Nedarbo statistinis tyrimas

TURINYSĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………………21. STATISTINĖS PRIEMONĖS NEDARBO TYRIMUI………………………………………………………..31.1. Statistinės lentelės…………………………………………………………………………………………………………31.2. Grafinis duomenų skaičiavimas………………………………………………………………………………………41.3. Santykiniai dydžiai………………………………………………………………………………………………………..51.4. Vidutiniai dydžiai………………………………………………………………………………………………………….51.5. Statistinės informacijos variacijos rodikliai………………………………………………………………………61.6. Dinamikos eilučių rodikliai…………………………………………………………………………………………….61.7. Dinamikos eilučių prognozavimas…………………………………………………………………………………..72.NEDARBO STATISTINIS TYRIMAS……………………………………………………………………………….83. 2004-ŲJŲ METŲ DARBO RINKOS PROGNOZĖ………………………………………..…………….13IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………….15LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………………..17ĮVADASNedarbas – viena svarbiausių makroekonominių problemų. Netekus darbo prarandamas pajamų šaltinis, smunka gyvenimo lygis, patiriamas psichologinis diskomfortas. Nedarbas tyrinėjamas įvairiais aspektais: nustatinėjamas jo lygis, priežastys, makroekonominiai ir mikroekonominiai nedarbo nuostoliai, rengiama ir tobulinama vyriausybės užimtumo politika. Nedarbas tapo įprastu reiškiniu ne tik Vakarų, bet ir Vidurio bei rytų Eurpos šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje. Akivaizdu, kad nedarbas egzistuoja kaip problema. Nedarbo lygio, priežasčių ir pasekmių analizė padeda surasti nedarbo mažinimo būdus, vyriausybei lengviau įgyvendinti užimtumo programas. Nedarbas – reiškinys, kai žmonės neturi darbo, bet aktyviai jo ieško. Bedarbiai – darbingi asmenys, kurie neturi darbo, bet aktyviai jo ieško, registruodamiesi įdarbinimo įstaigose ar apskaitomi kitais būdais. Nedarbas rodo vieno iš svarbiausių gamybos veiksnių – darbo(darbo jėgos) – panaudojimo laipsnį. Lietuvos darbo biržos informacija neparodo tikslaus bedarbių skaičiaus, kadangi dalis gyventojų darbo ieško nelegaliose ar privačiose darbo biržose ar kitaios būdais. Tuo tarpu darbo birža skelbia duomenis tik apie bedarbius, besikreipiančius į valstybinę darbo biržą. Darbo biržos duomenys neatspindi tikrojo nedarbo lygio. Netikslūs duomenys apie ieškančius darbo trukdo tiksliai nustatyti nedarbo priežastis.Ekonominių statistinių tyrimų pagalba, remiantis bendraisiais socialinių ekonominių reiškinių principais, metodais, instrumentais, duomenų gavimo šaltiniais, taikant įvairias analizės metodikas, galima atlikti bedarbystės tyrimus.Šio darbo tikslas atlikti teorinę literatūros analizę apie bedarbystei tirti skirtas statistines priemones bei pateikti jų praktinį pritaikymą. Šiuo atveju ekonominės statistikos tyrimo objektas – gyventojų bedarbystė, o statistikos vienetas – Lietuvos bedarbiai.1. STATISTINĖS PRIEMONĖS NEDARBO TYRIMUI

1.1. Statistinės lentelėsVienas iš statistikos instrumentų yra statistinės lentelės, kuriose išdėstomi statistinio suvedimo ir grupavimo rezultatai. Jos yra aiškesnės ir vaizdesnės už žodinį tekstą. Jose rodikliai išdėstomi logiškiau, nuosekliau. Tipiškos statistikos lentelės turi savo reikalavimų: jos turi būti vaizdžios ir nesunkiai suprantamos; nedidelės ir lengvai apžvelgiamos; žodžiai rašomi be trumpinimų; galima vartoti sutartinius žymėjimus. Statistinėse lentelėse pateikiama statistinės visumos bendra charakteristika. Šių lentelių pranašumas -jose pateikiamų duomenų išraiškingumas, vaizdingumas ir kompaktiškumas. Pagrindiniai statistinių lentelių elementai yra šie: lentelės numeris; pavadinimas (paantraštė), eilučių ir stulpelių antraščių pavadinimai, pagrindinė statistinė informacija; išnašos;duomenų šaltiniai (1 lentelė).1 lentelė. Gyventojų užimtumas tūkstančiais 2002 m. 2003 m. 2003 m.* I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis Gyventojai, metų pradžioje, iš viso 3475,6 3462,5 3462,5 3462,5 3462,5 3462,515 m. ir vyresni gyventojai 2816,0 2829,6 2829,6 2829,6 2829,6 2829,6Darbo jėga 1630,3 1606,7 1697,2 1649,6 1613,9 1641,9Užimtieji 1405,9 1387,9 1478,7 1459,0 1426,3 1438,0Bedarbiai 224,4 218,8 218,5 190,6 187,6 203,9Neaktyvūs gyventojai 1845,3 1855,8 1765,3 1812,9 1848,6 1820,7Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2004m

Ekonominiuose tyrimuose naudojamos įvairios statistinių lentelių rūšys, kurios skiriasi apibūdinamų visumų įvairiu skaičiumi, skirtingais veiksnio ir tarinio sudarymo būdais, jų santykiais.Priklausomai nuo veiksmo skiriamos trys statistinių lentelių rūšys: paprastos, grupinės, kombinuotos.Statistikos praktikoje plačiausiai taikomos paprastosios statistinės lentelės, kuriose sugrupuoti stebėjimo vienetai pagal vieną esminį požymį. Jų veiksnyje nėra sisteminama nagrinėjamų vienetų statistinė visuma. Paprastos statistinės lentelės tik aprašo reiškinį, pateikia informaciją, būtina statistinio valdymo funkcijoms įgyvendinti, o grupinės ir kombinuotosios daugiausia naudojamos mokslinio pažinimo tikslams. Darbo lentelės naudojamos surinktai statistinei medžiagai apdoroti. Jose apskaičiuojami santykiniai dydžiai, vidurkiai bei gaunami įvairūs apibendrinantys analitiniai rodikliai.1.2. Grafinis duomenų skaičiavimasStatistikai taip pat svarbus grafinis informacijos vaizdavimas. Tai antrasis vartojamas statistikos instrumentas, atliekant statistikos tyrimą. Naudojant grafikus, išraiškingesnė nagrinėjamų duomenų lyginamoji charakteristika, tiriamojo reiškinio raida, geriau matyti pagrindiniai tarpusavio ryšiai. Statistiniai grafikai sudaromi siekiant statistikos duomenis populiarinti bei analizuoti. Kad lengviau būtų aiškinti ar analizuoti, jie parodo suvestinės rezultatus.

Pagrindiniai grafiko elementai yra šie: geometriniai ženklai, grafiko laukas, erdvės orientyrai, mastelio orientyrai, grafiko eksplikacija. Labai svarbu yra parinkti tinkamą statistinio grafiko tipą, kadangi jis palengvina analizuoti vystymosi dėsningumus, reiškinių pasiskirstymą. Statistiniai grafikai klasifikuojami įvairiais būdais. Pagal sudarymo būdą grafikai skiriami į diagramas ir statistinius žemėlapius. Diagramų yra daug – tai linijinės, stulpelinės, skritulinės, dvimatės, trimatės diagramos, histogramos, taip pat įvairių diagramų deriniai. Plačiausiai taikomos linijinės, struktūrinės, stulpelinės ir juostinės diagramos, kurių tikslas – reiškinių raidai laiko atžvilgiu vaizduoti arba vienarūšiams reiškiniams tarpusavyje lyginti; reiškimų struktūrai bei poslinkiams vaizduoti. Reiškinių dinamika grafiškai dažniausiai vaizduojama stulpelinėmis, linijinėmis arjuostinėmis diagramomis. Stulpelines diagramas tikslingiau naudoti tais atvejais, kai imami tik atskirų metų dinamikos eilutės lygiai su dideliais ir nelygiais intervalais tarp jų. Be to, stulpelinė diagrama turi būti sudaryta griežtai laikantis chronologinės tvarkos. Dinamikos eilučių grafiniam vaizdavimui praktiškai patogesnės yra linijinės diagramos, nes linija geriau parodo vystymosi proceso nenutrūkstamumą. Jos patogios dar ir tuo, kad linijinėse diagramose vienu metu galima atvaizduoti daug rodiklių, juos palyginti. Remiantis grafikais galima padaryti išvadas, kurias būtų sunkiau atlikti tik iš lentelių. Grafikai naudojami palyginti reiškiniams pagal jų dydį, apibūdinti jų pasikeitimus laiko atžvilgiu ir visumos struktūrai, nustatyti reiškinių ryšius, atvaizduoti visumos pasiskirstymą pagal kurį nors požymį, nustatyti reiškinio geografinį išsidėstymą. Statistiniams grafikams vaizduoti naudojami ii, programiniai paketai, kaip Microsoft Ęxcel, Statistika,1.3. Santykiniai dydžiaiStatistinės informacijos analizėje svarbią vietą užima išvestiniai apibendrinamieji rodikliai – santykiniai dydžiai ir vidurkiai. Santykiniai dydžiai svarbūs analizuojant socialinius ekonominius, verslo ar kitus reiškinius, nes absoliutiniai dydžiai ne visuomet visapusiškai apibūdina reiškinį ir jo kitimą. Dažniausiai tik lyginant, t.y. skaičiuojant santykinį dydį, absoliutinis dydis parodo savo tikrąją reikšmę. Santykiniai dydžiai apibūdina nagrinėjamų reiškinių požymių tarpusavio santykius. Jie gaunami padalinus vieną dydį iš kito. Santykiniai dydžiai dažniausiai reiškiami procentais.
Bedarbystės analizėje panaudoti šie santykiniai dydžiai: dinamikos, struktūros, intensyvumo, ekonominio išvystymo. Dinamikos santykiniai dydžiai parodo reiškinio kitimą tam tikru laiku. Jie skaičiuojami baziniu ir grandininiu būdu. Santykiniai dinamikos baziniai dydžiai rodo rodiklio kitimą per visą nagrinėjamą laikotarpį, nes jie lyginami su nuolatine baze. Santykiniai dinamikos grandininiai dydžiai rodo rodiklio kitimą per vienerius metus, nes jie lyginami su kintamąją baze. Sudauginus dinamikos grandininius santykinius dydžius gaunami baziniai dinamikos santykiniai dydžiai. Struktūros santykiniai dydžiai parodo nagrinėjamų reiškinių sudėtį, t.y. atskirų visumos vienetų procentinę dalį. Lyginant vienos visumos struktūrą skirtingais laiko tarpais, galima pastebėti struktūrinius pokyčius laiko atžvilgiu. Struktūros santykiniai dydžiai yra glaudžiai susiję su statistinio grupavimo rezultatais. Naudojant grupavimų duomenis, galima apskaičiuoti struktūros santykinius dydžius tiek grupių vienetų skaičiaus, tiek tą grupę apibūdinančių požymių atžvilgiu. Intensyvumo santykiniai dydžiai rodo reiškimų paplitimą tam tikroje aplinkoje arba teritorijoje. Ekonominio augimo (išvystymo) santykinis dydis parodo kiek tenka nagrinėjamo ekonominio rodiklio vienam gyventojui.1.4. Vidutiniai dydžiaiIšanalizavus pirminę medžiagą, gaunami statistikos duomenys apie daugelį socialinių ekonominių reiškinių bei jų požymius. Tačiau jų nepakanka visapusiškai reiškinių analizei. Dažnai tenka apskaičiuoti rodiklius, kurie apibūdina visumą pagal tam tikrą požymį. Vienas iš tokių rodiklių ir yra vidurkis. Analizuodami bedarbystę naudojame šiuos vidutinius dydžius: aritmetinį paprastą vidurkį, progresyvinį vidurkį. Progresyvinis vidurkis skaičiuojamas iš geriausių požymio reikšmių.1.5. Statistinės informacijos variacijos rodikliaiVariacijos rodikliai skaičiuojami tam, kad galėtume nustatyti kokiu laipsniu (%) vidutinė reikšmė yra nutolusi nuo visų duotų požymio reikšmių. Bedarbystės analizei galima naudoti šiuos kiekybinio požymio variacijos rodiklius: variacijos užmojis (mostas), dispersija; vidutinis kvadratinis nuokrypis, variacijos koeficientas.
Variacijos užmojis – skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios požymio variantų reikšmių.Dispersija – tai variantų nuokrypio nuo vidurkio kvadratų vidurkinis dydis. Vidutinis kvadratinis nuokrypis parodo, kiek vidutiniškai požymio reikšmė yra nutolusi nuo vidurkio. Tai šaknis iš dispersijos. Variacijos koeficientas – tai procentinis vidutinio kvadratinio nuokrypio ir vidurkio santykis.1.6. Dinamikos eilučių rodikliaiSocialiniai ekonominiai reiškiniai nuolat vystosi ir kinta, todėl keičiasi ne tik reiškinių apimtis, bet ir jų sudėtis. Toks socialinių ekonominių reiškinių kitimas vadinamas dinamika, o skaitinė statistinių rodiklių seka laiko atžvilgiu vadinama dinamikos eilute. Turėdami dinamikos eilutes, galime apskaičiuoti dinamikos eilučių analitinius ir apibendrintus (vidutinius) rodiklius.Bedarbystės analizei naudojame šiuos dinamikos eilučių analitinius rodiklius: absoliutus lygio padidėjimas ar sumažėjimas, didėjimo/mažėjimo tempas, padidėjimo/sumažėjimo tempas, padidėjimo tempo 1% absoliutinė reikšmė.Absoliutus lygio padidėjimas/sumažėjimas (prieaugis, pokytis) rodo, keliais vienetais pasikeičia reiškinio lygis per tam tikrą laikotarpį. Apskaičiuojamas baziniu ir grandininiu būdu.Didėjimo/mažėjimo (kitimo) tempas rodo, kiek kartų padidėjo ar sumažėjo lygis šio laikotarpio praėjusio laikotarpio atžvilgiu arba kiek procentų siekia esamojo laikotarpio reiškinio lygis, lyginant su praėjusiu.Tai dviejų dinamikos eilutės lygių santykis. Skaičiuojamas baziniu ir grandininiu būdu.Padidėjimo/sumažėjimo pokyčio tempas rodo, keliais procentais pasikeičia reiškinio lygis per nagrinėjimą laikotarpį.Padidėjimo tempo 1 % absoliutinė reikšmė nusako, kiek per analizuojamą laikotarpį padidėjo eilutės lygis reiškiniui pakitus 1 %, t.y. koks absoliutus dydis atitinka kiekvieną procento padidėjimą/sumažėjimą. Badrbystės atveju šis rodiklis parodo, kiek bedarbių atitinka vieną padidėjimo procentą.Norint atlikti išsamią statistikos analizę, apskaičiavus dinamikos eilučių analitinius rodiklius, apskaičiuojami vidutiniai dinamikos eilučių kitimo rodikliai: vidutinis dinamikos eilutės lygis, vidutinis absoliutus padidėjimas/sumažėjimas, vidutinis didėjimo/mažėjimo tempas, vidutinis padidėjimo/sumažėjimo tempas.
Vidutinis dinamikos eilutės lygis skaičiuojamas momentinėms ir intervalinėms dinamikos eilutėms. Momentinių dinamikos eilučių vidutinis lygis skaičiuojamas pagal chronologinį vidurkį. Intervalinių dinamikos eilučių vidutinis lygis apskaičiuojamas pagal paprasto aritmetinio vidurkio formulę.Vidutinis absoliutus padidėjimas/sumažėjimas parodo, keliais vienetais pasikeičia reiškinio lygis vidutiniškai per laiko vienetą. Pagal apskaičiuotą rodiklį galima spręsti, ar per praėjusius metus duomenys buvo linkę didėti ar mažėti. Šis rodiklis mums naudingas tuo, kad rodo bendrą tendenciją. Tačiau jis neparodo dinamikos eilučių lygio kitimo greičio. Tam naudojamas vidutinis didėjimo/mažėjimo tempas.Vidutinis didėjimo/mažėjimo tempas apskaičiuojamas remiantis geometriniu vidurkiu. Vidutinis didėjimo tempas skaičiuojamas apibūdinant reiškinio kitimą per ilgesnį laikotarpį. Tai vienas iš tikslesnių rodiklių, parodančių ne tik patį kitimą, bet ir kitimo greitį. Jis praverčia ir prognozuojant nagrinėjamą reiškinį,Vidutinis padidėjimo/sumažėjimo tempas skaičiuojamas remiantis vidutiniu didėjimo tempu.1.7. Dinamikos eilučių prognozavimasAnalizuojant dinamikos eilutes, svarbu nustatyti ne tik įvairius kitimo parametrus, bet ir žinoti bendrą kitimo kryptį (trajektoriją) bei ją kiekybiškai aprašyti, gauti jos modelį, kuris leistų įvertinti reiškinio lygį ateityje.Reiškinio kitimo krypčiai nustatyti taikomi įvairūs būdai bei metodai. Labiausiai paplitę šie; intervalų stambinimas, slenkančių vidurkių metodas, eksponentinis išlyginimas, analitinis išlyginimas.Taikant intervalų stambinimo būdą, duotoji eilutė sutrumpėja. Iš duotos dinamikos eilutės apskaičiuojami lygių vidurkiai(jungiant po tris ar keturis).Taikant slenkančių vidurkių metodą, iš duotos dinamikos eilutės apskaičiuojami vidurkiai (jungiant po tris ar keturis narius) pasislenkant per vieną dinamikos eilutės lygį. Gautas vidurkis gali būti naudojamas kaip prognozė kitam periodui. Terminas „slenkantis” vidurkis pagrįstas faktu, kad atliekamas naujas stebėjimas dinamikos eilutėms pakeičia senesnį stebėjimą bei skaičiuojamas naujas vidurkis.
Eksponentinis išlyginimas yra toks prognozavimo metodas, kuris naudoja sulygintus dinamikos eilutės vieno periodo lygius kito periodo dinamikos eilutės lygių prognozei.Ekstrapoliacija – tai būsimų reiškinio lygio įvertinimas darant prielaidą, kad, remiantis dinamikos eilutei duomenimis, nustatytas dėsningumas tam tikru laipsniu lieka ir už jos ribų. Ekstrapoliacija galima atlikti su trendo funkcija taip pat žinant vidutinį absoliutų dinamikos eilutės lygio padidėjimą arba vidutinį didėjimo tempą.Trendas – laiko eilučių komponentė, išreiškianti bendrą didėjimo ar mažėjimo tendenciją. Yra skiriamos šios trendo rūšys; tiesinis trendas (jis taikomas, kai matavimo gretimų reikšmių skirtumai t.y. pirmieji skirtumai, yra artimi vienas kitam), parabolinis trendas (antrosios eilės parabolinis trendas yra tinkamas laiko eilučių, kurių duomenų antrieji skirtumai vienas nuo kito nedaug skiriasi), eksponentinis trendas (jis stebimas, kai duomenys keičiasi beveik vienodu procentu).Socialinių ekonominių procesų raidos laiko atžvilgiu ypatybė yra ta, kad vienose dinamikos eilutėse pagrindinė didėjimo/mažėjimo tendencija pasireiškia vizualiai, peržiūrint pradinę informaciją, o kitose dinamikos eilutėse bendroji raidos tendencija tiesiogiai nepasireiškia. Todėl analizuojant pagrindinę raidos tendenciją (trendą) dinamikos eilutėse sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios užduotys: ištirti trendą tiriamame reiškinyje ir aprašyti jo kokybines ypatybes, išskirtą trendą išmatuoti, t.y, gauti modelį kuris leistų įvertinti reiškinio lygtį ateityje.Pagal turimus duomenis šiuo atveju nubraižomas grafikas ir pagal linijos formą bandoma spręsti apie adekvatinės funkcijos tipą.

2. BEDARBYSTĖS STATISTINIS TYRIMAS

Tyrimui naudojami Lietuvos statistikos departamento duomenys apie bedarbystę. Lyginama 2002 metų ir 2003 metų ketvirtojo ketvirčio duomenys. Analizei naudosime kai kurias lenteles, grafikus. Nedarbo lygio kitimas pavaizduotas 1paveiksle, iš kurio aiškiai matyti nuo 1994 metų nedarbo didėjimo tendencija, tačiau 2001-2002 metais ši situacija stabilizuojasi ir nedarbo lygis pradeda mažėti.

1 paveikslas. Nedarbo lygis procentais 1994-2002 metais.

Išanalizavus 2 lentelės duomenis, matyti, kad ketvirtąjį 2003 m. ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2002 m. ketvirčiu, didėjo užimtų gyventojų ir mažėjo bedarbių skaičius. Didėja darbo jėgai priskiriamų gyventojų skaičius. Ketvirtąjį 2003 m. ketvirtį jų buvo 1614 tūkst., o prieš metus – 1609 tūkst., arba 5 tūkst. mažiau. 2003 m. vidutiniškai dirbo 1438 tūkst. gyventojų ir, palyginti su 2002 m., jų skaičius išaugo 32 tūkst., arba daugiau nei dviem procentais. Darbo jėgai priskiriamų asmenų 2003 m. buvo 1642 tūkst., arba 12 tūkst. daugiau nei 2002 m.

2 lentelė. Gyventojų užimtumas tūkstančiais. 2002 m. 2003 m. 2003 m.* I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis Gyventojai, metų pradžioje, iš viso 3475,6 3462,5 3462,5 3462,5 3462,5 3462,515 m. ir vyresni gyventojai 2816,0 2829,6 2…829,6 2829,6 2829,6 2829,6Darbo jėga 1630,3 1606,7 1697,2 1649,6 1613,9 1641,9Užimtieji 1405,9 1387,9 1478,7 1459,0 1426,3 1438,0Bedarbiai 224,4 218,8 218,5 190,6 187,6 203,9Neaktyvūs gyventojai 1845,3 1855,8 1765,3 1812,9 1848,6 1820,7

Ekonomiškai neaktyvių gyventojų, t. y. asmenų, nepriskiriamų užimtųjų ir bedarbių grupei, mažėja. 2003 m. tokių gyventojų buvo 1821 tūkst., arba 24 tūkst. mažiau nei 2002 m. Jie 2002 m. sudarė 53 procentus, o 2003 m. – 52,6 procento visų gyventojų. Lentelės duomenys pavaizduoti 2 paveiksle.

2 paveikslas. Gyventojų užimtumo dinamika 2002 – 2003 m

Apskaičiuosiu bazinius gyventojų bedarbystės santykinius dydžius. Baziniais metais pasirenku 2002 metus:

S dinamikos bazinis = Y2003 x 100 = 203,9 x 100 = 108,6 % Y2002 187,6

Palyginus gautus duomenis, matome, kad bedarbių skaičius sumažėjo 9,14 proc.

Toliau paskaičiuosiu santykinius dinamikos grandininius dydžius. S dinamikos grand. = Y2003 x 100 = 203,9 x 100 = 108,6 % Y2002 187,6

Palyginus gautus duomenis su bazinių metų duomenimis, matyti, kad nedarbas 2003 metais lyginant su 2002 metais sumažėjo beveik 9 procentais.Remiantis 3 lentelės duomenimis, bedarbių ketvirtąjį 2003 m. ketvirtį buvo 188 tūkst. Tai mažiausias skaičius nuo 1998 metų, kai buvo pradėti skelbti šių tyrimų rezultatai. Jų per ketvirtį sumažėjo 3 tūkst., o palyginti su ketvirtuoju 2002 m. ketvirčiu, – 22 tūkst., arba 10,6 procento.2003 m. bedarbių buvo 204 tūkst., arba 20 tūkst. mažiau nei 2002 m. 2003 m. darbo neturėjo kas keturioliktas 15 m. ir vyresnis gyventojas. Prieš metus bedarbių buvo 224 tūkst., o be darbo buvo kas tryliktas šio amžiaus gyventojas.

Vyrų bedarbių buvo daugiau nei moterų. Ketvirtąjį 2003 m. ketvirtį bedarbių vyrų buvo 95 tūkst., arba 51 procentas visų bedarbių. Prieš metus vyrai sudarė 54, o moterys – 46 procentus visų bedarbių. Didėja jaunų 15–24 m. amžiaus bedarbių skaičius. Jų nuo 36 tūkst. 2002 m. padaugėjo iki 39 tūkst. 2003 m. 3 lentelė. Bedarbiai tūkstančiais 2002 m. 2003 m. 2003 m.* I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis Iš viso 224,4 218,8 218,5 190,6 187,6 203,9Vyrai 121,1 120,7 107,2 99,0 94,9 105,4Moterys 103,3 98,1 111,3 91,6 92,7 98,4

4 lentelėje pateikti nedarbo lygio duomenys. Pagal juos matyti, kad nedarbo lygis mažėja. Jis nuo 13,8 procento 2002 m. sumažėjo iki 12,4 procento 2003 m. Mažiausias nedarbo lygis buvo trečiąjį ir ketvirtąjį 2003 m. ketvirtį, tuo metu jis buvo tik 11,6 procento. Didėja jaunimo nedarbo lygis. Prieš metus 15–24 m. amžiaus žmonių nedarbo lygis siekė 23 procentus, antrąjį 2003 m. ketvirtį jis padidėjo iki 26,6 procentų, o vidutinis jaunimo nedarbo lygis 2003 m. buvo 24,8 procentai. Mažėja vyrų ir moterų nedarbo lygių skirtumai. 2002 m. vyrų nedarbo lygis buvo 14,6, o moterų – 12,9 procento, o 2003 m. atitinkamai 12,7 ir 12,2 procento.4 lentelė. Nedarbo lygis procentais 2002 m. 2003 m. 2003 m.* I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis Iš viso 13,8 13,6 12,9 11,6 11,6 12,415 – 24 metų 23,0 24,4 26,6 24,0 24,2 24,8Vyrų 14,6 14,8 12,6 11,8 11,6 12,7Moterų 12,9 12,4 13,2 11,3 11,6 12,2

Panaudojant 4 lentelės duomenis, apskaičiuosiu atskirų gyventojų grupių vidutinius nedarbo vidurkius: aritm. vid. iš viso =13,8+11,6 = 12,7 % 2

aritm. vid. 15-24 m. =23,0+24,2 = 23,6 % 2

aritm. vid. vyrų=14,6+11,6 = 13,1 % 2

aritm. vid. moterų=12,9+11,6 = 12,25 % 2

5 lentelė. Atskirų gyventojų grupių vidutinis nedarbas (%)Gyventojų grupė Iš viso 15-24 m. Vyrai Moterys aritm. vid. 12,7 23,6 13,1 12,25

Gauti duomenys rodo, kad didžiausias nedarbas yra 15-24 metų asmenų grupėje, mažiausias – moterų tarpe. Apskaičiuosiu bazinius ir grandininius nedarbo rodiklių didėjimo/ mažėjimo tempus. Baziniais rodikliais pasirinktas 2002 metų IV ketvirtis.

Td 2002. = 11,6 x 100 = 84,05 % 13,8

Td 2002. = 12,4 x 100 = 89,05 % 13,8

Galima daryti išvadą, kad nedarbo rodiki…ai gerėjo. Baziniai nedarbo kitimo tempai rodo, nedarbas mažėja, palyginus 2003 metų IV ketvirtį su 2002 metų IV ketvirčiu. Iš 6 lentelės matyti, jog mažėja ilgalaikių bedarbių, t. y. asmenų, ieškančių darbo vienerius metus ir ilgiau. Jų skaičius nuo 123 tūkst. 2002 m. sumažėjo iki 102 tūkst. 2003 m. Nors ilgalaikių bedarbių mažėja, jų dalis, palyginti su bendru bedarbių skaičiumi, išlieka gana didelė. 2002 m. ilgalaikių bedarbių buvo 55, o 2003 m. – 50 procentų visų bedarbių.

6 lentelė. Bedarbiai pagal nedarbo trukmę tūkstančiais 2002 m. 2003 m. 2003 m.* I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis Iš viso 224,4 218,8 218,5 190,6 187,6 203,9Iki 1 mėn. 15,8 11,3 23,0 17,1 9,9 15,31 – 2 mėn. 17,7 20,1 25,9 13,0 15,3 18,63 – 5 mėn. 28,4 39,3 25,9 25,0 29,3 29,96 – 11 mėn. 39,4 37,0 43,4 38,2 32,5 37,81 m. ir daugiau 123,3 111,1 100,2 97,3 100,5 102,3

Bedarbių išsilavinimas labai skirtingas. 2003 m. beveik pusė visų bedarbių buvo baigę pagrindines ir vidurines bendrojo lavinimo mokyklas ir neturi profesijos. Apie ketvirtadalis bedarbių yra baigę profesines mokyklas. Aukštesnįjį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą turinčių bedarbių buvo 42 tūkst., arba 21 procentas. Didėja bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičius. Per metus jų skaičius išaugo 2 tūkst. 2003 m. aukštojo mokslo diplomus turinčių bedarbių buvo 18,5 tūkst. arba 9 procentai visų bedarbių. Prieš metus tokį išsilavinimą turinčių bedarbių buvo 16,6 tūkst., arba 7 procentai.3. 2004-ŲJŲ METŲ DARBO RINKOS PROGNOZĖLietuvos darbo birža, siekdama atskleisti darbo rinkos pokyčius, nuo 1995 m. kasmet atlieka darbo rinkos ateinančių metų prognozę, naudodamasi kartu su Švedijos nacionalinės darbo rinkos tarnybos ekspertais parengta metodika. 2004-ųjų metų prognozė atlikta remiantis spalio – lapkričio mėn. vykdytos darbdavių apklausos rezultatais ir atsižvelgiant į darbo rinkos bei makroekonominių rodiklių pokyčius. Prognozuojama, kad situacija darbo rinkos atžvilgiu gerės. Užimtųjų gyventojų didės. Pastaraisiais metais ekonomika auga greitėjančiais tempais. Ūkio augimą skatina spartus eksportas bei atsigaunanti vidaus paklausa. BVP augimo virš 6 proc. kasmetinė prognozė paremta prielaida, kad ekonominė plėtra Europoje palaipsniui spartės. Lietuvos verslas konkuruos ir vidaus ir išorės rinkose. ES finansinė parama didins BVP augimo tempus. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis augs spartėjančiais tempais.Mažės ekonomiškai aktyviausio amžiaus gyventojų skaičius. Rekordiškai padidėjęs užimtųjų skaičius 2002 metais, didės ir toliau. Jų skaičius per 2004 metus gali padidėti 16 tūkst. iki 1435 tūkst.

Nedarbo lygis sumažės. Įvertinę ekonominių ir darbo rinkos rodiklių pokyčius bei gautus duomenis iš darbdavių prognozuojama, kad nedarbas mažės. Vidutinis nedarbo lygis 2004 metais turėtų sumažėti iki 7,5 – 7,7 proc., kai tuo tarpu 2003 metais buvo 8,1 proc. Prognozuojamas sezoninis nedarbo lygio sumažėjimas iki 6,5 – 6,7 proc. birželio-rugpjūčio mėn. 2004 metų pabaigoje teritorinėse darbo biržose įregistruotų bedarbių skaičius gali sumažėti dar apie 15 tūkst. ir siekti 140 – 145 tūkst.

3 paveikslas. Nedarbo lygio prognozė.

Vidutinis metinis nedarbo lygis sumažės visose apskrityse ir 46 savivaldybių teritorijose. Didžiausias nedarbo lygio sumažėjimas –1,0 proc. punktu prognozuojamas Panevėžio ir 1,1 proc. punkto Tauragės apskrityse. Aukščiausias nedarbas 2004 metais Akmenės savivaldybėje sieks 19,3 proc., Pasvalio savivaldybėje – 16,3 proc., tačiau čia jis sumažės 2,1 proc. punkto. Didžiuosiuose miestuose nedarbo lygis sumažės nuo 0,1 proc. punkto Kaune, Klaipėdoje iki 1,2 proc. punkto Panevėžyje.IŠVADOSEkonominių statistinių tyrimų pagalba, remiantis bendraisiais socialinių ekonominių reiškinių principais, metodais, instrumentais, duomenų gavimo šaltiniais, taikant įvairias analizės metodikas, galima atlikti bedarbystės tyrimus.Bedarbystės tyrimams naudojamos šios statistinės priemonės: statistinės lentelės, grafinis statistinių duomenų vaizdavimas, santykiniai dydžiai, vidutiniai dydžiai, statistinės informacijos variacijos rodikliai, dinamikos eilučių rodikliai, eksponentinis išlyginiams. Pastaraisiais metais darbo rinkoje matyti teigiami poslinkiai. Nors, tyrimų duomenimis, Lietuvoje nedarbo lygis vis mažėja, tačiau jis išlieka aukščiausias tarp Baltijos valstybių. Trečiąjį 2003 m. ketvirtį Latvijoje nedarbo lygis buvo 10,7, o Estijoje – 9,5 procento. Lyginant kai kuriuos 2002 ir 2003 metų IV ketvirčio duomenis, galima padaryti sekančias išvadas:• ketvirtąjį 2003 m. ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2002 m. ketvirčiu, didėjo užimtų gyventojų ir mažėjo bedarbių skaičius, ketvirtąjį 2003 m. ketvirtį dirbo 1426 tūkst. gyventojų, prieš metus dirbančiųjų buvo 27 tūkst. mažiau.• didėja darbo jėgai priskiriamų gyventojų skaičius. Ketvirtąjį 2003 m. ketvirtį jų buvo 1614 tūkst., o prieš metus – 1609 tūkst., arba 5 tūkst. mažiau. 2003 m. vidutiniškai dirbo 1438 tūkst. gyventojų ir, palyginti su 2002 m., jų skaičius išaugo 32 tūkst., arba daugiau nei dviem procentais. Darbo jėgai priskiriamų asmenų 2003 m. buvo 1642 tūkst., arba 12 tūkst. daugiau nei 2002 m.

• bedarbių ketvirtąjį 2003 m. ketvirtį buvo 188 tūkst. Tai mažiausias skaičius nuo 1998 metų, kai buvo pradėti skelbti šių tyrimų rezultatai. Jų per ketvirtį sumažėjo 3 tūkst., o palyginti su ketvirtuoju 2002 m. ketvirčiu, – 22 tūkst., arba 10,6 procento.• nedarbo lygis mažėja. Jis nuo 13,8 procento 2002 m. sumažėjo iki 12,4 procento 2003 m. Mažiausias nedarbo lygis buvo trečiąjį ir ketvirtąjį 2003 m. ketvirtį, tuo metu jis buvo tik 11,6 procento. Didėja jaunimo nedarbo lygis. Prieš metus 15–24 m. amžiaus žmonių nedarbo lygis siekė 23 procentus, antrąjį 2003 m. ketvirtį jis padidėjo iki 26,6 procentų, o vidutinis jaunimo nedarbo lygis 2003 m. buvo 24,8 procentai. Mažėja vyrų ir moterų nedarbo lygių skirtumai. 2002 m. vyrų nedarbo lygis buvo 14,6, o moterų – 12,9 procento, o 2003 m. atitinkamai 12,7 ir 12,2 procento.• mažėja ilgalaikių bedarbių, t. y. asmenų, ieškančių darbo vienerius metus ir ilgiau. Jų skaičius nuo 123 tūkst. 2002 m. sumažėjo iki 102 tūkst. 2003 m. Nors ilgalaikių bedarbių mažėja, jų dalis, palyginti su bendru bedarbių skaičiumi, išlieka gana didelė. 2002 m. ilgalaikių bedarbių buvo 55, o 2003 m. – 50 procentų visų bedarbių• įvertinę ekonominių ir darbo rinkos rodiklių pokyčius bei gautus duomenis iš darbdavių prognozuojama, kad nedarbas mažės. Vidutinis nedarbo lygis 2004 metais turėtų sumažėti iki 7,5 – 7,7 proc., kai tuo tarpu 2003 metais buvo 8,1 proc. Prognozuojamas sezoninis nedarbo lygio sumažėjimas iki 6,5 – 6,7 proc. birželio-rugpjūčio mėn. 2004 metų pabaigoje teritorinėse darbo biržose įregistruotų bedarbių skaičius gali sumažėti dar apie 15 tūkst. ir siekti 140 – 145 tūkst.LITERATŪRA1. Bartosevičienė V. Ekonominė statistika, Kaunas, Technologija, 2004.2. Bartosevičienė V., Vaitkevičius S.,.Jančukienė I. Ekonominiai statistiniai tyrimai, Kaunas, Technologija, 2003.3. Bartosevičienė V., Stukaitė D. Ekonominės statistikos praktikumas. Mokomoji knyga. Kaunas. Technologija, 2003.4. Gudonavičiūtė – Bartosevičienė V. Ekonominė statistika. Kaunas. Technologija, 1997.5. www.std.lt6. www.ldb.lt