Pasaulio bankas

TurinysĮvadas 31. Pasaulio banko Grupė 51.1 Tarptautinių finansinių institucijų susikūrimas ir vystymasis 51.2 Pasaulio banko grupė 61.3 Pasaulio banko grupės sudėtis 71.3.1 Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas 71.3.2 Tarptautinė vystymo asociacija 91.3.3 Tarptautinė finansų korporacija 101.3.4 Daugiašalė investicinių garantijų agentūra 101.3.5 Tarptautinis investicinių ginčų sprendimo centras 111.4 Atsargumo priemonės tvarkant lėšas 111.4.1 Pasaulio banko inovacijos tvarkant lėšas 121.5 Pasaulio banko valdymo struktūra 131.6 Pasaulio banko projektų įgyvendinimo ciklas 161.7 Pasaulio banko grupės partneriai 192. Pasaulio banko misija 212.1 Tūkstantmečio vystymo tikslai 222.2 Pasaulio banko misija Lietuvoje 263. Pasaulio banko dilemos 303.1 Į ką orientuota Pasaulio banko veikla? 303.2 Slegiančios skolos 313.3 Nepavykę PB projektai 323.4 Prieštaringi PB politikos atvejai 333.5 PB priešinimasis paskolų keitimui grantais 33Išvados 36Literatūros sąrašas 38Priedai 40ĮvadasPasaulio Bankas (PB) savo veikla siekia gerinti gyvenimo sąlygas bei mažinti skurdą besivystančiose šalyse. Vis dėlto, kova su skurdu nebuvo pagrindinis institucijos įsikūrimo tikslas. Nuo PB įkūrimo pradžios, jo misija buvo padėti šalims, nuniokotoms karo ar stichinių nelaimių bei palaikyti stabilią monetarinę politiką pasaulyje. Palaipsniui banko tikslai keitėsi į pagalbą skurstančioms ir besivystančioms šalims. Keičiantis misijai, žinoma keitėsi ir finansuojami projektai. Įkūrus PB, o tiksliau, Tarptautinį Rekonstrukcijos ir Plėtros Banką (TRPB), jo paslaugomis galėjo naudotis toli gražu ne visos valstybės, nes ir šio banko palūkanos joms buvo per didelės. Vėliau pradėta skirti daugiau dėmesio tokiems projektams, kurie kelia gyvenimo standartus vargstantiems kaimų ir miestų žmonėms: daugiau paskolų skirta žemės ūkiui, mažiau pramonei.PB aktyviai dalyvauja šalių valdyme, teikia įvairias konsultacijas, siekdamas užtikrinti šalių ekonomikos ir pragyvenimo lygį. Taigi besikeičiantys banko veiklos prioritetai bei spręstinų pasaulinių problemų kaitos tendencijos sąlygoja šios temos aktualumą bei pasirinkimą.Šio kursinio darbo tikslas – pristatyti ir išnagrinėti PB misiją, jo tikslus, veiklą, struktūrą bei įvardinti ir pažvelgti į dilemas, su kuriomis susiduria PB, siekdamas įgyvendinti tikslus, įvardintus jo misijoje.Vertinant PB tikslus ir padedant šalims parengti savo vystymosi bei kovos su skurdu strategiją bei politiką iškyla įvairios dilemos. Tokie klausimai neretai apeinami vertinant PB veiklą. Svarbu suprasti bei įsigilinti, kodėl daugiausiai dėmesio reikia skirti neturtingiesiems. Svarbios yra etinės dilemos, kurios pasireiškia ir pasauliniu mastu (įskaitant skolų panaikinimą ir sąryšį tarp šalies nuosavybės ir donoro įsipareigojimo) ir šalies lygmeniu (įskaitant vartotojo įmokas ir klausimą, ar pagalbos suteikimas tiems, kurie nėra neturtingi, ilgainiui gali tapti pagalba neturtingiesiems).Taip pat nagrinėtini klausimai, susiję su banko veiklos įtaka ekologinei situacijai pasaulyje, kai ekonominio augimo skatinimas tampa dviprasmišku iš poveikio aplinkai perspektyvos.Be to, svarbu įvertinti ir JAV įtaką PB bei suprasti šios valstybės siūlymus, pagal kuriuos turėtų būti sumažinta PB galia. Prezidento administracijos siekiai įvykdyti reformą, po kurios dalis PB paskolų skurdžioms šalims būtų paverstos grantais yra dar viena dilema, su kuria nuolat susiduria PB. JAV, kurios įnašai sudaro didžiąją dalį PB resursų, smarkiai įtakoja visus svarbiausius banko sprendimus.Pirmoje darbo dalyje pristatoma PB grupės institucijų susikūrimas ir vystymasis ir struktūra. Antrojoje dalyje pristatoma ir nagrinėjama banko misija, o trečiojoje – įvardinamos ir vertinamos svarbios dilemos, su kuriomis nuolat susiduria PB.1. Pasaulio banko grupė1.1 Tarptautinių finansinių institucijų susikūrimas ir vystymasisPasibaigus II Pasauliniam Karui (II PK) pradėjo formuotis prielaidos kurtis tarptautinėms finansinėms institucijoms ir organizacijoms. Jos buvo reikalingos tam, kad pasibaigus II PK, būtų galima atgaivinti bei atstatyti tarptautinę ekonomiką. Taipogi buvo stengiamasi išvengti, kad pokario laikotarpiu vėl neatsigautų nacionalistinė 1930-ųjų metų monetarinė politika.Nuo II PK pabaigos iki 1970-ųjų pradžios kapitalistinių valstybių tarpe dominavo pinigų režimas, vadinamas Bretton Woods sistema. 1944 metų liepos mėnesį JAV New Hampshiro valstijoje įvyko tarptautinė konferencija, davusi pradžią tarptautinei pinigų sistemai. Konferencija užbaigė beveik dviejų su puse metų JAV ir Jungtinės Karalystės finansinių atstovų diskusijas apie pokario pinigų sistemos rekonstrukciją. Bretton Woods sistema buvo pirmas pilnai suderintos pinigų tvarkos, skirtos piniginių santykių reguliavimui tarp suverenių valstybių, pavyzdys istorijoje. Konferencijoje dalyvavo 45 valstybių delegacijos. Konferencijoje buvo nuspręsta įkurti dvi tarptautines finansines institucijas – Pasaulio banką ir Tarptautinį Valiutos Fondą (TVF). Tai turėjo būti pagrindinės institucijos, palaikančios naujos tarptautinės pinigų sistemos funkcionavimą .PB buvo įkurtas „Bretton Woods“ konferencijoje 1994 m., o savo veiklą pradėjo 1946 metų birželio 25 dieną. Svarbiausias motyvas, dėl kurio buvo įsteigtas PB – tai, kad daugeliui valstybių trūko užsienio valiutos pertvarkai ir vystymuisi, tačiau kita vertus tos valstybės neturėjo reikiamo kreditabilumo tam, kad atitiktų reikalavimus, keliamus besiskolinant komerciškai. PB uždavinys buvo atstatyti kelius, tiltus, ryšių linijas, energetikos sistemas ir kitus ekonominiu atžvilgiu svarbius objektus. Būdamas oficiali daugiašalė institucija, kurios kapitalą sudarė valstybių indėliai, proporcingi jų ekonominei galiai, PB galėjo būti skolinimosi tarpininku, atliekant skolinimo operacijas pasaulio rinkose ir skolindamas pigiau nei komerciniai bankai. Taigi PB turėjo papildyti TVF veiklą, teikdamas ilgalaikes paskolas. Bankas taip pat turėjo sumažinti paskolų rizikos laipsnį pokario laikotarpiu, kai tarptautinės kapitalo rinkos dar nebuvo stabilios. PB veikla buvo siekiama įtvirtinti aukštus skolinimo standartus, bei platinti informaciją apie tarptautinių investicijų galimybes .Praėjus porai dešimtmečių nuo veiklos pradžios pagrindinių PB veiklos objektu tapo besivystančios valstybės, skolinant joms geresnėmis sąlygomis nei jos galėtų skolintis tiesiogiai iš tarptautinių kapitalo rinkų. Tokiu būdu PB tikslu tapo ekonominės ir socialinės pažangos skatinimas besivystančiose valstybėse. Įžengus į XXI amžių PB ėmėsi aktyvaus vaidmens į rinkos ekonomiką pereinančiose valstybėse, tame tarpe ir Lietuvoje . Pasaulio bankas – tai skolinanti organizacija, kurios tikslas – skatinti ilgalaikį ekonominį vystymąsi, kuris padėtų mažinti skurdą besivystančiose šalyse.TVF ir PB nebuvo vienintelės tarptautinės finansinės organizacijos, susikūrusios po II Pasaulinio karo. Europos investicijų bankas (EIB), buvo įkurtas Romos sutarties pagrindu 1958 metais. 1999 m. susikūrė Europos pinigų sąjunga (EMU) . Tarptautinė finansų korporacija buvo įsteigta 1956 metais. Nors ši institucija įeina į PB grupę, tačiau teisiškai ir finansiškai ji yra nepriklausoma. Viena iš naujausiai susikūrusių tarptautinių finansinių institucijų yra Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, pradėjęs veikti 1991 m.1992 m. balandžio 29 d. Lietuva tapo TVF nare. PB nare Lietuva tapo 1992 m. liepos 6 d. Ji yra trijų PB grupės institucijų narė (žr. priedą Nr. 1).1.2 Pasaulio banko grupė1944 m. įsteigto PB tikslas buvo teikti finansinę pagalbą pokarinės ekonomikos atstatymui. Pirmoji PB paskola (250 milijonų JAV dol.) 1947 m. buvo skirta pokario Prancūzijos rekonstrukcijai. Rekonstrukcija išliko svarbiu PB veiklos aspektu, siekiant patenkinti besivystančių ir tranzitinių ekonomikų poreikius įvykus stichinėms nelaimėms, prireikus humanitarinės pagalbos ar reabilituojantis po konfliktų. Palaipsniui šios organizacijos tikslas pasikeitė, ir dabar PB tikslas yra skatinti ekonomikos vystymąsi tokiu būdu, kad būtų padedama neturtingiems žmonėms besivystančiose valstybėse. PB teikia joms paskolas, kad padėtų sumažinti skurdą ir finansuotų investicijas, kurios padėtų ekonomikai vystytis. Investicijos skiriamos keliams tiesti, elektrinėms, mokykloms statyti, drėkinimui, o taip pat tokiai veiklai, kaip žemės ūkį aptarnaujančių tarnybų tinklo kūrimas bei plėtimas, mokytojų parengimas, programos skirtos nėščių moterų ir vaikų maitinimui pagerinti. Kai kurios PB paskolos finansuoja struktūrinius pasikeitimus šalių ekonomikose, kurių tikslas, tarp kita ko, nukreipti ribotus išteklius į efektyvų investavimą, tuo būdu mažinant biudžeto deficitą arba stabdant infliaciją. Koreguojant tokį ekonominį nesubalansuotumą, šiam tikslui skiriamos paskolos gali padėti besivystančioms šalims efektyviau panaudoti savo turimus resursus ir užtikrinti ilgalaikį ekonominį augimą. PB taip pat aprūpina „technine” pagalba, arba, kitaip sakant, ekspertų konsultacijoms tam, kad padėtų šalių vyriausybėms daugiau dėmesio skirti kai kuriems ekonomikos sektoriams, kad jie būtų produktyvesni ir labiau atitiktų šalies vystymosi tikslus.

Šiuo metu PB dirba daugiau nei su 100 besivystančios ekonomikos šalių, suteikdamas idėjas gerinant pragyvenimo lygį ir naikinant blogiausiais skurdo formas. Per 2001 fiskalinius metus PB šalims klientėms suteikė paskolų už 17.3 mlrd. JAV dol. 2002 fiskalinius metus paskolų buvo suteikta už 19,5 mlrd. JAV dol., o 2003 už 18,5 mlrd. JAV dol. Kiekvienoje valstybėje klientėje PB dirba su vyriausybinėmis bei nevyriausybinėmis organizacijomis ir privačiu sektoriumi, siekiant suformuluoti paramos strategijas.1.3 Pasaulio banko grupės sudėtisĮkūrus Pasaulio banką, jį tesudarė viena organizacija – Tarptautinis Rekonstrukcijos ir Plėtros Bankas (IBRD – International Bank for Reconstruction and Development). Vėliau buvo įkurtos dar keturios organizacijos – Tarptautinė vystymo asociacija (IDA – International Development Association), Tarptautinė finansų korporacija (IFC – International Finance Corporation), Daugiašalė investicinių garantijų agentūra (MIGA – Multilateral Investment Guarantee Agency) ir Tarptautinis investicinių ginčų sprendimo centras (ICSID – International Centre for Settlement of Investment Disputes).Kiekviena PB grupės organizacija buvo įkurta skirtingais tikslais. Kiekviena iš jų turi savo įstatus ir atskirai savo šalis-narius. IBRD banko prezidentas yra kartu ir kiekvienos kitos organizacijos prezidentas. Tie patys direktoriai iš valdybos vadovauja IBRD, IFC, IDA organizacijoms (MIGA turi savo Direktorių valdybą, dauguma kurių yra direktoriai iš IBRD valdybos).1.3.1 Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankasTRPB, įsteigtas 1945 m. yra pagrindinė skolinanti PB grupės organizacija. Ji teikia paskolas ir vystymosi paramą vidutinių pajamų šalims ir pasitikėjimo vertoms skurdesnėms šalims.• Paskolų terminas – nuo 15 iki 20 metų, esant galimybei suteikti nuo trejų iki penkerių metų atidėjimo periodą.• Lėšų šaltinis. TRPB didžiąją dalį savo pinigų surenka veikdamas pasaulio finansų rinkose. Jis parduoda obligacijas ir kitus skolos dokumentus pensijų fondams, draudimo kompanijoms, korporacijoms, kitiems bankams ir individualiems asmenims visame pasaulyje.• Priklausomybė. TRPB priklauso 184 valstybių narių (išsamiau – priede Nr.1). Kiekviena valstybė narė turi tam tikrą balsavimo galią šioje institucijoje. Kiekvienos valstybės balsavimo galia grindžiama jos turimomis akcijomis. Turimų akcijų skaičius priklauso nuo valstybės ekonominio pajėgumo.TRPB nėra pelną maksimizuoti siekianti organizacija, tačiau nuo 1948 metų šis bankas kasmet uždirba gryno pelno.TRPB Steigimo sutartyje yra apibrėžti šie pagrindiniai veiklos tikslai:1. Padėti rekonstruoti ir vystyti narių teritorijas, suteikiant kapitalo investicijas gamybai skatinti, įskaitant karo sugriautos ekonomikos atstatymą, pritaikyti produkcijos gamybos pajėgumus taikos laikotarpio reikmėms, skatinti gamybos pajėgumų ir resursų vystymą mažiau išsivysčiusiose šalyse.2. Skatinti privačias užsienio investicijas, garantuojant paskolas ar dalyvaujant paskolos suteikime, vykdomame privačiu investitorių. Kai privatus kapitalas dėl objektyvių priežasčių yra neprieinamas, papildyti privatų investavimą, suteikiant gamybai finansavimą priimtinomis sąlygomis iš savo kapitalo, pritrauktų lėšų ir kitų šaltinių.3. Palaikyti ilgo periodo tarptautinės prekybos subalansuotą augimą ir mokėjimų balanso pusiausvyrą, skatinant savo narių produktyvių išteklių vystymąsi, tuo tikslu padedant didinti produktyvumą, gyvenimo lygį ir darbo sąlygas narių teritorijoje. 4. Suderinti paskolų suteikimą ar garantijos suteikimą su kitomis tarptautinėmis paskolomis taip, kad visų pirma būtu vykdomi neatidėliotini projektai, nepriklausomai nuo jų dydžio.5. Skatinti palankių užsienio investicijoms biznio sąlygų savo narių teritorijoje sudarymą, ir ekonomikos, kuri yra pokarinėje būklėje, pritaikymą taikaus gyvenimo sąlygoms.

Visi banko sprendimai turi remtis nurodytais tikslais. PB tikslas yra skatinti ekonomikos vystymąsi tokiu būdu, kad būtų padedama neturtingiems žmonėms besivystančiose valstybėse. PB teikia joms paskolas, kad padėtų sumažinti skurdą ir finansuotų investicijas, kurios padėtų ekonomikai vystytis.Dalis PB paskolų finansuoja struktūrinius pasikeitimus šalių ekonomikose, kad jos būtų stabilesnės, efektyvesnės ir orientuotos į rinką.Apibendrinus, PB suteikia pagalbą besivystančioms šalims daugelyje skirtingų sektorių, kur atitinkamas kapitalas iš kitų šaltinių dėl objektyvių priežasčių negali būti panaudotas. 1994 metu rudenį PB įvykdė net apie 6000 projektų. Banko skolinimas visų pirma padeda sumažinti užsienio valiutos trūkumą besivystančiose šalyse tam tikrų programų įgyvendinimui. Besivystančios šalys visada dalinai finansuoja kiekvieną jų teritorijoje vykdomą projektą. Dažnai pagalbą suteikia ir kiti donorai bei skolintojai.

PB per 50 savo veiklos metų susidūrė su daug pasikeitimų, kurie įtakojo jo veiklos strategiją ir tikslus. Įvyko tokie reikšmingi pasikeitimai:• Besivystančių šalių poreikių vystymasis ir darymasis sudėtingesniais• Ekonominės įtakos tarp didelių industrinių šalių išsilyginimo tendencijos atsiradimas• Didėjanti industrinių ir besivystančių šalių tarpusavio priklausomybė• Buvusių planinės ekonomikos šalių integracija į pasaulinės rinkos sistemą• Išaugusi rinkų tarptautinė integracija• Suderinto su rinka vystymosi modelio evoliucija• Technologinių naujovių vystymosi ir išplitimo pagreitėjimas.1.3.2 Tarptautinė vystymo asociacijaTVA (IDA) buvo įkurta 1960 metais, siekiant koncesiniais pagrindais suteikti pagalbą pačioms neturtingiausioms besivystančioms šalims, kurios neturi galimybių skolintis iš TRPB. Iš jos dažniausiai gali skolintis tik tos valstybės, kurių metinės pajamos vienam asmeniui vos viršija 500 USD. IDA teikiamos paskolos pagrinde pagerina sveikatos apsaugos, išsilavinimo teikiamas paslaugas.• IDA paskolos yra beprocentinės. Tačiau jos turi nedidelį paslaugos mokestį (0,75% nuo paskolos metinio administravimo mokesčio). • Paskolos terminas – 35 arba 40 metų, taip pat yra 10 metų atidėjimo termino galimybei.• Lėšų šaltinis. IDA resursai gaunami iš vyriausybių kontribucijų, TRPB pajamų bei ankstesnių kreditų apmokėjimo lėšų.IDA sudaro 164 valstybės narės. Prieš prisijungdama prie IDA, valstybė būtinai turi tapti Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko nare.1.3.3 Tarptautinė finansų korporacijaIFC įkurta 1956 metais, siekiant sustiprinti privatų sektorių besivystančiose šalyse. IFC skolina tiesiogiai privačiam sektoriui. Tuo tarpu TRPB bei IDA skolina vyriausybėms. IFC padeda privačiam sektoriui suteikdama ilgalaikes paskolas, akcines investicijas, garantijas, „standby” finansavimą, rizikos valdymą, „kvazi-akcines priemones”, tokias kaip subordinuotos paskolos ar privilegijuotosios akcijos. • IFC paskolų ir finansavimo palūkanų normos – rinkos normos, priklausančios nuo šalies ir projekto. • Paskolų terminai – nuo 3 iki 13 metų, esant aštuonerių metų atidėjimo laikotarpiui. • Finansavimo šaltinis. Apie 80% skolinama tarptautinėse finansų rinkose per viešųjų obligacijų emisijas ar privačius sandorius, 20% skolinama iš TRPB. • IFC valdo 175 valstybės.1.3.4 Daugiašalė investicinių garantijų agentūraMIGA – daugiašalių sutarčių pagrindu 1988 metais įkurta investicinių garantijų agentūra. Šios agentūros paskirtis – padėti besivystančioms šalims pritraukti užsienio investicijas, užsienio investitoriams suteikiant garantijas dėl nuostolių, sąlygotų ne komercinės rizikos, tokios kaip ekspropriacija ar karas. Ši agentūra taip pat teikia vyriausybėms konsultacijas, kaip pagerinti verslo klimatą, kad jis būtų palankus užsienio investuotojams. Taip pat agentūra teikia techninę paramą informacijos apie investicines galimybes šalyse sklaidai. • Apimtis. MIGA gali apdrausti iki 90% investicijos apimties, esant dabartinei 50 milijonų JAV dolerių projektui ribai.• Narystė. MIGA priklauso 162 valstybė.1.3.5 Tarptautinis investicinių ginčų sprendimo centrasICSID buvo įsteigtas 1966 metais, siekiant skatinti didesnius tarptautinių investicijų srautus, ir tuo tikslu sukuriant ginčų tarp vyriausybių ir užsienio investitorių taikinimo ir arbitražo priemones. ICSID taip pat konsultuoja, atlieka tyrimus ir rengia leidinius susijusius su užsienio investicijų teisine sritimi.• Narystė. ICSID narėmis yra 139 valstybės.• Bylos. 2000 metais arbitražui buvo užregistruoti 26 nauji atvejai.

• Tyrimai ir leidiniai. ICSID leidiniai užsienio investicijų teisės srityje apima daugiatomius investicinių įstatymų ir sutarčių rinkinius bei kas pusę metų leidžiamą teisės žurnalą.

1.4. Atsargumo priemonės tvarkant lėšas

Sąžininga finansų politika, kurios laikosi bankas, stiprina jo, kaip tarpininko tarp privataus kapitalo ir besivystančių šalių vyriausybių, vaidmenį. Rūpestingai valdydamas savo finansines lėšas, PB pasiekė, kad jo vertybiniai popieriai yra vieni iš pačių patikimiausių pasaulyje. Dėl to bankas gali skolintis pačiomis priimtiniausiomis sąlygomis ir pervesti santaupas besivystančioms šalims, dauguma iš kurių priešingu atveju neturėtų pakankamų privataus investavimo galimybių.Tai, kad bankas tvarko savo finansinius reikalus su tam tikromis atsargumo priemonėmis, rodo šie keli faktai:• Panašiai, kaip ir bet kuriai kitai finansinei institucijai, bankui reikalinga finansinė bazė. Šalių – banko narių vyriausybės kuria šį kapitalą, bet gana neįprastu būdu. Jos perka akcijas, bet faktiškai sumoka tiktai už nedidelę kiekvienos akcijos vertės dalį, t.y. įmokamą kapitalą. Neįmokėtą likutį, t.y. pareikalaujamą kapitalą, bankas gali pareikalauti įnešti tuo atveju, jeigu kartais jis nesugebėtų atsiskaityti su savo kreditoriais – ko jo darbo praktikoje dar nėra buvę. Šis garantinis kapitalas negali būti panaudotas padengti administracinėms išlaidoms arba paskoloms.• PB naudoja konservatyvų savo rizikos įvertinimo matą: t.y., santykį tarp banko paskoloms skiriamų lėšų ir sumos banko įsiskolinimų bei akcinio kapitalo. Kitais žodžiais tariant, suteiktų paskolų nepadengta dalis negali viršyti įmokėto ir pareikalaujamo kapitalo, nepaskirstyto pelno ir papildomų įplaukų sumos. Skirtingai nuo PB, komerciniai bankai paprastai tvarkosi taip, kad jie rizikuoja savo kapitalu mažų mažiausiai dešimteriopai.Bankas imasi kitų priemonių savo reputacijai apsaugoti kapitalo rinkose. Jis teikia paskolas su svyruojančia palūkanų norma, kuri tiesiogiai nustatoma pagal jo paties įsiskolinimų vertę. Bankas teikia paskolas tik ta valiuta, kuria jis pats skolinasi, ir tiksliai suderina savo nepasiskirstyto pelno valiutą su teikiamų paskolų valiuta. Tokiu būdu sumažinamas iki minimumo rizikos faktorius, atsirandantis dėl svyruojančio valiutos keitimo kurso. Į banko teikiamą paskolą įeina nedidelis 0.5 proc. mokestis padengti išlaidoms, kuomet bankas pats skolinasi kapitalo rinkose, 1992 finansiniais metais šis mokestis buvo sumažintas iki 0.25 proc. tiems skolininkams, kurie dabar gauna paskolas. 1993 finansiniais metais mokestis tik 0.15 proc.Pradedant nuo 1947-ųjų, bankas gauna pelną kiekvienais metais. Nors banko paskirtis – nesiekti pelno, tačiau sukaupiamos pajamos ir nepaskirstytas pelnas padidina jo kredito suteikimo pajėgumus ir tuo pačiu padeda didinti lėšas pagal geresnes nei vidutinio lygio sąlygas. Bankas nemoka jokių dividendų šalių-narių vyriausybėms. Dalis pelno yra skiriama IDA veiklai remti.1.4.1 Pasaulio banko inovacijos tvarkant lėšasAnksčiau paminėtos atsargumo priemonės nesutrukdė PB taikyti naujoviškus būdus lėšoms kaupti. „Reikėjo turėti pakankamai turtingą vaizduotę, kad numatyti, jog PB bus atrinktas kaip pats energingiausias mūsų dešimtmečio skolininkas”, – teigė „International review“ žurnalas, peržvelgdamas 1980-ųjų metų finansines rinkas. „Pradedant pirmąja euro obligacija, išleista 1980 metais, ir baigiant itin sėkmingu jų išleidimu pasauliniu mastu 1989 metais, ši tarptautinė organizacija įnešė nepaprastai didelį indėlį į tarptautinių kapitalo rinkų vystymosi istoriją, surasdama naujas galimybes ir remdama inovacinius pasiūlymus”.Pasaulinės obligacijos turi dolerio nominalą; jos vienu metu yra išleidžiamos Niujorke, Londone ir Tokijuje kaip metinės obligacijos. Šios naujos obligacijos – pirmasis leidinys 1.5 mlrd. JAV dolerių vertės tiražu – yra ypatingai patrauklios, kadangi apart kitų pranašumų, jos padidina likvidumą ir sudaro lankstesnes galimybes investicijoms, nes jų pagalba yra žymiai lengviau nusipirkti arba parduoti šiose trijose pagrindinėse rinkose.Pradedant nuo 1992 metų, bankas taip pat aktyviai palaiko apsikeitimo valiutomis programą, kaip savo lėšų paskirstymo operacijų dalį. Bankas turi numatęs konkrečius tikslus, apibrėžiančius, kuria valiuta jam reikės skolintis. Tačiau gali pasirodyti tikslinga pasiskolinti tam tikrą pinigų suma viena valiuta, o po to iškeisti ją į valiutą, kuri numatyta pagal jo planus, negu kad skolintis ta valiuta, kuri yra tiesiogiai numatyta konkretiems tikslams pasiekti. Pavyzdžiui, jeigu bankas nusprendžia, jog jam reikia konkrečios valiutos, pvz. JAV dolerių, jis gali nusipirkti kitą valiutą, pvz. svarus sterlingus, ir apsikeisti ja su pirkėjais, turinčiais dolerius. Šiuo atveju bankas reikalauja, kad išlaidos po apsikeitimo įsigyjant numatytą valiutą būtų mažesnės už šios valiutos vertę tiesiogiai skolinantis šia valiuta rinkoje.1.5 Pasaulio banko valdymo struktūraPB finansuoja programas ir projektus, kurie skatina ekonominį augimą ir padeda kovoti su skurdu besivystančiose šalyse. PB priklauso ir jį valdo 184 šalys – banko nariai, kuriose gyvena įvairių įsitikinimų žmonės ir kur yra labai skirtingas ekonominio išsivystymo lygis. Tačiau, nežiūrint tokių skirtumų, banko Direktorių valdyba, atstovaujanti šių šalių vyriausybes, susirenka kas savaitę ir priima vieningą nutarimą dėl milijardų dolerių vertės paskolų besivystančioms šalims.Valstybes – PB nares reprezentuoja įvairių struktūrų vyriausybės, kurių šalys yra pasiekusios skirtingą ekonominio išsivystymo lygį: pradedant pačiom skurdžiausioms šalim, kaip kad Nepalas, kur metinės pajamos vienam gyventojui sudaro vos 170 JAV dolerių, ir baigiant turtingiausiom pasaulio valstybėm, kaip kad Japonija su metinėm pajamom vienam gyventojui siekiančiom 25 430 JAV dolerių.Banko įstatai, žinomi kaip Steigiamieji dokumentai, nustato šios organizacijos struktūrą. Šie dokumentai buvo svarstomi derybų keliu konferencijoje, kuri vyko 1944 metais Bretton Woods (New Hampshire) kaimelyje. Į Bretton Woods savo atstovus atsiuntė keturiasdešimt keturios šalys. Didžiausios iš jų buvo: Jungtinės Valstijos (skaitlingiausia delegacija), Anglija, Prancūzija, Kinija, Indija ir Sovietų Sąjunga. Dauguma šalių, dalyvavusių šioje konferencijoje (išskyrus Sovietų Sąjungą), ratifikavo Steigiamuosius dokumentus ir tapo pirmaisiais PB nariais. O tiktai 1991 ir 1992 metais penkiolika buvusių Sovietų Sąjungos respublikų padavė pareiškimus tapti PB nariais.Pagal Steigiamuosius dokumentus numatyta, kad tiktai tarptautinio valiutos fondo narys gali tapti PB nariu. Kiekvieną šalį atstovauja valdytojas (paprastai juo būna Finansų ministras arba Centrinio banko valdytojas) ir jo pavaduotojas. Kapitalo dalys yra paskirstytos priklausomai nuo šalies-nario kvotos Tarptautiniame valiutos fonde, ir turimų balsų skaičius priklauso nuo šalies išpirktų akcijų. Taigi, šiai dienai Jungtinės Valstijos turi didžiausią balsų skaičių (16,41 proc.), po jų seka Japonija (7.87 proc.), Vokietija (4,49 proc.), Prancūzija (4,31 proc.) ir Anglija (4,31 proc.). Visa valdžia banke priklauso valdytojų tarybai (priedas Nr. 2). Valdytojų taryba susideda iš valdytojų ir jų pavaduotojų, kurie skiriami banko narių. Kiekvienas valdytojas ir jo pavaduotojas tarnauja penkis metus, atstovaudamas jį išrinkusios šalies ar šalių interesams, ir gali būti perrinktas. Valdytoju dažniausiai skiriamas finansų ministras arba Centrinio banko pirmininkas. Pavaduotojas neturi balso teisės. Taryba iš valdytojų tarpo išsirenka pirmininką, Valdytojų taryba gali perleisti Vykdantiesiems direktoriams tam tikras jai suteiktas teises. Valdytojų tarybos turi išskirtines teises:• priimti naujus narius ir nustatyti jų priėmimo sąlygas;• sumažinti ar padidinti banko kapitalą;• sustabdyti narystę;• nuspręsti dėl susitarimo straipsnių laikymosi ar pažeidimų iš Vykdančiųjų direktorių pusės;

• nuspręsti dėl bendradarbiavimo su kitomis tarptautinėmis organizacijomis (išskyrus neformalius laikino ar administracinio pobūdžio susitarimus;• nuspręsti dėl banko operacijų laikino sustabdymo ir jo turto paskirstymo;• nuspręsti dėl banko grynojo pelno paskirstymo.Kartą per metus Tarptautinio valiutos fondo ir PB Valdytojų tarybos susirenka į bendrus posėdžius, kurie žinomi kaip Metiniai susirinkimai. Kiti susirinkimai gali būti sušaukti valdybos ar Vykdančiųjų direktorių iniciatyva. Valdytojų tarybos susirinkimas gali būti sušauktas ne mažiau kaip 1/4 Vykdančiųjų direktorių balsų. Susirinkimo kvorumą sudaro valdytojų dauguma, turinti ne mažiau nei 2/3 balsų. Visi sprendimai priimami balsų dauguma. Valdytojų taryba savo nurodymu gali perleisti sprendimo ir balsavimo teisę specifiniais klausimais Vykdantiesiems direktoriams, jei tai atitinka banko interesus ir nešaukti Valdytojų tarybos susirinkimo. Valdytojų taryba, jei leidžiama ir Vykdantieji direktoriai, gali priimti taisykles ir nuostatus, jei jie reikalingi banko veikl…ai palaikyti. Valdytojai už darbą atlyginimo iš banko negauna, tačiau kompensuojamos jų dalyvavimo posėdžiuose išlaidos. Valdytojų taryba nustato Vykdančiųjų direktorių darbo apmokėjimą ir prezidento darbo užmokestį.Už pagrindinės banko veiklos valdymą yra atsakingi vykdantieji direktoriai. Banko sutarties skirsniai reikalauja, kad vykdantieji direktoriai dirbtų nuolat banko vyriausioje vadavietėje Vašingtone, Kolumbijos apygardoje ir susitikinėtų taip dažnai, kaip to reikalauja verslo reikalai. Nuolatinis šios tarybos veiklos pobūdis yra bruožas, skiriantis šios direktorių tarybos veiklą nuo paprastų komercinių operacijų tarybos. Vykdantieji direktoriai atsakingi už pagrindinės banko veiklos valdymą, ir šiam tikslui naudoja visas Valdytojų tarybos jiems suteiktas teises. Penki direktoriai skiriami šalių, turinčių didžiausius akcijų paketus (JAV, Japonija, Prancūzija, Vokietija ir Didžioji Britanija), kita dalis (banko steigimo metu – 7 direktoriai) renkama kitų šalių (banko narių) atstovų (valdytojų) balsų dauguma, Valdytojų taryba 3/4 balsų gali padindinti direktorių skaičių, jei priimami nauji nariai. Direktoriai skiriami ar renkami kas dvejus metus. Kiekvienas vykdantysis direktorius turi paskirti savo pavaduotoją, kuris pavaduodamas įgyja visas direktoriaus teises išskyrus balsavimo teisę. Kvorumą sudaro Vykdančiųjų direktorių dauguma turinti ne mažiau kaip pusę balsų. Paskirtieji direktoriai turi tokią balsų dalį kokią akcinio kapitalo dalį turi jį paskyrusi šalis. Išrinktieji direktoriai turi tokią balsų dalį kokią yra bendra akcinio kapitalo dalis šalių, kurių atstovai balsavo už to direktoriaus išrinkimą. Valdytojas, kurio atstovaujama šalis neskiria savo vykdančiojo direktoriaus, gali būti paprašytas dalyvauti Vykdančiųjų direktorių posėdyje, jei svarstomas glaudžiai su ta šalimi susijęs reikalas. Vykdantieji direktoriai gali sudaryti reikalingus komitetus, kurių nariais gali būti valdytojai, direktoriai ar jų pavaduotojai. Praktiškai visi direktoriai priklauso įvairioms komisijoms.Dabartiniu metu yra 24 PB vykdantieji direktoriai, t.y. be 5 stambiausių narių direktorių, yra dar 19 vykdančiųjų direktorių, atstovaujančių įvairiam skaičiui šalių. Pavyzdžiui, Saudo Arabiją ir Kiniją atstovauja po vieną direktorių, tuo tarpu 24 prancūziškai kalbančių Afrikos šalių interesus atstovauja irgi vienas direktorius, vienas direktorius atstovauja ir 21 angliškai kalbančią Afrikos Šalį. Patys nariai nustato, kokiu būdu jie turi būti grupuojami. Stengiamasi, kad šalių grupė daugmaž būtų formuojama pagal kai kuriuos politinius bei kultūrinius faktorius. Savo savaitinių susitikimų metu vykdantieji direktoriai Tarybos pirmininko, kartu esančio ir prezidentu, teikimu aptaria banko veiklą, kartu ir pasiūlymus teikti paskolas, biudžeto reikalus bei klausimus, svarbiausius bankui.Lietuvai, o taip pat kartu ir Latvijai, Estijai, Danijai, Suomijai, Islandijai, Norvegijai, Švedijai atstovauja islandas Thorsteinn Ingolfsson.Vykdantieji direktoriai renka prezidentą, kuris negali būti nei valdytoju, nei vykdančiuoju direktoriumi, nei jo pavaduotoju. Nors tai nėra formaliai numatyta, bet pagal tradiciją banko prezidentu renkamas JAV pilietis. Jo kandidatūra iškelia JAV atstovaująs vykdantysis direktorius. Prezidentas tampa vykdančiųjų direktorių pirmininku, bet neturi balso teisės, išskyrus tą atvejį, kai balsai pasiskirsto po lygiai. Prezidentas, Vykdančiųjų direktorių sprendimu, turi palikti savo pareigas. Prezidentas renkamas 5 metams ir gali būti perrinktas.Prezidentas turi vadovauti banko personalui ir, kontroliuojamas Vykdančiųjų direktorių, vadovauti banko kasdieninei veiklai bei tvarkyti einamuosius reikalus. Vykdantiesiems direktoriams pavedus, jis gali būti atsakingas už darbuotojų, tarnautojų priėmimą, atleidimą. TRPB prezidentas užima tokias pat pareigas TVA, TFK, DIGA ir TIGSC. Visos šios įstaigos įsikūrusios Vašingtone, Kolumbijos apygardoje. 1995 metų liepos 1 d. PB prezidento pareigas pradėjo eiti James’as D. Wolfensoh…n’as -jau devintasis PB prezidentas.1.6 Pasaulio banko projektų įgyvendinimo ciklasTeikdamas paskolas investicijoms, PB vadovaujasi šešių pakopų darbo metodika. Oficialiai ši metodika žinoma kaip „projektų įgyvendinimo ciklas” . Tai yra būdas, pagal kurį bankas gali pasitikrinti, ar visi finansuojami projektai atitinka tuos pačius griežtus reikalavimus. Banko personalas glaudžiai bendradarbiauja su skolininkais, t.y. besivystančiom šalim, per visą projekto įgyvendinimo ciklą. Prie banko yra atskiras projekto įvertinimo skyrius, kuris įvertina finansuojamo projekto efektyvumą.PB projekto įgyvendinimo ciklas susideda iš šių šešių pakopų: projekto apibrėžimas; paruošiamasis etapas; projekto atestacija; derybos ir projekto pristatymas Valdybai; įgyvendinimas ir kontrolė; galutinis įvertinimas. Jokie pasiūlymai dėl projekto negali būti priimti neperžengę pačios ankstyviausios jo pakopos, būtent, projekto apibrėžimo. Kai kurie iš pasiūlymų projektui apibrėžti yra iš naujo peržiūrimi paruošiamajame ir projekto atestacijos pakopose ir, užbaigus ruošti projektą, jie labai skiriasi nuo pirminio varianto. Vienerių metų bėgyje PB patvirtina virš 200 projektų.Paprastai, norint gauti iš PB lėšas projekto formavimui, jį turi pasiūlyti ir apibrėžti šalies-skolininko vyriausybė. Kai kuriais atvejais projektą gali apibrėžti PB specialistų grupė, dirbanti ekonomikos srityje arba konkrečiai kurioje nors vienoje ūkio šakoje. Pavyzdžiui, atliekant valstybės politikos analizę transporto arba žemės ūkio srityje, gali kilti minčių nutiesti naujus kelius tuo padedant ūkininkams patekti į rinkas. Dirbdamas išvien su UNDP (United Nations Development Program – Jungtinių tautų vystymo programos organizacija), PB nustato prioritetinius projektus energetiko srityje pagal „Programą dėl paramos vadovavimo (menedžmento) klausimais energetiko srityje”.

Projekto apibrėžimas

Galutinis įvertinimas Paruošiamasis etapas Vykdymas ir kontrolė Pradinė atestacija Derybos ir pristatymas banko Valdybai

1 paveikslas. Projektų įgyvendinimo ciklas.

Projekto apibrėžimas. Šiame pirmame etape planuotojai atsako į tokius klausimus: Kas turės naudos iš šio projekto? Ar pajamos, gaunamos iš projekto, viršys jo sudarymo ir įgyvendinimo kaštus? Ar yra kitos galimybės siekti tų pačių tikslų? Projektas turi būti išbandytas, atsižvelgiant į prioritetines ūkio šakas: kokybiškai sudarytas pramoninis projektas negalės būti sėkmingai įgyvendinamas, jei bus nustatyta, jog projektas žemės ūkiui yra svarbesnis. Po to, kai projektas praeina šiuos patikrinimo etapus, jis yra įtraukiamas į PB daugiametės paskolos programą, sudarytą konkrečiai valstybei, užtikrinus, jog, laikui bėgant, pakaks resursų užbaigti įgyvendinti visus apibrėžtus projektus.Paruošiamasis etapas. Nežiūrint to, kad bankas dažnai teikia konsultacinę paramą, šalis-skolininkas yra atsakinga už tai, kad būtų ištirti sudaromo projekto techniniai, ekonominiai, socialiniai ir ekologiniai aspektai. Šalis-skolininkas nustato kitus galimus variantus ir kiekvieno iš jų įgyvendinimo galimybes, įskaitant išlaidas ir pajamas. Pavyzdžiui, paskolos suteikimas gamybos priemonių pramonei turėtų būti įvertintas ekologiniu atžvilgiu, t.y. iki kokio laipsnio vis didėjantis gamyklų kaminų išmetamų dūmų užterštumas galėtų pakenkti aplinkai. Sudarant projektus žemės ūkiui, skolininkas privalo apsispręsti, ką jis naudos žemės apdirbimui: jaučius ar traktorius. Tuo tarpu sudarant projektą miestams, skolininkas pasirenka: ar restauruoti kritiškoje būklėje esančius senus gyvenamuosius namus, ar statyti naujus namus. Tokie sprendimai daromi remiantis padarytos galimybių analizės rezultatais.

Atestacija. Nežiūrint visų priemonių, panaudotų paruošiamajame etape, bankas dar nėra pasiruošęs projekto finansavimo atžvilgiu atsakyti „taip” ar „ne”. Bankas privalo pats atskirai atestuoti projektą. Šiam tikslui metų bėgyje, maždaug trims-keturioms savaitėms į vietą atvyksta specialistų grupės; iš viso maždaug 150 žmonių. Grupė, sudaryta iš banko personalo ir konsultantų, peržiūri medžiagą, kuri…ą pateikė skolininkas, ir atlieka savo tyrimus keturiose pagrindinėse srityse: techninėje, organizacinėje, ekonominėje ir finansinėje.Techniniai klausimai: Pavyzdžiui, ar užtvanka yra sukonstruota ir pastatyta pakankamai patikimai? Ar ji atitinka numatytus reikalavimams? Ar statant užtvanką, vietiniams gyventojams nereikės persikelti kitur? Ar ji sukels kokį nors neigiamą poveikį aplinkai?Organizaciniai klausimai: Ar skolininkas turi organizacinę struktūrą, vadovavimo principus, personalą ir darbo metodiką geležinkelio tiesimui ir jo eksploatavimui? Ji atsakymas yra neigiamas, tuomet ką reikėtų pakeisti, kad į visus klausimus galima būtų atsakyti teigiamai?Ekonominiai klausimai: ar pajamos, kurios yra gaunamos iš vandens tiekimo sistemos, viršija jos kaštus? Kaip tai atsilieps šeimos biudžetui? Ar sistemos pastatymas padės užtikrinti darbo vietas vietiniams gyventojams? Kaip atsipirks investicijos?Finansiniai klausimai: Ar skolininko finansinis planas patikimas? Ar elektros komutacinė stotis yra gyvybinga finansiniu požiūriu? Ar siūloma apskaitos sistema yra tinkama?Derybos ir projekto pristatymas valdybai. Vedant derybas su skolininku, pagrindinė medžiaga, kuria vadovaujasi bankas,- tai ataskaita apie projekto atestaciją. Ataskaitoje yra apibendrintos paskolos suteikimo sąlygos. Prie derybų stalo susėda PB ir skolininko atstovai, idant būtų galima susitarti dėl priemonių sėkmingam projekto įgyvendinimui. Apsikeisdami informacija, bankas kartu su skolininku peržiūri visus klausimus, iškilusius ruošiant projektą ir atliekant jo atestaciją.Projekto vykdymas ir kontrolė. Šiuo atveju – tai darbo etapas, kuomet, tarkim, jau yra nutiestas kelias arba pastatyta mokykla, užpirkti ir sumontuoti įrengimai ir apmokyti specialistai, remiantis nuostata, pagal kurią šalys-PB nariai reikalauja iš banko “užtikrinti, kad paskola bus naudojama tik numatytiems pagal paskolos sutartį tikslams pasiekti, banko personalas skiria maždaug dešimt darbo savaičių per metus kiekvieno projekto vykdymo kontrolei atlikti. Banko personalas atvyksta į vietą, kur įgyvendinamas projektas, tam, kad išsiaiškintų sunkesnius klausimus ir surastų jiems tinkamą sprendimą. Dažnai tokia kontrolė yra viena iš svarbių banko priemonių teikti techninę paramą skolininkui, nes techninė parama yra viena iš pagrindinių banko funkcijų.Skirtingai nuo komercinių bankų, kurie patvirtina paskolą ir atiduoda ją skolininkui, PB paprastai neskirsto savo lėšų negavęs įrodymo, jog skolininkas išleido pinigus numatytiems sutartyje tikslams pasiekti: nusipirko sunkvežimius, reikalingus kelio statybai, arba drėkinimo siurblius sistemai. Griežtos prekių įsigijimo taisyklės padeda užtikrinti, jog medžiagos ir paslaugos bus tinkamai panaudotos. Pagal šias taisykles paprastai reikalaujama, kad skolininkas nusipirktų prekes ir paslaugas pagal viešo tarptautinio konkurso sąlygas, kurios yra skelbiamos viešai ir užtikrina, kad kontraktai pasirašymui yra skiriami laimėtojams sąžiningai ir naudingai.Galutinis įvertinimas. Atskiras PB skyrius, būtent, operacijų įvertinimo skyrius yra atsakingas už projekto įvykdymo rezultatų įvertinimą. Tam, kad būtų galima užtikrinti šio skyriaus bešališkumą, jis atsiskaito tiesiogiai Direktorių valdybai ir banko prezidentui. Yra įvertinami projekto kaštai, pajamos, darbas pagal grafiką ir efektyvumo lygis, kurį buvo tikėtasi pasiekti projekto atestacijos metu. Taip pat pateikiami pasiūlymai, kaip patobulinti projekto įgyvendinimo praktiką ateityje. Metinė apžvalga, pavadinta „Galutinio įvertinimo rezultatai“, yra skelbiama viešai. PB projektų įvertinimo rezultatai rodo, kad dauguma iš jų sėkmingai įgyvendinti siekiant užsibrėžtų tikslų….1.7 Pasaulio banko grupės partneriaiPB grupė, siekdama savo tikslų, dirba kartu su visa eile partnerių. Partnerius būtų galima suskirstyti į tokias grupes: Tarptautinės organizacijos. Europos Sąjunga, Tarptautinis valiutos fondas, Jungtinės tautos, Pasaulio prekybos organizacija, Daugiašalis vystymo bankas, Dvišalės vystymo agentūros, Fondai. „Afilijuoti“ partneriai. PB centre veikia kelios artimai susijusios organizacijos, pvz. Vystymo vartai (Development Gateway). Nevyriausybinės organizacijos ir pilietinė visuomenė. Pastaraisiais metais PB bendradarbiavimas su NVO ir pilietine visuomene labai išaugo. Verslo ir privatus sektorius. PB dirba su privačiu sektoriumi per IFC ir MIGA bei per pagrindines paties PB iniciatyvas. Donorai ir finansavimo partneriai. PB mobilizuoja resursus kad paremtų skolinimosi operacijas per veiksmingą partnerystę su tarptautinės vystymosi ir finansų bendruomenės nariais. Studentai ir akademinė bendruomenė. Per savo programas, personalo patirtį, tinklapius, knygas ir duomenų produktus PB palaiko glaudžius ryšius su švietimo institucijomis visame pasaulyje. Vietos bendruomenė. PB atlieka atsidavusio kaimyno vaidmenį visose bendruomenėse, kuriose yra įsteigti jo ofisai.2. Pasaulio banko misijaPasaulio banko misijos šūkis – „Kovoti su skurdu ir kelti gyvenimo standartus žmonėms, gyvenantiems besivystančiose šalyse“ – toks yra PB misijos šūkis. Tačiau kova su skurdu nebuvo vienintelis banko tikslas, nuo jo įkūrimo pradžios. Kaip jau buvo minėta anksčiau, nuo PB įkūrimo pradžios, jo misija buvo padėti šalims, nuniokotoms karo, stichijų ar kitokių nelaimių bei palaikyti stabilią monetarinę politiką pasaulyje. Todėl ir pirmoji banko paskola 1947 metais buvo skirta Prancūzijos atstatymui po karo. Palaipsniui banko tikslai keitėsi į pagalbą skurstančioms ir besivystančioms šalims. Keičiantis misijai, žinoma keitėsi ir finansuojami projektai. Nuo 1947 iki 1960 metų bankas daugiausia finansuodavo tokius projektus kaip elektrinių, užtvankų ar automagistralių statymą. Tokiems projektų finansavimams bankas skirdavo apie pusę savo paskolų. Tačiau vėliau PB susivokė, kad tokie finansuojami projektai netolygiai padeda visiems visuomenės nariams. Šiam tikslui 1960 metais buvo įkurta Tarptautinė vystymo asociacija, kuri teikia paskolas itin palankiomis sąlygomis. Maždaug nuo to laiko daugiau dėmesio skirta tokiems projektams, kurie kelia gyvenimo standartus vargstantiems kaimų ir miestų žmonėms: daugiau paskolų skirta žemės ūkiui, mažiau pramonei. Bankas dažniausiai investuoja į projektus, susijusius su šalių ekonomikos, infrastruktūros stiprinimu, kas netiesiogiai įtakoja šalies skurdo lygį. Oficialiuose banko leidiniuose galime rasti taip deklaruojamas misiją, principus ir vertybes :Pasaulio banko misija: Mūsų svajonė yra pasaulis be skurdo; Profesionaliai ir su entuziazmu kovoti prieš skurdą siekiant ilgalaikių rezultatų; Padėti žmonėms tam, kad jie galėtų padėti patys sau ir savo aplinkai. Tai daryti tiekiant resursus, dalijantis žiniomis, didinant kompetenciją ir skatinant partnerystę privačiame bei viešajame sektoriuose; Būti tobula institucija, galinčia pritraukti, sužadinti ir ugdyti įvairiapusišką bei pasiaukojusį personalą su išskirtiniais sugebėjimais, kuris mokėtų išklausyti ir mokytis.Pasaulio banko principai: Mūsų klientas yra partneris, atsakantis už kokybiškus rezultatus, pasiaukojęs dėl finansinio sąžiningumo ir rentabilumo, įkvėptas bei novatoriškas. Pasaulio banko vertybės: Žmogaus sąžiningumas, atsidavimas, atvirumas, darbas komandoje pasitikint vienas kitu; suteikti galią kitiems ir gerbti tarpusavio skirtumus; atsakomybės ir rizikos prisiėmimo skatinimas; mėgavimasis mūsų darbu ir mūsų šeimomis.2.1 Tūkstantmečio vystymo tikslai2002 metais 189 Jungtinių tautų narės iškėlė tokius „Tūkstantmečio vystymo tikslus“ (Millennium Development Goals, MDGs):
1. Panaikinti nepaprastą skurdą ir alkį;2. Pasiekti pasaulinį pradinį išsilavinimą;3. Skatinti lyčių lygybę ir suteikti daugiau teisių moterims;4. Sumažinti vaikų mirtingumą;5. Kovoti su ŽIV/AIDS, maliarija bei kitomis ligomis;6. Užtikrinti aplinkos bei gamtos stabilumą;7. Vystyti globalų bendradarbiavimą ir vystymąsi.

Užsibrėžta, kad minėti tikslai turi būti pasiekti iki 2015 metų.Tačiau tam, kad bankas pasiektų šiuos tikslus, reikalinga ne tik Jungtinių tautų pagalba. Į tūkstantmečio vystymo tikslų siekimą įtrauktos daugelis globalių organizacijų: Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO); Tarptautinė darbo organizacija (ILO); Tarptautinis valiutos fondas (IMF); Jungtinės tautos (UN); Pasaulio sveikatos organizacija (WHO), PB grupė (WB), Pasaulio prekybos organizacija (WTO) bei daugelis kitų.O kaip gi PB prisideda prie šių tikslų siekimo? PB teikia paskolas bei kitą pagalbą tiek išsivysčiusiom, tiek ir besivystančioms šalims. Banko strategijoje numatyta, kad jų investicijos, garantijos, bei kita pagalba turi būti nukreipta į tūkstantmečio vystymo tikslų įgyvendinimą.PB yra daugiausiai į išsilavinimą investuojantis fondas. Banko nuomone – išsilavinimas – svarbiausias vystymosi pagrindas. Bankas skyrė 33 milijardus dolerių įvairioms švietimo programoms finansuoti, ir šiuo metu vykdomi 157 įvairūs projektai, susiję su švietimu 83 –jose šalyse. Bankas bendradarbiauja su šalių vyriausybėmis, Jungtinių tautų agentūromis, rėmėjais, įvairiomis nevyriausybinėmis bei kitomis organizacijomis įgyvendinant šį tikslą, kad iki 2015-ųjų metų visi vaikai, o ypač mergaitės ir nepasiturintys vaikai turėtų galimybę įgauti pradinį išsilavinimą. Geru šio tikslo įgyvendinimo pavyzdžiu galėtų būti banko investicijos į Indijos pradinio išsilavinimo programą, skirtą daugiausia mergaitėms, kurios gyvena tuose rajonuose, kur moterų išsilavinimas yra žemiau vidutinio. Šiai programai paremti bankas skyrė 1,3 milijardų JAV dolerių, ir tuo padėjo įgauti išsilavinimą 60 milijonų studentų 271 Indijos žemo išsilavinimo rajone. Brazilijoje, Salvadore, bei Trinidade ir Tobage bankas padėjo šių šalių bendruomenėms investuodama į jų vaikų išsilavinimą. PB yra daugiausiai į kovą prieš ŽIV/AIDS investuojantis fondas. Kasdien 14000 žmonių užsikrečia ŽIV virusu. Pusė iš jų amžius – nuo 15 iki 24 metų. Pastaraisiais metais PB skyrė 1,6 milijardo JAV dolerių kovai su AIDS ligos plitimu. Besivystančiose šalyse, kur vyriausybės pačios neturi pakankamai lėšų šiai ligai stabdyti, bankas yra vienas didžiausių finansinių rėmėjų ŽIV/AIDS programose. PB yra pažadėjęs, kad padės absoliučiai visoms valstybėms, kurios yra numačiusios strategiją kovai prieš ŽIV/AIDS plitimą. Bendradarbiaujant su Afrikos valstybių vyriausybėmis, buvo sukurta Tarptautinė ŽIV/AIDS programa (the Multi-Country HIV/AIDS Program, MAP), kuri teikia didelę finansinę paramą nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms kovai su AIDS. 2002 metais MAP skyrė apie 1 milijardą JAV dolerių Afrikos šalių prevencijos bei švietimo programoms. PB daug dėmesio bei lėšų skiria ne tik kovai su AIDS, bet ir su kitomis ligoms. Kasmet bankas skiria vidutiniškai apie 1,3 milijardų JAV dolerių įvairioms sveikatos, mitybos programoms finansuoti. PB – lyderis kovoje prieš korupciją pasaulyje. Korupcija yra didelis trukdys vystymuisi, dėl šios problemos tie žmonės, kuriems labiausiai reikia pagalbos ir lėšų, jos negauna. Korupcija taip pat mažina investicijas, žmogiškąjį kapitalą, augimą bei lygybę. PB padėjo įgyvendinti šimtus antikorupcines programas beveik 100 pasaulio šalių. Sukurtos programos padėjo įvairioms vyriausybinėms institucijoms, teisėjams, netgi žurnalistams kovoje su korupcija. Pagalbą reikia suprasti ne tik kaip finansinę, taipogi, bankas šalims padėjo teikdamas įvairias konsultacijas bei informaciją.PB stipriai remia skolų mažinimą. 1996 metais Tarptautinis va…liutos fondas ir PB sukūrė Stipriai įsiskolinusių neturtingų valstybių (Heavily Indebted Poor Countries, HIPC) programą, – tai pirmoji tokio pobūdžio programa, skirta pasaulio neturtingiausių ir labiausiai įsiskolinusių valstybių išorinėms skoloms mažinti. Šiandien 26 šalys sulaukė šios skolų mažinančios programos pagalbos, tam tikslui buvo išleista apie 40 milijardų JAV dolerių. Su šia programa, PB bei Tarptautinis valiutos fondas padeda toms vargstančioms šalims, kurių bendras skolos lygis viršija vidutinį. Padedant šioms šalims finansiškai, reikalaujama, kad jos savo biudžetus labiau orientuotų į visuomenės problemas. Pavyzdžiui Ruanda, sulaukusi šios programos pagalbos, daugiau dėmesio skyrė pradinėms mokykloms ir mokytojams. Kamerūnas daugiau biudžeto lėšų skyrė kovai prieš AIDS ir visuomenės informavimui apie apsisaugojimą nuo šios ligos.PB yra vienas didžiausių pasaulio fondų,, investuojančių į biologinius projektus. Nuo pat 1988 metų PB tapo vienu didžiausiu investuotoju, skiriančiu daug dėmesio biologinės įvairovės didinimui. Nors biologinės problemos yra pasaulinis reiškinys, tam didžiausią įtaką daro gana nedaug kaimo žmonių, gyvenančių besivystančiose valstybėse, kur natūrali gamta yra jų vienintelis maisto ir sveikatos šaltinis. PB prisijungė prie įvairių pasaulinių biologinę įvairovę skatinančių organizacijų tam, kad padėtų finansiškai tokių šalių žmonėms. Apie 60 procentų visų gyvūnų rūšių galime rasti tose šalyse, kur skurdo lygis yra itin aukštas. Todėl kova su skurdu automatiškai padeda ir gyvūnų rūšių išlikimui. Šiuo metu vykdomų projektų susijusių su gamtos apsauga, vertė viršija 13 milijardų JAV dolerių. PB bendradarbiauja su kitomis organizacijomis daugiau negu anksčiau. Per pastaruosius šešerius metus PB pradėjo dirbti su dideliu skaičiumi partnerių, siekiant išvaduoti pasaulį nuo skurdo bei apsaugoti gamtą. Pavyzdžiui, bankas pradėjo bendradarbiauti su įvairiomis „žaliosiomis“ organizacijomis siekiant sumažinti globalaus efekto poveikį. Bankas taip pat dirba su Pasaulio laukinės gamtos fondu siekiant apsaugoti miškus. Kartu su Maisto ir žemės ūkio organizacija bei Jungtinių tautų vystymo programa (United Nations Development Programme, UNDP) remia žemės ūkio tyrimų konsultacinę grupę, kurios tikslai yra sumažinti alkį bei skurdą, pagerinti žmonių mityba bei sveikatą bei apsaugoti aplinką. PB padeda vargstantiems žmonėms gauti švaraus vandens, energijos. Beveik 1,4 milijardo žmonių pasaulyje neturi galimybės gauti švaraus vandens. 3 milijardai žmonių gyvena be normalių sanitarinių sąlygų ir be elektros. Todėl tose šalyse, kur vargstančių žmonių yra daugiausia, yra būtina suformuoti infrastruktūrą, užtikrinančią vargstantiems žmonėms būtiniausias paslaugas ir produktus, kelių nutiesimą bei būstų tobulinimą. Tokių infrastruktūrų sukūrimas skurstančiose šalyse yra svarbus PB tikslas, siekiant įgyvendinti Tūkstantmečio vystymo tikslus. Suteikiant gyventojams galimybę naudotis švariu vandeniu, tiesiogiai įtakojamas vaikų mirtingumas. Elektros nutiesimas į gyvenvietes leidžia vietos moterims ir vaikams daugiau laiko skirti sau, o ne puodams ir pečiams. Tokiu būdu vaikai gali daugiau dėmesio skirti mokyklai bei mokymuisi. Pavyzdžiui, Maroke bankas finansavo kelių nutiesimo projektą, kuris padidino mergaičių lankomumą mokyklose nuo 28 iki 68 procentų. Pilietinė visuomenė daro vis didesnę įtaką banko darbui. Per pastaruosius du dešimtmečius pilietinių visuomeninių organizacijų (Civil Society Organizations, CSOs) įtaka tarptautiniam vystymuisi darosi vis didesnė. Pilietinės visuomeninės organizacijos (PVO) tampa vis svarbesniu partneriu įgyvendinant įvairius projektus. 1990 metais PVO buvo įtrauktos į 21 proc. PB finansuojamų projektų, tuo tarpu 2003 šis skaičius sudarė net 73 procentus. PB padeda šalims išvengti konfliktų. Šiuo metu PB dirba 40 konfliktuojančių pasaulio šalių. Stengdamasis padėti karo nuniokotoms šalims bei jų gyventojams, vystyti taikos procesus, bankas dirba kartu su tų šalių vyri…ausybėmis bei nevyriausybinėmis organizacijomis, su įvairiomis vietinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis. Paprastai banko projektai būna susiję su pagalba šalies ekonomikai, infrastruktūros bei pastatų atstatymu, minų laukų išvalymu, pagalba našlėms bei vaikams ir panašiai.

Be finansinės paramos, bankas taip pat stengiasi išsiaiškinti ir pašalinti konfliktų priežastis. Iš įvykdytų panašių projektų galime paminėti infrastruktūros atstatymo ir pagalbos gyventojams projektą Afganistane, pagalba karo nukentėjusiems žmonėms Bosnijos ir Hercogovinos regione, pagalba Kongo Demokratijos Respublikos gatvės vaikams.PB atsiliepia į vargstančių žmonių balsus. Pokalbiai su 60 tūkstančiu žmonių 60-yje šalių, taip pat intensyvus darbas skurstančiose šalyse PB darbuotojams leido suprasti, kad skurdas yra ne tik netolygios pajamos bei žemas žmonių išsivystymo lygis. Skurdas taip pat yra ir žmonių bejėgiškumas ir balso teisės neturėjimas, pažeidžiamumas ir valdininkų piktnaudžiavimas korupcija. Tai taip pat žodžio ir pasirinkimo laisvės stoka. Banko nuomone, žmonės, kurie gyvena skurde, turi būti partneriais kovojant prieš skurdą. Vargstantiems žmonėms gali būti sukurtos geresnės sąlygos jei jie patys kažkokiu laipsniu dalyvaus sprendimų priėmime, gaus visą įmanomą informaciją apie galimą pagalbą. Šiandien PB vykdo į visuomenę orientuotus projektus, kurių vertė viršija 2 milijardus JAV dolerių.2.2 Pasaulio banko misija LietuvojePB pagalba Lietuvai nuo pat jos prisijungimo 1992 metais daro didelę teigiamą įtaką pereinant prie laisvos rinkos ekonomikos. Banko misija Lietuvoje – padėti Lietuvos vyriausybei toliau spartinti perėjimo į rinkos ekonomiką, keliant pragyvenimo lygį šiais būdais: 1. pasiekti, kad ekonominė politika ir žinybinė aplinka būtų palankesnė privačioms investicijoms;2. stiprinti efektyvų finansinį tarpininkavimą;3. pertvarkyti socialines ir visuomenines paslaugas bei infrastruktūrą, energetikos sektorių, kad jie atitiktų šiuolaikinės rinkos ekonomikos poreikius.

Nuo 1992 metų PB skyrė Lietuvai 473.69 milijonus JAV dolerių 16 projektų įgyvendinti (1 lentelė). Šių projektų tikslas – skatinti svarbiausių ir problematiškiausių šalies ūkio šakų reformas. PB glaudžiai bendradarbiauja su vyriausybe siekdamas padėti sustiprinti pagrindines finansines institucijas užtikrinančias pakankamą paskolų pasiūlą ir kapitalo judėjimą, o taip pat padeda perorientuoti socialinės pagalbos mechanizmą, viešųjų paslaugų tinklą, infrastruktūrą ir energetikos sektorių rinkos ekonomikos reikmėm. Žiūrint iš Europos Sąjungos plėtros perspektyvos, Lietuvai integraciniai procesai tapo vieni svarbiausių. Kartu su Europos Bendrija, PB atliko svarbų vaidmenį Lietuvai ruošiantis stotį į Europos Sąjungą padėdamas savo analitiniu darbu bei prisidėdamas prie didžiausių struktūrinių investicijų.

1 lentelė. Pasaulio Banko projektai Lietuvoje

Projekto pavadinimas Finansavimas iš PB Sektorius Projekto būklė Patvirtinimo dataAtkuriamoji paskola 60.0 mln. JAV dol. Įvairiapusis Įvykdytas 1992 10 22Struktūrinių reformų projektas 80.0 mln. JAV dol. Ekonomikos politika Įvykdytas 1996 10 15Greitkelių projektas 19.0 mln. JAV dol. Transportas Įvykdytas 1996 09 05Klaipėdos gamtosauginis projektas 7.0 mln. JAV dol. Aplinkosauga Įvykdytas 1994 12 08Energetikos atnaujinimo projektas 26.4 mln. JAV dol. Energetika Įvykdytas 1994 05 24Pagalbos įmonėms ir finansų sektoriui projektas 25.0 mln. JAV dol. Finansai Įvykdytas 1995 04 13Privačios žemdirbystės projektas 30.0 mln. JAV dol. Žemės ūkis Įvykdytas 1996 04 02Klaipėdos geoterminės energijos demonstracinis projektas 5.9 mln. JAV dol. Energetika Įvykdytas 1996 05 09Energetikos efektyvumo projektas 10.0 mln. JAV dol. Miestų plėtra Įvykdytas 1996 07 11Šiaulių aplinkosaugos projektas 6.2 mln. JAV dol. Aplinkosauga Įvykdytas 1995 12 05Socialinės apsaugos ir Bendruomenės socialinių paslaugų vystymos projektas 3.7 mln. JAV dol. Socialinė apsauga Vykdomas 1997 02 18Savivaldybių vystymo projektas 18.9 mln. EUR Miestų plėtra Vykdomas 1999 05 27Sveikatos apsaugos projektas 21.2 mln. JAV dol. Sveikatos apsauga Vykdomas 1999 11 30Klaipėdos uosto projektas 35.3 mln. JAV dol. Transportas Vykdomas 2000 05 11Struktūrinių reformų paskola (02) 108.3 mln. EUR Įvairiapusis Įvykdytas 2000 07 25Išsilavinimo tobulinimo projektas 29.0 mln. EUR Išsilavinimas Vykdomas 2002 06 20

Iš lentelės matyti, kad PB suteikė 16 paskolų konkretiems projektams ir struktūrinėms reformoms įgyvendinti. Didžiausią dalį, apie 238,5 milijonus JAV dolerių arba kiek daugiau nei puse visų paskolų portfelio, skyrė ekonomikos reformoms bei struktūrinėms korekcijom finansuoti. Kitos lėšos buvo panaudotos konkretiems energetikos, transporto, aplinkos apsaugos, įmonių plėtimui, socialinės apsaugos, žemės ūkio bei valdžios institucijų reformavimo projektams finansuoti.Teikdamas paskolas šalies vyriausybei, PB ją įpareigoja vykdyti tam tikrus įsipareigojimus. Pavyzdžiui, suteikęs struktūrinių reformų paskolos pirmąją dalį 2000 metais, bankas delsė išduoti antrąją dalį, kadangi vyriausybė neišpildė duotus įsipareigojimus. Lietuvos vyriausybė, pasirašydama paskolos sutartį, įsipareigojo įvykdyti reikalavimus, susijusius su privatizavimu, žemės ūkio reforma bei pensijų sistemos reforma. Esant tokiai sutarčiai, bankas aktyviai dalyvavo visuose Lietuvos vykstančiuose procesuose. Banko rekomendacijos turėjo didelę įtaką „Lietuvos dujų“ privatiza…vimui, „Lietuvos energijos“ reorganizavimui, pensijų sistemos bei kitose vykusiose reformose. Lietuvai pereinant nuo skolinimosi tarptautinėse finansų institucijose prie skolinimosi kapitalo rinkose numatoma, kad PB ateityje teiks pirmiausia techninę pagalbą rengiant analitines studijas bei konsultuojant Lietuvos institucijas. Bankas Lietuvoje artimiausius metus daugiausiai dėmesio skirs sritims, kurioms labiausiai reikalinga techninė-konsultacinė pagalba: viešojo administravimo (viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas; valstybės išlaidų valdymas; valstybės tarnybos reforma; kova su korupcija; savivaldybių finansai);  kaimo restruktūrizacija (įgūdžių tobulinimas ir įsidarbinimo galimybių kaimo vietovėse didinimas, ypač dirbantiesiems ne ūkiuose; informacijos platinimas; profesinis lavinimas; švietimo paslaugos; telekomunikacijų / interneto ryšys kaimo infrastruktūra); socialinės apsaugos (Pensijų sistemos modernizavimas: pensijų sąlygų įvairovės įtvirtinimas besikuriant privačioms pensijų schemoms ir fondams; efektyvaus pensijų fondų reguliavimo mechanizmo sukūrimas; reformuotos pensijų sistemos skaidrumo didinimas; dabartinės pensijų sistemos gyvybingumo užtikrinimas; skurdo rizikos senatvėje mažinimas. Visuomeninės gerovės; kūrimo efektyvumo ir produktyvumo didinimas: Efektyvių finansavimo mechanizmų kūrimas; socialinių paslaugų standartų kūrimas);  sveikatos apsaugos (viešųjų išlaidų efektyvumo sveikatos priežiūros sektoriuje didinimas; sveikatos finansavimas ir draudimas; privataus ir valstybinio sektorių partnerystė; socialiai pažeidžiamų asmenų galimybės naudotis sveikatos priežiūra didinimas; lengviau pasiekiamas gydymas; neteisėtų mokėjimų sumažinimas; visuomenės sveikatos stiprinimas);  švietimo (Pakelti besimokančiųjų lygį iki vidutinio ES lygio ir mažinti skirtinguose regionuose besimokančiųjų asmenų žinių skirtumus: mokymo ir mokymosi kokybės gerinimas; mokymo medžiagos atnaujinimas; profesinio tobulinimosi teikimas mokytojams; švietimo monitoringo – priežiūros įvedimas; švietimo tyrimų politikos ir informacinės sistemos modernizavimas; jaunimo ir suaugusiųjų įsidarbinimo galimybių didinimas: sugebėjimų nepritaikymo problemos sprendimas / galimybės ir motyvacijos persikvalifikuoti ir suaugusiems tęsti mokslą didinimas; darbo rinkos poreikių monitoringas; profesinių standartų kūrimas; verslo skatinimas įsitraukti į švietimo ir mokymo programų kūrimą ir įgyvendinimą; efektyvesnis išteklių paskirstymas ir panaudojimas: efektyvus energijos naudojimas ir pastatų išlaikymas; mokyklų tinklo konsolidavimas; personalo racionalizavimas ir trečiosios pakopos mokymo įstaigų programų konsolidavimas); verslo aplinkos (investicijų klimato ir verslo aplinkos gerinimas efektyviai privataus sektoriaus plėtrai; apskaitos ir audito reforma; draudimo priežiūros stiprinimas; darbo vietų kūrimas/darbo rinkos lankstumas); žinių ekonomikos sritims (judėjimas žiniomis pagrįstos ekonomikos link: siekiant užtikrinti, kad piliečiai galėtų gauti, taikyti ir dalintis informacija, tobulinamas švietimas ir darbo ištekliai; siekiant artimesnio Lietuvos mokslo ir verslo sektorių bendradarbiavimo ir norint jų pagalba patobulinti taikomas technologijas, diegiamos naujoviškos sistemos; kuriama informacinė visuomenė, kuri turi galimybes už nedidelę kainą naudotis efektyvia telekomunikacijų infrastruktūra, kuri savo ruožtu skatina švietimą, naujoves ir tinklų kūrimą).

Pagal PB grupei siūlomą paramos naujosioms ES narėms Vidurio ir Rytų Europoje strategiją, Lietuva, tapusi ES nare, pagal PB gradavimo strategiją gali ir toliau skolintis, jei to pageidaus….3. Pasaulio banko dilemos

Pasaulio banko tikslas – „dirbti su šalimis, siekiant pagerinti pasaulio vargingųjų sveikatą, mitybą bei gyvenimo lygį ir apsaugoti gyventojus nuo skurdo, kurį sąlygoja ligos, prasta mityba ir didelis gimstamumas”. Interpretuojant šiuos tikslus ir padedant šalims parengti savo strategiją bei politiką iškyla kai kurios etinės dilemos. Šie ir kiti klausimai neretai apeinami vertinant PB veiklą.Šiame skyriuje kalbama apie Pasaulio banko veiklos, besivystančių valstybių ekonominio augimo skatinimo poveikį tiek šių šalių aplinkai, tiek pasaulinei ekologinei situacijai – grėsmės pasaulio miškams atvejis.Itin svarbu pabrėžti ir PB priklausomybę nuo JAV, kurios vyriausybė daro milžinišką poveikį PB politikai, nes jos įnašai sudaro didžiąją dalį Banko resursų. Įnašo dydis suteikia JAV Vyriausybei veto teisę priimant svarbiausius Banko sprendimus. JAV Kongresas kontroliuoja JAV pinigų srautą į Pasaulio banką. Taigi galima paveikti savo atstovus, kad būtų daromos esminės Banko reformos. Ši dilema atspindima PB ir JAV vyriausybės priešpriešoje dėl šios valstybės siūlymų, pagal kuriuos dalis PB paskolų skurdžioms šalims būtų paverstos grantais.

3.1. Į ką orientuota pasaulio banko veikla?

Paskolos ir kreditai – pagrindinės PB teikiamos paslaugos. Apskritai, kuo skurdesnė šalis, tuo palankesnės paskolų sąlygos. Labai skurdžios kreditingos šalys (praktiškai tos, kur vienam gyventojui tenka 885 ar mažiau JAV dolerių pajamų per mėnesį) gali gauti ilgalaikes neprocentines paskolas pagal Tarptautinės plėtros asociacijos (TPA) programą. Šalys, kur vidutinės vieno gyventojo pajamos yra tarp 885 ir 1445 JAV dolerių, teoriškai gali gauti TPA kreditus, bet praktiškai skolinasi mažiau palankiomis sąlygomis, nes TPA fondai yra riboti. Šių šalių atveju kalbama apie „TPA mišinį”, kadangi šių paskolų sąlygos yra tarsi mišinys iš TPA ir kitos banko sudėtinės dalies – Tarptautinio plėtros ir rekonstrukcijos banko (TPRB) – sąlygų. TPRB paskolos teikiamos su palūkanomis, tačiau yra mažesnės už tas, kurias nustato privatūs bankai. Tarptautinio plėtros ir rekonstrukcijos banko paskolas gali gauti kreditingos šalys, kur vienam gyventojui vidutiniškai tenka mažiau negu 5225 JAV dolerių pajamų. Kai šalys pasiekia šį slenkstį, prasideda „išėjimo” iš TPRB programos procesas. TPRB paskolų atveju PB skolinasi pagal lengvatines palūkanų normas ir po to perskolina šaliai pagal palūkanų normą, kuri yra kažkur tarp PB gautos paskolos palūkanų normos ir rinkos palūkanų normos. Tarptautinės plėtros asociacijos kredito resursai gaunami iš dalies iš pajamų, gautų už TPRB paskolas ir iš dalies bankų narių įnašų. Pavyzdžiui, skolų TPA panaikinimą pagal labai prasiskolinusių skurdžių šalių (LPSŠ) iniciatyvą daugiausiai finansuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalys narės įnašais į specialų LPSŠ fondą.Daug metų bendros PB paskolos absoliučia išraiška didėjo, nors per pastaruosius kelis metus šiek tiek sumažėjo. Tuo pačiu laikotarpiu paskolos sveikatos priežiūrai ženkliai padidėjo, palyginus su visa paskolų apimtimi, padidėdamos nuo nulio šeštąjį dešimtmetį iki 5-6% dešimto dešimtmečio pabaigoje. Beveik 60% banko paskolų sveikatos sektoriui yra teikiamos per TPA, tačiau TPA-TPRB deriniai yra gana skirtingi įvairiuose PB regionuose. Tarptautinės plėtros asociacijos paskolos sudaro visą paskolų portfelį Afrikos Sacharos regione ir Pietų Azijoje, didelę sveikatos priežiūros portfelio dalį – Pietų Azijoje ir Ramiojo Vandenyno regione ir tik mažą sveikatos priežiūros portfelio dalį – Artimuosiuose Rytuose ir Lotynų Amerikos ir Karibų šalyse.3.2 Slegiančios skolos Per PB veiklos metus vyko jo „misijos vingiai” – pasibaigus tam tikram veiklos etapui keitėsi jo organizacinė paskirtis. Pradžioje PB užduotis buvo skirti paskolas, kad būtų atkurta infrastruktūra sugriautoje pokarinėje Europoje. Pradėjus vykdyti Maršalo planą PB nukreipė savo veiklą į besivystantį pasaulį. Šiuo metu PB, kurį sudaro TRPB ir Tarptautinė plėtros asociacija, yra didžiausias pasaulyje šaltinis vystymuisi remti, kuris kiekvienais metais suteikia beveik 30 milijardų JAV dolerių paskolų įgyvendinti projektus ir programas, padedančias vyriausybėms pakeisti jų ekonomikos valdymo būdą.PB reikalauja, kad šalys atliktų esminius ekonomikos ir socialinės politikos pakeitimus mainais už paskolas. Didelis šių sąlygų neigiamų padarinių mastas bei PB finansuotų milžiniškų projektų padaryta žala socialiniam gyvenimui ir aplinkai paskatino susikurti plačią koaliciją, kurią sudaro aplinkosauginės, darbo, moterų, žmogaus teisių, ekonominio teisingumo ir kitos grupės, siekiant priešintis PB politikai.Paskolų sąlygos pateikiamos Struktūrinių pakeitimų programų (SPP) pavidalu ir jų tikslas užtikrinti, kad šalys gavėjos taptų svetingesnės užsienio investuotojams ir kad būtų grąžintos paskolos. SPP yra reikalavimas, kad vyriausybės liberalizuotų prekybos, investavimo ir verslo veiklos apribojimus bei taisykles ir sumažintų išlaidas. Vyriausybių išlaidų sumažinimas dažniausiai daromas aplinkos apsaugos, pagrindinių paslaugų, kaip antai: sveikatos apsauga bei švietimas ir dirbančiųjų apsaugos sąskaita. Vietoje to, kad kurtų finansiškai nepriklausomas valstybes, bankas sukuria priklausomybės spiralę ir šalys tampa taip įsiskolinusios, kad išleidžia didžiąją dalį savo lėšų apmokėdamos skolas, o ne skatindamos vystymąsi. Iš 16,8 milijardų JAV dolerių paskolų, kurias PB 1990-1995 metais skyrė Afrikos Sacharos regionui, beveik du trečdaliai buvo grąžinti PB kaip ankstesnių paskolų mokėjimai. Dar daugiau, 52 skurdžiausios pasaulio šalys skiria tokią pat sumą skolų apmokėjimui, kaip ir sveikatos apsaugai ir švietimui kartu paėmus.3.3 Nepavykę PB projektaiPB vykdomam milžiniškų projektų dėl transporto, energijos, žemės ūkio ir kitų sferų vystymo finansavimui būdinga tai, kad beveik visiškai neatsižvelgiama į žalingą poveikį socialiniam gyvenimui ir aplinkai. Dėl to įvyko didelio masto miškų naikinimas, dirvožemio erozija, dykumų plitimas ir vietinių gyventojų priverstinė migracija. Miškų naikinimas vyko įvairiuose pasaulio regionuose, kur buvo naikinami ypač biologiškai turtingi ir nykstantys miškai, įskaitant Brazilijos, Indonezijos ir Malaizijos drėgnuosius miškus. Šie projektai tik pagilino atsilikimą ir nestabilumą, kuriuos jie turėjo pašalinti.Tai, kad PB labiausiai palaiko eksportu pagrįstą ekonomikos augimą, skatino prekinių augalų auginimą ir dėl to buvo iškirsti milijonai akrų senų miškų ir priversti išsikelti vietiniai gyventojai. Tokius pat padarinius sukėlė PB finansuotos masinės migracijos programos, pagal kurias neturtingieji buvo perkeliami iš tankiai apgyvendintų vietų į tropinių miškų regionus. Kad būtų pritrauktos užsienio investicijos PB skatina dideles subsidijas užsienio medienos korporacijoms, tuo tarpu skolų našta, kuri slegia daugelį šalių gavėjų, aplinkos apsaugos programų finansavimą daro beveik neįmanomu. Tai, kad medienos korporacijoms skiriamos didelės subsidijos ir tuo pačiu metu mažėja aplinkos apsaugos finansavimas, reiškia, jog neribotai bus kertami nykstantys miškai.Didelio pilietinių grupių spaudimo dėka 1991 metais PB parengė naują miškų politiką. 2002-aisiais metais paskelbtoje PB vidaus apžvalgoje apie jo vykdytą politiką pripažįstama, kad PB nepavyko įgyvendinti savo strategijų, nepavyko apsaugoti miškų ir nepavyko padėti neturtingiesiems. PB personalas dažnai nevykdė miškų politikos, nors raporte konstatuota, jog didžiausią grėsmę miškams kėlė liberalizacija ir globalizacija. Nors 1991 metų reformos buvo žingsnis teisinga kryptimi, PB dar reikia daug padaryti, kad apsaugotų miškus nuo savo paties politikos padarinių.

3.4. Prieštaringi PB politikos atvejai

Brazilija: PB suteikus 443 milijonų JAV dolerių paskolą „Polonoroeste“ projektui vykdyti buvo nutiesta 90 mylių ilgio autostrada; dėl to buvo naikinami Amazonės drėgnieji miškai, į drėgnųjų miškų zoną atvyko 400 000 naujakurių ir tai paskatino miškų naikinimą Rodonijos valstijoje. Čadas ir Kamerūnas: Kartu su trejomis didžiausiomis pasaulyje naftos kompanijomis Bankas finansavo kelių milijardų dolerių vertės naftos projektą, kurį planuota užbaigti 2003-iaisiais metais, įskaitant daugiau negu 300 naftos gręžinių gręžimą Čado pietuose ir 600 mylių ilgio naftotiekį tiesimą per ekologiškai jautrius Kamerūno drėgnuosius miškus, įskaitant ir sritį, kur gyvena pigmėjų mažuma.Indonezija: Įgyvendinant Banko finansuojamą migracijos programą buvo sunaikinta beveik 25 000 kvadratinių mylių tropinių miškų ir 1976-1986 metais perkelta 3,5 milijonų žmonių į tropinius miškus.Malaizija: 1968-1982 metais PB suteikta 152 milijardų dolerių paskola paskatino tropinių miškų iškirtimą 1,3 milijonų akrų plote, kad būtų parengti plotai eksportiniam žemės ūkiui.3.5 PB priešinimasis paskolų keitimui grantaisDž.Bušo administracija pateikė pasiūlymą, pagal kurį turėtų būti sumažinta PB – vienos galingiausių pasaulyje institucijų – galia. Administracija siekia įvykdyti reformą, po kurios 50 procentų PB paskolų skurdžioms šalims būtų paverstos grantais. Prezidentas Bušas pasiūlė, kad šie grantai būtų skiriami atskiriems projektams, kaip antai: sveikatos apsauga, švietimas ir sanitarinių sąlygų gerinimas.Šis pasiūlymas buvo sutiktas su neįprastu priešiškumu, kas įdomiausia, labiausiai priešinasi Europos vyriausybės, kurios per praeitą pusę amžiaus beveik niekada viešai neprieštaravo JAV politikai PB atžvilgiu. Norint suprasti šio konflikto priežastis vėlgi reikalinga pažvelgti į PB galios esmę. 2001-aisiais metais PB suteikė apie 17 milijardų dolerių paskolų, bet tai tik maža dalis jo įtakos priemonių. Bankas taip pat yra kreditorių kartelio, kuriam vadovauja TVF, įtakingiausias narys. Šis kartelis monopolizuoja tarptautinę kreditų rinką taip pat, kaip OPEC mėgina monopolizuoti naftos gavybą ir platinimą. Kitaip tariant, jeigu kokia nors vyriausybė negaus TVF pritarimo, ji negalės gauti daugumos paskolų iš PB, kitų daugiašalių institucijų, turtingųjų šalių vyriausybių ir dažnai ir iš privačių bankų.Esant tokiai tvarkai TVF ir PB turi ypač didelę galią priimant pačius svarbiausius ekonominius sprendimus daugelyje mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse. Žinoma, šie sprendimai nebūtinai atspindi šių šalių gyventojų valią ar interesus. Iš tikrųjų jų žala dažnai pasireiškia netrukus: tai matėme, kai įvyko Rusijos ekonomikos žlugimas praeito amžiaus dešimtą dešimtmetį, Azijos ekonomikos krizė ar šiuo metu vykstantis Argentinos ekonomikos smukimas.„Struktūrinių pertvarkymų era nepasiteisino”, sakė 2002-aisiais metais konferencijoje Niujorke Harvardo ekonomistas Jeffrey Sachs’as . Jis kalbėjo apie pastaruosius 20 metų, kai beprecedentiniu mastu buvo įgyvendinama TVF, PB ir „Vašingtono susitarimo” politika. Rezultatas: daugelį mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių ištiko didžiausia po Didžiosios depresijos ekonominė krizė. 1980-2000 metų laikotarpiu pajamos vienam asmeniui padidėjo tik per pusę, lyginant su ankstesniais dviem dešimtmečiais (1960-1980). Tačiau kreditorių kartelis, kuris inicijavo žlugusią politiką – įskaitant ganėtinai nevaržomą kapitalo srautų tekėjimą ir prekybą, Enrono tipo dereguliaciją, privatizaciją ir deindustrializaciją – išlieka tvirtas. Bušo administracijos mėginimui pakeisti PB paskolas grantais priešinamasi, nes pagrįstai tai vertinama kaip kartelio galios griovimas.Nors PB gali mėginti panaudoti grantus toliau vykdyti savo įprastą veiklą, bet jis praras vieną iš kontrolės instrumentų: šie fondai neprisidėtų prie žlugdančios skolų naštos, kuri tiek daug šalių prikausto prie jų šeimininkų Vašingtone. Šio sverto jie nenori atsisakyti ir dėl tos pačios priežasties Bankas (ir TVF) pakankamai lėtai ir ribotai sutiko panaikinti skurdžiausių pasaulio šalių skolas. Nėra taip svarbu nesvarbu, kad didžioji dalis šių skolų negali būti grąžintos: tai klausima apie norą valdyti.Bankas sėkmingai darė spaudimą Europos vyriausybėms (kitas politikos posūkis: mes jiems duodame mokesčių mokėtojų dolerius padėti neturtingiesiems, o jie juos leidžia, darydami įtaką vyriausybių nariams dėl savo tikslų) ir kai kurioms nevyriausybinėms organizacijoms, kad jam pritartų.Iš tikro nėra svarbiausia tai, kad liberalai svajoja panaudoti kreditorių kartelį kilniems tikslams. Reikėtų įvertinti, kas gali būti ir gero, ir blogo iš tokios tvarkos, pagal kurią šimtų milijonų žmonių ekonominis likimas ganėtinai ženklia dalimi priklausomas nuo mažos, ne visada atskaitomingos grupės sprendimų.IšvadosPasibaigus II Pasauliniui karui, 1944 metų liepos mėnesį Jungtinių Amerikos Valstijų New Hampshire įvyko tarptautinė konferencija, davusi pradžią tarptautinei pinigų sistemai, kurios metu buvo įkurtos 2 tarptautinės finansinės institucijos PB bei TVF. Taip buvo sukurta taip vadinama „Bretton Woods“ sistema, gyvavusi 27 metus. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl buvo įkurtas PB – pagalba karo nuniokotoms Europos šalims. Nenuostabu, kad bėgant laikui ir stabilizuojantis pasaulinei situacijai, keitėsi ir PB misija. Nuo septintojo dešimtmečio bankas ėmėsi finansuoti daugiau projektų, susijusių su kilniu tikslu – padėti skurstantiems žmonėms, gyvenantiems besivystančiose pasaulio šalyse. Tokia misija yra išlikusi iki šiol. PB grupės narių teikiamos paskolos itin palankiomis sąlygomis padėjo ne vienai šaliai kovoti su skurdu, sveikatos problemomis, žemu gyventojų išsilavinimu, blogai išvystyta infrastruktūra. 2002 metais Pasaulio bankas prisijungė prie Jungtinių tautų narių iškeltų tikslų, pavadintų “Tūkstantmečio vystymo tikslais”, kurie turi būti pasiekti iki 2015 metų. Minėtieji tikslai puikiai atspindi, į ką yra orientuota PB veikla, ir ko jie siekė bei ketina siekti artimiausią dešimtmetį. Tūkstantmečio vystymo tikslais PB, kaip ir kitos jų siekiančios globalios organizacijos, siekia panaikinti skirtumus, kurie labiausiai skiria neišsivysčiusią pasaulio dalį nuo išsivysčiusiosios. Tokių tikslų siekimas, kaip nepaprasto skurdo ir alkio panaikinimas yra orientuotas į vargingiausias pasaulio šalis. Tačiau PB padeda ir besivystančioms šalims, kaip antai Lietuva, kuriose situacija nėra tokia jau tragiška. Taigi PB misija yra padėti visoms šalims, kurios atsilieka nuo išsivysčiusiosios pasaulio dalies. Bankas taip pat siekia, kad pasaulyje nebūtų tokio finansinio atotrūkio tarp šalių, koks yra dabar. PB finansuoti projektai įnešė didelį indėlį į Lietuvos ekonomikos vystymąsi. Bankas paskolino Lietuvai beveik 500 mln. JAV dolerių įvairiems projektams finansuoti. Nuo šiol, kai Lietuvos ekonominė situacija gerėja, įstojome į ES bei NATO, PB mūsų šalyje atliks daugiau konsultanto vaidmenį.Įvardintas ir išnagrinėtas įvairias dilemas, su kuriomis nuolat susiduria PB, siekdamas jo misijoje apibrėžtų tikslų, reikėtų vertinti kaip šios įtakingos organizacijos veiklos efektyvumą arba kartais ir reikšmingumą ribojančiuosius ar skatinančiuosius veiksnius. Dalis šių dilemų iškyla ekonominių idėjų kontekste, susijusiame su PB sveikatos priežiūros sektoriaus darbu. Jos iškyla nustatant tikslus, matuojant tikslų įgyvendinimo pažangą ir teikiant šalims pagalbą, rengiant strategiją ir politiką, kad padėtų pasiekti tuos tikslus.

Taip pat svarbus PB veiklos daugiareikšmiškumas ekologine bei nešališkumo, ilgalaikio objektyvumo priimant sprendimus prasme. PB veikla yra labai plataus masto ir neretai jos poveikis suinteresuotoms šalims tampa įvairialypiu ir net kontraversišku. Ir ekologiniai PB veiklos klausimai, ir priklausomybė nuo didžiosios įnašų šiai galingai institucijai teikėjos – JAV – tai svarbios dilemos, kurių sprendimui reikalingas ypatingas dėmesys.Literatūros sąrašas1. A guide to the World Bank. Washington, 2003. p. 1-2472. Bendra ūkio plėtros strategija 2002-2004 metais. Projektas. Vilnius: Ūkio ministerija, 2001.3. BOGDANOVIČIUS A. Euras ir litas – pokyčiai artėja. Respublika, 2001. p. 3.4. Country Assistance Strategy of the World Bank for the Republic of Lithuania. Documet of the World bank, 1994. p.1-67.5. Enterprise and Financial Sector Assistance Project. Document of World Bank. Staff Appraisal Report, 1995.p.1-46.6. GRABEL I. The Political economy of Policy credibility: the New-classical macroeconomics and the Remaking of Emerging Economies. The Helen Kellogg Institute for International Studies University of Notre Dame. Working Paper, 1999. p.1-28.7. Memorandum of The President of the International Bank for Reconstruction and Development and International Finance Corporation to the Executive Directors on a Country Assistance Strategy of the World Bank for the Republic of Lithuania. Document of the World bank. 1999.04.19 – p. 1-22.8. Pasaulio plėtros pranešimas. Vilnius: PMTI spaustuvė, 1995, p.1-21.9. The World Bank Group. Bceмиpный Бaнk годовой оtчet 2003. Washington: World Bank, 2003.10. VILPIŠAUSKAS R. Lietuva ir tarptautunės ekonominės organizacijos // Lietuva ir tarptautinės organizacijos. Studijų šaltiniai’7.Vilnius, 1998.11. VILPIŠAUSKAS R. Lietuvos užsienio prekybos politika ir jos raida: veiksnių analizė. Vilnius:Pinigų studijos. Nr. 3, 2000.12. WAX E. Supranationals: A Guide for Fixed Income Investors. Merrill Lynch, 2000.13. WOELFEL C.J. The Fitzroy Dearborn encyclopedia of banking and finance. Chicago: Fitzroy Dearborn publishers, 1994. p. 630-632.14. ŽALIMAS D.; ŽALTAUSKAITĖ – ŽALIMIENĖ S.; PETRAUSKAS Z. Tarptautinės organizacijos. Vilnius: Justitia, 2001. p.584-589.15. http://jme.bmjjournals.com/cgi/content/full/27/416. http://www.americanlands.org/IMF/wbfact.htm17. http://www.commondreams.org/views02/0319-06.htm18. http://www.developmentgoals.org19. http://www.globalpolicy.org20. http://www.imf.org21. http://www.worldbank.lt22. http://www.worldbank.org