VILNIAUS UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS FAKULTETAS
EKONOMINĖS INFORMATIKOS KATEDRA
PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ ANALIZĖS INFORMACIJA IR JOS APDOROJIMAS
Vilnius, 2004
Pusl
Pusl
2. Ekonominė ir buhalterinė kaštų samprata…………………………………..11 pusl.
3. Pinigų cirkuliacija ir išteklių judėjimas ekonomikoje………………………13 pusl.
4. Pajamų samprata pripažinimas bei apskaita……………………………… .13 pusl.
4.1 Pajamų samprata ir klasifikavimas……………………………… …13 pusl.
4.2 Pajamų pripažinimas… ……………………………………………14 pusl.
5. Įmonės UAB “Aipetra” pajamų ir sąnaudų nustatymas………………………….16 pusl.
5.1 Įmonės pajamų apskaita…………………………………………………………..
….16 pusl.
5.2 Sąnaudų apskaita įmonėje……………………………………………………………
18 pusl.
5.3 Įmonės veiklos pelningukas………………………………………………………..
.19 pusl.
6. Pajamų ir išlaidų informacijos analizė bei apdorojimas …………..
…………….20 pusl.
6.1 Imonės finansinės analizės pagrindai……………………………………….. ….20 pusl.
6.2 Imonės informacinės sistemos……………………………………………………..22
pusl.
6.3 Informacijos srautai……………………………………………………………
………24 pusl.
Išvados……………………………………………………………
…………………………………….25 pusl.
Informacijos šltiniai…………………………………………………………..
…………………..27 pusl.
Įvadas
Įmonės veikla yra tikslo nustatymo ir dinamiškas jo siekimo procesas, todėl vertinant jos veiklą kaip naudos siekimą, svarbu yra apskaityti ūkinius finansinius rodiklius ir įvertinti socialines ekonomines sąlygas.
Įvairiapusis veiklos ekonomiškumo ir naudingumo (sau, rinkai ir visai visuomenei) vertinamas ir kryptingas valdymas organizacinėje sistemoje, kur gamybinius, finansinius ir kitus procesus veikia vadovai, specialistai ir aplinka. Darbo sėkmė priklauso nuo tinkamo, savalaikio ir kartu nebrangaus informacinio aprūpinimo. Todėl ypač svarbu, kad visi įmonės veiklos procesai būtų fiksuojami ir įforminti dokumentuose, o gautoji informacija laiku pasiektų įvairaus lygio vadovus.
Šiame darbe analizuosiu pajamų ir išlaidų judėjimą apskaitoje bei apdorojimą. Buhalterinės apskaitos duomenų judėjimo ciklas yra uždaras:
prasideda ūkinių operacijų identifikavimu, jų fiksavimu pirminiuose dokumentuose, ūkinių operacijų grupavimu ir identifikavimu registruose-
žurnaluose ir sąskaituose, sąskaitų koregavimai ir sukireguotų sąskaitų apyvarta bei likučių apskaičiavimas, finansinės atskaitomybės rengimas, pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas.
Duomenų kaupimo principas teigia, kad pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o išlaidos – jų susidarymo metu, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ir išmokėjimą. Visos pajamos ir sąnaudos pripažįstamos tik pagal juridiškai galiojančius dokumentus. Taikydami duomenų kaupimo bei pajamų ir sąnaudų palyginimo pricipus, ataskaitinio laikotarpio susiduriame su būtinybe tiksliai įvertinti uždirbtas pajamas bei tam patirtas sąnaudas.
Šis lyginimas techniškai atliekamas koreguojančiais įrašais, užbaigiant apskaitos ciklą.
Ūkinės operacijos tūri būti analizuojamos vadovaujantis pirminias dokumentais, po to jos fiksuojamos fiksuojamos žurnaluose ir pasibaigius mėnesiui ūkinių operacijų duomenys perkeliami į sąskaitas. Šios sąskaitybs procedūros atliekamos per visą ataskaitinį laikotarpį.
Taip pat parodysiu informacinių sistemų naudojimą apskaitoje. Norint kompiuterizuoti apskaitą reikia pakankamai žinoti kompiuterius bei buhalterinę apskaitą. Siūloma daug įvairių programų, automatizuojančių atskiras apskaitos srytis. Geriausiai , kai pati įmonė automatizuoja apskaitą, kadangi automatizuota apskaitos sistema sukurta konkrečiai įmonei atitinka jos poreikius bei specifiką.
1. Išlaidos ir sąnaudos: pagrindinės sąvokos, klasifikavimo ypatumai,panašumai ir skirtumai,
1.1. Išlaidų klasifikavimas
Išlaidų rūšimi suprantamas verte išreikštas naudingas tam tikros vertybių rūšies suvartojimas siekiant komercinės veiklos rezultato. Išlaidų pagal rūšis apskaitomi specialiose išlaidų klasės apskaitos sąskaitose.
Visos išlaidos klasifikuojamos pagal tokius tris pagrindinius požymius:
rūšis (grupes, straipsnius), išlaidas sąlygojančius rodiklius, išlaidų susidarymo vietą.
Išlaidų skirstymas į rūšis (straipsnius) yra svarbus jų klasifikavimo požymis. Be to, visos ūkinės veiklos išlaidos sudaro dvi pagrindines išlaidų grupes:
pirmines arba paprastąsias, antrines arba kompleksines.
Įmonės pirmines išlaidas galima sugrupuoti į šių straipsnių grupes:
prekių ir paslaugų, personalo išlaidų (darbo užmokesčio, tvirtų algų, komiso pinigų, socialinių priemokų), materialinių sąnaudų (pakavimo, fasavimo medžiagų, kuro, reklamos ir dekoratyvinių priemonių, šildymo, dujų, vandens, elektros energijos), kitų įmonių teikiamų paslaugų (nuomos, transporto išlaidų, išlaidų pagrindinėms ir konsultacinėms tarnyboms, pašto, ryšių, inkasavimo, paslaugų, apsaugos, draudimo), amortizacijos ir nurašymų, komercinės rizikos (prekių nuostolių dėl sugedimo, sunykimo, vagysčių ir kita), atskaitymų (įvairių rūšių ir paskirties mokesčių), palūkanų.
Visas įmonės išlaidas sąlygiškai galima suskirstyti į dvi dalis: į produkcijos ir veiklos išlaidas.
Į produkcijos išlaidas įeina pačių prekių ir paslaugų vertė (produkcijos savikaina) ir kitos tiesiogiai su preke susijusios išlaidos:
prekių, medžiagų ir žaliavų pirkimo kaina pagal dokumentus, pristatymo išlaidos.
Produkcijos išlaidos koreguojamos kiekio ir kainos kompensacijomis, paruošimo parduoti bei finansinėmis išlaidomis (nuolaidomis, skontais ir t. t.).
Veiklos išlaidos apima visus likusius įmonės, įskaitant prekių apdorojimo, realizavimo ir valdymo išlaidas.
Be įmonės pirminių (paprastųjų) išlaidų, kai kurios įmonės (paslaugų, masinio maitinimo ir pan.) turi nemažų antrinių (kompleksinių) išlaidų.
Šiomis išlaidomis laikomos visos įkainotos vertybės, kurias gamina pati įmonė. Įmonės vidinė produkcija (savos gamybos produkcija, gamybinio pobūdžio paslaugos) yra skirta savo komerciniams tikslams siekti. Prie antrinių išlaidų gali būti priskirtos produkcijos apsaugos, tvarkos palaikymo, raštvedybos ir kitos išlaidos. Prekybos įmonės, neturinčios dirbtuvių ir cechų, skirtų savo produkcijai gaminti ir paslaugoms teikti, atskirai antrinių išlaidų neišskiria ir neapskaito.
Atskirų rūšių išlaidų apskaita vyksta trim pakopom:
nustatomi sąnaudoms prilygintos išlaidos (tikslinės paskirties sąnaudos arba pagrindinės išlaidos), nustatomos papildomos išlaidos, atimamos neutralios sąnaudos, kurių negalima laikyti realiomis išlaidomis
Kitas išlaidų klasifikavimo kriterijus yra priklausomybė nuo veikiančio faktoriaus:
pajėgumo išnaudojimo (apyvartumo), prekybos salės (prekybos ploto) m2, darbo vietų skaičiaus, prekių atsargų vertine išraiška, atlyginimo ir algos, nuvažiuotų kilometrų, valandų, tonkilometrių ir t. t. skaičiaus.
Pagrindinė išlaidų dalis susijusi su galutiniais ūkinės komercinės veiklos rezultatais:
pagamintų ir parduotų prekių kiekiu (arba suma), suteiktų paslaugų apimtimi.
Ta dalis išlaidų, kuri kinta kintant realizavimo apimčiai, vadinama sąlygiškai kintama: visa ar pagrindinė darbo užmokesčio dalis, reklamos, prekių įsigijimo, sandėliavimo, transportavimo ir dalis kitų išlaidų.
Likusi išlaidų dalis yra fiksuoto dydžio ir vadinama sąlygiškai pastovia (nepriklausoma nuo ūkinės veiklos rezultatų). Prie šių išlaidų priskiriamos išlaidos, susijusios su įmonės pagrindinių priemonių priežiūra ir eksploatacija nepriklausomai nuo to, ar šios priemonės naudojamos, ar nenaudojamos.
Nustatant išlaidas pagal jų susidarymo vietą, bendros išlaidos skaidomos į individualius ir bendruosius (netiesioginius) kaštus.
Individualios išlaidos nustatomos tiesiogiai, be papildomų perskaičiavimų.
Bendrosios (netiesioginės) išlaidos susidaro iš formavimosi vietų bei kitų išlaidų, apskaičiuotų pagal įvairius koeficientus, rodiklius bei veiksnius. Kiekvienai vietai priskiriamos tos išlaidos arba įkainotų vertybių sunaudojimas, kurių priežastis yra ši vieta. Atitinkamai pagal išlaidų susidarymo vietų reikšmę ūkiniame procese jos visos skirstomos į:
pagrindines, pagalbines ir bendrųjų išlaidų susidarymo vietas.
Pagrindinės išlaidų susidarymo vietos dažniausiai duoda ūkinius darbo rezultatus, todėl jos sutampa su pagrindinėmis veiklos sritimis: savos produkcijos gamyba, aptarnavimu, realizavimu, tarpininkavimu, paruošomis ir t. t. Jei ūkinės veiklos rezultatus galima suskirstyti pagal skyrius, sekcijas, filialus, sandėlius, cechus, dirbtuves, tarnybas, aptarnavimo ir realizavimo zonas, tai tokios gali būti ir pagrindinės išlaidų susidarymo vietos.
Pateikiame fiksuotų, kintamųjų ir bendrųjų išlaidų grafiką:
1.1-1 pav. Fiksuotosios, kintamosios ir bendrosios išlaidos
Šaltinis: Skominas V. Mikroekonomika, Vilnius : Enciklopedija, 2000
(Kaunas : Spindulys). Apimtis 415 p.
Bendrosios išlaidos apima visas išlaidas, susijusias su sąnaudomis produkto gamybai. Jos gali būti padalinti į fiksuotas ir kintamas.
Bendrosios išlaidos (BK)=bendrosios fiksuotos išlaidos (BFK)+ bendrosios kintamosios išlaidos (BKK).
Bendrosios fiksuotos išlaidos nepriklauso nuo gamybos rezultatų dydžio.
Nesvarbu, kiek gaminama produktų vienetų, trumpame laikotarpyje dalis išlaidų, susijusių su pastoviomis kapitalo sąnaudomis, nekinta.
Bendrosios kintamosios išlaidos .Paprasčiausia savo forma bendrosios kintamosios išlaidos – tai išlaidos, susijusios su kintamojo veiksnio sąnaudomis gamybos procese. Kintamosios išlaidos apskaičiuojamos padauginus kintamojo veiksnio sąnaudų kiekį iš jų kainos. Kadangi kintamojo veiksnio sąnaudų ribinis produktas nuo atitinkamos ribos mažėja, kintamosios išlaidos auga didėjančiu laipsniu, didinant gamybos apimtį.”[ Dažniausiai vartojamų verslo tvarkymo žodžių mokomasis žodynas, 1997, 5, 64]
1.2. Sąnaudų klasifikavimas
Sąnaudos buhalterinės paskaitos įstatyme apibūdinamos kaip ūkio subjekto ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, turto pardavimo, turto netekimo, turto vertės sumažėjimo bei įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėjo nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.
Sąnaudų pripažinimo samprata. „Nuo 1994 m. sausio 1 d. Įvedus naująjį sąskaitų planą ir patvirtinus naujas finansinės atskaitomybės formas (pelno (nuostolio) ataskaitą, pelno paskirstymo ataskaitą, finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaitą bei paaiškinamojo rašto nuostatas ir t.t.) atsirado būtinybė aiškiai skirti pajamų ir sąnaudų apskaitoje pripažinimo kategorijas ir tvarką. Metinės finansinės atskaitomybės sudarymo tvarka bei pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka buvo patvirtinta Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. Nutarimu Nr. 804.
Yra tam tikros sąnaudų apskaitoje pripažinimo sąlygos:
1. sąnaudomis gali būti pripažinta išlaidų dalis, susijusi su parduotų prekių (produkcijos) pagaminimu ar paslaugų atlikimu, kadangi sąnaudų pripažinimo kriterijus – ataskaitinio laikotarpio pajamos, kurias uždirbant buvo patirtos šios sąnaudos;
2. sąnaudų susidarymas turi būti susijęs su įmonės turto ar kitų įmonių bei asmenų jai teikiamų paslaugų naudojimu arba įmonės įsiskolinimų ar įsipareigojimų kitoms įmonėms bei asmenims didėjimu, be to, visi šie ūkiniai faktai turi būti patikimai įvertinti;
3. jeigu pajamos, susijusios su tam tikrų išteklių naudojimu, bus uždirbamos per keletą ateinančiųjų ataskaitinių laikotarpių ir dėl to pajamų bei sąnaudų tarpusavio ryšys gali būti nustatytas tik apytiksliai, apskaitoje turi būti naudojami netiesioginiai sąnaudų pripažinimo bei jų registravimo būdai (susidėvėjimas ir amortizacija);
4. per ataskaitinį laikotarpį įmonės padarytos išlaidos gali būti nedelsiant pripažintos to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, jeigu jų neįmanoma susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir nenumatoma, kad per ateinančiuosius ataskaitinius laikotarpius iš šių išlaidų bus galima gauti pajamų.
Išlaidos, kurių neįmanoma aiškiai susieti su ateinančiųjų laikotarpių pajamų uždirbimu, negali būti laikomos turtu, todėl šios išlaidos nedelsiant (tą patį ataskaitinį laikotarpį, kurį buvo padarytos)
priskiriamos prie sąnaudų. Jos laikomos ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis. Prie jų paprastai priskiriamos pardavimų ir bendrosios bei administracinės sąnaudos.
Į parduotos produkcijos savikainą taip pat įskaitomos kitos paskirstomosios sąnaudos, kurių ryšys su pajamomis negali būti tiesiogiai nustatytas, todėl apskaitoje jos pripažįstamos pagal paskirstymo būdus. Šie būdai naudojami, kai pajamas dėl resursų naudojimo numatoma gauti per keletą ataskaitinių laikotarpių (pripažįstant sąnaudas, susijusias su ilgalaikio materialiojo turto – pastatų, įrengimų ir pan., taip pat nematerialiojo turto – formavimo sąnaudų, patentų, licencijų, programinės įrangos ir pan. naudojimu).
Išlaidos, susijusios su visa tipine įmonės veikla per ataskaitinį laikotarpį nepriklausomai nuo parduotų prekių kiekio ir nepriskiriamos prie finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų ar netekimų, turi būti traktuojamos kaip veiklos sąnaudos ir nurodytos pelno (nuostolio) atskaitos atskirame straipsnyje. Į pagamintos ir parduotos per ataskaitinį laikotarpį produkcijos savikainos rodiklį neįskaitomos produkcijos pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos, patirtos per ataskaitinį laikotarpį.
Visos šios išlaidos laikomos ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis ir yra nurodomos to paties laikotarpio pelno ataskaitos atitinkamuose straipsniuose.
Prie kitos veiklos sąnaudų priskirtinos visos tretiesiems asmenims sumokėtos arba sumokėtinos sumos, nesusijusios su pagrindine įmonės veikla, finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis ir netekimais, taip pat savos statybos sąnaudos.
Prie finansinės veiklos sąnaudų priskiriama valiutų kurso kitimo ir valiutų konversijos neigiama įtaka, sumokėtos ir mokėtinos (sukauptos)
palūkanos, pirkėjų įsiskolinimų bei kitų skolų įmonei nurašyta (amortizuota) dalis, taip pat kitos su skolomis susijusios sąnaudos (baudos ir pan.) ir metinė dalis sąnaudų, susijusių su kapitalo padidėjimu ar sumažėjimu.
Prie investicinės veiklos sąnaudų priskiriama kitose įmonėse esančių investicijų vertės sumažėjimas, pagrįstas jų rinkos kainos sumažėjimu arba įmonių, į kurias buvo investuota, įvykusiu arba numatomu finansinės būklės pasikeitimu.
Prie netekimų (ypatingųjų praradimų) priskiriami nepriklausomai nuo valdytojų valios patirti praradimai, susiję su neįprastine įmonės veikla:
pagreitintai nurašoma formavimo savikainos dalis, ilgalaikio ir trumpalaikio turto ypatingai nurašomos sumos, atidėjimai ypatingiesiems reikalavimams bei įsipareigojimams padengti, netekimai dėl ilgalaikio turto perleidimo, nurašytos finansinių investicijų sumos (išskyrus trumpalaikio finansinio turto sąnaudas), anksčiau kapitalizuotų reorganizavimo išlaidų (reorganizavimo savikainos) nurašoma metinė dalis ir kiti.
Netekimai nurodomi to ataskaitinio laikotarpio atskaitomybėje, kurį jie buvo patirti. Netekimai neturi būti siejami nei su pajamomis, uždirbtomis iš tikslinės įmonės veiklos, nei su pagaute.
Prie pelno mokesčio sąnaudų priskiriamos sumokėtos arba mokėtinos (sukauptos) pelno mokesčio sumos. Į šį rodiklį įeina ir iš anksto sumokėta pelno mokesčio suma (pakoreguota išskaitymais iš mokėtinos biudžetui sumos), išskyrus tą atvejį, kai bendra išankstinių apmokėjimų suma yra didesnė už nustatytą mokėti mokesčių sumą. Šiuo atveju nurodytoji suma pateikiama balanso turto dalyje. Pelno mokesčio sąnaudų rodiklis apskaičiuojamas remiantis kaupimo principu, į šį rodiklį įeina suma, kuria nustatyti mokėti mokesčiai viršija išankstinius apmokėjimus.
Bendrosios sąnaudos (total cost) – firmos visų pastovių sąnaudų ir visų kintamų sąnaudų, gaminant tam tikrą produkciją, bendra suma per tam tikrą , trumpą laikotarpį.
Bendrosios sąnaudos sąveikauja su bendromis pajamomis, kai nustatomas pagamintos produkcijos lygis, pagal kurį įmonė pasiekia savo tikslą –
maksimaliai padidina pelną ir sumažina nuostolius.
1.2-1 pav. Bendrosios sąnaudos
Šaltinis: Skominas V. Mikroekonomika. Vilnius : Enciklopedija, 2000
(Kaunas : Spindulys) Apimtis 415 p.
Trumpo laikotarpio bendrųjų sąnaudų kreivė 1 pav. rodo bendrųjų pastoviųjų sąnaudų ir bendrųjų kintamųjų sąnaudų sumą. Ji yra S formos, kadangi esant mažai produkcijos apimčiai kintamosios sąnaudos didėja lėtai (dėl didėjančių pajamų iš kintamųjų gamybos išteklių įtakos), o esant didelei produkcijos apimčiai, bendrosios kintamosios sąnaudos auga greičiau (dėl mažėjančių pajamų iš kintamųjų gamybos išteklių įtakos).
Pagal rinkų teoriją įmonė paliks rinką, jeigu per trumpą laikotarpį ji negalės gauti pakankamai bendrųjų pajamų padengti savo bendrosioms kintamoms sąnaudoms. Jeigu ji gali gauti pakankamai bendrųjų pajamų bendrosioms kintamoms sąnaudoms padengti ir įnešti tam tikrą sumą į bendrąsias pastoviąsias sąnaudas, tuomet ji, net jeigu ir turės nuostolių, bent trumpą laikotarpį ir toliau gamins. Per ilgą laikotarpį firma turi gauti pakankamai bendrųjų pajamų bendrosioms kintamoms ir pastovioms
1.3. Išlaidų ir sąnaudų panašumai ir skirtumai
Sąnaudų pripažinimo samprata buvo apibrėžta Vyriausybės nutarime Nr. 804
„Pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka”, tačiau tame nutarime yra daug dviprasmiškumo. Pvz., 5p. buvo nurodoma: „Sąnaudas, patirtas uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas, įmonės turi registruoti apskaitoje ir pateikti metinėje finansinėje atskaitomybėje pagal duomenų kaupimo ir pajamų bei sąnaudų palyginimo principus. Tai reiškia, kad ne visos įmonėje per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos (pinigų išleidimas, turto bei paslaugų sunaudojimas, taip pat skolų atsiradimas) laikomos sąnaudomis ir ne visos per ataskaitinį laikotarpį patirtos sąnaudos tiri būti susijusios su šio laikotarpio išlaidomis.
Norint išvengti klaidų, o tuo pačiu papildomų mokesčių ir baudų, apskaitos darbuotojams tikslinga atskirti išlaidas nuo sąnaudų. Cituoto 5
p. atskiras tezes, kaip pinigų išleidimas bei paslaugų sunaudojimas, žinoma, reikėjo suprasti logiškai pagal apskaitos metodiką:
➢ pinigai gali būti išleisti ir atsargų įsigijimui, ir skolų grąžinimui.
Tai nėra sąnaudos. Sąnaudomis jie iš tikrųjų taps tada, kada tos atsargos bus realizuotos ar bus nurašytos į veiklos sąnaudas bei ilgalaikio turto gamybai;
➢ paslaugų sunaudojimas, jei tos paslaugos nėra realizuojamos, o naudojamos gamybos procese, tai jos yra tiktai išlaidos. Sąnaudomis taps tada, kada jos yra tiesiogiai realizuojamos, arba tada, kada bus realizuota pagamintoji produkcija.
➢ skolų atsiradimas taip pat iš karto gali netapti sąnaudomis, jei skolos atsiranda:
1. gaunant paskolą (kreditus),
2. išmokėtinai gaunant prekes ir atsargas;
➢ Skolų atsiradimas gali tapti ir sąnaudomis:
1. Veiklos poreikiams sunaudojami energetiniai resursai,
2. Ryšių paslaugos pagal jų sunaudojimą,
3. Transporto ir kitos paslaugos tiesiogiai panaudotos produkcijos realizavimui, ilgalaikio turto gamybai ir t.t.
Būtina patikslinti, kas yra sąnaudos ir kas yra išlaidos, turime laikytis apskaitos metodikos:
• pagal apskaitos metodiką sąnaudos yra apskaitomos 6 klasės sąskaitose. Tiek išleidžiant pinigus (sumokant palūkanas), tiek atsirandant skoloms (už ryšių, transporto ir t.t. paslaugas), jei tie išleisti pinigai ar skolų atsiradimas pagal sąskaitų korespondencijas yra įrašoma į sąnaudų sąskaitas, tai ir bus sąnaudos;
• jeigu tie patys išleisti pinigai negali patekti į 6 klasės sąskaitas, o jais yra padengiamos skolos arba yra sumokamas avansas tiekėjams, sumokamas avansinis pelno mokestis ir t.t., tai jie nėra sąnaudos;
• išlaidomis, o ne sąnaudomis taps įsigytų žaliavų ar remonto medžiagų sunaudojimas gamybiniame procese. Iš gamybos bus užpajamuoja pagaminta produkcija. Sąnaudomis šiuo atveju ta produkcija taps tik ją realizavus. Ir šuo atveju tuo pat metu turi būti įvykdyta dar ir kita sąlyga – pripažintos uždirbtomis realizacinės pajamos.
Ekonominė ir buhalterinė kaštų samprata
Ekonomine prasme kaštų sąvoka siejama su firmos piniginėmis išlaidomis gamybos ištekliams pirkti.
Verslo požiūriu kaštai – tai einamosios (dabartinės) ir praėjusio laikotarpio piniginės išlaidos gamybos ištekliams pirkti.
Buhalteriniai kaštai –tai firmos piniginės išlaidos darbo užmokesčiui, palūkanoms, mokesčiams sumokėti, žaliavoms ir pan.
Ekonominiai kaštai suvokiami kaip alternatyvūs kaštai, nes jų dydis nustatomas atsižvelgiant į geriausias išteklių panaudojimo galimybes, t.y.
į tokias alternatyvas, kurios teikia jų savininkams didžiausias pajamas.
Alternatyvūs kaštai apskaičiuojami prie esamų kaštų pridėjus prarastas pajamas, kurias būtų galima gauti turimus išteklius panaudojus geriausiu būdu.
Kad geriau suprastume ekonominių ir buhalterinių kaštų skirtumus paanalizuokime pavyzdį. Kaštų ir pajamų įvertinimas (tūkst. Lt), žiūrėti lentele 2.-1. Čia analizuojama verslininko, turinčio parduotuvę, kaštai.
2.1 lentelė. Kaštų ir pajamų įvertinimas
|Buhalteriniu požiūriu |Ekonominiu požiūriu |
|Bendrosios pajamos |Bendros ios pajamos |
|100 |100 |
|Buhalteriniai kaštai (aiškūs kaštai) |Aiškūs kaštai |
|20 |20 |
|Darbas |Darbas |
|4 |4 |
|Įrengimų nuoma |Įrengimų nuoma |
|10 |10 |
|Žaliavos |Žaliavos |
|6 |6 |
| |Numanomieji kaštai |
| |50 |
| |Verslinininko atlyginimas |
| |Palūkanos |
| |18 |
| |Renta |
| |20 |
| |Ekonominiai kaštai |
| |70 |
|Buhalterinis pelnas |Buhalterinis pelnas |
|80 |30 |
Šaltinis: Juškevičienė D. Įmonė ir jos išlaidos. Paskaitos konspektas.
Apimtis 24 p.
2.1 pav. Kaštų ir pajamų įvertinimas buhalteriniu požiūriu
Šaltinis: Juškevičienė D. Įmonė ir jos išlaidos. Paskaitos konspektas.
Apimtis 24 p. http://www.vkk.lt/lt/darbai.html
2. 2 pav. Kaštų ir pajamų įvertinimas ekonominiu požiūriu.
Šaltinis: Juškevičienė D. Įmonė ir jos išlaidos. Paskaitos konspektas. Apimtis 24 p. http://www.vkk.lt/lt/darbai.html
Parduotuvės pajamų ir išlaidų analizė buhalteriniu požiūriu rodo, kad verslininkas yra pelningas. Gaudamas 100 tūkst. Litų pajamų ir išleisdamas
20 tūkst. Litų, verslininkas gauna 80 tūkst.litų buhalterinį pelną.
1. Pinigų cirkuliacija ir išteklių judėjimas ekonomikoje
Mainų lygtis:
[pic]
M – cirkuliacijoje esantis pinigų kiekis
V – pinigų cirkuliacijos kiekis
P – kainų lygis
Y – realus gamybos apimties lygis
Išlaidos Piniginės pajamos
Ištekliai Žemė, darbas, kapitalas
Išlaidos Ištekliai
Paslaugos, prekė Paslaugos
Mokesčiai
Mokesčiai
3.1 pav. Pinigų ir išteklių cirkuliacijos schema
Šaltinis: Kvedaraitė V. Įmonės finansų valdymas. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1997. Apimtis 63 p.
Šioje schemoje vyriausybė – tai visos valstybinės institucijos, kurios yra išlaikomos ir mokesčių mokėtojų pinigų.
4. Pajamų klasifikavimas bei pripažinimas
1. Pajamų samprata ir klasifikavimas
Pajamos laikomos uždirbtomis, pardavus produkciją (išsiuntus pirkėjui)
ar prekes arba atliktus darbus ir kai jos atsiranda iš įmonės finansinės ar investicinės veiklos. Pajamos matuojamos pinigų suma, gauta iš pirkėjų, arba gauto turto ar paslaugų kaina. Remiantis duomenų kaupimo principu, pajamos pripažįstamos ir laikomos uždirbtomis tada, kai prekės parduotos ar paslaugos atliktos, neatsižvelgiant į tai, ar jos jau klientų apmokėtos, ar dar ne. Įplaukos negali būti laikomos pajamomis, kol prekės ar kitos vertybės neperduodamos pirkėjui arba kol neišrašomas tų prekių pardavimo ar pirkimo faktą įteisinantis dokumentas.
Patirtomis sąnaudomis laikoma – sunaudotas turtas bei suteiktų paslaugų ar įsipareigojimų tiekėjams (rangovams) išlaidos, susijusios su ataskaitiniu laikotarpiu uždirbtomis pajamomis. Pinigai ar kitas turtas, išleistas neuždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamų, vadinamas išlaidomis.
Kai įmonės veikla yra sėkminga – jai pavyksta parduoti produkciją ar suteikti vartotojams paslaugas ir gauti pelną – dalis pelno naudojama veiklai tęsti ir plėsti.
Pajamų klasifikavimas:
Didžąją prekybos įmonės pajamų dalį sudaro pardavimo pajamos, kurioms priskiriamos visos gautos pinigų sumos, kitoks turtas, taip pat ir pirkėjų įsipreigojimai sumokėti, susiję su parduotomis per ataskaitinį laikotarpį prkėmis.
Finansinės veiklos pajamoms priskiriamos palūkanos už finansinėse investicijuose laikomą turtą, gautos baudos bei delspinigai už atsiskaitimus nelaiku, valiutos perkainojimo teigiama įtaka, pelnas, gautas ilgalaikiais tikslais superkant akcijas, ir kitos panašios pajamos.
Prie investicinės veiklos pajamų priskiriamos visos pajamos, gaunamos iš įmonės investicijų kituose įmonėse, pavyzdžiui, dividendai už kitų įmonių akcijas.
Prie neįpratinės veiklos pajamų (pagautės) priskiramos visos iš neiprastinės įmonės veiklos gautos netikėtos pajamos, pavyzdžiui, draudimo kompanijų kompensacijos įmonei už stichinių nelaimių padarytą žalą.
Visos su įmonės tipinę veikla nesusijusios pajamos, gautos arba gautinos iš trečiųjų asmenų, priskiriamos prie kitos veiklos pajamų, išskirus tas, kurios priskirtinos finansinei, investicinei ar neiprastinei veiklai.
4.2. Pajamų pripažinimas
• Pajamos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu, t.y. apskaitoje registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą.
• Pajamomis laikomas tik įmonės ekonominės naudos padidėjimas. Pajamomis nepripažįstamos trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos, taip pat pridėtinės vertės mokestis, kadangi tai nėra įmonės gaunama ekonominė nauda ir šios sumos nedidina nuosavo kapitalo.
Kad parduotos produkcijos ar atliktų paslaugų pajamos būtų pripažintos uždirbtomis, turi būti įvykdytos šios sąlygos:
1. Prekių pardavimo pajamos turi būti pripažįstamos, registruojamos apskaitoje ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje tuomet, kai prekės yra parduotos, o pajamų suma gali būti patikimai įvertinta.
2. Prekės laikomos parduotomis, kai yra įvykdytos visos šios sąlygos:
2.1. Įmonė pardavėja yra perdavusi riziką, susijusią su parduotomis prekėmis, taip pat ir šių prekių nuosavybės teikiamą naudą;
2.2. Įmonė pardavėja nebevaldo ir nebekontroliuoja parduotų prekių;
2.3. Tikėtina, kad su prekių pardavimo sandoriu susijusi ekonominė nauda bus gauta ir galima patikimai įvertinti jos dydį;
2.4. Sąnaudos, susijusios su prekių pardavimo sandoriu, gali būti patikimai įvertintos.
3. Rizikos perdavimu laikomas momentas, kada pardavėjas ima nebevaldyti ir nebekontroliuoti prekių, o pirkėjas tampa atsakingas už prekes ir perima prekių nuosavybės teikiamą naudą. Šis momentas (2 punkto 1 dalis)
aptariamas pirkimo(pardavimo sutartyje. Paprastai rizika perduodama kartu su nuosavybės teise į parduotas prekes, tačiau rizikos perdavimas gali nesutapti su nuosavybės teisių perdavimo momentu.
4. Jeigu įmonė neperduoda rizikos, susijusios su parduodamomis prekėmis, sandoris nelaikomas pardavimu ir pajamos nepripažįstamos, pavyzdžiui, kai išsiųstos ar atsiimtos prekės nevisiškai sukomplektuotos ar paruoštos naudoti ir tai yra svarbi dar nebaigtos vykdyti sutarties dalis, jeigu sutartyje taip numatyta; pirkimo(pardavimo sutartyje numatytos sąlygos, kurioms esant pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį, todėl įmonė negarantuota, kad gaus sutartyje numatytas sumas; pajamų gavimas priklauso nuo pirkėjo pajamų, kurias jis gaus pardavęs nupirktas prekes.
5. Jeigu įmonė perduoda riziką, susijusią su parduodamomis prekėmis, tai laikoma pirkimo – pardavimo sandoriu ir pajamos pripažįstamos, jei yra įvykdytos 2 punkte nurodytos sąlygos, (pavyzdžiui, pardavėjas pasiliko teisę atsiimti prekes, jeigu pirkėjas už jas iki galo neatsiskaito, tačiau tos prekės vis tiek laikomos parduotomis, kadangi rizika yra perduota).
6. Pajamos pripažįstamos tik tais atvejais, kai tikimasi (2 punkto 3
dalis), kad pardavus prekes bus gauta ekonominės naudos. Tam tikrais atvejais tokia tikimybė neatsiranda tol, kol negaunami pinigai arba kol neišnyksta abejonės (pavyzdžiui, gali būti neaišku, ar užsienio vyriausybė suteiks leidimą pervesti sumas, uždirbtas užsienio šalyje, tačiau jei toks leidimas gaunamas, abejonės išnyksta ir pajamos pripažįstamos). Tačiau jeigu kyla abejonių, ar bus gauta jau į pajamas įtraukta suma, tuomet skolų suma, kurios nebesitikima gauti, įtraukiama į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas, neatsižvelgiant į tai, kurį laikotarpį (ankstesnį ar ataskaitinį)
pajamos buvo pripažintos.
7. Pagal palyginimo principą pajamos ir sąnaudos, susijusios su tuo pačiu sandoriu, turi būti pripažįstamos tą patį ataskaitinį laikotarpį.
Sąnaudos pripažįstamos tuomet, kai jos uždirba atitinkamas pajamas. Tačiau pajamos negali būti pripažintos, jeigu negalima patikimai įvertinti sąnaudų. Tokiomis aplinkybėmis visos už parduotas prekes jau gautos sumos yra pripažįstamos įsipareigojimais arba būsimų laikotarpių pajamomis.
4. Įmonės UAB “Aipetra” pajamų ir sąnaudų nustatymas
5.1. Įmonės pajamų apskaita
Pagrindinė įmonės veikla — didmeninė prekyba santechnikos prekėmis bei santechnikos darbai.
Ataskaitinis laikotarpis – nuo 2003m. sausio 01 d. iki 2003m. gruodžio
31 d.
Atskaitomybė parengta pagal LR buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą, pagal LR pelno mokesčio įstatymą bei kitus įmonės veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Pajamos įmonėje pripažistamos išrašius PVM Sąskaitą-Faktūrą (žiūrėti lentelę 5.1.), kur suma be PVM bus pajamos.
5.1-1 lentelė. Pardavimo pajamos
PVM Sąskaita-faktūra Serija LECNr. 2274140
|Data: 2004m. balandžio mėn. 15| | | | | |
|d. | | | | | |
|Tiekėjas:UAB „AIPETRA”; Rinktinės 38 |Pirkėjas: UAB „Almutė” |
|D,Vilnius | |
|įmonės kodas/PVM 2447828/11 | | | | | |
|AB”Vilniaus bankas” Vilniaus | | |įmonės kodas 2273866 |
|fil. | | | |
|a.s. LT817044060001278458;b.k. | | | | |
|70440; | | | | |
|Rejestro NR.AB98-581; Tel/faks| | | | | |
|2757819 | | | | | |
|Eil|Pavadinimas |Mato |Kiekis |Kaina su|Kaina be|Suma |
|Nr.| |vnt. | |PVM |PVM | |
|1 |Wc bakelis aukštai kab |vnt. |5 |55,00 |46,6102 |233,05 |
|2 |Maišytuvas virtuvinis |vnt. |5 |18,00 |15,2542 |76,27 |
|3 |Maišytuvas virtuvinis |vnt. |3 |24,00 |20,3390 |61,02 |
| |Ru-10 Croce | | | | | |
|4 |Galvutė 551 |vnt. |20 |5,00 |4,2373 |84,75 |
|5 |Vandens žarna 0,80 m. |vnt. |9 |7,00 |5,9322 |53,39 |
|6 |Sifonas kriauklei 1 1/4*1 |vnt. |2 |12,00 |10,1695 |20,34 |
| |1/4 | | | | | |
|7 |Juosta santechninė |vnt. |3 |2,00 |1,6949 |5,08 |
| |Iš viso: | | | | |533,91 |
| |PVM 18% | | | | |96,10 |
| |Bendra suma: | | | | |630,01 |
|Suma žodžiais: Šeši šimtai trisdešimt. 01 ct. | | |
|Prekės lieka UAB”Aipetra”nuosavybe iki sąskaitos apmokėjimo; Mokėjimo |
|terminas 30d. |
|Išrašė: buhalterės pavaduotoja Irena Stefanovič | | | |
|Gavo : | | | | | |
Po to yra daroma sąskaitų korespondencija (žiūrėti 5.1-2.lentelę)
5.1-2 lentelė. Pardavimų sąskaitų korespondencija
PARDAVIMAI (SUMINĖ)
2004 04 01 – 2004 04 30
|Sąskaita | | | |Debetas |Kredita|
| | | | | |s |
|2004 |Prekės perpardavimui |0,00 |358,57 |
|6004 |Prekių perpardavimui |358,57 |0,00 |
| |savikaina | | |
|2001 |Pirkėjų | |630,01 |0,00 |
| |skolos | | | |
|470101 |Mokėtinas PVM| |0,00 |96,10 |
|5004 |Prekių pardavimų pajamos|0,00 |533,91 |
| | |viso už periodą: |988,58 |988,58 |
Kiekviena operacija fiksuojama Bendrajame žurnale, kuriame visos atliktos ūkinės operacijos registruojamos chronologiškai. Bendrasis, arba ūkinių operacijų registravimo žurnalas naudojamas visoms operacijoms nepriklausomai nuo jų rūšies fiksuoti. Čia tai pat nurodomos ir koresponduojamosios sąskaitos. Vėliau duomenys iš Bendrojo žurnalo perkeliami į sisteminį registrą – Didžiosios knygos sąskaitas. Jose duomenys sisteminami ir kaupiami, o ataskaitinio laikotarpio pabaigoje naudojami sudarant atskaitomybę. Įmonės finansinę atskaitomybę sudaro balansas, pelno (nuostolio) ir pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos, finansinės būklės pakitimų ataskaita ir paaiškinamasis raštas.
Pardavimų žurnalas (žiūrėti lentelę 5.1.3.)
5.1-3 lentelė. Pardavimų žurnalas
|UAB „AIPETRA”, KODAS 2447828/11 |
|Rinktinės 38 D, Vilnius, Lietuva |
|PAEDAVIMŲ ŽRNALAS (LITAIS) |
|2004 04 01-2004 04 30 |
|OP.NUM|DOKUMENTAS |DATA |SUMA BE PVM |PVM |VISO SU PVM |
|(0160 PAR 4) | | | | |
|ALMUTĖ|UAB „ALMUTĖ”| | | | |
| |6251 2274140|2004 04 |533,91 |96,10 |630,01 |
| | |15 | | | |
| | |VISO: |533,91 |96,10 |630,01 |
| | |VISO: |533,91 |96,10 |630,01 |
Įmonės atsargų apskaita vedama Fifo metodu, pastoviai apskaitomos atsargos.
5.2. Sąnaudų apskaita įmonėje
Automobilių remonto sąnaudos nurašomos pagal aktą kurį tvirtina įmonės vadovas, jei detalės buvo perkamos su PVM Sąskaitą-Faktūrą ir patys įmonės darbuotojai atliko remontą.
Nuomos, ryšio sąnaudos nurašomos kai gaunamos PVM Sąskaitos-faktūros, nes jos išrašomos už jau atliktas paslaugas.
Draudimo sąnaudos nurašomos metų bėgyje kai sumokama už draudimą, o metams pasibaigus koreguojama būsimų laikotarpių sąnaudų sąskaitoje.
Mokesčių sąnaudos pripažįstamos apskaitos laikotarpio pabaigoje (pvz.Lentelė 5.2-1)
5.2-1 lentelė. Kelių mokestis
KITOS OPERACIJOS (SUMINĖ)
2004 03 01 – 2004 03 31
|Sąskait| | | |Debeta|Kreditas |
|a | | | |s | |
|6243 |Kelių mokesčiai | |504,92|0,00 |
|4704 |Mokėtinas kelių | |0,00 |504,92 |
| |mokestis | | | |
| | |viso už | |504,92|504,92 |
| | |periodą: | | | |
Banko paslaugų sąnaudos nurašomos iš banko sąskaitos išrašų.
Kitos smulkios sąnaudos nurašomos iš karto gavus PVM Sąskaitą-
faktūrą.
Atlyginimų sąnaudų skaičiavimui naudojama sąskaitų korespondencija (pvz.Lentelė 5.2-2).
5.2-2 lentelė. Atlyginimų skaičiavimas
| | |ATLYGINIMŲ | | |
| | |SKAIČIAVIMAS | | |
| | |2004 03 01-2004 03 | | |
| | |31 | | |
|OP.NUM. |DOKUMENTA|OPERACIJOS | |TIPAS |
|OP.DATA |S |PAVADINIMAS | |VAL. |
|PP-pagrindinis | | | | |
|padalinys | | | | |
|34 | |ATLYGINIMŲ | |Atl.li|
|2004 03 31 | |SKAIČIAVIMAS | |t. |
|ATLYGINIMŲ |61141 – |Darbo užmokestis |9893,99|0,00 |
|SKAIČIAVIMAS | | | | |
|ATLYGINIMŲ |4711 – |Mokėtinas darbo |0,00 |743,43|
|SKAIČIAVIMAS | |užmokestis | | |
|ATLYGINIMŲ |47031 – |Pajamų moketis |0,00 |1896,5|
|SKAIČIAVIMAS | |dabuot. | |3 |
|ATLYGINIMŲ |4724 – |3 % sodrai |0,00 |296,82|
|SKAIČIAVIMAS | |(apdraustųjų) | | |
|ATLYGINIMŲ |4711 – |Mokėtinas darbo |0,00 |6957,2|
|SKAIČIAVIMAS | |užmokestis | |1 |
|ATLYGINIMŲ |61142 – |Socdraudimas |3067,15|0,00 |
|SKAIČIAVIMAS | | | | |
|ATLYGINIMŲ |4725 – |31 % sodrai |0,00 |3067,1|
|SKAIČIAVIMAS | | | |5 |
|ATLYGINIMŲ |6245 – |Garantinio fondo |19,79 |0,00 |
|SKAIČIAVIMAS | |mokestis | | |
|ATLYGINIMŲ |4705 – |Mokėtinas |0,00 |19,79 |
|SKAIČIAVIMAS | |garantinio fodo | | |
| | |mok. | | |
| | |Viso pagal žurnalą:|12980,9|12980,|
| | | |3 |93 |
Kuro sąnaudos nurašomos pagal sunaudoto kuro nurašymo aktą, kurį pildo automobilį naudojantis darbuotojas ir tvirtina įmonės vadovas pagal kelionės lape nurodytus kilometrui sunaudotus degalus.
Bendrovės apskaita tvarkoma ir atskaitomybė sudaroma pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo principą. Pajamų apskaitai sąskaitų plane yra skirta 5
klasė, o sąnaudų 6 klasė. Nurodymuose dėl sąskaitų plano naudojimo yra nurodyta, kad 5 klasės sąskaitos, jas uždarant, koresponduoja su 39
sąskaita pajamų ir sąnaudų suvestinė. Analogiška metodika yra ir dėl 6
klasės sąskaitų taikymo – jas uždarant 6 klasės sąskaitos koresponduoja su
39 sąskaita.
5.3. Įmonės veiklos pelningumas
Tiekiant santechnikos prekes, bendrovės pagrindines sąnaudas sudarė:
darbo užmokestis, išlaidos energijai ir kurui pirkti, ilgalaikiam turtui atnaujinti, kitų organizacijų paslaugoms apmokėti, mokesčiams sumokėti ir kt. Didžiausias sąnaudas 2003m. sudarė: žiūrėti 5.3-1 pav.
[pic]
5.3-1 pav. Didžiausios sąnaudos 2003m.
Pagrindinės įmonės UAB „Aipetra“ pajamos yra gaunamos iš santechninės įrangos pardavimo, ir tik kokį trečdalį pajamų sudaro santechnikos darbai.
Įmonės prekių likučiai didėja proporcingai didėjančiai apyvartai. Jie yra kaupiami, kad laiku būtų patenkinti pirkėjų užsakymai.
Įmonės pajamos pastoviai didėja, ir tai matyti iš žemiau pateiktų skaičių:žiūrėti 5.3-1 lentelę.
5.3-1 lentelė. Pajamų dydis 2001-2003m. tūkst.lt
|2001 m. I ketv. |211 tūkst.lt |
|2001 m. II ketv. |327 tūkst.lt |
|2001 m. III ketv. |363 tūkst.lt |
|2001 m. IV ketv. |437 tūkst.lt |
|2002 m. I ketv. |466 tūkst.lt |
|2002 m. II ketv. |405 tūkst.lt |
|2002 m. III ketv. |538 tūkst.lt |
|2002 m. IV ketv. |563 tūkst.lt |
|2003 m. I ketv. |400 tūkst.lt |
|2003 m. II ketv. |584 tūkst.lt |
|2003 m. III ketv. |523 tūkst.lt |
|2003 m. IV ketv. |553 tūkst.lt |
Santechnikos prekių prekyboje yra sezoniškumas, todėl I ketv. apyvarta paprastai būna mažesnė.
Žemiau pateikoje ataskaitoje matome penkių metų įmonės veiklos pelningumą.
5.3-2 lentelė. Įmonės veiklos pelningumas 1999-2003m. procentais
|Metai |Pajamos |Pelnas prieš |Pelningumas |
| | |apmokestinimą | |
|1999 m. |407 tūkst.lt |17,2 tūkst.lt |4,2 % |
|2000 m. |932 tūkst.lt |25.1 tūkst.lt |2.7 % |
|2001 m. |1332 tūkst.lt |36.2 tūkst.lt |2.7 % |
|2002 m. |1953 tūkst.lt |88.5 tūkst.lt |4.5 % |
|2003 m. |2060 tūkst.lt |205.4 tūkst.lt |10.0 % |
6. Pajamų ir išlaidų informacijos analizė bei apdorojimas
6.1. Įmonės finansinė alnalizės pagrindai
Finansinė analizė – Ar ši veikla bus pelninga? Finansinė analizė nustato, ar iš verslo gautos pajamos padengia išlaidas. Čia paprastai taikoma trumpalaikė likvidumo ir pradinio kapitalo kaštų analizė, taip pat ir ilgalaikė paskolų, einamųjų kaštų ir pajamų analizė.
Ūkinės operacijos analizuojamos vadovaujantis pirminiais dokumentai, po to jos fiksuojamos žurnaluose ir pasibaigūs mėnesiui duomenys perkeliami į sąskaitas. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje kai kurių sąskaitų duomenys koreguojami parengiant darbinę atskaitomybės lentelę, uždaromos ataskaitinio laikotarpio sąskaitos ir parengiama finansinė atskaitomybė.
Įmonės valdymui, analizei, kontrolei savininkams ir valstybei reikalinga finansinė atskaitomybė. Tai dokumentų rikinys, kuriame pateikiama apskaitinė informacija, apibūdinanti įmonės finansinę būklę tam tikrai datai. Atskaitomybė turi būti patikima, ir teisingai bei tiksliai atspindėti imonės būklę.
Metinės finansinės atskaitomybės sudėtis
ATASKAITOS PAAIŠKINAMASIS RAŠTAS
Balansas Bendrosios pastabos
Pelno (nuostolio) ataskaita Pažymos su pastabomis
Pelno (nuostolio)paskirstymo
Ataskaita
Pinigų srautų ataskaita
Pastabos
6.1 pav. Metinės finansinė atskaitomybė
Finansinės atskaitomybės duomenys suteikia daug vertingos infimacijos apie įmonę. Pvz., savninkai visada domisi verslo eiga ir jiems svarbi finanasinių ataskaitų informacija, vadybininkai domisi įmonės kapitalo be i turto didinimu, dividendų mokėjimu. Mokesčių inspekcija nori gauti žinių apie įmonės gaunamas pajamas, pelna ar nuostolius. Investorius ir kreditorius domina konkrečios įmonės finansinės ataskaitos dėl galimo investavimo ar kredito jai suteikimo.
Finansinės ataskaitos yra finansinės analizės šaltinis, todėl naudojantis šią informaciją reikėtų suvokti finansinių ataskaitų tarpusavio ryšį, kadangi kiekvianas atskaitomybės rodiklis gali būti traktuojamas savaip.
Kiekviena finansinė ataskaita pateikia informaciją apie įmonę vis kitu aspektu.
Balansas rodo, kiek įmonė turi turto ir kam tas turtas priklauso tam tikrai datai. Pelno(nuostolio) ataskaitoje pateikiami duomenys apie įmonės turto naudojimo efektyvumą, jos jos ataskaitinio laikotarpio ūkininkavimo rezultatas. Ataskaitą sudaro tokie rodykliai: pajamos, kurias įmonė uždirbo per nurodytą laikotarpį; sąnaudos, patirtos įmonės pajamoms uždirbti;
gautas rezultatas pelnas arba nuostolis. Pinigų srautų ataskaita paaiškina balanso pakitimus lyginant tam tikro periodo pabaigą su jos pradžia.
6.2. Įmonių informacinės sistemos
Informacijos kompiuterizuoto apdorojimo ir duomenų tvarkymo būdas, kartu ir kompiuterizuotų informacinių sistemų kūrimo tikslingumas daug priklauso nuo informacijos apdorojimo technolodijų. Vienu atveju gali geriausiai tikti centralizuotas informacijos (duomenų) apdorojimas, kitu decentralizuotas, dar kitais išskirstytas. Tokia informacinė sistema gali tūrėti posistemius, atskiras informacines sistemas, kuriuose naudojamos skirtingos informacijos apdorojimo technologijos, gali tūrėti atskiras ir kelias tarpusavyje susietas duomenų bazes.
Pasiruošimo verslui projektavimo rezultatatai daug priklauso nuo priimamų sprendimų, o pastarieji sąlygojami informacijos ir informacijos srautų.
Todėl informacijos srautų formavimasir tvarkymas tampa nuolatine informacine veikla, skirta aprūpinti valdymo personalą informaciniais ištekliais. Informacinės veiklos tikslas-rinkti, kaupti ir apdoroti daug pirminės informacijos, dažnai keisti anksčiau suformuotą ir laikomą paskesniam vartotojui.
6.2-1 lentelė. Verslo projektavimo procesas ir jo kompiuterizavimas
|Projektavimo |Naudojamos kompiuterizavimo priemonės |
|prcesai | |
|Projekto rengimo |Tinklinių planų sudarymo ir parametrų |
|darbų planavimas |vertinimo: |
|ir valdymas |projektų valdymo sistemos; |
| |planų vertinimo taikomosios programos. |
|Verslo plano dalių|Geriausių sprendimo ieškojimoir vertinimo: |
|rengimas |gamybos programos optimizavimo; |
| |Išdėstimo (vėžimo) optimizavimo; |
| |Sprendimų alternatyvų vertinimo; |
| |Finansinių rodiklių vertinimo: |
| |universaliomis priemonėmis (EXCEL ir pan); |
| |specialiomis analizės ir modeliavimo |
| |priemonėmis; Kitos |
| |programinės priemonės. |
Šaltinis: Simanauskas L. Informacijos sistemos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidikla, 2000. Apimtis 290 p.
Apskaita (transakcijų apdorojimas). Tai sistema, realizuojanti kasdieninių organizacijos veiklai būdingų operacijų atlikimą, struktūra parodyyta 6.2-2 pav. Ji skirta apskaitos operacijoms kompiuterizuoti.
Atsižvelgiant į įmonės gamybinę veilą, ši sistema susideda iš žaliavų , turto, finansų, darbo užmokesčio, produkcijos ir kitų apskaitos posistemių ir leidžia realizuotatitinkamas įmonės funkcijas. [pic]
6.2-2 pav. Apskaitos informacinė sistema
Šaltinis: Simanauskas L. Informacijos sistemos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidikla, 2000. Apimtis 290 p.
Į atskirą informacinių sistemų grupę galima išskirti tas, kurios skirtos apskaitos funkcijoms kompiuterizuoti. Jos vadinamos kompiuterinės buhalterinės apskaitos sistemos. Lietuvoje rengiamos ir naudojamos apskaitos sistemos: APSKAITA, APSKAITA II, APSKAITA III (sukūrėUAB
„Labis“), BALANSAS (Rivilė), SAIKAS (Saikas), FINVALDA, ALGA (Finansų valdymo sistemos). Ryškiausios ir plačiausiai žinomos yra iš kitur atvežtos kmpiuterinės valdymo ir apskaitos sistemos SCALA IR NAVISION.
Įmonėje UAB “Aipetra” yra naudojama Buhalterinės apskaitos sistema
“FINVALDA” – pilnai integruota, modulinė, daugiavartotojiška didelėmis lankstumo bei priderinamumo galimybėmis, t.y. ji lengvai pritaikoma prie galiojančių įstatymų bei konkretaus apskaitos modelio. Ji leidžia visiškai laisvai organizuoti apskaitos procesą įmonėje.Pagrindinės apskaitos sistemos “FINVALDA” savybės ir galimybės:
Plačios informacijos pateikimo formų galimybės, integracija su MS Office ir kitomis priemonėmis. Aktualią informaciją galite gauti jums patogiu pavidalu, t.y. lenteles, grafikus, arba eksportuoti į Microsoft Excel,
Microsoft Word, Adobe Acrobat Reader, HTML, XML, Lotus, į tekstinius failus, per ODBC jungtį į ORACLE, Microsoft Acces, Sybase ir kt..Duomenų sąrašuose, kuriuos matome ekrane, galima sukeisti stulpelius vietomis, „iškirpti”, perkelti, įterpti tam tikrą informaciją, surūšiuoti, sugrupuoti, susumuoti ir gautą rezultatą atsispausdinti lentelės ar grafiniu pavidalu arba eksportuoti į aukščiau minėtas aplinkas.
Išspausdintų ataskaitų kiekviename puslapyje matosi ir filtro sąlygos. Tai labai informatyvu, nes kiekvienu konkrečiu atveju labai aiškiai matosi, kokia informacija yra atspausdinta.
Plačios analizės galimybės. Informaciją galima analizuoti bet kokiais vartotojui aktualiais pjūviais – pagal pajamų/išlaidų centrus, projektus, objektus. Objektai gali būti 4 lygių. Juos dar galima apjungti į grupes.
Galima atsispausdinti reikalingą ataskaitą (pvz. pelno, didžiąją knygą)
pagal kiekvieną objektą ar jų grupę.
6.3. Informacijos srautai
Valdymo sprendimų darymas yra informacinis procesas. Visi jo etapai, pradedant tikslų apibrėžimu ir baigiant vykdomų sprendimų kontrole bei jų pasekmių įvertinimu, remiasi informacija ir yra susiję su jos apdorojimu.
Nagrinėjant informacijos, duomenų ir žinių organizavimą (gavimą, vaizdavimą, apdorojimą, saugojimą, perdavimą ir naudojimą) valdymo objekte, didžiausias dėmesys skiriamas, galima sakyti, tradiciniams vidiniams informacijos srautams, planinei, normatyvinei, apskaitos ir analizės informacijai. Labai svarbios yra tokios informacinės problemos, kaip racionalių informacijos srautų formavimas, pagrįstų informacijos poreikių nustatymas, efektyvus informacijos išteklių naudojimas. Šių problemų sprendimas turi didelę reikšmę verslo vadybos kompiuterizavimui ir intelektualizavimui. IS vartotojai privalo žinoti svarbiausias prielaidas, susijusias su informacija ir kompiuteriniu jos apdorojimu, įgalinančias nuosekliai ir sistemiškai siekti aukšto verslo tikslų įgyvendinimo lygio.
Konkreti verslo situacija taip pat apibūdinama tam tikra pasiūlos funkcija, kuri priklauso ne tik nuo gaminamos prekės ar kitų prekių kainų, bet ir nuo darbo našumo, gamybos veiksnių kainų, gamybinių pajėgumų ribų bei gamintojų skaičiaus. Taigi kiekviena verslo situacija, kaip buvo minėta, yra susijusi su apsirūpinimu darbo jėga ir kapitalu, gamybos proceso organizavimu, produkcijos realizavimu, veiklos valdymu ir finansais. Suvedus visus aptartus veiksnius, nusakančius bendrąją verslo situaciją, galima sudaryti verslo (gamybos) sąskaitą, parodytą 6.3-1 pav.
[pic]
6.3-1 pav. Verslo (gamybos) sąskaita
Šaltinis: Brazaitis Z., Brazaitienė T. Verslo vadybos informacinės sistemos. Vilnius: Pradai, 1998. Apimtis 167 pusl.
Informacijos srautai atspindi informacijos judėjimą valdymo objekte ir informacinius vartotojų sprendėjų ryšius, kurie gali būti išreikšti tam tikra forma ir turiniu. Tokius ryšius atskleidžia informacinis pranešimas.
Pagal formą tai gali būti paprastasis, specialusis arba kompiuterinis dokumentas, videokadras, įrašas arba įrašų grupė kompiuterio atmintyje (duomenų rinkmenoje). Informacinio pranešimo turinį nusako jo struktūra.
Taip informacijos srautai susiejami su duomenų ir žinių struktūromis. Šių struktūrų sudarymas yra atskiras ir labai svarbus valdymo sprendimų paramos klausimas, kurio aktualiausi aspektai vartotojo požiūriu yra informacijos klasifikavimas ir kodavimas, duomenų aprašymas, pirminių ir rezultatinių dokumentų bei videokadrų formų projektavimas.
Išvados
Vykdant komercinę veiklą, daromos įvairios išlaidos: perkamos prekės (gatavi gaminiai arba medžiagos, žaliavos, pusfabrikačiai) ir mokama už tai tiekėjams, atsiskaitoma su darbuotojais, mokami įvairiausi mokesčiai.
Laikui atėjus, reikia grąžinti paimtus kreditus ir tenka kam nors paskolinti arba suteikti paskolas.Visa tai yra įmonės išlaidos. Sąnaudos, susijusios su pajamomis, uždirbtomis per ataskaitinį laikotarpį, pripažįstamos ir įregistruojamos apskaitoje bei pateikiamos metinėje finansinėje atskaitomybėje nepriklausomai nuo pinigų išleidimo laiko.
Pajamos laikomos uždirbtomis, pardavus produkciją (išsiuntus pirkėjui) ar prekes arba atliktus darbus ir kai jos atsiranda iš įmonės finansinės ar investicinės veiklos. Pajamos matuojamos pinigų suma, gauta iš pirkėjų, arba gauto turto ar paslaugų kaina.
Remiantis duomenų kaupimo principu, pajamos pripažįstamos ir laikomos uždirbtomis tada, kai prekės parduotos ar paslaugos atliktos, neatsižvelgiant į tai, ar jos jau klientų apmokėtos, ar dar ne. Įplaukos negali būti laikomos pajamomis, kol prekės ar kitos vertybės neperduodamos pirkėjui arba kol neišrašomas tų prekių pardavimo ar pirkimo faktą įteisinantis dokumentas. Pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o išlaidos – jų susidarymo metu, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ir išmokėjimą.
Kiekvienos įmonės veiklą sudaro daugybė operacijų, kurių kiekvienas daro tam tikrą poveikį veiklos rezultatams ar įmonės turtui bei nuosavybei.
Apskaitininkai privalo fiksuoti visas operacijas, keičiančius įmonės turto ir nuosavybės apimtį bei struktūrą, taip pat ir tuos, kurie įmonės turtą ar jo struktūrą veikia netiesiogiai (kaip, sakykim, būna už pinigus perkant atsargas), bet per uždirbtas pajamas bei sąnaudas, patiriamas tas pajamas uždirbant. Kiekvienas operacija, susijusi su turtu ar nuosavybės pasikeitimu, turi būti užregistruota valdžios nustatyta tvarka ir privalo apsispindėti metinėje finansinėje atskaitomybėje, taip pat turi būti pateikta įmonės valdytojams. Įrašai analitinių sąskaitų knygose daromi iš specialiųjų žurnalų tuo pat metu, kai įvyksta ūkinės operacijos. Duomenys knygose yra kaupiami kitais aspektais negu specialiuosiuose žurnaluose.
Mėnesio pabaigoje duomenys iš pagalbinių registrų – specialiųjų žurnalų perkeliami į Didžiąją knygą, apskaičiuojami šios knygos sąskaitų likučiai, padaromi visi reikiami koreguojantieji ir uždarantieji įrašai. Po to sudaromas bandomasis balansas ir finansinė atskaitomybė.
Naudojant kompiuterizuotas sistemas, įvedus bet kokią operaciją galima panmatyti jos korespondenciją. Sąskaitų likučiai automatiškai perkeliami į
Didžiąją knygą. Išlaikoma fundamentalioji apskaitos lygybė. Svarbiausias kompiuterizavimo privalumas-gerokai sutrumpėja suvestinių dokumentų ruošimo ciklas, informacinė bazė, sukurta suformavus pirminius dokumentus, teikia patikimą informaciją vartotojams. Įdiegus kompiuterizuotas sistemas, apskaitininko darbas pasidaro našesnis, gerėja informacijos patikimumas, sutvarkoma rašvedyba, paspartinama dokumentų apyvarta.Todėldarbuotojai gali daugiau laiko skirti ekonominei analizei ir prognozavimui.
Informacijos šaltiniai
1. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai Vilnius: Pačiolis,
1997. III leidimas. Apimtis 432 p.
2. Mackevičius J. Valdymo apskaita: koncepcija, metodika, politika
Vilnius: TEV, 2003. Apimtis 410 p.
3. Kalčinskas G., Černius G. Apskaitos tvarkymas: nuo pirminių dokumentų iki atskaitomybės.Vilnius: Pačiolis, 1998m. Apimtis 241 p.
4. Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I. Finansų analizė. Kaunas:
Technologija, 1998.Apimtis 246 p.
5. Kvedaraitė V. Įmonės finansų valdymas. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1997. Apimtis 63 p.
6. Lydeka Z., Drilingas B. Firmos ekonomikos pagrindai,Vilnius :
Pačiolis, 2001. Apimtis 311p.
7. Jakutis A. Ekonomikos nuostatų modeliavimas : monografija, Kaunas :
„Smaltijos” l-kla, 2001,Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Apimtis 224 p.
8. Martinkus B., Žičkienė S., V.Žilinskas. Įmonės ekonomika. Šiauliai :
ŠU l-kla, 2002. Apimtis 254 p
9. Skominas V. Mikroekonomika. Vilnius : Enciklopedija, 2000 (Kaunas :
Spindulys). Apimtis 415, p.
10. Juškevičienė D. Įmonė ir jos išlaidos. Paskaitos konspektas. Apimtis
24 p.
http://www.vkk.lt/lt/darbai.html.
11. LR Buhalterinės apskaitos įstatymas Nr.IX-574, V.Ž. Nr.99, 2001 11 06.
12. Simanauskas L. Informacijos sistemos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidikla, 2000. Apimtis 290 p.
13. Brazaitis Z., Brazaitienė T. Verslo vadybos informacinės sistemos.
Vilnius: Pradai, 1998. Apimtis 167 pusl.
Namų ūkis
Verslo įmonės
Prekių ir paslaugų rinka
Vyriausybė
Išteklių rinka
Balansas
Dydžioji knyga
Produkcijos apskaita
Darbo užmokesčio apskita
Finansinių operacijų apskaita
Turto apskaita
Žaliavų apskaita
Apskaita (transakcijų apdorojimas)
Kaštai
BK
BKK
BFK
Q
Bendros
i
os
sąnaudos
Kintamosios sąnaudos
Pastovios sąnaudos
Produkcijos vienetai
[pic]
[pic]