NAMŲ ŪKIŲ PAJAMOS IR IŠLAIDOS

VILNIAUS KOLEGIJA
VERSLO VADYBOS FAKULTETAS

NAMŲ ŪKIŲ PAJAMOS IR IŠLAIDOS
STATISTIKA

SAVARANKIŠKAS DARBAS
VA 01 M

STUDENTË 2002 06 13 VITALIJA BESONOVA

DËSTYTOJA 2002 06 13 J. SALDAUSKIENË

Vilnius
2002

TURINYS

1. Įvadas 2
2. Aprašomoji statistika 2
3. Šeimų pajamų lenelė Nr.1 3
4. Šeimų pajamų vidurkių lentelė N.r. 2 4
5. Pajamų (vidurkio, minimumo, maksimumo,modos, medianos, dispersijos, nuokrypio) apskaičiavimai 5
6. Šeimų išlaidų lenelė Nr.3 7
7. Įšlaidų (vidurkio, minimumo, maksimumo,modos, medianos, dispersijos, nuokrypio) apskaičiavimai
v Išlaidos maisto prekėms 8
v Išlaidos ne maisto prekėms 9
v Išlaidos už butą 10
8. Dinaminė eilutė aprašamoji dalis 11
v Pajamų skaičiavimas 12
v Išlaidų skaičiavimas maisto prekėms 12
v Išlaidų skaičiavimas ne maisto prekėms 12
v Išlaidų skaičiavimas už būtą 12
9. Trendo aprašomoji dalis 13
v Pajamų skaičiavimas 14
v Išlaidų skaičiavimas maisto prekėms 15
v Išlaidų skaičiavimas ne maisto prekėms 16
v Išlaidų skaičiavimas už būtą 17

10. Išvados 18

11. Informacijos šaltiniai 19

Įvadas

Pagrindinis tyrimo objektas – namų ūkkis, t.y. vienas asmuo ar asmenų grupė. Kuri gyvena viename bute (name) , turi bendrą biudžetą ir kartu maitinasi. Namų ūkiai atrenkami atsitiktinių imčių metodu. Tokia atranka užtikrina vienodas galimybes visų visuomenės sluoksnių atstovams būti atrinktiems tyrimui.
Šio tyrimo metu surenkama informacija apie namų ūkių narių sudėtį , lytį, pajamas, išlaidas maistui ir nemaisto prekėms.
Mano padarytoje apklausoje dalyvavo 33 namų ūkiai 2002 m. Taip pat remiausi statistikos departamento duomenimis už 2000-2001 m.

DUOMENŲ APRAŠOMOJI STATISTIKA

Namų ūkis – juo laikomas atskirai gyvenantis asmuo arba asmenų grupė, kuri gyvena viename buute (name), turi vieną bendrą biudžetą, kartu maitinasi.

Namų ūkio dydis – tai jį sudarančių žmonių skaičius.

Namų ūkio pajamos – tai tokios pajamos, kurios gaunamos už darbą, iš ūkininkavimo, verslo, amatų, laisvos profesinės veiklos, ir kt. ir bendrai disponuojamos namų ūkyje.

Namų ūkio išlaidos -t

tam tikra pinigų suma išleidžiama maisto, nemaisto prekėms, už butą, bei kitoms išlaidoms.

Lentelėje Nr.1 pateikti 33 apklaustų šeimų pajamų duomenys.Duomenys yra sugrupuoti pagal juose esančių narių skaičių.

Lentelė Nr. Pajamos
Nr. Šeimos narių skaicius Vyras Žmona Kiti
1 1 600 0 0
2 1 800 0 0
3 1 0 1000 0
4 2 800 850 0
5 2 350 650 0
6 2 0 850 0
7 2 1500 1200 0
8 2 0 850 0
9 2 600 700 0
10 2 980 650 0
11 2 700 350 0
12 2 900 0 0
13 2 0 1600 0
14 2 0 1500 0
15 3 600 800 0
16 3 650 350 0
17 3 1000 850 0
18 3 900 600 0
19 3 550 500 0
20 3 1400 680 0
21 3 700 700 800
22 3 1000 0 300
23 3 650 800 0
24 3 1500 1000 0
25 3 1200 800 0
26 3 0 450 0
27 4 2000 1000 0
28 4 2000 3000 0
29 4 800 750 0
30 4 1100 800 0
31 4 1500 300 0
32 5 2300 800 0
33 6 430 870 0

Tam, kad padaryti kai kuriuos apskaičiavimus, turim apskaičiuoti kiek vidutiniškai pinigų atitenka vienam šeimos nariui per mėnesį: sumuojame kiekvienos šeimos pajamas ir daliname iš šeimoje esančių narių skaičiaus. Lentelėje Nr.2 surašiau gautus skaičius.
Pajamų vidurkis
Lentelė Nr. 2
Nr. Šeimos narių skaicius Vyras Žmona Kiti vidurkis
1 1 600,0 0,0 0,0 600,0
2 1 800,0 0,0 0,0 800,0
3 1 0,0 1000,0 0,0 1000,0
4 2 0,0 850,0 0,0 425,0
5 2 0,0 850,0 0,0 425,0
6 2 900,0 0,0 0,0 450,0
7 2 350,0 650,0 0,0 500,0
8 2 700,0 350,0 0,0 525,0
9 2 600,0 700,0 0,0 650,0
10 2 0,0 1500,0 0,0 750,0
11 2 0,0 1600,0 0,0 800,0
12 2 980,0 650,0 0,0 815,0
13 2 800,0 850,0 0,0 825,0
14 2 1500,0 1200,0 0,0 1350,0
15 3 0,0 450,0 0,0 150,0
16 3 650,0 350,0 0,0 333,3
17 3 550,0 500,0 0,0 350,0
18 3 1000,0 0,0 300,0 433,3
19 3 600,0 800,0 0,0 466,7
20 3 650,0 800,0 0,0 483,3
21 3 900,0 600,0 0,0 500,0
22 3 1000,0 850,0 0,0 616,7
23 3 1200,0 800,0 0,0 666,7
24 3 1400,0 680,0 0,0 693,3
25 3 700,0 700,0 800,0 733,3
26 3 1500,0 1000,0 0,0 833,3
27 4 800,0 750,0 0,0 387,5
28 4 1500,0 300,0 0,0 450,0
29 4 1100,0 800,0 0,0 475,0
30 4 2000,0 1000,0 0,0 750,0
31 4 2000,0 3000,0 0,0 1250,0
32 5 2300,0 800,0 0,0 620,0
33 6 430,0 870,0 0,0 216,7

Tam, kad apskaičiuoti Xmin , Xmax X (Vidurkį), Me (Mediama),Mo (Moda), s (Nuokrypį), D (dispersiją) surašau visus gautus vidurkius iš lentelės N.r. 2 didėjimo tvarka:

150; 216.7; 333.3; 350; 387.5; 425; 425; 433.3; 450; 450; 475; 466.7; 483.3; 500; 500; 525; 600; 616.7; 620; 650; 666.7; 693.3; 733.3; 750; 750; 800; 800; 815; 825; 833.3; 1000; 1250; 1350

· Surašome Xmin ir Xmax:

Xmin=150.0 (L.t.)

Xmax =1350.0 (L.t.)

x = 1/nSxi
· Aritmetinio vidurkio skaičiavimas:

X (Vidurkis- tai reikšmių suma dalijama iš tų reikšmių skaičiaus n )

X= 615.88

· Apskaičiuojame:
· modą
Mo (moda –tai kintamojo reikšmė, dažniausiai pasikartojanti tam tikroje statistinėje eiilutėje)

Mo = 425

· medianą
Me (mediana –vidurinis ranžiroutosios statistinės eilutės narys)
Me = 600

· nuokripį

s (Nuokrypis- parodo, kiek vidutuniškai požymo reikšmės yra nutolusios nuo vidurkio – tai šaknis iš disprsijos)
s = 257.1

· Dispersijos skaičiavimas:

D = (X2)-(X)2

D (Dispersija- tai variantų nuokrypių nuo vidurkio kvadratų vidurkinis dydis)
D = 66119.3

Remiantis mano statistikos duomenimis namų ūkio pajamos svyruoja nuo 450 Lt (3 žmogui) iki 2700 Lt (2 žmonėms), taigi žmonės gyvena labai skirtingai. Vienu atveju vienam žmogui tenka 150 Lt, o kitu 1350.0 Lt.

Diagrama N.r. 1 parodo, kaip skiriasi gaunamos pajamos atsižvelgiant į skirtingą šeimų narių skaičių.

Diagrama N.r. 1

Lentelėje Nr. 3 pateikti duomenys ap

pie kiekvienos apklaustos šeimos išlaidas; maisto produktams, ne maisto produktams ir už būtą.

3.lentalė IŠLAIDOS
Nr. Šeimos narių skaičius Maisto Nemaisto Už būtą
1 1 200 200 200
2 1 400 100 200
3 1 300 200 350
4 2 600 250 300
5 2 400 200 200
6 2 350 300 220
7 2 400 1500 250
8 2 500 100 250
9 2 700 375 225
10 2 500 300 130
11 2 600 100 400
12 2 600 100 200
13 2 700 300 300
14 2 600 400 300
15 3 750 300 25
16 3 600 200 150
17 3 800 400 300
18 3 950 100 450
19 3 500 150 400
20 3 1000 1000 500
21 3 1200 150 350
22 3 900 100 300
23 3 600 300 300
24 3 900 400 400
25 3 700 400 350
26 3 200 50 150
27 4 900 500 350
28 4 800 200 300
29 4 1000 200 275
30 4 1000 400 400
31 4 1000 500 300
32 5 1500 1000 400
33 6 870 0 320

1. Apskaičiuojame kiek pinigų maisto produktams išledžiama vienam šeimos nariui per mėnesį.
Surašome visus gautus skaičius didėjimo tvarka:

maistas 66,7; 145,0; 166,7; 175,0’ 200,0; 200,0; 200,0; 200,0; 200,0; 200,0;

225, 0; 233,3; 250,0; 250,0; 250,0; 250,0; 250,0; 250,0; 266,7; 300,0;

300.0; 300,0; 300,0; 300,0; 300,0; 300,0; 300,0; 316,7; 333,3; 350,0;

350,0; 350,0; 400,0; 400;

Xmin= 66.7

Xmax=400

Apskaičiujame:

· X=258,43

· Mo = 300

· Me =250

· D = 5073.6

s = 71.2

Diagrama N.r. 2 parodo, kaip skiriasi išlaidos maistui atsižvelgiant į skirtingą šeimų narių skaičių.

Diagrama N.r. 2

2. Apskaičiuojame kiek pinigų ne maisto prekėms išledžiama vienam šeimos nariui per mėnesį:

125; 100; 100; 66.6; 125; 200; 0; 133.3; 50; 150; 750; 50; 33.3; 50; 100; 50; 33.3; 50; 187.5; 150; 125; 33.3; 20; 50; 100; 50; 133.3; 133.3; 100; 150; 200; 200; 16.6.
Surašome visus gautus skaičius didėjimo tvarka:

Ne masto prekės 0,0; 16,7; 33,3; 33,3; 50,0; 50,0; 50,0; 50,0; 50,0; 50,0;

50,0; 66,7; 100,0; 100,0; 100,0; 100,0; 100,0; 125,0; 125,0; 125,0;

133,3; 133,3; 133,3; 150,0; 150,0; 150,0; 187,5; 200,0; 200,0; 200,0;

200,0; 333,3; 750;
Surašome:
Xmin= 0

Xmax= 750

Apskaičiuojame:

· X= 130,17

· Mo =50

· Me =100

· D = 16718.3

s = 129.2

Diagrama N.r. 3 parodo, kaip skiriasi išlaidos nemaisto prekems atsižvelgiant į skirtingą šeimų narių skaičių.

Diagrama N.r. 3

3. Apskaičiuojame kiek pinigų išlaidų už butą atitenka vienam šeimos nariui per mėnesį:

150; 8.3; 100; 50; 87.5; 200; 53.3; 100; 75; 110; 125; 68.7; 150; 125; 100; 133.3; 166.6; 116.6; 112.5; 65; 75; 100; 80; 200; 100; 100; 133.3; 116.69; 200; 150; 350; 150; 50.
Surašome visus gautus skaičius didėjimo tvarka:

Už butą 8,3; 50,0; 50,0; 53,3; 65,0; 68,8; 75,0; 75,0; 80,0; 87,5;

100,0; 100,0; 100,0; 100,0; 100,0; 100,0; 110,0; 112,5; 116,7; 116,7;

125,0; 125,0; 133,3; 133,3; 150,0; 150,0; 150,0; 150,0; 166,7; 200,0;

200,0; 200,0; 350;
Surašome:
Xmin= 8.3

Xmax= 350

Apskaičiuojame:

· X= 118,24

· Mo =100

· Me =110

· D = 3631.3

s = 60.2

Diagrama N.r. 4 parodo, kaip skiriasi išlaidos už butą atsižvelgiant į skirtingą šeimų narių skaičių.

Diagrama N.r. 4

Dinaminė eilutė
· Aprašomoji dalis
1.Absoliutusis lygio padidėjimas (∆y) : absoliutinis padidėjimas rodo, keliais vienetais pasikeičia reiškinio lygis per tam tikrą laikotarpį.
Grandininiai rodikliai -kai kinta lyginimo bazė .
Baziniai rodikliai – kai yra pastovi lyginimo bazė
a) Grandininiam absoliutaus padidėjimo rodikliui apskaičiuoti naudojama :
∆y = y n-y n – 1
b) Baziniam absoliutaus padidėjimo rodikliui:
∆y=y n-y 1
2.Didėjimo tempas (Td ) rodo, kiek kartų padidėjo (sumažėjo) reiškinio lygis šiuo laikotarpiupraėjusio laikotarpi atžvilgiu arba kiek procentų siekia esamasis lygis praėjusio atžvilgiu.

a) Grandininis didėjimo tempas apskaičiuojamas : Td=yn / yi-1
b) Bazinis di

idėjimo tempas apskaičiuojamas : Td=yn /y1
3.Padidėjimo tempas (Tp ) parodo, keliais procentais pasikeičia reiškinio lygis pr nagrinėjamą laikotarpį, apskaičiuojmas pagal formulę:

Tp= Td -1

,arba: Tp=( Td –1)100%

šis rodiklis rodo kiek kartų padidėja reiškinio lygis per nagrinėjamą laikotarpį. Jis gali būti ir teigiamas ir neigiamas.
4.Absoliuti padidėjimo vienu procentu (∆1%) reikšmė :
a) Grandininis apskaičiuojamas: ∆1% = ∆y/Tp*100 = yn-1/100. Šis rodiklis rodo , koks vieno padidėjimo pocento turinys, mūsų atvėju, kiek litų atitinka vienas padidėjimo procentas
a) Bazinis apskaičiuojamas: yn-1/100
· Dinaminės eilutės apskaičiavimai
Lenetelė N.r.3 Pajamų dinaminės eilutės apskaičiavimai
Metai Duomenys Apsoliutus padidėjimas % ∆y Didėjimo tempas %Td Padidėjimo tempas % Tp Apsoliuti padidėjimo1% reikšmė

bazinis grandinini bazinis grandinini bazinis grandinini grandininis
2000 349.4 – – – – – – –
2001 345.5 -3.9 – 3.9 98.88 98.88 -1.68 -1.68 3.494
2002 615.88 266.48 270.38 176.2 178.2 76.2 78.2 3.455

Lentelė N.r.4 Išlaidų maistui dinaminės eilutės apskaičiavimi.
Metai Duomenys Apsoliutus padidėjimas Didėjimo tempas %Td Padidėjimo tempas Tp Apsoliuti padidėjimo1% reikšmė

bazinis grandinini bazinis grandinini bazinis grandinini
2000 128.7 – – – – – – –
2001 124.2 – 4.5 -4.5 96.50 96.5 -3.5 -3.5 1.287
2002 258.43 134.23 138.73 208.1 200.8 108.1 100.8 1.242

Lentelė N.r.4 Išlaidų nemaisto pekėms dinaminės eilutės apskaičiavimai.
Metai Duomenys Apsoliutus padidėjimas % ∆y Didėjimo tempas %Td Padidėjimo tempas % Tp Apsoliuti padidėjimo1% reikšmė

bazinis grandinini bazinis grandinini bazinis grandinini
2000 127.5 – – – – – – –
2001 134.3 6.8 6.8 105.3 105.3 5.3 5.3 1.275
2002 130.17 – 4.13 10.93 96.92 102.1 9.7 2.1 1.343

Lentelė N.r.4 Išlaidų už butą dinaminės eilutės apskaičiavimai.
Metai Duomenys Apsoliutus padidėjimas % ∆y Didėjimo tempas %Td Padidėjimo tempas % Tp Apsoliuti padidėjimo1% reikšmė

bazinis grandinini bazinis grandinini bazinis grandinini
2000 68 – – – – – – –
2001 74.3 6.3 6.3 109.3 109.3 9.3 9.3 0.68
2002 118.24 43.94 37.64 159.1 173.9 59.1 73.9 0.743

Trendas aprašomoji dalis

Trendas – apskaičiuojamas randant tiesinės regresijos lygtį.
Tam, kad apskaičiuotume trendą, mums prirėiks kai kurios formulės:

· S2 (t) = 2 – ;
· S2 (x) = 2 – ;
· rxt= ( – * )/S (x)*S(t);
r – korėliacijos koefecients. 1 (gali buti neigiamas arba teigiamas)
r neigiamas – pagraindinė tėnėncija – mažėja

tėigiamas – pagraindinė tėnėncija – didėja
r 0 – tėnėncija – pastovi

· axt = rxt S(x)/S(t).
Taip pat mums prirėiks kai kūurie jau apskaičiuoti rodiklia:
· – vidurkis

Trėndo apskaičiavimai
1. Apskaičiuojame pajamų už 2000 – 2002 laikotarpį trendą

Lentelė N.r. 5 Pajamos 2000 – 2002 m.
t 1 2 3
x 349.4 345.5 615.88
f 245.14 436.91 628.68

= 2

= 436.92

= 961.35

2= 206919.59

2= 4.66
S (x) =126.57
S (t) =0.66
rtx =1.0
axt =191.77
x – 436.92 = 191.77 (t – 2 )
x = 191.77t + 53.37

Diagrama N.r.5

2. Apskaičiuojame išlaidų už maisto prekes 2000 – 2002 laikotarpio tr

rendą

Lentelė N.r. 6 Išlaidos maistui 2000 – 2002 m.
t 1 2 3
x 128.7 124.2 258.43
f 108.19 170.44 232.69

= 2

= 170.44

= 384.13

2=32925.13

2=4.66
S (x) =62.25
S (t) =0.82
rtx = 0.85
axt =64.53
x – 170.44 = 62.25 (t – 2)
x =62.25t +45.94

Diagrama N.r.6

3. Apskaičiuojame išlaidų už ne maisto prekes 2000 – 2002 laikotarpio trendą

Lentelė N.r. 7 Išlaidos ne maisto prekėms 2000 – 2002 m.
t 1 2 3
x 125.7 134.3 130.17
f 128.04 129.04 132.28

= 2

= 130.16

= 261.6

2=16927.07

2=4.66
S (x) =3.39
S (t) =0.82
rtx = 0.0.51
axt =2.12
x – 130.16 = 2.12 (t – 2)
x = 2.12t+125.92

Diagrama N.r.7

4. Apskaičiuojame išlaidų už butą 2000 – 2002 laikotarpio trendą

Lentelė N.r. 8 Išlaidos už butą 2000 – 2002 m.
t 1 2 3
x 68 74.3 118.24
f 105.32 130.1 154.88

=2

=86.85

= 190.44

2=8041.73

2=4.66
S (x) =22.33
S (t) =0.82
rtx = 0.91
axt =24.78
x – 86.85 = 24.78 (t – 2)
x = 24.78t+37.29

Diagrama N.r.8

Išvados

Mano statistinio tirymo rėzultatai:

1) Daugiausiai pajamų (turint omenį 1– am žmogui) gauna šėimos su 1 asmeniu – 800L.t. Mažiausiai pajamų gauna šėimos su 6 nariais – 216.7 L.t.
2) Daugiausia pinigų maisto prekėms išleidžiama šėimose su išeimos nariumi – 300L.t. Mažiausiai – su 4 nariais – 145.0 L.t.
3) Daugiausia pinigų ne maisto prekėms išleidžiama šėimose su 5 nariais – 200.0 L.t. Mažiausiai – su6 nariais – 0 L.t.
4) Daugiausia pinigų už butą išleidžiama šėimose su 1nariumi – 250.0L.t. Mažiausiai – su 5 nariais – 800 L.t.

· Pajamos už 2002 palyginti su 2000 – padidėjo 266.48 L.t.,

palyginti su 2001 – padidėjo 270.38 L.t.
· Išlaidos maisto prekėms už 2002 m. palyginti su 2000 – padidėjo 129.73L.t., palyginti su 2001 – padidėjo 134.23L.t.
· Išlaidos ne maisto prekėms už 2002 m. palyginti su 2000 – padidėjo 4.47L.t., palyginti su 2001 – sumažėjo 4.53L.t.
· Išlaidos už butą už 2002 m. palyginti su 2000 – padidėjo 50.24 L.t.
palyginti su 2001 – padidėjo 43.94 L.t.

Literaturos sarašas

“Ekonominė statistika” Vlada gaudonavičiutė – Bartosevičienė

Statistikos užrašai.

http:|\ www.std.ltMetodikagyv_fondas.htm

Leave a Comment