Paslaugų plėtros modeliai

TURINYS
TURINYS 1
Paslaugų plėtros modeliai 2
Fisher ir Clark modelis 2
2. J.Gershuny savitarnos modelis 2
W.Baumol “išlaidų ligos” modelis 3
Neoindustrinės visuomenės ūkio raidos modelis 3
5. “Kempinės” modelis 3
Literatūra 4Paslaugų plėtros modeliai
Paslaugų apimties didėjimo aspektas nagrinėtinas daugelio mikro ir makroveiksnių kompleksinio veikimo padarinys. Paslaugų plėtra galima nebūtinai pagal kurį nors vieną modelį, tačiau tam tikrus dominuojančius kurio nors modelio tam tikroje situacijoje bruožus įmanoma nustatyti.Fisher ir Clark modelis
A.Fisher ir C.Clark didesnį darbuotojų užimtumą paslaugose aiškina remdamiesi galutinės paklausos ir namų ūkio vartojimo dėsningumais. Čia nustatoma tiesioginė priklausomybė: ekonomikos augimas didina šeimų pajamas, auga bendroji paaklausa, mažėja išlaidos ne pirmo būtinumo prekėms ir auga paslaugų paklausa: auga trečiasis sektorius ir paslaugos ima sparčiai didėti, pritraukdamos naujų darbuotojų. Pagal šį modelį paslaugų augimas įmanomas tik patenkinus tam tikrus pirmojo būtinumo poreikius.Be to, paslaugų augimas įmanomas tik tenkinant aukštesniojo rango paslaugų poreikį, peržengus am tikrą vartojimo minimumo slenkstį.

Šio modelio trūkumai:
1. Paslaugų plėtra siejama tik su namų ūkių paslaugų paklausa. Tačiau

egzistuoja daugelis ir kolektyvinių paslaugų.
1. Diskutuotinas aukštesnių poreikių tenkinimas, susijęs su paslaugų plėtra. Kai kurios paslaugų yra tokios svarbios, kaad tampa vos ne pirmo būtinumo, tad tiesioginio iš šimtaprocentinio ryšio tarp paslaugų plėtros bei namų ūkio pajamų didėjimo negali būti.2. J.Gershuny savitarnos modelis
Šio modelio esmė yra ta, jog moderniame pasaulyje kai kurie šeimų poreikiai (mokymas, skalbimas ir kt.) gali bū

ūti tenkinami 2 būdais: arba perkant šias paslaugas, arba tenkinant minėtus poreikius savomis jėgomis. Kylant darbo našumui industriniame sektoriuje, materialios gėrybės atpinga, vadinasi, sumažėja šeimų išlaidos jiems įsigyti, todėl gyventojai vis dažniau atsisako paslaugų sektoriaus ir pereina prie savitarnos, kuri darosi įmanoma dėl išplitusios buitinės technikos naudojimo. Pagrindinė šios kaitos priežastis- spartesnis našumo augimas industriniame, o ne paslaugų sektoriuje ir pagrįstas kainų materialioms gėrybėms mažėjimu, atitinkamai mažinančiu ir šeimų išlaidų mažėjimu savitarnos atveju (pvz. Važinėti į Kauną iš Panevėžio autobusu kasdien – neapsimoka, geriau pirkti taupiau kurą naudojantį automobilį).

J.Gershuny pirmasis iškėlė paslaugų ir materialaus produkto substitucijos problemą bei

pastarosios įtaką paslaugų plėtrai.W.Baumol “išlaidų ligos” modelis
Šis modelis remiasi darbo našumo problema paslaugų sektoriuje. Mokslininkas ūkį skirsto tik į 2 sektorius: progresyvųjį ir neprogresyvųjį. Pirmuoju atveju masto ekonomija (ddidesnė gamyba mažina produkto vieneto išlaidas) ir kapitalo kaupimas didina pagamintos produkcijos vienam darbuotojui apimtį, antruoju – beveik jo nekeičia. Paslaugos priklauso antrajam sektoriui, nes dėl savitos gamybos proceso prigimties našumas čia kilti tokių didelių galimybių neturi.

Pirmojo sektoriaus darbo našumo augimo tempai sąlygoja realaus darbo užmokesčio augimą, todėl neišvengiamai darbo užmokestis turi kilti ir antrajame sektoriuje, o neprogresyviojo sektoriaus problema ta, kad taip paslaugų teikėjų išlaidos padidėja ir dėl to auga paslaugų kainos. Teigiama, kad paslaugų paklausa mažai elastinga kainoms. Šis mo
odelis skatino išsamesnę veiklos efektyvumo analizę paslaugų sektoriuje.

Šio modelio trūkumai: 1. Industrinio sektoriaus bei paslaugų darbo našumo matavimas skiriasi.

2.Ūkis supaprastinamas iki 2 sektorių.

3.Paslaugų paklausos didėjimas siejamas tik su jų elastingumu kainoms.Neoindustrinės visuomenės ūkio raidos modelis
Čia akcentuojamas industrinio sektoriaus augimo poveikis paslaugų plėtrai. Dabartinė ekonomika vystosi sudėtingėjant gamybai, prisitaikant prie skirtingų vartotojų grupių poreikių ir segmentų.Taip pasiekiama kapitalo ir darbo ekonomijos, mažinamos prekių išlaidos: gamybos struktūrą keičia tiek veiklos rezultatai, tiek gamybos būdas.
Vis aktualesnės tampa paslaugos: gamybos procese, paskirstant prekes, formuojant kapitalą bei personalą, tenkinant įnoringų vartotojų poreikius. Taigi, paslaugų plėtrą bei jų paklausą čia sąlygoja gamybos struktūros pokyčių suformuotos paklausos svyravimai (augant industriniam sektoriui – auga paslaugų poreikis, gamybai paprastėjant – mažėja tam tikrų paslaugų paklausa).

Modelis kritikuotinas dėl tokių paslaugų kaip švietimas, administracinės paslaugos, sveikatos apsauga neįvertinimo.5. “Kempinės” modelis
Paslaugos pagal šį modelį yra atsparios ekonomikos svyravimams. Jos “sugeba” absorbuoti darbo jėgos perteklių pablogėjus bendrai šalies ekonomikos būklei, ir sumažinant poreikį darbo jėgai, kai ūkio būklė gerėja. Besivystančiose šalyse paslaugos auga būtent pagal šį modelį Paslaugų sektorius auga grindžiant jį pasiūlos aspektu. Kol kas neaišku, ar šį augimą įmanoma tik tuo aspektu nagrinėti. (Vilniaus prekybos patirtis).Literatūra
Marcinkevicienė a., 1999, paslaugu ekonomika. Vilnius, 56 p.

Leave a Comment