Pasaulio ūkio struktūra ir jos kitimas. Pasaulio ūkį sudaro bioprodukcinės šakos (žemės ūkis, miškų ūkis), pramonė ir aptarnavimo sfera. Pagal atsiradimo ir susiformavimo laiką šios trys ūkio dalys gali būti vadinamos: žemės ūkis ir miškų ūkis – pirmine sfera, pramonė-antrine, aptarnavimas-tretine sfera. Pasaulio ūkio struktūra nuolat kinta. Iki pramonės pasaulyje vyravo žemės ūkis.Ž.Ū. ir dabar vyraja keliose Afrikos ir Azijos valstybėse.
Chemijos pramonė- viena iš svarbiausių mokslo ir tehcnikos pažangą leminačių šalių. Nuo kitų šakų skiriasi tuo, kad iš tos pačios žaliavos gamina įvairią produkciją. Besiplėtojanti chemijos pramonė gamina mineralines trąšas, sieros rūgštį, dažus, gumą. Pagr. šalys Jav, Japonija, Vokietija, D.Britanija.
Pramonės struktūra. Pramonė yra svarbiausia ūkio materialinės gamybos šaka. Ji prasidėjo apie IX-Va. Pr.kr. Šiuolaikinė pramonė peadėjo augti XIXa.antroje pusėje. Pagal gamybos pobūdį pramonė skirstoma į gavybos ir apdirbamąją, o pagal produkcijos paskirtį –į gamybos priemonių gamybą. Daugumą gamybos priemonių gamina sunkioji pramonė, o didesnę dalį vartojimo reikmenų-lengvoji ir maisto pramonė. Sunkioji pramonė-chemijos kuro ir kt. Lengvoji-tekstilės ir kt. Maisto-mėsos, pieno. Pramonės šakų pasiskirstymas priklauso nuo gamtos išteklių, gyventojų sk., ekonominio lygio ir t.t.
Gavybos pramonė- pirminė pramonės šaka, aprūpinanti kitas ūkio šakas žaliavomis. Jai priklauso anglių, naftos, gamtinių dujų, ir kitų žaliavų gamyba ar pirminis perdirbimas.Naudingos iškasenos yra gaunamos atviruoju arba šachtiniu būdu. Atvr. būdu jos kasamos žemės pavirš., o šachtiniu- giliai žemėje slūgsančios naud. iškasenos. Gavybos pramonė l. išplėtota Jav, Rusijoje, Kinijoje, Vokietijoje ir kt.
Kuro ir energetikos pramonė. Šiai pramonei kartu su mašinų gamyba ir chemijos pramone, tenka apie 50% pasaulio BVP. Nafta- ja išgauna apie 75 pasaulio valstybės. Daud naftos turi art. ir tol., Rytų valstybės. Čia gaunama apie 20% visos pas. naftos. ji transportuojama tanklaiviais arba vamzdynais. Gamtinės dujos. XIXa. pab.buvo pradėtos vartoti kaip kuras ir chemijos pram. žaliava. Dabar 77%dujų naudoja NVS ,Š Amerikos ir Š Europos šalys. Lietuva dujas perka iš Rusijos.
Ąnglių gavyba nuo XXa. vid. sulėtėjo. jos kasamos 60 šalių. Kinijoje Jav, Rusijoje irt.t. Lietuvai artimiausi angl. baseinai Pamaskvės, Donecko, Aukštutinės Silezijos.Elektroenergetika – ūkio sritis lemianti mokslo ir technikos pažangą. Apie ¾ visos energijos gamina Jav, Rusija,Japonija, Kanada ,Vokietija, Prancūz., D.Britanija, Ital., Brazil. Daugiausia pasaulio elektros energijos gamina šiluminės elektrinės,kūrenamos dujomis anglimis nafta. Hidroelektrinės gamina apie 3% pasaulio energijos. Didž. elektrinės:Turuchansko, Itaipu, Grand Kulio. Atominės elektrinės dabar kaip kurą vartoja uraną. Didžiausia pasaulyje – Fukusimos.
Svarbiausios sunkiosios pramonės šakos yra metalurgija ir mašinų gamyba. Metalurgijos pramonė skirstoma: į juodają ir spalvotąja. Juod. metalurg. produktai yra plienas ir ketus. Šią metalurg. plėtoja tik 30 pasaulio šal. Didž. plien. gamyb. juosta tęsiasi nuo Š. Amerikos per Europą ir Rusiją iki Japonijos. Spalvotoji metalurg. apima spalvot. metal. gamybą, jai reikalingų kitų metal. gamybą, bei sodrinimą. Daugiausia šių metalų gamina Kanada, Jav, Čilė.
Maisto pramonė – viena seniausių ir labiausiai paplitusių pramonės šakų. žAliavą jai teika žemės ūkis, medžioklė, žvejyba. Maisto pramonė apima mėsos, pieno, miltų, cukraus, konditerijos ir.t.t. šakas. Maisto pramonės šakos išdėstomos pagal jų žaliavų imlumą, gabenimo kainą ir pan. Mėsa- Jav, Kinija, Argentina, Brazilija. Cukrus- Brazilija, Indija Kuba. Sviestas – Prancūzija, Vokietija.
Mašinų gamyba – apima automobilių, aviacijos, elektrotechnikos, radiotechnikos pramonę.Mašinų gamyba kooperuojasi ir su kitomis pramonės šakomis. Daugiausia lėktuvų ir kompresorių gamina Jav. Automobilių, laivų, laikrodžių – Japonija. Televizorių, dviračių, Kinija. Mašinų gamybos produkcija turi didelę paklausą rinkoje, nes tik nedaug šalių plėtoja kompleksinę gamybą.
Lengvoji pramonė – apima tekstilės, trikotažo, siuvimo, odos, kailių šakas. Dažniausiai šios šakos išdėstomos vartojimo rajonuose, nes patogiau ir pigiau gabenti. Lengv. pram. gamybos ir žaliavų rajonai ne visada sutampa. Dabar tekstilės pramonė sparčiai plėtojama šalyse turinčiose daug žaliavų, Indijoje, Meksikoje.
Odos pramonė plėtojama Brazilijoje, Argentinoje, Turkijoje. Avalynės-Italijoje, Rusijoje, Kinijoje.