Pastovių ir kintamų kaštų analizė

UTENOS KOLEGIJOS
VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS
EKONOMIKOS KATEDRA
BUHALTERINĖS APSKAITOS STUDIJŲ PROGRAMA

PASTOVIŲ IR KINTAMŲ KASTŲ ĮVERTINIMAS ĮMONĖJE UAB „ENGEL DALI“

Atliko:

BA – 06 studentas

2006-10-24

Vadovė:

Lektorė

2006-10-24

UTENA 2006
TURINYS

Įvadas 3
1. Kaštų apibrėžimas ir jų svarba įmonės valdyme 4
2. Kaštų valdymo metodų apibūdinimas 6
3. Klasikiniai kaštų valdymo metodai 7
4. UAB “ENGEL DALI” kaštų analizė 9
Išvados 15
Literatūros sąrašas 17

Įvadas

Šiuolaikinis požiūris į gamybą neapsiriboja tik materialaus produkto gaminimu. Gerybės kuriamos tik tokiose žmogaus veiklos srityse kaip mokslas, švietimas ir pan. Bendriausia prasme gamyba yra bet kokia žmogaus veikla, kurios tikslas – gerybių, t.y. įvairiausių prekių ir paslaugų, kūrimas, poreikių tenkinimas, nes pagrindinis rinkos suubjektas yra vartotojas. Tačiau be gamintojo šio tikslo pasiekti neįmanoma, o poreikiai negali būti tenkinami be išlaidų. Steigiant naują, ar dirbant jau esamoje įmonėje svarbu suprasti kaštų koncepciją. Būtina išmanyti kaštų valdymo metodus, nes: tai suteikia informacijos ekonominių bei finansinių rodiklių skaičiavimui;sudaro gamybos lygio (apimties) ir pardavimo kainos nustatymo pagrindą; sudaro tiekimo ir pardavimo sutarčių turinio sureguliavimo informacinį pagrindą; suteikia informacijos įmonės veiklos vertinimui; pateikia reikalingą informaciją vadovams ir yra pagrindas priimti įmonės plėtros sprendimus. Būtent todėl geram apskaitininkui, buhalteriui arr įmonės vadovui yra ypač svarbu mokėti analizuoti ir vertinti kaštus, nes tai yra raktas į sėkmingą verslo ateitį.
TYRIMO OBJEKTAS: įmonės UAB “ENGEL DALI” pastovūs ir kintami kaštai.

DARBO TIKSLAS: susietas su pastovių ir kintamų kaštų įvertinimu UAB “ENGEL DALI” įmonėje.

UŽDAVINIAI:
1. Išsiaiškinti ka

aštų apibrėžimą ir jų įtaką įmonės veiklai.
2. Aptarti kaštų valdymo metodus.
3. Įvertinti ir išanalizuoti pastovius ir kintamus kaštus įmonėje UAB “ENGEL DALI”.

1. Kaštų apibrėžimas ir jų svarba įmonės valdyme
Esama įvairių kaštų apibrėžimų ir paaiškinimų, kuriuos pateikia įvairūs ekonomikos vadovėliai. Paprasčiausias apibrėžimas apibūdina kaštus taip: „kaštai yra visų vertybių ir patarnavimų, reikalingų produkcijai pagaminti ar paslaugoms teikti, piniginė vertė“. Dauguma kaštus apibūdina kaip išlaidas, atsiradusias gamybos – pardavimo procesų metu.
Sistemingas požiūris į kaštus reikalauja jų klasifikacijos, dažniausiai kaštai skirstomi pagal šiuos kriterijus:
a) pagal taikymo būdą:
· einamieji;
· preliminarūs;
· planuojami kaštai;
Einamieji kaštai – suteikia informacijos apie gamybos išlaidas ir darbo jėgos išlaidas per nustatytą laikotarpį.
Preliminarūs kaštai – reikalingi tikrajai situacijai įvertinti, kai nežinomos tikslios sąnaudos.
Planuojami kaštai – ateinančiam laikotarpiui planuojamos prekių/paslaugų gamybos išlaidos.
b) pagal įskaičiavimo į produkcijos savikainą būdą:
· tiesioginiai;
· netiesioginiai kaštai.
Tiesioginiais kaštais laikomos išlaidos, kuurias tiesiogiai galima priskirti konkretiems gaminiams. Jos leidžia nustatyti kylančias išlaidas, jas įvertinti ir perskaičiuoti produkto/paslaugos vienetui.
Netiesioginiai kaštai negali būti iš karto priskirti kuriam nors konkrečiam gaminiui ar gaminių rūšiai. Šios išlaidos tarp gaminamų produktų ar teikiamų paslaugų paskirstomos atlikus specialius skaičiavimus.
c) pagal turinį:
· pilnieji kaštai;
· daliniai kaštai.
Pilnieji kaštai – išlaidos patiriamos gamybos metu. Daliniai kaštai – apima tik dalį išlaidų, patiriamų gamybos metu, jie gali būti: kintamieji, tiesioginiai ir pan.
d) pagal paskirstymo būdą:
· prekių/paslaugų kaštai;
· laikotarpio kaštai.
Prekių/paslaugų kaštai – išlaidos patiriamos gaminant produktą ar teikiant pa

aslaugą. Laikotarpio kaštai – išlaidos patiriamos gaminant produktą ar teikiant paslaugą, taip pat laikotarpio kaštai – išlaidos, įtakojančios pelną ir nesusijusios su pardavimų ar kitomis pajamomis. Tai gali būti vidutiniai valdymo kaštai, pardavimų kaštai, finansinių operacijų kaštai ir pan.
e) pagal taikymo sritį:
· išteklių kaštai;
· paskirstymo kaštai (realizacijos kaštai);
· gamybos kaštai (perdirbimo kaštai).
Išteklių kaštai apima apyvartinio turto (žaliavų, degalų, energijos ir pan.) įgijimo išlaidas ir sandėliavimą.
Paskirstymo kaštai apima visas išlaidas, patiriamas galutinio produkto paskirstymo (realizavimo) vartotojams metu.
Gamybos kaštai – gamybos veiksnių sąnaudos, kurios būtinos tam tikrai prekių/paslaugų gamybos apimčiai pasiekti. Gamybos kaštai, glaudžiai susiję su gamybos apimtimi, ekspertų laikomi produkcijos gamybos apimties funkcija f(Q).
Taigi:

C=f(Q),
kur Q – produkcijos gamybos apimtis.
Gamybos kaštai taip pat yra lemiamas veiksnys priimant sprendimą ir nustatant produkto pardavimo kainą, t.y. vykdant įmonės kainų politiką.
Žemiau pateikiama gamybos kaštų struktūra naudojama įmonėje vykstantiems procesams susijusiems su gamybiniais ištekliais, identifikuoti bei suprasti:
a) pagal laiko intervalą ir gamybos apimties kitimą:
· kintami;
· pastovūs kaštai.
b) pagal išteklių alternatyvųjį naudojimą:
· apskaitos kaštai;
· ekonominiai kaštai (galimybių kaštai).
c) naudojant gamybos apimtį kaip kalkuliacijos pagrindą:
· vidutiniai;
· ribiniai kaštai.

2.Kaštų valdymo metodų apibūdinimas
Kaštai įmonėms teikia informaciją, reikalingą įmonių valdymui. Kad aukščiau išdėstyta informacija būtų naudinga valdymo procesui, reikia:
· naudojant kompiuterizuotus skaičiavimo metodus paskirstyti išlaidas pagal veiksmus (operacijas) ir pagal išlaidų kategorijas;
· apskaičiuoti produkcijos vieneto kaštus.

Ekonominę kaštų prasmę specifiniais apskaitos metodais atspindi ka

aštų valdymo metodai. Kaštų valdymo metodai, apimantys procedūrų visumą, kiekybiškai įvertina koreliaciją tarp išlaidų ir produkcijos apimties.
Kaštų valdymo metodus galima klasifikuoti pagal šiuos kriterijus: skaičiuojamų kaštų grupę, taikymo sritį, skaičiavimo integravimo į programavimo sistemą, produkcijos gamybos apimties fiksavimo būdą, nustatytus tikslus, skaičiavimo metodus, vietą laiko intervale.
Pagal skaičiavimo metodus ir vietą laiko intervale kaštų valdymo metodus galima sugrupuoti taip:
klasikiniai (tradiciniai) kaštų valdymo metodai:
· globalinis metodas;
· gamybos fazių metodas;
· užsakymų metodas.
pažangūs kaštų valdymo metodai:
· GP (BP) metodas;
· normatyvų metodas;
· standartinių kaštų metodas;
· THM metodas;
· tiesioginių kaštų metodas;
· PRICE-COST (kaina-kaštai) metodas;
· kontrolingas;
· vertės analizavimo.
Kiekvienas kaštų valdymo metodas turi tris atskirus etapus; kiekvieno jų taikymą įmonėje lemia šie veiksniai:
· įmonės veiklos pobūdis ir jos dydis;
· technologinio proceso ypatumai ir gamybos proceso organizavimas;
· gaminamų prekių/paslaugų sudėtingumas;
· mechanizavimo ir informacinių technologijų taikymo lygis;
· cikliškumo pobūdis ir ciklo laiko intervalas;
· kaštų formavimo, grupavimo ir vertinimo būdas.

3.Klasikiniai kaštų valdymo metodai
3.1 Globalinis metodas
Ekspertai vadina globalinį metodą „skaičiavimo segmentu“ arba „paprastu skaičiavimu“. Globalinio metodo tikslas – susumuoti visas gamybos išlaidas ir padalinti iš galutinio pagamintų produktų vienetų skaičiaus bei paskirstyti atitinkamai gamybos skyriams. Šis metodas nustato produkcijos vieneto ir atitinkamai skyriaus (cecho, dirbtuvės ir pan.) arba visos įmonės kaštų dydį.
Globalinio metodo taikymo sritis apribota. Jis gali būti taikomas įmonėse, gaminančiose vienetinę produkciją arba gaminančiose kelis produktus, kurie yra vieno įprasto produkto dalys. Praktikoje globalinis metodas turi dvi sk

kaičiavimo alternatyvas: produkto kaštų alternatyvą ir skyrių arba kaštų sektorių alternatyvą.
3.2 Gamybos fazių metodas
Šio metodo, taikomo masinės gamybos įmonėse, esmė – kiekvienos gamybos operacijos ir viso produkto kaštų nustatymas bei valdymas. Šio metodo veiksmų nuoseklumas:
· Nustatyti kaštų apskaičiavimo fazes. Gamybos procesas apima kelias fazes, kurios kaštai apjungia kelias technologines apdirbimo fazes, kad būtų galima įvertinti ir parodyti galutinio produkto kokybę. Taigi, šiuo atveju, išlaidos skaičiuojamos kiekvienai gamybos fazei.
· Nustatyti realius produkcijos kaštus naudojant dvi alternatyvas: „įskaitant pusgaminius“ arba „ neįskaitant pusgaminių“.
„Įskaitant pusgaminius“ alternatyva – tai kaštų skaičiavimas kiekvienam produkcijos pusgaminiui. Tokiu būdu, prie kiekvienos fazės kaštų bus pridedami ankstesnės fazės kaštai. Vadinasi paskutinės fazės kaštai bus lygūs pagamintos produkcijos kaštams.
„Neįskaitant pusgaminių“ alternatyva taikoma tuomet, kai nėra privaloma apskaičiuoti kiekvienos fazės pusgaminių kaštus. Produkcijos vieneto kaštai – tai santykis tarp visos pagamintos produkcijos kaštų ir pagamintos produkcijos kiekio.
3.3 Užsakymų metodas
Užsakymų metodas taikomas įmonėse, gaminančiose produkciją nedideliais kiekiais, laikantis principo, kad gamybos išlaidas galima numatyti ir paskirstyti pagal užsakymus. Užsakymo objektas gali keistis priklausomai nuo gamybos tipo. Nedideliais kiekiais gaminančioms įmonėms bus taikoma “neskaitant pusgaminių“ alternatyva, o serijinės gamybos įmonėms rekomenduojama „įskaitant pusgaminius“ alternatyva.
„Neįskaitant pusgaminių‘ gamybos tipams užsakymai parengiami gaminiui arba gaminių partijai. Jei gaminami sudėtingi gaminiai, reikalaujantys ilgesnio apdirbimo ciklo, užsakymas parengiamas tik daliai gaminio.
Taikant „įskaitant pusgaminius“ alternatyvą pagamintos produkcijos vieneto kaštų nustatymas apima: pusgaminių kaštų skaičiavimus, apdirbimo ir apdailos procesų kaštų skaičiavimus, pagaminto produkto kaštų skaičiavimus, įskaitant atsarginių dalių ir dalinių surinkimų kaštus.
3.4 Tiesioginių kaštų metodas
Tarp visų pažangių kaštų valdymo metodų labiausiai naudojamas mažose ir vidutinėse įmonėse yra tiesioginių kaštų metodas. Jis palčiai naudojamas ir vertinamas finansiniam bendrovės pelnui ir kainų nustatymui.
3.4.1 Savybės
Tiesioginių kaštų metodas turi šias savybes:
· kaštų nustatymas remiasi tik kintamaisiais kaštais. Kintamieji kaštai apima kintamuosius tiesioginius kaštus (medžiaga, apdirbimas, energija technologiniams tikslams) ir kintamuosius netiesioginius kaštus (šildymo išlaidos ir pan.);
· produkcijos vieneto kaštams netaikomi jokie įprastinių pastovių (fiksuotų) kaštų elementai. Kintamųjų kaštų atskyrimas nuo bendrų kaštų gali būti paremtas procesų fazių, užsakymų ar standartinių kaštų metodu;
· įprastinių pastovių kaštų atskyrimas nuo gamybinių kaštų yra paremtas argumentais, kad šie kaštai yra fiziniai, bet ne produkto kaštai. Tačiau, jie įtakoja pelną arba nuostolius po visų finansinių operacijų;
· kintamųjų kaštu atskyrimas nuo įprastinių pastovių kaštų sukuria arba išskiria tokią sritį, kurioje įmonė būtų pelninga ir kurioje įprastiniai pastovieji kaštai būtų padengti. Tokiu būdu įmonė būtų pelninga;
· kintamieji kaštai atspindi gamybinių procesų vystymąsi, o įprastiniai pastovieji kaštai parodo bendrovės pelno rodiklį;
· kadangi tiesioginių kaštų metodas yra universalus, jis gali būti taikomas įvairiose srityse.

4. UAB “ENGEL DALI” kaštų analizė
Įmonė UAB”Engel Dali” teikia siuvimo ir sukirpimo paslaugas. Paslaugos teikiamos, perdirbant iš motininės įmonės Danijoje įvežtus audinius ir furnitūrą. Ši įmonė visą savo gamybą skirsto į tris pagrindines grupes:
· Sukirpimas
· Darbo drabužių siuvimas
· Kelnių siuvimas
Atsižvelgiant į įmonės veiklos specifiką, kintamiems kaštams galima būtų priskirti gamybos darbuotojų darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas ir pagalbinių medžiagų kaštus. Pastoviems kaštams, kurie tiesiogiai nepriklauso nuo produkcijos gamybos, priskirtini sekantys kaštai:
· kitos personalo išlaidos (administracijos darbo užmokestis ir socialinio draudimo priskaitymai, komandiruočių išlaidos, pašalpos darbuotojams, išeitinės išmokos);
· veiklos mokesčių sąnaudos (nekilnojamojo turto mokestis, PVM mokesčių sąnaudos, aplinkos teršimo mokestis, garantinio fondo mokestis, žemės nuomos mokestis);
· ryšių paslaugos;
· remonto eksploatacijos paslaugos (pastatų, gamybinių įrengimų ir įrangos, kompiuterinės įrangos ir transporto priemonių remonto ir eksploatacijos sąnaudos);
· komunaliniai patarnavimai;
· kitos paslaugos (transporto paslaugos, audito paslaugos, darbo saugos tarnybos atstovavimo paslaugos, kvalifikacijos kėlimo paslaugos);
· energetiniai ištekliai (elektros energija, kuras apšildymui, vanduo);
· remonto eksploatacijos medžiagos ir detalės (pastatų, gamybinių įrengimų ir įrangos, kompiuterinės įrangos ir transporto priemonių remontui ir eksploatacijai sunaudotos medžiagos ir detalės);
· amortizacija ir nurašymas (ilgalaikio nematerialaus turto amortizacija, turto draudimo nurašymas);
· ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimas.
Pagal vakarų Europos patirtį (standartus) siuvimo pramonėje paslaugos vienetas yra norminė minutė. UAB ”Engel Dali” kaštų apskaitai įvertinti naudoja globalinį valdymo metodą. Ši įmonė susumuoja visas savo gamybos ir darbo einamąsias išlaidas ir paskirsto jas sukirpimo bei darbo drabužių ir kelnių siuvimo paslaugoms. Naudojant šį būdą nustatoma atitinkamos paslaugų rūšies, norminės minutės, kaštų dydis. Reikalui esant, šios norminės minutės kainos pagrindu galima planuoti ir kaštus atskirų darbo drabužių ar kelnių modeliams.
Žemiau esančioje lentelėje aš parodysiu įmonės bendrųjų kaštų lentelę už 2005.04.01-2005.06.30 laikotarpį. Kad būtų galima palyginti atskirų paslaugų rūšių kaštus, lentelėje pateikiamas kaštų perskaičiavimas norminei minutei. Lentelės pagrindu parengtos bendrųjų kaštų, kintamųjų kaštų ir pastoviųjų kaštų norminei minutei diagramos, padės lengviau įvertinti atskirų išlaidų grupių įtaką.

Išvados

1. Išsiaiškinau, kad kaštai yra visų vertybių ir patarnavimų, reikalingų produkcijai pagaminti ar paslaugoms teikti, piniginė vertė. Jie teikia svarbią informaciją vadovams, apie tai kaip turėtų būti valdoma įmonė, kokius pakeitimus reikia įgyvendinti norint padidinti busimą pelną.
2. Sužinojau tai, kad turint visą informaciją apie įmonės kaštus, juos būtina paskirstyti pagal veiksmus (operacijas), panaudojant kompiuterizuotas sistemas. Be to yra svarbu pritaikyti tam tikrą valdymo metodą, pasirenkant jį pagal tai kokios rūšies produkciją gaminame, koks įmonės dydis, cikliškumo pobūdis ir laiko intervalas. Kaštų valdymo metodus galime klasifikuoti pagal jų grupę, taikymo sritį, skaičiavimo metodus ir t.t. Šios sritys suskirsto juos į dvi grupes t.y. klasikiniai – tradiciniai ir šiuolaikiniai – pažangūs valdymo metodai.
3. Pateiktame įmonės UAB “Engel Dali” pavyzdyje matome esamas tam tikro laikotarpio gamybos bei pastoviąsias išlaidas. Išsiaiškinau, kad įmonė skirsto visas savo išlaidas atskiroms gaminių grupėms. Tokiu būdu yra apskaičiuojama produkcijos savikaina.
Analizuodami bendrųjų kaštų diagramą, matome, kad didžiausi yra darbo drabužių siuvimo norminės minutės kaštai, o mažiausi sukirpimo norminės minutės kaštai. Kelnių ir darbo drabužių siuvimo bendruosiuose kaštuose didžiausią dalį sudaro kintamieji kaštai, o sukirpime pastovieji kaštai nežymiai viršija kintamuosius.
Kintamųjų kaštų diagrama parodo, kad didžiausią įtaką kintamiesiems kaštams turi gamybos darbuotojų atlyginimai ir su jais proporcingai susijusios socialinio draudimo įmokos. Įmonė visada yra suinteresuota savo pelno augimu, tačiau šiuo atveju, tiesiogiai mažinant kaštus, t.y. gamybos darbuotojų darbo užmokestį, užsibrėžtas tikslas vargu ar būtų pasiektas. Išeitis būtų darbo našumo padidinimas, kurio pasekoje pajamos iš produkcijos gamybos padidėjimo augtų greičiau, negu didėtų darbo užmokestis. Kadangi, kaip jau buvo minėta ankščiau, įmonė naudoja įvežtas perdirbimui medžiagas, priklausančias motininei įmonei, nuosavų medžiagų, kurias sudaro pagalbinės gamybos medžiagos, įtaka kaštams nežymi.
Jeigu pažvelgtume į pastoviuosius kaštus, galėtume išskirti keturias sritis, kurios daro didžiausią įtaką kaštams: energetiniai ištekliai, remonto paslaugos, remonto eksploatacijos medžiagos ir detalės, ilgalaikio turto nusidėvėjimas. Šių grupių sąnaudų mažinimas sudėtingai tarpusavyje persipynęs. Tarkim, siekiant sumažinti elektros energijos sąnaudas, įrengimų remonto sąnaudas, tikslinga diegti naujus modernius įrengimus ir įrangą. Tačiau tai padidintų ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas. Todėl sprendžiant šią užduotį reikia optimaliai mažinti pastoviuosius kaštus ir analogiškai, diegiant našesnius įrengimus, didinti darbo našumą, kas sąlygotų kintamųjų kaštų mažėjimą.

Literatūros sąrašas
1. Varian Hal R., Mikroekonomika (Šiuolaikinis požiūris) – Vilnius, 2004.
2. Skominas V., Mikroekonomika – Vilnius: Enciklopedija, 2000.
3. Martinkus B, Zilinskas V., Ekonomikos pagrindai – Kaunas: Technologija, 1997.

Leave a Comment