TURINYS
Įvadas………………………………………………………….. …………………………………………………..2 1. Nedarbas Lietuvoje……………………………… …………………………………………………..3 1.1. Bedarbių struktūra 2004-aisiais metais………………………………………………….4 1.2. Bedarbių užsiėmimas iki darbo paieškų ………………………………………………..7 1.3. Bedarbiai pagal darbo netekimo priežastis……………………………………………..7 1.4. Bedarbiai pagal ankstesnę profesiją…………………………………………………….. .9 1.5. Bedarbiai pagal ieškojimo būdus………………………………………………………..1 0 2. Gyventojų užimtumas…………………………………………………….. ……………………….11 2.1. Pagrindiniai gyventojų užimtumo rodikliai…………………………………………..11 2.2 Gyventojų užimtumas atskirose ūkio šakose………………………………………..13 2.3 Gyventojų užimtumas pagal profesijų grupes………………………………………..15 3. Darbo pasiūlos tendensijos 2004-asiais metais…………………………………………….17 4. Darbo rinkos tendensijos 2005 metais…………………………………………..18 5. Išvados…………………………………………………….. ……………………………………………20 6.Literatūra………………………………………………………… ………………………………………21
ĮVADAS
Šiuo metu viena svarbiausių ekonominių ir socialinių problemų yragyventojų užimtumo didinimas, naujų darbo vietų kūrimas ir nedarbomažinimas. Šių klausimų sprendimas susijęs su šalies ekonomikos išsivystymolygiu ir gamybos augimu. Gyventojų užimtumo, nedarbo problemos ypač aktualios tapo po LietuvosNepriklausomybės atkūrimo, t.y. perėjus iš planinės į rinkos ekonomiką.Reikėjo iš esmės pertvarkyti šalies ūkio struktūrą, vykdyti privatizavimą,ieškoti naujų rinkų ir kt. Tai negalėjo nepaveikti gamybos, paslaugųplėtros, specialistų persiorientavimo dirbti naujomis ekonominėmissąlygomis. Atskiros ūkio šakos ir įmonės pradėjo dirbti ne visu pajėgumu,reikėjo sumažinti darbo vietų, sutrumpinti savaitės darbo laiką ir pan.Šios ir kitos priežastys vertė ieškoti padėties pagerinimo būdų ir spręstigyventojų socialinius klausimus, tokius kaip minimalus atlyginimas,nedarbas, pašalpų garantija ir kt. Tačiau praėjus penkiolikai metų,matyti, kad yra teigiamų poslinkių gaivinant šalies ūkio ekonomiką,mažinant nedarbą, didinant gyventojų užimtumą. Šio darbo tikslas apžvelgti Lietuvos gyventojų nedarbo ir užimtumoatsiradimo priežastis, pateikti statistinius duomenis, ekonominį viso tovertinimą.
1. Nedarbas Lietuvoje Viena svarbiausių ekonominių ir socialinių problemų Lietuvoje, tai –nedarbo problema. Ši problema glaudžiai susijusi su šalies ekonomikosišsivystymo lygiu ir gamybos augimu. Bedarbiai – tai nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, nesimokantysdieninėse mokymosi įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios vietos
valstybinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniammokymui. Lietuvoje nedarbo lygis 2005m. Balandžio 1 d. yra 5,9 %, kai tuo tarpuprieš metus buvo 7,9 %. Daugiausia bedarbių 2004-aisiais balandžio 1d. buvo Mažeikiuose,Akmenėje, Pasvalyje, Lazdijuose, Druskininkuose, čia bedarbiai sudarėdaugiau nei 15%. Mažiausias nedarbas buvo Kaune, Vilniuje – nesiekė 6%.Šiuo metu didžiausias nedarbas – Akmenėje, viršijantis 14%. Mažiausias –Kaune 3,5%.Bedarbiai 2005 m. balandžio 1d. [pic] 1.1pav. “Bedarbiai Lietuvoje” Bedarbiai pagal amžiaus grupes (vid, tūkstančiais)
1.1lentelė|Vyrai |130,9 |140,5 |158,5 |165,6 |121,1 |105,4 |90,6 ||Moterys |95,8 |108,5 |115,2 |118,4 |103,3 |98,4 |93,8 |
[pic] 1.1.2 pav. “Bedarbiai pagal lytį”
Analizuojant duomenis apie bedarbius pagal lytį, galime teigti, kadvisu nagrinėjamu laikotarpiu didėjo vyrų nedarbas, o 2004-aisiais metaismoterų nedarbas buvo didesnis. Moterų bedarbystė turi savitų, specifinių bruožų. Moteris yra vienas išlabiausiai pažeidžiamų visuomenės elementų. Ji psichiškai jautriau reaguojaį iškilusias problemas, dėl motinystės pareigos palikusi darbą, dažnainebegali vėl grįžti į darbo rinką. Remiantis statistiniais duomenimis,būtent moterys sudaro didesniąją bedarbių dalį. Jos sunkiau susiranda darbądėl įvairiausių priežasčių: didesnio atsidavimo šeimai, visuomeninėsnuomonės apie moters vaidmenį, mažesnių fizinių sugebėjimų bei kitų. Moterims sunkiau yra konkuruoti su vyrais darbo rinkoje tiek dėlblogesnės socialinės padėties, egzistuojančios moterų diskriminacijos, tiekdėl žinių trūkūmo. Nors Lietuvoje dauguma moterų turi specialybę(specialistų su aukštuoju išsimokslinimu tarpe moterys sudaro 58%, suspecialiu viduriniu 65%), tačiau jos sunkiau susiranda darbą pagalspecialybę. Daugelis moterų, išėjusios į atostogas, skirtas vaikoauginimui, praranda savo kvalifikaciją, nes vystantis mokslui ir technikaiįgytos žinios labai greitai sensta. Lietuvoje valstybės remiamųkvalifikacijos grąžinimo kursų moterims nėra, o mokami perkvalifikavimokursai dažnai moteriai yra pernelyg brangūs ir dėl to neprieinami.
[pic] 1.1.3 pav. “Bedarbiųstruktūra pagal išsilavinimą”
Didžiausią 2004-asiais metais Lietuvoje bedarbių dalį sudarė gyventojaisu profesiniu išsilavinimu, šios tendencijos išlieka ir 2005-ujų metų Iketvirtį. Mažiausiai bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą (14,1%), irbeveik tokią pat dalį sudaro turintys aukštesnįjį išsilavinimą(15,6%).Bedarbiai pagal nedarbo trukmę ir lytį (vid, tūkstančiais)
1.1.2lentelė| |1998|1999|2000 |2001 |2002 |2003 |2004 ||Iš viso |226,|249,|273,7 |284,0 |224,4 |203,9 |184,4 || |7 |0 | | | | | ||Iki mėn. |… |2,8 |13,0 |16,6 |15,8 |15,3 |11,0 ||1–2 mėn. |35,8|39,4|33,2 |23,5 |17,7 |18,6 |13,8 ||3–5 mėn. |26,7|50,5|44,9 |33,9 |28,4 |29,9 |25,1 ||6–11 mėn. |40,3|60,3|40,4 |43,0 |39,4 |37,8 |36,2 ||1 metai ir |123,|96,0|142,2 |167,0 |123,3 |102,3 |98,2 ||daugiau |8 | | | | | | ||Vyrai |130,|140,|158,5 |165,6 |121,1 |105,4 |90,6 || |9 |5 | | | | | ||Iki mėn. |… |1,1 |7,9 |9,2 |9,0 |8,6 |5,7 ||1–2 mėn. |22,5|22,4|19,5 |13,5 |9,8 |9,1 |7,4 ||3–5 mėn. |16,8|27,7|23,9 |20,5 |16,4 |16,5 |12,8 ||6–11 mėn. |22,4|31,3|22,5 |21,8 |19,0 |19,6 |17,4 ||1 metai ir |69,2|58,1|84,7 |100,6 |66,9 |51,7 |47,3 ||daugiau | | | | | | | ||Moterys |95,8|108,|115,2 |118,4 |103,3 |98,4 |93,8 || | |5 | | | | | ||Iki mėn. |… |1,7 |5,1 |7,4 |6,7 |6,8 |5,4 ||1–2 mėn. |13,3|17,0|13,7 |10,0 |7,9 |9,5 |6,4 ||3–5 mėn. |9,9 |22,8|21,0 |13,4 |11,9 |13,4 |12,4 ||6–11 mėn. |17,9|29,0|17,8 |21,2 |20,4 |18,1 |18,7 ||1 metai ir |54,6|37,9|57,5 |66,4 |56,3 |50,6 |50,9 ||daugiau | | | | | | | |
[pic] 1.1.3 pav. “Bedarbiai pagal nedarbo trukmę”
[pic] 1.1.4 pav.“Vyrai ir moterys pagal nedarbo trukmę 2004-asiais metais”
Daugiausia bedarbių, kurie nedirba 1 metus ir daugiau, bei tokios pattendencijos išlieka tarp vyrų ir moterų nedarbo. Jei analizuojant 1998-2004metus, tai pastebimas svyravimas tarp bedarbių pagal nedarbo trukmę, vienusmetus jis padidėja truputį, kitus vėl sumažėja. Moterų, nedirbančių 6-11mėnesius, bei nedirbančių vienerius metus irdidesnį laiko tarpą yra žymai daugiau negu vyrų. Tačiau vyrų, nedirbančių1 -5 mėnesius yra daugiau negu moterų, nedirbančių tokį laikotarpį. Šiaismetais pastebima, jog sumažėjo jaunų bedarbių, bei nežymiai ilgalaikiųbedarbių skaičius.
1. Bedarbių užsiėmimas iki darbo paieškų
Kiekvienas Lietuvos Respublikos gyventojas iki to momento, kada jispradeda ieškotis darbo, būna užsiėmęs vienokia ar kitokia veikla (mokosi,augina vaiką, tarnauja ir pan.) . Dabar panagrinėkime procentinį bedarbiųveiklos pasiskirstymą.
1.2.1lentelė|2004metai |Mieste |Kaime || | |Procent|tūkst.|Procent|tūkst.|Procent|| |tūkst|ai | |ai | |ai || |. | | | | | ||Iš viso , tūkst. |188,5|100,0 |142,4 |100 |46,2 |100 ||Dirbo |143,2|76,0 |110,7 |77,7 |32,5 |70,3 ||Mokėsi dieniniame skyriuje |18,3 |9,7 |13,6 |9,5 |4,7 |10,2 ||Tarnavo kariuominėje, dirbo |2,0 |1,1 |1,2 |0,9 |0,8 |1,7 ||visuotinį darbą | | | | | | ||Turėjo su šeima susijusių |18,9 |10,0 |12,2 |8,5 |6,7 |14,6 ||įsipareigojimų | | | | | | ||Buvo nuteisti, grįžo iš |2,1 |1,1 |1,1 |0,7 |1,0 |2,1 ||įkalinimo įstaigos | | | | | | ||Kita |4,1 |2,2 |3,7 |2,6 |0,5 |1,0 |
[pic]1.2.1 pav. “Veikla iki darbo paieškos mieste”
[pic]
1.2.2 pav. “Veikla iki darbo paieškos kaime” Išanalizavę šio skyrelio lentelę ir grafikėlius, galime teigti, kad2004-aisiais metais tiek mieste, tiek kaime, daugiausiai buvo dirbama (apie 70%), prieš besiieškant darbo. Jei analizuosime toliau, tai apie 11%turėjo su šeima susijusių įsipareigojimų, bei dar vienas žymus užsiėmimas –mokymasis dieniniame skyriuje apie 10%. Jei lygintumėme užsiėmimus kaime irmieste, pastebėtumėme, jog kaime didesni šie užsiėmimai: su šeima susijęįsipareigojimai, bei teistumas.2. Bedarbiai pagal darbo netekimo priežastis
Pagal 2004-ųjų metų statistiką daugiausiai buvo asmenų, kurie netekodarbo – dėl kompetencijos, kvalifikacijos trūkumo, bei nesugebėjimosusitvarkyti su jiems paskirtomis pareigomis . Būtent dėl šių priežasčiųbuvo atleisti iš darbo – 31,5% ir nepratęsta darbo sutartis 30,5% iš 2004-aisiais metais asmenų netekusių darbo. Kitos priežastys dėl kurių netekodarbo, yra neišvengiamos (liga, pensija ir pan.) ir jos sudarė tik – 38%.Todėl galime padaryti išvadą, kad darbdaviui reikalinga kvalifikuota darbojėga, o 2004-asiais metais jos buvo didelis stygius.
1.3.1 lentelė|2004 metai |Moterys |Vyrai || |tūkst|Procent|tūkst|Procent|Tūkst.|Procent|| |. |ai |. |ai | |ai ||Iš viso |137,2|100 |67,7 |100 |69,5 |100,00 ||Buvo atleisti iš darbo |43,2 |31,5 |23,4 |34,5 |19,8 |28,5 ||Pasibaigė terminuota darbo |41,8 |30,5 |18,7 |27,6 |23,1 |33,2 ||sutartis | | | | | | ||Dėl asmeninių ar šeimyninių |10,7 |7,8 |6,7 |10,0 |3,9 |5,6 ||priežasčių | | | | | | ||Dėl ligos ir negalės |2,4 |1,7 |1,4 |2,1 |1,0 |1,4 ||Pradėjo mokintis ir |0,5 |0,4 |0,3 |0,4 |0,2 |0,3 ||tobulintis | | | | | | ||Išėjo į pensiją |2,2 |1,6 |1,3 |2,0 |0,9 |1,2 ||Tarnavo kariuominėje,užsiėmė |0,3 |0,2 |0,1 |0,1 |0,2 |0,3 ||vis.veikla | | | | | | ||Kitos priežastys |36,2 |26,4 |15,8 |23,3 |20,4 |29,4 |
[pic] 1. pav. “ Bedarbiai pagal darbo netekimo priežastis”
[pic] 1.3.2 pav. “ Moterys ir vyrai pagal darbonetekimo priežastis”
Pagal lentelėje pateiktus statistinius duomenis ir nubraižytą grafiką,matome, jog moterys daugiausia neteko darbo, kadangi buvo atleistos išdarbo, o vyrai – todėl, kad nepratęsta darbo sutartis. Moterys darbodažniau negu vyrai, netenka darbo dėl šių priežasčių: asmeninių aršeimyninių, ligos ir negalės, pradėjo mokintis ir tobulintis.
3. Bedarbiai pagal ankstesnę profesiją
1.4.1 lentelė|2004 metai |Vyrai |Moterys || |tūkst|Procent|tūkst|Procent|tūkst|Procent|| |. |ai |. |ai |. |ai ||Iš viso |137,2|100 |69,5 |100 |67,7 |100 ||Įstatymų leidėjai, |2,4 |1,8 |0,9 |1,3 |1,5 |2,3 ||vyr.pareigūnai ir valdytojai | | | | | | ||Specialistai |12,9 |9,4 |3,7 |5,3 |9,2 |13,5 ||Jaunesnieji specialistai ir |9,4 |6,8 |4,5 |6,5 |4,9 |7,2 ||technikai | | | | | | ||Jaunesnieji tarnautojai |3,9 |2,9 |0,4 |0,6 |3,5 |5,2 ||Aptarnavimo sferos ir |23,3 |17,0 |5,1 |7,4 |18,2 |26,9 ||prekybos darbuotojai | | | | | | ||Žemės ūkio ir žuvininkystės |3,3 |2,4 |2,4 |3,4 |1,0 |1,5 ||darb. | | | | | | ||Kvalifikuoti darb. Ir |35,7 |26,0 |25,3 |36,3 |10,4 |15,4 ||amatininkai | | | | | | ||Įrenginių operatoriai bei |15,0 |11,0 |11,3 |16,3 |3,7 |5,5 ||surinkėjai | | | | | | ||Nekvalifikuoti darbininkai |31,2 |22,7 |15,9 |22,9 |15,3 |22,6 |
Analizuojant 1.4.1 lentelės duomenis, matome jog didžiausią bedarbiųpagal ankstesnę profesiją sudaro kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai(26%), panašiai sudaro ir nekvalifikuoti darbininkai(22,7%). Mažiausiai2004-asiais metais sudarė – įstatymų leidėjai, vyr. pareigūnai irvaldytojai (1,8%). Dažnai asmenys netenka darbo, kadangi būnaautomatizuojama gamyba, tuomet sumažėjo darbo jėgos poreikis. Bei daugatvejų, kaip ir minėjau, dėl kvalifikacijos trūkumo.
[pic] 1.4.1 pav. „Vyrų ir moterų bedarbystė pagal profesiją“
Pasižiūrėjus į 1.4.1 pav. pastebima, jog žymiai daugiau moterų bedarbiųpagal ankstesnę profesiją, negu vyrų – aptarnavimo ir prekybos sferos, beispecialisčių. Analizuojant vyrus pagal ankstesnę profesiją žymiai daugiaunegu moterų – kvalifikuotų darbininkų ir amatikinkų, bei įrenginiųoperatorių, surinkėjų.
1.5 Bedarbiai pagal ieškojimo būdus
1.5.1 lentelė|2004 metai |Procent|Mieste|Procent|Kaime |Procent|| |ai | |ai | |ai ||Iš viso |184,4 |100 |132,9 |100 |51,5 |100 ||Valst. darbo birža |113,2 |61,4 |81,1 |61,0 |32 |62,1 ||Privati įdarbinimo agentūra|9,5 |5,2 |7,4 |5,6 |2,1 |4,1 ||Skelbė darbo paiešką |13,5 |7,3 |11,6 |8,7 |1,9 |3,7 ||žiniasklaidoje | | | | | | ||Skaitė skelbimus |101,7 |55,2 |74,1 |55,8 |27,6 |53,6 ||žiniasklaidoje | | | | | | ||Kreipėsi į pažįstamus, |96,2 |52,2 |72,3 |54,4 |23,9 |46,4 ||giminaičius | | | | | | ||Kreipėsi į darbdavius |97,2 |52,7 |66,3 |49,9 |30,9 |60,0 ||Kitais būdais ieškojo darbo|25,7 |13,9 |20,3 |23,1 |5,4 |10,5 |
1.6.1 lentelėje matome, kaip bedarbiai pasiskirsto pagal darboieškojimo būdus. Populiariausias darbo ieškojimo būdas 2004-asiais metaisyra užsiregistravimasis valstybinėje darbo biržoje, taip pat daugumaLietuvos gyventojų skaito skelbimus žiniasklaidoje ar dėl darbo kreipiasi įpažįstamus ir giminaičius. Tik maža dalis gyventojų kreipiasi į privačiąįdarbinimo agentūrą. Tačiau didėjant bedarbių skaičiui vis daugiaugyventojų ieško darbo kitais būdais.
[pic] 1.5.1 pav. “Bedarbiai pagal ieškojimo būdus mieste ir kaime”
Analizuojant darbo ieškojimo būdus mieste ir kaime, matome –populiariausias darbo ieškojimo būdas yra užsiregistravimas valstybinėjedarbo biržoje. Galime teigti, jog mieste dažniau negu kaime dėl darbokreipiamasi į pažįstamus ir giminaičius ir skaitomi skelbimaižiniasklaidoje. O kaime dažniau nei mieste– kreipiamasi į darbdavius.
1. GYVENTOJŲ UŽIMTUMAS
Rinkos ekonomikos sąlygomis, kai darbo jėgos pasiūla viršija paklausą,Lietuvos valstybė negali garantuoti visiško darbingo žmonių užimtumo.Atsiranda bedarbių. Nedarbas atsiranda dėl atskirų profesijų natolygauspasiskirstymo gamybos sferose, rinkos konjunktūros ir kt. Šalies gyventojų užimtumo įstatymas suteikia socialines garantijasnedirbantiems. Valstybė garantuoja: nemokamas profesinio orientavimo irkonsultavimo paslaugas bei informaciją apie laisvas darbo vietas; nemokamąmokymą ir persikvalifikavimą, bedarbio pašalpą. Valstybines gyventojųužimtumo garantijas darbo rinkoje įgyvendina Lietuvos darbo birža.
1. Pagrindiniai gyventojų užimtumo rodikliai
Lietuvoje apie 1993-uosius metus buvo plėtojama stambi pramonė,reikalaujanti daug rankų darbo. Tačiau jau dabar ypač 2004-aisiais metaisdaugelis įmonių technologinius procesus automatizuoja, todėl mažėjareikalingos darbo jėgos poreikis. Ir būtent dėl to, keičiasi gyventojųužimtumo struktūra. Užimtumo lygis – procentinė dirbančiųjų gyventojų dalis t.y. užimtųūkine veikla, taip pat ir darbu.
Pagrindiniai gyventojų užimtumo rodikliai
2.1.1 lentelė| |1998 |1999 |2000 |2001 |2002 |2003 |2004 ||Tūkstančiais ||Gyventojai metų |3562,3|3536,4|3512,1|3487 |3475,6|3462,5|3445,9||pradžioje, iš viso | | | | | | | ||Darbo jėga |1716 |1705,5|1671,5|1635,8|1630,3|1641,9|1620,6||Užimti gyventojai, |1489,4|1456,5|1397,8|1351,8|1405,9|1438 |1436,3||iš viso | | | | | | | ||Valstybiniame |491,4 |489,5 |474,9 |453,3 |422,7 |403,9 |400,1 ||sektoriuje | | | | | | | ||Privačiame |998 |967,1 |923 |898,5 |983,2 |1034,1|1036,2||sektoriuje | | | | | | | || | | | | | | | ||Procentais ||Užimti gyventojai | | | | | | | |
[pic] 1. pav. “Gyventojų užimtumas 1998- 2004 metais pagal profesiją”
Analizuojant gyventojų užimtumą 1998- 2004 metais pagal profesijas,pastebimi labia įvairūs pakyčiai. Sumažėjo žymiai įstatymų leidėjų užimtumas lyginant 1998 ir 2004-uosiusmetus. Padidėjo specialistų užimtumas, bei kvalifikuotų darbininkų iramatininkų užimtumas.
[pic] 2. pav. “Gyventojų užimtumas 2004-aisiais metais pagal profesiją”
Nagrinėjant 2004-uosius metus, gyventojų užimtumą pagal profesiją,
daugiausia – specialistų(17%), bei kvalifikuotų darbininkų iramatininkų(17%), aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojai (12%).Mažiausiai sudaro ginkluotos pajėgos samdomi darbininkai (kurie nesudaronei 1%), bei jaunesnieji tarnautojai – 4%.2. DARBO PASIŪLOS TENDENSIJOS 2004-AISIAIS METAIS
Didžiausia darbo vietų pasiūla – kvalifikuotiems darbininkams. Tai kasantras pasiūlymas įsidarbinimui. Kas antras pasiūlymas darbuiįregistruotas paslaugų sektoriuje ir kas trečias – pramonėje.
[pic] 3.1 pav. “Darbo pasiūlos tendensijos pagal ekonomines veiklas”
Iš 3.1 pav. matyti, jog 2004-aisiais metais didžiausia darbo pasiūlapagal ekonomines veiklas buvo: Paslaugose (50,4%), pramonėje (29,2%), bei statyboje (14,7%). Šios trysekonominės veiklos galima sakyti dominuoja Lietuvoje, todėl ir daugiausialaisvų vietų, būtent čia. Pastaraisiais metais ypač išaugo naujų statybųskaičius, bei padaugėjo įvairių siūlomų paslaugų.
[pic] 3.2 pav. “Darbo pasiūlos tendensijos pagal profesijas”
2004-aisiais metais didžiausia darbo pasiūla pagal profesijas:kvalifikuoti darbininkai (54,9%) , nekvalifikuoti darbininkai (23,2%).
4. DARBO RINKOS TENDENCIJOS 2005 METAIS
Situacija darbo rinkoje toliau gerės Pastaraisiais metais ekonomika auga greitėjančiais tempais. Ūkio augimąskatina atsigavusi vidaus paklausa bei eksportas. BVP augimo virš 6 proc.kasmetinė prognozė paremta prielaida, kad ekonominė plėtra Europojepalaipsniui spartės. Lietuvos verslas konkuruos ir vidaus, ir išorėsrinkose. ES finansinė parama didins BVP augimo tempus. Vidutinis mėnesinisdarbo užmokestis augs spartėjančiais tempais. Pastaraisiais metaispadidėjęs užimtųjų skaičius, didės ir toliau. Dėl augančios darbo jėgospaklausos nedarbo lygis (užimtumo tyrimo duomenimis) šalyje mažės.
Darbo vietų bus įsteigta keturis kartus daugiau nei likviduota 2005 metais numatoma įsteigti beveik 53 tūkst. ir likviduoti 14 tūkst.darbo vietų. Steigiamų darbo vietų balansas – 39 tūkst. yra aukščiausiasper vykdytų prognozių laikotarpį. Teigiamas naujų darbo vietų balansas numatomas tiek mažose, tiek irdidelėse įmonėse.
Daugiausia darbo vietų prognozuojama įsteigti
4.1 lentelė|Pramonėje: |Paslaugose: |
|( maisto produktų, gamybos | ( didmeninės ir mažmeninės || |prekybos ||( Medienos gaminių | (transporto, sandėliavimo ir || |ryšių ||(Drabužių siuvimo | (kompiuterių, informacinių || |technologijų ||( Metalo dirbinių | ( verslo paslaugų ||(Elektroninių įrenginių | (viešbučių ir restoranų ||Aptarnavimo darbuotojams ir |Specialistams: ||kvalifikuotiems darbininkams: | ||( parduotuvių pardavėjams |( verslo paslaugų ||( dailidėms statybininkams ir staliams |( pardavimų, rinkotyros, || |turizmo bei || |komercijos vadybininkams ||( vairuotojams |( gydytojams ||( metalo apdirbimo ir mašinų gamybos |( buhalteriams ||darbininkams | ||( siuvėjams |( draudimo agentams ||( elektroninių įrenginių reguliuotojams |( sandėliavimo tarnautojams ||ir montuotojams | |
Didžiausias darbo pasiūlymų augimas numatomas pramonėje ir statyboje Beveik pusė visų darbo pasiūlymų bus įregistruota paslaugų sektoriuje.Apie trečdalį (33 proc.) darbo pasiūlymų bus pramonėje, septintadalis (14proc.) – statyboje, o likusi dalis – žemės ūkio sektoriuje. Tačiaudidžiausias augimas numatomas pramonės sektoriuje bei statyboje.
Nekvalifikuotos darbo jėgos perspektyvos bus ribotos Nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis 2005 metais sumažės 5 proc.punktais. Palyginti su 2004 metais paklausa išaugs aptarnavimo darbuotojamsir kvalifikuotiems darbininkams bei specialistams, jaunesniesiemsspecialistams, technikams ir tarnautojams.
Išliks darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema 2005 metais darbo biržose, numatoma įregistruoti 135 – 140 tūkst. naujųdarbo pasiūlymų. Registruotas bedarbių skaičius mažės. Vidutinis metinisįsiregistravusių darbo biržose bedarbių skaičius 2005 metais sieks beveik134 tūkst., tai per 11 tūkst. mažiau nei praėjusiais metais. Didėjantidarbo jėgos paklausa palaipsniui viršys darbo biržose įsiregistravusiųbedarbių skaičių. Darbdaviams bus vis sunkiau rasti darbuotojų, turinčių pageidaujamąprofesinį pasirengimą ir darbo patirtį. Augant darbo jėgos paklausai,nepakaks pasirengusių darbo rinkai darbuotojų esamoms darbo vietomsužpildyti. Trys ketvirtadaliai darbo jėgos pasiūlos bus pakartotinaibesikreipiantys į darbo biržą nesugebėję įsitvirtinti darbo rinkojeasmenys. Nedarbo problemą pamažu keičia kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.
Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų toliau mažės
Vidutinis metinis bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais2005 metais bus 5,5 – 6 proc. 2004 metais jis siekė 6,9 proc. Moterųnedarbas viršys vyrų nedarbą. Prognozuojama, jog vidutinis metinis jaunųbedarbių santykis su 16 – 24 metų amžiaus gyventojais bus 2,5 proc. Aukščiausio nedarbo teritorijose nedarbas 2005 metais mažės sparčiaunegu bendras šalyje. Numatoma, kad šalyje neliks nei vienos savivaldybės,kurioje bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų viršytų 15 proc.5. IŠVADOS
Išnagrinėjus nedarbą ir gyventojų užimtumą 2004-aisiais metais, beiapžvelgus ir ankstesnius metus, galime teigti, jog Lietuvoje kasmet mažėjaregistruotų bedarbių skaičius bei jų procentas nuo darbingo amžiausgyventojų. Vidutinis metinis bedarbių procentas 2004 metais buvo 6,8 proc.Palyginti su 2003 metais šis rodiklis sumažėjo 1,3 procentinio punkto ir4,3 procentiniais punktais mažesnis nei 2001 metais, kai nedarbas šalyjebuvo pasiekęs aukščiausią lygį. Analizuojant duomenis apie bedarbius pagallytį, galime teigti, kad visu nagrinėjamu laikotarpiu didėjo vyrų nedarbas,o 2004-aisiais metais moterų nedarbas buvo didesnis. Moterų bedarbystė turisavitų, specifinių bruožų. Moteris yra vienas iš labiausiai pažeidžiamųvisuomenės elementų. Ji psichiškai jautriau reaguoja į iškilusiasproblemas, dėl motinystės pareigos palikusi darbą, dažnai nebegali vėlgrįžti į darbo rinką. Remiantis statistiniais duomenimis, būtent moteryssudaro didesniąją bedarbių dalį. Jos sunkiau susiranda darbą dėlįvairiausių priežasčių: didesnio atsidavimo šeimai, visuomeninės nuomonėsapie moters vaidmenį, mažesnių fizinių sugebėjimų bei kitų. Moterimssunkiau yra konkuruoti su vyrais darbo rinkoje tiek dėl blogesnėssocialinės padėties, egzistuojančios moterų diskriminacijos, tiek dėl žiniųtrūkumo. Nors Lietuvoje dauguma moterų turi specialybę (specialistų suaukštuoju išsimokslinimu tarpe moterys sudaro 58%, su specialiu viduriniu65%), tačiau jos sunkiau susiranda darbą pagal specialybę. Pagal 2004-ųjų metų statistiką daugiausiai buvo asmenų, kurie neteko
darbo – dėl kompetencijos, kvalifikacijos trūkumo, bei nesugebėjimosusitvarkyti su jiems paskirtomis pareigomis . Būtent dėl šių priežasčiųbuvo atleisti iš darbo – 31,5% ir nepratęsta darbo sutartis 30,5% iš 2004-aisiais metais asmenų netekusių darbo. Kitos priežastys dėl kurių netekodarbo, yra neišvengiamos (liga, pensija ir pan.) ir jos sudarė tik – 38%. Populiariausias darbo ieškojimo būdas 2004-asiais metais yraužsiregistravimasis valstybinėje darbo biržoje, taip pat dauguma Lietuvosgyventojų skaitė skelbimus žiniasklaidoje ar dėl darbo kreipiasi įpažįstamus ir giminaičius. Mažėjant darbo jėgos pasiūlai, paklausa 2004 metais išliko aukšta.Gerėjant ekonominei situacijai, darbdaviai įregistruoja daugiau nuolatiniodarbo vietų. Padidėjus nuolatinio darbo pasiūlai, mažiau bedarbių grįžo įdarbo biržą pasibaigus terminuoto darbo sutarčiai.2004 metais 64 proc. besiregistruojančių bedarbių darbo birža galėjopasiūlyti laisvas darbo vietas. 2003 metais šis rodiklis buvo 54 proc.Nedarbas sumažėjo visose apskrityse, bei labiai sumažėjo vyrų nedarbas . Kalbant apie gyventojų užimtumą, tai daugiausiai 2004-aisiais metaisgyventojų dirbo paslaugų sferoje – 56%. Pramonėje ir statyboje dirbantiejisudaro 28,2%, mažiausiai – žemės ūkyje, miškininkystėje, beižuvininkystėje. O nagrinėjant gyventojų užimtumą pagal profesiją,daugiausia buvo – specialistų(17%), bei kvalifikuotų darbininkų iramatininkų(17%), aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojai (12%).Mažiausiai sudarė ginkluotos pajėgos samdomi darbininkai (kurie nesudaronei 1%), bei jaunesnieji tarnautojai – 4%. Lietuvoje vis dar aktuali lieka nedarbo problema, kadangi nedarbopasekmės pasireiškė visose visuomenės gyvenimo srityse – tai gyventojųreprodukcijos procesai, gamybos pasikeitimai, visuotinio vartojimotransformacija, darbo apmokėjimo, darbo sąlygų bei kitų darbo santykiųpasikeitimai. Nedarbo plitimas sukelia daug socialinių, demografinių, kriminogeniniųbei psichologinių problemų: sumažėja šeimų disponuojamų pajamų dydis,neturintys darbo patiria nuolatinį stresą, nervinę įtampą, padažnėjaalkoholizmo atvejų, ieškodami darbo žmonės emigruoja į kitas šalis, mažeja
gimstamumas ir kitos problemos.6. LITERATŪRA
1. B. Martinkus “Darbo ištekliai ir jų panaudojimas” 1998m.
2. V. Bartosevičienė, S. Vaitkevičius, I. Jančukienė “ Ekonominiai statistiniai tyrimai” 2003m.
3. Statistikos departamentas, “Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas “ 2004m.
4. B. Martinkus “Darbo išteklių ekonomika ir valdymas” 2003m.
5. http://www.ldb.lt
6. www.std.lt