos valstybių. Pensijos nebepriklauso nuo politikų, todėl šalies politinis gyvenimas tampa stabilesnis. Čilės dirbantieji taip pat išlošė. Kasmetinės palūkanos sudaro vidutiniškai 10,5%. Dabar vykdoma reforma Lietuvoje yra tam tikrais atžvilgiais panaši į Čilės. Tačiau Čilė beveik visiškai atsisakė valstybės vaidmens pensijų sistemoje. Valstybė įsipareigoja mokėti tik minimalią pensiją, jeigu piliečio santaupos yra nepakankamos. Visa kita yra patikėta privatiems pensijų fondams. Tuo tarpu Lietuva įveda trijų pakopų sistemą, kur valstybė išlaiko šiek tiek apribotą vaidmenį socialinio draudimo srityje.
Rizikos, kad pradings pensijos, kaupiamos privačiuose fonduose, nėra. Pensijų fondus valdys institucijos, gavusios licenzijas veiklai. Pensijų fondo turtas bus atskirtas tiek nuo įmonės, valdančios pensijų fondą, tiek nuo depozitoriumo turto. Be to, investuojama į saugius pajamų šaltinius (pavyzdžiui, valstybių vertybinius popierius). Pasiruošusiems daugiau rizikuoti, bus sudarytos galimybės pensijų įmokas investuoti į akcijas.

Pensijų reforma Lietuvoje leis greičiau pasivyti išsivysčiusias Vakarų valstybes, paskatins civilinės visuomenės vystymąsi, padės pakelti gyvenimo lygį, stabilizuoti ekonomiką.

2. REFORMOS TIKSLAI

 Ilgalaikis pensijų reformos tikslas yra pakeisti pensijų sistemą taip, kad sulaukę pensinio amžiaus žmonės gautų didesnes pajamas nei iki šiol, tačiau perskirstymas būtų ne padidintas, o sumažintas, kad sistema taptų ilgalaikiai gyvybinga ir apimtų visus gyventojus.
 Pensijų reforma siekiama paskatinti taupymą šalyje bei sumažinti mokesčių vengimą. Kaupiamųjų fondų atsiradimas sustiprina kapitalo rinkos au

ugimą bei finansų infrastruktūros plėtrą. Įmokų bei mokesčių vengimas turėtų sumažėti dėl to, kad sumažės perskirstymas pensijų sistemoje ir didės paskatos joje dalyvauti. Visa tai paskatins šalies ekonominį augimą.
 Turi būti sukurta tokia pensijų sistema, kuri ne tik garantuotų jos ilgalaikį finansinį stabilumą ir gyvybingumą, bet ir Lietuvos gyventojų pritarimą. Kadangi pensijų reforma bus vykdoma ilgą laiką, turi būti pasiektas visų politinių jėgų konsensusas dėl reformos.
 Būtina spręsti ne tik ilgalaikio pensijų sistemos stabilumo uždavinius, bet ir jos subalansuotumo užtikrinimą artimiausioje ateityje.
 Neatidėliotinas pensijų reformos uždavinys yra finansiškai subalansuoti socialinio draudimo pensijų sistemą taip, kad ji galėtų artimiausiais metais veikti be finansinio deficito. Neišsprendus šio uždavinio negalima pasiekti ir ilgalaikių pensijų reformos tikslų.
 Pensijų sistema turi tapti priimtinesnė joje dalyvaujantiems žmonėms, tiek dėl atsirasiančio privataus kaupimo, kuris suprantamas kaip “kaupimas savo senatvei”, tiek dėl to, kad valstybės teikiamų pensijų sistemoje bus atsisakytą privilegijų.

3. REFORMOS TURINYS

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, veiks trijų pakopų sistema.

Pirmoji pakopa, kai 34 proc. darbuotojo atlyginimo yra pervedama į SoDrą (25,9 proc. skiriama pensijoms, o 8,1 proc. – kitoms socialinėms išmokoms).

2 pav. Pirmos pakopos mokesčių paskirstymas (UAB “Finasta investicijų valdymas”)

Antroji pakopa, kai dalis SoDrai mokamų įmokų kaupiama pasirinktame pensijų fonde. 2004 m. į pensijų fondus galima bus pervesti 2,5 proc., 2005 m. – 3,5 proc., 2006 m. – 4,5 proc. ir nuo 2007 m. 5,5 proc.

3 pav. Antros pakopos mokesčių paskirstymas (UAB “Finasta investicijų valdymas)

Trečioji pakopa – privačių fondų pensijos, finansuojamos fizinių asmenų bei įmonių. Šioje pakopoje dalyvavimas nebūtinas, bet ši galimybė naudinga žmonėms, gaunantiems didesnes nei vidutinės pajamas.

4. PENSIJŲ FONDŲ REFORMOS STRUKTŪRA

4. 1. PENSIJŲ FONDAS – PENSIJŲ FONDO VALDYMO ĮMONĖ – DEPOZITORIUMAS

Pensijų fondas

Pensijų fondas – fiziniams asmenims, savanoriškai kaupiantiems pensijas bei mokantiems pensijų įmokas į pensijų fondą, bendrosios dalinės nuosavybės teise, priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas perduotas pensijų fondo valdymo įmonei, ir kuris investuojamas pagal to pensijų fondo taisykles.

Kiekvienas dalyvis turi individualią sąskaitą ir gali pasirinkti vieną iš keleto krypčių bei rizikos fondų.

Pensijų fondo valdymo įmonė

Pensijų fondo valdymo įmonė – Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją verstis pensijų kaupimo veikla turinti įmonė.

Pensijų fondo valdymo įmonės funkcijos:
 Valdo pensijų fondo turtą pagal strategiją, apibrėžtą pensijų fondo taisyklėse;
 Duoda depozitoriumui nurodymus atsiskaityti už sandorius;
 Kasdien nustato ir skelbia fondo vertę;
 Rengia pensijų fondo ataskaitas, numatytas įstatymų;
 Pažeidus įstatymus, privalo padengti nuostolius.

Depozitoriumas

Depozitoriumas – tai institucija, kurioje yra saugomas pensijų turtas. Pensijų kaupimo įstatymas numato, jog pensijų turtas privalo būti saugomas viename depozitoriume.

Depozitoriumo funkcijos:
 Atidaro sąskaitas pensijų fondų dalyviams;
 Užtikrina, kad įplaukos už perleistą pensijų turtą per nustatytą laiką atitektų pensijų fondui;
 Paskirsto pensijų įmokas, gaunamas iš SoDros į pensijų fondo dalyvių sąskaitas;
 Apskaito ir saugo pensijų fondo turtą;
 Vykdo pensijų fondo valdymo įmonės nurodymus atsiskaityti už pensijų fondo sandorius;
 Užtikrina, kad pensijų fondo įplaukos būtų naudojamos pagal teisės aktų ir pensijų fondo reikalavimus;
 Atsako už žalą, padarytą pensijų fondo dalyviams ar valdymo įmonei, jeigu neatsiliks arba netinkamai atliks savo pareigas.

4 pav. Pensijų fondo, depozitoriumo ir valdymo įmonės tarpusavio ryšys (UAB “CommercialUnion Gyvybės draudimas”)

Pensijų fondas, depozitoriumas ir pensijų fondo valdymo įmonė yra visiškai atskirti objektai. Bankrutavus vienam iš jų, kitų turtas nenukenčia.

4. 2. PENSIJŲ REFORMOS DALYVIAI

Pensija, kurią moka pensininkams SoDra, yra suskirstyta į dvi dalis: bazinę pensiją ir papildomą pensiją. Bazinės pensijos dydis yra nustatomas įstatymų ir visiems yra vienodas (šiuo atveju – tai 152 litai). Papildomos pensijos dydis priklauso nuo darbo stažo ir atlyginimo.

Teisę tapti pensijų fondų dalyviu turi asmuo, privalomai draudžiamas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagrindinei ir papildomai pensijai. Privatūs pensijų fondai negalės atsisakyti sudaryti sutarties su asmeniu, kuris pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą turi teisę dalyvauti pensijų kaupime. Dalyvauti pensijų kaupime negalės ir tie asmenys, kurie jau yra sulaukę pensinio amžiaus.

4. 3. ATSKAITYMAI

Atskaitymai iš pensijų turto pagal kiekvieną pensijų kaupimo sutartį dėl dalyvavimo pensijų fonde per metus gali sudaryti ne daugiau kaip 1 procentą nuo fondo dalyvio sąskaitoje apskaitytų lėšų vidutinės metinės vertės ir ne daugiau kaip 10 procentų pensijų fondo dalyvio vardu įmokėtų įmokų. Iš tų atskaitymų yra dengiami visi mokesčiai, mokėtini už pensijų fondo turtą ir pajamas, bendrovės patirtos išlaidos, susijusios su pensijų fondo turto investicijomis, atlyginimas depozitoriumui.

4. 4. PENSIJŲ IŠMOKOS

Pensijų išmoka gali būti mokama pensijų fondo dalyviui, sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus šiais būdais:
1) nuperkant pensijų anuitetą* draudimo įmonėje, vykdančioje pensijų anuitetų draudimo veiklą;
2) išmokant vienu kartu ar dalimis (vienkartinė arba periodinė pensijų išmoka).

 Pensijų anuitetas – pensijų fondo dalyviui iki gyvos galvos mokama periodinė pensinė išmoka, kurios išmokėjimo visa rizika tenka išmokų mokėtojui – draudimo įmonei, vykdančiai gyvybės draudimą.

IŠVADOS

Šiuo metu Lietuvoje egzistuojantis pensijų sistemos modelis, paremtas einamosiomis įplaukomis ir išmokomis, nėra adekvatus šiandieninei situacijai, kadangi įplaukos į socialinio draudimo fondo biudžetą auga kur kas lėčiau nei išmokos. Tokiu būdu susidarė ženklus socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas, keliantis grėsmę visai socialinio draudimo sistemai.

Atsakant į keltus uždavinius, galima teigti, kad:
 Pensijos kaupimas fonduose yra ilgalaikis taupymas. Neaišku, kas atsitiks po keleto metų. Žinoma, pensijų fondai turi tam tikras rizikas, apie kurias reikia kalbėti, tačiau teigti, jog pasilikti valstybinėje sistemoje yra mažiau rizikinga, neteisinga. (V.Trimbel, 2003)

Pasak A.Rumsko (A.Rumskas, 2003), ateis laikas, kai valstybė paprasčiausiai pritrūks finansų išlaikyti valstybinę sistemą. Tai yra dar viena priežastis, kodėl pensijų fondai yra naudingi žmonėms. Tačiau pensijų sistemos reforma toli gražu nepaneigia valstybinės pensijos dalies reikšmės. Teiginys, jog pensijas perdavus privačiam verslui, nebeliks kam rūpintis patekusiais į socialinę atskirtį, nėra teisingas. Būtent pirmoji pensijų pakopa, kur teikiama minimali pensija pragyvenimui, saugos tuos žmones. Pensijų reforma yra skirta tiems, kurie nusiteikę neatiduoti savo ateities į valstybės rankas, o patys nori pasirūpinti savo pensija. (V.Trimbel, 2003)
 Pensijų reformos turinį Lietuvoje sudaro trijų pakopų sistema. Pirmoji pakopa – valstybinio socialinio draudimo (SoDros) pensijos. Antrąją pakopą sudaro privačių pensijų fondų pensijos, finansuojamos iš mokesčių, kuriuos piliečiai moka valstybei. Privačios pensijos yra kaupiamojo pobūdžio. Trečioji pakopa – privačių fondų pensijos, finansuojamos fizinių asmenų bei įmonių.
Pensijų reformos struktūrą sudaro: pensijų fondas, depozitoriumas ir pensijų fondo valdymo įmonė.
 Pensijų reformos dalyviai gali būti asmenys, privalomai drausti socialiniu pensijų draudimu pagrindinei ir papildomai pensijai gauti.
Atskaitymai sudaro ne daugiau kaip 1 procentą nuo fondo dalyvio sąskaitoje apskaitytų lėšų vidutinės metinės vertės ir ne daugiau kaip 10 procentų pensijų fondo dalyvio vardu įmokėtų įmokų
Pensijų išmoka pensijų fondo dalyviui išmokama sulaukus pensinio amžiaus nuperkant pensijų anuitetą.

Leave a Comment