MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA VERSLO IR TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS VERSLO IR VADYBOS KATEDRA
SONATA NAVIKAITĖ Buhalterinės apskaitos III kurso 3BA gr. studentė
PREKYBOS LOGISTIKOS REFERATAS
OPTIMALIOS PASKIRSTYMO KANALO STRUKTŪROS NUSTATYMO METODAI
Tikrino : dėst. Eidukaitienė
Marijampolė , 2004
TURINYS
ĮVADAS 31. OPTIMALIOS PASKIRSTYMO KANALO STRUKTŪROS NUSTATYMO METODAI 4 1.1 Veiksnių reikšmingumo metodas 5 1.2. Nuoseklaus eliminavimo metodas 7 1.3 Imitavimo metodas 8 1.4. Aspinwall prekių charakteristikų ir spalvų metodas 9 1.5 Finansinis metodas 11 1.6 Sandorio kaštų analizės metodas 12 1.7 Vadovų nuomone paremtas metodas 13 1.8 Ekonometriniai metodai 14IŠVADOS 15NAUDOTA LITERATŪRA 17
ĮVADAS
Paskirstymo logistika susiformavo šeštame dešimtmetyje, pradėjustobulinti ekspedicinių sistemų darbą. Paskirstymo ir įvairialypiškumospecifika pasireiškia tuo, kad jame susikaupia eilės užsakovų interesų irjų tenkinimas yra vienas iš logistikos centrinių uždavinių. Paskirstymo kanalas – tai organizacija ar atskiri asmenys, kurieprisiima konkretų prekių ar/ir paslaugų nuosavybės teisę ir ją perduodakitiems, kurie prisiima nuosavybę kelyje nuo gamintojo iki vartotojo. Tikslas: apžvelgti ir apibūdinti optimalios paskirstymo kanalųstruktūros metodus. Uždaviniai: 1. Kas yra paskirstymo kanalas? 2. Kas tai yra optimali paskirstymo kanalo struktūra? 3. Išsiaiškinti kokie yra naudojami šiuo metu optimalios paskirstymo struktūros nustatymo metodai. 4. Išanalizuoti ir apibūdinti optimalios paskirstymo struktūros nustatymo metodus.
1. OPTIMALIOS PASKIRSTYMO KANALO STRUKTŪROS NUSTATYMO METODAI
Optimali paskirstymo kanalo struktūra turi užtikrinti norimąefektyvumą ir atlikti paskirstymo uždavinius kuo mažesnėmis sąnaudomis. Jeivienas iš pagrindinių įmonės tikslų yra maksimizuoti ilgalaikį pelną, taiir paskirstymo kanalo struktūra turi būti suderinta su šiuo ir kitaisiškeltais tikslais. Realioje situacijoje konkrečiam laikotarpiui parinkti optimaliąpaskirstymo kanalo struktūrą gana sudėtinga: būtina nustatyti visasalternatyvias paskirstymo kanalo formas ir kiekvienai jų apskaičiuotikaštus[1]. Išanalizavus gautus duomenis, parenkamas vienas iš alternatyviųvariantų, kuris labiausiai atitinka išsikeltus tikslus (pvz., užtikrina
didžiausią pelną). Net išnagrinėjus visas alternatyvias paskirstymo kanalo struktūras,sunku gauti vienintelį rezultatą, nes nėra reglamentuoto kaštųapskaičiavimo metodo, kuriuo galima įvertinti ir palyginti visusvariantus[2]. Paskirstymo kanalo struktūroje yra be galo daug kintamųelementų, kurie sunkina apskaičiavimus. Optimalios paskirstymo kanalostruktūros parinkimo metodai siūlo nustatyti ir įvertinti visus kintamusveiksnius. Visi išaiškinti veiksniai analizuojami, o vėliau įvertinamakiekvieno veiksnio įtaka paskirstymo kanalo struktūrai. Atsižvelgiant į tai, apskaičiuojami visų alternatyvų kaštai. Šių metodų trūkumas tas, kadsunku numatyti kintamųjų dydį ir kryptį, todėl kartais tokie metodai nėratikslūs. Norint įvertinti ir pasirinkti geriausią alternatyvą, naudojamiįvairūs matematiniai ir nematematiniai metodai – nuo proceso įvertinimometodų iki kompiuterinio modeliavimo bei matematinio programavimo. Procesoįvertinimo metodai dažniausiai remiasi ekspertų vertinimais, todėl čiagalima derinti tiek ekonominius, tiek kokybinius kriterijus (pastariejidažniausiai įvertinami patirties dėka), taip pat galima numatytiapribojimus. L.W.Stern, A.I.El-Ansary (1982) siūlo veiksnių reikšmingumo,nuoseklaus eliminavimo ir imitavimo metodus. B.Rosenbloom (1990) pateikiatokius metodus: 1. Aspinwall prekių charakteristikų ir paralelinių sistemų metodą, 2. Finansinį metodą, 3. Sandorio kaštų analizės metodą, 4. Vadovų nuomone paremtą metodą, 5. Paskirstymo kaštų metodą Šiuo metodu įvertinami alternatyvių paskirstymo kanalų kaštai irpajamos, įmonei pasirinkus šį metodą reikia nustatyti visus būsimusstrateginius sprendimus ir ekonometrinis metodas. L.W.Stern siūlomus metodus paanalizuosime, remdamiesi bendrupavyzdžiu. Įmonė prekiaujanti chemijos prekėmis, mažėjant pelnui, nusprendėpateikti rinkai naują prekę – plaukimo baseinuose bakterijas naikinančiąmedžiagą. Ji skiriasi nuo kitų prekių, todėl norint pasiekti vartotojusreikia iš naujo parinkti paskirstymo kanalą. Pirmas žinksnis, nustatant galimų naudoti tarpininkų tipus – išskirtiatskirus tarpinikus, iš kurių baseinų savininkai gali įsigyti minėtą prekę: 1) specializuotos mažmeninės parduotuvės; 2) mažmenininkai, prekiaujantys plaukimo baseinų įranga; 3) baseinus aptarnaujančios įmonės; 4) stambios mažmeninės prekybos įmonės, prekiaujančios plačiu prekių asortimentu; 5) įmonės, priimančios užsakymus paštu. Norėdama pasiekti šiuos mažmenininkus, įmonė gamintoja turi pasirinktiir atitinkamą didmeninę struktūrą. Išskiriamos šios alternatyvos : 1) paskirstyti per esamus tarpininkus (esamų tarpinimų alternatyva ); 2) paskirstyti per naujus tarpininkus, bendradarbiaujančius su baseinų savininkais (naujų tarpininkų alternatyva ); 3) įsigyti nedidelę įmonę šioje rinkoje, siekiant panaudoti jos paskirstymo kanalus (įsigyjimo alternatyva); 4) dideliais kiekiais parduoti naująją prekę, jau veikiančioms šioje srityje įmonėms (įmonės ženklo alternatyva); 5) pardavimas per įmones, kurios priima užsakymus paštu (užsakymų paštu alternatyva). Kiekviena iš šių alternatyvų turi ir privalumų ir trūkumų, kuriuosreikia labai atidžiai įvertinti ir išanalizuoti. Šiai situacijai išspręstigalima panaudoti kelis metodus.1.1 Veiksnių reikšmingumo metodas
Norint šiuo metodu įvertinti alternatyvas, reikia sudaryti sąrašąkriterijų, pagal kuriuos bus vertinama. Kiekvienam jų skiriamas santykinisreikšmingumas, visos alternatyvos įvertinamos pagal kiekvieną kriterijų irkiekvienai alternatyvai išvedamas bendras naudingumo indeksas. Šis metodassusideda iš keturių etapų (B.Rosenbloom, 1990): 1) Pirmiausia apibūdinami ir parenkami veiksniai, pagal kuriuos bus apibrėžiama paskirstymo kanalo forma; 2) Pasirinkti veiksniai įvertinami (balais ar procentais) pagal jų įtakos svarbą; 3) Kiekvieno paskirstymo kanalo alternatyva pagal veiksnius ir jų svarbą įvertinama, pažymint jų reikšmę; 4) Apskaičiuojamas bendras veiksnių įvertinimas pagal kiekvieną paskirstymo kanalo formos alternatyvą. 1 lentelė Veiksnių reikšmingumo metodo pritaikymas esamų tarpininkų alternatyvai (L.W.Stern, A.I.El-Ansary, 1982; B.Rosenbloom, 1990)
| |Veiksnių |Veiksnio įvertinimas |Veiksnių ||Veiksniai |reikšminguma| |įvertinim|| |s | |as (2×3) || | |Esamų |Naujų |Įsigyji|Įmonės|Užsakymų|| | |tarpinin|tarpinin|mo |ženklo|paštu || | |kų |kų | | | ||1. Reikalingos |0,3 |0,8=T |0,6=T |0,2=N |0,9=T |0,9=T ||investicijos | | | | | | ||2. Pelno lygis |0,5 |0,5=T |0,8=T |0,6=X |0,5=T |0,4=N ||3. Įmonės |0,5 |0,7=T |0,6=T |0,1=X |0,8=T |0,8=X ||kreditingumas | | | | | | |
|4. Efektyvumas, |0,3 |0,3=T |0,7=T |0,8=X |0,6=T |0,3=X ||pasiekiant | | | | | | ||vartotojus | | | | | | ||5. Patirtis, kurią |0,4 |0,2=N |0,5=T |0,6=X |0,2=N |0,4=X ||įgis įmonė | | | | | | ||Alternatyvų | |III |I |V |II |IV ||eiliškumas | | | | | | |T – alternatyva tinka; N – alternatyva atmetama; X – alternatyva nesvarstoma Kaip matome, trečia alternatyva netinka, nes reikalauja labai dideliųinvesticijų; 5 alternatyva neužtikrintų reikiamo pelno; 1 ir 4 alternatvaatmetama atrinkimo pabaigoje. Taigi , remiantis ekspertų vertinimais,geriausiai tinka naujų tarpininkų alternatyva. Šiame metode tiksliai neparodoma, kiek kiekviena alternatyva didesnėuž minimalų lygį, nes vertinimui būdingas nemažas subjektyvumas. Galiatsitikti ir taip, kad tikrai gera alternatyva puikiai atitinkareikšmingiausio veiksnio reikalavimus, bet yra nedaug žemesnio lygio užmažiausiai reikšmingo kriterijaus minimumą. Ši alternatyva bus pašalinta išsvarstymo. Be to, tiek veiksnių reikšmingumo, tiek nuoseklaus eliminavimometodai neįvertina faktiško kiekvienos alternatyvos pelno ir rizikos lygio.Finansinis aspektas vertinamas imitavimo metodu.
1.3 Imitavimo metodas
Šiame metode analizuojami finansiniai duomenys. Pradiniai duomenyspateikti 3 lentelėje. Alternatyvos skiriasi reikalingu investicijų dydžiu(įsigijimui reikia didžiausių investicijų, įmonės ženklo alternatyvai –minimalių), kainos bei pajamų lygiais, rėmimo biudžetu. Kaip matome,pasirinkus naujų tarpininkų alternatyvą, iš pradžių jų bus nedaug, betgreitai ims daugėti, nes potencialūs tarpininkai palankiai vertins aktyvųrėmimą ir nemažas pajamas. 3. lentelė Imitavimo metodas|Kriterijai |Paskirstymo kanalo alternatyvos || |Esamų |Naujų |Įsigijim|Įmonės || |tarpininkų |tarpininkų |o |ženklo ||1. Reikalingos |5 300 000 |5 500 000 |52500000|5 100 000 ||investicijos | | | | ||2. Prekės vieneto kaina |52,70 |52,50 |52,70 |52,20 ||3. Gamintojo gaunamos |51,20 |51,00 |51,20 |50,70 ||pajamos iš prekės vieneto| | | | ||4. Mėnesinis rėmimo |55 000 |550 000 |510 000 |55 000 ||biudžetas | | | | ||5. Pradinis tarpininkų |80 |20 |60 |60 ||skaičius | | | | ||6. Maksimalus leistinas |150 |150 |150 |150 ||tarpininkų skaičius | | | | |
Visos alternatyvos modeliuojamos 4 metų laikotarpiui. Gauti rezultataipagal tris skirtingus kriterijus (atsipirkimo laikas, rinkos dalis,sukauptas pelnas) matomi 4 lentelėje. Palyginus visus kriterijuspranašiausias išlieka naujų tarpininkų alternatyva. 4. lentelė Imitavimo metodas: imitavimo rezultatai|Kriterijus |Esamų |Naujų |Įsigijimo |Įmonės ženklo|| |tarpininkų |tarpininkų | | || |Raudonos |Oranžinės prekės |Geltonos prekės |
| |prekės | | ||1. Prekės pakeitimo |aukštas |vidutinis |žemas ||greitis | | | ||2. Bendras |žemas |vidutinis |aukštas ||pelningumas | | | ||3. Pritaikymas |žemas |vidutinis |aukštas ||4. Suvartojimo laikas|žemas |vidutinis |aukštas ||5. Ieškojimo laikas |žemas |vidutinis |aukštas |Kaip matyti iš 5 lentelės, „raudonosios prekės“ yra aukšto prekėspakeitimo greičio ir žemų kitų prekių charakteristikų. Visų penkiųcharakteristikų vidutines reikšmes turinčios prekės yra „oranžinės prekės“.Prekės, turinčios žemą prekės pakeitimo greitį, bet aukštas kitas keturiascharakteristikas, yra „geltonosios prekės“. Vizualiai stebint, pradedantraudona ir baigiant geltona, šios spalvos susilieja, dėl to sunkiaiapčiuopiama ir atskiriama reikšmių grandacija. L.Aspinwall įrodinėja, kad, paskirstant prekes, kanalo struktūra yraartimai susijusi su „prekės spalva“. Norint įgyvendinti paskirstymouždavinius, dažnai perkami pirkiniai gali būti tiekiami standartizuotai irspecializuotai. Tai sukuria galimybę labiau specializuotoms rinkosinstitucijoms dalyvauti ilgame „raudonųjų prekių“ paskirstymo kanale. „Geltonosios prekės“, turinčios žemą prekės pakeitimo greitį, betaukštas kitas keturias charakteristikas, paskirstymo kanalo tikslus darobrangius. Pagrindinė priežastis ta, kad šių prekių negalima taipstandartizuoti kaip „raudonųjų prekių“. Šios spalvos prekės – taiindividualūs pirkėjų užsakymai. Todėl tokios prekės dažniausiai teikiamostrumpiausiu paskirstymo kanalu. 1 paveikslėlis iliustruoja kanalo ilgio ir prekės charakteristikųsantykį.
Raudona Oranžinė Geltona| | | |
Prekė
| | | |
Kanalas
Ilgas Vidutinis Trumpas 1 pav. Prekės charakteristikų ir kanalo ilgio santykis (B.Rosenbloom, 1990) Iš šio paveikslėlio matyti, kad „oranžinės spalvos“ prekės yra tarpraudonųjų ir geltonųjų prekių charakteristikų. Šios prekės gaminamosremiantis tam tikrais standartais ir atitinka keletą specifinių pirkėjoporeikių. Šių prekių paskirstymui dažniausiai užtenka vieno tarpininko.„Oranžinių prekių“ paskirstymo kanalas būna vidutinio ilgumo ir paprastaisusideda iš vieno lygio tarpininkų.
Aspinwall Paskirstymo kanalo vadybininkas turi gerai suvokti prekiųišskaidymą pagal kintamas jų charakteristikas. Remiantis Aspinwallmetodika, galima kiekvieną prekę aprašyti pagal penkias charakteistikas.Apibūdinus prekes pagal penkias charakteristikas , remiantis šiųcharakteristikų reikšmėmis, galima jas suskirtyti į „raudonos“, oranžinės“ir „geltonos“ spalvos prekių grupes. Pabrėžimas prekės charakteristikos ir yra didžiausias Aspinwallmetodo trūkumas nustatant paskirstymo kanalą, nes nepakankamai apžvelgiamikiti veiksniai ir aplinkybės, kurios gali būti svarbios ir turėti įtakoskanalo formai.1.5 Finansinis metodas
E.W.Lambert (1966) kaip svarbiausią veiksnį pasirenkant paskirstymokanalo formą išskiria įmonės finansus. Jis teigia : „ Išstudijavus procesą,pirmiasia išanalizuojamos finansinės įmonės galimybės ir pagal jas daromosišvados. Tik po to apgalvojama įmonės marketingo strategija. Galimas irtoks atvejis, kai, nepaisant savo finansinių galimybių, įmonė nėrapasirengusi atlikti visų marketingo operacijų. Dažniausiai įmonės lyginagalimybes: ar naudoti trumpesnį paskirstymo kanalą, reikalaujantį daugiaunuosavo kapitalo, ar ilgesnį kanalą, kuriame bus galima pirmiausiapanaudoti kitų gamintojų turimą kapitalą“. Finansinio metodo esmė ta, kadreikia palyginti visus paskirstymo kanalus ir finansines jų galimybes, otik po to pasirinkti pelningiausią. Išsirinkus paskirstymo kanalą irapskaičiavus, kiek lėšų pareikalaus šio kanalo paskirstymo operacijos, josturi būti palygintos su įmonės lėšomis, skirtomis paskirstymo funkcijomsatlikti. Finansinio metodo naudojimas. Reikia įvertinti visus finansiniuspokyčius. Paskirstymo kanalo formos parinkimas yra ilgalaikis sprendimas;jis turi būti sudaromas atsižvelgiant į perspektyvas ir suderinamas sukitais marketingo sprendimais. Jei paskirstymo kanalas traktuojamas kaipilgalaikė investicija, tai tikslinga numatyti tokią jo formą, kuri padengtųinvesticijų kaštus ir kapitalą sugražintų efektyviausiu būdu, palyginti sualternatyviomis kapitalo panaudojimo sritimis. Daugiausia problemų kyla, naudojantis šiuo metodu, parenkant kanaloprocesus. Nepaisant pasirinktų investicinių metodų (pelningumo normos ardiskontuotų srautų metodo), gauti ar įvertinti tikslias ateinančio
laikotarpio pajamas ir kaštus pagal alternatyvias kanalo struktūras yranepaprastai sunku. Prognozuojant pajamų ir kaštų srautus tokiam kapitaluikaip mašinos, pastatai ir įrengimai, sunku išvengti klaidų. Kai kanalepasitelkiami tarpininkai, reikia įvertinti veiksnius, galinčius sąlygoti jųtarpusavio santykius. Pasirenkant šį metoda, reikia taikyti ir atitinkamusprognozavimo metodus.1.6 Sandorio kaštų analizės metodas
Plačiausiai šį metodą nagrinėjo O.E.Williamson. Sandorio kaštai – taikaštai, susiję su prekių mainų sandoriais ir apimantys kontraktų sudarymą,jų vykdymą bei informacijos, reikalingos sandorių sudarymui, kaupimą,derybas ir pasiekimų palaikymą. Šis metodas skirtas parinkti tokiaipaskirstymo kanalo formai, kurioje būtų galima panaudoti vieną iš šiųvariantų: ar pačiam gamintojui vykdyti visus savo paskirstymo uždaviniusper vertikaliai integruotą sistemą, ar nepriklausomiems tarpininkamspriskirti vykdyti kelis arba visus paskirstymo uždavinius. Pasirinkus sandorio kaštų analizės metodą, daugiausia dėmesio skiriamavadovavimo kaštams, kuriuos reikia tobulinti, norint pasiekti užsibrėžtuspaskirstymo tikslus. Sudarinėjant sandorius, naudojamas „specialusis sandorių turtas“. Taimaterialus ir nematerialus turtas, reikalingas formuojant paskirstymouždavinius. Sandorio kaštų analizės metodo naudojimas. Keletą sandorių kaštųanalizės metodo trūkumų. 1) Šis metodas galimas tik vertikaliai integruotoje marketingo sistemoje ir darosi sudėtinga jį taikyti esant nepriklausomiems kanalo nariams. Jei paskirstymo kanalas nėra vertikaliai integruotas, tai šis metodas mažai pritaikomas ir neveiksmingas. 2) Kanalo dalyvių tarpusavio santykiai gali būti įvetinti nepakankamai tiksliai. Šis metodas ignoruoja kooperacijos, komandinio darbo ir bendradarbiavimo santykius, kurie plačiai paplitę, ir vietoj to pabrėžia kraštutines egoistiškas kanalo narių bendravimo formas. 3) Nėra skirtumo tarp ilgalaikių ir trumpalaikų kanalo dalyvių santykių. Kartais didmenininkas ar mažmenininkas, iš kitur gavęs galimybę pardavinėti aukštos kokybės konkurencingas prekes, nedarys to, kad nepakenktų ilgalaikiams santykiams su gamintoju. Taip daugelis nepriklausomų tarpininkų prieštarauja O.E.Williamson
patarimams, nes jo nuomone, nereikia atsisakyti tokių galimybių. 4) Sandorio kaštų analizės metodą labai sunku išanalizuoti. Apibrėžiant „ specialųjį sandorių turtą“, labai sunku pamatuoti jo dydį, perduodamą iš vienų kanalo narių kitiems , nes gali būti įvairūs perdavimo vykdymo variantai. Be to, toks turtas nuolat kinta. Todėl reikia būti labai atsargiam renkantis paskirstymo kanalą ir dedant visas galimybes į vieną paskirstymo kanalo struktūrą.1.7 Vadovų nuomone paremtas metodas
Vadovų nuomone paremtas metodas dar nėra galutinai išbaigtas, betrenkantis kanalus paskirstymo, jis plačiai paplitęs. Taikant šį metodąpirmiausia apsvarstomi alternatyvūs paskirstymo kanalai, įvertinamisvarbiausi veiksniai, ir tada priimami atitinkami valdymo sprendimai. Šismetodas gali apimti tokius veiksnius kaip trumpalaikiai ir ilgalaikiaikaštai, pelno paskirstymas, kanalo kontrolės problemos, ilgalaikio augimopotencialas ir daugelis kitų. Kartais šie sprendimus lemiantys veiksniainėra tiksliai apibrėžti, todėl jų įtaka taip pat nėra konkrečiai žinoma.Nepaisant to, kiek įmanoma įvertinus veiksnių įtaką ir remiantis vadovonuomone, parenkama alternatyva. B.Rosenbloom pateikia kaip pavyzdį keliasprekių paskirstymo alternatyvas. Gamintojas turi kelias alternatyvas savoprekėms paskleisti: 1) Turimus paskirstymo kanalus; 2) Naujus kanalus, bet jau skirstančius tokias prekes ar panašias; 3) Įsigyti nedidelę panašia veikla užsiimančią įmonę ir pasinaudoti jos paskirstymo kanalais; 4) Parduoti savo prekes toje pačioje rinkoje; 5) Prekės vartotojų segmentą pasiekti per atitinkamas paslaugas teikiančias kompanijas (paštas, internetas, televizija). Pasirinkęs šį kokybinį sprendimų priėmimo metodą, gamintojas turėtųsubjektyviai ir kokybiškai „pasverti“ visas alternatyvas ir veiksnius,kurie gali būti svarbūs priimant sprendimus. Iš šių galimų penkių variantų,apsvarstęs viską jis išsirinks geriausią sprendimą. Šį metodą galimaderinti su kitais metodais (veiksnių reikšmingumo, nuoseklaus eliminavimoir kt.).
1.8 Ekonometriniai metodai
R.Artle ir S.Berglund sukūrė matematinį modelį, kuriuo galimaapskaičiuoti paskirstymo kanalų kaštus ir iš alternatyvių variantų išrinkti
vieną, kurio kaštai bus mažiausi, o alternatyva duos didžiausią pelną. Norsšis modelis skirtas tik asmeninio pardavimo uždaviniams spręsti ir tikdviem paskirstymo kanalų struktūrų alternatyvoms ( (1) gamintojas→didmeninė prekyba → mažmeninė prekyba ir (2 ) gamintojas →mažmeninėprekyba), šį metodą bandoma pritaikyti ir kitiems paskirstymo uždaviniamsbei įvertinti įvairesnes paskirstymo kanalo alternatyvas. Remdamasis W.Alderson ir P.E.Green metodu, gamintojas gali nuspręsti,ar reikia paskirstymo kanale pardavimo agentų ir ar jie padidins pardavimųapimtis. Naudojant šį metodą, reikia išsiaiškinti ir suklasifikuotiišlaidas, susidarančias skirtinguose paaskirstymo kanaluose. Šisinformacija apie padeda realiau suprasti situaciją ir priimti atitinkamussprendimus. H.H.Baligh dar 1965m. sukūrė modelį, apimantį operacijų tyrimus irstruktūrizuojantį optimalaus paskirstymo kanalo parinkimo problemas. Šismodelis leidžia išsklaidyti įtraukiamų duomenų, susijusių su paskirstymokanalo kontrole, kombinacijas ir pagal tai apskaičiuoti pajamas ir kaštus.H.H.Baligh modelis įgalina jungti elgsenos kintamuosius su formaliomismatematinėmis konstrukcijomis. 1987m. V.K.Rangan sukūrė daug sudėtingesnį matematinį modelį,apjungiantį tokias sritis kaip atsargas, kreditų gavimas, žinios apieprekę, užsakymus ir pristatymą.šis modelis įvertina paskirstymo kanaloilgį, jo intensyvumą ir kanalo narių lygių skaičių, pagal tai parinkdamasoptimalią struktūrą. Šis metodas buvo išbandytas stambioje pramonėsįmonėje, apjungia finansinę ir kitokią vadovų naudojamą informacijąsprendimams priimti.IŠVADOS
1) Optimali paskirstymo kanalo struktūra turi užtikrinti norimą efektyvumą ir atlikti paskirstymo uždavinius kuo mažesnėmis sąnaudomis. 2) Optimalios paskirstymo kanalo struktūros nustatymui naudojami šie metodai : • veiksnių reikšmingumo; • Nuoseklaus eliminavimo; • Imitavimo • Aspinwall prekių charakteristikų ir paralelinių sistemų; • Finansinis ; • Sandorių kaštų analizės; • Vadovo nuomone paremtas; • Paskirstymo kaštų ; • Ekonometrinis. 3) Optimalios paskirstymo kanalo struktūros parinkimo metodai siūlo nustatyti ir įvertinti visus kintamus veiksnius. Visi išaiškinti
veiksniai analizuojami, o vėliau įvertinama kiekvieno veiksnio įtaka paskirstymo kanalo struktūrai. Atsižvelgiant į tai, apskaičiuojami visų alternatyvų kaštai; 4) Veiksnių reikšmingumo metodas. Norint šiuo metodu įvertinti alternatyvas, reikia sudaryti sąrašą kriterijų, pagal kuriuos bus vertinama. Kiekvienam jų skiriamas santykinis reikšmingumas, visos alternatyvos įvertinamos pagal kiekvieną kriterijų ir kiekvienai alternatyvai išvedamas bendras naudingumo indeksas; 5) Nuoseklaus eliminavimo metodas. Jį naudojant, pirmiausia minėtus veiksnius reikia surašyti pagal jų reikšmingumą, po to kiekvienam nustatyti minimalų lygį, kurį privalo tenkinti kiekviena alternatyva. Galiausiai visas alternatyvas reikia įvertinti pagal reikšmingiausia veiksnį, po to – pagal likusius, eliminuojant tas alternatyvas, kurios netenkina reikalavimų; 6) Imitavimo metodas. Šiame metode analizuojami finansiniai duomenys; 7) Aspinwall prekių charakteristikų ir spalvų metodas.. Aspinwall metodo esmė, ta kad būtina tiksliai nustatyti prekės charakteristikas, pagal kurias bus pasirinktas efektyvus paskirstymo kanalas. Didžiausias trūkumas tas, kad , nustatant paskirstymo kanalą, labai pabrėžiamos prekių charakteristikos; 8) Finansinio metodo naudojimas. Reikia įvertinti visus finansinius pokyčius. 9) Sandorio kaštų metodas. Šis metodas skirtas parinkti tokiai paskirstymo kanalo formai, kurioje būtų galima panaudoti vieną iš šių variantų: ar pačiam gamintojui vykdyti visus savo paskirstymo uždavinius per vertikaliai integruotą sistemą, ar nepriklausomiems tarpininkams priskirti vykdyti kelis arba visus paskirstymo uždavinius. 10) Vadovų nuomone paremtas metodas. Šis metodas gali apimti tokius veiksnius kaip trumpalaikiai ir ilgalaikiai kaštai, pelno paskirstymas, kanalo kontrolės problemos, ilgalaikio augimo potencialas ir daugelis kitų. 11) Paskirstymo kaštų metodas. Šiuo metodu įvertinama alternatyvių paskirstymo kanalų kaštai ir pajamosNAUDOTA LITERATŪRA
1. Rasa Gudonavičienė, Ilona Bučiūnienė PREKIŲ PASKIRSTYMAS , Kaunas 2003———————–[1] L.W.Stern, A.I.El-Ansary, 1992[2] L.W.Stern, A.I.El-Ansary, 1992