Pelnas ir ekonominis pagrįstumas

Pelnas ir ekonominis pagrįstumas

Visos verslo įmonės rinkos ekonomikos sąlygomis dirba dėl pelno, kuris skatina jas investuoti kapitalą, daryti įvairias išlaidas perkant ir parduodant prekes ar paslaugas. Prekybos įmonės gauna pelną parduodamos prekes brangiau, negu jas pirko, tačiau šis skirtumas dar turi padengti kitas, ne vien tik prekių, skirtų perparduoti, įsigijimo išlaidas.

Pelnas – tai įmonės grynojo turto (visas turtas atėmus skolas) padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį. Jis nustatomas laikotarpio pabaigoje lyginant pajamas su sąnaudomis.

Patirtomis sąnaudomis laikoma sunaudotas turtas bei suteiktų paslaugų ar įsipareigojimų tiiekėjams išlaidos, patirtos ataskaitinio laikotarpio pajamoms uždirbti. Pinigai ar kitas turtas, išleistas neuždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamų, vadinami išlaidomis.

Pinigai, gauti už pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas, arba už dar nepateiktas prekes ar nesuteiktas paslaugas, vadinami įplaukomis. Pajamos laikomos uždirbtos, kai produkcija yra parduota (išsiųsta pirkėjui), o paslaugos suteiktos, nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas sumokėjo už jas.

Pagal kaupimo principą uždirbamos pajamos turi būti registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o jas uždirbant patirtos sąnaudos tada, kai jos patiriamos, nepriklausomai nuo pinigų gavimo arr išmokėjimo. Pajamų ir sąnaudų pripažinimą teisiškai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 804, išleistas 1993m. spalio 27d.

2. Išlaidos

Kiekvienos įmonės tikslas – parduoti prekes ir iš to uždirbti pajamų bei pelno. Tik pardavus prekes galima tikėtis, kad padidės įmonės turtas: bus gauta pajamų ar

r susidarys pirkėjų įsiskolinimas.

Pirmiausiai įmonė perka jos veiklai reikalingas atsargas (prekes), kurias vėliau numato parduoti už didesnę kainą. Prekių, skirtų pardavimui, įsigijimo operacijos vadinamos pirkimais:
• Bendrieji pirkimai – tai pirkimo-pardavimo sutartyje arba sąskaitoje nurodoma kaina, kurią reikia mokėti už prekes.
• Grynųjų pirkimų suma gaunama iš bendrųjų pirkimų atėmus pirkimo diskontus, prekių grąžinimus ir nukainojimus.

Visos prekės, pirktos per ataskaitinį laikotarpį, vadinamos perparduoti skirtomis prekėmis. Jos pridedamos prie neparduotų prekių likučio laikotarpio pradžioje, atėjusio iš praėjusio laikotarpio. Perparduoti skirtos prekės apskaitomos jų savikaina, t.y. tokia kaina, kokia įmonė jas įsigijo. Į savikainą įskaičiuojama jų pirkimo kaina, atsivežimo, draudimo kelionėje, sandėliavimo tarpinėse stotyse bei kitos panašios išlaidos. Į savikainą neįtraukiamos prekybos nuolaidos, kuriomis įmonė pasinaudojo pirkdama prekes, pirkimo diskontai, pirktų prekių grąžinimo ir nukainojimo sumos.
Perparduoti skirtų prekių savikaina roodo, kokias išlaidas padarė įmonė jas pirkdama – t.y. kiek buvo išleista pinigų ar sunaudota kito įmonės turto.

3. Sąnaudos

Sąnaudos – tai išlaidos padarytos pajamoms per ataskaitinį laikotarpį uždirbti (pagal duomenų kaupimo bei pajamų ir sąnaudų palyginimo principus, tiek sunaudotas turtas, tiek atsiradę įsipareigojimai laikomi sąnaudomis tik tuomet, jei jie skirti to paties laikotarpio pajamoms uždirbti). Prekybos įmonėse didžiąją sąnaudų dalį sudaro parduotų prekių savikaina ir veiklos sąnaudos, tačiau įmonės dar gali turėti kitos veiklos, finansinės veiklos, investicinės veiklos bei pelno mokesčio sąnaudų.

Parduotų prekių sa

avikaina
Per ataskaitinį laikotarpį parduotų prekių savikaina, arba išlaidoms joms įsigyti, tampa sąnaudomis. Įmonės naudoja periodinį arba nuolatinį prekių apskaitos būdą, o parduotų prekių savikainai apskaičiuoti gali būti naudojami FIFO, LIFO, HIFO, aritmetinio-svertinio vidurkio ir kiti metodai. Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą mokesčių tikslais leidžiamas tik FIFO metodas.
Kadangi parduotų prekių savikaina sudaro didžiąją prekybinės įmonės sąnaudų dalį, labai svarbu ją teisingai nustatyti. Įmonės, kurios parduoda santykinai nedaug prekių (pvz.: automobilių salonai), naudodamos nuolatinį prekių apskaitos būdą, gali lengvai nustatyti, kiek prekių buvo parduota per laikotarpį. Įmonėms, dideliais kiekiais prekiaujančioms smulkiomis prekėmis (pvz.: maisto produktų parduotuvės) būtų labai sunku kontroliuoti kiekvienos prekės judėjimą, todėl jos taiko periodinį prekių apskaitos būdą. Šiuo atveju galimos smulkios atsargų vagystės, todėl į inventorizacijos metu nustatytą likutį pateks šių vagysčių rezultatai, ir realus pelnas bus mažesnis.

Veiklos sąnaudos
Tai visos įmonės išlaidos, kurių neįmanoma konkrečiai susieti su per laikotarpį uždirbtomis pajamomis. Jos skirstomos į bendrąsias ir administracines sąnaudas (įmonės vadovų atlyginimai, bendro naudojimo ilgalaikio turto nusidėvėjimo, nuomos, remonto sąnaudos, įmonės reklamos ir pan.) bei pardavimų sąnaudas (prekių įpakavimo ir jų nugabenimo pirkėjui sąnaudos, prekybinių patalpų eksploatavimo ir nusidėvėjimo sąnaudos ir pan.).

Kitos veiklos sąnaudos
Tai su įmonės tipine veikla nesusijusios sąnaudos (kita veikla – tai veikla, vykdoma atsitiktinai susidarius tam tikroms aplinkybėms, ar

rba šalutinė, įmonei nereikšminga veikla).

Finansinės veiklos sąnaudos
Tai mokamos ar mokėtinos palūkanos, delspinigiai, beviltiškų skolų sąnaudos, įmonės vertybinių popierių išleidimo ir kitos panašios sąnaudos.

Investicinės veiklos sąnaudos
Tai kitose įmonėse esančių investicijų vertės sumažėjimas (pvz.: įmonės įsigytų akcijų vertės kritimas).

Neįprastinės veiklos sąnaudos
Tai visi netekimai, susiję su įmonės įprastine ūkine veikla ir patirti nepriklausomai nuo įmonės valdytojų valios (pvz.: netekimai dėl stichinių nelaimių).

Laikotarpio pabaigoje sąnaudoms taip pat priskiriama iš anksto apmokėtų išlaidų einamojo laikotarpio dalis bei įvertinamos sukauptos sąnaudos, t.y. daromi koreguojantys įrašai, ir tik po to apskaičiavus sąskaitų likučius gali būti nustatytas teisingas pelno dydis.

4. Pajamos

Pagrindinės prekybinės įmonės pajamos yra pajamos už parduotas prekes. Pardavus prekes gaunami pinigai arba atsiranda pirkėjo įsiskolinimas įmonei. Šios pajamos vadinamos pardavimų pajamomis arba pardavimais.

Grynųjų pardavimų suma gaunama iš bendrųjų (pirkėjo sumokėta arba mokėtina suma) atėmus diskonto, prekių grąžinimo ir nukainojimo sumas. Grynųjų pardavimų rodiklis naudojamas apskaičiuojant pelną.

Be pardavimų įmonė gali turėti kitokių pajamų – finansinės (palūkanos, gautos baudos ir delspinigiai), investicinės (dividendai už kitų įmonių akcijas), neįprastinės (pagautė) bei kitos veiklos pajamų.

5. Pelno nustatymas
Pagal ūkinės veiklos nuoseklumą pirmiausiai padaromos išlaidos prekėms pirkti, po to pardavus šias prekes uždirbamos pajamos. Nustatant pelną, pajamos su sąnaudomis lyginamos atvirkščiai šiam nuoseklumui: pirmiausiai nustatomos pripažintos pajamos, po to lyginamos su sąnaudomis, patirtomis uždirbant šias pa

ajamas.

Palyginus per atskaitinį laikotarpį uždirbtas grynąsias pajamas su parduotų prekių savikaina, apskaičiuojamas bendrasis pelnas. Šis rodiklis yra labai svarbus dėl to, kad nusako įmonės pagrindinės veiklos pelningumą, tačiau jis yra tik tarpinis rodiklis apskaičiuojant galutinį įmonės veiklos rezultatą.
Veiklos sąnaudos mažina uždirbtą pelną, tad atėmę jas gauname veiklos pelno rodiklį. Norint, kad įmonė dirbtų pelningai, veiklos sąnaudos turi būti mažesnės už bendrąjį pelną.
Apskaičiuojant visos įmonės veiklos pelną, taip pat lyginamos ir kitos pajamos su kitomis sąnaudomis. Tai atspindi pelno (nuostolio) ataskaitoje.

6. Pelno (nuostolio) ataskaita

Pelno (nuostolio) ataskaita – tai per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms ir jas uždirbant patirtoms sąnaudoms fiksuoti speciali finansinės atskaitomybės forma, pateikiama finansinės atskaitomybės vartotojams (įmonės vadovams, akcininkams). Joje apibendrinama bendrovės ūkinė veikla per laikotarpį parodant, kaip įminė “gamina” pelną, o ne kaip ji parduoda prekes.
Pelno nuostolio ataskaitoje pateikiami duomenys, kiek pajamų įmonė uždirbo per ataskaitinį laikotarpį ir kokias sąnaudas ji patyrė. Šie duomenys leidžia spręsti apie įmonės pagrindinės veiklos pelningumą ir apie pelną, gaunamą iš kitos įmonės veiklos.

Pelno (nuostolio) ataskaita sudaroma iš pelno (nuostolio) ataskaitos sąskaitų likučių laikotarpio pabaigoje, todėl teisingo pelno dydžio nustatymui reikalingas tikslus sąnaudų priskyrimas tam laikotarpiui.
Pelno (nuostolio) ataskaitos sąskaitos yra 5 klasės sąskaitos (Pajamos) ir 6 klasės sąskaitos (Sąnaudos).
Laikotarpio pabaigoje, kai uždaromos visos sąskaitos, 5 ir 6 klasės sąskaitų likučiai suvedami į „pajamų ir sąnaudų suvestinę“. Ji skirta pelno (nuostolio) ataskaitos sudarymui, kadangi ataskaitoje pateikiami apibendrinti duomenys, o suvestinėje atliekami grupavimai ir skaičiavimai. Pajamų ir sąnaudų suvestinės forma nėra nustatyta, todėl kiekvienos įmonės buhalteris gali turėti savo formą. Apibendrinti duomenys iš pajamų ir sąnaudų suvestinės perkeliami į standartinę formą turinčią pelno (nuostolio) ataskaitą.

Pelno (nuostolio) ataskaita yra privaloma pateikti įmonės finansiniams metams pasibaigus, tačiau įmonės sudaro ir ketvirtines ataskaitas. Jų forma nesiskiria, tik metinėje pelno ataskaitoje gali būti ir praeitų finansinių metų rezultatas tam, kad būtų galima palyginti šių laikotarpių veiklos rezultatus.

Pelno apmokestinimas Lietuvoje

Mokesčio mokėtojai

• Lietuvos vienetas (juridinis asmuo, įregistruotas LR teisės aktų nustatyta tvarka).
• Užsienio vienetas (užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas)

Mokesčio objektas

Lietuvos vieneto mokesčio objektas yra:
• Visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos. Į Lietuvos vieneto pajamas įskaitomos jo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityvios pajamos arba jų dalis.
• Į Lietuvos vieneto (Europos ekonominių interesų grupės dalyvio) pajamas taip pat įskaitomos tos Europos ekonominių interesų grupės pajamos.

Užsienio vieneto mokesčio objektas yra:
• Užsienio vieneto, jam vykdant veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, uždirbtos ir (arba) gautos pajamos;
• Užsienio vieneto ne per nuolatinę buveinę gautos tam tikrų rūšių pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje.
• Pajamos iš paskirstytojo pelno (dividendai ir kitas paskirstytasis pelnas).

Mokesčio tarifai

15 proc. mokesčio tarifu apmokestinama:
• Lietuvos vieneto ir nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas;
• Pajamos iš paskirstytojo pelno.

Vienetai (išskyrus pelno nesiekiančius) apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną turi teisę taikyti vieną iš šių taisyklių:

1. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą;
2. Vienetų (individualių (personalinių įmonių, tikrųjų ūkininkų bendrijų ir komanditinių (pasitikėjimo) ūkinių bendrijų), kuriose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą. (Apskaičiuojant 2004 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną).

Šios anksčiau minėtos 1-2 taisyklės netaikomos:

1. Vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų (individualių (personalinių) įmonių) dalyviai;
2. Vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) kituose vienetuose, ir vienetams kuriuose vieneto (individualios (personalinės) įmonės) dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);
3. Vienetams, kuriuose tas pats dalyvis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų)
4. Vienetams, kuriuose tie patys dalyviai kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų).

Pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą (apskaičiuojant 2005 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną) 10proc. Mokesčio tarifu apmokestinamos užsienio vieneto ne per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje.

Mokesčio apskaičiavimo reikalavimai

Pelno mokestis apskaičiuojamas pagal paskutinės mokestinio laikotarpio dienos būklę. Mokestis skaičiuojamas:

● nuo apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto iš pajamų atimant neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus;
• Nuo pajamų iš paskirstytojo pelno;
• Nuo užsienio vieneto pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir kurios gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, apmokestinamos be jokių atskaitymų. Priskiriamos tokios pajamos:
o Palūkanų pajamos iš bet kokios rūšies skolinių įsipareigojimų, įskaitant vertybinius popierius (išskyrus Vyriausybės vertybinius popierius išleidžiamus tarptautinėse finansų rinkose ), obligacijas, taip pat su tais skoliniais įsipareigojimais susijusias priemokas bei premijas, išskyrus palūkanų pajams už indėlius ir palūkanų pajamas už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus;
o Autorinio atlyginimo, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos (kai yra perleidžiama kompiuterio programa, šios nuostatos taikomos, jei yra perleidžiamas ne autorių teise apsaugotas daiktas, o šios teisės: teisė daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba paskolinti, arba teisė rengti išvestines kompiuterio programas, kurios remiasi autorių teise apsaugota kompiuterio programa, arba teisė viešai demonstruoti kompiuterio programą);
o Pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize;
o Atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį;
o Gautos pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje;
o Kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos.

Mokesčio deklaravimas (nurodant deklaracijų formas ir jų užpildymo taisykles nustatančių norminių dokumentų rekvizitus)

Metiniam pelno mokesčiui deklaruoti pateikiama:

• Metinė pelno mokesčio deklaracijos FR0475 forma (pildo ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys ir užsienio bankų filialai (skyriai), registruoti Lietuvos Respublikoje) ir FR0475A forma (pildo neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys ir tie riboto civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie pajamas pripažįsta pagal pinigų apskaitos principą) bei jų priedai (deklaracijos ir jų priedai patvirtinti VMI prie FM viršininko 2003-02-27 įsakymu Nr. V-58):
o FR0475B priedas – vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo deklaracija (pildo vienetas, per mokestinį laikotarpį perleidęs vertybinius popierius ir/ar išvestines finansines priemones);
o FR0475C priedas – užsienio valstybėse gautų ir/ar uždirbtų pajamų bei tose valstybėse nuo tų pajamų sumokėto pelno (ar jam tapataus) mokesčio, atskaityto iš mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaracija (pildo Lietuvos vienetas, per mokestinį laikotarpį vykdęs veiklą per nuolatinę buveinę užsienio valstybėje ir/ar gavęs pajamų iš užsienio valstybės, nuo kurių toje valstybėje sumokėtą pelno mokesčio ar jam tapatų mokestį, PMĮ nustatyta tvarka, atskaitė iš mokestinio laikotarpio mokėtinos pelno mokesčio sumos);
o FR0475D priedas – atskaitytų nuostolių deklaracija (pildo vienetas, jeigu PMĮ 30 str. nustatyta tvarka iš mokestinio laikotarpio pajamų atskaitė praėjusiais mokestiniais laikotarpiais susidariusius mokestinius nuostolius);
o FR0475E priedas – grynųjų dividendų ir pelno mokesčio, išskaičiuoto iš Lietuvos vienetams išmokėtų dividendų, užskaitymo bei Lietuvos ir užsienio vienetams išmokėtų neapmokestinamųjų dividendų deklaracija (pildo ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, gavęs ir/ar išmokėjęs grynųjų dividendų deklaracija (pildo ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, gavęs ir/ar išmokėjęs grynųjų dividendų, ir/ar PMĮ 33 str. 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka užskaitęs pelno mokestį, išskaičiuotą iš Lietuvos vienetams išmokėtų dividendų, ir/ar išmokėjęs neapmokestinamų dividendų Lietuvos bei užsienio vienetams).

Užsienio vienetai, vykdantys veiklą per nuolatines buveines, išskyrus užsienio bankų filialus, registruotus LR, teikia Veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje vykdančio užsienio vieneto metinę pelno mokesčio deklaracijos FR 0475U formą, patvirtintą 2003-05-09 VMI prie FM viršininko įsakymu Nr. V-144. Vienetai kartu su metine pelno mokesčio deklaracija turi pateikti Kontroliuojančių vienetų ir kontroliuojančių asmenų turtinių teisių bei prievolių ataskaitos FR 0438 formą (VMI prie FM viršininko 2002-12-24 įsakymas Nr. 376). Pildo tie vienetai, kurie paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kontroliuoja kitus Lietuvos ir/ar užsienio vienetus arba kuriuos paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kontroliuoja kiti Lietuvos ar užsienio vienetai bei nuolatiniai gyventojai arba vienetai, kurių dalyviai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo ne mažiau kaip 10 proc. akcijų ar kitų teisių į paskirstytojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.
Lietuvos apmokestinamieji vienetai, norintys užskaityti pelno ar tapataus mokesčio sumą, apskaičiuotą ir sumokėtą nuo į vieneto pajamas įtrauktų kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų, kartu su metine pelno mokesčio deklaracija turi pateikti dokumentus, nurodytus 2002-11-21 VMI prie FM viršininko įsakyme Nr. 332.
Metinė pelno mokesčio deklaracija ir jos priedai kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiami pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos.
Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teises aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiame per 30 dienų nuo veiklos pabaigos.
Nuo 2003 metais prasidedančiu mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio deklaracija (FR0430 forma, VMI prie FM viršininko 2002-10-08 įsakymas Nr.289) pateikiama:

1. jei avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, avansinio pelno mokesčio deklaracija už pirmuosius devynis mokestinio laikotarpio mėnesius – ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę dieną. Avansinio pelno mokesčio apyskaita už mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio paskutinę dieną;
2. jei avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą, avansinio pelno mokesčio deklaracija – ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę dieną.

Užsienio apmokestinamiesiems vienetams išmokėtų pajamų (sumų) ir nuo jų apskaičiuoto pelno mokesčio deklaracija (FR0313 forma, VMI prie FM viršininko 2002-02-08 įsakymas Nr.40) pateikiama ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį buvo išmokėtos pajamos (sumos).
Nuo 2003 metų patvirtinta nauja išmokėtų dividendų išskaičiuoto pelno mokesčio deklaracijos FR0394 forma ir iš užsienio vienetų gautų dividendų išskaičiuoto pelno mokesčio deklaracijos FR0395 forma (2003-01-10 VMI prie FM viršininko įsakymas Nr. V-13). Pildo Lietuvos vienetai, išmokantys ir gaunantys pajamas iš paskirstytojo pelno.
Deklaracijos pateikiamos iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti arba gauti, dešimtos dienos.

Informacijos, susijusios su mokesčiu, teikimas mokesčių administratoriui

Vienetas teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai turi pateikti šią informaciją:

• apie duodamą/gaunamą labdarą ir paramą bei jų panaudojimą, vadovaujantis VMI prie FM viršininko 2003-04-10 įsakymu Nr. V-103;
• apie materialųjį ilgalaikį turtą, kuris nuosavybės teise priklauso ūkinių bendrijų nariams, individualių (personalinių) įmonių savininkams ir jų šeimų nariams ir yra naudojamas šių vienetų veikloje, vadovaujantis 2002-02-11 Finansų ministro įsakymu Nr. 39.

Mokesčio sumokėjimas

2003 metais prasidedančius mokestiniu laikotarpiu avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio dieną, o už paskutinį mokestinio laikotarpio ketvirtį – ne vėliau kaip iki šio ketvirčio paskutinio mėnesio 25 dienos.
Pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo termino dieną.
Pelno mokestis, apskaičiuotas nuo pajamų (sumų), išmokėtų užsienio vienetui, turi būti sumokėtas ne vėliau kaip deklaracijos pateikimo termino pabaigos dieną, t.y. ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį buvo išmokėtos pajamos (sumos).
Mokestį nuo dividendų apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą dividendus išmokantis/gaunantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti/gauti, dešimtos dienos.

Mokesčio lengvatos ir kiti apmokestinimo ypatumai

Iki atskiro seimo sprendimo, mažesniu pelno mokesčiu apmokestinamas šių vienetų apmokestinamasis pelnas:

1. jeigu žemės ūkio veiklą vykdančių vienetų pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis sudaro 50 ir daugiau procentų pajamų, šių vienetų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą; (2003-10-14 įstatymo Nr. IX-1775 redakcija, Žin., 2003, Nr. 104-4645; šio punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant 2003 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną);
2. laisvųjų ekonominių zonų įmonės 5 metus nuo vieneto įregistravimo dienos moka 80 procentų mažesnį pelno mokestį, kitus 5 metus moka 50 procentų mažesnį pelno mokestį. Jeigu užsienio investuotojas (investuotojai) įsigijo ne mažiau kaip 30procentų zonos vieneto įstatinio (nuosavo) kapitalo ir investavo ne mažiau kaip 1 milijono JAV dolerių vertės užsienio kilmės kapitalą, šis vienetas 5 metus nuo vieneto įregistravimo dienos nemoka pelno mokesčio, o kitus 10 metų mokamas 50 procentų mažesnis pelno mokestis; (2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX-675 redakcija, Žin., 2001, Nr. 110-3992; šio punkto nuostatos taikomos iki 2004 m. balandžio 30 d.).
Laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą, 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas. Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos prekių gamybos, apdirbimo, perdirbimo, sandėliavimo veiklos, didmeninės prekybos zonoje sandėliuojamomis prekėmis ir (arba) teikiamų paslaugų, susijusių su minėtomis zonoje vykdomos veiklos rūšimis (zonoje pagamintų, apdirbtų, perdirbtų ar sandėliuojamų, taip pat zonoje vykdomai gamybai, apdirbimui ar perdirbimui reikalingų prekių transportavimo, aptarnavimo, statybos zonos teritorijoje ir kitų su minėtomis veiklomis susijusių paslaugų). Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti pritaikyta tik tuo atveju, kai laisvosios ekonominės zonos įmonė turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį. Jeigu nesibaigus šioje dalyje nustatytam lengvatos taikymo terminui kapitalo investicijų suma sumažėja ir nebesiekia 1 milijono eurų, lengvatos taikymas sustabdomas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicijos suma taip sumažėjo, ir gali būti atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicija vėl pasiekia 1 milijoną eurų. Šioje dalyje nustatyta lengvata jokiais atvejais negali būti taikoma kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms;
(2004 m. kovo 30 d. įstatymo Nr. IX-2091 redakcija, Žin., 2004, Nr. 54-1834; šio punkto nuostatos įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.);
3. juridiniai asmenys, kurių pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kuriose dirba riboto darbingumo asmenys, mažina apskaičiuotą pelno mokestį nustatyta tvarka, t.y. priklausomai nuo riboto darbingumo asmenų dalies tarp visų dirbančių asmenų, apskaičiuota pelno mokesčio suma atitinkamai mažinama 25 proc., 50 proc., 75 proc. arba 100 proc.;
4. kredito unijoms, kurioms iki šio PMĮ įsigaliojimo dienos buvo taikomos Juridinių asmenų pelno mokesčio 8 straipsnyje nustatytos lengvatos, šios lengvatos taikomos minėtame įstatyme nustatytais terminais ir tvarka, t.y. iki 2003 metais prasidėsiančio mokestinio laikotarpio pradžios kredito unijos visiškai atleidžiamos nuo pelno mokesčio, o nuo 2003 metais prasidėsiančio mokestinio laikotarpio pradžios kredito unijos pelnas apmokestinamas 70 procentų mažesniu pelno mokesčiu (2001-12-20 įstatymo Nr. IX-675 redakcija, Žin., 2001, Nr. 110-3992, šio punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną).

Kredito unijos, Centrinė kredito unija atleidžiamos nuo pelno mokesčio pirmuosius tris mokestinius laikotarpius skaičiuojant nuo jų įregistravimo LR įstatymų nustatyta tvarka dienos, o pradedant ketvirtuoju mokestiniu laikotarpiu, mokėtina pelno mokesčio suma mažinama 70 procentų (2003-10-14 įstatymo Nr. IX-1775 redakcija, Žin., 2003, Nr. 104-4645; šio punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant 2003 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną).
5. Jeigu kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamų iš žemės ūkio veiklos ir (arba) pajamų už parduotus įsigytus iš savo narių (vienetų, kuriems gali būti taikomos šios dalies 1 punkto nuostatos, ar gyventojų,kuriems gali būti taikomos LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 24 ir 25 punktų nuostatos dėl pajamų iš žemės ūkio produktų pardavimo) šių narių pagamintus žemės ūkio produktus ir (arba) savo nariams (vienetams, kuriems gali būti taikomos šios dalies 1 punkto nuostatos, ar gyventojams, kuriems gali būti taikomos LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 24 ir 25 punktų nuostatos dėl pajamų iš žemės produktų pardavimo) parduotus degalus, trąšas, sėklas, pašarus, priemones nuo kenkėjų ir piktžolių bei materialųjį turtą, skirtą naudoti tik savo narių žemės ūkio veikloje, dalis sudaro 85 ir daugiau procentų pajamų, tai šių kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą.
(2003-10-14 įstatymo Nr. IX-1775 redakcija, Žin., 2003, Nr. 104-4645; šio punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant 2003 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną).

Pelno mokestis ir perspektyva

Pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas apskaičiuotam apmokestinamajam pelnui apmokestinti yra taikomas pagrindinis 15 proc. pelno mokesčio tarifas. Be šio tarifo dar yra nustatyti du lengvatiniai 13 ir 0 proc. tarifai. Nulinis pelno mokesčio tarifas atsirado tik šiais metais ir nustatytais atvejais galės būti taikomas jau nuo 2004 metų.
Iki Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo visoms nedidelėms įmonėms, atitinkančioms nustatytas sąlygas, galiojo viena tarifo lengvata. Jei įmonė atitiko nustatytus kriterijus, t. y. vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių, mokestinio laikotarpio pajamos ne didesnės kaip 500 tūkst. litų, jos apmokestinamasis pelnas buvo apmokestinamas taikant lengvatinį 13 proc. pelno mokesčio tarifą. Ši lengvata taikoma neatsižvelgiant į tai, įmonės yra ribotos ar neribotos civilinės atsakomybės. Nuo 2004 metų prasidėjusio mokestinio laikotarpio individualioms įmonėms ir ūkinėms bendrijoms buvo išplėstos lengvatų taikymo galimybės. Be jau minėtos 13 procentų lengvatos atsirado nauja papildoma lengvata individualioms įmonėms ir ūkinėms bendrijoms bei socialinėms įmonėms. Individualioms įmonėms ir ūkinėms bendrijoms kilstelėta pajamų riba, leidžianti taikyti lengvatą, t. y. jos gali taikyti lengvatą net ir tuo atveju, jei pajamų suma viršija 500 000 Lt, tačiau nesiekia 1 milijono litų. Iki pakeitimo šios įmonės, kurių pajamų suma viršijo 500 000 Lt, negalėjo pasinaudoti jokia tarifo lengvata.
Nuo 2004 metų pelno mokesčio lengvatas gali taikyti individualios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos
Pagal naują taisyklę individualių įmonių, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų 25 tūkstančių litų apmokestinamojo pelno dalis apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą. Ši lengvata, kaip minėjau, gali būti taikoma, jeigu įmonė atitinka šias sąlygas: vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių, mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų.
Vadinasi, nuo 2004 metų individualios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos, kuriose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos ne didesnės kaip 500 tūkst. litų, apmokestindamos apmokestinamąjį pelną, turi teisę pasirinkti: taikyti arba lengvatinį 13 proc. pelno mokesčio tarifą, arba naująją įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą apmokestinimo taisyklę. Jei šių įmonių pajamos viršija 500 000 Lt, tačiau nesiekia 1 000 000 Lt ir darbuotojų skaičius neviršija 10, jos gali taikyti tik naująją taisyklę, kai pajamų dalis, atitinkanti 25 000 Lt, apmokestinama 0 proc. pelno mokesčio tarifu.
Nuo 2004 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio individualios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos gali taikyti ir lengvatas, susijusias su nusidėvėjimo skaičiavimu. Neatsižvelgiant į tai, kurią tarifo lengvatą šios įmonės pasirenka, jos gali nusistatyti trumpesnius maksimalius nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, negu nustatyta įstatymo 1 priedėlyje. Šią lengvatą minėtos įmonės gali taikyti tik tokiu atveju, jeigu atitinka 13 procentų tarifo lengvatos nustatytas sąlygas:

vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių;

mokestinio laikotarpio pajamos ne didesnės kaip 500 tūkst. litų;
Dar kartą noriu pabrėžti, kad akcinės bendrovės ir kiti ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys turi teisę taikyti tik 13 procentų tarifo lengvatą. Pelno nesiekiantiems vienetams šios dvi minėtos lengvatos netaikomos, o taikomos specialiai joms nustatytos normos.
Numatyti lengvatų apribojimai
Kad būtų užkirstas kelias verslo skaidymui, siekiant pasinaudoti lengvatomis, įstatyme yra numatyti tam tikri apribojimai.
Lengvatinis 13 proc. pelno mokesčio tarifas netaikomas toms individualioms (personalinėms) įmonėms, kurių savininkai ar jų šeimos nariai yra ir kitų individualių (personalinių) įmonių savininkai.
Lengvatinis mokesčio tarifas taip pat netaikomas toms individualioms (personalinėms) įmonėms, kurių savininkas ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kitame vienete valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų). Tokiu atveju lengvatos negali būti taikomos ne tik pačiai individualiai įmonei ar ūkinei bendrijai, bet ir kitoms įmonėms, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) valdo tos individualios įmonės savininkas.
Taip pat tiems vienetams, kuriuose tas pats dalyvis (akcininkas, narys ar pajininkas) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) arba kuriuose tie patys dalyviai (akcininkai, nariai ar pajininkai) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kartu valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų).
Pelno mokesčiu apmokestinami pelno nesiekiantys vienetai
2002, 2003 ir 2004 metais pelno nesiekiantys vienetai, pavyzdžiui, viešosios organizacijos, asociacijos, politinės partijos iš viso nebuvo pelno mokesčio mokėtojai. Šiais metais Pelno mokesčio įstatymas yra papildytas nuostatomis dėl pelno nesiekiančių vienetų apmokestinimo pelno mokesčiu, apskaičiuojant 2005 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.
Įstatyme nustatyta, kad pelno nesiekiantys vienetai, jeigu jų mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamąjį pelną apmokestina taip:

25 tūkstančius litų per mokestinį laikotarpį apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalį – taikant 0 procentų mokesčio tarifą,

likusią apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalį – taikant 15 procentų mokesčio tarifą.
Jei pajamos iš ūkinės komercinės veiklos viršija 1 milijoną litų, tai visos jos apmokestinamos taikant pagrindinį – 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Pelno nesiekiančių vienetų ūkinės komercinės veiklos pajamas sudaro visos pajamos iš komercinės, gamybinės ir kitos veiklos. Ūkinės komercinės veiklos pajamoms priskiriamos tik pajamos iš veiklos, kurios tikslas gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, pavyzdžiui, pajamos iš prekybos, gamybos, paslaugų teikimo. Parama, dotacijos, narių mokesčiai ir kt. panašios pajamos, kurias pelno nesiekiantys vienetai gauna ir panaudoja, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, savo visuomenei naudingai veiklai ar atitinkamų organizacijos tikslų įgyvendinimui, nepriskiriamos ūkinės komercinės veiklos pajamoms. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, leidžiamiems atskaitymams pelno nesiekiantis vienetas galės priskirti tik ūkinės komercinės veiklos pajamoms tenkančias sąnaudas.
Socialinių įmonių apmokestinimas pelno mokesčiu
Šių metų birželio 1 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymą, Pelno mokesčio įstatymas yra papildytas nuostatomis dėl socialinių įmonių apmokestinimo pelno mokesčiu, t. y. nustatyta lengvata įmonėms, kurios atitinka socialinių įmonių požymius.
Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 5 dalyje yra nustatyta, kad Lietuvos vienetų apmokestinamasis pelnas gali būti apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, jeigu:

per mokestinį laikotarpį vieneto darbuotojų, priklausančių Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnyje nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms, skaičius sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ir

per mokestinį laikotarpį vienetas nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, tvirtinamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, arba per mokestinį laikotarpį iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų visų vieneto pajamų, ir

mokestinio laikotarpio paskutinę dieną vienetai turi socialinės įmonės statusą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybė 2004 m. lapkričio 29 d. Nr. 1501 jau patvirtino neremtinų veiklos rūšių sąrašą, kuris paskelbtas „Valstybės žinių“ Nr. 173. Į šį sąrašą pakliuvo pavyzdžiui, prekyba, transportas, sandėliavimas ir kt.
Todėl apmokestinti apmokestinamąjį pelną 0 proc. pelno mokesčio tarifu vienetai gali tik tuo atveju, jeigu atitinka visas 3 čia minėtas sąlygas. Šios naujos PMĮ nuostatos bus taikomos apskaičiuojant 2005 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.
Įmonių pripažinimas socialinėmis
Socialinių įmonių veiklą reglamentuoja Socialinių įmonių įstatymas, kuriame nustatyta, kad socialinė įmonė – tai socialinės įmonės statusą įgijęs Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kurio tikslas įdarbinant įstatymo nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją bei mažinti socialinę atskirtį.
Socialinių įmonių įstatymo 4 str. 1 dalyje yra nustatytos šios 5 tikslinės asmenų grupės. Tai yra:

nedirbantys neįgalieji, turintys I, II ar III invalidumo grupę (nesvarbu, yra užsiregistravę teritorinėje darbo biržoje ar ne);

ilgalaikiai bedarbiai, kurių nedarbo trukmė nuo užsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip dveji metai;

asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip penkeri metai, jei nedarbo trukmė nuo užsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip vieneri metai;

motina arba tėvas, viena (-as) faktiškai prižiūrinti (-is) ir auklėjanti (-is) vaiką iki aštuonerių metų, jei nedarbo trukmė nuo užsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip šeši mėnesiai;

asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip šeši mėnesiai, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jų paleidimo iš pataisos įstaigų dienos yra užsiregistravę teritorinėje darbo biržoje ir jei šios registracijos trukmė yra ne trumpesnė kaip šeši mėnesiai.
Minėtai pelno mokesčio lengvatai taikyti vienetas mokestinio laikotarpio paskutinę dieną turi turėti socialinės įmonės statusą. Jeigu vienetas mokestiniame laikotarpyje praranda socialinės įmonės statusą, jam už visą mokestinį laikotarpį netaikoma ši pelno mokesčio lengvata.

Leave a Comment