PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ ANALIZĖS INFORMACIJA IR JOS APDOROJIMAS

VILNIAUS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS FAKULTETAS

EKONOMINĖS INFORMATIKOS KATEDRA

PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ ANALIZĖS INFORMACIJA IR JOS APDOROJIMAS

Vilnius, 2004

Turinys

Įvadas........................
................3 pusl.

1. Išlaidos ir sąnaudos: pagrindinės sąvokos, klasifikavimo
ypatumai,panašumai ir
skirtumai,......................
................4 pusl.

1. Išlaidų

klasifikavimas..................

........4 pusl.

2. Sąnaudų klasifikavimas.................... 7 pusl.

3. Išlaidų ir sąnaudų panašumai ir

skirtumai...............10 pusl.
2. Ekonominė ir buhalterinė kaštų samprata...............11 pusl.
3. Pinigų cirkuliacija ir išteklių judėjimas ekonomikoje.........13 pusl.
4. Pajamų samprata pripažinimas bei apskaita............ .13 pusl.

4.1 Pajamų samprata ir klasifikavimas............ .13 pusl.

4.2 Pajamų pripažinimas. .................14 pusl.
5. Įmonės UAB “Aipetra” pajamų ir sąnaudų
nustatymas...........16 pusl.

5.1 Įmonės pajamų
apskaita........................
..16 pusl.

5.2 Sąnaudų apskaita
įmonėje.......................
18 pusl.

5.3 Įmonės veiklos
pelningukas.......................
.19 pusl.
6. Pajamų ir išlaidų informacijos analizė bei apdorojimas ......
......20 pusl.

6.1 Imonės finansinės analizės
pagrindai................. ..20 pusl.

6.2 Imonės informacinės
sistemos......................22
pusl.

6.3 Informacijos
srautai.......................
...24 pusl.

Išvados.......................
...............25 pusl.

Informacijos
šltiniai........................
.........27 pusl.

Įvadas

Įmonės veikla yra tikslo nustatymo ir dinamiškas jo siekimo procesas,
todėl vertinant jos veiklą kkaip naudos siekimą, svarbu yra apskaityti
ūkinius finansinius rodiklius ir įvertinti socialines ekonomines sąlygas.
Įvairiapusis veiklos ekonomiškumo ir naudingumo (sau, rinkai ir visai
visuomenei) vertinamas ir kryptingas valdymas organizacinėje sistemoje, kur

gamybinius, finansinius ir kitus procesus veikia vadovai, specialistai ir
aplinka. Darbo sėkmė priklauso nuo tinkamo, savalaikio ir kartu
nebrangaus informacinio aprūpinimo. Todėl ypač svarbu, kad visi įmonės
veiklos procesai būtų fiksuojami ir įforminti dokumentuose, o gautoji
informacija laiku pasiektų įvairaus lygio vadovus.

Šiame darbe analizuosiu pajamų ir išlaidų judėjimą apskaitoje bei
apdorojimą. Buhalterinės apskaitos duomenų judėjimo ciklas yra uždaras:
prasideda ūūkinių operacijų identifikavimu, jų fiksavimu pirminiuose
dokumentuose, ūkinių operacijų grupavimu ir identifikavimu registruose-
žurnaluose ir sąskaituose, sąskaitų koregavimai ir sukireguotų sąskaitų
apyvarta bei likučių apskaičiavimas, finansinės atskaitomybės rengimas,
pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas.

Duomenų kaupimo principas teigia, kad pajamos registruojamos tada, kai
jos uždirbamos, o išlaidos –

jų susidarymo metu, neatsižvelgiant į pinigų
gavimą ir išmokėjimą. Visos pajamos ir sąnaudos pripažįstamos tik pagal
juridiškai galiojančius dokumentus. Taikydami duomenų kaupimo bei pajamų ir
sąnaudų palyginimo pricipus, ataskaitinio laikotarpio susiduriame su
būtinybe tiksliai įvertinti uždirbtas pajamas bei tam patirtas sąnaudas.
Šis lyginimas techniškai atliekamas koreguojančiais įrašais, užbaigiant
apskaitos ciklą.

Ūkinės operacijos tūri būti analizuojamos vadovaujantis pirminias
dokumentais, po to jos fiksuojamos fiksuojamos žurnaluose ir pasibaigius
mėnesiui ūkinių operacijų duomenys perkeliami į sąskaitas. Šios sąskaitybs
procedūros atliekamos per visą ataskaitinį laikotarpį.

Taip pat parodysiu informacinių sistemų naudojimą apskaitoje. Norint
kompiuterizuoti apskaitą reikia pakankamai žinoti kompiuterius bei
buhalterinę apskaitą. Siūloma daug įvairių programų, automatizuojančių
atskiras apskaitos srytis. Geriausiai , kai pati įmonė automatizuoja
apskaitą, kadangi automatizuota apskaitos sistema sukurta konkrečiai įmonei
atitinka jos poreikius bei specifiką.

1. Išlaidos ir sąnaudos: pagrindinės sąvokos, klasifikavimo ypatumai,

panašumai ir skirtumai

1.1. Išlaidų klasifikavimas

Išlaidų rūšimi suprantamas verte išreikštas naudingas taam tikros vertybių
rūšies suvartojimas siekiant komercinės veiklos rezultato. Išlaidų pagal
rūšis apskaitomi specialiose išlaidų klasės apskaitos sąskaitose.

Visos išlaidos klasifikuojamos pagal tokius tris pagrindinius požymius:
rūšis (grupes, straipsnius), išlaidas sąlygojančius rodiklius, išlaidų
susidarymo vietą.

Išlaidų skirstymas į rūšis (straipsnius) yra svarbus jų klasifikavimo
požymis. Be to, visos ūkinės veiklos išlaidos sudaro dvi pagrindines
išlaidų grupes:

pirmines arba paprastąsias,

antrines arba kompleksines.

Įmonės pirmines išlaidas galima sugrupuoti į šių straipsnių grupes:

prekių ir paslaugų,

personalo išlaidų (darbo užmokesčio, tvirtų algų, komiso pinigų,
socialinių priemokų),

materialinių sąnaudų (pakavimo, fasavimo medžiagų, kuro, reklamos ir
dekoratyvinių priemonių, šildymo, dujų, vandens, elektros en

nergijos),

kitų įmonių teikiamų paslaugų (nuomos, transporto išlaidų, išlaidų
pagrindinėms ir konsultacinėms tarnyboms, pašto, ryšių, inkasavimo,
paslaugų, apsaugos, draudimo),

amortizacijos ir nurašymų,

komercinės rizikos (prekių nuostolių dėl sugedimo, sunykimo, vagysčių
ir kita),

atskaitymų (įvairių rūšių ir paskirties mokesčių),

palūkanų.

Visas įmonės išlaidas sąlygiškai galima suskirstyti į dvi dalis: į
produkcijos ir veiklos išlaidas.

Į produkcijos išlaidas įeina pačių prekių ir paslaugų vertė (produkcijos
savikaina) ir kitos tiesiogiai su preke susijusios išlaidos:

prekių, medžiagų ir žaliavų pirkimo kaina pagal dokumentus,

pristatymo išlaidos.

Produkcijos išlaidos koreguojamos kiekio ir kainos kompensacijomis,
paruošimo parduoti bei finansinėmis išlaidomis (nuolaidomis, skontais ir
t. t.).

Veiklos išlaidos apima visus likusius įmonės, įskaitant prekių
apdorojimo, realizavimo ir valdymo išlaidas.

Be įmonės pirminių (paprastųjų) išlaidų, kai kurios įmonės (paslaugų,
masinio maitinimo ir pan.) turi nemažų antrinių (kompleksinių) išlaidų.
Šiomis išlaidomis laikomos visos įkainotos vertybės, kurias gamina pati
įmonė. Įmonės vidinė produkcija (savos gamybos produkcija, gamybinio
pobūdžio paslaugos) yra skirta savo komerciniams tikslams siekti. Prie
antrinių išlaidų gali būti priskirtos produkcijos apsaugos, tvarkos
palaikymo, raštvedybos ir kitos išlaidos. Prekybos įmonės, neturinčios
dirbtuvių ir cechų, skirtų savo produkcijai gaminti ir paslaugoms teikti,
atskirai antrinių išlaidų neišskiria ir neapskaito.

Atskirų rūšių išlaidų apskaita vyksta trim pakopom:

nustatomi sąnaudoms prilygintos išlaidos (tikslinės paskirties
sąnaudos arba pagrindinės išlaidos),

nustatomos papildomos išlaidos,

atimamos neutralios sąnaudos, kurių negalima laikyti realiomis

išlaidomis
Kitas išlaidų klasifikavimo kriterijus yra priklausomybė nuo veikiančio
faktoriaus:

pajėgumo išnaudojimo (apyvartumo),

prekybos salės (prekybos ploto) m2,

darbo vietų skaičiaus,

prekių atsargų vertine išraiška,

atlyginimo ir algos,

nuvažiuotų kilometrų, valandų, to
onkilometrių ir t. t. skaičiaus.

Pagrindinė išlaidų dalis susijusi su galutiniais ūkinės komercinės
veiklos rezultatais:

pagamintų ir parduotų prekių kiekiu (arba suma),

suteiktų paslaugų apimtimi.

Ta dalis išlaidų, kuri kinta kintant realizavimo apimčiai, vadinama
sąlygiškai kintama: visa ar pagrindinė darbo užmokesčio dalis, reklamos,
prekių įsigijimo, sandėliavimo, transportavimo ir dalis kitų išlaidų.
Likusi išlaidų dalis yra fiksuoto dydžio ir vadinama sąlygiškai pastovia
(nepriklausoma nuo ūkinės veiklos rezultatų). Prie šių išlaidų priskiriamos
išlaidos, susijusios su įmonės pagrindinių priemonių priežiūra ir
eksploatacija nepriklausomai nuo to, ar šios priemonės naudojamos, ar
nenaudojamos.

Nustatant išlaidas pagal jų susidarymo vietą, bendros išlaidos skaidomos
į individualius ir bendruosius (netiesioginius) kaštus.

Individualios išlaidos nustatomos tiesiogiai, be papildomų
perskaičiavimų.

Bendrosios (netiesioginės) išlaidos susidaro iš formavimosi vietų bei
kitų išlaidų, apskaičiuotų pagal įvairius koeficientus, rodiklius bei
veiksnius. Kiekvienai vietai priskiriamos tos išlaidos arba įkainotų
vertybių sunaudojimas, kurių priežastis yra ši vieta. Atitinkamai pagal
išlaidų susidarymo vietų reikšmę ūkiniame procese jos visos skirstomos į:
pagrindines, pagalbines ir bendrųjų išlaidų susidarymo vietas.

Pagrindinės išlaidų susidarymo vietos dažniausiai duoda ūkinius darbo
rezultatus, todėl jos sutampa su pagrindinėmis veiklos sritimis: savos
produkcijos gamyba, aptarnavimu, realizavimu, tarpininkavimu, paruošomis ir
t. t. Jei ūkinės veiklos rezultatus galima suskirstyti pagal skyrius,
sekcijas, filialus, sandėlius, cechus, dirbtuves, tarnybas, aptarnavimo ir
realizavimo zonas, tai tokios gali būti ir pagrindinės išlaidų susidarymo
vietos.

Pateikiame fiksuotų, kintamųjų ir bendrųjų išlaidų grafiką:

1.1-1 pav. Fiksuotosios, kintamosios ir bendrosios išlaidos

Šaltinis: Skominas V. Mikroekonomika, Vilnius : Enciklopedija, 2000

(Kaunas : Spindulys). Apimtis 41

15 p.
Bendrosios išlaidos apima visas išlaidas, susijusias su sąnaudomis produkto
gamybai. Jos gali būti padalinti į fiksuotas ir kintamas.

Bendrosios išlaidos (BK)=bendrosios fiksuotos išlaidos (BFK)+ bendrosios

kintamosios išlaidos (BKK).

Bendrosios fiksuotos išlaidos nepriklauso nuo gamybos rezultatų dydžio.
Nesvarbu, kiek gaminama produktų vienetų, trumpame laikotarpyje dalis
išlaidų, susijusių su pastoviomis kapitalo sąnaudomis, nekinta.

Bendrosios kintamosios išlaidos .Paprasčiausia savo forma bendrosios
kintamosios išlaidos – tai išlaidos, susijusios su kintamojo veiksnio
sąnaudomis gamybos procese. Kintamosios išlaidos apskaičiuojamos padauginus
kintamojo veiksnio sąnaudų kiekį iš jų kainos. Kadangi kintamojo veiksnio
sąnaudų ribinis produktas nuo atitinkamos ribos mažėja, kintamosios
išlaidos auga didėjančiu laipsniu, didinant gamybos apimtį.”[ Dažniausiai
vartojamų verslo tvarkymo žodžių mokomasis žodynas, 1997, 5, 64]

1.2. Sąnaudų klasifikavimas

Sąnaudos buhalterinės paskaitos įstatyme apibūdinamos kaip ūkio subjekto
ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, turto pardavimo, turto

netekimo, turto vertės sumažėjimo bei įsipareigojimų prisiėmimo per
ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėjo nuosavas kapitalas, išskyrus
tiesioginį jo mažinimą.

Sąnaudų pripažinimo samprata. „Nuo 1994 m. sausio 1 d. Įvedus naująjį
sąskaitų planą ir patvirtinus naujas finansinės atskaitomybės formas (pelno
(nuostolio) ataskaitą, pelno paskirstymo ataskaitą, finansinės būklės
pakitimų (pinigų srautų) ataskaitą bei paaiškinamojo rašto nuostatas ir
t.t.) atsirado būtinybė aiškiai skirti pajamų ir sąnaudų apskaitoje
pripažinimo kategorijas ir tvarką. Metinės finansinės atskaitomybės
sudarymo tvarka bei pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka buvo
patvirtinta Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. Nutarimu Nr. 804.

Yra tam tikros sąnaudų apskaitoje pripažinimo sąlygos:

1. sąnaudomis gali būti pripažinta išlaidų dalis, susijusi su parduotų
prekių (produkcijos) pagaminimu ar paslaugų atlikimu, kadangi sąnaudų
pripažinimo kriterijus – ataskaitinio laikotarpio pajamos, kurias uždirbant
buvo patirtos šios sąnaudos;

2. sąnaudų susidarymas turi būti susijęs su įmonės turto ar kitų įmonių
bei asmenų jai teikiamų paslaugų naudojimu arba įmonės įsiskolinimų ar
įsipareigojimų kitoms įmonėms bei asmenims didėjimu, be to, visi šie
ūkiniai faktai turi būti patikimai įvertinti;

3. jeigu pajamos, susijusios su tam tikrų išteklių naudojimu, bus
uždirbamos per keletą ateinančiųjų ataskaitinių laikotarpių ir dėl to
pajamų bei sąnaudų tarpusavio ryšys gali būti nustatytas tik apytiksliai,
apskaitoje turi būti naudojami netiesioginiai sąnaudų pripažinimo bei jų
registravimo būdai (susidėvėjimas ir amortizacija);

4. per ataskaitinį laikotarpį įmonės padarytos išlaidos gali būti
nedelsiant pripažintos to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, jeigu jų
neįmanoma susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir nenumatoma, kad per
ateinančiuosius ataskaitinius laikotarpius iš šių išlaidų bus galima gauti
pajamų.

Išlaidos, kurių neįmanoma aiškiai susieti su ateinančiųjų laikotarpių
pajamų uždirbimu, negali būti laikomos turtu, todėl šios išlaidos
nedelsiant (tą patį ataskaitinį laikotarpį, kurį buvo padarytos)
priskiriamos prie sąnaudų. Jos laikomos ataskaitinio laikotarpio veiklos
sąnaudomis. Prie jų paprastai priskiriamos pardavimų ir bendrosios bei
administracinės sąnaudos.

Į parduotos produkcijos savikainą taip pat įskaitomos kitos
paskirstomosios sąnaudos, kurių ryšys su pajamomis negali būti tiesiogiai
nustatytas, todėl apskaitoje jos pripažįstamos pagal paskirstymo būdus. Šie
būdai naudojami, kai pajamas dėl resursų naudojimo numatoma gauti per
keletą ataskaitinių laikotarpių (pripažįstant sąnaudas, susijusias su
ilgalaikio materialiojo turto – pastatų, įrengimų ir pan., taip pat
nematerialiojo turto – formavimo sąnaudų, patentų, licencijų, programinės
įrangos ir pan. naudojimu).

Išlaidos, susijusios su visa tipine įmonės veikla per ataskaitinį
laikotarpį nepriklausomai nuo parduotų prekių kiekio ir nepriskiriamos prie
finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų ar netekimų, turi būti
traktuojamos kaip veiklos sąnaudos ir nurodytos pelno (nuostolio) atskaitos
atskirame straipsnyje. Į pagamintos ir parduotos per ataskaitinį laikotarpį
produkcijos savikainos rodiklį neįskaitomos produkcijos pardavimo,
bendrosios ir administracinės išlaidos, patirtos per ataskaitinį
laikotarpį.

Visos šios išlaidos laikomos ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis
ir yra nurodomos to paties laikotarpio pelno ataskaitos atitinkamuose
straipsniuose.

Prie kitos veiklos sąnaudų priskirtinos visos tretiesiems asmenims
sumokėtos arba sumokėtinos sumos, nesusijusios su pagrindine įmonės veikla,
finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis ir netekimais, taip pat savos
statybos sąnaudos.

Prie finansinės veiklos sąnaudų priskiriama valiutų kurso kitimo ir
valiutų konversijos neigiama įtaka, sumokėtos ir mokėtinos (sukauptos)
palūkanos, pirkėjų įsiskolinimų bei kitų skolų įmonei nurašyta
(amortizuota) dalis, taip pat kitos su skolomis susijusios sąnaudos (baudos
ir pan.) ir metinė dalis sąnaudų, susijusių su kapitalo padidėjimu ar
sumažėjimu.

Prie investicinės veiklos sąnaudų priskiriama kitose įmonėse esančių
investicijų vertės sumažėjimas, pagrįstas jų rinkos kainos sumažėjimu arba
įmonių, į kurias buvo investuota, įvykusiu arba numatomu finansinės būklės
pasikeitimu.

Prie netekimų (ypatingųjų praradimų) priskiriami nepriklausomai nuo
valdytojų valios patirti praradimai, susiję su neįprastine įmonės veikla:
pagreitintai nurašoma formavimo savikainos dalis, ilgalaikio ir
trumpalaikio turto ypatingai nurašomos sumos, atidėjimai ypatingiesiems
reikalavimams bei įsipareigojimams padengti, netekimai dėl ilgalaikio turto
perleidimo, nurašytos finansinių investicijų sumos (išskyrus trumpalaikio
finansinio turto sąnaudas), anksčiau kapitalizuotų reorganizavimo išlaidų
(reorganizavimo savikainos) nurašoma metinė dalis ir kiti.

Netekimai nurodomi to ataskaitinio laikotarpio atskaitomybėje, kurį jie
buvo patirti. Netekimai neturi būti siejami nei su pajamomis, uždirbtomis
iš tikslinės įmonės veiklos, nei su pagaute.

Prie pelno mokesčio sąnaudų priskiriamos sumokėtos arba mokėtinos
(sukauptos) pelno mokesčio sumos. Į šį rodiklį įeina ir iš anksto sumokėta
pelno mokesčio suma (pakoreguota išskaitymais iš mokėtinos biudžetui
sumos), išskyrus tą atvejį, kai bendra išankstinių apmokėjimų suma yra
didesnė už nustatytą mokėti mokesčių sumą. Šiuo atveju nurodytoji suma
pateikiama balanso turto dalyje. Pelno mokesčio sąnaudų rodiklis
apskaičiuojamas remiantis kaupimo principu, į šį rodiklį įeina suma, kuria
nustatyti mokėti mokesčiai viršija išankstinius apmokėjimus.

Bendrosios sąnaudos (total cost) – firmos visų pastovių sąnaudų ir visų
kintamų sąnaudų, gaminant tam tikrą produkciją, bendra suma per tam tikrą ,
trumpą laikotarpį.

Bendrosios sąnaudos sąveikauja su bendromis pajamomis, kai nustatomas
pagamintos produkcijos lygis, pagal kurį įmonė pasiekia savo tikslą –
maksimaliai padidina pelną ir sumažina nuostolius.

1.2-1 pav. Bendrosios sąnaudos

Šaltinis: Skominas V. Mikroekonomika. Vilnius : Enciklopedija, 2000

(Kaunas : Spindulys) Apimtis 415 p.

Trumpo laikotarpio bendrųjų sąnaudų kreivė 1 pav. rodo bendrųjų
pastoviųjų sąnaudų ir bendrųjų kintamųjų sąnaudų sumą. Ji yra S formos,
kadangi esant mažai produkcijos apimčiai kintamosios sąnaudos didėja lėtai
(dėl didėjančių pajamų iš kintamųjų gamybos išteklių įtakos), o esant
didelei produkcijos apimčiai, bendrosios kintamosios sąnaudos auga greičiau
(dėl mažėjančių pajamų iš kintamųjų gamybos išteklių įtakos).

Pagal rinkų teoriją įmonė paliks rinką, jeigu per trumpą laikotarpį ji
negalės gauti pakankamai bendrųjų pajamų padengti savo bendrosioms
kintamoms sąnaudoms. Jeigu ji gali gauti pakankamai bendrųjų pajamų
bendrosioms kintamoms sąnaudoms padengti ir įnešti tam tikrą sumą į
bendrąsias pastoviąsias sąnaudas, tuomet ji, net jeigu ir turės nuostolių,
bent trumpą laikotarpį ir toliau gamins. Per ilgą laikotarpį firma turi
gauti pakankamai bendrųjų pajamų bendrosioms kintamoms ir pastovioms

1.3. Išlaidų ir sąnaudų panašumai ir skirtumai

Sąnaudų pripažinimo samprata buvo apibrėžta Vyriausybės nutarime Nr. 804
„Pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka”, tačiau tame nutarime yra
daug dviprasmiškumo. Pvz., 5p. buvo nurodoma: „Sąnaudas, patirtas uždirbant
ataskaitinio laikotarpio pajamas, įmonės turi registruoti apskaitoje ir
pateikti metinėje finansinėje atskaitomybėje pagal duomenų kaupimo ir
pajamų bei sąnaudų palyginimo principus. Tai reiškia, kad ne visos įmonėje
per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos (pinigų išleidimas, turto bei
paslaugų sunaudojimas, taip pat skolų atsiradimas) laikomos sąnaudomis ir
ne visos per ataskaitinį laikotarpį patirtos sąnaudos tiri būti susijusios
su šio laikotarpio išlaidomis.

Norint išvengti klaidų, o tuo pačiu papildomų mokesčių ir baudų,
apskaitos darbuotojams tikslinga atskirti išlaidas nuo sąnaudų. Cituoto 5
p. atskiras tezes, kaip pinigų išleidimas bei paslaugų sunaudojimas,
žinoma, reikėjo suprasti logiškai pagal apskaitos metodiką:

➢ pinigai gali būti išleisti ir atsargų įsigijimui, ir skolų grąžinimui.

Tai nėra sąnaudos. Sąnaudomis jie iš tikrųjų taps tada, kada tos atsargos

bus realizuotos ar bus nurašytos į veiklos sąnaudas bei ilgalaikio turto

gamybai;

➢ paslaugų sunaudojimas, jei tos paslaugos nėra realizuojamos, o

naudojamos gamybos procese, tai jos yra tiktai išlaidos. Sąnaudomis taps

tada, kada jos yra tiesiogiai realizuojamos, arba tada, kada bus

realizuota pagamintoji produkcija.

➢ skolų atsiradimas taip pat iš karto gali netapti sąnaudomis, jei skolos

atsiranda:
1. gaunant paskolą (kreditus),
2. išmokėtinai gaunant prekes ir atsargas;

➢ Skolų atsiradimas gali tapti ir sąnaudomis:

1. Veiklos poreikiams sunaudojami energetiniai resursai,

2. Ryšių paslaugos pagal jų sunaudojimą,

3. Transporto ir kitos paslaugos tiesiogiai panaudotos produkcijos

realizavimui, ilgalaikio turto gamybai ir t.t.

Būtina patikslinti, kas yra sąnaudos ir kas yra išlaidos, turime laikytis
apskaitos metodikos:

• pagal apskaitos metodiką sąnaudos yra apskaitomos 6 klasės

sąskaitose. Tiek išleidžiant pinigus (sumokant palūkanas), tiek

atsirandant skoloms (už ryšių, transporto ir t.t. paslaugas), jei

tie išleisti pinigai ar skolų atsiradimas pagal sąskaitų

korespondencijas yra įrašoma į sąnaudų sąskaitas, tai ir bus

sąnaudos;

• jeigu tie patys išleisti pinigai negali patekti į 6 klasės

sąskaitas, o jais yra padengiamos skolos arba yra sumokamas avansas

tiekėjams, sumokamas avansinis pelno mokestis ir t.t., tai jie nėra

sąnaudos;

• išlaidomis, o ne sąnaudomis taps įsigytų žaliavų ar remonto medžiagų

sunaudojimas gamybiniame procese. Iš gamybos bus užpajamuoja

pagaminta produkcija. Sąnaudomis šiuo atveju ta produkcija taps tik

ją realizavus. Ir šuo atveju tuo pat metu turi būti įvykdyta dar ir

kita sąlyga – pripažintos uždirbtomis realizacinės pajamos.

Ekonominė ir buhalterinė kaštų samprata

Ekonomine prasme kaštų sąvoka siejama su firmos piniginėmis išlaidomis
gamybos ištekliams pirkti.

Verslo požiūriu kaštai – tai einamosios (dabartinės) ir praėjusio
laikotarpio piniginės išlaidos gamybos ištekliams pirkti.

Buhalteriniai kaštai –tai firmos piniginės išlaidos darbo užmokesčiui,
palūkanoms, mokesčiams sumokėti, žaliavoms ir pan.

Ekonominiai kaštai suvokiami kaip alternatyvūs kaštai, nes jų dydis
nustatomas atsižvelgiant į geriausias išteklių panaudojimo galimybes, t.y.
į tokias alternatyvas, kurios teikia jų savininkams didžiausias pajamas.
Alternatyvūs kaštai apskaičiuojami prie esamų kaštų pridėjus prarastas
pajamas, kurias būtų galima gauti turimus išteklius panaudojus geriausiu
būdu.

Kad geriau suprastume ekonominių ir buhalterinių kaštų skirtumus
paanalizuokime pavyzdį. Kaštų ir pajamų įvertinimas (tūkst. Lt), žiūrėti
lentele 2.-1. Čia analizuojama verslininko, turinčio parduotuvę, kaštai.
2.1 lentelė. Kaštų ir pajamų įvertinimas
|Buhalteriniu požiūriu |Ekonominiu požiūriu |
|Bendrosios pajamos |Bendros ios pajamos |
|100 |100 |
|Buhalteriniai kaštai (aiškūs kaštai) |Aiškūs kaštai |
|20 |20 |
|Darbas |Darbas |
|4 |4 |
|Įrengimų nuoma |Įrengimų nuoma |
|10 |10 |
|Žaliavos |Žaliavos |
|6 |6 |
| |Numanomieji kaštai |
| |50 |
| |Verslinininko atlyginimas |
| |Palūkanos |
| |18 |
| |Renta |
| |20 |
| |Ekonominiai kaštai |
| |70 |
|Buhalterinis pelnas |Buhalterinis pelnas |
|80 |30 |

Šaltinis: Juškevičienė D. Įmonė ir jos išlaidos. Paskaitos konspektas.

Apimtis 24 p.
2.1 pav. Kaštų ir pajamų įvertinimas buhalteriniu požiūriu
Šaltinis: Juškevičienė D. Įmonė ir jos išlaidos. Paskaitos konspektas.
Apimtis 24 p. http://www.vkk.lt/lt/darbai.html

2. 2 pav. Kaštų ir pajamų įvertinimas ekonominiu požiūriu.

Šaltinis: Juškevičienė D. Įmonė ir jos išlaidos. Paskaitos

konspektas. Apimtis 24 p. http://www.vkk.lt/lt/darbai.html

Parduotuvės pajamų ir išlaidų analizė buhalteriniu požiūriu rodo, kad
verslininkas yra pelningas. Gaudamas 100 tūkst. Litų pajamų ir išleisdamas
20 tūkst. Litų, verslininkas gauna 80 tūkst.litų buhalterinį pelną.

1. Pinigų cirkuliacija ir išteklių judėjimas ekonomikoje

Mainų lygtis:

[pic]

M – cirkuliacijoje esantis pinigų kiekis

V – pinigų cirkuliacijos kiekis

P – kainų lygis

Y – realus gamybos apimties lygis

Išlaidos Piniginės pajamos

Ištekliai Žemė, darbas, kapitalas

Išlaidos Ištekliai

Paslaugos, prekė Paslaugos

Mokesčiai

Mokesčiai

3.1 pav. Pinigų ir išteklių cirkuliacijos schema
Šaltinis: Kvedaraitė V. Įmonės finansų valdymas. Vilnius: Lietuvos
informacijos institutas, 1997. Apimtis 63 p.
Šioje schemoje vyriausybė – tai visos valstybinės institucijos, kurios yra
išlaikomos ir mokesčių mokėtojų pinigų.

4. Pajamų klasifikavimas bei pripažinimas

1. Pajamų samprata ir klasifikavimas

Pajamos laikomos uždirbtomis, pardavus produkciją (išsiuntus pirkėjui)
ar prekes arba atliktus darbus ir kai jos atsiranda iš įmonės finansinės ar
investicinės veiklos. Pajamos matuojamos pinigų suma, gauta iš pirkėjų,
arba gauto turto ar paslaugų kaina. Remiantis duomenų kaupimo principu,
pajamos pripažįstamos ir laikomos uždirbtomis tada, kai prekės parduotos ar
paslaugos atliktos, neatsižvelgiant į tai, ar jos jau klientų apmokėtos, ar
dar ne. Įplaukos negali būti laikomos pajamomis, kol prekės ar kitos
vertybės neperduodamos pirkėjui arba kol neišrašomas tų prekių pardavimo ar
pirkimo faktą įteisinantis dokumentas.

Patirtomis sąnaudomis laikoma – sunaudotas turtas bei suteiktų
paslaugų ar įsipareigojimų tiekėjams (rangovams) išlaidos, susijusios su
ataskaitiniu laikotarpiu uždirbtomis pajamomis. Pinigai ar kitas turtas,
išleistas neuždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamų, vadinamas
išlaidomis.
Kai įmonės veikla yra sėkminga – jai pavyksta parduoti produkciją ar
suteikti vartotojams paslaugas ir gauti pelną – dalis pelno naudojama
veiklai tęsti ir plėsti.
Pajamų klasifikavimas:

Didžąją prekybos įmonės pajamų dalį sudaro pardavimo pajamos, kurioms
priskiriamos visos gautos pinigų sumos, kitoks turtas, taip pat ir pirkėjų
įsipreigojimai sumokėti, susiję su parduotomis per ataskaitinį laikotarpį
prkėmis.

Finansinės veiklos pajamoms priskiriamos palūkanos už finansinėse
investicijuose laikomą turtą, gautos baudos bei delspinigai už
atsiskaitimus nelaiku, valiutos perkainojimo teigiama įtaka, pelnas, gautas
ilgalaikiais tikslais superkant akcijas, ir kitos panašios pajamos.

Prie investicinės veiklos pajamų priskiriamos visos pajamos, gaunamos
iš įmonės investicijų kituose įmonėse, pavyzdžiui, dividendai už kitų
įmonių akcijas.

Prie neįpratinės veiklos pajamų (pagautės) priskiramos visos iš
neiprastinės įmonės veiklos gautos netikėtos pajamos, pavyzdžiui, draudimo
kompanijų kompensacijos įmonei už stichinių nelaimių padarytą žalą.

Visos su įmonės tipinę veikla nesusijusios pajamos, gautos arba
gautinos iš trečiųjų asmenų, priskiriamos prie kitos veiklos pajamų,
išskirus tas, kurios priskirtinos finansinei, investicinei ar neiprastinei
veiklai.

4.2. Pajamų pripažinimas

• Pajamos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu, t.y. apskaitoje

registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą.

• Pajamomis laikomas tik įmonės ekonominės naudos padidėjimas. Pajamomis

nepripažįstamos trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos, taip pat

pridėtinės vertės mokestis, kadangi tai nėra įmonės gaunama ekonominė

nauda ir šios sumos nedidina nuosavo kapitalo.
Kad parduotos produkcijos ar atliktų paslaugų pajamos būtų pripažintos

uždirbtomis, turi būti įvykdytos šios sąlygos:

1. Prekių pardavimo pajamos turi būti pripažįstamos, registruojamos
apskaitoje ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje tuomet, kai prekės yra
parduotos, o pajamų suma gali būti patikimai įvertinta.

2. Prekės laikomos parduotomis, kai yra įvykdytos visos šios sąlygos:

2.1. Įmonė pardavėja yra perdavusi riziką, susijusią su parduotomis
prekėmis, taip pat ir šių prekių nuosavybės teikiamą naudą;

2.2. Įmonė pardavėja nebevaldo ir nebekontroliuoja parduotų prekių;

2.3. Tikėtina, kad su prekių pardavimo sandoriu susijusi ekonominė
nauda bus gauta ir galima patikimai įvertinti jos dydį;

2.4. Sąnaudos, susijusios su prekių pardavimo sandoriu, gali būti
patikimai įvertintos.

3. Rizikos perdavimu laikomas momentas, kada pardavėjas ima nebevaldyti
ir nebekontroliuoti prekių, o pirkėjas tampa atsakingas už prekes ir perima
prekių nuosavybės teikiamą naudą. Šis momentas (2 punkto 1 dalis)
aptariamas pirkimo(pardavimo sutartyje. Paprastai rizika perduodama kartu
su nuosavybės teise į parduotas prekes, tačiau rizikos perdavimas gali
nesutapti su nuosavybės teisių perdavimo momentu.

4. Jeigu įmonė neperduoda rizikos, susijusios su parduodamomis
prekėmis, sandoris nelaikomas pardavimu ir pajamos nepripažįstamos,
pavyzdžiui, kai išsiųstos ar atsiimtos prekės nevisiškai sukomplektuotos ar
paruoštos naudoti ir tai yra svarbi dar nebaigtos vykdyti sutarties dalis,
jeigu sutartyje taip numatyta; pirkimo(pardavimo sutartyje numatytos
sąlygos, kurioms esant pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį, todėl įmonė
negarantuota, kad gaus sutartyje numatytas sumas; pajamų gavimas priklauso
nuo pirkėjo pajamų, kurias jis gaus pardavęs nupirktas prekes.

5. Jeigu įmonė perduoda riziką, susijusią su parduodamomis prekėmis,
tai laikoma pirkimo – pardavimo sandoriu ir pajamos pripažįstamos, jei yra
įvykdytos 2 punkte nurodytos sąlygos, (pavyzdžiui, pardavėjas pasiliko
teisę atsiimti prekes, jeigu pirkėjas už jas iki galo neatsiskaito, tačiau
tos prekės vis tiek laikomos parduotomis, kadangi rizika yra perduota).

6. Pajamos pripažįstamos tik tais atvejais, kai tikimasi (2 punkto 3
dalis), kad pardavus prekes bus gauta ekonominės naudos. Tam tikrais
atvejais tokia tikimybė neatsiranda tol, kol negaunami pinigai arba kol
neišnyksta abejonės (pavyzdžiui, gali būti neaišku, ar užsienio vyriausybė
suteiks leidimą pervesti sumas, uždirbtas užsienio šalyje, tačiau jei toks
leidimas gaunamas, abejonės išnyksta ir pajamos pripažįstamos). Tačiau
jeigu kyla abejonių, ar bus gauta jau į pajamas įtraukta suma, tuomet skolų
suma, kurios nebesitikima gauti, įtraukiama į ataskaitinio laikotarpio
sąnaudas, neatsižvelgiant į tai, kurį laikotarpį (ankstesnį ar ataskaitinį)
pajamos buvo pripažintos.

7. Pagal palyginimo principą pajamos ir sąnaudos, susijusios su tuo
pačiu sandoriu, turi būti pripažįstamos tą patį ataskaitinį laikotarpį.
Sąnaudos pripažįstamos tuomet, kai jos uždirba atitinkamas pajamas. Tačiau
pajamos negali būti pripažintos, jeigu negalima patikimai įvertinti
sąnaudų. Tokiomis aplinkybėmis visos už parduotas prekes jau gautos sumos
yra pripažįstamos įsipareigojimais arba būsimų laikotarpių pajamomis.

4. Įmonės UAB “Aipetra” pajamų ir sąnaudų nustatymas

5.1. Įmonės pajamų apskaita

Pagrindinė įmonės veikla — didmeninė prekyba santechnikos prekėmis bei
santechnikos darbai.

Ataskaitinis laikotarpis – nuo 2003m. sausio 01 d. iki 2003m. gruodžio
31 d.

Atskaitomybė parengta pagal LR buhalterinės apskaitos pagrindų
įstatymą, pagal LR pelno mokesčio įstatymą bei kitus įmonės veiklą
reglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus.

Pajamos įmonėje pripažistamos išrašius PVM Sąskaitą-Faktūrą (žiūrėti
lentelę 5.1.), kur suma be PVM bus pajamos.

5.1-1 lentelė. Pardavimo pajamos

PVM Sąskaita-faktūra Serija LECNr. 2274140
|Data: 2004m. balandžio mėn. 15| | | | | |
|d. | | | | | |
| | | | | | | |
|Tiekėjas:UAB “AIPETRA”; Rinktinės 38 |Pirkėjas: UAB “Almutė” |
|D,Vilnius | |
|įmonės kodas/PVM 2447828/11 | | | | | |
|AB”Vilniaus bankas” Vilniaus | | |įmonės kodas 2273866 |
|fil. | | | |
|a.s. LT817044060001278458;b.k. | | | | |
|70440; | | | | |
|Rejestro NR.AB98-581; Tel/faks| | | | | |
|2757819 | | | | | |
|Eil|Pavadinimas |Mato |Kiekis |Kaina su|Kaina be|Suma |
|. | | | | | | |
|Nr.|  |vnt. |  |PVM |PVM |  |
|1 |Wc bakelis aukštai kab |vnt. |5 |55,00 |46,6102 |233,05 |
|2 |Maišytuvas virtuvinis |vnt. |5 |18,00 |15,2542 |76,27 |
|3 |Maišytuvas virtuvinis |vnt. |3 |24,00 |20,3390 |61,02 |
| |Ru-10 Croce | | | | | |
|4 |Galvutė 551 |vnt. |20 |5,00 |4,2373 |84,75 |
|5 |Vandens žarna 0,80 m. |vnt. |9 |7,00 |5,9322 |53,39 |
|6 |Sifonas kriauklei 1 1/4*1 |vnt. |2 |12,00 |10,1695 |20,34 |
| |1/4 | | | | | |
|7 |Juosta santechninė |vnt. |3 |2,00 |1,6949 |5,08 |
|  |Iš viso: |  |  |  |  |533,91 |
|  |PVM 18% |  |  |  |  |96,10 |
|  |Bendra suma: |  |  |  |  |630,01 |
|Suma žodžiais: Šeši šimtai trisdešimt. 01 ct. | | |
|Prekės lieka UAB”Aipetra”nuosavybe iki sąskaitos apmokėjimo; Mokėjimo |
|terminas 30d. |
| | | | | | | |
|Išrašė: buhalterės pavaduotoja Irena Stefanovič | | | |
|Gavo : | | | | | |

Po to yra daroma sąskaitų korespondencija (žiūrėti 5.1-2.lentelę)
5.1-2 lentelė. Pardavimų sąskaitų korespondencija

PARDAVIMAI (SUMINĖ)

2004 04 01 – 2004 04 30
|Sąskaita |  |  |  |Debetas |Kredita|
| | | | | |s |
|2004 |Prekės perpardavimui |0,00 |358,57 |
|6004 |Prekių perpardavimui |358,57 |0,00 |
| |savikaina | | |
|2001 |Pirkėjų | |630,01 |0,00 |
| |skolos | | | |
|470101 |Mokėtinas PVM| |0,00 |96,10 |
|5004 |Prekių pardavimų pajamos|0,00 |533,91 |
| | |viso už periodą: |988,58 |988,58 |

Kiekviena operacija fiksuojama Bendrajame žurnale, kuriame visos
atliktos ūkinės operacijos registruojamos chronologiškai. Bendrasis, arba
ūkinių operacijų registravimo žurnalas naudojamas visoms operacijoms
nepriklausomai nuo jų rūšies fiksuoti. Čia tai pat nurodomos ir
koresponduojamosios sąskaitos. Vėliau duomenys iš Bendrojo žurnalo
perkeliami į sisteminį registrą – Didžiosios knygos sąskaitas. Jose
duomenys sisteminami ir kaupiami, o ataskaitinio laikotarpio pabaigoje
naudojami sudarant atskaitomybę. Įmonės finansinę atskaitomybę sudaro
balansas, pelno (nuostolio) ir pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos,
finansinės būklės pakitimų ataskaita ir paaiškinamasis raštas.

Pardavimų žurnalas (žiūrėti lentelę 5.1.3.)

5.1-3 lentelė. Pardavimų žurnalas
|UAB “AIPETRA”, KODAS 2447828/11 |
|Rinktinės 38 D, Vilnius, Lietuva |
| |
|PAEDAVIMŲ ŽRNALAS (LITAIS) |
|2004 04 01-2004 04 30 |
|OP.NUM|DOKUMENTAS |DATA |SUMA BE PVM |PVM |VISO SU PVM |
|. | | | | | |
|(0160 PAR 4) | | | | |
|ALMUTĖ|UAB “ALMUTĖ”| | | | |
|- | | | | | |
|  |6251 2274140|2004 04 |533,91 |96,10 |630,01 |
| | |15 | | | |
| | |VISO: |533,91 |96,10 |630,01 |
| | |VISO: |533,91 |96,10 |630,01 |

Įmonės atsargų apskaita vedama Fifo metodu, pastoviai apskaitomos
atsargos.

5.2. Sąnaudų apskaita įmonėje

Automobilių remonto sąnaudos nurašomos pagal aktą kurį tvirtina įmonės
vadovas, jei detalės buvo perkamos su PVM Sąskaitą-Faktūrą ir patys įmonės
darbuotojai atliko remontą.

Nuomos, ryšio sąnaudos nurašomos kai gaunamos PVM Sąskaitos-faktūros,
nes jos išrašomos už jau atliktas paslaugas.

Draudimo sąnaudos nurašomos metų bėgyje kai sumokama už draudimą, o
metams pasibaigus koreguojama būsimų laikotarpių sąnaudų sąskaitoje.

Mokesčių sąnaudos pripažįstamos apskaitos laikotarpio pabaigoje
(pvz.Lentelė 5.2-1)

5.2-1 lentelė. Kelių mokestis

KITOS OPERACIJOS (SUMINĖ)

2004 03 01 – 2004 03 31
|Sąskait|  |  |  |Debeta|Kreditas |
|a | | | |s | |
|6243 |Kelių mokesčiai |  |504,92|0,00 |
|4704 |Mokėtinas kelių | |0,00 |504,92 |
| |mokestis | | | |
|  |  |  |  |  |  |
| | |viso už | |504,92|504,92 |
| | |periodą: | | | |

Banko paslaugų sąnaudos nurašomos iš banko sąskaitos išrašų.

Kitos smulkios sąnaudos nurašomos iš karto gavus PVM Sąskaitą-
faktūrą.

Atlyginimų sąnaudų skaičiavimui naudojama sąskaitų korespondencija
(pvz.Lentelė 5.2-2).

5.2-2 lentelė. Atlyginimų skaičiavimas
|  |  |ATLYGINIMŲ |  |  |
| | |SKAIČIAVIMAS | | |
|  | |2004 03 01-2004 03 | |  |
| | |31 | | |
|  | | | |  |
|OP.NUM. |DOKUMENTA|OPERACIJOS |  |TIPAS |
|OP.DATA |S |PAVADINIMAS | |VAL. |
|PP-pagrindinis | | | |  |
|padalinys | | | | |
|34 | |ATLYGINIMŲ | |Atl.li|
|2004 03 31 | |SKAIČIAVIMAS | |t. |
|ATLYGINIMŲ |61141 – |Darbo užmokestis |9893,99|0,00 |
|SKAIČIAVIMAS | | | | |
|ATLYGINIMŲ |4711 – |Mokėtinas darbo |0,00 |743,43|
|SKAIČIAVIMAS | |užmokestis | | |
|ATLYGINIMŲ |47031 – |Pajamų moketis |0,00 |1896,5|
|SKAIČIAVIMAS | |dabuot. | |3 |
|ATLYGINIMŲ |4724 – |3 % sodrai |0,00 |296,82|
|SKAIČIAVIMAS | |(apdraustųjų) | | |
|ATLYGINIMŲ |4711 – |Mokėtinas darbo |0,00 |6957,2|
|SKAIČIAVIMAS | |užmokestis | |1 |
|ATLYGINIMŲ |61142 – |Socdraudimas |3067,15|0,00 |
|SKAIČIAVIMAS | | | | |
|ATLYGINIMŲ |4725 – |31 % sodrai |0,00 |3067,1|
|SKAIČIAVIMAS | | | |5 |
|ATLYGINIMŲ |6245 – |Garantinio fondo |19,79 |0,00 |
|SKAIČIAVIMAS | |mokestis | | |
|ATLYGINIMŲ |4705 – |Mokėtinas |0,00 |19,79 |
|SKAIČIAVIMAS | |garantinio fodo | | |
| | |mok. | | |
| |  |Viso pagal žurnalą:|12980,9|12980,|
| | | |3 |93 |

Kuro sąnaudos nurašomos pagal sunaudoto kuro nurašymo aktą, kurį pildo
automobilį naudojantis darbuotojas ir tvirtina įmonės vadovas pagal
kelionės lape nurodytus kilometrui sunaudotus degalus.

Bendrovės apskaita tvarkoma ir atskaitomybė sudaroma pagal pajamų ir
sąnaudų kaupimo principą. Pajamų apskaitai sąskaitų plane yra skirta 5
klasė, o sąnaudų 6 klasė. Nurodymuose dėl sąskaitų plano naudojimo yra
nurodyta, kad 5 klasės sąskaitos, jas uždarant, koresponduoja su 39
sąskaita pajamų ir sąnaudų suvestinė. Analogiška metodika yra ir dėl 6
klasės sąskaitų taikymo – jas uždarant 6 klasės sąskaitos koresponduoja su
39 sąskaita.

5.3. Įmonės veiklos pelningumas

Tiekiant santechnikos prekes, bendrovės pagrindines sąnaudas sudarė:
darbo užmokestis, išlaidos energijai ir kurui pirkti, ilgalaikiam turtui
atnaujinti, kitų organizacijų paslaugoms apmokėti, mokesčiams sumokėti ir
kt. Didžiausias sąnaudas 2003m. sudarė: žiūrėti 5.3-1 pav.

[pic]

5.3-1 pav. Didžiausios sąnaudos 2003m.

Pagrindinės įmonės UAB „Aipetra“ pajamos yra gaunamos iš santechninės
įrangos pardavimo, ir tik kokį trečdalį pajamų sudaro santechnikos darbai.
Įmonės prekių likučiai didėja proporcingai didėjančiai apyvartai. Jie yra
kaupiami, kad laiku būtų patenkinti pirkėjų užsakymai.

Įmonės pajamos pastoviai didėja, ir tai matyti iš žemiau pateiktų
skaičių:žiūrėti 5.3-1 lentelę.

5.3-1 lentelė. Pajamų dydis 2001-2003m. tūkst.lt
|2001 m. I ketv. |211 tūkst.lt |
|2001 m. II ketv. |327 tūkst.lt |
|2001 m. III ketv. |363 tūkst.lt |
|2001 m. IV ketv. |437 tūkst.lt |
|2002 m. I ketv. |466 tūkst.lt |
|2002 m. II ketv. |405 tūkst.lt |
|2002 m. III ketv. |538 tūkst.lt |
|2002 m. IV ketv. |563 tūkst.lt |
|2003 m. I ketv. |400 tūkst.lt |
|2003 m. II ketv. |584 tūkst.lt |
|2003 m. III ketv. |523 tūkst.lt |
|2003 m. IV ketv. |553 tūkst.lt |

Santechnikos prekių prekyboje yra sezoniškumas, todėl I ketv. apyvarta
paprastai būna mažesnė.

Žemiau pateikoje ataskaitoje matome penkių metų įmonės veiklos
pelningumą.

5.3-2 lentelė. Įmonės veiklos pelningumas 1999-2003m. procentais
|Metai |Pajamos |Pelnas prieš |Pelningumas |
| | |apmokestinimą | |
|1999 m. |407 tūkst.lt |17,2 tūkst.lt |4,2 % |
|2000 m. |932 tūkst.lt |25.1 tūkst.lt |2.7 % |
|2001 m. |1332 tūkst.lt |36.2 tūkst.lt |2.7 % |
|2002 m. |1953 tūkst.lt |88.5 tūkst.lt |4.5 % |
|2003 m. |2060 tūkst.lt |205.4 tūkst.lt |10.0 % |

6. Pajamų ir išlaidų informacijos analizė bei apdorojimas

6.1. Įmonės finansinė alnalizės pagrindai

Finansinė analizė – Ar ši veikla bus pelninga? Finansinė analizė nustato,
ar iš verslo gautos pajamos padengia išlaidas. Čia paprastai taikoma
trumpalaikė likvidumo ir pradinio kapitalo kaštų analizė, taip pat ir
ilgalaikė paskolų, einamųjų kaštų ir pajamų analizė.

Ūkinės operacijos analizuojamos vadovaujantis pirminiais dokumentai, po
to jos fiksuojamos žurnaluose ir pasibaigūs mėnesiui duomenys perkeliami į
sąskaitas. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje kai kurių sąskaitų duomenys
koreguojami parengiant darbinę atskaitomybės lentelę, uždaromos
ataskaitinio laikotarpio sąskaitos ir parengiama finansinė atskaitomybė.

Įmonės valdymui, analizei, kontrolei savininkams ir valstybei reikalinga
finansinė atskaitomybė. Tai dokumentų rikinys, kuriame pateikiama
apskaitinė informacija, apibūdinanti įmonės finansinę būklę tam tikrai
datai. Atskaitomybė turi būti patikima, ir teisingai bei tiksliai
atspindėti imonės būklę.

Metinės finansinės atskaitomybės sudėtis

ATASKAITOS PAAIŠKINAMASIS RAŠTAS

Balansas Bendrosios pastabos

Pelno (nuostolio) ataskaita Pažymos su pastabomis

Pelno (nuostolio)paskirstymo

Ataskaita

Pinigų srautų ataskaita
Pastabos

6.1 pav. Metinės finansinė atskaitomybė

Finansinės atskaitomybės duomenys suteikia daug vertingos infimacijos
apie įmonę. Pvz., savninkai visada domisi verslo eiga ir jiems svarbi
finanasinių ataskaitų informacija, vadybininkai domisi įmonės kapitalo be i
turto didinimu, dividendų mokėjimu. Mokesčių inspekcija nori gauti žinių
apie įmonės gaunamas pajamas, pelna ar nuostolius. Investorius ir
kreditorius domina konkrečios įmonės finansinės ataskaitos dėl galimo
investavimo ar kredito jai suteikimo.

Finansinės ataskaitos yra finansinės analizės šaltinis, todėl naudojantis
šią informaciją reikėtų suvokti finansinių ataskaitų tarpusavio ryšį,
kadangi kiekvianas atskaitomybės rodiklis gali būti traktuojamas savaip.
Kiekviena finansinė ataskaita pateikia informaciją apie įmonę vis kitu
aspektu.

Balansas rodo, kiek įmonė turi turto ir kam tas turtas priklauso tam
tikrai datai. Pelno(nuostolio) ataskaitoje pateikiami duomenys apie įmonės
turto naudojimo efektyvumą, jos jos ataskaitinio laikotarpio ūkininkavimo
rezultatas. Ataskaitą sudaro tokie rodykliai: pajamos, kurias įmonė uždirbo
per nurodytą laikotarpį; sąnaudos, patirtos įmonės pajamoms uždirbti;
gautas rezultatas pelnas arba nuostolis. Pinigų srautų ataskaita paaiškina
balanso pakitimus lyginant tam tikro periodo pabaigą su jos pradžia.

6.2. Įmonių informacinės sistemos

Informacijos kompiuterizuoto apdorojimo ir duomenų tvarkymo būdas, kartu
ir kompiuterizuotų informacinių sistemų kūrimo tikslingumas daug priklauso
nuo informacijos apdorojimo technolodijų. Vienu atveju gali geriausiai
tikti centralizuotas informacijos (duomenų) apdorojimas, kitu
decentralizuotas, dar kitais išskirstytas. Tokia informacinė sistema gali
tūrėti posistemius, atskiras informacines sistemas, kuriuose naudojamos
skirtingos informacijos apdorojimo technologijos, gali tūrėti atskiras ir
kelias tarpusavyje susietas duomenų bazes.

Pasiruošimo verslui projektavimo rezultatatai daug priklauso nuo priimamų
sprendimų, o pastarieji sąlygojami informacijos ir informacijos srautų.
Todėl informacijos srautų formavimasir tvarkymas tampa nuolatine
informacine veikla, skirta aprūpinti valdymo personalą informaciniais
ištekliais. Informacinės veiklos tikslas-rinkti, kaupti ir apdoroti daug
pirminės informacijos, dažnai keisti anksčiau suformuotą ir laikomą
paskesniam vartotojui.

6.2-1 lentelė. Verslo projektavimo procesas ir jo kompiuterizavimas
|Projektavimo |Naudojamos kompiuterizavimo priemonės |
|prcesai | |
|Projekto rengimo |Tinklinių planų sudarymo ir parametrų |
|darbų planavimas |vertinimo: |
|ir valdymas |projektų valdymo sistemos; |
| |planų vertinimo taikomosios programos. |
|Verslo plano dalių|Geriausių sprendimo ieškojimoir vertinimo: |
|rengimas |gamybos programos optimizavimo; |
| |Išdėstimo (vėžimo) optimizavimo; |
| |Sprendimų alternatyvų vertinimo; |
| |Finansinių rodiklių vertinimo: |
| |universaliomis priemonėmis (EXCEL ir pan); |
| |specialiomis analizės ir modeliavimo |
| |priemonėmis; Kitos |
| |programinės priemonės. |

Šaltinis: Simanauskas L. Informacijos sistemos. Vilnius: Vilniaus

universiteto leidikla, 2000. Apimtis 290 p.

Apskaita (transakcijų apdorojimas). Tai sistema, realizuojanti
kasdieninių organizacijos veiklai būdingų operacijų atlikimą, struktūra
parodyyta 6.2-2 pav. Ji skirta apskaitos operacijoms kompiuterizuoti.
Atsižvelgiant į įmonės gamybinę veilą, ši sistema susideda iš žaliavų ,
turto, finansų, darbo užmokesčio, produkcijos ir kitų apskaitos posistemių
ir leidžia realizuotatitinkamas įmonės funkcijas. [pic]

6.2-2 pav. Apskaitos informacinė sistema

Šaltinis: Simanauskas L. Informacijos sistemos. Vilnius: Vilniaus
universiteto leidikla, 2000. Apimtis 290 p.

Į atskirą informacinių sistemų grupę galima išskirti tas, kurios skirtos
apskaitos funkcijoms kompiuterizuoti. Jos vadinamos kompiuterinės
buhalterinės apskaitos sistemos. Lietuvoje rengiamos ir naudojamos
apskaitos sistemos: APSKAITA, APSKAITA II, APSKAITA III (sukūrėUAB
„Labis“), BALANSAS (Rivilė), SAIKAS (Saikas), FINVALDA, ALGA (Finansų
valdymo sistemos). Ryškiausios ir plačiausiai žinomos yra iš kitur atvežtos
kmpiuterinės valdymo ir apskaitos sistemos SCALA IR NAVISION.

Įmonėje UAB “Aipetra” yra naudojama Buhalterinės apskaitos sistema
“FINVALDA” – pilnai integruota, modulinė, daugiavartotojiška didelėmis
lankstumo bei priderinamumo galimybėmis, t.y. ji lengvai pritaikoma prie
galiojančių įstatymų bei konkretaus apskaitos modelio. Ji leidžia visiškai
laisvai organizuoti apskaitos procesą įmonėje.Pagrindinės apskaitos
sistemos “FINVALDA” savybės ir galimybės:

Plačios informacijos pateikimo formų galimybės, integracija su MS Office
ir kitomis priemonėmis. Aktualią informaciją galite gauti jums patogiu
pavidalu, t.y. lenteles, grafikus, arba eksportuoti į Microsoft Excel,
Microsoft Word, Adobe Acrobat Reader, HTML, XML, Lotus, į tekstinius
failus, per ODBC jungtį į ORACLE, Microsoft Acces, Sybase ir kt..Duomenų
sąrašuose, kuriuos matome ekrane, galima sukeisti stulpelius vietomis,
“iškirpti”, perkelti, įterpti tam tikrą informaciją, surūšiuoti,
sugrupuoti, susumuoti ir gautą rezultatą atsispausdinti lentelės ar
grafiniu pavidalu arba eksportuoti į aukščiau minėtas aplinkas.
Išspausdintų ataskaitų kiekviename puslapyje matosi ir filtro sąlygos. Tai
labai informatyvu, nes kiekvienu konkrečiu atveju labai aiškiai matosi,
kokia informacija yra atspausdinta.

Plačios analizės galimybės. Informaciją galima analizuoti bet kokiais
vartotojui aktualiais pjūviais – pagal pajamų/išlaidų centrus, projektus,
objektus. Objektai gali būti 4 lygių. Juos dar galima apjungti į grupes.
Galima atsispausdinti reikalingą ataskaitą (pvz. pelno, didžiąją knygą)
pagal kiekvieną objektą ar jų grupę.

6.3. Informacijos srautai

 Valdymo sprendimų darymas yra informacinis procesas. Visi jo etapai,
pradedant tikslų apibrėžimu ir baigiant vykdomų sprendimų kontrole bei jų
pasekmių įvertinimu, remiasi informacija ir yra susiję su jos apdorojimu.
Nagrinėjant informacijos, duomenų ir žinių organizavimą (gavimą,
vaizdavimą, apdorojimą, saugojimą, perdavimą ir naudojimą) valdymo objekte,
didžiausias dėmesys skiriamas, galima sakyti, tradiciniams vidiniams
informacijos srautams, planinei, normatyvinei, apskaitos ir analizės
informacijai. Labai svarbios yra tokios informacinės problemos, kaip
racionalių informacijos srautų formavimas, pagrįstų informacijos poreikių
nustatymas, efektyvus informacijos išteklių naudojimas. Šių problemų
sprendimas turi didelę reikšmę verslo vadybos kompiuterizavimui ir
intelektualizavimui. IS vartotojai privalo žinoti svarbiausias prielaidas,
susijusias su informacija ir kompiuteriniu jos apdorojimu, įgalinančias
nuosekliai ir sistemiškai siekti aukšto verslo tikslų įgyvendinimo lygio.

Konkreti verslo situacija taip pat apibūdinama tam tikra pasiūlos
funkcija, kuri priklauso ne tik nuo gaminamos prekės ar kitų prekių kainų,
bet ir nuo darbo našumo, gamybos veiksnių kainų, gamybinių pajėgumų ribų
bei gamintojų skaičiaus. Taigi kiekviena verslo situacija, kaip buvo
minėta, yra susijusi su apsirūpinimu darbo jėga ir kapitalu, gamybos
proceso organizavimu, produkcijos realizavimu, veiklos valdymu ir
finansais. Suvedus visus aptartus veiksnius, nusakančius bendrąją verslo
situaciją, galima sudaryti verslo (gamybos) sąskaitą, parodytą 6.3-1 pav.

[pic]

6.3-1 pav. Verslo (gamybos) sąskaita

Šaltinis: Brazaitis Z., Brazaitienė T. Verslo vadybos informacinės

sistemos. Vilnius: Pradai, 1998. Apimtis 167 pusl.

Informacijos srautai atspindi informacijos judėjimą valdymo objekte ir
informacinius vartotojų sprendėjų ryšius, kurie gali būti išreikšti tam
tikra forma ir turiniu. Tokius ryšius atskleidžia informacinis pranešimas.
Pagal formą tai gali būti paprastasis, specialusis arba kompiuterinis
dokumentas, videokadras, įrašas arba įrašų grupė kompiuterio atmintyje
(duomenų rinkmenoje). Informacinio pranešimo turinį nusako jo struktūra.
Taip informacijos srautai susiejami su duomenų ir žinių struktūromis. Šių
struktūrų sudarymas yra atskiras ir labai svarbus valdymo sprendimų paramos
klausimas, kurio aktualiausi aspektai vartotojo požiūriu yra informacijos
klasifikavimas ir kodavimas, duomenų aprašymas, pirminių ir rezultatinių
dokumentų bei videokadrų formų projektavimas.

Išvados

Vykdant komercinę veiklą, daromos įvairios išlaidos: perkamos prekės
(gatavi gaminiai arba medžiagos, žaliavos, pusfabrikačiai) ir mokama už
tai tiekėjams, atsiskaitoma su darbuotojais, mokami įvairiausi mokesčiai.
Laikui atėjus, reikia grąžinti paimtus kreditus ir tenka kam nors
paskolinti arba suteikti paskolas.Visa tai yra įmonės išlaidos. Sąnaudos,
susijusios su pajamomis, uždirbtomis per ataskaitinį laikotarpį,
pripažįstamos ir įregistruojamos apskaitoje bei pateikiamos metinėje
finansinėje atskaitomybėje nepriklausomai nuo pinigų išleidimo laiko.

Pajamos laikomos uždirbtomis, pardavus produkciją (išsiuntus pirkėjui) ar
prekes arba atliktus darbus ir kai jos atsiranda iš įmonės finansinės ar
investicinės veiklos. Pajamos matuojamos pinigų suma, gauta iš pirkėjų,
arba gauto turto ar paslaugų kaina. Remiantis duomenų kaupimo principu,
pajamos pripažįstamos ir laikomos uždirbtomis tada, kai prekės parduotos ar
paslaugos atliktos, neatsižvelgiant į tai, ar jos jau klientų apmokėtos, ar
dar ne. Įplaukos negali būti laikomos pajamomis, kol prekės ar kitos
vertybės neperduodamos pirkėjui arba kol neišrašomas tų prekių pardavimo ar
pirkimo faktą įteisinantis dokumentas. Pajamos registruojamos tada, kai jos
uždirbamos, o išlaidos – jų susidarymo metu, neatsižvelgiant į pinigų
gavimą ir išmokėjimą.

Kiekvienos įmonės veiklą sudaro daugybė operacijų, kurių kiekvienas daro
tam tikrą poveikį veiklos rezultatams ar įmonės turtui bei nuosavybei.
Apskaitininkai privalo fiksuoti visas operacijas, keičiančius įmonės turto
ir nuosavybės apimtį bei struktūrą, taip pat ir tuos, kurie įmonės turtą ar
jo struktūrą veikia netiesiogiai (kaip, sakykim, būna už pinigus perkant
atsargas), bet per uždirbtas pajamas bei sąnaudas, patiriamas tas pajamas
uždirbant. Kiekvienas operacija, susijusi su turtu ar nuosavybės
pasikeitimu, turi būti užregistruota valdžios nustatyta tvarka ir privalo
apsispindėti metinėje finansinėje atskaitomybėje, taip pat turi būti
pateikta įmonės valdytojams. Įrašai analitinių sąskaitų knygose daromi iš
specialiųjų žurnalų tuo pat metu, kai įvyksta ūkinės operacijos. Duomenys
knygose yra kaupiami kitais aspektais negu specialiuosiuose žurnaluose.
Mėnesio pabaigoje duomenys iš pagalbinių registrų – specialiųjų žurnalų
perkeliami į Didžiąją knygą, apskaičiuojami šios knygos sąskaitų likučiai,
padaromi visi reikiami koreguojantieji ir uždarantieji įrašai. Po to
sudaromas bandomasis balansas ir finansinė atskaitomybė.

Naudojant kompiuterizuotas sistemas, įvedus bet kokią operaciją galima
panmatyti jos korespondenciją. Sąskaitų likučiai automatiškai perkeliami į
Didžiąją knygą. Išlaikoma fundamentalioji apskaitos lygybė. Svarbiausias
kompiuterizavimo privalumas-gerokai sutrumpėja suvestinių dokumentų ruošimo
ciklas, informacinė bazė, sukurta suformavus pirminius dokumentus, teikia
patikimą informaciją vartotojams. Įdiegus kompiuterizuotas sistemas,
apskaitininko darbas pasidaro našesnis, gerėja informacijos patikimumas,
sutvarkoma rašvedyba, paspartinama dokumentų apyvarta.Todėldarbuotojai gali
daugiau laiko skirti ekonominei analizei ir prognozavimui.

Informacijos šaltiniai

1. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai Vilnius: Pačiolis,

1997. III leidimas. Apimtis 432 p.

2. Mackevičius J. Valdymo apskaita: koncepcija, metodika, politika

Vilnius: TEV, 2003. Apimtis 410 p.

3. Kalčinskas G., Černius G. Apskaitos tvarkymas: nuo pirminių dokumentų

iki atskaitomybės.Vilnius: Pačiolis, 1998m. Apimtis 241 p.

4. Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I. Finansų analizė. Kaunas:

Technologija, 1998.Apimtis 246 p.

5. Kvedaraitė V. Įmonės finansų valdymas. Vilnius: Lietuvos informacijos

institutas, 1997. Apimtis 63 p.

6. Lydeka Z., Drilingas B. Firmos ekonomikos pagrindai,Vilnius :

Pačiolis, 2001. Apimtis 311p.

7. Jakutis A. Ekonomikos nuostatų modeliavimas : monografija, Kaunas :

“Smaltijos” l-kla, 2001,Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

Apimtis 224 p.

8. Martinkus B., Žičkienė S., V.Žilinskas. Įmonės ekonomika. Šiauliai :

ŠU l-kla, 2002. Apimtis 254 p

9. Skominas V. Mikroekonomika. Vilnius : Enciklopedija, 2000 (Kaunas :

Spindulys). Apimtis 415, p.

10. Juškevičienė D. Įmonė ir jos išlaidos. Paskaitos konspektas. Apimtis

24 p.

http://www.vkk.lt/lt/darbai.html.

11. LR Buhalterinės apskaitos įstatymas Nr.IX-574, V.Ž. Nr.99, 2001 11 06.

12. Simanauskas L. Informacijos sistemos. Vilnius: Vilniaus universiteto

leidikla, 2000. Apimtis 290 p.

13. Brazaitis Z., Brazaitienė T. Verslo vadybos informacinės sistemos.

Vilnius: Pradai, 1998. Apimtis 167 pusl.

———————–

Namų ūkis

Verslo įmonės

Prekių ir paslaugų rinka

Vyriausybė

Išteklių rinka

Balansas

Dydžioji knyga

Produkcijos apskaita

Darbo užmokesčio apskita

Finansinių operacijų apskaita

Turto apskaita

Žaliavų apskaita

Apskaita (transakcijų apdorojimas)

Kaštai

BK

BKK

BFK

Q

Bendros

i

os

sąnaudos

Kintamosios sąnaudos

Pastovios sąnaudos

Produkcijos vienetai

[pic]

[pic]

Leave a Comment