Nedarbas ir gyventojų užimtumas Lietuvoje

Turinys

Įvadas
1. Nedarbas Lietuvoje
1.1 Bedarbių struktūra 2004-aisiais metais
1.2 Bedarbių užsiėmimas iki darbo paieškų
1.3 Bedarbiai pagal darbo netekimo priežastis
1.4 Bedarbiai pagal ankstesnę profesiją
1.5 Bedarbiai pagal ieškojimo būdus
2. Gyventojų užimtumas
2.1 Pagrindiniai gyventojų užimtumo rodikliai
2.2 Gyventojų užimtumas atskirose ūkio šakose
2.3 Gyventojų užimtumas pagal profesijų grupes
3. Darbo pasiūlos tendensijos 2004-asiais metais
4. Darbo rinkos tendensijos 2005 metais
Išvados
Literatūra

………………………………………21

Įvadas

Šiuo metu viena svarbiausių ekonominių ir socialinių problemų yra gyventojų užimtumo didinimas, naujų darbo vietų kūrimas ir nedarbo mažinimas. Šių klausimų sprendimas susijęs su šalies ekonomikos išsivystymo lygiu ir gamybos augimu.

Gyventojų užimtumo, nedarbo problemos ypač aktualios tapo po Lietuvos

Nepriklausomybės atkūrimo, t.y. perėjus iš planinės į rinkos ekonomiką.

Reikėjo iš esmės pertvarkyti šalies ūkio struktūrą, vykdyti privatizavimą, ieškoti naujų rinkų ir kt. Tai negalėjo nepaveikti gamybos, paslaugų plėtros, specialistų persiorientavimo dirbti naujomis ekonominėmis sąlygomis. Atskiros ūkio šakos ir įmonės pradėjo dirbti ne visu pajėgumu, reikėjo sumažinti darbo vietų, sutrumpinti savaitės darbo laiką ir pan.

Šios ir kitos priežastys vertė ieškoti padėties pagerinimo būdų ir spręsti gyventojų socialinius klausimus, tokius kaip minimalus atlyginimas, nedarbas, pašalpų garantija ir kt. Tačiau praėjus penkiolikai metų, matyti, kad yra teigiamų poslinkių gaivinant šalies ūkio ekonomiką, mažinant nedarbą, didinant gyventojų užimtumą.

Šio darbo tikslas apžvelgti Lietuvos gyventojų nedarbo ir užimtumo atsiradimo priežastis, pateikti statistinius duomenis, ekonominį viso to vertinimą.

1. Nedarbas Lietuvoje

Viena svarbiausių ekonominių ir socialinių problemų Lietuvoje, tai –

nedarbo problema. Ši problema glaudžiai susijusi su šalies ekonomikos išsivystymo lygiu ir gamybos augimu.

Bedarbiai – tai nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, nesimokantys dieninėse mokymosi įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios vietos valstybinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymui.

Lietuvoje nedarbo lygis 2005m. Balandžio 1 d. yra 5,9 %, kai tuo tarpu prieš metus buvo 7,9 %.

Daugiausia bedarbių 2004-aisiais balandžio 1d. buvo Mažeikiuose,

Akmenėje, Pasvalyje, Lazdijuose, Druskininkuose, čia bedarbiai sudarė daugiau nei 15%. Mažiausias nedarbas buvo Kaune, Vilniuje – nesiekė 6

%.Šiuo metu didžiausias nedarbas – Akmenėje, viršijantis 14%. Mažiausias –

Kaune 3,5%.

Bedarbiai 2005 m. balandžio 1d.

[pic]

1.1pav.

“Bedarbiai Lietuvoje”

Bedarbiai pagal amžiaus grupes (vid, tūkstančiais)

1.1

lentelė

|Vyrai |130,9 |140,5 |158,5 |165,6 |121,1 |105,4 |90,6 |

|Moterys |95,8 |108,5 |115,2 |118,4 |103,3 |98,4 |93,8 |

[pic]

1.1.2 pav. “Bedarbiai pagal lytį”

Analizuojant duomenis apie bedarbius pagal lytį, galime teigti, kad visu nagrinėjamu laikotarpiu didėjo vyrų nedarbas, o 2004-aisiais metais moterų nedarbas buvo didesnis.

Moterų bedarbystė turi savitų, specifinių bruožų. Moteris yra vienas iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės elementų. Ji psichiškai jautriau reaguoja į iškilusias problemas, dėl motinystės pareigos palikusi darbą, dažnai nebegali vėl grįžti į darbo rinką. Remiantis statistiniais duomenimis, būtent moterys sudaro didesniąją bedarbių dalį. Jos sunkiau susiranda darbą dėl įvairiausių priežasčių: didesnio atsidavimo šeimai, visuomeninės nuomonės apie moters vaidmenį, mažesnių fizinių sugebėjimų bei kitų.

Moterims sunkiau yra konkuruoti su vyrais darbo rinkoje tiek dėl blogesnės socialinės padėties, egzistuojančios moterų diskriminacijos, tiek dėl žinių trūkūmo. Nors Lietuvoje dauguma moterų turi specialybę (specialistų su aukštuoju išsimokslinimu tarpe moterys sudaro 58%, su specialiu viduriniu 65%), tačiau jos sunkiau susiranda darbą pagal specialybę. Daugelis moterų, išėjusios į atostogas, skirtas vaiko auginimui, praranda savo kvalifikaciją, nes vystantis mokslui ir technikai įgytos žinios labai greitai sensta. Lietuvoje valstybės remiamų kvalifikacijos grąžinimo kursų moterims nėra, o mokami perkvalifikavimo kursai dažnai moteriai yra pernelyg brangūs ir dėl to neprieinami.

[pic]

1.1.3 pav. “Bedarbių struktūra pagal išsilavinimą”

Didžiausią 2004-asiais metais Lietuvoje bedarbių dalį sudarė gyventojai su profesiniu išsilavinimu, šios tendencijos išlieka ir 2005-ujų metų I

ketvirtį. Mažiausiai bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą (14,1%), ir beveik tokią pat dalį sudaro turintys aukštesnįjį išsilavinimą(15,6%).

Bedarbiai pagal nedarbo trukmę ir lytį (vid, tūkstančiais)

1.1.2lentelė

| |1998|1999|2000 |2001 |2002 |2003 |2004 |

|Iš viso |226,|249,|273,7 |284,0 |224,4 |203,9 |184,4 |

| |7 |0 | | | | | |

|Iki mėn. |… |2,8 |13,0 |16,6 |15,8 |15,3 |11,0 |

|1–2 mėn. |35,8|39,4|33,2 |23,5 |17,7 |18,6 |13,8 |

|3–5 mėn. |26,7|50,5|44,9 |33,9 |28,4 |29,9 |25,1 |

|6–11 mėn. |40,3|60,3|40,4 |43,0 |39,4 |37,8 |36,2 |

|1 metai ir |123,|96,0|142,2 |167,0 |123,3 |102,3 |98,2 |

|daugiau |8 | | | | | | |

|Vyrai |130,|140,|158,5 |165,6 |121,1 |105,4 |90,6 |

| |9 |5 | | | | | |

|Iki mėn. |… |1,1 |7,9 |9,2 |9,0 |8,6 |5,7 |

|1–2 mėn. |22,5|22,4|19,5 |13,5 |9,8 |9,1 |7,4 |

|3–5 mėn. |16,8|27,7|23,9 |20,5 |16,4 |16,5 |12,8 |

|6–11 mėn. |22,4|31,3|22,5 |21,8 |19,0 |19,6 |17,4 |

|1 metai ir |69,2|58,1|84,7 |100,6 |66,9 |51,7 |47,3 |

|Moterys |95,8|108,|115,2 |118,4 |103,3 |98,4 |93,8 |

| | |5 | | | | | |

|Iki mėn. |… |1,7 |5,1 |7,4 |6,7 |6,8 |5,4 |

|1–2 mėn. |13,3|17,0|13,7 |10,0 |7,9 |9,5 |6,4 |

|3–5 mėn. |9,9 |22,8|21,0 |13,4 |11,9 |13,4 |12,4 |

|6–11 mėn. |17,9|29,0|17,8 |21,2 |20,4 |18,1 |18,7 |

|1 metai ir |54,6|37,9|57,5 |66,4 |56,3 |50,6 |50,9 |

[pic]

1.1.3 pav. “Bedarbiai pagal nedarbo trukmę”

[pic]

1.1.4 pav.“Vyrai ir moterys pagal nedarbo trukmę 2004-asiais metais”

Daugiausia bedarbių, kurie nedirba 1 metus ir daugiau, bei tokios pat tendencijos išlieka tarp vyrų ir moterų nedarbo. Jei analizuojant 1998-2004

metus, tai pastebimas svyravimas tarp bedarbių pagal nedarbo trukmę, vienus metus jis padidėja truputį, kitus vėl sumažėja.

Moterų, nedirbančių 6-11mėnesius, bei nedirbančių vienerius metus ir didesnį laiko tarpą yra žymai daugiau negu vyrų. Tačiau vyrų, nedirbančių

1 -5 mėnesius yra daugiau negu moterų, nedirbančių tokį laikotarpį. Šiais metais pastebima, jog sumažėjo jaunų bedarbių, bei nežymiai ilgalaikių bedarbių skaičius.

1. Bedarbių užsiėmimas iki darbo paieškų

Kiekvienas Lietuvos Respublikos gyventojas iki to momento, kada jis pradeda ieškotis darbo, būna užsiėmęs vienokia ar kitokia veikla (mokosi, augina vaiką, tarnauja ir pan.) . Dabar panagrinėkime procentinį bedarbių veiklos pasiskirstymą.

1.2.1

lentelė

|2004metai |Mieste |Kaime |

| |tūkst|ai | |ai | |ai |

|Iš viso , tūkst. |188,5|100,0 |142,4 |100 |46,2 |100 |

|Dirbo |143,2|76,0 |110,7 |77,7 |32,5 |70,3 |

|Mokėsi dieniniame skyriuje |18,3 |9,7 |13,6 |9,5 |4,7 |10,2 |

|Tarnavo kariuominėje, dirbo |2,0 |1,1 |1,2 |0,9 |0,8 |1,7 |

|Turėjo su šeima susijusių |18,9 |10,0 |12,2 |8,5 |6,7 |14,6 |

|Buvo nuteisti, grįžo iš |2,1 |1,1 |1,1 |0,7 |1,0 |2,1 |

|Kita |4,1 |2,2 |3,7 |2,6 |0,5 |1,0 |

[pic]

1.2.1 pav. “Veikla iki darbo paieškos mieste”

[pic]

1.2.2 pav. “Veikla iki darbo paieškos kaime”

Išanalizavę šio skyrelio lentelę ir grafikėlius, galime teigti, kad

2004-aisiais metais tiek mieste, tiek kaime, daugiausiai buvo dirbama (

apie 70%), prieš besiieškant darbo. Jei analizuosime toliau, tai apie 11%

turėjo su šeima susijusių įsipareigojimų, bei dar vienas žymus užsiėmimas –

mokymasis dieniniame skyriuje apie 10%. Jei lygintumėme užsiėmimus kaime ir mieste, pastebėtumėme, jog kaime didesni šie užsiėmimai: su šeima susiję įsipareigojimai, bei teistumas.

2. Bedarbiai pagal darbo netekimo priežastis

Pagal 2004-ųjų metų statistiką daugiausiai buvo asmenų, kurie neteko darbo – dėl kompetencijos, kvalifikacijos trūkumo, bei nesugebėjimo susitvarkyti su jiems paskirtomis pareigomis . Būtent dėl šių priežasčių buvo atleisti iš darbo – 31,5% ir nepratęsta darbo sutartis 30,5% iš 2004-

aisiais metais asmenų netekusių darbo. Kitos priežastys dėl kurių neteko darbo, yra neišvengiamos (liga, pensija ir pan.) ir jos sudarė tik – 38%.

Todėl galime padaryti išvadą, kad darbdaviui reikalinga kvalifikuota darbo jėga, o 2004-asiais metais jos buvo didelis stygius.

1.3.1 lentelė

|2004 metai |Moterys |Vyrai |

| |. |ai |. |ai | |ai |

|Iš viso |137,2|100 |67,7 |100 |69,5 |100,00 |

|Buvo atleisti iš darbo |43,2 |31,5 |23,4 |34,5 |19,8 |28,5 |

|Pasibaigė terminuota darbo |41,8 |30,5 |18,7 |27,6 |23,1 |33,2 |

|Dėl asmeninių ar šeimyninių |10,7 |7,8 |6,7 |10,0 |3,9 |5,6 |

|Dėl ligos ir negalės |2,4 |1,7 |1,4 |2,1 |1,0 |1,4 |

|Pradėjo mokintis ir |0,5 |0,4 |0,3 |0,4 |0,2 |0,3 |

|Išėjo į pensiją |2,2 |1,6 |1,3 |2,0 |0,9 |1,2 |

|Tarnavo kariuominėje,užsiėmė |0,3 |0,2 |0,1 |0,1 |0,2 |0,3 |

|Kitos priežastys |36,2 |26,4 |15,8 |23,3 |20,4 |29,4 |

[pic]

1. pav. “ Bedarbiai pagal darbo netekimo priežastis”

[pic]

1.3.2 pav. “ Moterys ir vyrai pagal darbo netekimo priežastis”

Pagal lentelėje pateiktus statistinius duomenis ir nubraižytą grafiką, matome, jog moterys daugiausia neteko darbo, kadangi buvo atleistos iš darbo, o vyrai – todėl, kad nepratęsta darbo sutartis. Moterys darbo dažniau negu vyrai, netenka darbo dėl šių priežasčių: asmeninių ar šeimyninių, ligos ir negalės, pradėjo mokintis ir tobulintis.

3. Bedarbiai pagal ankstesnę profesiją

1.4.1 lentelė

|2004 metai |Vyrai |Moterys |

| |. |ai |. |ai |. |ai |

|Iš viso |137,2|100 |69,5 |100 |67,7 |100 |

|Įstatymų leidėjai, |2,4 |1,8 |0,9 |1,3 |1,5 |2,3 |

|Specialistai |12,9 |9,4 |3,7 |5,3 |9,2 |13,5 |

|Jaunesnieji specialistai ir |9,4 |6,8 |4,5 |6,5 |4,9 |7,2 |

|Jaunesnieji tarnautojai |3,9 |2,9 |0,4 |0,6 |3,5 |5,2 |

|Aptarnavimo sferos ir |23,3 |17,0 |5,1 |7,4 |18,2 |26,9 |

|Žemės ūkio ir žuvininkystės |3,3 |2,4 |2,4 |3,4 |1,0 |1,5 |

|Kvalifikuoti darb. Ir |35,7 |26,0 |25,3 |36,3 |10,4 |15,4 |

|Įrenginių operatoriai bei |15,0 |11,0 |11,3 |16,3 |3,7 |5,5 |

|Nekvalifikuoti darbininkai |31,2 |22,7 |15,9 |22,9 |15,3 |22,6 |

Analizuojant 1.4.1 lentelės duomenis, matome jog didžiausią bedarbių pagal ankstesnę profesiją sudaro kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai

(26%), panašiai sudaro ir nekvalifikuoti darbininkai(22,7%). Mažiausiai

2004-asiais metais sudarė – įstatymų leidėjai, vyr. pareigūnai ir valdytojai (1,8%). Dažnai asmenys netenka darbo, kadangi būna automatizuojama gamyba, tuomet sumažėjo darbo jėgos poreikis. Bei daug atvejų, kaip ir minėjau, dėl kvalifikacijos trūkumo.

[pic]

1.4.1 pav. „Vyrų ir moterų bedarbystė pagal profesiją“

Pasižiūrėjus į 1.4.1 pav. pastebima, jog žymiai daugiau moterų bedarbių pagal ankstesnę profesiją, negu vyrų – aptarnavimo ir prekybos sferos, bei specialisčių. Analizuojant vyrus pagal ankstesnę profesiją žymiai daugiau negu moterų – kvalifikuotų darbininkų ir amatikinkų, bei įrenginių operatorių, surinkėjų.

1.5 Bedarbiai pagal ieškojimo būdus

1.5.1 lentelė

| |ai | |ai | |ai |

|Iš viso |184,4 |100 |132,9 |100 |51,5 |100 |

|Valst. darbo birža |113,2 |61,4 |81,1 |61,0 |32 |62,1 |

|Privati įdarbinimo agentūra|9,5 |5,2 |7,4 |5,6 |2,1 |4,1 |

|Skelbė darbo paiešką |13,5 |7,3 |11,6 |8,7 |1,9 |3,7 |

|Skaitė skelbimus |101,7 |55,2 |74,1 |55,8 |27,6 |53,6 |

|Kreipėsi į pažįstamus, |96,2 |52,2 |72,3 |54,4 |23,9 |46,4 |

|Kreipėsi į darbdavius |97,2 |52,7 |66,3 |49,9 |30,9 |60,0 |

|Kitais būdais ieškojo darbo|25,7 |13,9 |20,3 |23,1 |5,4 |10,5 |

1.6.1 lentelėje matome, kaip bedarbiai pasiskirsto pagal darbo ieškojimo būdus. Populiariausias darbo ieškojimo būdas 2004-asiais metais yra užsiregistravimasis valstybinėje darbo biržoje, taip pat dauguma

Lietuvos gyventojų skaito skelbimus žiniasklaidoje ar dėl darbo kreipiasi į pažįstamus ir giminaičius. Tik maža dalis gyventojų kreipiasi į privačią įdarbinimo agentūrą. Tačiau didėjant bedarbių skaičiui vis daugiau gyventojų ieško darbo kitais būdais.

[pic]

1.5.1 pav. “Bedarbiai pagal ieškojimo būdus mieste ir kaime”

Analizuojant darbo ieškojimo būdus mieste ir kaime, matome –

populiariausias darbo ieškojimo būdas yra užsiregistravimas valstybinėje darbo biržoje. Galime teigti, jog mieste dažniau negu kaime dėl darbo kreipiamasi į pažįstamus ir giminaičius ir skaitomi skelbimai žiniasklaidoje. O kaime dažniau nei mieste– kreipiamasi į darbdavius.

1. GYVENTOJŲ UŽIMTUMAS

Rinkos ekonomikos sąlygomis, kai darbo jėgos pasiūla viršija paklausą,

Lietuvos valstybė negali garantuoti visiško darbingo žmonių užimtumo.

Atsiranda bedarbių. Nedarbas atsiranda dėl atskirų profesijų natolygaus pasiskirstymo gamybos sferose, rinkos konjunktūros ir kt.

Šalies gyventojų užimtumo įstatymas suteikia socialines garantijas nedirbantiems. Valstybė garantuoja: nemokamas profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas bei informaciją apie laisvas darbo vietas; nemokamą mokymą ir persikvalifikavimą, bedarbio pašalpą. Valstybines gyventojų užimtumo garantijas darbo rinkoje įgyvendina Lietuvos darbo birža.

1. Pagrindiniai gyventojų užimtumo rodikliai

Lietuvoje apie 1993-uosius metus buvo plėtojama stambi pramonė, reikalaujanti daug rankų darbo. Tačiau jau dabar ypač 2004-aisiais metais daugelis įmonių technologinius procesus automatizuoja, todėl mažėja reikalingos darbo jėgos poreikis. Ir būtent dėl to, keičiasi gyventojų užimtumo struktūra.

Užimtumo lygis – procentinė dirbančiųjų gyventojų dalis t.y. užimtų ūkine veikla, taip pat ir darbu.

Pagrindiniai gyventojų užimtumo rodikliai

2.1.1 lentelė

| |1998 |1999 |2000 |2001 |2002 |2003 |2004 |

|Tūkstančiais |

|Gyventojai metų |3562,3|3536,4|3512,1|3487 |3475,6|3462,5|3445,9|

|Darbo jėga |1716 |1705,5|1671,5|1635,8|1630,3|1641,9|1620,6|

|Užimti gyventojai, |1489,4|1456,5|1397,8|1351,8|1405,9|1438 |1436,3|

|Valstybiniame |491,4 |489,5 |474,9 |453,3 |422,7 |403,9 |400,1 |

|Privačiame |998 |967,1 |923 |898,5 |983,2 |1034,1|1036,2|

|Procentais |

[pic]

1. pav. “Gyventojų užimtumas 1998- 2004 metais pagal profesiją”

Analizuojant gyventojų užimtumą 1998- 2004 metais pagal profesijas, pastebimi labia įvairūs pakyčiai.

Sumažėjo žymiai įstatymų leidėjų užimtumas lyginant 1998 ir 2004-uosius metus. Padidėjo specialistų užimtumas, bei kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų užimtumas.

[pic]

2. pav. “Gyventojų užimtumas 2004-aisiais metais pagal profesiją”

Nagrinėjant 2004-uosius metus, gyventojų užimtumą pagal profesiją, daugiausia – specialistų(17%), bei kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų(17%), aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojai (12%).

Mažiausiai sudaro ginkluotos pajėgos samdomi darbininkai (kurie nesudaro nei 1%), bei jaunesnieji tarnautojai – 4%.

2. DARBO PASIŪLOS TENDENSIJOS 2004-AISIAIS METAIS

Didžiausia darbo vietų pasiūla – kvalifikuotiems darbininkams. Tai kas antras pasiūlymas įsidarbinimui. Kas antras pasiūlymas darbui įregistruotas paslaugų sektoriuje ir kas trečias – pramonėje.

[pic]

3.1 pav. “Darbo pasiūlos tendensijos pagal ekonomines veiklas”

Iš 3.1 pav. matyti, jog 2004-aisiais metais didžiausia darbo pasiūla pagal ekonomines veiklas buvo:

Paslaugose (50,4%), pramonėje (29,2%), bei statyboje (14,7%). Šios trys ekonominės veiklos galima sakyti dominuoja Lietuvoje, todėl ir daugiausia laisvų vietų, būtent čia. Pastaraisiais metais ypač išaugo naujų statybų skaičius, bei padaugėjo įvairių siūlomų paslaugų.

[pic]

3.2 pav. “Darbo pasiūlos tendensijos pagal profesijas”

2004-aisiais metais didžiausia darbo pasiūla pagal profesijas:

kvalifikuoti darbininkai (54,9%) , nekvalifikuoti darbininkai (23,2%).

4. DARBO RINKOS TENDENCIJOS 2005 METAIS

Situacija darbo rinkoje toliau gerės

Pastaraisiais metais ekonomika auga greitėjančiais tempais. Ūkio augimą skatina atsigavusi vidaus paklausa bei eksportas. BVP augimo virš 6 proc.

kasmetinė prognozė paremta prielaida, kad ekonominė plėtra Europoje palaipsniui spartės. Lietuvos verslas konkuruos ir vidaus, ir išorės rinkose. ES finansinė parama didins BVP augimo tempus. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis augs spartėjančiais tempais. Pastaraisiais metais padidėjęs užimtųjų skaičius, didės ir toliau. Dėl augančios darbo jėgos paklausos nedarbo lygis (užimtumo tyrimo duomenimis) šalyje mažės.

Darbo vietų bus įsteigta keturis kartus daugiau nei likviduota

2005 metais numatoma įsteigti beveik 53 tūkst. ir likviduoti 14 tūkst.

darbo vietų. Steigiamų darbo vietų balansas – 39 tūkst. yra aukščiausias per vykdytų prognozių laikotarpį.

Teigiamas naujų darbo vietų balansas numatomas tiek mažose, tiek ir didelėse įmonėse.

Daugiausia darbo vietų prognozuojama įsteigti

4.1 lentelė

|Pramonėje: |Paslaugose: |

|( maisto produktų, gamybos | ( didmeninės ir mažmeninės |

| |prekybos |

|( Medienos gaminių | (transporto, sandėliavimo ir |

| |ryšių |

|(Drabužių siuvimo | (kompiuterių, informacinių |

| |technologijų |

|( Metalo dirbinių | ( verslo paslaugų |

|(Elektroninių įrenginių | (viešbučių ir restoranų |

|Aptarnavimo darbuotojams ir |Specialistams: |

|kvalifikuotiems darbininkams: | |

|( parduotuvių pardavėjams |( verslo paslaugų |

|( dailidėms statybininkams ir staliams |( pardavimų, rinkotyros, |

| |turizmo bei |

| |komercijos vadybininkams |

|( vairuotojams |( gydytojams |

|( metalo apdirbimo ir mašinų gamybos |( buhalteriams |

|darbininkams | |

|( siuvėjams |( draudimo agentams |

|( elektroninių įrenginių reguliuotojams |( sandėliavimo tarnautojams |

|ir montuotojams | |

Didžiausias darbo pasiūlymų augimas numatomas pramonėje ir statyboje

Beveik pusė visų darbo pasiūlymų bus įregistruota paslaugų sektoriuje.

Apie trečdalį (33 proc.) darbo pasiūlymų bus pramonėje, septintadalis (14

proc.) – statyboje, o likusi dalis – žemės ūkio sektoriuje. Tačiau didžiausias augimas numatomas pramonės sektoriuje bei statyboje.

Nekvalifikuotos darbo jėgos perspektyvos bus ribotos

Nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis 2005 metais sumažės 5 proc.

punktais. Palyginti su 2004 metais paklausa išaugs aptarnavimo darbuotojams ir kvalifikuotiems darbininkams bei specialistams, jaunesniesiems specialistams, technikams ir tarnautojams.

Išliks darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema

2005 metais darbo biržose, numatoma įregistruoti 135 – 140 tūkst. naujų darbo pasiūlymų.

Registruotas bedarbių skaičius mažės. Vidutinis metinis įsiregistravusių darbo biržose bedarbių skaičius 2005 metais sieks beveik

134 tūkst., tai per 11 tūkst. mažiau nei praėjusiais metais. Didėjanti darbo jėgos paklausa palaipsniui viršys darbo biržose įsiregistravusių bedarbių skaičių.

Darbdaviams bus vis sunkiau rasti darbuotojų, turinčių pageidaujamą profesinį pasirengimą ir darbo patirtį. Augant darbo jėgos paklausai, nepakaks pasirengusių darbo rinkai darbuotojų esamoms darbo vietoms užpildyti. Trys ketvirtadaliai darbo jėgos pasiūlos bus pakartotinai besikreipiantys į darbo biržą nesugebėję įsitvirtinti darbo rinkoje asmenys. Nedarbo problemą pamažu keičia kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.

Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų toliau mažės

Vidutinis metinis bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais

2005 metais bus 5,5 – 6 proc. 2004 metais jis siekė 6,9 proc. Moterų nedarbas viršys vyrų nedarbą. Prognozuojama, jog vidutinis metinis jaunų bedarbių santykis su 16 – 24 metų amžiaus gyventojais bus 2,5 proc.

Aukščiausio nedarbo teritorijose nedarbas 2005 metais mažės sparčiau negu bendras šalyje. Numatoma, kad šalyje neliks nei vienos savivaldybės, kurioje bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų viršytų 15 proc.

5. IŠVADOS

Išnagrinėjus nedarbą ir gyventojų užimtumą 2004-aisiais metais, bei apžvelgus ir ankstesnius metus, galime teigti, jog Lietuvoje kasmet mažėja registruotų bedarbių skaičius bei jų procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų. Vidutinis metinis bedarbių procentas 2004 metais buvo 6,8 proc.

Palyginti su 2003 metais šis rodiklis sumažėjo 1,3 procentinio punkto ir

4,3 procentiniais punktais mažesnis nei 2001 metais, kai nedarbas šalyje buvo pasiekęs aukščiausią lygį. Analizuojant duomenis apie bedarbius pagal lytį, galime teigti, kad visu nagrinėjamu laikotarpiu didėjo vyrų nedarbas, o 2004-aisiais metais moterų nedarbas buvo didesnis. Moterų bedarbystė turi savitų, specifinių bruožų.

Moteris yra vienas iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės elementų. Ji psichiškai jautriau reaguoja į iškilusias problemas, dėl motinystės pareigos palikusi darbą, dažnai nebegali vėl grįžti į darbo rinką. Remiantis statistiniais duomenimis, būtent moterys sudaro didesniąją bedarbių dalį.

Jos sunkiau susiranda darbą dėl įvairiausių priežasčių: didesnio atsidavimo šeimai, visuomeninės nuomonės apie moters vaidmenį, mažesnių fizinių sugebėjimų bei kitų. Moterims sunkiau yra konkuruoti su vyrais darbo rinkoje tiek dėl blogesnės socialinės padėties, egzistuojančios moterų diskriminacijos, tiek dėl žinių trūkumo. Nors Lietuvoje dauguma moterų turi specialybę (specialistų su aukštuoju išsimokslinimu tarpe moterys sudaro 58%, su specialiu viduriniu

65%), tačiau jos sunkiau susiranda darbą pagal specialybę.

aisiais metais asmenų netekusių darbo. Kitos priežastys dėl kurių neteko darbo, yra neišvengiamos (liga, pensija ir pan.) ir jos sudarė tik – 38%.

Populiariausias darbo ieškojimo būdas 2004-asiais metais yra užsiregistravimasis valstybinėje darbo biržoje, taip pat dauguma Lietuvos gyventojų skaitė skelbimus žiniasklaidoje ar dėl darbo kreipiasi į pažįstamus ir giminaičius.

Mažėjant darbo jėgos pasiūlai, paklausa 2004 metais išliko aukšta.

Gerėjant ekonominei situacijai, darbdaviai įregistruoja daugiau nuolatinio darbo vietų. Padidėjus nuolatinio darbo pasiūlai, mažiau bedarbių grįžo į darbo biržą pasibaigus terminuoto darbo sutarčiai.

2004 metais 64 proc. besiregistruojančių bedarbių darbo birža galėjo pasiūlyti laisvas darbo vietas. 2003 metais šis rodiklis buvo 54 proc.

Nedarbas sumažėjo visose apskrityse, bei labiai sumažėjo vyrų nedarbas .

Kalbant apie gyventojų užimtumą, tai daugiausiai 2004-aisiais metais gyventojų dirbo paslaugų sferoje – 56%. Pramonėje ir statyboje dirbantieji sudaro 28,2%, mažiausiai – žemės ūkyje, miškininkystėje, bei žuvininkystėje. O nagrinėjant gyventojų užimtumą pagal profesiją, daugiausia buvo – specialistų(17%), bei kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų(17%), aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojai (12%).

Mažiausiai sudarė ginkluotos pajėgos samdomi darbininkai (kurie nesudaro nei 1%), bei jaunesnieji tarnautojai – 4%.

Lietuvoje vis dar aktuali lieka nedarbo problema, kadangi nedarbo pasekmės pasireiškė visose visuomenės gyvenimo srityse – tai gyventojų reprodukcijos procesai, gamybos pasikeitimai, visuotinio vartojimo transformacija, darbo apmokėjimo, darbo sąlygų bei kitų darbo santykių pasikeitimai.

Nedarbo plitimas sukelia daug socialinių, demografinių, kriminogeninių bei psichologinių problemų: sumažėja šeimų disponuojamų pajamų dydis, neturintys darbo patiria nuolatinį stresą, nervinę įtampą, padažnėja alkoholizmo atvejų, ieškodami darbo žmonės emigruoja į kitas šalis, mažeja gimstamumas ir kitos problemos.

6. LITERATŪRA

1. B. Martinkus “Darbo ištekliai ir jų panaudojimas” 1998m.

2. V. Bartosevičienė, S. Vaitkevičius, I. Jančukienė “ Ekonominiai statistiniai tyrimai” 2003m.

3. Statistikos departamentas, “Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas “ 2004m.

4. B. Martinkus “Darbo išteklių ekonomika ir valdymas” 2003m.

5. http://www.ldb.lt

6. www.std.lt

Įvadas

1. Nedarbas Lietuvoje

1.5 Bedarbiai pagal ieškojimo būdus

Pagrindiniai gyventojų užimtumo rodikliai

Panašūs darbai

Lyciu ekonomikos konspektai

Lyciu ekonomikos konspektas

Lyciu ekonomikos konspektas

Lyciu ekonomikos konspektas

Užimtumas Lietuvoje

NEDARBAS IR JO MAŽINIMO BŪDAI LIETUVOJE