VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS EKONOMINĖS INFORMATIKOS KATEDRA
PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ ANALIZĖS INFORMACIJA IR JOS APDOROJIMAS
Vilnius, 2004
Turinys
Įvadas…………………………………………………………….……………………………………….3 pusl.
1. Išlaidos ir sąnaudos: pagrindinės sąvokos, klasifikavimoypatumai,panašumai irskirtumai,……………………………………………………………………………………………………4 pusl. 1. Išlaidų klasifikavimas……………………………………………… ……………………4 pusl. 2. Sąnaudų klasifikavimas……………………………………………….. 7 pusl. 3. Išlaidų ir sąnaudų panašumai ir skirtumai………………………………………10 pusl.2. Ekonominė ir buhalterinė kaštų samprata…………………………………..11 pusl.3. Pinigų cirkuliacija ir išteklių judėjimas ekonomikoje………………………13 pusl.4. Pajamų samprata pripažinimas bei apskaita……………………………… .13 pusl. 4.1 Pajamų samprata ir klasifikavimas……………………………… …13 pusl. 4.2 Pajamų pripažinimas… ……………………………………………14 pusl.5. Įmonės UAB “Aipetra” pajamų ir sąnaudųnustatymas………………………….16 pusl. 5.1 Įmonės pajamųapskaita…………………………………………………………..….16 pusl. 5.2 Sąnaudų apskaitaįmonėje……………………………………………………………18 pusl. 5.3 Įmonės veiklospelningukas………………………………………………………...19 pusl.6. Pajamų ir išlaidų informacijos analizė bei apdorojimas …………..…………….20 pusl. 6.1 Imonės finansinės analizėspagrindai……………………………………….. ….20 pusl. 6.2 Imonės informacinėssistemos……………………………………………………..22pusl. 6.3 Informacijossrautai……………………………………………………………………24 pusl.
Išvados………………………………………………………………………………………………….25 pusl. Informacijosšltiniai…………………………………………………………..…………………..27 pusl.
Įvadas
Įmonės veikla yra tikslo nustatymo ir dinamiškas jo siekimo procesas,todėl vertinant jos veiklą kaip naudos siekimą, svarbu yra apskaitytiūkinius finansinius rodiklius ir įvertinti socialines ekonomines sąlygas.Įvairiapusis veiklos ekonomiškumo ir naudingumo (sau, rinkai ir visaivisuomenei) vertinamas ir kryptingas valdymas organizacinėje sistemoje, kur gamybinius, finansinius ir kitus procesus veikia vadovai, specialistai iraplinka. Darbo sėkmė priklauso nuo tinkamo, savalaikio ir kartunebrangaus informacinio aprūpinimo. Todėl ypač svarbu, kad visi įmonėsveiklos procesai būtų fiksuojami ir įforminti dokumentuose, o gautojiinformacija laiku pasiektų įvairaus lygio vadovus. Šiame darbe analizuosiu pajamų ir išlaidų judėjimą apskaitoje beiapdorojimą. Buhalterinės apskaitos duomenų judėjimo ciklas yra uždaras:prasideda ūkinių operacijų identifikavimu, jų fiksavimu pirminiuosedokumentuose, ūkinių operacijų grupavimu ir identifikavimu registruose-žurnaluose ir sąskaituose, sąskaitų koregavimai ir sukireguotų sąskaitųapyvarta bei likučių apskaičiavimas, finansinės atskaitomybės rengimas,pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas. Duomenų kaupimo principas teigia, kad pajamos registruojamos tada, kaijos uždirbamos, o išlaidos – jų susidarymo metu, neatsižvelgiant į pinigųgavimą ir išmokėjimą. Visos pajamos ir sąnaudos pripažįstamos tik pagaljuridiškai galiojančius dokumentus. Taikydami duomenų kaupimo bei pajamų irsąnaudų palyginimo pricipus, ataskaitinio laikotarpio susiduriame subūtinybe tiksliai įvertinti uždirbtas pajamas bei tam patirtas sąnaudas.Šis lyginimas techniškai atliekamas koreguojančiais įrašais, užbaigiantapskaitos ciklą. Ūkinės operacijos tūri būti analizuojamos vadovaujantis pirminiasdokumentais, po to jos fiksuojamos fiksuojamos žurnaluose ir pasibaigiusmėnesiui ūkinių operacijų duomenys perkeliami į sąskaitas. Šios sąskaitybsprocedūros atliekamos per visą ataskaitinį laikotarpį. Taip pat parodysiu informacinių sistemų naudojimą apskaitoje. Norintkompiuterizuoti apskaitą reikia pakankamai žinoti kompiuterius beibuhalterinę apskaitą. Siūloma daug įvairių programų, automatizuojančiųatskiras apskaitos srytis. Geriausiai , kai pati įmonė automatizuojaapskaitą, kadangi automatizuota apskaitos sistema sukurta konkrečiai įmoneiatitinka jos poreikius bei specifiką.
1. Išlaidos ir sąnaudos: pagrindinės sąvokos, klasifikavimo ypatumai, panašumai ir skirtumai 1.1. Išlaidų klasifikavimas Išlaidų rūšimi suprantamas verte išreikštas naudingas tam tikros vertybiųrūšies suvartojimas siekiant komercinės veiklos rezultato. Išlaidų pagalrūšis apskaitomi specialiose išlaidų klasės apskaitos sąskaitose. Visos išlaidos klasifikuojamos pagal tokius tris pagrindinius požymius:rūšis (grupes, straipsnius), išlaidas sąlygojančius rodiklius, išlaidųsusidarymo vietą. Išlaidų skirstymas į rūšis (straipsnius) yra svarbus jų klasifikavimopožymis. Be to, visos ūkinės veiklos išlaidos sudaro dvi pagrindinesišlaidų grupes: pirmines arba paprastąsias, antrines arba kompleksines. Įmonės pirmines išlaidas galima sugrupuoti į šių straipsnių grupes: prekių ir paslaugų, personalo išlaidų (darbo užmokesčio, tvirtų algų, komiso pinigų,socialinių priemokų), materialinių sąnaudų (pakavimo, fasavimo medžiagų, kuro, reklamos irdekoratyvinių priemonių, šildymo, dujų, vandens, elektros energijos), kitų įmonių teikiamų paslaugų (nuomos, transporto išlaidų, išlaidųpagrindinėms ir konsultacinėms tarnyboms, pašto, ryšių, inkasavimo,paslaugų, apsaugos, draudimo), amortizacijos ir nurašymų, komercinės rizikos (prekių nuostolių dėl sugedimo, sunykimo, vagysčiųir kita), atskaitymų (įvairių rūšių ir paskirties mokesčių), palūkanų. Visas įmonės išlaidas sąlygiškai galima suskirstyti į dvi dalis: įprodukcijos ir veiklos išlaidas. Į produkcijos išlaidas įeina pačių prekių ir paslaugų vertė (produkcijossavikaina) ir kitos tiesiogiai su preke susijusios išlaidos: prekių, medžiagų ir žaliavų pirkimo kaina pagal dokumentus, pristatymo išlaidos. Produkcijos išlaidos koreguojamos kiekio ir kainos kompensacijomis,paruošimo parduoti bei finansinėmis išlaidomis (nuolaidomis, skontais irt. t.). Veiklos išlaidos apima visus likusius įmonės, įskaitant prekiųapdorojimo, realizavimo ir valdymo išlaidas. Be įmonės pirminių (paprastųjų) išlaidų, kai kurios įmonės (paslaugų,masinio maitinimo ir pan.) turi nemažų antrinių (kompleksinių) išlaidų.Šiomis išlaidomis laikomos visos įkainotos vertybės, kurias gamina patiįmonė. Įmonės vidinė produkcija (savos gamybos produkcija, gamybiniopobūdžio paslaugos) yra skirta savo komerciniams tikslams siekti. Prieantrinių išlaidų gali būti priskirtos produkcijos apsaugos, tvarkos
palaikymo, raštvedybos ir kitos išlaidos. Prekybos įmonės, neturinčiosdirbtuvių ir cechų, skirtų savo produkcijai gaminti ir paslaugoms teikti,atskirai antrinių išlaidų neišskiria ir neapskaito. Atskirų rūšių išlaidų apskaita vyksta trim pakopom: nustatomi sąnaudoms prilygintos išlaidos (tikslinės paskirtiessąnaudos arba pagrindinės išlaidos), nustatomos papildomos išlaidos, atimamos neutralios sąnaudos, kurių negalima laikyti realiomis išlaidomisKitas išlaidų klasifikavimo kriterijus yra priklausomybė nuo veikiančiofaktoriaus: pajėgumo išnaudojimo (apyvartumo), prekybos salės (prekybos ploto) m2, darbo vietų skaičiaus, prekių atsargų vertine išraiška, atlyginimo ir algos, nuvažiuotų kilometrų, valandų, tonkilometrių ir t. t. skaičiaus. Pagrindinė išlaidų dalis susijusi su galutiniais ūkinės komercinėsveiklos rezultatais: pagamintų ir parduotų prekių kiekiu (arba suma), suteiktų paslaugų apimtimi. Ta dalis išlaidų, kuri kinta kintant realizavimo apimčiai, vadinamasąlygiškai kintama: visa ar pagrindinė darbo užmokesčio dalis, reklamos,prekių įsigijimo, sandėliavimo, transportavimo ir dalis kitų išlaidų.Likusi išlaidų dalis yra fiksuoto dydžio ir vadinama sąlygiškai pastovia(nepriklausoma nuo ūkinės veiklos rezultatų). Prie šių išlaidų priskiriamosišlaidos, susijusios su įmonės pagrindinių priemonių priežiūra ireksploatacija nepriklausomai nuo to, ar šios priemonės naudojamos, arnenaudojamos.Nustatant išlaidas pagal jų susidarymo vietą, bendros išlaidos skaidomosį individualius ir bendruosius (netiesioginius) kaštus. Individualios išlaidos nustatomos tiesiogiai, be papildomųperskaičiavimų. Bendrosios (netiesioginės) išlaidos susidaro iš formavimosi vietų beikitų išlaidų, apskaičiuotų pagal įvairius koeficientus, rodiklius beiveiksnius. Kiekvienai vietai priskiriamos tos išlaidos arba įkainotųvertybių sunaudojimas, kurių priežastis yra ši vieta. Atitinkamai pagališlaidų susidarymo vietų reikšmę ūkiniame procese jos visos skirstomos į:pagrindines, pagalbines ir bendrųjų išlaidų susidarymo vietas. Pagrindinės išlaidų susidarymo vietos dažniausiai duoda ūkinius darborezultatus, todėl jos sutampa su pagrindinėmis veiklos sritimis: savosprodukcijos gamyba, aptarnavimu, realizavimu, tarpininkavimu, paruošomis irt. t. Jei ūkinės veiklos rezultatus galima suskirstyti pagal skyrius,sekcijas, filialus, sandėlius, cechus, dirbtuves, tarnybas, aptarnavimo irrealizavimo zonas, tai tokios gali būti ir pagrindinės išlaidų susidarymovietos. Pateikiame fiksuotų, kintamųjų ir bendrųjų išlaidų grafiką:
1.1-1 pav. Fiksuotosios, kintamosios ir bendrosios išlaidos Šaltinis: Skominas V. Mikroekonomika, Vilnius : Enciklopedija, 2000 (Kaunas : Spindulys). Apimtis 415 p.Bendrosios išlaidos apima visas išlaidas, susijusias su sąnaudomis produktogamybai. Jos gali būti padalinti į fiksuotas ir kintamas. Bendrosios išlaidos (BK)=bendrosios fiksuotos išlaidos (BFK)+ bendrosios kintamosios išlaidos (BKK). Bendrosios fiksuotos išlaidos nepriklauso nuo gamybos rezultatų dydžio.Nesvarbu, kiek gaminama produktų vienetų, trumpame laikotarpyje dalisišlaidų, susijusių su pastoviomis kapitalo sąnaudomis, nekinta. Bendrosios kintamosios išlaidos .Paprasčiausia savo forma bendrosioskintamosios išlaidos – tai išlaidos, susijusios su kintamojo veiksniosąnaudomis gamybos procese. Kintamosios išlaidos apskaičiuojamos padauginuskintamojo veiksnio sąnaudų kiekį iš jų kainos. Kadangi kintamojo veiksniosąnaudų ribinis produktas nuo atitinkamos ribos mažėja, kintamosiosišlaidos auga didėjančiu laipsniu, didinant gamybos apimtį.”[ Dažniausiaivartojamų verslo tvarkymo žodžių mokomasis žodynas, 1997, 5, 64] 1.2. Sąnaudų klasifikavimas Sąnaudos buhalterinės paskaitos įstatyme apibūdinamos kaip ūkio subjektoekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, turto pardavimo, turto netekimo, turto vertės sumažėjimo bei įsipareigojimų prisiėmimo perataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėjo nuosavas kapitalas, išskyrustiesioginį jo mažinimą. Sąnaudų pripažinimo samprata. „Nuo 1994 m. sausio 1 d. Įvedus naująjįsąskaitų planą ir patvirtinus naujas finansinės atskaitomybės formas (pelno(nuostolio) ataskaitą, pelno paskirstymo ataskaitą, finansinės būklėspakitimų (pinigų srautų) ataskaitą bei paaiškinamojo rašto nuostatas irt.t.) atsirado būtinybė aiškiai skirti pajamų ir sąnaudų apskaitojepripažinimo kategorijas ir tvarką. Metinės finansinės atskaitomybėssudarymo tvarka bei pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka buvopatvirtinta Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. Nutarimu Nr. 804. Yra tam tikros sąnaudų apskaitoje pripažinimo sąlygos: 1. sąnaudomis gali būti pripažinta išlaidų dalis, susijusi su parduotųprekių (produkcijos) pagaminimu ar paslaugų atlikimu, kadangi sąnaudųpripažinimo kriterijus – ataskaitinio laikotarpio pajamos, kurias uždirbantbuvo patirtos šios sąnaudos; 2. sąnaudų susidarymas turi būti susijęs su įmonės turto ar kitų įmoniųbei asmenų jai teikiamų paslaugų naudojimu arba įmonės įsiskolinimų arįsipareigojimų kitoms įmonėms bei asmenims didėjimu, be to, visi šieūkiniai faktai turi būti patikimai įvertinti; 3. jeigu pajamos, susijusios su tam tikrų išteklių naudojimu, busuždirbamos per keletą ateinančiųjų ataskaitinių laikotarpių ir dėl topajamų bei sąnaudų tarpusavio ryšys gali būti nustatytas tik apytiksliai,apskaitoje turi būti naudojami netiesioginiai sąnaudų pripažinimo bei jųregistravimo būdai (susidėvėjimas ir amortizacija); 4. per ataskaitinį laikotarpį įmonės padarytos išlaidos gali būti
nedelsiant pripažintos to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, jeigu jųneįmanoma susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir nenumatoma, kad perateinančiuosius ataskaitinius laikotarpius iš šių išlaidų bus galima gautipajamų. Išlaidos, kurių neįmanoma aiškiai susieti su ateinančiųjų laikotarpiųpajamų uždirbimu, negali būti laikomos turtu, todėl šios išlaidosnedelsiant (tą patį ataskaitinį laikotarpį, kurį buvo padarytos)priskiriamos prie sąnaudų. Jos laikomos ataskaitinio laikotarpio veiklossąnaudomis. Prie jų paprastai priskiriamos pardavimų ir bendrosios beiadministracinės sąnaudos. Į parduotos produkcijos savikainą taip pat įskaitomos kitospaskirstomosios sąnaudos, kurių ryšys su pajamomis negali būti tiesiogiainustatytas, todėl apskaitoje jos pripažįstamos pagal paskirstymo būdus. Šiebūdai naudojami, kai pajamas dėl resursų naudojimo numatoma gauti perkeletą ataskaitinių laikotarpių (pripažįstant sąnaudas, susijusias suilgalaikio materialiojo turto – pastatų, įrengimų ir pan., taip patnematerialiojo turto – formavimo sąnaudų, patentų, licencijų, programinėsįrangos ir pan. naudojimu). Išlaidos, susijusios su visa tipine įmonės veikla per ataskaitinįlaikotarpį nepriklausomai nuo parduotų prekių kiekio ir nepriskiriamos priefinansinės ir investicinės veiklos sąnaudų ar netekimų, turi būtitraktuojamos kaip veiklos sąnaudos ir nurodytos pelno (nuostolio) atskaitosatskirame straipsnyje. Į pagamintos ir parduotos per ataskaitinį laikotarpįprodukcijos savikainos rodiklį neįskaitomos produkcijos pardavimo,bendrosios ir administracinės išlaidos, patirtos per ataskaitinįlaikotarpį. Visos šios išlaidos laikomos ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomisir yra nurodomos to paties laikotarpio pelno ataskaitos atitinkamuosestraipsniuose. Prie kitos veiklos sąnaudų priskirtinos visos tretiesiems asmenimssumokėtos arba sumokėtinos sumos, nesusijusios su pagrindine įmonės veikla,finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis ir netekimais, taip pat savosstatybos sąnaudos. Prie finansinės veiklos sąnaudų priskiriama valiutų kurso kitimo irvaliutų konversijos neigiama įtaka, sumokėtos ir mokėtinos (sukauptos)palūkanos, pirkėjų įsiskolinimų bei kitų skolų įmonei nurašyta(amortizuota) dalis, taip pat kitos su skolomis susijusios sąnaudos (baudosir pan.) ir metinė dalis sąnaudų, susijusių su kapitalo padidėjimu arsumažėjimu. Prie investicinės veiklos sąnaudų priskiriama kitose įmonėse esančiųinvesticijų vertės sumažėjimas, pagrįstas jų rinkos kainos sumažėjimu arbaįmonių, į kurias buvo investuota, įvykusiu arba numatomu finansinės būklėspasikeitimu. Prie netekimų (ypatingųjų praradimų) priskiriami nepriklausomai nuovaldytojų valios patirti praradimai, susiję su neįprastine įmonės veikla:pagreitintai nurašoma formavimo savikainos dalis, ilgalaikio irtrumpalaikio turto ypatingai nurašomos sumos, atidėjimai ypatingiesiemsreikalavimams bei įsipareigojimams padengti, netekimai dėl ilgalaikio turtoperleidimo, nurašytos finansinių investicijų sumos (išskyrus trumpalaikiofinansinio turto sąnaudas), anksčiau kapitalizuotų reorganizavimo išlaidų(reorganizavimo savikainos) nurašoma metinė dalis ir kiti. Netekimai nurodomi to ataskaitinio laikotarpio atskaitomybėje, kurį jiebuvo patirti. Netekimai neturi būti siejami nei su pajamomis, uždirbtomisiš tikslinės įmonės veiklos, nei su pagaute. Prie pelno mokesčio sąnaudų priskiriamos sumokėtos arba mokėtinos(sukauptos) pelno mokesčio sumos. Į šį rodiklį įeina ir iš anksto sumokėtapelno mokesčio suma (pakoreguota išskaitymais iš mokėtinos biudžetuisumos), išskyrus tą atvejį, kai bendra išankstinių apmokėjimų suma yradidesnė už nustatytą mokėti mokesčių sumą. Šiuo atveju nurodytoji sumapateikiama balanso turto dalyje. Pelno mokesčio sąnaudų rodiklisapskaičiuojamas remiantis kaupimo principu, į šį rodiklį įeina suma, kurianustatyti mokėti mokesčiai viršija išankstinius apmokėjimus. Bendrosios sąnaudos (total cost) – firmos visų pastovių sąnaudų ir visųkintamų sąnaudų, gaminant tam tikrą produkciją, bendra suma per tam tikrą ,trumpą laikotarpį. Bendrosios sąnaudos sąveikauja su bendromis pajamomis, kai nustatomaspagamintos produkcijos lygis, pagal kurį įmonė pasiekia savo tikslą –maksimaliai padidina pelną ir sumažina nuostolius.1.2-1 pav. Bendrosios sąnaudos Šaltinis: Skominas V. Mikroekonomika. Vilnius : Enciklopedija, 2000 (Kaunas : Spindulys) Apimtis 415 p. Trumpo laikotarpio bendrųjų sąnaudų kreivė 1 pav. rodo bendrųjųpastoviųjų sąnaudų ir bendrųjų kintamųjų sąnaudų sumą. Ji yra S formos,kadangi esant mažai produkcijos apimčiai kintamosios sąnaudos didėja lėtai(dėl didėjančių pajamų iš kintamųjų gamybos išteklių įtakos), o esantdidelei produkcijos apimčiai, bendrosios kintamosios sąnaudos auga greičiau(dėl mažėjančių pajamų iš kintamųjų gamybos išteklių įtakos). Pagal rinkų teoriją įmonė paliks rinką, jeigu per trumpą laikotarpį jinegalės gauti pakankamai bendrųjų pajamų padengti savo bendrosiomskintamoms sąnaudoms. Jeigu ji gali gauti pakankamai bendrųjų pajamųbendrosioms kintamoms sąnaudoms padengti ir įnešti tam tikrą sumą įbendrąsias pastoviąsias sąnaudas, tuomet ji, net jeigu ir turės nuostolių,bent trumpą laikotarpį ir toliau gamins. Per ilgą laikotarpį firma turigauti pakankamai bendrųjų pajamų bendrosioms kintamoms ir pastovioms
1.3. Išlaidų ir sąnaudų panašumai ir skirtumai
Sąnaudų pripažinimo samprata buvo apibrėžta Vyriausybės nutarime Nr. 804
„Pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka”, tačiau tame nutarime yradaug dviprasmiškumo. Pvz., 5p. buvo nurodoma: „Sąnaudas, patirtas uždirbantataskaitinio laikotarpio pajamas, įmonės turi registruoti apskaitoje irpateikti metinėje finansinėje atskaitomybėje pagal duomenų kaupimo irpajamų bei sąnaudų palyginimo principus. Tai reiškia, kad ne visos įmonėjeper ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos (pinigų išleidimas, turto beipaslaugų sunaudojimas, taip pat skolų atsiradimas) laikomos sąnaudomis irne visos per ataskaitinį laikotarpį patirtos sąnaudos tiri būti susijusiossu šio laikotarpio išlaidomis. Norint išvengti klaidų, o tuo pačiu papildomų mokesčių ir baudų,apskaitos darbuotojams tikslinga atskirti išlaidas nuo sąnaudų. Cituoto 5p. atskiras tezes, kaip pinigų išleidimas bei paslaugų sunaudojimas,žinoma, reikėjo suprasti logiškai pagal apskaitos metodiką: ➢ pinigai gali būti išleisti ir atsargų įsigijimui, ir skolų grąžinimui. Tai nėra sąnaudos. Sąnaudomis jie iš tikrųjų taps tada, kada tos atsargos bus realizuotos ar bus nurašytos į veiklos sąnaudas bei ilgalaikio turto gamybai; ➢ paslaugų sunaudojimas, jei tos paslaugos nėra realizuojamos, o naudojamos gamybos procese, tai jos yra tiktai išlaidos. Sąnaudomis taps tada, kada jos yra tiesiogiai realizuojamos, arba tada, kada bus realizuota pagamintoji produkcija. ➢ skolų atsiradimas taip pat iš karto gali netapti sąnaudomis, jei skolos atsiranda:1. gaunant paskolą (kreditus),2. išmokėtinai gaunant prekes ir atsargas; ➢ Skolų atsiradimas gali tapti ir sąnaudomis: 1. Veiklos poreikiams sunaudojami energetiniai resursai, 2. Ryšių paslaugos pagal jų sunaudojimą, 3. Transporto ir kitos paslaugos tiesiogiai panaudotos produkcijos realizavimui, ilgalaikio turto gamybai ir t.t. Būtina patikslinti, kas yra sąnaudos ir kas yra išlaidos, turime laikytisapskaitos metodikos: • pagal apskaitos metodiką sąnaudos yra apskaitomos 6 klasės sąskaitose. Tiek išleidžiant pinigus (sumokant palūkanas), tiek atsirandant skoloms (už ryšių, transporto ir t.t. paslaugas), jei tie išleisti pinigai ar skolų atsiradimas pagal sąskaitų korespondencijas yra įrašoma į sąnaudų sąskaitas, tai ir bus sąnaudos; • jeigu tie patys išleisti pinigai negali patekti į 6 klasės sąskaitas, o jais yra padengiamos skolos arba yra sumokamas avansas tiekėjams, sumokamas avansinis pelno mokestis ir t.t., tai jie nėra sąnaudos; • išlaidomis, o ne sąnaudomis taps įsigytų žaliavų ar remonto medžiagų sunaudojimas gamybiniame procese. Iš gamybos bus užpajamuoja pagaminta produkcija. Sąnaudomis šiuo atveju ta produkcija taps tik ją realizavus. Ir šuo atveju tuo pat metu turi būti įvykdyta dar ir kita sąlyga – pripažintos uždirbtomis realizacinės pajamos.Ekonominė ir buhalterinė kaštų samprata
Ekonomine prasme kaštų sąvoka siejama su firmos piniginėmis išlaidomisgamybos ištekliams pirkti.
Verslo požiūriu kaštai – tai einamosios (dabartinės) ir praėjusiolaikotarpio piniginės išlaidos gamybos ištekliams pirkti. Buhalteriniai kaštai –tai firmos piniginės išlaidos darbo užmokesčiui,palūkanoms, mokesčiams sumokėti, žaliavoms ir pan. Ekonominiai kaštai suvokiami kaip alternatyvūs kaštai, nes jų dydisnustatomas atsižvelgiant į geriausias išteklių panaudojimo galimybes, t.y.į tokias alternatyvas, kurios teikia jų savininkams didžiausias pajamas.Alternatyvūs kaštai apskaičiuojami prie esamų kaštų pridėjus prarastaspajamas, kurias būtų galima gauti turimus išteklius panaudojus geriausiubūdu.
Kad geriau suprastume ekonominių ir buhalterinių kaštų skirtumuspaanalizuokime pavyzdį. Kaštų ir pajamų įvertinimas (tūkst. Lt), žiūrėtilentele 2.-1. Čia analizuojama verslininko, turinčio parduotuvę, kaštai.2.1 lentelė. Kaštų ir pajamų įvertinimas|Buhalteriniu požiūriu |Ekonominiu požiūriu ||Bendrosios pajamos |Bendros ios pajamos ||100 |100 ||Buhalteriniai kaštai (aiškūs kaštai) |Aiškūs kaštai ||20 |20 ||Darbas |Darbas ||4 |4 ||Įrengimų nuoma |Įrengimų nuoma ||10 |10 ||Žaliavos |Žaliavos ||6 |6 || |Numanomieji kaštai || |50 || |Verslinininko atlyginimas || |Palūkanos || |18 || |Renta || |20 || |Ekonominiai kaštai || |70 ||Buhalterinis pelnas |Buhalterinis pelnas ||80 |30 |
Šaltinis: Juškevičienė D. Įmonė ir jos išlaidos. Paskaitos konspektas. Apimtis 24 p.2.1 pav. Kaštų ir pajamų įvertinimas buhalteriniu požiūriuŠaltinis: Juškevičienė D. Įmonė ir jos išlaidos. Paskaitos konspektas.Apimtis 24 p. http://www.vkk.lt/lt/darbai.html 2. 2 pav. Kaštų ir pajamų įvertinimas ekonominiu požiūriu. Šaltinis: Juškevičienė D. Įmonė ir jos išlaidos. Paskaitos konspektas. Apimtis 24 p. http://www.vkk.lt/lt/darbai.html
Parduotuvės pajamų ir išlaidų analizė buhalteriniu požiūriu rodo, kadverslininkas yra pelningas. Gaudamas 100 tūkst. Litų pajamų ir išleisdamas20 tūkst. Litų, verslininkas gauna 80 tūkst.litų buhalterinį pelną. 1. Pinigų cirkuliacija ir išteklių judėjimas ekonomikoje Mainų lygtis: [pic] M – cirkuliacijoje esantis pinigų kiekis V – pinigų cirkuliacijos kiekis P – kainų lygis Y – realus gamybos apimties lygis Išlaidos Piniginės pajamos Ištekliai Žemė, darbas, kapitalas
Išlaidos Ištekliai
Paslaugos, prekė Paslaugos Mokesčiai Mokesčiai
3.1 pav. Pinigų ir išteklių cirkuliacijos schemaŠaltinis: Kvedaraitė V. Įmonės finansų valdymas. Vilnius: Lietuvosinformacijos institutas, 1997. Apimtis 63 p.Šioje schemoje vyriausybė – tai visos valstybinės institucijos, kurios yra
išlaikomos ir mokesčių mokėtojų pinigų.4. Pajamų klasifikavimas bei pripažinimas
1. Pajamų samprata ir klasifikavimas Pajamos laikomos uždirbtomis, pardavus produkciją (išsiuntus pirkėjui)ar prekes arba atliktus darbus ir kai jos atsiranda iš įmonės finansinės arinvesticinės veiklos. Pajamos matuojamos pinigų suma, gauta iš pirkėjų,arba gauto turto ar paslaugų kaina. Remiantis duomenų kaupimo principu,pajamos pripažįstamos ir laikomos uždirbtomis tada, kai prekės parduotos arpaslaugos atliktos, neatsižvelgiant į tai, ar jos jau klientų apmokėtos, ardar ne. Įplaukos negali būti laikomos pajamomis, kol prekės ar kitosvertybės neperduodamos pirkėjui arba kol neišrašomas tų prekių pardavimo arpirkimo faktą įteisinantis dokumentas. Patirtomis sąnaudomis laikoma – sunaudotas turtas bei suteiktųpaslaugų ar įsipareigojimų tiekėjams (rangovams) išlaidos, susijusios suataskaitiniu laikotarpiu uždirbtomis pajamomis. Pinigai ar kitas turtas,išleistas neuždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamų, vadinamasišlaidomis.Kai įmonės veikla yra sėkminga – jai pavyksta parduoti produkciją arsuteikti vartotojams paslaugas ir gauti pelną – dalis pelno naudojamaveiklai tęsti ir plėsti.Pajamų klasifikavimas: Didžąją prekybos įmonės pajamų dalį sudaro pardavimo pajamos, kuriomspriskiriamos visos gautos pinigų sumos, kitoks turtas, taip pat ir pirkėjųįsipreigojimai sumokėti, susiję su parduotomis per ataskaitinį laikotarpįprkėmis. Finansinės veiklos pajamoms priskiriamos palūkanos už finansinėseinvesticijuose laikomą turtą, gautos baudos bei delspinigai užatsiskaitimus nelaiku, valiutos perkainojimo teigiama įtaka, pelnas, gautasilgalaikiais tikslais superkant akcijas, ir kitos panašios pajamos. Prie investicinės veiklos pajamų priskiriamos visos pajamos, gaunamosiš įmonės investicijų kituose įmonėse, pavyzdžiui, dividendai už kitųįmonių akcijas. Prie neįpratinės veiklos pajamų (pagautės) priskiramos visos išneiprastinės įmonės veiklos gautos netikėtos pajamos, pavyzdžiui, draudimokompanijų kompensacijos įmonei už stichinių nelaimių padarytą žalą. Visos su įmonės tipinę veikla nesusijusios pajamos, gautos arbagautinos iš trečiųjų asmenų, priskiriamos prie kitos veiklos pajamų,išskirus tas, kurios priskirtinos finansinei, investicinei ar neiprastineiveiklai.
4.2. Pajamų pripažinimas • Pajamos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu, t.y. apskaitoje registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą. • Pajamomis laikomas tik įmonės ekonominės naudos padidėjimas. Pajamomis nepripažįstamos trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos, taip pat pridėtinės vertės mokestis, kadangi tai nėra įmonės gaunama ekonominė nauda ir šios sumos nedidina nuosavo kapitalo.Kad parduotos produkcijos ar atliktų paslaugų pajamos būtų pripažintos uždirbtomis, turi būti įvykdytos šios sąlygos: 1. Prekių pardavimo pajamos turi būti pripažįstamos, registruojamosapskaitoje ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje tuomet, kai prekės yraparduotos, o pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. 2. Prekės laikomos parduotomis, kai yra įvykdytos visos šios sąlygos: 2.1. Įmonė pardavėja yra perdavusi riziką, susijusią su parduotomisprekėmis, taip pat ir šių prekių nuosavybės teikiamą naudą; 2.2. Įmonė pardavėja nebevaldo ir nebekontroliuoja parduotų prekių; 2.3. Tikėtina, kad su prekių pardavimo sandoriu susijusi ekonominėnauda bus gauta ir galima patikimai įvertinti jos dydį; 2.4. Sąnaudos, susijusios su prekių pardavimo sandoriu, gali būtipatikimai įvertintos. 3. Rizikos perdavimu laikomas momentas, kada pardavėjas ima nebevaldytiir nebekontroliuoti prekių, o pirkėjas tampa atsakingas už prekes ir perimaprekių nuosavybės teikiamą naudą. Šis momentas (2 punkto 1 dalis)aptariamas pirkimo(pardavimo sutartyje. Paprastai rizika perduodama kartusu nuosavybės teise į parduotas prekes, tačiau rizikos perdavimas galinesutapti su nuosavybės teisių perdavimo momentu. 4. Jeigu įmonė neperduoda rizikos, susijusios su parduodamomisprekėmis, sandoris nelaikomas pardavimu ir pajamos nepripažįstamos,pavyzdžiui, kai išsiųstos ar atsiimtos prekės nevisiškai sukomplektuotos arparuoštos naudoti ir tai yra svarbi dar nebaigtos vykdyti sutarties dalis,jeigu sutartyje taip numatyta; pirkimo(pardavimo sutartyje numatytossąlygos, kurioms esant pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį, todėl įmonėnegarantuota, kad gaus sutartyje numatytas sumas; pajamų gavimas priklausonuo pirkėjo pajamų, kurias jis gaus pardavęs nupirktas prekes. 5. Jeigu įmonė perduoda riziką, susijusią su parduodamomis prekėmis,tai laikoma pirkimo – pardavimo sandoriu ir pajamos pripažįstamos, jei yraįvykdytos 2 punkte nurodytos sąlygos, (pavyzdžiui, pardavėjas pasilikoteisę atsiimti prekes, jeigu pirkėjas už jas iki galo neatsiskaito, tačiautos prekės vis tiek laikomos parduotomis, kadangi rizika yra perduota). 6. Pajamos pripažįstamos tik tais atvejais, kai tikimasi (2 punkto 3dalis), kad pardavus prekes bus gauta ekonominės naudos. Tam tikraisatvejais tokia tikimybė neatsiranda tol, kol negaunami pinigai arba kolneišnyksta abejonės (pavyzdžiui, gali būti neaišku, ar užsienio vyriausybėsuteiks leidimą pervesti sumas, uždirbtas užsienio šalyje, tačiau jei toksleidimas gaunamas, abejonės išnyksta ir pajamos pripažįstamos). Tačiaujeigu kyla abejonių, ar bus gauta jau į pajamas įtraukta suma, tuomet skolųsuma, kurios nebesitikima gauti, įtraukiama į ataskaitinio laikotarpiosąnaudas, neatsižvelgiant į tai, kurį laikotarpį (ankstesnį ar ataskaitinį)pajamos buvo pripažintos. 7. Pagal palyginimo principą pajamos ir sąnaudos, susijusios su tuo
pačiu sandoriu, turi būti pripažįstamos tą patį ataskaitinį laikotarpį.Sąnaudos pripažįstamos tuomet, kai jos uždirba atitinkamas pajamas. Tačiaupajamos negali būti pripažintos, jeigu negalima patikimai įvertintisąnaudų. Tokiomis aplinkybėmis visos už parduotas prekes jau gautos sumosyra pripažįstamos įsipareigojimais arba būsimų laikotarpių pajamomis.4. Įmonės UAB “Aipetra” pajamų ir sąnaudų nustatymas 5.1. Įmonės pajamų apskaita Pagrindinė įmonės veikla — didmeninė prekyba santechnikos prekėmis beisantechnikos darbai. Ataskaitinis laikotarpis – nuo 2003m. sausio 01 d. iki 2003m. gruodžio31 d. Atskaitomybė parengta pagal LR buhalterinės apskaitos pagrindųįstatymą, pagal LR pelno mokesčio įstatymą bei kitus įmonės veikląreglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Pajamos įmonėje pripažistamos išrašius PVM Sąskaitą-Faktūrą (žiūrėtilentelę 5.1.), kur suma be PVM bus pajamos. 5.1-1 lentelė. Pardavimo pajamos PVM Sąskaita-faktūra Serija LECNr. 2274140|Data: 2004m. balandžio mėn. 15| | | | | ||d. | | | | | || | | | | | | ||Tiekėjas:UAB “AIPETRA”; Rinktinės 38 |Pirkėjas: UAB “Almutė” ||D,Vilnius | ||įmonės kodas/PVM 2447828/11 | | | | | ||AB”Vilniaus bankas” Vilniaus | | |įmonės kodas 2273866 ||fil. | | | ||a.s. LT817044060001278458;b.k. | | | | ||70440; | | | | ||Rejestro NR.AB98-581; Tel/faks| | | | | ||2757819 | | | | | ||Eil|Pavadinimas |Mato |Kiekis |Kaina su|Kaina be|Suma ||. | | | | | | ||Nr.| |vnt. | |PVM |PVM | ||1 |Wc bakelis aukštai kab |vnt. |5 |55,00 |46,6102 |233,05 ||2 |Maišytuvas virtuvinis |vnt. |5 |18,00 |15,2542 |76,27 ||3 |Maišytuvas virtuvinis |vnt. |3 |24,00 |20,3390 |61,02 || |Ru-10 Croce | | | | | ||4 |Galvutė 551 |vnt. |20 |5,00 |4,2373 |84,75 ||5 |Vandens žarna 0,80 m. |vnt. |9 |7,00 |5,9322 |53,39 ||6 |Sifonas kriauklei 1 1/4*1 |vnt. |2 |12,00 |10,1695 |20,34 || |1/4 | | | | | ||7 |Juosta santechninė |vnt. |3 |2,00 |1,6949 |5,08 || |Iš viso: | | | | |533,91 || |PVM 18% | | | | |96,10 || |Bendra suma: | | | | |630,01 ||Suma žodžiais: Šeši šimtai trisdešimt. 01 ct. | | ||Prekės lieka UAB”Aipetra”nuosavybe iki sąskaitos apmokėjimo; Mokėjimo ||terminas 30d. || | | | | | | ||Išrašė: buhalterės pavaduotoja Irena Stefanovič | | | ||Gavo : | | | | | |
Po to yra daroma sąskaitų korespondencija (žiūrėti 5.1-2.lentelę)5.1-2 lentelė. Pardavimų sąskaitų korespondencija PARDAVIMAI (SUMINĖ) 2004 04 01 – 2004 04 30|Sąskaita | | | |Debetas |Kredita|| | | | | |s ||2004 |Prekės perpardavimui |0,00 |358,57 ||6004 |Prekių perpardavimui |358,57 |0,00 || |savikaina | | ||2001 |Pirkėjų | |630,01 |0,00 || |skolos | | | ||470101 |Mokėtinas PVM| |0,00 |96,10 ||5004 |Prekių pardavimų pajamos|0,00 |533,91 || | |viso už periodą: |988,58 |988,58 |
Kiekviena operacija fiksuojama Bendrajame žurnale, kuriame visosatliktos ūkinės operacijos registruojamos chronologiškai. Bendrasis, arbaūkinių operacijų registravimo žurnalas naudojamas visoms operacijomsnepriklausomai nuo jų rūšies fiksuoti. Čia tai pat nurodomos irkoresponduojamosios sąskaitos. Vėliau duomenys iš Bendrojo žurnaloperkeliami į sisteminį registrą – Didžiosios knygos sąskaitas. Joseduomenys sisteminami ir kaupiami, o ataskaitinio laikotarpio pabaigojenaudojami sudarant atskaitomybę. Įmonės finansinę atskaitomybę sudarobalansas, pelno (nuostolio) ir pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos,finansinės būklės pakitimų ataskaita ir paaiškinamasis raštas. Pardavimų žurnalas (žiūrėti lentelę 5.1.3.) 5.1-3 lentelė. Pardavimų žurnalas|UAB “AIPETRA”, KODAS 2447828/11 ||Rinktinės 38 D, Vilnius, Lietuva || ||PAEDAVIMŲ ŽRNALAS (LITAIS) ||2004 04 01-2004 04 30 ||OP.NUM|DOKUMENTAS |DATA |SUMA BE PVM |PVM |VISO SU PVM ||. | | | | | ||(0160 PAR 4) | | | | ||ALMUTĖ|UAB “ALMUTĖ”| | | | ||- | | | | | || |6251 2274140|2004 04 |533,91 |96,10 |630,01 || | |15 | | | || | |VISO: |533,91 |96,10 |630,01 || | |VISO: |533,91 |96,10 |630,01 |
Įmonės atsargų apskaita vedama Fifo metodu, pastoviai apskaitomosatsargos. 5.2. Sąnaudų apskaita įmonėje Automobilių remonto sąnaudos nurašomos pagal aktą kurį tvirtina įmonėsvadovas, jei detalės buvo perkamos su PVM Sąskaitą-Faktūrą ir patys įmonėsdarbuotojai atliko remontą. Nuomos, ryšio sąnaudos nurašomos kai gaunamos PVM Sąskaitos-faktūros,nes jos išrašomos už jau atliktas paslaugas. Draudimo sąnaudos nurašomos metų bėgyje kai sumokama už draudimą, ometams pasibaigus koreguojama būsimų laikotarpių sąnaudų sąskaitoje. Mokesčių sąnaudos pripažįstamos apskaitos laikotarpio pabaigoje(pvz.Lentelė 5.2-1) 5.2-1 lentelė. Kelių mokestis KITOS OPERACIJOS (SUMINĖ) 2004 03 01 – 2004 03 31|Sąskait| | | |Debeta|Kreditas ||a | | | |s | ||6243 |Kelių mokesčiai | |504,92|0,00 ||4704 |Mokėtinas kelių | |0,00 |504,92 || |mokestis | | | || | | | | | || | |viso už | |504,92|504,92 || | |periodą: | | | |
Banko paslaugų sąnaudos nurašomos iš banko sąskaitos išrašų. Kitos smulkios sąnaudos nurašomos iš karto gavus PVM Sąskaitą-faktūrą. Atlyginimų sąnaudų skaičiavimui naudojama sąskaitų korespondencija(pvz.Lentelė 5.2-2). 5.2-2 lentelė. Atlyginimų skaičiavimas| | |ATLYGINIMŲ | | || | |SKAIČIAVIMAS | | || | |2004 03 01-2004 03 | | || | |31 | | || | | | | ||OP.NUM. |DOKUMENTA|OPERACIJOS | |TIPAS ||OP.DATA |S |PAVADINIMAS | |VAL. ||PP-pagrindinis | | | | ||padalinys | | | | ||34 | |ATLYGINIMŲ | |Atl.li||2004 03 31 | |SKAIČIAVIMAS | |t. ||ATLYGINIMŲ |61141 – |Darbo užmokestis |9893,99|0,00 ||SKAIČIAVIMAS | | | | ||ATLYGINIMŲ |4711 – |Mokėtinas darbo |0,00 |743,43||SKAIČIAVIMAS | |užmokestis | | ||ATLYGINIMŲ |47031 – |Pajamų moketis |0,00 |1896,5||SKAIČIAVIMAS | |dabuot. | |3 ||ATLYGINIMŲ |4724 – |3 % sodrai |0,00 |296,82||SKAIČIAVIMAS | |(apdraustųjų) | | ||ATLYGINIMŲ |4711 – |Mokėtinas darbo |0,00 |6957,2||SKAIČIAVIMAS | |užmokestis | |1 ||ATLYGINIMŲ |61142 – |Socdraudimas |3067,15|0,00 ||SKAIČIAVIMAS | | | | ||ATLYGINIMŲ |4725 – |31 % sodrai |0,00 |3067,1||SKAIČIAVIMAS | | | |5 ||ATLYGINIMŲ |6245 – |Garantinio fondo |19,79 |0,00 ||SKAIČIAVIMAS | |mokestis | | ||ATLYGINIMŲ |4705 – |Mokėtinas |0,00 |19,79 ||SKAIČIAVIMAS | |garantinio fodo | | || | |mok. | | || | |Viso pagal žurnalą:|12980,9|12980,|| | | |3 |93 |
Kuro sąnaudos nurašomos pagal sunaudoto kuro nurašymo aktą, kurį pildoautomobilį naudojantis darbuotojas ir tvirtina įmonės vadovas pagalkelionės lape nurodytus kilometrui sunaudotus degalus. Bendrovės apskaita tvarkoma ir atskaitomybė sudaroma pagal pajamų irsąnaudų kaupimo principą. Pajamų apskaitai sąskaitų plane yra skirta 5klasė, o sąnaudų 6 klasė. Nurodymuose dėl sąskaitų plano naudojimo yranurodyta, kad 5 klasės sąskaitos, jas uždarant, koresponduoja su 39sąskaita pajamų ir sąnaudų suvestinė. Analogiška metodika yra ir dėl 6klasės sąskaitų taikymo – jas uždarant 6 klasės sąskaitos koresponduoja su39 sąskaita.
5.3. Įmonės veiklos pelningumas Tiekiant santechnikos prekes, bendrovės pagrindines sąnaudas sudarė:darbo užmokestis, išlaidos energijai ir kurui pirkti, ilgalaikiam turtuiatnaujinti, kitų organizacijų paslaugoms apmokėti, mokesčiams sumokėti ir
kt. Didžiausias sąnaudas 2003m. sudarė: žiūrėti 5.3-1 pav.[pic] 5.3-1 pav. Didžiausios sąnaudos 2003m. Pagrindinės įmonės UAB „Aipetra“ pajamos yra gaunamos iš santechninėsįrangos pardavimo, ir tik kokį trečdalį pajamų sudaro santechnikos darbai.Įmonės prekių likučiai didėja proporcingai didėjančiai apyvartai. Jie yrakaupiami, kad laiku būtų patenkinti pirkėjų užsakymai. Įmonės pajamos pastoviai didėja, ir tai matyti iš žemiau pateiktųskaičių:žiūrėti 5.3-1 lentelę.
5.3-1 lentelė. Pajamų dydis 2001-2003m. tūkst.lt|2001 m. I ketv. |211 tūkst.lt ||2001 m. II ketv. |327 tūkst.lt ||2001 m. III ketv. |363 tūkst.lt ||2001 m. IV ketv. |437 tūkst.lt ||2002 m. I ketv. |466 tūkst.lt ||2002 m. II ketv. |405 tūkst.lt ||2002 m. III ketv. |538 tūkst.lt ||2002 m. IV ketv. |563 tūkst.lt ||2003 m. I ketv. |400 tūkst.lt ||2003 m. II ketv. |584 tūkst.lt ||2003 m. III ketv. |523 tūkst.lt ||2003 m. IV ketv. |553 tūkst.lt |
Santechnikos prekių prekyboje yra sezoniškumas, todėl I ketv. apyvartapaprastai būna mažesnė. Žemiau pateikoje ataskaitoje matome penkių metų įmonės veiklospelningumą. 5.3-2 lentelė. Įmonės veiklos pelningumas 1999-2003m. procentais|Metai |Pajamos |Pelnas prieš |Pelningumas || | |apmokestinimą | ||1999 m. |407 tūkst.lt |17,2 tūkst.lt |4,2 % ||2000 m. |932 tūkst.lt |25.1 tūkst.lt |2.7 % ||2001 m. |1332 tūkst.lt |36.2 tūkst.lt |2.7 % ||2002 m. |1953 tūkst.lt |88.5 tūkst.lt |4.5 % ||2003 m. |2060 tūkst.lt |205.4 tūkst.lt |10.0 % |
6. Pajamų ir išlaidų informacijos analizė bei apdorojimas 6.1. Įmonės finansinė alnalizės pagrindai Finansinė analizė – Ar ši veikla bus pelninga? Finansinė analizė nustato,ar iš verslo gautos pajamos padengia išlaidas. Čia paprastai taikomatrumpalaikė likvidumo ir pradinio kapitalo kaštų analizė, taip pat irilgalaikė paskolų, einamųjų kaštų ir pajamų analizė. Ūkinės operacijos analizuojamos vadovaujantis pirminiais dokumentai, poto jos fiksuojamos žurnaluose ir pasibaigūs mėnesiui duomenys perkeliami įsąskaitas. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje kai kurių sąskaitų duomenyskoreguojami parengiant darbinę atskaitomybės lentelę, uždaromosataskaitinio laikotarpio sąskaitos ir parengiama finansinė atskaitomybė. Įmonės valdymui, analizei, kontrolei savininkams ir valstybei reikalingafinansinė atskaitomybė. Tai dokumentų rikinys, kuriame pateikiamaapskaitinė informacija, apibūdinanti įmonės finansinę būklę tam tikraidatai. Atskaitomybė turi būti patikima, ir teisingai bei tiksliaiatspindėti imonės būklę. Metinės finansinės atskaitomybės sudėtis
ATASKAITOS PAAIŠKINAMASIS RAŠTAS
Balansas Bendrosios pastabos
Pelno (nuostolio) ataskaita Pažymos su pastabomis
Pelno (nuostolio)paskirstymo Ataskaita Pinigų srautų ataskaitaPastabos 6.1 pav. Metinės finansinė atskaitomybė Finansinės atskaitomybės duomenys suteikia daug vertingos infimacijosapie įmonę. Pvz., savninkai visada domisi verslo eiga ir jiems svarbifinanasinių ataskaitų informacija, vadybininkai domisi įmonės kapitalo be iturto didinimu, dividendų mokėjimu. Mokesčių inspekcija nori gauti žiniųapie įmonės gaunamas pajamas, pelna ar nuostolius. Investorius irkreditorius domina konkrečios įmonės finansinės ataskaitos dėl galimoinvestavimo ar kredito jai suteikimo. Finansinės ataskaitos yra finansinės analizės šaltinis, todėl naudojantisšią informaciją reikėtų suvokti finansinių ataskaitų tarpusavio ryšį,kadangi kiekvianas atskaitomybės rodiklis gali būti traktuojamas savaip.Kiekviena finansinė ataskaita pateikia informaciją apie įmonę vis kituaspektu. Balansas rodo, kiek įmonė turi turto ir kam tas turtas priklauso tamtikrai datai. Pelno(nuostolio) ataskaitoje pateikiami duomenys apie įmonėsturto naudojimo efektyvumą, jos jos ataskaitinio laikotarpio ūkininkavimorezultatas. Ataskaitą sudaro tokie rodykliai: pajamos, kurias įmonė uždirboper nurodytą laikotarpį; sąnaudos, patirtos įmonės pajamoms uždirbti;gautas rezultatas pelnas arba nuostolis. Pinigų srautų ataskaita paaiškinabalanso pakitimus lyginant tam tikro periodo pabaigą su jos pradžia. 6.2. Įmonių informacinės sistemos Informacijos kompiuterizuoto apdorojimo ir duomenų tvarkymo būdas, kartuir kompiuterizuotų informacinių sistemų kūrimo tikslingumas daug priklausonuo informacijos apdorojimo technolodijų. Vienu atveju gali geriausiaitikti centralizuotas informacijos (duomenų) apdorojimas, kitudecentralizuotas, dar kitais išskirstytas. Tokia informacinė sistema galitūrėti posistemius, atskiras informacines sistemas, kuriuose naudojamosskirtingos informacijos apdorojimo technologijos, gali tūrėti atskiras irkelias tarpusavyje susietas duomenų bazes. Pasiruošimo verslui projektavimo rezultatatai daug priklauso nuo priimamųsprendimų, o pastarieji sąlygojami informacijos ir informacijos srautų.Todėl informacijos srautų formavimasir tvarkymas tampa nuolatineinformacine veikla, skirta aprūpinti valdymo personalą informaciniaisištekliais. Informacinės veiklos tikslas-rinkti, kaupti ir apdoroti daugpirminės informacijos, dažnai keisti anksčiau suformuotą ir laikomąpaskesniam vartotojui. 6.2-1 lentelė. Verslo projektavimo procesas ir jo kompiuterizavimas|Projektavimo |Naudojamos kompiuterizavimo priemonės ||prcesai | ||Projekto rengimo |Tinklinių planų sudarymo ir parametrų ||darbų planavimas |vertinimo: ||ir valdymas |projektų valdymo sistemos; || |planų vertinimo taikomosios programos. ||Verslo plano dalių|Geriausių sprendimo ieškojimoir vertinimo: ||rengimas |gamybos programos optimizavimo; || |Išdėstimo (vėžimo) optimizavimo; || |Sprendimų alternatyvų vertinimo; || |Finansinių rodiklių vertinimo: || |universaliomis priemonėmis (EXCEL ir pan); || |specialiomis analizės ir modeliavimo || |priemonėmis; Kitos || |programinės priemonės. |
Šaltinis: Simanauskas L. Informacijos sistemos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidikla, 2000. Apimtis 290 p. Apskaita (transakcijų apdorojimas). Tai sistema, realizuojantikasdieninių organizacijos veiklai būdingų operacijų atlikimą, struktūra
parodyyta 6.2-2 pav. Ji skirta apskaitos operacijoms kompiuterizuoti.Atsižvelgiant į įmonės gamybinę veilą, ši sistema susideda iš žaliavų ,turto, finansų, darbo užmokesčio, produkcijos ir kitų apskaitos posistemiųir leidžia realizuotatitinkamas įmonės funkcijas. [pic] 6.2-2 pav. Apskaitos informacinė sistema Šaltinis: Simanauskas L. Informacijos sistemos. Vilnius: Vilniausuniversiteto leidikla, 2000. Apimtis 290 p. Į atskirą informacinių sistemų grupę galima išskirti tas, kurios skirtosapskaitos funkcijoms kompiuterizuoti. Jos vadinamos kompiuterinėsbuhalterinės apskaitos sistemos. Lietuvoje rengiamos ir naudojamosapskaitos sistemos: APSKAITA, APSKAITA II, APSKAITA III (sukūrėUAB„Labis“), BALANSAS (Rivilė), SAIKAS (Saikas), FINVALDA, ALGA (Finansųvaldymo sistemos). Ryškiausios ir plačiausiai žinomos yra iš kitur atvežtoskmpiuterinės valdymo ir apskaitos sistemos SCALA IR NAVISION. Įmonėje UAB “Aipetra” yra naudojama Buhalterinės apskaitos sistema“FINVALDA” – pilnai integruota, modulinė, daugiavartotojiška didelėmislankstumo bei priderinamumo galimybėmis, t.y. ji lengvai pritaikoma priegaliojančių įstatymų bei konkretaus apskaitos modelio. Ji leidžia visiškailaisvai organizuoti apskaitos procesą įmonėje.Pagrindinės apskaitossistemos “FINVALDA” savybės ir galimybės: Plačios informacijos pateikimo formų galimybės, integracija su MS Officeir kitomis priemonėmis. Aktualią informaciją galite gauti jums patogiupavidalu, t.y. lenteles, grafikus, arba eksportuoti į Microsoft Excel,Microsoft Word, Adobe Acrobat Reader, HTML, XML, Lotus, į tekstiniusfailus, per ODBC jungtį į ORACLE, Microsoft Acces, Sybase ir kt..Duomenųsąrašuose, kuriuos matome ekrane, galima sukeisti stulpelius vietomis,“iškirpti”, perkelti, įterpti tam tikrą informaciją, surūšiuoti,sugrupuoti, susumuoti ir gautą rezultatą atsispausdinti lentelės argrafiniu pavidalu arba eksportuoti į aukščiau minėtas aplinkas.Išspausdintų ataskaitų kiekviename puslapyje matosi ir filtro sąlygos. Tailabai informatyvu, nes kiekvienu konkrečiu atveju labai aiškiai matosi,kokia informacija yra atspausdinta. Plačios analizės galimybės. Informaciją galima analizuoti bet kokiaisvartotojui aktualiais pjūviais – pagal pajamų/išlaidų centrus, projektus,objektus. Objektai gali būti 4 lygių. Juos dar galima apjungti į grupes.Galima atsispausdinti reikalingą ataskaitą (pvz. pelno, didžiąją knygą)pagal kiekvieną objektą ar jų grupę.6.3. Informacijos srautai
Valdymo sprendimų darymas yra informacinis procesas. Visi jo etapai,pradedant tikslų apibrėžimu ir baigiant vykdomų sprendimų kontrole bei jųpasekmių įvertinimu, remiasi informacija ir yra susiję su jos apdorojimu.Nagrinėjant informacijos, duomenų ir žinių organizavimą (gavimą,vaizdavimą, apdorojimą, saugojimą, perdavimą ir naudojimą) valdymo objekte,didžiausias dėmesys skiriamas, galima sakyti, tradiciniams vidiniamsinformacijos srautams, planinei, normatyvinei, apskaitos ir analizėsinformacijai. Labai svarbios yra tokios informacinės problemos, kaipracionalių informacijos srautų formavimas, pagrįstų informacijos poreikiųnustatymas, efektyvus informacijos išteklių naudojimas. Šių problemųsprendimas turi didelę reikšmę verslo vadybos kompiuterizavimui irintelektualizavimui. IS vartotojai privalo žinoti svarbiausias prielaidas,susijusias su informacija ir kompiuteriniu jos apdorojimu, įgalinančiasnuosekliai ir sistemiškai siekti aukšto verslo tikslų įgyvendinimo lygio. Konkreti verslo situacija taip pat apibūdinama tam tikra pasiūlosfunkcija, kuri priklauso ne tik nuo gaminamos prekės ar kitų prekių kainų,bet ir nuo darbo našumo, gamybos veiksnių kainų, gamybinių pajėgumų ribųbei gamintojų skaičiaus. Taigi kiekviena verslo situacija, kaip buvominėta, yra susijusi su apsirūpinimu darbo jėga ir kapitalu, gamybosproceso organizavimu, produkcijos realizavimu, veiklos valdymu irfinansais. Suvedus visus aptartus veiksnius, nusakančius bendrąją verslosituaciją, galima sudaryti verslo (gamybos) sąskaitą, parodytą 6.3-1 pav. [pic] 6.3-1 pav. Verslo (gamybos) sąskaita Šaltinis: Brazaitis Z., Brazaitienė T. Verslo vadybos informacinės sistemos. Vilnius: Pradai, 1998. Apimtis 167 pusl. Informacijos srautai atspindi informacijos judėjimą valdymo objekte irinformacinius vartotojų sprendėjų ryšius, kurie gali būti išreikšti tamtikra forma ir turiniu. Tokius ryšius atskleidžia informacinis pranešimas.Pagal formą tai gali būti paprastasis, specialusis arba kompiuterinisdokumentas, videokadras, įrašas arba įrašų grupė kompiuterio atmintyje(duomenų rinkmenoje). Informacinio pranešimo turinį nusako jo struktūra.Taip informacijos srautai susiejami su duomenų ir žinių struktūromis. Šiųstruktūrų sudarymas yra atskiras ir labai svarbus valdymo sprendimų paramosklausimas, kurio aktualiausi aspektai vartotojo požiūriu yra informacijosklasifikavimas ir kodavimas, duomenų aprašymas, pirminių ir rezultatiniųdokumentų bei videokadrų formų projektavimas. Išvados Vykdant komercinę veiklą, daromos įvairios išlaidos: perkamos prekės(gatavi gaminiai arba medžiagos, žaliavos, pusfabrikačiai) ir mokama užtai tiekėjams, atsiskaitoma su darbuotojais, mokami įvairiausi mokesčiai.Laikui atėjus, reikia grąžinti paimtus kreditus ir tenka kam norspaskolinti arba suteikti paskolas.Visa tai yra įmonės išlaidos. Sąnaudos,susijusios su pajamomis, uždirbtomis per ataskaitinį laikotarpį,pripažįstamos ir įregistruojamos apskaitoje bei pateikiamos metinėjefinansinėje atskaitomybėje nepriklausomai nuo pinigų išleidimo laiko. Pajamos laikomos uždirbtomis, pardavus produkciją (išsiuntus pirkėjui) arprekes arba atliktus darbus ir kai jos atsiranda iš įmonės finansinės arinvesticinės veiklos. Pajamos matuojamos pinigų suma, gauta iš pirkėjų,arba gauto turto ar paslaugų kaina. Remiantis duomenų kaupimo principu,pajamos pripažįstamos ir laikomos uždirbtomis tada, kai prekės parduotos ar
paslaugos atliktos, neatsižvelgiant į tai, ar jos jau klientų apmokėtos, ardar ne. Įplaukos negali būti laikomos pajamomis, kol prekės ar kitosvertybės neperduodamos pirkėjui arba kol neišrašomas tų prekių pardavimo arpirkimo faktą įteisinantis dokumentas. Pajamos registruojamos tada, kai josuždirbamos, o išlaidos – jų susidarymo metu, neatsižvelgiant į pinigųgavimą ir išmokėjimą. Kiekvienos įmonės veiklą sudaro daugybė operacijų, kurių kiekvienas darotam tikrą poveikį veiklos rezultatams ar įmonės turtui bei nuosavybei.Apskaitininkai privalo fiksuoti visas operacijas, keičiančius įmonės turtoir nuosavybės apimtį bei struktūrą, taip pat ir tuos, kurie įmonės turtą arjo struktūrą veikia netiesiogiai (kaip, sakykim, būna už pinigus perkantatsargas), bet per uždirbtas pajamas bei sąnaudas, patiriamas tas pajamasuždirbant. Kiekvienas operacija, susijusi su turtu ar nuosavybėspasikeitimu, turi būti užregistruota valdžios nustatyta tvarka ir privaloapsispindėti metinėje finansinėje atskaitomybėje, taip pat turi būtipateikta įmonės valdytojams. Įrašai analitinių sąskaitų knygose daromi išspecialiųjų žurnalų tuo pat metu, kai įvyksta ūkinės operacijos. Duomenysknygose yra kaupiami kitais aspektais negu specialiuosiuose žurnaluose.Mėnesio pabaigoje duomenys iš pagalbinių registrų – specialiųjų žurnalųperkeliami į Didžiąją knygą, apskaičiuojami šios knygos sąskaitų likučiai,padaromi visi reikiami koreguojantieji ir uždarantieji įrašai. Po tosudaromas bandomasis balansas ir finansinė atskaitomybė. Naudojant kompiuterizuotas sistemas, įvedus bet kokią operaciją galimapanmatyti jos korespondenciją. Sąskaitų likučiai automatiškai perkeliami įDidžiąją knygą. Išlaikoma fundamentalioji apskaitos lygybė. Svarbiausiaskompiuterizavimo privalumas-gerokai sutrumpėja suvestinių dokumentų ruošimociklas, informacinė bazė, sukurta suformavus pirminius dokumentus, teikiapatikimą informaciją vartotojams. Įdiegus kompiuterizuotas sistemas,apskaitininko darbas pasidaro našesnis, gerėja informacijos patikimumas,sutvarkoma rašvedyba, paspartinama dokumentų apyvarta.Todėldarbuotojai galidaugiau laiko skirti ekonominei analizei ir prognozavimui.Informacijos šaltiniai
1. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai Vilnius: Pačiolis, 1997. III leidimas. Apimtis 432 p. 2. Mackevičius J. Valdymo apskaita: koncepcija, metodika, politika Vilnius: TEV, 2003. Apimtis 410 p. 3. Kalčinskas G., Černius G. Apskaitos tvarkymas: nuo pirminių dokumentų iki atskaitomybės.Vilnius: Pačiolis, 1998m. Apimtis 241 p. 4. Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I. Finansų analizė. Kaunas: Technologija, 1998.Apimtis 246 p. 5. Kvedaraitė V. Įmonės finansų valdymas. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1997. Apimtis 63 p. 6. Lydeka Z., Drilingas B. Firmos ekonomikos pagrindai,Vilnius : Pačiolis, 2001. Apimtis 311p. 7. Jakutis A. Ekonomikos nuostatų modeliavimas : monografija, Kaunas : “Smaltijos” l-kla, 2001,Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Apimtis 224 p. 8. Martinkus B., Žičkienė S., V.Žilinskas. Įmonės ekonomika. Šiauliai : ŠU l-kla, 2002. Apimtis 254 p 9. Skominas V. Mikroekonomika. Vilnius : Enciklopedija, 2000 (Kaunas : Spindulys). Apimtis 415, p. 10. Juškevičienė D. Įmonė ir jos išlaidos. Paskaitos konspektas. Apimtis 24 p. http://www.vkk.lt/lt/darbai.html. 11. LR Buhalterinės apskaitos įstatymas Nr.IX-574, V.Ž. Nr.99, 2001 11 06. 12. Simanauskas L. Informacijos sistemos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidikla, 2000. Apimtis 290 p. 13. Brazaitis Z., Brazaitienė T. Verslo vadybos informacinės sistemos. Vilnius: Pradai, 1998. Apimtis 167 pusl.
———————– Namų ūkis
Verslo įmonės
Prekių ir paslaugų rinka
Vyriausybė
Išteklių rinka
Balansas
Dydžioji knyga
Produkcijos apskaita
Darbo užmokesčio apskita
Finansinių operacijų apskaita
Turto apskaita
Žaliavų apskaita
Apskaita (transakcijų apdorojimas)
Kaštai
BK
BKK
BFK
Q
Bendros
i
os
sąnaudos
Kintamosios sąnaudos
Pastovios sąnaudos
Produkcijos vienetai
[pic]
[pic]