paklausa

Verslininkai vartotojams teikia vis naujas prekes ir paslaugas, tačiau sekmė lydi juos tik tada, kai siūlomi daiktai yra reikalingi, jų kaina prieinama. Kai kurios prekės bei paslaugos trumpam atsiranda ir išnyksta. Tačiau kiti daiktai esti paklausūs ir net laikui bėgant tampa vertingesni. Prisiminkime kad ir ,,Bitlų” (,,The Beatles ”) daiktų varžytines Londone.
,,Aš patvirtinu tai, kad ši ,,Bitlų” daina nurungė visus pasaulio rekordus”, – taip apie Polo Makartnio sukurtos dainos ,,Getting Better” teksto rankraštį atsiliepė vienas varžytinių organizatorius. Už kiek parduota? Tik už 2449200 dolerių. O kas nupirko? Per varžytines jums niekas to nepasakys. Nežinomas pirkėjas derėjosi telefonu. Jis įsigijo dokumentą po energingų derybų telefonu su kitu nežinomu pirkėju, kuris irgi troško šį rankraštį įsigyti.
Ne vienas iš besivaržančiųjų tesiogiai varžytinėse nedalyvavo, tačau jie buvo P.Makartnio dainos rinkos dalyviais. Juk rinka atsiranda tada, kai žmonė su kuo nors mainuosi. Mainai gali vykti tiesiogiai arba pasinaudojant tokiomis ryšio priemonėmis, kaip telefonas, kompiuteris arba faksas.
Kad ir kokiais būdais ta rinka atsirastų, ji nustato savo, rinkos, kainą, ar tai būūtų 249200 dolerių už dainą, ar 50 centų už gaiviojo gėrimo skardinę. Kiekviena rinkos kaina, esant rinkos ekonomikai, padeda pirkėjams rinktis. Kaip ji gali padėti rinktis? Kaip rinka nustato savo kainas ? Atsakymus i šiuos klausimus pateikia dvi sąvokos – jas ekonomistai vadina paklausa ir

r pasiūla. Pakalbekime apie paklausa.

Jei turite automobilį, tikriausiai esate ir benzino rinkos dalyvis. Ar tai reiškia, kad visą jums reikalingą degalų kiekį pirksite už bet kokią kainą? Paprastai vartotojai perka ko nors didesni kieki, jeigu šitai kainuoja mažiau, ir perka mažesni kiekį, jei kainuoja daugiau. Atvirkštinę priklausomybę tarp kainos ir kiekio kitimų ekonomistai vadina paklausos dėsniu. Jis teigia, kad vartotojai pirks daugiau, pavyždžiui, benzino, kai jo kaina mažesnė, o kai ji didesnė – pirks mažiau.
Ekonomistai, vartodami žodį ,,paklausa”, turi galvoje konkrečių prekių arba paslaugų kiekius, kuriuos vartotojai tam tikru metu nori ir gali įsigyti už skirtingas kainas. Paklausa nėra fiksuotas prekių kiekis, kuris perkamas už tam tikrą kainą. Paklausa apibudina įmanomus prekių kiekių bei kainų derinius tam tikrą laiką ir tam tiikroje vietoje.
Paklaua ir noras yra ne tie patys dalykai. Jus galite norėti naujo automobilio arba naujais drabužiais prikimštos spintos, tačiau ekonomistams šie daiktai taps paklausa tik tada, kai jus norėsite ir galėsite juos nusipirkti. Paklausa turi būti moki.
Paklausa – tai tam tikrų prekių arba paslaugų kiekiai , kuriuos vartotojai (pirkėjai) tam tikru metu nori ir gali įsigyti, esant skirtingoms pardavimo kainoms. Paklausa – tai polinkis pirkti.

Aptarkime kai kuriuos perkamus daiktus: kelnes, sumuštinius, saldainius ir kompaktines plokšteles. Jei jūsų mėgstami sumuštiniai staiga pabranktu ik
ki 10 Lt už vienetą, turbut retai juos valgytumėte. O dabar isivaizduokime, kad jų kaina yra 50 centų už vienetą. Tikriausiai pirktumėte jų daugiau.
Taigi kokia yra jūsų sumuštinių paklausa – kiekis, kuri norite ir galite nusipirkti? Ar tai yra kiekis nupirktų (jei is viso nupirktų) sumuštinių, mokant po 10 Lt už vienetą? Ar tai nupirktas kiekis sumuštinių, kainuojančiu po 50 centų? Ar tai jų kiekis, už kokia nors kitą imanomą kainą? Iš tikrųjų jūsų sumuštinių paklaua sudaro visi išvardyti kiekiai ir kainos.
Grižkime vėl prie benzino:

3 – 1. Petras benzino paklausa

Kaina(Lt už l) Kiekis(l per savaitę)

3,00 5

2,50 10

2,00 15

1,50 20

Lentelėje 3 – 1 pateikti įvairių kainų benzino kiekiai, kuriuos Petras sutiktų pirkti kas savaitę. Benzino litrui kainuojant 3 Lt, Petras kas savaitę jo pirktų 5 litrus. Jei litras kainuotų 0,50 Lt, jis pirktų 30 litrų per savaitę. Ši lentelė, kurioje pateikta visos galimos benzino kainos ir jo kiekiai, yra benzino paklausa – kiekiai, kuriuos noretų ir galetų nusipirkti Petras, taip pat kainos, kurias sutiktų Petras moketi.
Pagal lentelės duomenis galima pavaizduoti benzino paklausos grafiką. Kiekvieną grafiko tašką atitiktų prieš tai pateiktos lentelės viena eilutė. Taškus jungianti linija yra paklausos kreivė. Taigi kokia yra Petro benzino paklausa? Paklausa nėra tik vienas kuris kreivės taškas, paklausa yra visa kreivė.
Paklausos kreivė leidžiasi žemyn iš kairės į dešinę (tai gerai matyti iš lentelės), kadangi Petras nori ir ga

ali pirkti daugiau pigesnio benzino ir mažiau – brangesnio. Panašiai kainos veikia ir kitus žmonių sprendimus.
Daugelis produktų turi pakaitalus vartojime, tačiau mūsų noras juos vartoti priklauso nuo kainų. Ar benzinas turi pakaitalą? Ne. Tačiau galima aptarti, kaip Petras galetų benziną taupiau naudoti. Užuot vienas važinėjęs į mokyklą, galetų kooperuotis su mokslo draugais. Galetų net nuvažiuoti troleibusu arba nueiti pesčiomis.Užuot kas savaitgalį lankęs savo senelius, galetų nuvažiuoti kas antrą ir dažniau jiems skambinti. Nevertetų ir dėl kiekvieno mažmožio važiuoti į prekybos centrą, – geriau būtų savo pirkinius planuoti ir pirkti juos rėčiau. Jaunuolis taip pat gelėtų sureguliuoti automobilio variklį, kad sudegintų mažiau benzino. Visa tai ir yra benzino vartojimo pakaitalai. Petras, benzinui pabrangus, ieškos ir naudos daugiau jo pakaitalų, kaip ir jus pabrangusius sumuštinius pakeistumėte pigesne bandele. Ir priešingai, jei benzinas atpigtų, Petras daugiau sunaudotų jo ir mažiau – benzino pakaitalų.
Pakaitalai vartojime yra produktai, tenkinantys panašius poreikius. Jie pakeičia vienas kitą vartojime.
Kainų pokyčiai veikia mus visus. Kainoms kylant, perkame mažiau, joms krintant – daugiau. Aišku, tai nereiškia, kad į kainų pokyčius visi reaguoja visiškai vienodai. Antai jus stipriai paveikusio kainos pokyčio kitas žmogus gali beveik arba visiškai nepastebėti.
Kai mums prireikia įsigyti benzino savo automobiliams, mes parodome tai rinkoje kaip savo individualią paklausą. Individualių paklausų visumą sudaro rinkos paklausa.
Vaizduojant vi
isas paklausas grafiškai, jų kreivėms būdinga leistis žemyn iš kairės į dešnę, jų forma ir nuolydžio staigumas gali gana stipriai skirtis. Paimkime pieno ir kokakolos pavyzdį. Tarkime, litras abiejų produktų kainuoja vienodai – 1 litą. Jei pienas pabrangtų nuo 1,00 iki 1,52 Lt, žmonės pirkų jo mažiau. Lygiai taip pat ir kokakolai pabrangus nuo 1,00 iki 1,52 Lt, žmones pirktų jos mažiau.
Nors abiejų produktų kainos pakiltų vienodai, kokakolos būtų parduota kur kas mažiau negu pieno. Taip yra todėl, kad žmonės gali lengviau rasti kokakolos negu pieno pakaitalų.
Taigi kainų pokytis daro didesnę itaką tokiems produktams, kaip kokakola, ir mažiau tokiems, kaip pienas. Kainu poveikiui matuoti ekonomistai vartoja sąvoka paklausos elastingumas kainoms. Jis parodo vartotojų(pirkėjų) reakcija į kainų pokytį. Kai šis poveikis žymus, paklausa yra elastinga. Šiuo atveju mažas kainų pokytis sukelia santykinai dideli pageidaujamo įsigyti produkto kiekio pokytį. Kai kainų pokytis būna nežymus, paklausa esti neelastinga. Šiuo atveju kainų pokytis sukelia tik mažas pageidaujamo produkto kiekio pokyčius.
Paklausos elastingumas neturi matavimo vienetų ir išreiskiamas koeficientu. Taip yra todėl, kad prekės kiekio ir kainos matavimo vienetai yra nevienodi.Paklausos elastingumo koeficientas nustatomas padalijus perkamos prekės kiekio procentinį pokytį iš kainos procentinio pokyčio. Jeigu kiekio procentinis pokytis yra didesnis už kainos procentinį pokytį, tai paklausa yra elastinga. Paklausos elastingumo koeficientas bus didesnis už 1. Ir atvirksčiai, jeigu kainos procentinis pokytis yra didesnis už kiekio procentinį pokytį, tai paklausa yra neelastinga. Šiuo atveju paklausos elastingumo koeficientas bus mažesnis už 1.
Pavyždžiui, jei kokakolos už 1 Lt nupirkdavo 70 betelių per dieną, tai dabar už 1,50 Lt nuperka tik 40 betelių, tada pajamos sumažėja nuo 70 Lt iki 60 Lt, vadinasi , paklausa yra elastinga. O pieno , nukritus vartojimui nuo 70 iki 60 butelių per dieną dėl tokio pačio kainos augimo, pajamos padidėjo nuo 70 iki 90 Lt. Vadinasi paklausa yra neelastinga.
Prekių ir paslaugų paklausos elastingumas skiriasi del šių priežasčių:
1. Pakaitalų gausos, nes kuo daugiau pakaitalų, tuo paklausa esti elastingesnė. Mat vartotojas pabrangusią prekę pakeis pigesniu pakaitalu ir nereikš didelio nepasitenkinimo. Kokakolos paklausos kreivė yra elastinga, nes šį gėrima lengva pakeisti vaisių sultimis, mineraliniu vandeniu arbakitais gaiviaisiais gėrimais. Pieno pakaitalų yra gerokai mažiau, todėl jo paklausa yra neelastinga. Šiuo atveju vartotojas negali labai sureaguoti į pieno pabrangimą ir perka įprastą jo kiekį (arba mažiau).
2. Skiriamos maistui biedžeto dalies, nes kuo didesnė žmonių biudžeto dalis tenka kuriam nors produkyui pirkti, tuo elastingesnė šio produkto paklausa. Žmonės labiau linkę keisti savo pirkimo įpročius, jei kinta kainos to produkto, kuriam skiriama gana nemaža biudžeto dalis. Pavyzdžiui, prabangos prekių vartojimo mastą pirkėjas gali keisti, nepatirdamas didelių nepatogumų. Todėl šioms prekėms pabrangus, jų pirks mažiau. Tokių prekių paklausa yra elastinga. Tuo tarpu būtiniausių prekių ( drabužių, pieno, druskos, transporto paslaugų it kt. ) paklausa yra neelaastinga, nes be jų vartotojas negali išsiversti.
3. Laiko, nes kuo daugiau žmonėms skiriama laiko apsisprasti su kainų pokyčiais, tuo paklausa tampa elastingesnė. Jei benzino kaina ilgesnį laikotarpį būna didelė, žmonės spėja prie to prisitaikyti. Jie randa ir naudoja daugiau pakaitalų arba nutaria automobiliu važinėti rėčiau. Jei kaina pakito neseniai, o viskas jau suplanuota, benzino paklausa bus neelastinga.

Taigi, koks kainų poveikis sukelia paklausos pokytį? Prieš atsakant į šį klausimą reikia prisiminti paklausos apibrėžimą. Rinkos paklausa yra įvairūs produktų kiekiai, kurios vartotojai sutiktų ir galėtų pirkti už skirtingas kainas. Paklausa yra visi kiekiai už visas skirtingas kainas. Paklausą vaizduoja visa kreivė.
Kintant paklausai, visa paklausos kreivė turi paslinkti į vieną ar kitą pusę. Jei kreivė pasislenka į dešinę pusę, tai reiškia kad žmonės nori pirkti daugiau to produkto už bet kokią galimą kainą. Visa paklausa padidėjo. Jei kreivė pasislenka į kairę pusę, tai reiškia, kad žmonės nori pirkti mažiau to produkto už bet kokią įmanomą kainą.Visa paklausa sumažėjo.

Benzino arba bet kurio kito produkto paklausos mažėjįmą arba didėjimą lemia šios priežastis:
1. Vartotojo pajamų pokytis, nes pajamoms didėjant, žmonės turi daugiau pinigų išlaidoms. Tada jie sutinka mokėti daugiau už tą patį kiekį arba pirkti daugiau už tą pqčią kainą. Šiuo atveju visa paklausos kreivė pasislinks į dešinę. Pajamoms mažėjant, elgiamasi atvirkščiai, ir todėl visa paklausos kreivė pasislinks į kairę.
2. Pakaitalai ir kainų pokytis, nes kas nutiktų benzino paklausai, jei pabrangtų visuomeninis transportas? Vieno kurio nors daikto kainos pokytis pakeičia paklausą arba verčia ieškoti to daikto pakaitalo, kuris kainuotų mažiau. Visuomeniniam transportui brankstant, turėdami galvoje kainų poveikį , galime tvirtinti , kad vis mažiau žmonių juo naudosis. Jie dažniau važinės savo automobiliais, todėl benzino paklausa didės , ir visa paklausos kreivė pasistums į dešinę.
3. Komplektinės prekės ir kainų pokytis, nes kaip pasikeis benzino paklaus , jeigu pabrangs automobiliai? Daiktai, kurie yra dažnai vartojami kartu , kaip antai automobilis ir benzinas, plakta grietinėlė ir želė, kava ir cukrus, yra vadinami komplektinėmis prekėmis. Vartojime jos papildo viena kitą. Turint galvoje kainų poveikį, kai automobilių kainos kyla, žmonės jų mažiau pirks ir benzino poreikis kris . Vadinasi , benzino paklausos kreivė pasislinks į kairę . Ir priešingai – automobiliams pingant it žmonėms noriau juos perkant , benzino poreikis veikiausiai padidės . Šiuo atveju benzino paklausos kreivė pasislinks į dešinę .

Komplektinės prekės vartojime – tai produktai ir paslaugos, kurie yra naudojami kartu, vartojime papildo vienas kitą.
4. Sezoniniai pokyčiai, nes benzino poreikis gali padidėti tam tikru metų laiku . Vasarą , kai daugelis žmonių vyksta atostogauti savo automobiliais arba namukais ant ratų , paprastai benzino perkama daugiau ir už įvairias kainas.
5. Kai daugėja pirkėjų, benzino paklausą arba bet kurio kito daikto paklausą lemia žmonių , kuriems skirta rinka , skaičius . Jei šalie gyventojų daugėja, didės ir benzino paklausa.
6. Mados, skonio, įpročių kaita. Mada keičiasi nuolatos. Antai gali atsitikti taip, kad krepšinio bateliai aukštais auliukais ir apdribę drabužiai išnyks, o kada nors vėliau vėl bus madingi . Taip ir benzino paklausai darys įtaką tai , kokių markių automobiliais žmonės mėgs važinėti , kokia bus jų gyvensena , kur jie norės įsikurti ir dirbti .
7. Pokyčių prognozės. Ar daikto kaina ir galimybė jį nusipirkti ateityje keisis ? Jei staiga žmonės nutartų , kad asmeninių kompiuterių trūks arba kad jie tuojau branks , šiuos daiktus labiau pirktų dabar . Asmeninių kompiuterių paklausa padidėtų .

Leave a Comment