PALYGINAMASIS PRANAŠUMAS TARPTAUTINĖJE PREKYBOJE

ĮVADAS
Tikslas: išsiaiškinti kuom naudingas palyginamasis pranašumas tarptautinėje prekyboje.
Uždaviniai: įsitikinti ar tikrai, kol egzistuoja atskirų šalių gamybos efektyvumo skirtumai, tol bet kuri šalis, dalyvaudama tarptautinėje prekyboje, gali gauti naudos, specializuotai gamindama jai palankią produkciją ir keisdama ją į produkciją, kurią pagamino kita šalis.

LYGINAMOJO PRANAŠUMO DĖSNIO ESMĖ
Palyginamųjų (lyginamųjų) kaštų teoriją sukūrė D. Rikardas, D. Milis. Jie nuosekliai aiškina, kodėl tarptautinė specializacija turtina šalį; kaip ir kiekviena teorija, ji teisinga tam tikromis sąlygomis.
Tarptautinės prekybos prielaidos skatina šalių tarptautinius mainus. Šalys stengiasi gaminti tai, kas veeiksmingiau. Kiekviena šalis specializuojasi tiekti tą produktą, kurio gamybos absoliutųjį pranašumą ji turi.
Absoliutusis pranašumas (absolute advantage) – gebėjimas gaminti prekes mažesnėmis darbo sąnaudomis produkcijos vienetui negu kitose šalyse.
Tačiau taip būna ne visada. Specializaciją lemia ir lyginamasis pranašumas. Šalys gali gauti naudos iš tarptautinės prekybos tuomet, kai skiriasi prekių gamybos alternatyvieji kaštai.
Prekės alternatyvieji kaštai (the opportunity cost of a good) – kitų prekių kiekis, kurį tenka paaukoti, kad šios prekės būtų pagaminta vienu vienetu daugiau.
Alternatyvieji kaštai padeda nustatyti gaminamų skirtingų prekių santykinę vertę irr suprasti lyginamojo pranašumo dėsnį
Lyginamojo pranašumo dėsnis (the law of comparative advantage) teigia, kad šalys specializuoja tokių prekių gamybą ir eksportą, kurias gali pagaminti už santykiškai mažesnes išlaidas negu kitos šalys.
Panagrinėsime lyginamojo pranašumo principą pasitelkę paprastą modelį. Tarkime, dvi ša

alys – JAV ir D. Britanija – gamina dviejų rūšių prekes: kostiumus ir batus. Šių prekių gamybos veiksmingumo lygių skirtumą lemia technologija ir darbo našumas, o darbo jėga – vienintelis gamybos veiksnys. Šių prekių gamybos technologiją ir kaštus atspindi 1 lentelės duomenys.
Iš 1 lentelės matyti, kad D. Britanijos darbo našumas mažesnis, nes vieno kostiumo gamyba trunka 90 val., o batų poros – 6 val, tuo tarpu JAV – atitinkamai 45 ir 5 val.
Tarkime, pavyzdys, pateiktas 1 lentelėje, – tobulosios konkurencijos atvejis. Vadinasi, kiekvienos prekės kaina sutampa su ribiniais kaštais. Kadangi gaunamos pastovios pajamos dėl gamybos masto, ribiniai kaštai yra lygūs vidutiniams kaštams. Taigi ir kainos yra lygios vidutiniams gamybos kaštams. Kadangi pavyzdyje darbas yra vienintelis gamybos veiksnys, tai vidutiniai kaštai yra lygūs darbo laiko sąnaudų produkcijos vienetui ir valandinio darbo užmokesčio sandaugai. Jei taarptautinė prekyba nevyktų, kiekviena šalis gamintų prekes ir pardavinėtų jas vidaus rinkoje kainomis, kurios atitinka 1 lentelės dviejose paskutinėse eilutėse nurodytus produkcijos kaštus.
JAV, palyginti su D. Britanija, abiejų prekių darbo poreikis yra absoliučiai mažesnis. Tačiau JAV kostiumų gamyba yra santykiškai našesnė negu batų. Kostiumų gamyba D. Britanijoje užtrunka 2 kartus ilgiau, o batų – 1,2 karto ilgiau negu JAV. Šie santykiniai darbo našumo skirtumai yra tarptautinės prekybos pagrindas.
Jei abi šalys specializuojasi gaminti prekę, kurios gamyba vienoje jų yra santykiškai pigesnė, tai per abi šalis bu
us pagaminta daugiau abiejų rūšių prekių. Tarkime, pavyzdyje nagrinėjamos šalys pasirengusios prekiauti. Tačiau jų valiuta skirtinga (doleriai (USD) ir svarai sterlingų (GBP).
Todėl turi būti sukurta valiutos keitimo rinka ir pasiekta valiutos kurso pusiausvyra. Tarkime, valiutos kurso pusiausvyra užtikrina prekybos sąskaitų balansą (skirtumą tarp prekių eksporto ir importo vertės). Tuomet valiutos kurso svyravimo įtaką prekių kainoms parodo 2 lentelėje pateikti duomenys.
2 lentelėje pateikti kostiumų ir batų kaštai, kaina JAV ir D. Britanijos valiuta, taip pat kaina svarais sterlingų, esant trims galimiems valiutų kursams. Kiekvienos šalies vidaus rinkos kainos paimtos iš 1 lentelės.
D. Britanijos prekių kainų svarais neveikia valiutos kurso svyravimas. Kylant svaro kursui, mokama daugiau dolerių už svarą. Tuomet JAV prekės, įvertintos svarais sterlingų, yra pigesnės. Kai valiutos kursas 2,5 USD/1GBP, JAV abiejų prekių kaina svarais yra 3/5 jų kainos svarais, palyginti su atveju, kai valiutos kursas yra 1,5 USD/1GBP. Kai valiutos kursas 2,5 USD/1 GBP, JAV kostiumai yra pigesni negu D. Britanijos, bet batų kainos sutampa. Tačiau jei valiutos kursas bus didesnis už 2,5 USD/1GBP, tuomet ir JAV batai bus pigesni, ir D. Britanijos gyventojai norės pirkti amerikiečių prekes, o nepirks savo šalies prekių. Taigi vyks vienpusė prekyba ir užsienio valiutos rinka nebus pusiausvyra. Kai valiutos kursas 1,5 USD/1 GBP, JAV batai svarais yra daug brangesni už tokias pat pr
rekes, pagamintas D. Britanijoje, o kostiumų kainos kainos sutampa (2 lentelė). Tačiau jei valiutos kursas bus mažesnis už 1,5 USD/1GBP, abi JAV prekės bus brangesnės ir D. Britanijoje jų niekas nenorės pirkti. Pavyzdžiui , jei valiutos kursas bus 1 USD/1GBP, tai JAV kostiumai kainuos 270 GBP, o batai – 30 GBP. Vadinasi, jei valiutos kursas bus mažesnis už 1,5 USD/1 GBP, taip pat vyks vienpusė prekyba – kiekvienas vartotojas norės įsigyti D. Britanijos prekių.
Vadinasi , valiutų keitimo rinka gali būti pusiausvyra tik tuomet, kai D. Britanijos importo vertė, taigi ir paklausa doleriais, už kuriuos ji gali tai įsigyti, yra lygi D. Britanijos eksporto vertei ir kartu – dolerių pasiūlai. Taigi didžiausias galimas valiutų pusiausvyros kursas – 2,5 USD/1 GBP, kai vienos D. Britanijos prekės (batai) dar sukelia konkurenciją JAV batams. Tuo tarpu mažiausias galimas valiutų pusiausvyros kursas yra 1,5 USD/1 GBP, kai vienos JAV prekės (kostiumai) dar yra konkurencingos D. Britanijos kostiumų atžvilgiu.
Tiksli valiutų kurso pusiausvyros padėtis priklausys nuo kostiumų ir batų paklausos. Kadangi JAV didesnė už D. Britaniją, todėl D. Britanijos prekių paklausa JAV bus didesnė negu JAV prekių D. Britanijoje. Siekiant subalansuoti prekybos srautus, valiutos kurso pusiausvyra turėtų neviršyti 2,5 USD/1 GBP. Tuomet JAV kostiumų kaina svarais bus maža, o D. Britanijos batų kaina doleriais – didelė. Tai skatins D. Britaniją importuoti kostiumus ir ne
eskatins JAV importuoti batų.
Iš šios analizės galime padaryti tokią išvadą: nepaisant šalies vidaus gamybos kaštų ar absoliučiojo pranašumo, visuomet būna toks valiutos kursas, kuris leidžia šaliai gaminti bent vieną prekę daug pigiau, negu gamina kitos šalys (kai visos prekės įkainojamos bendra valiuta). Šalis, norinti pasiekti valiutos kurso pusiausvyrą, privalo turėti bent vieną prekę, kurią įsteigtų eksportuoti tokiu mastu, kad galėtų atsiskaityti už importą.
Kaip rodo 2 lentelės duomenys, kai valiutų kursas 2,5 USD/1 GBP, D. Britanija importuoja kostiumus ir eksportuoja batus, t.y. konkuruoja su JAV batų gamintojais. Kai valiutų kursas 2 USB/1 GBP, D. Britanijos batų gamintojai konkurencinėje kovoje su JAV batų gamintojais yra pranašesni, ir nors JAV kostiumų kaina svarais sterlingų padidėja, D. Britanija juos importuoja, nes jie yra pigesni negu D. Britanijoje pagamintieji. Net esant valiutų kursui 1,5 USD/1 GBP, D. Britanija turės importuoti kostiumus, kurių kaina svarais yra tokia pati kaip ir D. Britanijos kostiumų. Priešingu atveju JAV negalėtų sumokėti už batus, importuojamus iš D. Britanijos už mažesnę kainą nei JAV pagamintų batų.
Taigi koks bebūtų valiutos kursas, prekyba tarp JAV ir D. Britanijos subalansuota. D. Britanija eksportuoja batus, o JAV – kostiumus. Prekyba skatina D. Britaniją gaminti daugiau batų negu reikia šalies vartotojams, o JAV – siūti daugiau kostiumų. Vadinasi, D. Britanija specializuojasi gaminti batus, o JAV – siūti kostiumus. Tokį gamybos ir prekybos pobūdį paaiškina lyginamojo pranašumo dėsnis.

LYGINAMOJO PRANAŠUMO PADARINIAI
Šalys specializuojasi gaminti tokias prekes, kurias jos gali pagaminti santykiškai pigiau. Kaip matome iš 1 lentelės, JAV yra visiškai pranašesnė už D. Britaniją, nes gali pagaminti abiejų rūšių prekių mažesnėmis darbo sąnaudomis. Tačiau JAV reikia palyginti mažiau darbo valandų kostiumams gaminti. Vadinasi, JAV santykiškai pranašesnė kostiumų, o D. Britanija –batų atžvilgiu.
JAV kostiumai kainuoja 270 USD, o batų pora – 30 USD. Vadinasi, kostiumui pasiūti reikia 9 kartus daugiau laiko negu batams. D. Britanijoje, kur kostiumo gamybos kaštai – 180 GBP, o batų – 12 GBP, kostiumui pasiūti reikia 15 kartų daugiau laiko negu batams, Vadinasi, atsisakiusi 9 porų batų, JAV pasiūs kostiumą. Taigi kostiumo alternatyvieji kaštai lygūs 9 batų poroms, o batų poros – 1/9 kostiumo. D. Britanijoje kostiumo alternatyvieji kaštai lygūs 15 porų batų, o batų poros – 1/15 kostiumo. Vadinasi, kostiumo alternatyvieji kaštai yra mažesni JAV, o batų – D. Britanijoje. JAV turi lyginamąjį kostiumų gamybos pranašumą, o D. Britanija – batų. Todėl abi šalys specializuoja atitinkamų prekių gamybą. Kokia šios gamybos nauda?
Tarkime, D. Britanija, norėdama pagaminti 90 porų batų, turėtų atsisakyti 6 kostiumų gamybos. Tuo tarpu JAV, imdamasi siūti 6 kostiumus, paaukotų tik 54 poras batų. Šalims prekiaujant tarpusavyje ir specializuojant vienos ar kitos prekės gamybą, pasaulinis ūkis gautų naudą: papildomas 36 poros batų (jeigu JAV pasiūtų 6 kostiumus) arba papildomus 4 kostiumus (jeigu D. Britanija pagamintų 90 porų batų). Tai ir yra prekybos nauda. Kai prekių alternatyvieji kaštai abiejose šalyse vienodi, naudos negaunama. Tarkime reikia 10 darbo valandų batams D. Britanijoje pagaminti. Tuomet abiejų šalių kostiumų ir batų mainų santykis yra 9 poros batų už 1 kostiumą. Taigi nė viena šalis neturi lyginamojo pranašumo nė vienos prekės atžvilgiu ir negauna naudos iš prekybos.
Lyginamojo pranašumo principas taikomas ir tada, kai yra daugiau nei dviejų rūšių prekių, taip pat esant santykiškai skirtingiems gamybos veiksniams.

LYGINAMOJO PRANAŠUMO PRINCIPO TAIKYMAS ESANT DAUGIAU NEI DVIEJŲ RŪŠIŲ PREKĖMS
Aptarsime, kaip lyginamojo pranašumo principas taikomas, kai yra daugiau negu dviejų rūšių prekių (3 lentelė).
Kaip matome iš 3 lentelės, JAV turi didžiausią lyginamąjį kompiuterių gamybos pranašumą, nes darboi sąnaudos produkcijos vienetui pagaminti JAV, palyginti su D. Britanija, yra mažiausios. Žvelgiant iš kairės lentelės pusės į dėšinę, matyti, kad JAV lyginamasis pranašumas mažėja.
Priešingai, D. Britanija didžiausią lyginamąjį pranašumą įgyja gamindama batus. Žvelgdami iš lentelės dešinės pusės į kairę, matome, kad D. Britanijos lyginamasis pranašumas mažėja (JAV gamintojai dirba našiau, palyginti su D. Britanijos gamintojais).
Vadinasi, JAV turi absoliutų kompiuterių, automobilių, televizorių ir tekstilės gaminių gamybos pranašumą, o D, Britanija – batų ir stiklo. Tačiau absoliutusis pranašumas analizėje vaidina netiesioginį vaidmenį. Svarbiausia yra išsiaiškinti lyginamąjį pranašumą.

LYGINAMASIS PRANAŠUMAS DĖL SKIRTINGO GAMYBOS VEIKSNIŲ SANTYKIO
Santykiškai geriau apsirūpinus vienu iš gamybos veiksnių, galima racionaliau jį naudoti prekės gamyboje ir ta pati prekė tampa santykiškai pigi.
Panagrinėkime D. Britaniją ir Honkongą. Pirmoji didesnė už antrąjį. Ji turi absoliučiai daugiau kapitalo ir darbo jėgos, taip pat santykiškai daugiau kapitalo vienam darbininkui negu Honkongas. Vadinasi, ribinis darbo produktas D. Britanijoje bus didesnis, nes čia geresnis darbuotojų apsirūpinimas kapitalu, o ribinis kapitalo produktas D. Britanijoje bus mažesnis, nes kapitalo aprūpinimas darbo jėga čia mažesnis. Be to, D. Britanijoje santykiškai pigiau naudoti kapitalą (nes jo daugiau) nei darbo jėgą, o Honkonge atvirkščiai. Todėl darbo imlios prekės D. Britanijoje kainuos santykiškai brangiau nei kapitalo imlios prekės. Šios bus santykiškai brangesnės Honkonge. Vadinasi, vieno gamybos veiksnio pasiūlos santykinis perteklius santykiškai sumažina to veiksnio samdos kaštus. Prekės, kurias gaminant naudojama santykiškai daugiau gamybos veiksnio, bus santykiškai pigesnės. Tokios prekės bus gaminamos toje šalyje, kuri turi šį pranašumą. D. Britanija, kur santykiškai didesnė kapitalo pasiūla, eksportuos kapitalo imlias prekes (pavyzdžiui, automobilius) į Honkongą. Tuo tarpu Honkongas, kur yra pakankamai darbo jėgos, eksportuos darbo imlias prekes (pavyzdžiui, tekstilės gaminius) į D. Britaniją.
Taigi yra du lyginamojo pranašumo principo aiškinimai. Pirmasis, D. Rikardo, pabrėžia tarptautinius technologinius fizinio našumo ir darbo sąnaudų poreikio skirtumas. Antrasis – jeigu šalys taiko panašią ar tą pačią technologiją ir nesiskiria fiziniu našumu, lyginamasis pranašumas atsiranda dėl skirtingų santykinių kainų šalių viduje, nes santykiniai šalių gamybos veiksnių kaštai skiriasi.
Lyginamojo pranašumo teorija padeda optimaliai organizuoti užsienio prekybos specializaciją. Ji parodo, kad iš užsienio prekybos ir jos sukelto visuomeninės pasaulinės gamybos augimo šalys turi didelės naudos: sparčiau vysto savo ūkį, geriau tenkina gyventojų poreikius.

IŠVADOS
Remiantis KTU ir A. Jakučio bei kitų autorių parašytomis knygomis manau, kad lyginamojo pranašumo teorija padeda optimaliai organizuoti užsienio prekybos specializaciją. Ji parodo, kad iš užsienio prekybos ir jos sukelto visuomeninės pasaulinės gamybos augimo šalys turi didelės naudos: sparčiau vysto savo ūkį, geriau tenkina gyventojų poreikius.

NAUDOTA LITERATŪRA
1. A. Jakutis, V. Petraškevičius L. Šeškutė ir kt., „Ekonomikos teorijos pagrindai“, Kaunas 2002
2. Kauno Technologijų Universitetas „Makroekonomika“ Vadovėlis ekonominių specialybių studentams, Kaunas 2005
3. Kauno Technologijos Universitetas „Makroekonomija“ Kaunas 2003

PRIEDAI
1 lentelė. Gamybos kaštai JAV ir D. Britanijoje
Šaltinis:

Rodiklis JAV, doleris D. Britanija, svarais sterlingų
Vieno gaminio darbo sąnaudos, val./vnt.:
-kostiumas 45 90
-batai 5 6
Valandinis darbo užmokestis 6 2
Produkcijos vieneto kaštai
-kostiumas 270 180
-batai 30 12
2 lentelė. Kaštai, kainos ir valiutos kurso pusiausvyra JAV ir D. Britanijoje
Šaltinis:
Šalis Vidaus rinkos kaina
(šalies valiuta) Kaštai, svarais sterlingų, kai valiutos kursas

2,5 USD/1 GBP 2 USD/1 GBP 1,5 USD/1 GBP

kostiumai batai kostiumai batai kostiumai batai kostiumai batai
JAV 270 30 108 12 135 15 180 20
D. Britanija 180 12 180 12 180 12 180 12
3. lentelė. Įvairių prekių darbo poreikiai ir lyginamasis pranašumas
Šaltinis: Kauno Technologijų Universitetas “Makroekonomika” vadovėlis Iika” vadovėlis ekonominių specialybių
Pavadinimas Kompiuteriai Automobiliai Televizoriai Tekstilės gaminiai Stiklas Batai
JAV prekės 200 300 50 5 7 15
D. Britanijos prekės 1200 600 90 8 6 10
Santykinis darbo poreikis 1/6 1/2 5/9 5/8 7/6 3/2

Leave a Comment