“Nacionalinė mokėjimo agentūra” Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros skatinimo politikoje
TURINYS
1. “NACIONALINĖS MOKĖJIMO AGENTŪROS” VEIKLOS STRATEGIJA 4 1.1.“Nacionalinės mokėjimo agentūros” tikslas, uždaviniai ir funkcijos 4 1.2.“Nacionalinės mokėjimo agentūros” nustatytos SAPARD paramos programos prioritetinės kryptys ir jų reikalingumas 52. ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS PROGRAMOS SAPARD PRIEMONĖS 6 2.1.Investicijos pirminei žemės ūkio gamybai 6 2.2.Žemės ūkio produktų perdirbimas 6 2.3. Ūkių ekonominės veiklos įvairinimasir alternatyvių pajamų galimybės kaime 7 2.4. Kaimo infrastruktūra 8 2.5. Žmogiškųjų resursų plėtra, mokymai 83.“NACIONALINĖS MOKĖJIMO AGENTŪROS” PARTNERIS, SKATINANTIS ŽEMĖS ŪKĮ,IR JO FUNKCIJŲ ĮVERTINIMAS 9 3.1.UAB “Lietuvos žemės ūkio paskolų garantijų fondas” 9IŠVADOS 10LITERATŪROS SĄRAŠAS 11PRIEDAI 12
ĮVADAS
Siekiant užtikrinti Specialiosios kaimo rėmimo programos bei Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos (SAPARD) efektyvų įgyvendinimą, 1999 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1266 buvo įsteigta Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Agentūros nuostatai buvo patvirtinti Žemės ūkio ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 447. Agentūra dalyvauja atrenkant ir įvertinant projektus, kurie finansuojami iš SAPARD paramos bei Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų ir yra atsakinga institucija už programų administravimą.
2001 m. lapkričio 26 d. Europos Komisija priėmė sprendimą, suteikiantį teisę Nacionalinei mokėjimo agentūrai savarankiškai administruoti SAPARD paramos lėšas. Taigi agentūra gyvuoja tik keli metai, todėl analizuoti ir vertinti jos veiklą yra labai sudėtinga, juolab kad.ji yra tik pradinėje vystymosi stadijoje.
Šiame darbe apžvelgsime Nacionalinės mokėjimo agentūros siūlomas SAPARD paramos prioritetines kryptis, įvertinsime jų reikalingumą. Taip pat, išanalizuosime sunkumus kylančius įgyvendinant žemės ūkio ir kaimo plėtros programų finansines priemones. Žemės ūkio skatinimo veiklą vykdo ne viena institucija, todėl panagrinėsime Nacionalinės mokėjimo agentūros sąveiką su kitomis organizacijomis, šios sąveikos evoliuciją.
1. “NACIONALINĖS MOKĖJIMO AGENTŪROS” VEIKLOS STRATEGIJA
Nacionalinės mokėjimo agentūros strategija buvo sukurta remiantis nacionaliniu žemės ūkio plėtros planu atsižvelgiant į šiuos principus:· kaimo gyventojai su savo patirtimi, galimybe dirbti, vertybėmis ir kultūra yra svarbi nacionalinė vertybė. Turi būti užtikrinta, kad kaimo bendruomenės ir esama kaimo ir miesto gyventojų pusiausvyra bus išlaikyta;· natūrali gamta ir sukauptas paveldas kaime yra labai svarbūs ekologiniu, švietimo ir ekonominiu požiūriu. Turi būti neribojamos galimybės ateities kartoms džiaugtis šiomis vertybėmis;· Plėtra turi būti nukreipta taip, kad ir kaimo vietovių gyventojai turėtų tinkamas galimybes pasinaudoti miestuose didėjančio užimtumo galimybėmis ir miestų paslaugomis.1.1. “NACIONALINĖS MOKĖJIMO AGENTŪROS” TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
Agentūros veiklos tikslas – pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos priemones.Pagrindiniai Nacionalinės mokėjimo agentūros uždaviniai : · skatinti šalies žemės ūkio ir kaimo plėtrą, vykdant valstybės paramos ir ES stojimo paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai programos (SAPARD) lėšų administravimą ir užtikrinant jų naudojimo kontrolę;· pagal kompetenciją įgyvendinti Nacionalinę kaimo plėtros programą 2000-2006 metams Europos Sąjungos struktūrinių SAPARD programos lėšų panaudojimui; · pagal kompetenciją vykdyti kitas Lietuvos žemės ir maisto ūkio sektoriaus valstybės paramos priemones.Vykdydama jai pavestus uždavinius, Nacionalinė mokėjimo agentūra atlieka šias pagrindines funkcijas: · administruoja SAPARD programos ir valstybės paramos investicijų programoms vykdyti skirtas lėšas ir kontroliuoja tikslinį jų panaudojimą; · administruoja lėšas, skirtas valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai priemonėms vykdyti ir kontroliuoja tikslinį jų panaudojimą; · kaupia ir sistemina informaciją, kurios reikia valstybės paramos ir SAPARD programos priemonėms įgyvendinti;
· teikia išsamią informaciją paramos gavėjams apie valstybės paramos ir ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai priemones, jų įgyvendinimo ir panaudojimo galimybes bei tvarką; · konsultuoja įmones, įstaigas, organizacijas, ūkininkus bei piliečius savo kompetencijos klausimais. 1.2.“NACIONALINĖS MOKĖJIMO AGENTŪROS” NUSTATYTOS SAPARD PARAMOS PROGRAMOS PRIORITETINĖS KRYPTYS IR JŲ REIKALINGUMAS.SAPARD parama yra skirta žemės ūkio ir kaimo plėtros ilgalaikėms ir prioritetinėms sritims prieš įstojant į Europos Sąjungą. Ši parama yra suderinta su Stojimo Partnerystės programoje nurodytomis sąlygomis. Prioritetinės sritys buvo atrinktos atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos žemės ūkis užima svarbią vietą kaimo ir visos šalies ekonominiame ir socialiniame gyvenime (šiuo metu sektorius gamina daugiau nei 10 % viso BVP, jame dirba daugiau kaip 21 % visų dirbančiųjų). Tačiau Lietuvos žemės ūkis, kurio vienas iš pagrindinių tikslų yra skatinti ekonomiką ir užimtumą, o taip pat užtikrinti tinkamas ir stabilias kaimo gyventojų pajamas, turi gerinti konkurencingumą ir didinti produktyvumą, gamybos efektyvumą ir produktų kokybę.Stipriųjų ir silpnųjų pusių, galimybių ir pavojų žemės ūkio bei kaimo atžvilgiu Nacionalinės mokėjimo agentūros analizė parodė, kad norint įgyvendinti bendruosius kaimo plėtros tikslus ir išspręsti konkrečius uždavinius, reikia aktyvinti veiksmų šių prioritetinių sričių veiklą:· žemės ūkio gamybos;· žemės ūkio produktų perdirbimo;· ūkių ekonominės veiklos įvertinimo, alternatyvių pajamų ir užimtumo galimybių kaime;· kaimo infrastruktūros, miškininkystės, aplinkosaugos;· žmogiškųjų resursų plėtros;· techninės paramos.
2. ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS PROGRAMOS SAPARD PRIEMONĖS2.1. Investicijos pirminei žemės ūkio gamybai.
Šiame sektoriuje turi būti pašalinti pagrindiniai trūkumai – žemas našumo lygis, fragmentinė gamyba, prasta produktų kokybė.Norint pagerinti žemės ūkio konkurencingumą, reikia atlikti konkrečius strateginius veiksmus šioje prioritetinėje srityje:
· pradėti konkurentabilų verslą, modernizuojant ūkius; · kurti specializuotus ūkius, atitinkančius ES reikalavimus;· teikti paramą jauniems ūkininkams;· gerinti gyvulių ir augalų veisles; · įdiegti kokybės ir higienos standartus;· orientuoti žemės ūkio produkcijos gamybą į tokius produktus, kurių paklausa didėja.Šie konkretūs sprendimo būdai yra nukreipti šeimyninių ūkių tinklui sukurti, kurį sudarys apytiksliai 100 000 ūkių. Jų vidutinis dydis bus 15 hektarų (2006 metais). Pagrindiniai tikslai yra konkurencingų žemės ūkio įmonių, auginančių maistinius grūdus, linus, cukrinius runkelius, aliejines kultūras, vaisius ir daržoves, gaminančių pieną ir mėsą, plėtra. Šiems uždaviniams įgyvendinti ir ūkininkavimo konkurentabilumui pasiekti reikalingos didelės kapitalo investicijos. Todėl yra planuojama skirti beveik pusę visų valstybinių lėšų investicijoms į žemės ūkio gamybą subsidijuoti (žiūrėti priedą).2.2. Žemės ūkio produktų perdirbimasŽemės ūkio produktų perdirbimas yra labai svarbus tiek visai Lietuvos pramonei, tiek ir kaimui. Iš vienos pusės, šis pramonės sektorius pagamina apie vieną trečdalį visos bendros pramonės produkcijos.Iš kitos pusės, žemės ūkio sektorius labai priklauso nuo perdirbamosios pramonės, kadangi perdirbimo įmonės paprastai perdirba vietinę žemės ūkio produkciją.Perdirbimo pramonės veikla irgi yra fragmentiška. Jai būdinga pertekliniai pajėgumai ir toks našumas, kuris neleidžia sėkmingai konkuruoti. Siekiant sukurti konkurentabilią maisto pramonę svarbu:· kurti sektorių;· aukštesnės pridedamosios vertės produktus;· įdiegti ir laikytis higienos, maisto saugumo ir kokybės standartų; · įdiegti tausojančias aplinką technologijas;· gerinti našumo;· gerinti kokybę, veterinarijos ir augalų apsaugos kontrolę.Pagrindinis šios prioritetinės srities tikslas yra formuoti maisto perdirbimo pramonę taip, kad ji atitiktų ES higienos, maisto saugumo, sveikatos apsaugos, kokybės ir aplinkos apsaugos reikalavimus ir galėtų sėkmingai konkuruoti tiek vidaus, tiek ir užsienio rinkose. Nacionalinei mokėjimo agentūrai konsultuojant, bendradarbiaujant ir administruojant prognozuojama pasinaudoti šiai prioritetinei sričiai skirta pagalba ir iki 2006 metų sukurti:
· 170 mėsos perdirbimo įmonių (iš jų skerdimo, pjaustymo, paukštienos ir mėsos ruošinių) atitinkančių ES reikalavimus ir pagaminančių apytiksliai 21 tūkstantį tonų mėsos;· sukurti gyvulių atliekų perdirbimo sistemą, pastatyti gyvulių atliekų perdirbimo į pašarus gamyklą, atitinkančią ES reikalavimus;· 35 pieno perdirbimo įmones, atitinkančias ES reikalavimus ir perdirbančias 2.1 milijono žalio pieno;· 35 žuvies perdirbimo įmones, atitinkančias ES reikalavimus .2.3. Ūkių ekonominės veiklos įvairinimas, alternatyvių pajamų ir užimtumo galimybės kaimeKad būtų papildomų pajamų ir atsirastų naujos užimtumo galimybės, SAPARD parems pradedančiuosius ir plėtojančius naują verslą, o taip pat skatins alternatyvias ūkines įmones, gaminančias neperteklinę produkciją.Kuriant naujas darbo vietas ir papildomų ūkių pajamų galimybes, teikiama parama alternatyvaus ūkininkavimo įmonėms, užsiimančioms neperteklinių produktų kūrimu, pvz., vidaus vandenų žuvininkystei.Kaimo turizmas yra potencialus papildomų pajamų ir geras naujų darbo vietų kaime sukūrimo šaltinis. Be ūkių veiklos įvairinimo, kaimo vietovėse būtina plėtoti sektorius, nesusijusius su ūkininkavimu ir skatinti kaimo gyventojus imtis naujų veiklos rūšių. Yra teikiama parama mažų įmonių, amatų įmonių, vietinių paslaugų ir eksploatacijos įmonių plėtrai, taip pat vietinių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų prekybai. Šiais veiksmais siekiama kuo labiau sumažinti kaimo gyventojų priklausomybę nuo žemės ūkio gamybos sektoriaus ir sukurti naujų darbo vietų. Ūkių ekonominei veiklai įvairinti reikalingos kapitalo investicijos ir žmogiškųjų resursų plėtra. Tai leidžia kurti naujas darbo vietas ir ūkininkams gauti papildomų pajamų.
2.4. Kaimo infrastruktūra Kaimo infrastruktūra smarkiai skiriasi nuo miesto infrastruktūros. Šis atsilikimas – didžiulis trūkumas. Kaimo žmonių gyvenimo sąlygos nėra tolygios miestiečių gyvenimo sąlygoms, o prasta fizinė infrastruktūra kaime yra gamtos teršimo priežastis. Siekiant gerinti darbo ir gyvenimo sąlygas kaime, SAPARD parama bus skirta techninei infrastruktūrai tobulinti. Pirmenybė bus teikiama veiklai, įtraukiančiai kaimo bendruomenę į kaimo turizmo verslą. Konkretūs strateginiai veiksmai šioje srityje yra tokie:
· gerinti komunikacijas ir inžinerinę įrangą kaimo vietovėse (pvz., kelių ir elektros linijų įrengimas);· gerinti vandentvarkos sistemas (drenažo atnaujinimas, vandens tiekimo ir nuotekų sistemos, artezinių šulinių įrengimas).2.5. Žmogiškųjų resursų plėtra, mokymaiŽmogiškųjų resursų plėtra yra pagrindinis teigiamas veiksnys, keičiantis kaimui. Ūkininkams ir kaimo bendruomenėms reikia paramos, pradedant verslą ar įvairinant ūkių veiklą. Tokia veikla – tai galimybė kurti naujas darbo vietas ir papildomai užsidirbti. Specifinės žmogiškųjų resursų plėtros tikslas – teikti strategines žinias ir techninę informaciją, būtiną pereinamuoju (nuo kainų palaikymo į rinkos reguliuojamą ekonomiką) laikotarpiu, ir tokią informaciją, kuri reikalinga norint laikytis higienos, aplinkos apsaugos ir gyvulių laikymo reikalavimų.3. “NACIONALINĖS MOKĖJIMO AGENTŪROS” PARTNERIS, SKATINANTIS ŽEMĖS ŪKĮ,IR JO FUNKCIJŲ ĮVERTINIMAS.
3. UAB “LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO PASKOLŲ GARANTIJŲ FONDAS”
Remdamiesi Vokietijos ir kitų Vakarų Europos valstybių praktika skatinant žemės ūkio plėtrą, Lietuvoje buvo įkurtas žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Fondo paskirtis – dalintis žemės ūkio paskolų rizikos dalimi su bankais, užtikrinant žemės ūkio sektoriaus plėtrą. Taigi, Fondo tikslas – skatinti ekonominę žemės ūkio plėtrą, sudarant galimybę visiems ūkio subjektams, neturintiems pakankamai įkeičiamo turto, gauti banko paskolą ir įsitvirtinti rinkoje kaip žemės ūkio subjektams teikiamų paskolų garantijų institucija.Žemės ūkio paskolų garantijų fondas bendradarbiaudamas su Nacionaline mokėjimo agentūra teikia garantijas bankams:· už žemės ūkio subjektams, ūkio subjektams, užsiimantiems alternatyvia žemės ūkiui veikla, ir įmonėms, kurios superka ir perdirba ar realizuoja žemės ūkio produkciją bei teikia žemės ūkio gamybos paslaugas, teikiamas ilgalaikes paskolas;· už žemės ūkio subjektams ir ūkio subjektams, užsiimantiems alternatyvia žemės ūkiui veikla, teikiamas vidutinės trukmės paskolas žaliavoms, medžiagoms, prekėms įsigyti, paslaugoms apmokėti;· už įmonėms, kurios superka ir perdirba ar realizuoja žemės ūkio produkciją, teikiamas vidutinės trukmės paskolas žemės ūkio produkcijai supirkti;
Garantijos teikiamos tik paskoloms, kurios skirtos finansiniu požiūriu komerciškai pagrįstiems ir kredituotiniems projektams finansuoti. Norintys pasinaudoti SAPARD parama, bet neturintys nuosavų lėšų investicijoms, gali imti banko kreditą, o Fondas už jį garantuos. Žemės ūkio paskolų garantijų fondui 2002 metams nustatytas 30 mln. litų įsipareigojimams pagal SAPARD programą. Fondas bankams garantuoja neatgautos paskolos dalies grąžinimą už visų klientų imamas paskolas – iki 70 proc. Fondo garantinių įsipareigojimų pagal garantijos sutartis įvykdymą garantuoja valstybė. Fondas, vykdydamas savo veiklą, iš paskolų gavėjų mokamo garantinio užmokesčio pats kaupia lėšas garantiniams įsipareigojimams ir šiomis lėšomis vykdo įsipareigojimus bankams. Fondui neįvykdžius numatytų įsipareigojimų pagal garantijos sutartis arba įvykdžius ne visus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos skolos įstatymu, juos pagal Fondo pasirašytas su banku garantijų sutartis įvykdo Valstybė.IŠVADOS
Nacionalinė mokėjimo agentūra turi suformuluotą veiklos strategiją, tikslus ir funkcijas ir turi vaidinti svarbų vaidmenį įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio plėtros programą, vykdant žemės ūkio pasiruošimą stojimui į ES (SAPARD parama). Tačiau pagrindinė problema pačių žemės ūkio subjektų nesugebėjimas tinkamai pasirinkti prioritetines žemės ūkio kryptis, teisinių, finansinių, administravimo žinių stoka, nesugebėjimas paruošti tinkamų projektų finansavimui gauti. Švietėjiška veikla, informacijos apie galimą finansinę paramą teikimas, netgi ir finansavimo suteikimas yra nepakankamos sąlygos žemės ūkio plėtrai. Reikalingos žemesnio lygio (žemės ūkio skyrių lygio – žiūrėkite priedą) žemės ūkio plėtros kiekviename regione ruošimo , administravimo tarnybos, ruošiančios, kontroliuojančios ir siūlančios kaimo gyventojams projektus, atitinkančius kiekvieną regioną, ir pasidalinančius su žemės ūkio subjektais komercinę riziką nesėkmės arba sėkmės atveju.
SAPARD programos siūlomos priemonės atrodo tik kaip lozungai, planai, kurie egzistuoja popieriuje, nes net investuojant dideles lėšas, visiškai neaišku kaip iki 2006m susikurs 100 000 šeimyninių, 15 ha dydžio ūkių, kai ūkiai labai smulkūs –3ha arba labai stambūs, daugiau nei 100 ha, kai savininkams negrąžinta žemė, neatsiskaityta už žemę perduotą valstybei. Vėlgi reikalingi iniciatoriai žemesniajame lygyje, kurie būtų šių priemonių platintojai, pritaikytojai realioms regiono sąlygoms. Skirtingose Lietuvos vietose gali būti stambūs ūkiai, kooperatinai ūkiai, kitur šeimyniniai ūkiai. Nacionalinė mokėjimo agentūra įgyvendindama Nacionalinės žemės ūkio programą turi tapti iniciatoriumi regioninių projektų kūrimui, jų finansavimui ir siūlymui žemės ūkio subjektams. Tik tokiu būdu gali būti realizuotos SAPARD priemonės. Naivu galvoti, kad žemės ūkio subjektas atsisakys tradicinės veiklos ir pats sugalvos naują. Valstybės veikla turi būti nukreipta naujų veiklų kaime inicijavimui, gal būt pradžioje kaip valstybinės įmonės arba įmonės su valstybiniu ir privačiu kapitalu, o tik pradėjus sėkmingai veikti parduoti vietos gyventojams- ypač kalbant apie žemės ūkio perdirbimo įmonių, netradicinių verslų įmonių kūrimą.
Nacionalinės mokėjimo agentūros strategijoje ir tiksluose propoguojamos netradiciškos Lietuvos kaimui veiklos sritys. Jos naujos taigi finansiškai rizikingos, nors ateityje gali būti labai sėkmingos. Nacionalinė mokėjimo agentūra turi imtis iniciatyvos ir tiesioginės pagalbos (žemesniajame lygyje) skatinti regioniniams specifinių projektų kūrimą, jų siūlymą žemės ūkio subjektams su galima pagal iš SAPARD paramos.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.1266 dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros steigimo, Vilnius 1999 m. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai, Vilnius, 1999 m.Nacionalinė žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 metams Programa, Vilnius 1999m Patarimai ūkininkams SAPARD paramai gauti, Vilnius, 2002 m., Nacionalinė mokėjimo agentūra Nacionalinės mokėjimo agentūros internetinis puslapis (www.nma.lt) UAB “Lietuvos žemės ūkio paskolų garantijų fondas” internetinis puslapis (www.garfondas.lt)
PRIEDAINacionalinių ir ES paramos programų AdministravimasSAPARD parama 2000-2006 metais, mln. eurų Visos kompensuotinosIšlaidos Viešoji parama Priemonės Iš viso pagal SAPARD ES indėlis LR biudžeto lėšos Privatus indėlis1 priemonė: Investicijos pirminei žemės ūkio gamybai 276.3 129.9 97.4 32.5 146.42 priemonė: Žemės ūkio ir žuvų produktų perdirbimo ir rinkodaros tobulinimas 129.4 58.2 43.7 14.6 71.23 priemonė: Ekonominės veiklos plėtra ir alternatyvių pajamų skatinimas 45.5 22.7 17.1 5.7 22.74 priemonė: Kaimo infrastruktūros tobulinimas 52.5 43.0 32.3 10.7 9.45 priemonė: Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku ir miškų infrastruktūros gerinimas 20.5 10.2 7.7 2.6 10.26 priemonė: Ekologiniai žemės ūkio ūkininkavimo būdai 2.8 2.8 2.1 0.7 ,07 priemonė: Profesinis mokymas 5.0 5.0 3.72 1.24 00,08 priemonė: Techninė parama, informavimas ir viešumas 5.7 5.7 4.2 1.4 00,0Iš viso 537.6 277.6 208.2 69.4 260.0