Mikroekonomikos kontrolinis darbas Nr. 1
PASIŪLA IR PAKLAUSA
Atliko: 1Bn kurso studentė
Tikrino: dėstytoja
Klaipėda2003 Turinys
1. Turinys 22. Įvadas 33. Paklausa ir pasiūla 43.1. Paklausos grafikas 54. Pusiausvyra rinkoje 84.1. Paklausos ir pasiūlos sąvoka 84.2. Voratinklio teorema 105. Išvados 116. Literatūra 12
2. Įvadas
Rinkos dėsnius lengviau suprasti, nagrinėjant idealų rinkos modulį, o ne pačią rinką. Idealios rinkos subjektai yra individualus pirkėjas ir individualus pardavėjas arba, kitaip tariant, vartotojas ir gamintojas. Pirkėjas ir pardavėjas yra dvi pagrindinės rinkoje veikiančios jėgos. Pirkėjas kaip veikianti jėga formuoja rinkos paklausą, o pardavėjas – rinkos pasiūlą.Paklausa pasireiškia pirkėjo siekimu įsigyti konkrečią prekę ar paslaugą, tačiau jei pirkėjas nori tik tos prekės, bet neturi pinigų, jo noras nėra paklausa. Pasiūla pasireiškia pardavėjo siekimu parduoti kuo daugiau prekių ir kuo didesne kaina. Kaip žinome, pirkėjų ir pardavėjų požiūriai į kainas nėra vienodi. Aukšta kaina atbaido pirkėjus ir priverčia juos pirkti alternatyvius produktus, bet ta pati aukšta kaina skatina pardavėjus gaminti ir parduoti daugiau prekių. Taigi kuo aukštesnė kaina, tuo didesnė pasiūla. Kuo mažesnė kaina, tuo didesnis prekės suvartojimas.
3. PAKLAUSA IR PASIŪLA
Pirkėjų ir pardavėjų tarpusavio santykiai reiškiasi per paklausą ir pasiūlą, nes paklausa ir pasiūla yra svarbiausias rinkos ekonomikos bruožas, nulemiantis produkcijos gamybos plėtimą ir mažinimą, kainų kitimą, poreikių patenkinimo laipsnį ir daugelį kitų ekonomikos raidos elementų.Paklausa yra prekių ir paslaugų kainų kiekio, kurį nori ir gali įsigyti (turi tam pakankamai pinigų) pirkėjai, priklausomybė nuo kainos. Kitaip tariant, paklausa yra realus pirkėjų poreikis. Jei vartotojas tik nori pirkti prekę, bet jo pajamų tam neužtenka, tai jo noras nėra paklausa, taip pat ir pakankamas pinigų kiekis prekei pirkti nėra paklausa, jeigu vartotojas nenori jos pirkti.
Kainos kitimo ir perkamo prekių ir paslaugų kiekio kitimo rinkoje ryšys gana pastovus, todėl jis paprastai mikroekonomikoje formuluojamas kaip paklausos dėsnis : prekių paklausos dydis kinta kainų kitimui priešinga linkme, t.y. kuo aukštesnės prekių bei paslaugų kainos, tuo mažesnė jų paklausa ir atvirkščiai. Prekių paklausa rinkoje priklauso ne tik tai nuo kainų. Pvz., kavos vartojimas Lietuvoje didėja didėjant jos kainoms. Tai nepaneigia paklausos dėsnio. Paklausa susijusi ir su kitais „nekaininiais“veiksniais (mada, skoniu, pajamomis ir kitais), bet jeigu visus kitus veiksnius laikome nekintamais, kaina lemia paklausos dydį.Krentant kainai ir visoms kitoms sąlygoms esant pastovioms, paklausa didėja dėl dviejų pagrindinių priežasčių:1. Sumažėjus prekės kainai ir nekintant pirkėjų pajamoms, atsiranda daugiau pirkėjų , kurie tą prekę gali pirkti ,nes toks noras jau buvo, bet nepakako pinigų, kai kaina buvo didelė. Kai yra daugiau pirkėjų, net ir kiekvienam iš jų perkant tą patį prekių kiekį bendra paklausa rinkoje didėja.2. Kainų mažėjimas gali paskatinti ir tą patį pirkėją pirkti daugiau prekės vienetų, nes dėl padidėjusio vartojimo, arba dėl prekių pakeičiamumo( pakaitalų buvimo) vartotojas vartoja daugiau atpigusios prekės vienetų, kad neišleistų savo santaupų pirkdamas brangesnę prekę.
3.1. Paklausos grafikas.Paklausos dėsnis gali būti pavaizduotas grafiškai, į lentelę 1.1 įrašome keletą kainos ir paklausos kiekio reikšmių. Šias reikšmes atidėjus koordinačių sistemoje-kainas(P) vertikalioje ašyje, o paklausos kiekį (Q) – horizontalioje ašyje – gaunami taškai A, B, C, D ir E, per kuriuos nubrėžta kreivė D vadinama paklausos kreive.pav.1.1. Prekės paklausa ir kaina.
Prekės vieneto kaina Prekės paklausos kiekis A 5 5 B 4 10 C 3 20 D 2 35 E 1 60
1.2.pav. Paklausos kreivė
Paklausos dėsnis nusako prekių paklausos kiekio ir kainos ryšį. Tačiau prekės kaina yra tik vienas iš veiksnių veikiančių paklausą.Pastarosios dydis priklauso ir nuo daugelio kitų sąlygų. Iš jų svarbiausios:
1. Vartotojų pajamos ir jų paskirstymas.2.Kitų prekių ( substitutų, pakaitalų) kainos.3. Vartotojų skonis ir mados.4. Gyventojų skaičius.5. Vartotojų optimizmas ar pesimizmas.
Visų minėtų veiksnių poveikį paklausai galima parodyti kiekvieną iš jų laikant kintamuoju dydžiu, o likusius – pastoviais. Paklausos padidėjimą ar sumažėjimą dėl bet kurio iš veiksnių galima pavaizduoti paklausos kreivės pasislinkimu į dešinę, didėjant paklausos kiekiui , arba į kairę- jai mažėjant. Tai reiškia , kad esant bet kokiai prekės kainai, paklausos kiekis padidėja arba sumažėja dėl kurio nors iš veiksnių poveikio. Paklausos tiri reikšmės ir pajamų pasiskirstymo kitimas tarp vartotojų grupių. Kadangi tarp skirtingų pagal pajamų dydį vartotojų grupių vartojimo struktūra skiriasi, valstybei perskirstant dalį pajamų mokesčių ir išmokų forma neturtingųjų naudai, pastarųjų pajamos didės, tai reiškia, ir paklausa vartojamoms prekėms didės, o paklausa prekių daugiau vartojamų dideles pajamas gaunančių žmonių mažės. Atitinkamai pasislinks ir tų prekių paklausos kreivės. Kitų prekių kainų kitimas rinkoje, kai kitos sąlygos nekinta, veikia tam tikros prekės kitimą. Poveikis yra skirtingai priklausomai ar dvi prekės yra substitutai (pakeičia viena kitą vartojant, pvz., kava ir arbata) ar komplementarios (vartojamos kartu,pvz., automobilis ir benzinas). Jeigu A ir B prekės yra substitutai, A prekės kainos augimas didina prekės B paklausą, nes vartotojas ima vartoti daugiau tos prekės,kurios kaina nepadidėjo. Be to paklausos kitimui turi reikšmės ir kiti veiksniai – gyventojų skaičius, mada, vartotojų skonis, vartotojų optimistinis ar pesimistinis požiūris i galimus kainų pasikeitimus ateityje. Pirmųjų veiksnių poveikis paklausos kitimui yra lengvai suprantamas, tai optimistai ir pesimistai į kainų galimą kitimą reaguoja nevienodai. Pesimistai tikisi kainų kilimo ir padidina paklausą, o optimistai lūkuriuoja, tikėdamiesi kainų sumažėjimo ir tam tikru laikotarpiu paklausą sumažina.
Pasiūla – prekių kiekis, kurį pardavėjai nori ir gali parduoti tam tikromis kainomis. Kadangi pasiūla yra tiesiogiai susijusi su kaina, todėl pasiūlos dėsnis formuluojamas taip : prekių pasiūlos kiekis kinta kainų kitimo linkme – prekių kainoms didėjant, atitinkamai didėja ir pasiūla, o kainoms mažėjant – pasiūla mažėja. Tai priklauso nuo gaunamo pelno dydžio. Pasiūla didėja didėjant prekės kainai, o mažėja jai mažėjant dėl atitinkamo įmonės, gaminančios tą prekę, pelno kitimo, didėjant prekės kainai, o gamybos kaštams liekant tokiems pat, gamybos priemonių savininkas gauna didesnį pelną, todėl jei didina tos prekės gamybą ir pardavimą kitų nepabrangusių prekių sąskaita. Be to, ir kiti gamintojai imasi gaminti pabrangusią prekę, nes tai sąlygoja jų pajamų augimą. Nors pasiūlos dėsnio apibrėžime nurodyta, kad pasiūlos kiekis paprastai kinta kainos kitimo linkme, gamintojas, siekdamas didinti savo pelną, gali keisti prekės pasiūlos kiekį ir priešinga linkme negu kad kinta kaina. Tačiau tai nepaneigia bendros plačiai pastebimos tendencijos, kurią nusako pasiūlos dėsnis. Pasiūlos grafikas. Norėdami pavaizduoti pasiūlos dėsnį grafiškai, turime palyginti keletą prekės kainos ir pasiūlos kiekio reikšmių. Jos pateiktos lentelėje 2.1. Jos duomenys rodo, jog didėjant kainai nuo 1 iki 5, pasiūlos kiekis didėja nuo 10 iki 65. Atidėję koordinačių sistemoje taškus A, B, C, D ir E ir per juos nubrėžę liniją, pavaizduosime pasiūlos ir kainos ryšį. Gauta linija vadinama pasiūlos kreive ir žymima raide S2.1. lentelėPrekės pasiūla ir kaina
Prekės kaina Prekės pasiūlos kiekis
A 1 10B 2 35C 3 50D 4 60E 5 65
2.2 pav. Pasiūlos kreivė.
Pasiūlos kiekis priklauso ne tik nuo prekės kainos, bet ir nuo kitų veiksnių: kitų prekių kainos, gamybos išteklių kaštų, technologijų kartos ir pan.
Kitų prekių kainų kitimas gali pakeisti tam tikros prekės pasiūlos dydį, jeigu jos yra substitutai arba komplementarios gamybos požiūriu. Dvi prekės yra substitutai jei jų gamyboje naudojami tie patys ištekliai (pvz. dirvožemis naudojamas įvairioms žemės ūkio kultūroms auginti). Tuomet augant A prekės kainai, gamintojas jos gamina daugiau ir tam naudoja išteklius, kurie iki tol buvo naudojami prekės B gamybai. Pastarosios pasiūla mažėja ir jos kreivė į kairę. Komplementarios prekės gamybos požiūriu yra tokios, kurių gamybos procese, naudojant tuos pačius išteklius vienos prekės gamybai, kaip papildomas produktas (šalutinis produktas) pagaminama ir kita prekė (pavyzdžiui, išgaunant naftą, kartu išsiskiria ir dujos). Tokiu atveju didėjant prekės A kainai, didinama jos gamyba, o kartu padidėja ir prekės B pasiūla. Gamybos veiksnių kainų kitimas, esant nekintamoms gaminamų prekių kainoms ir ištekių sąnaudoms, tiesiogiai veikia gamintojų pelną. Todėl pabrangus gamybos ištekliams, kurie yra naudojami tam tikros prekės gamybai, sumažėja gamintojų interesas tęsti tos prekės gamybą. Pasiūla mažėja. Ir atvirkščiai, atpigus ištekliams gali atsirasti daugiau gamintojų, norinčių juos panaudoti tam tikrų prekių gamybai ir padidinti jų pasiūlą. Technologinė pažanga leidžia gaminti produktus mažesnėmis išteklių sąnaudomis ir net jei pastarųjų kainos rinkoje nekinta, gaunamas didesnis gamybos pelnas bet kuriame gamybos kreivės taške, palyginus su pelnu, kurį savininkai gautų naudodami ankstesnę technologiją. Tai skatina gamintojus didinti pasiūlą – jos kreivė pasislenka į dešinę.4. PUSIAUSVYRA RINKOJE4.1. Paklausos ir pasiūlos sąvoka.
Kadangi paklausa ir pasiūla išreiškia skirtingus gamintojų ir vartotojų interesus, todėl juos sugretinus galima suprasti, kaip kinta kainos konkurencinėje rinkoje. Tačiau kaina ir perkamos bei parduodamos prekės kiekis rinkoje yra bendri tiek pirkėjui, tiek prekių savininkui, nes kitaip sandėris tarp jų neįvyktų. Vadinasi paklausa ir pasiūla turi būti pusiausvyroje. Tai galima pavaizduoti grafiku. Viename grafike nubrėžtos pasiūlos ir paklausos kreivės būtinai susikirs tam tikrame taške. Grafike pavaizduotas taškas E yra pusiausvyros taškas, kuriame dvi jėgos atstoja viena kitą. viena šitų jėgų – tai vartotojo siekimas įsigyti kuo daugiau prekių, jų vertei krintant, o kita jėga – gamintojo siekimas realizuoti kuo mažiau pigesnių prekių. Pusiausvyros taške esant prekės kainai PE, paklausos dėsnis skatina pirkėją pirkti prekių kiekį QE, o pasiūlos dėsnis – pardavėją parduoti tokį pat prekių kiekį. Esant bet kuriai kainai, didesnei už pusiausvyros kainą, pasiūla yra didesnė už paklausą. Tai rodo kainos P1 linijos susikirtimo su pasiūlos ir paklausos kreivėmis taškus atitinkantys prekių kiekiai QD1 ir QS1. Tada dalis prekių liks nerealizuota. Pirkėjai galės rinktis, pardavėjai konkuruos, stengdamiesi viską parduoti ir bus priversti mažinti kainas. Tokia padėtis rinkoje vadinama vartotojo rinka. Jeigu prekių perteklius yra daugelio prekių rinkose, visa ekonomika vadinama pertekline.
Rinkos pusiausvyraEsant grynai konkurencijai, pardavėjai sudaro sąlygas didėti paklausai, mažindami kainą. Jeigu pastaroji sumažės tiek, jog taps mažesnė už pusiausvyrinę, prekių pasiūla rinkoje bus mažesnė už paklausą. Pirkėjai ims tarp savęs konkuruoti. Gerai žinoma, kad konkurencijoje laimi tas, kuris turi daugiausia laiko ir kantrybės stovėti eilėje parduotuvėje. Tai – gamintojo rinka. kai daugelio prekių rinkoje yra stygius, visai ekonomikai tinka stygiaus arba deficito ekonomikos pavadinimas. Kai pasiūla rinkoje mažesnė už paklausą, pirkėjai konkuruoja ne vien stovėdami eilėse, bet ir siūlydami didesnę kainą. Jeigu rinkoje leidžiama gryna konkurencija, kainų didinimas nėra ribojamas ir jos didėja iki pusiausvyros kainos. Paklausa mažės, o pasiūla didės. Pusiausvyros kaina, esanti paklausos ir pasiūlos kreivių susikirtimo taške, gali egzistuoti ilgesnį laiko tarpą, jeigu nėra ribojama konkurencijos barjerų tarp pirkėjų ir pardavėjų.
4.2. Voratinklio teorema
Paklausos, pasiūlos ir kainos dinamiką galima paaiškinti naudojant supaprastintą modelį, kuris vadinamas voratinklio teorema. Pirkėjo reakcija į vartojamos prekės piniginės vertės pasikeitimą gali būti greita, todėl galime teigti, kad paklausos dydis yra prekės kainos funkcija. Paprastai gamintojas negali momentaliai reaguoti į kainos pasikeitimą, pasiūlos kiekio padidėjimą, nes gamybos kiekiui pakeisti reikia tam tikro laiko, periodo. (Pavyzdžiui, žemės ūkyje tam reikia ištisų metų); – todėl realiau išreikšime prekės vertės ir pasiūlos ryšį rinkoje, jeigu laikysimės prielaidos, jog pasiūla priklauso nuo praėjusių metų kainos. arba, šių metų kaina įtakoja ir ateinančių metų pasiūlos dydį.
5. Išvados
Išnagrinėjus prekių paklausos ir pasiūlos modelius, pastebėjau, kad pirkėjų ir pardavėjų požiūriai į kainas nėra vienodi. Aukšta kaina atbaido pirkėjus ir priverčia juos pirkti alternatyvius produktus, bet ta pati aukšta kaina skatina pardavėjus gaminti ir parduoti daugiau prekių. Taigi kuo aukštesnė kaina, tuo didesnė pasiūla. O juk viskas rinkoje yra susiję. Joje negali egzistuoti nė vienišas gamintojas (pirkėjas), nė vienišas vartotojas (pardavėjas). Jų tarpusavio santykiai nulemia prekių pasiūlą bei paklausą.
Kitas pagrindinis vaidmuo rinkoje tenka prekių kainoms. Jos informuoja ir skatina gamintojus (pardavėjus) bei vartotojus (pirkėjus). Nesunku pastebėti, kad kainą, bei prekių kiekį lemia paklausos ir pasiūlos kreivių pusiausvyros taškas. Jame rinka yra stabiliausia, o gamintojai ir vartotojai gauna didžiausią pelną.6. Literatūra
1. Jakutis A., Petrašiavičius V. ir kiti. Ekonomikos teorijos pagrindai. – Kaunas: Smaltija, 19992. Mikroekonomikos enciklopedija.