Netradicinis versla

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos

NETRADICINIŲ ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ GAMYBA: DŽIOVYKLOS ĮRENGIMAS FLORISTIKOS PRIEMONIŲ GAMYBAI, SUKURIANT NAUJAS DARBO VIETAS

S. GOŠTAUTIENĖS ĮMONĖS VERSLO PLANAS

pagal SAPARD programos reikalavimus

VILNIUS, 2001

I. VERSLO PLANO SANTRAUKA

Santraukoje išdėstoma plano esmė, nurodoma investuojamų pinigų suma ir tikslas, apibūdinama dabartinė ūkio subjekto būklė, plėtros tikslai ir būdai bei priemonės numatytiems tikslams pasiekti. Taip pat turi būti atsakyta į klausimą, ar padarytos investicijos atsipirks, kokią naudą projektas duos ūkio subjektui.
Būtina pateikti kuo detalesnį veiklos sričių ir priemonių, numatomų finansuoti išš SAPARD paramos lėšų, apibūdinimą.
Projekto finansavimo ir investicijų efektyvumo duomenys pateikiami tokiose lentelėse.

Projekto finansavimas 1 lentelė
Reikalingos investicijos Suma, tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai Suma, tūkst. Lt Finansavimo data
Džiovykla Paskola 2002 m.
Projektavimo, konsultavimo paslaugos Parama 2002 m.

Nuosavos lėšos – –

Investicijų efektyvumas 2 lentelė
Ekonominiai rodikliai
Pinigų srauto grynoji esamoji vertė (NPV)
Vidinė pelno norma (IRR)
Investicijų atsipirkimo laikas

Finansiniai koeficientai Faktas Prognozė

Grynojo pelno marža
Vidutinio turto grąža
Skolos ir turto santykis (neįskaitant SAPARD paramos į skolas)
Paskolų padengimo rodiklis
Trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis (likvidumo koeficientas)
Trumpalaikio turto (atėmus atsargas) ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis (skubaus padengimo koeficientas)

Specialieji rodikliai:
 atitikimas SAPARD paramos kryptis;
 atitikimas paraiškai taikomus tinkamumo krriterijus.

II. ŪKIO SUBJEKTAS

Įmonės pavadinimas: S. Goštautienės įmonė (toliau Įmonė)
Veiklos pobūdis: javų ir kitų niekur nepriskirtų augalų auginimas, miškininkystė ir medienos ruoša, fibrolito gamyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba, grybų, laukinių uogų ir vaisių vaistinių augalų, nendrių ir krūmų šakelių naudojimas.
Registracijos vieta:

Didžiasalis, Ignalinos rajonas
Įmonės įregistravimo data: 1999 lapkričio 8 d.
Registracijos pažymėjimo numeris: IP99-25
Adresas: Keramikų g. 1, Didžiasalis, Ignalinos rajonas
Telefonas: 8-270 53457
Faksas: 8-270 53457
El. paštas: –
Banko duomenys:

Įmonės istorija
S.Goštautienės įmonė buvo įregistruota 1999m. lapkričio mėnesį, planuojant užsiimti prekyba nendrėmis. Tačiau atidžiai išstudijavus tuo metu buvusias rinkas, planuotos veiklos prognozuojamą pelningumą bei kitas verslo aplinkos charakteristikas, šios idėjos buvo atsisakyta. Aktyvi įmonės veikla prasidėjo 2001 m. balandžio mėnesį ir pagrindinė veiklos sritis buvo prekyba gėlėmis. Kadangi šioje veiklos srityje yra nemažai konkurentų, siekiant įgyti konkurencinių pranašumų buvo nuspręsta užsiimti nauja ir perspektyvia veikla – taros ir floristikos priemonių gamyba. Taigi nuo 2001 lapkričio m. įmonė ne tik užsiima prekyba gėlėmis, bet ir taros ir floristikos priemonių gamyba. Naujoji veikla yra sėkmingesnė nei buvo tikėtasi – gaminama produkcija ypatingai paklausi tarptautinėse rinkose (nuo lapkičio mėėn. iki gruodžio 1d. už pagamintas ir eksportuotas floristikos priemones jau gauta 13 000 Lt pajamų). Taigi, įmonė ir toliau planuoja aktyviai vystyti ir plėsti šią veiklos sritį, nes ji perspektyvi ir pelninga, jau dabar sudarytos ilgalaikės tiekimo sutartys/ketinimų protokolai.

Pagrindiniai įmonės rodikliai (produktyvumo, veiklos, efektyvumo ir kt.)

Pagrindinės ir šalutinės veiklos
Analizuojant pagrindines įmonės veiklos sritis būtina iškirti tris etapus:

Etapas
Veiklos Konkrečios veiklos pajamų dalis bendrose įmonės pajamose, proc.
Komentarai
2001 balandis – lapkritis – Prekyba gėlėmis 100 Pradinė įmonės veikla buvo prekyba gėlėmis ir šiuo laikotarpiu visos įmonės pajamos buvo gaunamos būtent iš

š šios veiklos
2001 lapkritis – gruodis – Prekyba gėlėmis
– Taros gamyba
– Floristikos priemonių gamyba 55
15
30 Pradėjus taros ir floristikos priemonių gamybą, iš pagrindinės įmonės veiklos buvo gauta jau tik apie 55% visų pajamų. Šiame periode išryškėjo įmonės veiklos orientavimo į floristikos priemonių gamybą perspektyva.
2002 sausis – gruodis* – Prekyba gėlėmis
– Taros gamyba
– Floristikos priemonių gamyba 20
15
65 Gavus paramą iš SAPARD planuojama įrengti floristikos priemonių džiovyklą, kas leistų smarkiai išplėsti šią veiklą, nes džiovintų floristikos priemonių paklausa žymiai didesnė, o pati veikla pelningesnė. Taigi šiame periode floristikos priemonių gamyba taps pagrindine įmonės veikla, taros gamyba bei prekyba gėlėmis – šalutinėmis. Šioms šalutinėms veikloms vystyti bus sudarytos puikios sąlygos, nes prekiaujant gėlėmis, jų puokštėmis, krepšeliais bus naudojama dalis pagamintų floristikos priemonių, o taros gamyba užtikrins sklandų floristikos priemonių pakavimo procesą bei mažinis galutinio produkto savikainą.
2003 ir toliau – Prekyba gėlėmis
– Taros gamyba
– Floristikos priemonių gamyba 15
15
70 Prognozuojama, kad floristikos priemonių gamyba smarkiai išaugs ir taps pagrindine veiklos sritimi, tačiau bus išlaikytos ir šalutinės veiklos siekiant diversifikuoti bendrą įmonės veiklą ir taip sumažinti veiklos riziką.

Finansiniai rodikliai
Įsiskolinimai
Įmonė ilgalaikių ir trumpalaikių įsiskolinimų bankams ir kitos finansinėms institucijoms neturi. Pagal pateikta ataskaitinių metų balansą matyti einamieji įsiskolinimai: __skolos tiekėjams__ – 11849 Lt, __skolos mokesčiams__ – 351 Lt bei __skolos SORAI__- 3361 Lt. Šie įsiskolinimai atsispindi įmonės Balanse, nes jis sudarytas 2001 gruodžio mėn. 1d., o atlyginimai mokami mėnesio 4-7 dienomis.

III. RINKA IR RI

INKODARA

Gaminamos produkcijos konkurencingumas
Šiuo metu pagrindinė įmonės gaminama produkcija yra samanos, floristikos priemonių tara. Tačiau pradėjus aktyviai dirbti floristikos priemonių gamybos srityje, įmonė gavo pelningų pasiūlymų gaminti šiuos gaminius:
 samanas,
 nendres,
 grybus,
 kankorėžius,
 medžio žieves,
 šiaudus.
Įmonė tokį asortimentą galėtų tiekti, tačiau pagrindinė pirkėjų sąlyga- minėta produkcija turi būti išdžiovinta. Todėl gavus paramą pagal SAPARD programą planuojama įsirengti džiovyklą ir išplėsti vykdomų veiklų spektrą tiekiant paklausią produkciją.
Analizuojant gaminamų floristikos priemonių paklausą reikėtų akcentuoti šiuos pagrindinius momentus:
– Ypač didelė paklausa samanoms, tačiau Įmonei žymiai mažiau pelninga parduoti žalias samanas. Už džiovintą produkciją būtų galima gauti keliskart kartus didesnį pelną. Šiuo metu Europoje samanos tik pradedamos džiovinti, ir prognozuojama didžiulė jų paklausa. Džiovintų samanų pavyzdys buvo gautas iš Japonijos. Įmonės ir jos klientų iniciatyva, Olandijoje buvo atlikti lietuviškų samanų džiovinimo bandymai ir gauti puikūs rezultatai: galutinio produkto kokybė visiškai atitinka jai keliamus reikalavimus. Žaliavų ištekliai dėl palankios geografinės padėties (Ignalinos ir Zarasų raj) yra pakankami, taip pat esant labai didelei paklausai yra numatyta galimybė samanas, kankorėžius ir kitas žaliavas importuoti iš kaimyninės Baltarusijos bei Latvijos. Taigi, pagrindinė žaliavų dalis yra/būtų surenkama Ignalinos ir Zarasų rajonuose, perdirbama Didžiasalyje ir realizuojama per tarpininką (UAB “Nertera”) Olandijos aukcionuose.
– Ši veikla yra inovatyvi ne tik Utenos apskrityje bet ir vi

isoje Lietuvoje. Analizuojant dabartinę Lietuvos floristikos priemonių gamintojų rinką, galima drąsiai konstatuoti faktą, kad šia veikla Lietuvoje mūsų įmonė užsiims pirmoji. Europoje tai taip pat nauja veiklos sritis, tačiau ten susiduriama su žaliavų trūkumu arba didele jų kaina. Taigi, vertinant atitinkamą rinkos specifiką galima daryti šias prielaidas:
o gaminama produkcija yra paklausi, ypač tarptautinėse rinkose. Šią paklausą sąlygojo naujos floristikos krypties (“mados”) atsiradimas – džiovintos puokštės, kalėdiniai/proginiai suvenyrai bei kitų džiovintų dekoracijų naudojimas floristikos versle.
o Įmonė jau turi sudariusi ilgalaikes tiekimo sutartis/ketinimų protokolus (žr. priedą). Su UAB “Nertera” susitarta dėl pastovios (6 mln. kankorėžių per metus, samanų bei kitų planuojamų gaminti produktų) realizacijos. Taip pat gaunama nemažai tiesioginių pasiūlymų iš Olandijos partnerių dėl džiovintos floristikos produkcijos tiekimo.
o gaminama produkcija yra ribotos paklausos vietinėje rinkoje, tačiau eksportuojant ribotumo problema išsprendžiama ir įmonė galės dirbti visu pajėgumu, plėsti ir vystyti savo veiklą.
o konkurentų Lietuvos rinkoje šiuo metu nėra, tačiau įmonė pasirengusi nuolat stebėti naujus rinkos dalyvius, išnaudoti įgytus konkurencinius pranašumus ne tik vietinėje, bet ir tarptautinėje konkurencinėje kovoje.
o Gaminama produkcija yra konkurencinga dėl eilės konkurencinių pranašumų:
– Atlikus samanų kokybės bandymus Olandijoje, gauti rezultatai patvirtino, kad žaliavos atitinka joms keliamus kokybės reikalavimus.
– naudojama pigi žaliava, gamyba vykdoma “kriziniame” regione – Didžiasalyje, kur pigi patalpų nuoma, nedidelė žmogiškųjų išteklių kaina ir kt. todėl prekės savikaina nėra didelė
– žaliavos kiekis neribotas, todėl įmonė gali plėsti veiklos apimtis pagal paklausos augimo tempus. Pagrindinė problema gali būti įmonės vidinių resursų ribotumas – įmonės pajėgumai gaminti produkciją. Tačiau rasti tiekėjai – Baltarusija ir Latvija, iš kurių galima pigiai ir dideliais kiekiais tiekti žaliavas.
– Šis darbas nereikalauja labai didelės darbuotojų kvalifikacijos, todėl yra galimybė įdarbinti ir perkvalifikuoti ilgalaikius bedarbius.
Remiantis pateiktais faktais, galima teigti, kad S.Goštautienės įmonės gaminama produkcija yra konkurencinga ne tik vietinėje, bet ir tarptautinėje rinkoje.

Įmonės konkurenciniai pranašumai

Įmonės veiklos rinkoje strategija
Pasirinkdama rinkodaros strategiją įmonė išanalizavo esmines mikro ir makro aplinkos charakteristikas.
Makro aplinka
Ekonominę įmonės makroaplinką reikėtų vertinti dviem aspektais: produkcijos gamybos ekonominė aplinka (Didžiasalio) ir produkcijos realizavimo ekonominė aplinka (tarptautinė). Abi aplinkos yra kardinaliai skirtingos, tačiau palankios įmonės veiklos plėtrai. Dėl Didžiasalio ekonominės aplinkos specifikos (didelis nedarbas, žemas darbo užmokestis ir t.t.) minimizuojama produkcijos savikaina. Tarptautinėje ekonominėje aplinkoje vyrauja visiškai priešingos tendencijos (maža infliacija, didelė perkamoji galia, maža bedarbystė, aukšta rankų darbo vertė ir t.t.) įgalina pelningai realizuoti produkciją bei išlaikyti konkurentabilias kainas. Trūkstant žaliavų Lietuvos rinkoje dėl prastos ekonominės situacijos Baltarusijoje yra galimybė pigiai importuoti papildomas žaliavas. Potenciali žaliavų tiekėja yra ir Latvija.
Išanalizavus politinę – teisinę aplinką buvo gautos išvados, kad yra palanki numatytai verslo plėtrai.
Jokių teisinių aplinkosauginių reikalavimų verslo plėtrai nėra. Vienintelis reikalingas leidimas, norint rinkti samanas yra gautas ir pridedamas.
Kultūrinė – socialinė aplinka bei Technologinė aplinka neigiamos įtakos verslui neturės dėl šių priežasčių:
 Dėl nusistovėjusių kultūrinių nuostatų (ypač tarptautinėje rinkoje) rankų darbo gaminiai yra labai vertinami.
 Kadangi floristinių priemonių gamyboje (džiovinime) naudojama nesudėtinga ir nereikalaujanti labai didelių technologija, naujesnių technologijų atsiradimas neturės kritinės įtakos įmonės veiklai.

Mikro aplinka
Vartotojas – pagrindiniai įmonės gaminamos produkcijos vartotojai, užsienio ir vietinės floristikos kompanijos, kurios šią produkciją naudoja kaip tarpinę žaliavą.
Pagrindinės vartotojų charakteristikos – mokūs

reiklūs kokybei

patikimi

turintys rinkos potencialą
Konkurentai – kadangi tai nauja floristikos pramonės sritis ir Europoje dėl anksčiau minėtų priežasčių yra neišvystyta, konkurencijos lygis yra labai žemas.
Tiekėjai – žaliavos bus tiekiamos iš Zarasų ir Ignalinos rajonų įsteigiant žaliavų supirkimo punktus. Trūkstama žaliavų dalis bus importuojama iš Baltarusijos bei Latvijos (detalesnė tiekimo schema pateikta technologinio proceso schemoje).

Tarpininkai – pagrindinis tarpininkas realizuojant produkciją bus UAB “Nertera” su kuria jau apsirašytas ketinimų protokolas dėl realizacijos. Per minėtą tarpininką bus realizuojama per 90 proc. produkcijos, Likusi produkcijos dalis bus realizuojama tiesiogiai galutiniam vartotojui ir perdirbėjui pagal nusistovėjusius įmonės verslo ryšius. Įmonės orientuosis į ilgalaikius, pastovius, nors kartais ir mažiau peningus, bet užtikrinančius stabilumą kontraktus su užsienio partneriais. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas gaminamos produkcijos kokybei, taipogi nenumatomos didelės išlaidos ją reklamuojant vietinėje rinkoje, nes pasirinkta koncentruotos rinkos rinkos aprėpimo strategija.

Kadangi planuojami gaminti produktai yra naujovė tiek Lietuvos, tiek ir Europos rinkose, egzistuojanti didelė paklausa smarkiai viršija pasiūlą. Paklausos atsiradimą sąlygojo naujos “mados” krypties floristikos versle atsiradimas – džiovintų puokščių gamyba, džiovintų floristikos elementų naudojimas dekoracijoms ir pan.
Planuojant įmonės elgesį rinkoje reikia įvertinti:
– Įmonės veiklos strategija vietinėje rinkoje. Šiuo metu vietinėje rinkoje įmonė neturi konkurentų, tačiau įvertinus verslo dinamiką bei pelningumą, prognozuojamas staigus konkurentų atsiradimas. Lietuvos rinkoje parduodama produkcijos dalis sudarys ne daugiau kaip 10% visų įmonės pardavimų. Specialių rėmimo veiksmų, orientuotų į vietinę rinką artimiausiu periodu įmonė neplanuoja. Produkcija bus realizuojama per įmonės gėlių parduotuves – komponuojant puokštes, parduodant sausų floristikos gaminių dekoracijas ir kt.

– Įmonės veiklos strategija tarptautinėse rinkose. Tikslinė įmonės rinka yra tarptautinė. Šiuo metu pagrindiniai konkurentai yra Japonija, Indija, Kinija, Suomija, Lenkija, Vengrija, kurių produkcijos kainos yra didesnės, dėl pigių žaliavų trūkumo ir santykinai brangaus rankų darbo. Įmonė turi aibę konkurencinių pranašumų įsitvirtinti tarptautinėje rinkoje ir išlaikyti jos dalį: pigūs ištekliai – žaliavos, žmogiškieji resursai, neribotas jų kiekis ir kt.
Didžioji produkcijos dalis bus realizuojama tarpininkaujant UAB NERTERA Olandijos gėlių aukcionuose. Įmonė produkciją realizuodama per tarpininką išsprendžia transportavimo problemas (produkcija pasiimama iš gamybos vietos), pasidalina finansine rizika (pvz., valiutos kurso svyravimo) ir gali specializuotis tik produkcijos gamybos srityje. Įmonė suvokdama, kad rizikinga turėti tik vieną produkcijos realizavimo kanalą yra numačiusi keletą potencialių tarpininkų (UAB SCHETELIG LIT). Taip pat aktyviai dalyvauja floristikos paroduose, mugėse ir yra užmezgusi ryšius su daugeliu potencialių klientų, todėl iškilus bendradarbiavimo su NERTERA sunkumams, produkcijos realizacija nesutriktų.

Priemonių visuma rinkos dalei paveikti
Į rinką einama su nauju produktu, kuris šiuo metu labai “madingas” ir paklausus. Floristikos priemonių vartotojų ratas yra tampriai susijęs, gamintojai bei prekybininkai dalyvauja aukcionuose, mugėse ir kt. renginiuose, kur susipažįsta ir užmezga bendradarbiavimo ryšius. Todėl reklama per masines informacijos priemones nebūtų efektyvi. Pagrindiniai įmonės reklamos ir rėmimo strategijos aspektai būtų dalyvavimas parodose, mugėse ir kt. bei aktyvus savo produktų reklamavimas internetiniame puslapyje bei nepriekaištingos kokybės užtikrinimas.
Siekiant išlaikyti tikslinę rinką didėjant konkurencijai pagrindinis dėmesys bus skiriamas aukštai produkcijos kokybei bei orientuojamasi į pridėtinės nematerialios vertės sukūrimą realizuojant produkciją (pvz., įmonės suvokimas kaip patikimos partnerės, prekės ženklas kaip kokybės garantas ir t.t.). Ateityje nuolat stebint rinkos pokyčius bus koreguojama rinkodaros strategija.

Kainos
Remiantis įmonės 2001 m. patirtimi bei gautais komerciniais pasiūlymais naujos produkcijos gamybai, lentelėje pateikiamos esamos bei prognozuojamos floristikos gaminių kainos:

Vnt. 2001 2002 2003 2004
Nendrės Ø60 cm ryšulys – 1,40 1,40 1,40
Gėlės Vnt. 2,5 2,5 2,5 2,5
Samanos (džiovintos) Dėžutė (45x25x17) – 7 7 7
Samanos (žalios) Dėžutė (45x25x17) 3 3 3 3
Grybai (džiovinti dekoracijom) Vnt. – 0182 0,18 0,18
Kankorėžiai (džiovinti) Vnt. – 0,09 0,09 0,09
Medžio žievė (džiovinti) Litrai – 0,6 0,6 0,6
Šiaudų gaminiai Vnt. – 0,9 0,9 0,9
Tara Vnt. 1,5 1,5 1,5 1,5

Kaip matome iš lentelės duomenų, nuo 2002m. (planuojama II ketv. Pab.- III ketv.pradž.) pasinaudojus SAPARD parama ir įsirengus džiovyklą, įmonė pradės gaminti bei įves į rinką net 5 naujus produktus – džiovintas samanas, džiovintus dekoratyvinius grybus, kankorėžius, medžio žievę bei šiaudų gaminius. Kadangi tai visiškai nauji produktai, kurių gyvavimo ciklas yra “įvedimo į rinką” stadijoje, todėl bus laikomasi žemesnių kainų politikos. Vėliau įsiskverbus ir įsitvirtinus rinkoje, prognozuojamas nesmarkus kai kurių produktų kainų augimas, sąlygotas išteklių kainos augimo (prognozuojamas rankų darbo kainų augimas Lietuvoje).

Prognozuojamos pardavimų apimtys

Vnt. 2002 2003 2004 2005
Nendrės Ø60 cm ryšulys 20 000 50 000 62 500 71 875
Gėlės Vnt. 10 000 10 000 12 500 14 375
Samanos (džiovintos) Dėžutė (45x25x17) 70 000 112 000 140 000 161 000
Samanos (žalios) Dėžutė (45x25x17) 40 000 4 000 3 200 4 960
Grybai (džiovinti dekoracijom) Vnt. 7 500 10 000 12 500 14 375
Kankorėžiai (džiovinti) Vnt. 6 000 000 10 000 000 10 000 000 10 000 000
Medžio žievė (džiovinti) Litrai 290 000 615 000 738 000 848 700
Šiaudų gaminiai Vnt. 75 000 100 000 125 000 143 750
Tara Vnt. 20 000 20 000 5 000 5 000

Pardavimo vietos ir būdai:

Kainodara
Kainodaros strategija ir prognozės
Gaminamų/planuojamų gaminti floristikos gaminių kainos pateiktos lentelėje žemiau. Kadangi įmonė aktyviai veikia tik nuo 2001 m. I ketv. pabaigos, produkcijos kaina prognozuojama remiantis šiuo metu esančia rinkos kaina, konkurentų kainomis bei gautais komerciniais pasiūlymais.
Apskaičiuota floristikos gaminių žaliavos pagal gaminių rūšis pateikiama lentelėje:

Vnt. 2002 2003 2004 2005
Nendrės Ø60 cm ryšulys 0,7 0,7 0,7 0,7
Gėlės Vnt. 1,7 1,7 1,7 1,7
Samanos (džiovintos) Dėžutė (45x25x17) 1 1 1 1
Samanos (žalios) Dėžutė (45x25x17) 1 1 1 1
Grybai (džiovinti dekoracijom) Vnt. 0,1 0,1 0,1 0,1
Kankorėžiai (džiovinti) Vnt. 0,04 0,04 0,04 0,04
Medžio žievė (džiovinti) Litrai 0,3 0,3 0,3 0,3
Šiaudų gaminiai Vnt. 0,4 0,4 0,4 0,4
Tara Vnt. 0,9 0,9 0,9 0,9

Nuolaidų sistema, atsiskaitymas. Orientuodamasi į pastovias ir ilgalaikes bendradarbiavimo sutartis įmonė taikys 2-5% nuolaidą pastoviems klientams, taip pat lanksti nuolaidų sistema bus taikoma atsižvelgiant į užsakymo apimtis. Šiuo metu įmonės klientai atsiskaito vidutiniškai per 30 dienų nuo produkcijos pateikimo. Ateityje taip pat planuojama išlaikyti tą patį atsiskaitymo laikotarpį, tačiau bus lankčiai reaguojama į aukciono organizavimo tvarkaraštį.

Produkcijos paskirstymo kanalai. Produkcijos paskirstymo kanalai, vietos ir būdai pateikti technologinio proceso schemoje. Kaip jau buvo minėta, Didžioji produkcijos dalis bus realizuojama tarpininkaujant UAB NERTERA Olandijos gėlių aukcionuose. Įmonė produkciją realizuodama per tarpininką išsprendžia transportavimo problemas (produkcija pasiimama iš gamybos vietos), pasidalina finansine rizika (pvz., valiutos kurso svyravimo) ir gali specializuotis tik produkcijos gamybos srityje. Įmonė suvokdama, kad rizikinga turėti tik vieną produkcijos realizavimo kanalą yra numačiusi keletą potencialių tarpininkų (UAB SCHETELIG LIT). Taip pat aktyviai dalyvauja floristikos paroduose, mugėse ir yra užmezgusi ryšius su daugeliu potencialių klientų, todėl iškilus bendradarbiavimo su NERTERA sunkumams, produkcijos realizacija nesutriktų.

Konkurencijos sąlygos, pagrindiniai konkurentai, jų silpnosios-stipriosios pusės. Konkurentų analizės išvados pateikiamos SWOT analizės principu. Šis metodas puikiai atspindi silpnąsias bei stipriąsias įmonės konkurencinės aplinkos puses bei suteikia galimybę įvertinti galimas grėsmes bei atsirandančias naujas galimybes:
Silpnosios pusės Stipriosios pusės
Ribota vietinė rinka
Galimas samanų išteklių trūkumas

Turima patirtis
Pigi darbo jėga
Pigi žaliava, neribotais kiekiais
Pigus sandėliavimas
Realizavimo užsitikrinimas
Grėsmės Galimybės
Naujų konkurentų atsiradimas
Vienas tarptautinis realizavimo kanalas
Ekstremalios klimato sąlygos turi tiesioginę įtaką žaliavų kokybei.

Didinti gamybos apimtis
Sėkmingai konkuruoti, dėl pigios savikainos
Plėsti tikslinį rinkos segmentą (džiovintos samanos tinka ir kaip statybinė medžiaga)

Dalyvavimas projektuose, gautos subsidijos
2001 metais įmonė dalyvavo “Vietinių užimtumo iniciatyvų skatinimo Didžiasalyje” projekte. Buvo parengtas ir atrinktas finansavimui įmonės projektas “Taros ir floristikos priemonių gamyba”. Tai ir nulėmė įmonės veiklos plėtrą – užsiiminėjama ne tik prekyba gėlėmis, bet pradėta ir taros bei floristikos priemonių gamyba .
Pagal šį projektą įmonė įkūrė ir įsipareigojo 3 metus išlaikyti 6 naujas darbo vietas Didžiasalio gyventojams. Už kiekvieną naujai sukurtą darbo vietą buvo gauta 19 000 Lt parama. Kadangi projektas dar nėra galutinai įgyvendintas, preliminarus jo biudžetas 218 800Lt, iš kurių apie 113 000 Lt sudarys “Vietinio užimtumo iniciatyvos skatinimo” programos parama.
Taigi įmonė turi patirtį įgyvendinant projektus bei administruojant gautą paramą, todėl galima teigti, kad ši patirtis padės sėkmingai įgyvendinti šį projektą, efektyviai panaudoti ir teisingai administruoti iš SAPARD programos gautą paramą.

IV. PRODUKCIJA (PASLAUGOS)

Šiuo metu gaminama ir parduodama produkcija
Šiuo metu pagrindinė įmonės veikla – prekyba gėlėmis bei floristikos gaminiais, priemonėmis ir tara. Parduotuvėse parduodamas platus asortimentas gėlių, krepšelių, puokščių, sausų augalų bei kitų priemonių. Ženklią įmonės pajamų dalį šiuo metu sudaro realizuojamos žalios samanos. Jos yra eksportuojamos – realizuojamos tarptautinėje rinkoje (Olandijos aukcionuose) per vietinius tarpininkus. Beveik visa pagaminta tara yra sunaudojama įmonės reikmėms- žalių samanų pakavimui. Gaminama tara yra standartinių išmatavimų, todėl nepanaudota yra nesudėtingai realizuojama vietinėje rinkoje (vid 10%).

Numatomos naujos produkcijos apimtys (apimtys, darbo vietos, materialiniai ir finansiniai resursai, džiovinimo parametrai)
Įmonei pradėjus gaminti floristikos tarą ir tiekti žalias samanas į Olandijos aukcionus, dėl pelningos ir įmonei sėkmingos veiklos išplėtimo buvo imta svarstyti apie džiovyklos įsigijimo perspektyvą bei naudingumą. Olandijoje buvo atliktas bandymas- išdžiovintos įmonės tiekiamos žalios samanos. Bandymo rezultatai buvo puikūs ir patvirtino, kad naudojama žaliava yra tinkama džiovinimui ir atitinka aukščiausius keliamus kokybės reikalavimus. Atliekant džiovyklos įsigijimo galimybių analizę buvo tartasi su vietiniais tarpininkais UAB NERTERA dėl tiekimo apimčių. Aptartos ne tik džiovintų samanų bet ir kitų džiovintų produktų tiekimo apimtys. Minėtas tarpininkas UAB NERTERA pateikė komercinį pasiūlymą 2002 metais tiekti jai šią produkciją:
 Džiovintos samanos – 70000 dėžučių (45x25x17)
 Samanos (žalios) – 40000 dėžučių (45x25x17)
 Kankorėžiai – 6000000 vnt.
 Šiaudų gaminiai – 75000 vnt.
 Nendrės – 20000 vnt. (Ø 60 cm)
 Gėlės – 10000 vnt.
 Medžio žievė – 290000 l.
 Grybai – 75000 vnt.
Kad įvykdyti šį užsakymą įmonei būtina įsigyti džiovyklą, pajėgią išdžiovintį išvardintus kiekius produkcijos. Taip pat numatoma užsakymų didėjimo tendencija. Kadangi komercinis pasiūlymas yra pateiktas įvertinant faktą, kad tiekimas prasidės įrengus džiovyklą – tai yra ne nuo metų pradžios, tai apskaičiuojant įsigyjamos džiovyklos pajėgumus, įvertinta reikiami metiniai džiovyklos pajėgumai. Pagal finansinėje dalyje pateiktas pardavimu prognozes, tiekimo apimtys 2003 metais, lyginant su 2002m. padidės apie 65 % (nes džiovykla pradės veikti tik nuo 2002 m., II ketv). Sekančiais ir tolimesniais metais tiekimo apimčių augimo tempas bus 13 % ir 7 % kasmet. Pastoviai analizuojant rinką įtakojančius veiksnius bei rinkos pokyčius bus orientuojamasi į vyraujančias tendencijas ir priimtas sprendimas dėl tolimesnės įmonės veiklos plėtros strategijos.
Minėtos produkcijos džiuvimo laikas ir temperatūra yra skirtinga ir taip pat priklauso nuo žaliavos parametrų (drėgnumo), todėl džiovyklos darbo režimas bus kombinuotas ir planuojamas, siekiant ją efektyviausiai išnaudoti. Žemiau lentelėje pateikiamos apytikslės vidutinės žaliavos džiovinimo trukmės:

Žaliava Vidutinis džiovinimo laikas
Samanos 30
Nendrės 20
Grybai 30
Kankorėžiai 15
Medžio žievė 8-15
Šiaudai 10

Įrengus džiovyklą atsiras būtinybė sukurti papildomas darbo vietas. Prognozuojama, kad remiantis optimistiniu prognozių variantu, iš viso įmonėje galėtų dirbti apie 40 darbuotojų. Šiuo metu yra numatytos šios naujos būtinos darbo vietos:
 Tiekėjas
 Supirkėjas,
 Rinkėjas,
 Sargas,
 Rūšiuotojas,
 Džiovintojas,
 Fasuotojas,
 Perdirbėjas
Numatyta, kad įmonės darbuotojų skaičius projekto pradžioje padidės mažiausiai 10 žmonių, t.y. per pirmus metus bus sukurta mažiausiai 10 naujų darbo vietų ir vėliau plečiant įmonės veiklą bus kuriamos naujos darbo vietos.
Tiekėjas bus atsakingas už žaliavos tiekimą: supirkimą, surinkimą iš surinkimo punktų, importą iš kaimyninių šalių – Latvijos ir Baltarusijos bei dalies darbininkų darbo organizavimą. Supirkėjai supirkimo punktuose supirkinės surinktą žaliavą. Trūkstant žaliavų, įmonė naudos savo žmogiškuosius resursus žaliavos rinkimui. Rūšiuotojai atrinks tinkamą žaliavą (sieto pagalba) ir atliks žaliavos valymą. Džiovintojai aptarnaus džiovyklą. Kadangi džiovinimo procesas ilgai tęsiasi ir reikalinga pastovi priežiūra, džiovintojų darbas bus pamaininis. Fasuotojai gautą produkciją fasuos ir paskirstys. Perdirbėjas dalį gautos produkcijos perdirbs į galutinę produkciją vartotojui. Taip pat įdiegus įrangą ir nenutrūkstamai vykstant gamybos procesui bus reikalingi sargai, kurie taip pat dirbs pamainomis.
Siekiant užtikrinti, kad įmonės veikla nesutriktų, bus paimta paskola iš banko naujos įrangos įdiegimui, turimas nuosavas lėšas paliekant vykdomai veiklai, kurios iškilus būtinybei, gali būti panaudotos ir naujos veiklos plėtrai.

Prognozės (produkcijos pardavimai, ilgalaikis ir trumpalaikis turtas)

Žaliavų atsargų, medžiagų poreikis kiekvienai produkcijos rūšiai
Kadangi pats perdirbimo procesas trunka sąlyginai ilgą laiko tarpą, sandėliuoti didelius atsargų kiekius nėra prasmės, nes kol išdžiūsta produkcija, surenkamas reikiamas žaliavų kiekis iš naujo užkrauti džiovyklai. Iš principo gali būti naudojamas dvejų dėžių sandėliavimo modelis (pilnai užkrauta džiovykla, atsargos pilnam džiovyklos užkrovimui, kol įvyksta procesas patiekiama nauja žaliavų atsargų partija):

Žaliava Reikalingas atsargų kiekis arba džiovyklos talpa
Samanos 800 dėžučių
Nendrės 2000 vnt.
Grybai 13700 vnt.
Kankorėžiai 57140 vnt.
Medžio žievė 5000 l
Šiaudai 27000 vnt.

Šalutinė produkcija (realizavimas, utilizavimas, perdirbimas ir pan.)
Dėl žaliavų ir gaminamos produkcijos specifikos (nėra atliekų), gamybos atliekų nebus, todėl neegzistuoja būtinybės utilizavimui, perdirbimui ar panašiai. Žaliava, kuri pagal savo parametrus netenkins tarptautinėje rinkoje keliamų reikalavimų (pagal dydį, etc.) bus sunaudota gaminant floristikos gaminius, o esant jų pertekliui, realizuojama vietinėje rinkoje.

Atitikimas galiojantiems standartas, aplinkosaugos ir sanitariniams-higieniniams reikalavimams.
Numatyta veikla pilnai atitinka galiojančius standartus, aplinkosaugos ir sanitarinius-higienos reikalavimus. Samanos sfagnum rekurvum bei kitos žaliavos rinkimas nėra apribotas jokiais teisiniais aktais ar normomis bei aukščiau paminėtais reikalavimais. Yra sudaryti preliminarūs žodiniai ketinimo protokolai su Baltarusija, bei Latvija dėl žaliavų tiekimo, jei dėl kokių nors priežasčių reikalinga žaliava nebūtų pilnai surenkama Lietuvoje. Planuojant tolimesnę veiklą jei nepakis dabartinės sąlygos, bus apsistota ties pigiausiu ir ekonomiškai efektyviausiu bei naudingiausiu žaliavų tiekimo variantu iš Baltarusijos.

Esami ir nauji technologiniai procesai (nuo žaliavų įsigijimo iki produkcijos prisrtatymo).
Papildomų žaliavų surinkimas vyks rankiniu būdu (tik esant trūkumui). Žaliava bus superkama supirkimo punktuose arba iš tiekėjų (Baltarusijos tiekėjas eksploatuoja pajėgią Švedišką kankorėžių rinkimo mašiną). Žaliava įmonės transportu arba kitu atveju tiekėjo transportu bus pristatoma įmonę. Pristatyta žaliava bus atrenkama ir išvaloma bei paskirstoma. Atrinkimui bus naudojamas įvairių tankumų sietas ir kita nesudėtinga įranga bei rankų darbas. Atrinkta produkcija bus džiovinama džiovykloje, kurią sudaro šios pagrindinės sudedamosios dalys:
3 katilai po 80 kW,
2 kaloriferiai,
12 ventiliatorių,
rekuperaciniai įrenginiai,
ventiliacinė išcentrinė konstrukcija,
katilo įrengimai,
kaminas,
ortakinės dalys,
automatika.
Išdžiovinta produkcija paskirstoma sekančiai:
Perdirbama į galutinį produktą (kankorėžiai suklijuojami ant bambuko) ir fasuojama realizacijai,
Fasuojama realiziacijai.
Sufasuota ir paruošta produkcija bus gabenama į realizacijos vieta tarpininko transportu.

Technologinio proceso aprašymas, schema

Vaizdžiai technologinio proceso schema yra pavaizduota žemiau esančiame paveikslėlyje.

Projekto įgyvendinimo etapai, jų laikas ir trukmė
Projektas bus įgyvendintas keturiais etapais:
I. Pirmiausia bus įrengta patalpa 5x16x4. Patalpos (jų nuoma) dėl Didžiasalio ekonominės padėties yra ypatingai pigios. Šis etapas bus įgyvendintas per vieną mėnesį.
II. Įrangos įsigijimas. Kadangi jau turimi trys pasiūlymai ir aiškūs reikalingi techniniai reikalavimai, šį etapą planuojama įgyvendinti per vieną mėnesį, jei šis terminas bus įmanomas dėl būtinų pirkimo procedūrų, pristatymo laikotarpio. Šis etapas gali prasidėti ir tęstis lygiagrečiai su I etapu.
III. Montavimas. Šis etapas gali būti įgyvendinamas tik pasibaigus pirmiesiems etapams. Tačiau planuojama, kad pirmieji etapai vyks lygiagrečiai, taigi III etapas optimistiniu variantu gali prasidėti po mėnesio nuo I etapo pradžios. Šio etapo metu džiovykla bus sumontuota, išbandyta ir sukalibruota, apmokytas personalas.
IV. Personalo apmokymas. Nauji ir esami įmonės darbuotojai bus apmokyti naudotis džiovykla, konsultuojami gaminamos produkcijos kokybės reikalavimų tema ir kt. Apmokyti personalą (ypač technologinių dalykų) padės partneris iš Olandijos.
V. Gamyba. Šis etapas gali prasidėti tik įgyvendinus pirmuosius, tačiau parengiamieji darbai vyks nuo pat projekto pradžios: bus priimti nauji darbuotojai, sudarytos reikalingos sutartys su tiekėjais ir realizacijos tarpininkais, apmokytas personalas, sukauptas reikalingas keikis žaliavų. Susitarta, kad atvyks ekspertas iš Olandijos (produkcijos pirkėjas) ir konsultuos gamybos klausimais.

V. VALDYMAS IR DARBUOTOJAI

Šiuo metu įmonės administraciją sudaro direktorius, finansininkas bei Didžiasalio padalinio vadovo. Didžiasalio padalinio funkcija yra gaminti floristikos priemones bei tarą. Per parduotuves esančias Ignalinoje ir Zarasuose yra realizuojama dalis produkcijos vietinėje rinkoje. Epizodiškai yra samdomi konsultantai bei dizaineriai, dėl naujo produkto koncepcijos bei jo sukūrimo. Gavus paramą iš SAPARD programos įmonės struktūra kardinaliai išsiplėstų. Atsirastų nauji tiekimo, rinkimo, rūšiavimo, džiovinimo, fasavimo padaliniai bei trys supirkimo punktai. Nauja įmonės struktūra yra pavaizduota žemiau pateiktame paveikslėlyje.

Grafinė įmonės struktūra

Kadangi įmonė yra sąlyginai nedidelė, valdymo procesas yra nesudėtingas, tačiau efektyvus. Įmonės padaliniai yra tiesiogiai pavaldūs įmonės vadovui. Už floristikos priemonių bei taros gamybą ir dalinai realizaciją yra atsakingas Didžiasalio padalinio direktorius. Įmonę išplėtus aukščiau minėtais naujais padaliniais iš esmės išsiplėstų Didžiasalio padalinys ir šio padalinio vadovo funkcijos ir atsakomybė. Tačiau įmonės vadovas taip pat dalyvautų tiesioginiame valdyme, siekiant užtikrinti efektyvią įmonės veiklą. Siekiant patenkinti klientų poreikius, bei lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius, įmonė iškilus būtinybei samdo trumpalaikius ekspertus ir dizainerį naujos produkcijos sukūrimui.

Darbuotojų skaičius padaliniuose ir naujų darbo vietų sukūrimas
Šiuo metu įmonėje dirba 12 darbuotojų, įskaitant įmonės savininką. Parduotuvėse dirba 3 pardavėjos, Didžiasalio padalinyje dirba 6 darbininkai, gaminantys floristikos priemones ir tarą. Kadangi įsigijus įrangą žmogiškųjų išteklių poreikiai radikaliai išauga, numatomas ne mažiau kaip10 naujų darbo vietų sukūrimas. Realiai didėjant pardavimams darbuotojų skaičius bus padidintas 20 ar net 30 ir išliks tolimesnė darbo vietų didinimo tendencija. Planuojama darbo vietų pokyčio dinamika pateikta lentelėje žemiau:

Darbo vieta Darbo vietų skaičius šiuo metu Darbo vietų skaičius po investicijos

Direktorius 1 1
Finansininkas 1 1
Didžiasalio padalinio direktorius 1 1
Darbininkas 6 6
Pardavėjas 3 3
Tiekėjas – 1
Supirkėjas
Rinkėjas
Sargas
Rūšiuotojas
Džiovintojas
Fasuotojas
Perdirbėjas –





– 3*
3*
3*
3*
3*
3*
3*
Konsultantai 1-2** 1-2**
Iš viso: 12 22***
Naujų darbo vietų: Mažiausiai 10
*Prognozuojamas poreikis, tačiau kadangi darbas nereikalauja ypatingos kvalifikacijos, skirtingus darbus galės atlikti tas pats personalas, todėl skaičius sąlyginis.
**Konsultantai yra samdomi tik trumpam laikui, iškilus poreikiui.
***Numatyta, kad reikalinga priimti mažiausiai 10 naujų darbuotojų, norint įgyvendinti planuojamą veiklą.

Darbo organizavimas (pamainu sk., sezoniškumas, vadovai, kvalifikacija, darbo apmokėjimas, motyvacija)
Darbo organizavimas bus paremtas specifinėmis darbo ypatybėmis bei sezoniškumo reiškiniu. Kaip jau buvo minėta lentelės pastabose išaugęs darbo jėgos poreikis nereikalauja aukštos kvalifikacijos personalo. Pagrindiniai darbai kuriuos turės atlikti darbuotojai bus žaliavos rinkimas bei supirkimas, žaliavos valymas bei rūšiavimas, džiovinimas- džiovyklos aptarnavimas, gautos produkcijos fasavimas ir dalies perdirbimas į galutinį produktą ir fasavimas. Tik produkcijos perdirbimas į galutinį produktą reikalauja tam tikrų meninių bei kitų sugebėjimų, o visi kiti darbai gali būti atlikti įmonėje apmokytų darbininkų. Todėl priklausomai nuo poreikių ir sezono, tie patys darbininkai galės atlikti skirtingus darbus. Pavyzdžiui, pagrindinis džiovintos produkcijos sezonas tęsiasi 7-8 mėnesius, o vasaros metu pardavimai žymiai sumažėja, todėl daugiausia žmogiškųjų resursų bus skirta žaliavų surinkimui ir jų kaupimui. Sezono metu, priešingai- perdirbimui ir fasavimui. Kadangi džiūvimo procesas trunka ilgą laiko tarpą, priklausomai nuo produkcijos iki kelių dienų, bus reikalingas pamaininis darbas aptarnaujant džiovyklą.
Darbo apmokėjimo sistema yra valandinė, paremta gaminamos produkcijos kokybės ir kiekio santykiu. Tokiu būdu yra pasiekiama motyvacija ir darbuotojų suinteresuotumas dirbti kokybiškai. Kadangi įmonei atsiranda didelės ir patrauklios plėtros galimybės, darbuotojams iškyla karjeros galimybė, bei atlygio didinimo galimybė, kas vėlgi skatins gaminamos produkcijos kokybės užtikrinimą. Atlyginimai išmokami kas mėnesį mėnesio pradžioje.

Administracijos personalijos, kvalifikacija, patirtis
Įmonei vadovauja įmonės savininkė/direktorė Stasė Goštautienė. Direktorė turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą bei didžiulę patirtį auginant gėles bei jas realizuojant. Šio verslo praktika bei patirtis yra 15 metų. Per šį laikotarpį buvo aktyviai dalyvaujama floristikos veikloje- parodose, aktualijose, bendraujama su šios srities specialistais bei lyderiais. Direktorės patirtis ir kvalifikacija užtikrina tolimesnės veiklos sėkminga plėtrą bei vystymą.
Finansininkė Genė Razmanavičienė turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą. Ankstesnė patirtis dirbant valstybinėje mokesčių inspekcijoje, bei banko filialo valdytojo pareigose leido sukaupti pakankamai patirties ir žinių teisingam įmonės finansų administravimui.
Didžiasalio padalinio direktorius Andrius Perys turi aukštesnįjį inžinierinį išsilavinimą. Darbo patirtis ir kvalifikacija buvo sukaupta dirbant visuomeniniame maitinime tiekėju, prekybos- gamybos organizatoriumi. Padalinio vadovas turi pakankamai patirties ir kvalifikacijos, kad išlaikytų efektyvų padalinio darbą bei sėkmingai įgyvendintų numatytą įmonės plėtrą, savo kompetencijos ribose.
Šioje dalyje aprašomas įmonės valdymas (tikslinga pateikti grafinę valdymo schemą), nurodant darbuotojų skaičių padaliniuose, įmonės darbo organizavimas: pamainų skaičius, sezoniškumas; pristatomi vadovaujantys asmenys, pateikiama informacija apie darbo apmokėjimo strategiją, darbuotojų skatinimo formas.

VI. RIZIKA
Gamybos rizika
Diegiamas įrengimas technologiškai nėra ypatingai sudėtingas, todėl galimų gedimų tikimybė yra sąlyginai maža. Didžiausia gedimo tikimybė įrenginyje yra automatika, tačiau tikimybė yra nedidelė, kadangi pagal surinktus duomenys gedimai pasitaiko labai retai. Kadangi įrenginiui mažiausiai metų garantinis laikotarpis, galima tikėtis, jog esant gedimui jis bus operatyviai pašalintas ir gamybinių nuostolių bus sąlyginai mažai. Be to kadangi džiovykla veiks be sustojimo ištisai ir joje pastoviai bus aptarnaujantis personalas, gedimų tikimybė mažėja, o greito jo pašalinimo didėja. Kaip jau buvo minėta, kadangi įrengimas nėra ypatingai sudėtingas ir jį aptarnaujančiam personalui nereikalingas ypatingas kvalifikacinis pasirengimas, gedimui kelią galės užkirsti net sargas, naktį prižiūrintis ir saugantis džiovyklą.

Produkcijos realizavimo rizika
Įmonė turi komercinį pasiūlymą iš UAB NERTERA visam pagamintos produkcijos kiekio realizavimui. Produkcija yra realizuojama Olandijos gėlių aukcionuose, kas užtikrina realizacijos pastovumą ir užtikrintumą. Numatyta gaminti produkcija šiuo metu yra prekės gyvavimo rinkoje ciklo brandos etape, kas leidžia užsitikrinti produkcijos realizavimo stabilumą.
Realizavimo rizika atsiranda dėl to, kad numatytas vienas tarpininkas ir jam atsisakius realizuoti produkciją, įmonė kurį laiką būtų krizėje. Tačiau sukaupta patirtis ir ryšiai floristikos rinkoje leidžia užsitikrinti, kad kitas tarpininkas būtų surastas gana greitai ir įmonė nepatirtų nuostolio, kadangi būtų sukaupta daugiau produkcijos atsargų ir sezono metu daugiau realizuota. Kaip jau buvo minėta, Didžiasalyje, kur įmonė vykdo veiklą patalpų nuomos kaina yra ypatingai maža (šiuo metu įmonė moka nuomos mokestį 0.12 ct už kv.m.), todėl sandėliavimas net ir ilgesnį laiko tarpą nėra nuostolingas. Taip pat visada egzistuoja galimybė pačiai įmonei realizuoti produkciją tiesiogiai Olandijoje, tačiau įmonė nuo šio sprendimo ligi šiol susilaikė, nes nenorima rūpintis transportavimu ir su tuo susijusiomis problemomis.
Egzistuoja rizika potencialių konkurentų atsiradimui, tačiau tikimasi, jog ilgalaikė patirtis ir teorinės žinios leis išsilaikyti rinkoje kaip lyderiui.

Finansinių operacijų rizika
Tarpininkas UAB NERTERA ir Partneris Olandijoje yra suinteresuoti pastovių produkcijos tiekimu, todėl atsiskaitoma už patiektą produkciją stabiliai ir laiku.

Rizika susijusiu su ištekliais
Su ištekliais susijusi rizika yra maža, kadangi ištekliai yra surenkami tiesiog gamtoje. Jokių kiekių apribojimų ištekliams nėra. Įmonė turi leidimą rinkti samanas
Surastas alternatyvus išteklių tiekimo šaltinis – Baltarusija, Latvija. Rytų rinkos galimybės patiekti reikalingą kiekį žaliavų yra neribotos.

Verslo rizika
Kadangi žaliavų savikaina ir kaina yra labai žemos, verslo rizika mažėja.

Klimato sąlygos
Klimato sąlygos stipriai įtakoja žaliavų kokybę. Žaliava gali būti per drėgna arba per sausa perdirbimui. Tačiau, kadangi gaminamos produkcijos spektras yra platus, trūkstant vienos rūšies žaliavų, galima gaminti iš kitos rūšies žaliavų ir gautą produkciją sandėliuoti, kol atsiras paklausa. Tokiu būdu išvengiama klimato sąlygų sąlygotos rizikos.

Rizikos laipsnis
Pagrindiniai rizikos veiksniai (kokybiniai ir kiekybiniai)

7.FINANSAVIMAS

7.1. Investicijų poreikis ir finansavimo šaltiniai

Remiantis ankstesniuose skyriuose aprašytu numatomu ilgalaikio turto įsigijimu nustatytas bendras investicijų poreikis.

7.1 lentelė
Investicijų poreikis, tūkst.Lt

Investicijų pavadinimas 2002 m.
Pastatai ir statiniai 179
Džiovykla 179
Projektavimo darbai, konsultacijos 21,48
Iš viso: 200,48

Didžiausia investicijų dalis – net 89,2 proc. visų investicijų – bus skirta pastatų ir statinių statybai ir rekonstrukcijai. 10,8 proc. visų investicijų numatoma skirti konsultacijoms su Olandijos partneri7 d4l d=iovyklos 5rengimo ir personalo apmokymui..

7.2 lentelė
Investicijų finansavimo šaltiniai, tūkst.Lt

2002 m.
Nuosavos lėšos 0
Skolintos lėšos: 100,24

ilgalaikė paskola 100,24

trumpalaikė paskola 0
SAPARD parama 100,24
Iš viso: 200,48

2002 m. I ketv.numatoma imti ilgalaikę iki 100,5 tūkst.Lt paskolą į metų laikotarpiui. Tam, kad nesusidarytų piniginių lėšų stoka normaliam įmonės veiklos užtikrinimui bei numatytų investicijų įgyvendinimui.

7.2. Pelno prognozavimas

Pajamų prognozė

Pajamos bei jų dinamika prognozuojama įvertinant faktines ankstesnių metų (2001 m. blandžio-gruodžio) veiklos pajamas, veiklos vystymo potencialą bei numatomas naujas veiklas, kurių įgyvendinimas tai pat sąlygos spartų pajamų augimą (detaliau žr. 3 skyrių “Rinka ir rinkodara”).

7.3 lentelė

Prognozuojamos pajamos, tūkst.Lt

2001 m.
(faktinės)* 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m.

Pajamos už parduotas prekes ir paslaugas 61,33 1.475,85 2.281,80 2.573,40 2.827,13 3.019,09

*- kadangi įmonė pradėjo vystyti veiklą tik 2001 balandžio pradžioje, ši suma atspindi faktines balandžio-gruodžio mėnesio pajamas.

Numatytas pajamų augimas yra išties realus, įrengus džiovyklą, įmonė galės smarkiai išplėsti gaminamų floristikos priemonių asortimentą. Sudaryti ilgalaikiai ketinimų protokolai su tarpininkais dėl produkcijos realizacijos, numatytos apimtys garantuoja, kad pajamos pasieks prognozuojamą lygį.

Išlaidų prognozė

Remiantis faktinėmis sąnaudomis bei numatomu veiklos apimties padidėjimu prognozuojamos kintamos ir pastovios išlaidos.

Kintamas šio projekto išlaidas sudaro:
 išlaidos maisto produktams įsigyti;
 išlaidos elektrai;
 nuolatinių ir sezoninių darbuotojų darbo užmokestis;
 atskaitymai socialiniam draudimui.

Nuo 2002 m. poilsiavietėje apsilankantiems turistams numatoma teikti ir maitinimo paslaugas. Prognozuojama, kad išlaidos maisto produktams 2002 m. turėtų siekti 4.5 tūkst.Lt. 2003 ir 2004 m. numatomas kasmetinis šių išlaidų padidėjimas 20 proc. dėl didėsiančio turistų srauto. 2005 – 2006 m. prognozuojamas šių išlaidų augimas 5 proc.
Prognozuojama, kad išlaidos elektros energijai 2002 – 2004 m. kasmet augs vidutiniškai 10 proc., o 2005 – 2006 m. – po 5 proc.
Prognozuojant darbo apmokėjimo išlaidas įvertinta tai, kad numatomas antras nuolatinis darbuotojas.
Atskaitymai socialiniam draudimui skaičiuojami 31 proc. nuo darbo apmokėjimo išlaidų.

Pastovias ūkio subjekto išlaidas sudaro:
 reklamos išlaidos;
 transporto išlaidos;
 draudimo išlaidos;
 mokesčių sąnaudos.

Reklamos išlaidos, atsižvelgiant į 4 skyriuje numatytą rėmimo priemonių biudžetą, skaičiuojamos 2 proc. nuo metinių pajamų sumos.
Dėl veiklos plėtojimo numatytas draudimo, transporto ir mokesčių sąnaudų augimas.

7.4 lentelė

Kintamų ir pastovių išlaidų suvestinė, tūkst.Lt

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m.
Kintamos išlaidos
Žaliava 0 34,30 516,75 811,50 885,35 958,76 1014,18

Šildymas 0 0,00 180,00 192,60 206,08 220,51 235,94
Elektra 0 0,00 48 50,4 52,92 55,566 58,3443
Darbo užmokestis ir sodra 0 0,00 25,00 32,50 42,25 54,93 71,40
Remonto išlaidos 0 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00
Įrankiai ir smulkus inventorius 0 0,00 3,00 5,00 5,50 6,00 6,50
Kitos 0 0,00 77,28 109,20 119,21 129,58 138,64
Iš viso kintamų išlaidų: 0 34,30 850,03 1201,20 1311,31 1425,33 1525,01

Pastovios išlaidos: 0

Kitos 0 0,00 7,00 7,00 7,00 7,00 7,00
Palūkanos 0 0,00 12,03 7,82 5,41 3,01 0,60
Transporto išlaidos 0 0,00 50,40 52,92 55,57 58,34 61,26
Mokesčių sąnaudos 0 0,00 59,03 91,27 102,94 113,09 120,76
Iš viso pastovių išlaidų: 0 0,00 128,46 159,01 170,91 181,44 189,63

Nusidėvėjimo sąnaudos

Nusidėvėjimo sąnaudos skaičiuojamos įvertinant esamo turto nusidėvėjimo sąnaudas bei planuojamo įsigyti turto nusidėvėjimo sąnaudas. Nusidėvėjimo sąnaudos skaičiuojamos tiesioginiu metodu, laikantis normatyvinio atitinkamo turto nusidėvėjimo laikotarpio. Nusidėvėjimo sąnaudų skaičiavimuose priimti tokie ilgalaikio turto nusidėvėjimo terminai:
 džiovykla – 10 m.;
 traktorius – 10 m.;
 sunkvežimis – 10 m.;
 suvirinimo aparatas – 5 m.;

Džiovyklos nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo 2002 m. balandžio mėn., transporto priemonių bei suvirinimo aparato – nuo 2001 m. balandžio mėnesio.

7.5 lentelė
Naujai įgyjamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos, tūkst.Lt

2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
Džiovyklos nusidėvėjimas 13,425 17,9 17,9 17,9 17,9 13,425

Esamo turto nusidėvėjimo sąnaudos skaičiuojamos 5,7 tūkst.Lt per metus.

Finansinės investicinės veiklos sąnaudos

2002 m. vasario mėn. numatoma paimti 100,240 tūkst.Lt paskolą 5 metų laikotarpiui su 12 proc. metine palūkanų norma, todėl įvertintos išlaidos palūkanų mokėjimui.

Pelno prognozė

Remiantis pajamų ir išlaidų skaičiuotėmis sudaryta prognozuojama pelno (nuostolio) ataskaita.

7.6 lentelė

Pelno (nuostolio) ataskaita, tūkst.Lt

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m.

Pajamos už parduotas prekes ir paslaugas 61,33 1.475,85 2.281,80 2.573,40 2.827,13 3.019,09
Paslaugų savikaina 0 34,30 850,03 1.201,20 1.311,31 1.425,33 1.525,01
Bendrasis pelnas 0 27,03 625,83 1.080,60 1.262,09 1.401,79 1.494,08
Veiklos sąnaudos 0 0,00 128,46 159,01 170,91 181,44 189,63
Veiklos pelnas prieš nusidėvėjimą 0 27,03 497,36 921,59 1.091,17 1.220,36 1.304,45
Nusidėvėjimo sąnaudos 1,43 19,14 23,62 23,62 23,62 23,62
Veiklos pelnas 0 25,60 478,22 897,97 1.067,55 1.196,74 1.280,83
Kitos veiklos pajamos
Kitos veiklos sąnaudos
Finansinės investicinės veiklos pajamos
Finansinės investicinės veiklos sąnaudos
Įprastinės veiklos pelnas 0 25,60 478,22 897,97 1.067,55 1.196,74 1.280,83
Pagautė (ypatingasis pelnas)
Netekimai
Ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą 0 25,60 478,22 897,97 1.067,55 1.196,74 1.280,83
Pelno mokestis 3,84 71,73 134,70 160,13 179,51 192,12
Grynasis pelnas 0 21,76 406,49 763,28 907,42 1.017,23 1.088,71

Atlikti prognostiniai skaičiavimai rodo, kad jau 2002 m. grynasis pelnas sieks 406,49 tūkst.Lt. Dėl didėjančių veiklos apimčių projekto eigoje šis rodiklis išaugs ir 2006 m. turėtų siekti 1088 tūkst.Lt.
7.3. Balanso prognozė

Įvertinant numatomas investicijas, projekto finansavimo sąlygas bei numatomus trumpalaikio turto pokyčius prognozuojamas balansas.
7.7 lentelė
Pastatų ir statinių vertė ir nusidėvėjimo sąnaudos, tūkst.Lt

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m.
Balansinė vertė periodo pabaigoje 0 53,508 213,365 189,747 166,129 142,511 118,893
Pirkimai 179
Pardavimai/nurašymai
Nusidėvėjimo sąnaudos per periodą 0 1,4295 19,143 23,618 23,618 23,618 23,618

Ilgalaikio materialaus turto struktūroje taip pat įvertinta turimos žemės vertė, kuri 2001 m. siekė 20,1 tūkst.Lt.
Prognozuojant trumpalaikio turto vertę įvertintas maisto atsargų įsigijimas. Numatoma maisto atsargas užtikrinti 15 d. laikotarpiui.

Už paslaugas atsiskaitoma iš karto, todėl pirkėjų įsiskolinimai neplanuojami.

Finansinės skolos prognozuojamos įvertinant numatomą paskolos paėmimo ir grąžinimo grafiką.

Už prekes tiekėjams mokama iš karto, todėl įsiskolinimai tiekėjams taip pat neprognozuojami.

7.8 lentelė
Balanso ataskaita, tūkst.Lt

Dėl įgyvendinamų investicijų numatytas žymus turto ir nuosavybės pasikeitimas: turtas nuo 397 tūkst.Lt 2002 m. padidės iki 818,9 tūkst.Lt 2007 m. Nuosavybė nuo 274,8 tūkst.Lt išaugs iki 617,3 tūkst.Lt.

7.4. Pinigų srautų prognozė

Įvertinus pinigų srautus iš pagrindinės veiklos, investicinės veiklos bei finansinės veiklos prognozuojama pinigų srautų ataskaita.

7.9 lentelė
Pinigų srautų ataskaita, tūkst.Lt

Atlikti skaičiavimai rodo, kad pinigų srautai visais projekto įgyvendinimo metais bus teigiami ir tai liudija apie projekto likvidumą. Nuo 2005 m. sukaupiamus nemažus piniginius išteklius numatoma toliau investuoti į verslo vystymą.

7.11 lentelė
Pinigų srautų ataskaita 2002 m., tūkst.Lt

Atlikti pinigų srautų skaičiavimai atskirais 2002 m. mėnesiais rodo, kad pinigų srautai bus pakankami normaliam veiklos vykdymui ir numatytoms investicijoms įgyvendinti.

7.5. Projekto vertinimas ir jautrumo analizė

Projekto efektyvumas

Projekto efektyvumo įvertinimui apskaičiuoti projekto pinigų srautai.

7.10 lentelė
Projekto pinigų srautai, tūkst.Lt

Projekto efektyvumo įvertinimui apskaičiuota vidinė grąžos norma (VGN).

Vidinė grąžos norma apskaičiuota pagal formulę:

GPPSi – grynasis projekto pinigų srautas i-ąjame periode.
VGN – vidinė grąžos norma;
TV – tęstinoji vertė;
6 – detaliai prognozuotų periodų skaičius.

Šio projekto vidinė grąžos norma – 23,7 proc.

Apskaičiuota vidinė grąžos norma rodo, kad projektas bus efektyvus ir ekonomiškai gyvybingas.

Projekto rezultatyvumą patvirtina ir apskaičiuoti finansiniai koeficientai.

7.14 lentelė
Finansiniai koeficientai

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
1. Bendrojo pelno marža 82,4% 87,1% 87,6% 88,6% 89,2% 89,4% 89,5% 89,4%
2. Grynojo pelno marža 8,4% 34,1% 37,2% 39,6% 41,4% 45,0% 47,7% 53,5%
3. Vidutinio turto grąža 1,4% 7,7% 11,6% 9,8% 10,0% 10,9% 11,0% 11,4%
4. Įsiskolinimų ir viso turto santykis 10,1% 7,0%

Projekto jautrumas

Siekiant įvertinti projekto įgyvendinimo sąlygų pasikeitimų poveikį veiklos rezultatams, atlikti projekto variantiniai skaičiavimai, t.y. atlikti skaičiavimai pesimistiniam ir optimistiniam variantui.
Pesimistiniame variante pajamos skaičiuotos 10 proc. mažesnės, nei anksčiau pateiktame, labiausia tikėtiname variante. Taip pat laikytasi prielaidos, kad išlaidos bus tokios, kaip anksčiau pateiktame variante.
7.12 lentelė

Pesimistinio varianto pelno (nuostolio) ataskaita, tūkst.Lt

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

Pajamos už parduotas prekes ir paslaugas 81,0 108,0 126,0 135,0 144,0 148,5 160,0 165,0
Paslaugų savikaina 11,2 13,7 15,2 15,9 16,7 17,6 16,7 17,6
Bendrasis pelnas 69,8 94,3 110,8 119,1 127,3 130,9 143,3 147,4
Veiklos sąnaudos 5,3 6,1 6,8 7,1 7,4 7,6 7,7 7,9
Veiklos pelnas prieš nusidėvėjimą 64,5 88,2 104,1 111,9 119,9 123,4 135,5 139,5
Nusidėvėjimo sąnaudos 36,5 48,4 59,2 59,2 59,2 51,2 59,2 51,2
Veiklos pelnas 28,0 39,8 44,9 52,7 60,7 72,2 76,4 88,3
Kitos veiklos pajamos
Kitos veiklos sąnaudos
Finansinės investicinės veiklos pajamos
Finansinės investicinės veiklos sąnaudos 3,3 4,3 1,3
Įprastinės veiklos pelnas 24,6 35,4 43,5 52,7 60,7 72,2 76,4 88,3
Pagautė (ypatingasis pelnas)
Netekimai
Ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą 24,6 35,4 43,5 52,7 60,7 72,2 76,4 88,3
Pelno mokestis
Grynasis pelnas 24,6 35,4 43,5 52,7 60,7 72,2 76,4 88,3

Pesimistinio varianto atveju 2003 m. spalio mėn. numatyta papildoma 20 tūkst.Lt paskola 6 mėn. laikotarpiui.
7.16 lentelė
Pesimistinio varianto balanso ataskaita, tūkst.Lt

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
Turtas
Ilgalaikis turtas 143,3 168,7 296,5 486,9 427,7 368,5 309,3 250,1
Nematerialusis turtas 40,0 30,4 20,8 11,2 1,6 0,0
Materialusis turtas 143,3 168,7 256,5 456,5 406,9 357,3 307,7 250,1
Ilgalaikis finansinis turtas
Kitas ilgalaikis turtas
Trumpalaikis turtas 6,0 37,7 91,6 82,1 124,8 236,7 356,6 487,9
Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 0,1 0,2 0,3 0,3 0,3 0,3
Per vienerius metus gautinos sumos
Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 6,0 37.7 91,5 81,9 124,5 236,5 356,3 487,6
TURTAS IŠ VISO 149,3 206,3 388,1 568,9 552,5 605,2 665,9 738,0

SAVININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Savininkų nuosavybė 149,3 206,3 265,9 307,4 350,9 403,6 464,3 536,5
SAPARD finansavimas 82,2 201,6 201,6 201,6 201,6 201,6
Ilgalaikės paskolos
Trumpalaikiai įsipareigojimai 0,0 0,0 40,0 60,0 0,0 0,0 0,0 0,0
Finansinės skolos 40,0 60,0
Prekybos skolos
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai
SAVININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI IŠ VISO 149,3 206,3 388,1 569,0 552,5 605,2 665,9 738,1

Pesimistinio varianto atveju turtas 2007 m. siektų 738,1 tūkst.Lt, o nuosavybė 536,5 tūkst.Lt.

7.17 lentelė
Pesimistinio varianto pinigų srautų ataskaita, tūkst.Lt

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
Pinigų srautai iš įmonės veiklos
Grynasis pelnas (nuostolis) 13,7 35,4 43,5 52,7 60,7 72,2 88,3
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 18,0 48,4 59,2 59,2 59,2 59,2 59,2
Užsienio valiutos kurso pasikeitimo neigiama (teigiama) įtaka
Gautinų skolų pokytis
Įsiskolinimo tiekėjams pokytis
Įvairių įmonės skolų pokytis
Išankstiniai apmokėjimai
Atsargų pokytis -0,1 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0
Kito trumpalaikio turto pokytis
Grynieji pinigų srautai iš įmonės veiklos 31,7 83,8 102,7 111,9 119,9 131,3 147,5
Pinigų srautai iš investicinės veiklos
Žemės, pastatų, įrengimų, technikos pirkimai -238,8
Žemės, pastatų, įrengimų, technikos pardavimai
Investicijų perleidimas (pirkimai)
Investicijos į kitą ilgalaikį turtą grynąja verte
Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos 0,0 -238,8 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0
Pinigų srautai iš finansinės veiklos
SAPARD parama 119,4
Paskolų paėmimas 60,0
Paskolų grąžinimas -40,0 -60,0
Savininkų pinigų įnešimas (išėmimas) 6,0
Kiti pinigų gavimai (išmokėjimai)
Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos 0,0 145,4 -60,0 0,0 0,0 0,0 0,0
Grynųjų pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) 31,7 -9,6 42,7 111,9 119,9 131,3 147,5
Pinigai sausio 1 d. 6,0 91,5 81,9 124,5 236,5 356,3 422,0
Pinigai gruodžio 31 d. 37,7 81,9 124,5 236,5 356,3 487,6 569,5

7.18 lentelė
Pesimistinio varianto projekto pinigų srautai, tūkst.Lt

2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
Grynieji veiklos pinigų srautai
Pajamų pokytis 37,0 59,6 72,8 76,4 79,6 77,6
Savikainos pokytis -5,7 -7,6 -8,8 -9,2 -9,7 -10,2
Veiklos sąnaudų pokytis -2,1 -2,7 -3,1 -3,3 -3,5 -3,7
Gautinų skolų pokyčiai
Atsargų pokytis
Mokėtinų prekybos skolų pokytis
Grynieji veiklos pinigų srautai: 29,2 49,3 60,8 63,9 66,3 63,8

Pinigų srautai iš investicinės veiklos
Žemės, pastatų, įrengimų, technikos pirkimai -116,3 -238,8
Žemės, pastatų, įrengimų, technikos pardavimai
Investicijų perleidimas (pirkimai)
Investicijos į kitą ilgalaikį turtą grynąja verte -48,0
Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos -164,3 -238,8 0,0 0,0 0,0 0,0

Metinis projekto pinigų srautas -135,1 -189,5 60,8 63,9 66,3 63,8

Projekto vidinė grąžos norma pesimistinio varianto atveju – 18,2 proc.

7.19 lentelė
Pesimistinio varianto finansiniai koeficientai

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
1. Bendrojo pelno marža 82,4% 87,1% 86,2% 87,3% 88,0% 88,2% 88,4% 88,2%
2. Grynojo pelno marža 8,4% 34,1% 30,4% 32,8% 34,5% 39,1% 42,1% 48,6%
3. Vidutinio turto grąža 1,4% 7,7% 8,7% 7,4% 7,8% 9,1% 9,5% 10,3%
4. Įsiskolinimų ir viso turto santykis 10,3% 10,5%

Optimistiniame variante pajamos skaičiuotos 10 proc. didesnės, nei anksčiau pateiktame, labiausia tikėtiname variante. Taip pat laikytasi prielaidos, kad išlaidos bus tokios, kaip anksčiau pateiktame variante.

7.20 lentelė

Optimistinio varianto pelno (nuostolio) ataskaita, tūkst.Lt

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

Pajamos už parduotas prekes ir paslaugas 25,0 40,0 99,0 132,0 154,0 165,0 176,0 181,5
Paslaugų savikaina 4,4 5,1 11,2 13,7 15,2 15,9 16,7 17,6
Bendrasis pelnas 20,6 34,9 87,8 118,3 138,8 149,1 159,3 163,9
Veiklos sąnaudos 2,5 3,2 5,7 6,6 7,3 7,7 8,0 8,2
Veiklos pelnas prieš nusidėvėjimą 18,1 31,7 82,1 111,7 131,5 141,3 151,2 155,7
Nusidėvėjimo sąnaudos 16,0 18,0 36,5 48,4 59,2 59,2 59,2 51,2
Veiklos pelnas 2,1 13,7 45,6 63,3 72,3 82,1 92,0 104,5
Kitos veiklos pajamos
Kitos veiklos sąnaudos
Finansinės investicinės veiklos pajamos
Finansinės investicinės veiklos sąnaudos 3,3 4,0 0,7
Įprastinės veiklos pelnas 2,1 13,7 42,3 59,3 71,6 82,1 92,0 104,5
Pagautė (ypatingasis pelnas)
Netekimai
Ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą 2,1 13,7 42,3 59,3 71,6 82,1 92,0 104,5
Pelno mokestis
Grynasis pelnas 2,1 13,7 42,3 59,3 71,6 82,1 92,0 104,5

7.21 lentelė
Optimistinio varianto balanso ataskaita, tūkst.Lt

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
Turtas
Ilgalaikis turtas 143,3 168,7 296,5 486,9 427,7 368,5 309,3 250,1
Nematerialusis turtas 40,0 30,4 20,8 11,2 1,6 0,0
Materialusis turtas 143,3 168,7 256,5 456,5 406,9 357,3 307,7 250,1
Ilgalaikis finansinis turtas
Kitas ilgalaikis turtas
Trumpalaikis turtas 6,0 37,7 109,3 97,6 188,4 329,7 481,0 644,6
Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 0,1 0,2 0,3 0,3 0,3 0,3
Per vienerius metus gautinos sumos
Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 6,0 37.7 109,1 97,4 188,1 329,5 480,7 644,3
TURTAS IŠ VISO 149,3 206,3 405,7 584,4 616,1 698,2 790,2 894,7

SAVININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Savininkų nuosavybė 149,3 206,3 283,6 342,9 414,5 496,6 588,7 693,2
SAPARD finansavimas 82,2 201,6 201,6 201,6 201,6 201,6
Ilgalaikės paskolos
Trumpalaikiai įsipareigojimai 0,0 0,0 40,0 40,0 0,0 0,0 0,0 0,0
Finansinės skolos 40,0 40,0
Prekybos skolos
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai
SAVININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI IŠ VISO 149,3 206,3 405,8 584,5 616,1 698,2 790,3 894,8

Optimistinio varianto atveju turtas išaugs iki 894,8 tūkst.Lt, o nuosavybė – iki 693,2 tūkst.Lt.

7.22 lentelė
Optimistinio varianto pinigų srautų ataskaita, tūkst.Lt

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
Pinigų srautai iš įmonės veiklos
Grynasis pelnas (nuostolis) 13,7 42,3 59,3 71,6 82,1 92,0 104,5
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 18,0 36,5 48,4 59,2 59,2 59,2 59,2
Užsienio valiutos kurso pasikeitimo neigiama (teigiama) įtaka
Gautinų skolų pokytis
Įsiskolinimo tiekėjams pokytis
Įvairių įmonės skolų pokytis
Išankstiniai apmokėjimai
Atsargų pokytis -0,1 -0,1 0,0 0,0 0,0 0,0
Kito trumpalaikio turto pokytis
Grynieji pinigų srautai iš įmonės veiklos 31,7 78,6 107,6 130,8 141,3 151,2 163,7
Pinigų srautai iš investicinės veiklos
Žemės, pastatų, įrengimų, technikos pirkimai -116,3 -238,8
Žemės, pastatų, įrengimų, technikos pardavimai
Investicijų perleidimas (pirkimai)
Investicijos į kitą ilgalaikį turtą grynąja verte -48,0
Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos 0,0 -164,3 -238,8 0,0 0,0 0,0 0,0
Pinigų srautai iš finansinės veiklos
SAPARD parama 82,2 119,4
Paskolų paėmimas 40,0 40,0
Paskolų grąžinimas -40,0 -40,0
Savininkų pinigų įnešimas (išėmimas) 35,0
Kiti pinigų gavimai (išmokėjimai)
Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos 0,0 157,2 119,4 -40,0 0,0 0,0 0,0
Grynųjų pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) 31,7 71,5 -11,8 90,8 141,3 151,2 163,7
Pinigai sausio 1 d. 6,0 37,7 109,1 97,4 188,1 329,5 480,7
Pinigai gruodžio 31 d. 37,7 109,1 97,4 188,1 329,5 480,7 644,3

7.23 lentelė
Optimistinio varianto projekto pinigų srautai, tūkst.Lt

2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
Grynieji veiklos pinigų srautai
Pajamų pokytis 55,0 83,6 100,8 106,4 111,6 110,6
Savikainos pokytis -5,7 -7,6 -8,8 -9,2 -9,7 -10,2
Veiklos sąnaudų pokytis -2,3 -3,0 -3,4 -3,6 -3,9 -4,0
Gautinų skolų pokyčiai
Atsargų pokytis
Mokėtinų prekybos skolų pokytis
Grynieji veiklos pinigų srautai: 47,1 73,0 88,6 93,6 98,0 96,5

Pinigų srautai iš investicinės veiklos
Žemės, pastatų, įrengimų, technikos pirkimai -116,3 -238,8
Žemės, pastatų, įrengimų, technikos pardavimai
Investicijų perleidimas (pirkimai)
Investicijos į kitą ilgalaikį turtą grynąja verte -48,0
Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos -164,3 -238,8 0,0 0,0 0,0 0,0

Metinis projekto pinigų srautas -117,2 -165,8 88,6 93,6 98,0 96,5

Projekto vidinė grąžos norma optimistinio varianto atveju – 29,5 proc.

7.24 lentelė
Optimistinio varianto finansiniai koeficientai

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m.

Leave a Comment