Muitų politika ir muitai Lietuvoje

TURINYS

Įvadas 31.Tarptautinės prekybos ribojimo tikslai ir priežastys 42. Muitų rūšys ir klasifikacija 43. Muitų esmė ir funkcijos 64. Muito tarifo nustatymas 75. Muitų įtaka vartotojams, kainai ir gamybos apimčiai 106. Lietuvos muitų sistema įstojus į Europos Sąjungą 117.Užsienio prekybos pokyčiai Lietuvai tapus ES nare.Statistika 148.Lietuvos muitinė 209. Muitinės pažeidimai (kontrabanda, korupcija) 25Išvados 34Literatūra 35Priedai 36ĮvadasMuitas – mokestis (piniginė prievolė valstybei), kurį reikia sumokėti dėl to, kad prekės yra importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba iš jos eksportuojamos.Prekė – visoks kilnojamasis turtas, galintis būti užsienio prekybos objektu.Importo muitas – muitas, renkamas (sumokamas) už prekes, importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.Eksporto muitas – muitas, renkamas (sumokamas) už prekes, eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos.Muito norma – parametras, naudojamas muito dydžiui apskaičiuoti.Muitų tarifas – susistemintas bendrųjų muitų, kurie taikomi importuojamoms į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją bei eksportuojamoms iš jos prekėms, normų rinkinys.Prekių mainai naudingi visoms besivystančioms šalims, kitaip jie laisva valia nevyktų. Mažoms šalims užsienio prekyba yra vienintelis būdas ekonomiškai neatsilikti nuo didžiųjų, o dažniausiai – tiesiog būdas garantuoti savo egzistavimą. Nors tarptautinė naudinga šalims, pasaulis išbandė įvairiausius būdus, kaip ją riboti. Bet gerų ribojimo būdų neatrado, nes jų paprasčiausiai nėra. Bet koks prekybos apribojimas galiausiai virsta žala visuomenei. Dabar tarptautinė prekyba laisvesnė negu bet kada, kadangi pasaulis išmoko laisvosios prekybos pamoką, o kai kurios postkomunistinės šalys, tarp jų ir Lietuva, dar tik pradeda savo kailiu pajusti, ar tikrai užsienio prekybą riboti žalinga.Dauguma mokslininkų ir ekonomistų pritaria tarptautinės prekybos liberalizavimui, muitų ir kitų prekybos barjerų panaikinimui. Ši pozicija remiasi ekonomine analize, įrodančia laisvosios prekybos naudą ne tik kiekvienai valstybei, bet ir visam pasauliniam ūkiui. Tačiau pateikiama nemažai svarių argumentų, teisinančių prekybinių apribojimų įvedimą ir rodančių jų blogą įtaką atskiros visuomenės grupės ar valstybės požiūriu.Šiame darbe nagrinėsiu muitus – labiausiai naudojamą prekybos politikos priemonę, ir jos įtaką valstybės ekonomikai bei eiliniams vartotojams. Muitai yra valstybės suformuota netiesioginių mokesčių sistema, kuria siekiama apsaugoti nacionalinius gamintojus nuo užsienio prekių konkurencijos, reguliuoti atskirų prekių paklausą ir pasiūlą, saugoti šaliai svarbius gamtinius išteklius, spręsti gamtosaugos problemas, papildyti valstybės biudžeto pajamas ir įgyvendinti kitokius protekcionistinės ir merkantilistinės politikos uždavinius. Paprastai muitų politika būdinga silpnai išsivysčiusioms šalims, nors muitai nėra pati efektyviausia tarptautinės ekonomikos reguliavimo priemonė. Pripažįstant laisvosios prekybos naudą, tiek atskirai šaliai, tiek atskirai pasauliniam ūkiui, ekonomiškai silpnesnės šalys ne visada gali naudotis kitais ekonominių ryšių reguliavimo būdais.1. Tarptautinės prekybos ribojimo tikslai ir priežastysPrekybiniai apribojimai visada naudingi konkuruojančių su importu prekių gamintojams. Jei prekės gaminamos šalies viduje, gamybos kaštai dideli, ji negali konkuruoti su importuojamomis prekėmis, tai gamyba ir užimtumas šioje šakoje mažės. Šis neigiamas užsienio prekybos poveikis koncentruojasi viename ar keliuose vidaus sektoriuose, kai tuo tarpu užsienio prekybos nauda – galimybė pigiau vartotojams nupirkti importuojamą prekę, nei ją parduoda vidaus gamintojai, pasiskirsčiusi tarp daugelio ekonomikos objektų. Todėl neigiamas pasekmes patiriančio sektoriaus darbuotojai turi žymiai didesnius stimulus ir galimybes siekti, kad sektorius būtų kuo daugiau apsaugotas nuo pigesnių užsienio prekių konkurencijos Vyriausybės lygiu priimant tokius sprendimus dažnai neatsižvelgiama į tai, kad per ilgą laikotarpį tokia apsauga kenkia vidaus gamybai, nes susilpnina kaštų mažinimo ir kokybės gerinimo stimulus. Be to neatsižvelgiama į vartotojų interesus.Šalies pramonės apsauga grindžiama tuo, kad dalis pramonės šakų turi pranašumą, kuriam įgyvendinti reikia laiko. Todėl būtina sukurti palankias sąlygas, kol pramonės šaka sutvirtės ir galės konkuruoti su užsienio produkcija. Jaunos šakos gynimo argumentą panaudojo F. Listas dar XIX amžiuje . Šiuo metu šis argumentas išryškėja vykdant prekybos politiką, kai valstybė remia tam tikros šakos produkcijos eksportą, padėdama tos šalies gamintojams įsitvirtinti užsienio rinkose, arba padeda plėtoti naują pramonės šaką. Pastaraisiais atvejais reikėtų palyginti dabartinius nuostolius su būsimais privalumais. Netgi jeigu prekės importuojamos už normalią (nedempinginę) kainą, jaunai pramonei reikės įveikti nemažai sunkumų skverbiantis į rinką. Tarptautinis patyrimas šioje srityje rodo, kad įvesti muitai paprastai išlieka, o ginama pramonės šaka netampa pajėgi konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Paskutinius 40 metų vykdoma potencialių eksporto sektorių gynimo politika Lotynų Amerikoje dažniausiai nuvylė, kai tuo tarpu ryški Azijos valstybių užsienio orientacija pasižymėjo aukštais ekonomikos augimo tempai.Autarkijos argumentas naudojamas teigiant, kad šalis turi apsaugoti tas importo pakaitalus gaminančias šakas, kurios gamina ir naudoja ribotus gamtos išteklius (pvz. žemės ūkis, anglies pramonė). Šiuo atveju mėginama išvengti aprūpinimo rizikos, palaikant pakankamą vidaus gamybinių pajėgumų lygį.Optimalaus tarifo argumentas naudojamas tada, kai šalies rinka yra tokio dydžio, kad ji gali daryti įtaką pasaulinių kainų lygiui. Tuomet galima parinkti tokį muitų tarifą, kuris būtų naudingiausias šaliai. Nustačius optimalų tarifą, šalis gautų didžiausias pajamas ir apsaugotų savo pramonę.(McGrath,1999)2. Muitų rūšys ir klasifikacija1) Specialieji muitai taikytini kaip atsakomoji priemonė prieš diskriminacinius kitų valstybių ar jų grupių veiksmus Lietuvos Respublikos atžvilgiu. Specialiųjų muitų normas ir mokėjimo sąlygas nustato įstatymai;2) Antidempinginiai – taikytini, kai į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamos prekės, kurių eksporto kainos mažesnės už panašių prekių kainas, mokamas įprastomis verslo sąlygomis eksportuojančios valstybės rinkoje, ir dėl to atsiranda materialinė žala Lietuvos vietinei pramonei, tokios žalos vietinei pramonei grėsmė arba reali kliūtis kurti vietinę pramonę. Antidempingo muitų įvedimą ir taikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymas;3) Kompensaciniai muitai taikomi, kai į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamos prekės, kurių gamybai arba eksportui tiesiogiai ar netiesiogiai buvo naudojama užsienio valstybės subsidija, jeigu jas importuojant gali būti padaryta žalos Lietuvos Respublikos interesams. Kompensacinis muitas neturi viršyti nustatyto subsidijų dydžio. Kompensaciniai muitai gali būti įvedami priėmus šių muitų įvedimą ir taikymą reglamentuojantį įstatymą;4) Fiskaliniai muitai yra tie, kurių tikslas yra apmokestinti prekes, siekiant padidinti valstybės biudžeto pajamas.5) Protekciniai (apsaugos) – taikytini, kai į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamos prekės ir dėl to vietiniai gamintojai patiria juos žlugdančią užsienio įmonių konkurenciją. Protekciniai (apsaugos) muitai gali būti įvedami priėmus šių muitų įvedimą ir taikymą reglamentuojantį įstatymą.6) Statistiniai muitai taikomi prekybos apyvartai apskaičiuoti.7) Retorsiniai – taikytini apmokestinant prekes tų šalių, kurios labai padidina muitus savoms prekėms.8) Išlyginamieji – muitai, kurie taikomi, kai prekės apmokestinamos, norint išlyginti importinių ir nacionalinės gamybos prekių kainas.9) Preferenciniai – kai norima sumažinti muitą prekei, įvežamai iš atskirų šalių.Pagal muitų taikymo pobūdį muitai gali būti:1) nuolatiniai – mokami už importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ar eksportuojamas iš jos prekes, laikantis nuo metų laikotarpio nepriklausančios muito normos;2) sezoniniai – mokami už prekes, tam tikrą metų laikotarpį importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ar eksportuojamas iš jos.Sezoniniai gali būti tik bendrieji ir specialieji muitai. Bendrieji – taikomi siekiant reguliuoti Lietuvos Respublikos užsienio prekybą ir gauti pajamų į valstybės biudžetą.Importuojamoms ar eksportuojamoms prekėms vienu metu gali būti taikomi kelių aukščiau paminėtų rūšių muitai. Kiekvienas iš šių muitų apskaičiuojamas neatsižvelgiant į kitus, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.(McGrath,1999)3. Muitų esmė ir funkcijos

Pasaulinėje praktikoje šalies muitų sistema įforminama dviem savarankiškais įstatymų blokais:Įstatymais, reguliuojančiais prekių ir kitų gėrybių, kurios vežamos per valstybinę sieną, apmuitinimo metodologiją, juridinių ir fizinių asmenų veiksmus ir kitus su muitų politika susijusius aspektus.Įstatymais, reglamentuojančiais muitinių tarnybų darbą, jų teises, pareigas, muitinės procedūras, kontrolės tvarką, organizavimą ir kitus su šia veikla susijusius klausimus.(Vilkas,1993)Užsienio prekybą sudaro prekių išvežimas iš šalies ir įvežimas į šalį, todėl bendrą muitų sistemą sudaro trys dalys:Importo (įvežamų į šalį prekių) muitaiEksporto (išvežamų iš šalies prekių) muitaiTranzitiniai (pervežamų per šalį muitai)Importo muitų sistema – tai atitinkamai sugrupuotas sąrašas prekių, kurios apmokestinamos nustatyto dydžio mokesčiais, įvežant jas per valstybinę sieną. Tai pagrindinė tarptautinės prekybos reguliavimo dalis, nes jos pagalba įgyvendinami muitų politikos tikslai.Eksporto muitų sistema – tai sąrašas prekių, kurių išvežimu į užsienį valstybė nesuinteresuota, tačiau draudimo netaiko. Dažniausiai naudojama siekiant apriboti šalies gamtinių išteklių išvežimą arba šalyje jaučiant kokių nors prekių stygių. Atskirais atvejais eksporto muitai duoda galimybę padidinti eksportuojamos produkcijos kainą kitų šalių vartotojų sąskaita ir, nedidinant eksporto apimčių, papildyti valstybės biudžeto pajamas. Tačiau tada reikia turėti labai tvirtas tos prekės pozicijas pasaulinėje rinkoje.Tranzito muitų sistema- tai mokestis už gabenamas per šalies teritoriją prekes į kitas šalis. Viena vertus, tai valstybės biudžeto pajamų papildymo įrankis, o kita vertus, nepageidaujamų prekių srautų per šalį ribojimas, siekiant nepabloginti ekologinės situacijos ar sprendžiant kai kuriuos užsienio protekcionistinius politikos uždavinius.Tiek visa muitų sistema, tiek jos sudedamosios dalys – muitų funkcijos, struktūra, tarifai, apmuitinamų prekių sąrašai – paprastai yra tarptautinių derybų objektas. Muitų įvedimas dažnai sukelia negatyvią užsienio prekybos partnerių reakciją, nes muitai nenaudingi vartotojams, beveik visuomet blogina gyvenimo lygį ir partnerių šalyse, ir muitą įvedusios šalie, neskatina laisvosios konkurencijos. Jei šalies ekonomikoje esama vidinių neišsprendžiamų problemų, neleidžiančių panaudoti visų kitų užsienio prekybos reguliavimo būdų, kaip subsidijų, laisvosios prekybos sutarčių, slenkstinių kainų ir kitų, muitų įvedimas šaliai yra naudingesnis nei ekonominis pasyvu- mas. Tačiau dėl to reikia derėtis su užsienio šalimis, jei norima išvengti uždaros ekonomikos žalos.Svarbiausias muitų sistemos elementas yra muitų tarifas. Pagrindinės jo funkcijos yra tokios:1. Užsienio prekybos protekcionizmo priemonė, sauganti nacionalines ūkio šakas ar atskiras prekes nuo užsienio partnerių konkurencijos. Įvežamų į šalį prekių muitai didina importinių prekių kainą, ir nacionaliniai gamintojai įgauna pranašumą, nes vidaus rinkoje savo gamybos prekes gali parduoti pigiau.2. Skatina nacionalinę gamybą ir eksportą, darydami įtaką prekių vidaus kainoms. Importinių prekių pabrangimas didina vidaus kainų lygį ir nacionalinių gamintojų pelną bei jų konkurencinį pajėgumą užsienio šalių rinkose. Tačiau ši politika slepia nemažai pavojų, nes šalies gamintojai įpranta dirbti šiltnamio sąlygomis. Vėliau jų produkcija gali techniškai atsilikti ir vėliau tapti nekonkurentiška.3. Priemonė užsienio prekybinėms nuolaidoms gauti. Gali būti net politinės nuolaidos. Derybose atitinkamoms prekių grupėms siūloma abipusiškai sumažinti muitų mokesčių lygį ir apskritai jų atsisakyti, siūloma jungtis į prekybines, ekonomines ar net politines sąjungas.4. Muitų tarifai naudojami eksporto plėtrai didinti, kada vienašališkai atsisakoma nuo įvežamųjų tarifų produkcijai, kuri šalyje ir toliau perdirbama, o gautieji gatavi gaminiai eksportuojami į užsienį.5. Muitų tarifai padeda valstybinei kontrolei sekti įvežamas į šalį prekes, yra svarbi informacijos… priemonė sprendimams dėl užsienio politikos, tarpvalstybinių sutarčių, jungimosi į sąjungas ar nesijungimo sprendimams priimti.Galiausiai valstybė, naudodama prekių ir kitų gėrybių apmuitinimą, sprendžia fiskalines ir užsienio prekybos balanso problemas. Idealiausia, kai tam tikro periodo importo apimtis lygi eksporto apimčiai. (McGrath,1999)4. Muito tarifo nustatymasKadangi muito tarifo pagrindinis nustatymo tikslas – visiškai eliminuoti skirtumą tarp importuojamų ir nacionalinių gamintojų analogiškų prekių kainų lygių, tai labai didelę reikšmę turi muitų mokesčių apskaičiavimas. Pagal apskaičiavimo būdą skiriami du pagrindiniai muitų tarifų dydžiai:1. Specifinė (kiekybinė) muito norma nurodoma kaip pinigų suma, tenkanti prekės natūriniam matavimo vienetui, įvertinant kitas su šiuo vienetu susijusias prekės fizines charakteristikas arba jų neįvertinant. Trumpai tariant, tai muitų mokestis, atsižvelgiant į vežamų prekių kiekį, svorį, tūrį. Jei tarsime, kad importuojamo gaminio užsienio partnerio nustatyta kaina yra PI, vidaus kaina Pv, tai muito dydis bus:Tv=Pv–PI (1)Šių kainų skirtumas arba muito tarifo dydis parodo, kokia dalimi muitas gina savo gamybos produkciją. Tačiau įrodytas apskaičiavimas turi nemažą trūkumą – kai kurioms produkcijos rūšims (pavyzdžiui, technologinėms linijoms, sudėtingoms mašinoms ir jų sistemoms ir panašiai) sunku pritaikyti mato vienetą. Be to, kadangi specifinio muito matas tiesiogiai susijęs su kainomis, o pastarąsias veikia infliacija, tai šiuo būdu apskaičiuoto muito vertė santykinai mažėja, tampa mažiau reikšminga ir tenka rengti derybas, peržiūrėti specifinio muito tarifą. Todėl labiau paplitęs yra antrasis muitų tarifų dydis – vertybinis muitas.2. Vertybinė (advaliorinė) muito norma nurodoma procentais nuo prekės muitinės vertės. Jei importuoto gaminio kaina PI, vidaus kaina Pv, tai muito dydis bus:tv=Pv/PI – 1 (2)Vertybinio muito apskaičiavimas yra paprastesnis ir objektyvesnis – pakanka importo kainą padauginti iš muito tarifo koeficiento arba procento. Bet čia susiduriama su kita problema – kaip nustatyti, ar importuotojas deklaruoja tikrąją prekės kainą (vertę). Jei prekių importuotojas yra importuojančios šalies atstovas, jis suinteresuotas mažesniu muitu ir daugeliu atveju naudinga prekės kainą sumažinti. Neretai pardavimo sutartyse nurodoma sumažinta prekių vertė. Be to, sudaromos sąlygos muitininkų piktnaudžiavimui, nes už atitinkamą mokestį galima nevienodai įvertinti analogiškas prekes. Todėl, mūsų sąlygomis, tikriausiai geriausias yra kombinuotas (mišrus) muitų apskaičiavimo metodas, derinantis specifinius ir vertybinius skaičiavimo metodus, padedantis, nors ir ne visai, išvengti nurodytų trūkumų. Mišriosios muito normos viena dalis nurodoma procentais nuo prekės muitinės vertės, o kita dalis – kaip pinigų suma, tenkanti prekės natūriniam matavimo vienetui, įvertinant kitas su šiuo vienetu susijusias prekės fizines charakteristikas arba jų neįvertinant.Lietuvos Respublikos muitų tarifai sudaromi pagal šią struktūrą:1) prekės kodas pagal kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą;2) prekės aprašas pagal kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą;3) prekės natūrinis matavimo vienetas;4) autonominė importo muito norma;5) konvencinė importo muito norma;6) preferencinės importo muito normos;7) eksporto muito norma.Visos bendrųjų muitų normos gali būti pateiktos keliuose muitų tarifuose, kurių kiekvienas atitinka kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros dalį. Muitų tarifuose bendrųjų muitų normos nustatomos kiekvienai kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros pozicijos daliai atskirai.Muitų tarifuose importo muitų normos nustatomos ir atsižvelgiant į valstybę, iš kurios yra kilusios importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekės.Valstybė, iš kurios yra kilusios importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekės, nustatoma vadovaujantis Muitinės kodekso ir tarptautinių sutarčių nuostatomis.Importo muito norma, atsižvelgiant į valstybę, iš kurios yra kilusios prekės, gali būti:1) autonominė – taikoma, kai prekės yra kilusios iš valstybių ar jų grupių, su kuriomis Lietuvos Respublika nėra sudariusi tarptautinių sutarčių, nustatančių didžiausio… palankumo prekybos statusą, ar nėra nustačiusi kito prekybos režimo, arba kai prekių kilmė, suteikianti teisę taikyti kitą importo muito normą, neįrodyta;
2) konvencinė – taikoma, kai pateikiamas įrodymas, kad prekės kilusios iš valstybių ar jų grupių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis, nustatančias didžiausio palankumo prekybos statusą;3) preferencinė – taikoma, kai pateikiamas įrodymas, kad prekės kilusios iš valstybių ar jų grupių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis, nustatančias laisvos prekybos režimą. Muitų tarifuose preferencinė muito norma nurodoma atskirai kiekvienai valstybei ar jų grupei, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį, nustatančią laisvos prekybos režimą.Jeigu preferencinė muito norma didesnė už autonominę ar konvencinę muito normą, apskaičiuojant muitą už importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekes, taikoma mažiausia muito norma.Valstybių, iš kurių kilusioms prekėms taikomos konvencinės muitų normos, sąrašus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, tvirtina ir keičia Vyriausybė. Į šiuos sąrašus įtraukiamos ir valstybės, iš kurių kilusioms prekėms konvencinės muitų normos taikomos Vyriausybės nutarimu. Šiuo atveju nurodoma, kokioms prekėms taikomos konvencinės muitų normos.(McGrath,1999)Muitinė, taikydama nustatytus muitus, kitus importo ir eksporto mokesčius, importo, eksporto bei tranzito draudimus ir apribojimus, naudoja Integruotą tarifą. Integruotas tarifas yra oficialus informacijos rinkinys.Integruotas tarifas sudaromas kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros ir muitų tarifų pagrindu. Integruoto tarifo struktūrą, taip pat jo rengimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija.Nesumokėtą muito ir delspinigių sumą muitinė išieško Muitinės kodekso nustatyta tvarka už einamuosius ir penkerius praėjusius metus. Muitų grąžinimo ar atsisakymo juos išieškoti atvejus nustato Muitinės kodeksas bei atitinkamų rūšių muitus reglamentuojantys įstatymai. Prašymai grąžinti nepagrįstai sumokėtus (išieškotus) muitus pateikiami teritorinei muitinei ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šių muitų sumokėjimo (išieškojimo) dienos. Skundai dėl muitinės sprendimų atsisakyti patenkinti prašymus dėl nepagrįstai apskaičiuotų muitų perskaičiavimo, nepagrįstai sumokėtų (išieškotų) muitų grąžinimo gali būti pateikti ne vėliau kaip po 3 mėnesių nuo prašymą pateikusio asmens informavimo apie atitinkamą muitinės sprendimą. Jeigu prašymą pateikęs asmuo nėra informuojamas apie priimtą sprendimą Muitinės kodekso nustatyta tvarka, skundas gali būti pateiktas ne anksčiau kaip po 2 mėnesių ir ne vėliau kaip po 5 mėnesių nuo prašymo pateikimo dienos. Nepagrįstai sumokėtus (išieškotus) muitus ir su jais susijusius delspinigius teritorinė muitinė grąžina Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės institucijos nustatyta tvarka.Nesumokėjus muitų arba jų nesumokėjus laiku, skaičiuojami delspinigiai. Delspinigių už nesumokėtus arba laiku nesumokėtus muitus mokėjimo bei skaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio metinę palūkanų, mokamų už valstybės ne ilgiau kaip vieneriems metams išleistas obligacijas, normą. Finansų ministras šią normą padidina, bet ne daugiau kaip 10 punktų. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai muitas turėjo būti sumokėtas, ir baigiami skaičiuoti muito sumokėjimo dieną įskaitytinai, neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių muitai buvo nesumokėti arba laiku nesumokėti.Iš asmens, nemokančio delspinigių nustatyta tvarka, delspinigiai išieškomi tokia pat tvarka, kaip ir nesumokėti muitai. Ir delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo muitų mokėjimo.(Ignatavičius,1994)…5. Muitų įtaka vartotojams, kainai ir gamybos apimčiaiĮvedus muitus, pirmiausia nukenčia vartotojai. Jau vien tai, kad kai kurios prekės yra importuojamos į šalį, rodo, jog vartotojai jas vertina labiau nei savos šalies gamybos analogus. Įvedus šioms prekėms muitą, vartotojas bus priverstas arba mokėti didesnę pinigų sumą, arba (ir) įsigyti mažiau prekių. Muito įvedimas akivaizdžiai nenaudingas vartotojui, ir tai galima įvertinti kiekybiškai, remiantis klasikiniu paklausos ir pasiūlos modeliu (1 pav.).Tarkime, kad N prekės pasaulinė kaina yra 100 Lt., kuriai esant Lietuva gali iš užsienio pirkti tiek minėtų prekių, kiek ji pageidauja. Kreivės Dd ir Sd – prekių paklausa ir pasiūla vidaus rinkoje. Neįvedus muitų, esant kainai 100 Lt už prekės vienetą, Lietuvos gamintojai pagamins prekių kiekį Sp, o vidaus vartotojai įsigis prekių kiekį Dp . Importo apimtį sudarys atkarpa Dp – Sp. Tarkime, įvedamas 10 proc. muitas, tuomet vartotojai už įvežamas prekes turės mokėti 110 Lt. Muitas sumažins vidaus vartojimą nuo Dpiki D1 vietinės pramonės produkcijos pasiūla padidės nuo Sp iki S1, o sumažėjusią importo apimtį rodys atkarpa D1 – S1. Importo apimties sumažėjimas priklausys nuo paklausos ir pasiūlos kreivių padėties vidaus rinkoje. Kuo šios kreivės horizontalesnės, tuo muito padidėjimas labiau sumažins importą, ir atvirkščiai: kuo kreivės vertikalesnės, tuo muitas turės mažesnę įtaką importo kiekio pasikeitimui.Įvedus muitus, akivaizdžiai laimi vietiniai gamintojai – jie užpildo atsiradusią paklausą, plėsdami savo gamybą, o pakilus importuojamos produkcijos kainoms, jie gali didinti savo kainas iki muitų garantuojamo lygio ir gauti didesnį pelną – todėl jiems naudinga siekti muitų įvedimo, silpninančio jų konkurentus. Tačiau gamintojų nauda nekompensuoja vartotojų nuostolių, t.y. bendri nuostoliai dėl muitų įvedimo yra didesni.Vietos gaminių pelnas, įvedus muitus, bus lygus plotui a, o vartotojų nuostoliai – plotui a+b+c+d (1 pav.). Panagrinėkime, kas sudaro vartotojų nuostolius.

1 pav. Muitų įtaka vartotojams, kainai ir gamybos apimčiai

Dalis šių pinigų (plotas b) yra susiję su nuostoliais, kuriuos patiria vartotojai, papildomai mokėdami už neefektyvų vietos gamintojų rėmimą. Importuojant prekes žemesne kaina, t.y. be muitų, šiuos išteklius galima būtų panaudoti efektyviau kitose pramonės šakose. Pinigai, lygūs muito ir importuojamų prekių kiekio sandaugai (plotas c), atitenka valstybei kaip muitas. Plotas d parodo vartotojų nuostolius, susijusius su sumažėjusiu vartojimu dėl kainų išaugimo, t.y. vartotojai priversti atsisakyti dalies prekių. Tačiau muitų įvedimas gali turėti ir teigiamų padarinių: šalis gali patirti naudą iš padidėjusių gamybos apimčių, išaugusio užimtumo, besivystančio šalies ūkio. Norint išsiaiškinti muitų tikslingumą kiekvienu konkrečiu atveju, reikia tirti realius ūkio šakos duomenis, toms prekėms būdingas pasiūlos ir paklausos kreives, jų polinkį.6.Lietuvos muitų sistema įstojus į Europos SąjungąPrisiimti narystės Europos Sąjungoje (ES) ir joje veikiančioje Muitų sąjungoje įsipareigojimus Lietuva planuoja būti pasirengusi 2004 metais. Muitų sąjungoje dalyvaujančios ES valstybės panaikina tarpusavio prekybos apribojimus. Tai reiškia, kad visi muitai prekyboje tarp ES valstybių panaikinami. Valstybės narės trečiųjų šalių prekėms taiko bendrąjį muitų tarifą ir vykdo bendrą prekybos politiką. Įstojus į ES, muitinė surinks mažiau mokesčių, nes trečiųjų šalių muitai pateks ne į Lietuvos, o į ES biudžetą.) Principas toks: visos Europos Sąjungos valstybės surenka muitus į vieną centralizuotą fondą, iš kurio šios lėšos yra paskirstomos. 25 procentai visų surinktų lėšų skiriama mokesčių administravimo išlaidoms ir grąžinama juos surinkusiai valstybei. Tačiau daugiau lėšų, negu Lietuva atiduos, turėtų gauti iš struktūrinių fondų. Prekyboje su Europos Sąjungos šalimis nebus jokių muitų. Liks PVM ir akcizai. Dabar ES sudaro 15 valstybių, vėliau jų gali būti 27. Visas jas gina vienas muitų tarifas. Pavyzdžiui, įsivaizduokime, kad ES bus nustatytas 70 procentų muitų tarifas bananams. Lietuvos gamintojams tai nesvarbu, nes Lietuvoje bananai neauga, tačiau taip bus ginami Portugalijos, kuri yra ES šalis, bananų augintojų interesai (jiems ginantis nuo importuojamų iš Lotynų Amerikos valstybių pigių bananų). Gamintojų interesų gynimas muitais, be abejo, naudingas gamintojams, tačiau už tai turi mokėti vartotojai, perkantys brangesnes prekes. Protingą ir valstybės požiūriu naudingą balansą turi sugebėti rasti sprendimus dėl muitų priimančios valstybės institucijos.

Įvertinant narystės sąlygotus pasikeitimus pagal valdymo lygius, didžiausią poveikį turėtų pajusti centrinė muitinės administracija – Muitinės departamentas. Ją būtina pertvarkyti pakoreguojant padalinių funkcijas, sustiprinant esamus padalinius ir sukuriant naujų (pvz., bendrosios žemės ūkio politikos, tranzito kontrolės, kovos su pažeidimais ir kontrabanda). Į centrinę muitinės administraciją reikės priimti naujų darbuotojų, nes gerokai padidės su naryste ES susijusio darbo apimtys. Jau dabar vis svarbesnė tampa darbuotojų kvalifikacija, geras ES teisės aktų žinojimas, užsienio kalbų mokėjimas, asmeniniai kontaktai su Europos Komisijos ekspertais.Pasikeitus teisinei sistemai ir didėjant prekybos apimtims, padidės ir muitinės veiklą reglamentuojančius ES teisės aktus gerai žinančių specialistų poreikis verslo sferoje, todėl geriausi šios srities specialistai gali išeiti iš tarnybos muitinėje. Sprendžiant šią problemą reikėtų užtikrinti, kad kiekvienoje srityje dirbtų daugiau nei vienas specialistas, skatinti tarnybą muitinėje didinant atlyginimus ir nustatant papildomų socialinių garantijų.Neigiamą poveikį patirs muitinės tarpininkai, nes tam tikru mastu sumažės jų darbo apimtys (muitinės formalumai ES teritorijoje gabenamoms prekėms nebus atliekami). Didesnį poveikį patirs įmonės, kurių veikla sukoncentruota pasienyje su kitomis ES priklausančiomis valstybėmis.(Glinskienė, 1998)Pasak LPK eksperto-konsultanto T.Vasilevskio, Lietuvai įstojus į ES Lietuvos ūkio subjektai susidurs su pakitusiomis verslo ir gamybos sąlygomis. Tiems ūkio subjektams, kurie importuoja žaliavas iš trečių šalių, šiuo metu netaikomi importo mokesčiai, o įstojus į ES jie bus apmokestinami pagal ES reikalavimus. Subjektams, ypač naudojantiems Rusijos, Kinijos, Ukrainos ir pan. žaliavas, gali tekti mokėti muitus. Apie Lietuvos ūkio subjektų poreikius kvotoms ir muitų suspendavimą būtina informuoti Europos Komisiją. Ūkio ministerijai (ŪM) turi būti pateiktas prekių, jų kodų, apimčių ir kilmės šalių sąrašai iki š.m. balandžio 26 d. ŪM teikimą Komisijai turi įvykdyti iki 2003 m. gegužės 16 d.(Lietuvos pramoninkų protokolas, Nr.9,2003)Toliau apžvelgiant Lietuvos pramoninkų protokolą, galime išskirti, kad Rimutis Klevečka, Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos einantis direktoriaus pareigas, pažymėjo, kad rengiantis integruotis į ES keičiama Lietuvos muitinės valdymo struktūra, valdymas… jungiamas per šiuo metu kuriamą integruotą muitinės informacinę sistemą. Nuo liepos 1 d. pradedami sąsajos su Briuseliu, vadinamosios naujos tranzito sistemos, leidžiančios sekti prekių judėjimą vidinėje ES erdvėje, bandymai. Diegimas vyksta pakankamai sparčiai, tikimasi, kad verslas turės elektroninio deklaravimo galimybę artimiausioje ateityje.Europos muitų sąjunga remiasi keturiomis laisvėmis: laisvu prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimu. Lietuvai įstojus į ES išsiplės ekspedijavimo paslaugų poreikis, ypač aptarnaujant krovinių srautus į Rytus, išaugs sandėliavimo poreikis, pagreitės krovinių gabenimas prekyboje su ES šalimis. ES standartų laikymasis turės pagerinti muitinės darbą. Lietuvos muitinės veiklą reglamentuos ES muitinės kodeksas, tačiau kadangi jau dabar Lietuvos muitų teisė iš esmės suderinta su ES muitų teise, ypatingai didelio perversmo neturėtų būti. Didžiausią poveikį tai turės muitinės administravimui. Silpnesnis poveikis bus eksportuotojams, vežėjams, ekspeditoriams.Laisvas prekių judėjimas sumažins tradicinių muitinės procedūrų apimtį 50-70 proc. , tačiau atsiras naujos muitinės veiklos kryptys, valstybinė mokesčių inspekcija turės sukurti naują prekybos su ES apskaitos tvarką. Naujuose Lietuvos muitinės reikalavimuose viršenybė teks ES teisės aktams, teks susidurti su daugiau kaip 4000 naujų prekybos teisės aktų.ES prekybos politika remiasi bendruoju PPO susitarimu dėl muitų ir prekybos, taip pat ji formuojama vienašalių sprendimų bei dvišalių ir trišalių susitarimų pagrindu. Įvertinti visus minėtus aspektus labai sudėtinga. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvai bus taikomos priemonės, kurios taikomos ES narėms prekyboje su trečiosiomis šalimis, taigi ji neteks atitinkamų lengvatų, taikytų besivystančioms šalims.Lietuva yra PPO narė, prekyboje su PPO narėmis taikomi konvenciniai muitai. Lietuva turi laisvos prekybos sutartis su 30 šalių. Muitų tarifų struktūra nėra sudėtinga: jos pagrindą sudaro kombinuotoji prekių nomenklatūra, pagal kurią nustatomi mokesčiai, bei konvenciniai ir preferenciniai muitai. Taikomos ir antidempingo priemonės. Yra ir visa eilė netarifinio reguliavimo priemonių, susijusių su specifiniais reikalavimais: veterinarijos, fitosanitarijos ir panašiai.Lietuvai įstojus į ES, žaliavoms arba pusgaminiams, importuojamiems iš trečiųjų šalių, bus taikomi ES muitai. Ūkio subjektams, naudojantiems Europos šalių kilmės žaliavas, žaliavų kainos dėl Lietuvos įstojimo į ES neturėtų pasikeisti, tačiau naudojantiems Rusijos, Kazachijos, Kinijos ar kitų trečiųjų šalių žaliavas gali tekti mokėti muitus. Tačiau tam tikromis sąlygomis, atsižvelgdamos į ūkio subjektų prašymus, šalys narės gali kreiptis į Europos Komisiją ir prašyti laikinai suspenduoti (sustabdyti) tam tikrai iš trečiųjų šalių importuojamai produkcijai taikomus muitus. Ir atvirkščiai – tais atvejais, kai ES šalies narės pramonė patiria didelį neigiamą poveikį iš trečiųjų šalių gamintojų dėl muitų suspendavimo, galima prašyti panaikinti muitų suspendavimą. Sprendimus dėl tam tikrų prekių importo muito suspendavimo priima Europos Komisija, todėl svarbu ją laiku informuoti apie ūkio subjektų kvotų arba muitų suspendavimo poreikius. Lietuvoje už ūkio subjektų prašymų dėl suspendavimo surinkimą atsakingos Ūkio ir Žemės ūkio ministerijos, kurios įvertins jų pagrįstumą ir perduos Europos Komisijai. EK yra sukūrusi unikalią TARIC sistemą, kurioje kompiuterizuotu būdu akumuliuoti visi 4000 muitinės teisės aktai. Ši sistema apima prekės kodą, jos aprašymą, užsienio prekybos režimus pagal atskirus susitarimus ir kitus punktus. Patartina įmonėse turėti žmones, kurie jau dabar studijuotų TARIC sistemą, kadangi ten yra visa informacija apie užsienio prekybą: kurioms prekėms nustatytos kvotos, ar jos galioja, išeikvotos, kada bus pratęsiama kvota, taikomi muitų mokesčiai, draudimai ir apribojimai. Lietuvos muitinė kuria lietuvišką sistemą LITAR, kuri turi atitikti ES tarifų sistemą. Ji taps vienintele tarifinės informacijos talpykla L…ietuvos muitinėje, kuria per internetą galės naudotis verslo visuomenė. Informacija bus atnaujinama kiekvieną dieną, taip pat bus galima sužinoti būsimus reguliavimus. (Euroverslo naijienos,Nr.34,2003)Apskaičiuojant muito mokesčius atsižvelgiama į daug komponentų. Nuo 2002 m. PHARE projekto rėmuose muitinė ruošiasi sukurti automatinį mokesčio apskaičiavimo modulį. Sistema eliminuos bet kokį subjektyvumo faktorių. Paminėtina, kad konsultacijas teikia muitinės konsultacinis komitetas. Lietuvos muitinė ieško įvairių būdų teikti informaciją verslo visuomenei..(Lietuvos pramoninkų protokolas, Nr.9,2003)7.Užsienio prekybos pokyčiai Lietuvai tapus ES nare. Statistika

Lietuvos užsienio prekybos analizė bei Ūkio ministerijos atlikti tyrimai leidžia daryti tam tikrus apibendrinimus bei išvadas dėl Lietuvos užsienio prekybos režimo pasikeitimų šaliai tapus Europos Sąjungos nare: identifikuoti prekes, kurių importas bei eksportas susidurs su didžiausiais pokyčiais, išskirti užsienio valstybes (Lietuvos užsienio prekybos partneres), prekybos su kuriomis pokyčiai bus didžiausi, su kuriomis – mažiau reikšmingi.Importo pokyčiaiLietuvos narystė ES nulems didelius užsienio prekybos su Rusija, JAV, Ukraina, Baltarusija, Japonija, Kinija ir Kazachija (pagrindinėmis Lietuvos užsienio prekybos partnerėmis iš trečiųjų šalių grupės) pokyčius, tačiau narystės įtaka importui iš šių šalių kur kas didesnė nei įtaka eksportui, t.y. numatomi importo pokyčiai (tiek absoliutinės, tiek santykinės reikšmės) yra reikšmingesni nei numatomi eksporto pokyčiai. Pagrindinės to priežastys yra šios: • ES bei Lietuvos taikomi importo iš minėtų valstybių muitai skiriasi daugiau nei užsienio valstybių muitai, taikomi ES ir Lietuvos prekių eksportui į šias šalis (išskyrus Ukrainos atveju), arba jų iš viso nėra. T.y. daugeliu atvejų Lietuvai įstojus į ES eksportuotojai į kitas šalis prekes eksportuos panašiomis sąlygomis kaip ir iki įstojimo.

• Lietuvos importo iš Rusijos, JAV, Ukrainos, Baltarusijos, Japonijos, Kinijos ir Kazachijos apimtys sudaro keliskart didesnę dalį (apie 33 proc. viso importo) nei eksporto į šias šalis apimtys (apie 13 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto). Ypač dideli pokyčiai numatomi importui tų prekių, kurioms ES taiko specialius muitus, kurių dydis priklauso ne nuo įvežamos prekės muitinės vertės (arba ne tik nuo šios vertės), bet nuo įvežamos prekės kiekio. Tai liečia, visų pirma, žemės ūkio produkciją (su tam tikromis išimtimis). Dėl šio muitų politikos skirtumo daug prekių (pavyzdžiui, javų, pieno miltelių, tešlos gaminių, mėsos, variklių benzino), kurių importas (eksportas) buvo vykdomas deklaruojant pakankamai mažą prekės muitinę vertę, Lietuvai įstojus į ES susidurs su dideliais pokyčiais. Tam tikrais atvejais numatomas „pabrangimas“ siekia 300 ir daugiau procentų importuojamos (eksportuojamos) prekės vertės.Į Lietuvą nemažais kiekiais importuojamos prekės, kurioms ES yra nustačiusi antidempingo muitus. Šiuo atžvilgiu ypač išsiskiria importas iš Kinijos.1 lentelė. Apibendrinti importo režimo pokyčių duomenys pagal 2002 m. prekybos apimtis Valstybė Importas (tūkst.Lt) Nagrinėta prekių (tūkst.Lt) Dalis (%) Absoliutinis pokytis (tūkst.Lt) Santykinis pokytis (%) Absoliutinis pokytis pritaikius BPS (tūkst.Lt) Santykinis pokytis pritaikius BPS (%) + – + – Balansas + – + – BalansasRusija 6070674.7 1381561.4 22.76% 41611.2 -4231.1 3.01% -0.31% 2.71% 24516.0 -4305.6 1.77% -0.31% 1.46%JAV 811779.2 228741.2 28.18% 33757.4 -284.2 14.76% -0.12% 14.63% 33757.4 -284.2 14.76% -0.12% 14.63%Ukraina 466243.0 124477.1 26.70% 23760.4 -124.3 19.09% -0.10% 18.99% 20712.5 -157.5 16.64% -0.13% 16.51%Baltarusija 424239.9 196598.3 46.34% 23644.0 -6290.9 12.03% -3.20% 8.83% 19731.2 -6919.4 10.04% -3.52% 6.52%Japonija 609926.9 437656.7 71.76% 38627.6 0.0 8.83% 0.00% 8.83% 38627.6 0.0 8.83% 0.00% 8.83%Kinija 673602.6 247247.1 36.71% 23852.6 -2353.5 9.65% -0.95% 8.70% 19333.4 -2527.9 7.82% -1.02% 6.80%Kazachija 400544….6 378489.5 94.49% 25242.2 0.0 6.67% 0.00% 6.67% 24501.1 0.0 6.47% 0.00% 6.47%Iš viso 9457010.9 2994771.3 31.67% 210495.4 -13284.0 7.03% -0.44% 6.59% 181179.2 -14194.6 6.05% -0.47% 5.58%* Duomenų šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2002Numatomas importo „pabrangimas“ gerokai didesnis nei „atpigimas“, t.y. tų importuojamų prekių, kurioms taikomi muitai padidės, importo dalis yra kur kas didesnė. Naujame Ūkio ministerijos tyrime numatomas prekių importo „pabrangimas“ – 181 mln. litų, „atpigimas“ – 14 mln. litų. Pagrindinė tokio skirtumo priežastis – ES taikomi importo muitai daugeliu atvejų yra didesni nei į Lietuvą importuojamoms prekėms šiuo metu taikomi Lietuvos importo muitai (netgi vertinant ES taikomą Bendrąją preferencijų sistemą, pagal kurią taikomos preferencijos sumažina valstybėms taikomų muitų dydžius).

1 lentelė

Lietuvai tapus ES nare, prekių importas vidutiniškai „pabrangtų“ 5,6 procento. Būtina pažymėti, kad šis dydis neparodo viso importo iš nagrinėtų šalių „pabrangimo“, kadangi kitų prekių, kurių importas sudaro daugiau kaip trečdalį viso importo iš Ūkio ministerijos nagrinėtų šalių, importo muitų pokyčio nebūtų arba jo vertinė išraiška 2002 m. importo statistiniais duomenimis būtų mažesnė kaip 50 tūkst. litų.Pažymėtina, kad ES Bendrosios preferencijų sistemos taikymas sumažina numatomą importo „pabrangimą“ (sušvelnina numatomą prekybos režimo pokytį) vidutiniškai apie 1 proc.importo vertės.

2 lentelė

Lyginant importo iš nagrinėtų šalių pokyčius, visų pirma išsiskiria japoniškos kilmės prekių importo „pabrangimas“ (visų pirma dėl ES muitų, taikomų įvežamoms transporto priemonėms), kurio vertinė išraiška – 38,6 mln. litų.Taip pat nemažas „pabrangimas“ numatomas ir importuojamoms JAV prekėms – 33,8 mln. litų.Rusiškos kilmės prekių importo (nors šio importo 2002 m. apimtys vidutiniškai 10 kartų viršijo importo iš kitų nagrinėtų šalių apimtis) „pabrangimas“ tesiekia 24,5 mln. litų (t.y. jis gerokai mažesnis už Japonijos ir JAV prekių importo pabrangimą). Rusiškos kilmės prekių „pabrangimą“ smarkiai sumažina ES preferencijos, taikomos pagal Bendrąją preferencijų sistemą. Netaikant Bendrosios preferencijų sistemos importas iš Rusijos pabrangtų 41,6 mln. litų.Nagrinėjant baltarusiškos kilmės prekių importo pokyčius, atkreiptinas dėmesys, kad čia numatomas palyginus nemažas tam tikrų baltarusiškų prekių importo „atpigimas“ – 6,9 mln. litų. Importo iš Baltarusijos „atpigimas“ gerokai viršija numatomas importo iš kitų nagrinėtų šalių „atpigimo“ reikšmes. Importuojamų iš JAV bei Ukrainos prekių „atpigimas“ yra visiškai nereikšmingas.Importo iš Kinijos pokyčiai išsiskiria tuo, jog prekių „pabrangimą“ gana smarkiai padidina kiniškos kilmės prekėms ES taikomi antidempingo muitai. Ūkio ministerijos tyrime identifikuotos net septynios į Lietuvą 2002 m. gausiai importuotų prekių pozicijos, kurioms ES taiko antidempingo muitus ir tokiu būdu labai „pabrangina“ šių prekių importą. 3 lentelė

Nagrinėjant santykinius importo iš skirtingų šalių pokyčius, išsiskiria importas iš Ukrainos ir JAV. Čia numatomas „pabrangimas“ gerokai viršija 10 proc. (tyrime nagrinėto importo iš Ukrainos vidutinis pokytis – 16,5 proc. „pabrangimas“, iš JAV – 14,6 proc. „pabrangimas“).Išskirtinos rusiškos kilmės prekių importo pokyčių santykinės reikšmės. Rusiškos kilmės prekių importo apimtys yra didelės (6070,6 mln. litų), o numatomi pokyčiai nėra labai dideli, todėl, Ūkio ministerijos tyrimo duomenimis, gautas santykinis nagrinėto importo iš Rusijos „pabrangimas“ tėra 1,5 procento.Importo iš Baltarusijos pokyčio vidutinę reikšmę smarkiai sumažina pakankamai didelė „atpigsiančio“ importo dalis.

4 lentelė

Eksporto pokyčiaiRemiantis Ūkio ministerijos tyrimo duomenimis galima teigti, kad didžiausi lietuviškos kilmės prekių eksporto režimo pokyčiai numatomi eksportui į Ukrainą. Pagrindinė to priežastis – Lietuvos ir Ukrainos susitarimo …dėl laisvos prekybos denonsavimas, dėl kurio Ukraina importui iš Lietuvos nustos taikyti preferencinius muitus. Visas eksportas į Ukrainą vidutiniškai „pabrangs“ apie 2,78 proc. („pabrangsiančių“ prekių „pabrangimas“ svyruoja nuo 5 proc. iki 370 proc.).Iš likusių tyrime nagrinėtų šalių išskirtinas eksportas į JAV. Tam tikrų prekių eksportas į JAV „pabrangs“ dėl to, kad lietuviškos kilmės prekių importui JAV taiko preferencijas (pagal JAV taikomą Bendrąją preferencijų sistemą). Eksporto į JAV apimtys yra nemažos, susidaro 1,87 mln. litų visų tyrime analizuotų prekių eksporto „pabrangimo“, tačiau santykinis eksporto į JAV pabrangimas nėra didelis – 0,36 proc. (tam tikroms nagrinėtoms prekėms pokytis neviršija 10 proc.).Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Rusiją bei Baltarusiją režimo pokyčiai nenumatomi, kadangi tiek lietuviškos kilmės prekių importui, tiek ES prekių importui minėtos valstybės taiko tuos pačius muitų tarifus.Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Japoniją, Kiniją bei Kazachiją apimtys nėra didelės, todėl reikšmingi eksporto į šias šalis pokyčiai nenumatomi.Kitų prekybos sąlygų pokyčiaiAnalizuojant Ūkio ministerijos tyrimo metu gautus duomenis, būtina atsižvelgti į tam tikrus aspektus (kuriuos lemia tyrimo specifika, tiriamo objekto sudėtingumas, neapibrėžtumas), sąlygojančius tyrimo rezultatų tikslumą bei galimus nukrypimus:• Atliekant analizę nevertinama daugelio netarifinių priemonių taikymo įtaka užsienio prekybos pokyčiams, Lietuvai tapus ES nare (tokio vertinimo iš esmės nėra galimybių atlikti dėl šių priemonių gausos, jų poveikio neapibrėžtumo). Tačiau reikia pripažinti, kad kai kuriais atvejais tam tikrų netarifinių priemonių pasikeitimas gali turėti lemiamą įtaką vienos ar kitos prekės eksporto ar importo augimui ar sumažėjimui. • Analizėje nebuvo analizuojamos prekės, kurių importo ar eksporto apimtys nebuvo didelės. Praktikoje gali būti atvejų, kai dėl muitų pokyčių (jų sumažėjimo ar kitokio užsienio prekybos liberalizavimo) prekyba šiomis prekėmis gali išaugti ir šis pokytis gali būti pakankamai reikšmingas. • ES taikomo laikinojo muitų suspendavimo įtaka užsienio prekybos pokyčiams gali būti labai reikšminga, tačiau įvertinti ją tiksliai pakankamai sudėtinga: laikinasis muitų suspendavimas taikomas tam tikroms specifinėms prekėms, tuo tarpu statistiniai duomenys neatskleidžia šių prekių importo ar eksporto apimčių. • Didelė dalis užsienio prekybos tarifinių bei netarifinių priemonių yra laikino pobūdžio: šiuo metu taikomos vienos priemonės, tačiau pakankamai greitai jos gali būti pakeistos, ir dėl to, be abejonių, jų įtaka užsienio prekybai iš esmės gali keistis. Pavyzdžiu, preferencijos, taikomos pagal Bendrąją preferencijų sistemą, yra laikino pobūdžio (ES šias preferencijas nustačiusi 3 metams, pasibaigus šiam laikotarpiui preferencijų taikymo taisyklės gali iš esmės keistis), ta pati problema iškyla vertinant antidempingo muitų įtaką.( “Euroverslo naujienos”,2003)…8. Lietuvos muitinė

1990 m. atkurtai vienai iš svarbiausių šalies savarankiškumą įkūnijusių institucijų buvo patikėti labai atsakingi valstybės sienos ekonominės apsaugos uždaviniai. Per palyginti trumpą, bet turtingą įvykių nepriklausomos šalies laikotarpį jos muitinė taip pat pastebimai keitėsi. Ypač didelę įtaką jos vaidmeniui ir reikšmei turi pastarųjų kelių metų pokyčiai, susiję su artėjančia Lietuvos naryste Europos Sąjungoje. Aktyviai įsitraukę į valstybei labai svarbų pasirengimo integracijai procesą muitinės tarnautojai stengiasi kasdieniais darbais įrodyti savo gebėjimus vykdyti vis sudėtingesnes funkcijas. Lietuvos muitinės veikla orientuota į prioritetines kryptis, kurios išdėstytos muitinės veiklos strategijoje. Tai importo ir eksporto muitų bei mokesčių rinkimas, kova su muitinės įstatymų pažeidimais, neteisėtu draudžiamų ir ribojamų prekių vežimu, taip pat užsienio prekybos duomenų kaupimas ir apdorojimas. Strategija atnaujinama atsižvelgiant į besikeičiančią padėtį ir didėjančią pasaulio muitinių svarbą. Vykdydama šiuos svarbius uždavinius muitinė nuosekliai taiko jos veiklą reglamentuojančio Muitinės kodekso nuostatas, kitus nacionalinius teisės aktus, tarptautinius susitarimus ir konvencijas, siekia teigiamų poslinkių teikiant paslaugas per valstybės sieną prekes vežantiems verslo atstovams ir per ją vykstantiems keleiviams. Nuo pat atkūrimo pradžios pabrėžiama muitinės reikšmė valstybės iždui, ji yra itin svarbus valstybės biudžeto pajamų šaltinis. Šiuo metu Lietuvos muitinė administruoja muitus, akcizus, prekių apyvartos, cukraus ir pridėtinės vertės mokesčius už importuojamas prekes. Pastaraisiais metais muitinė vykdė jai nustatytas mokesčių surinkimo užduotis (muitinės indėlis į valstybės biudžetą sudaro apie 50 proc. visų jo pajamų). Mokesčių surinkimui gerinti numatoma daug priemonių, susijusių su prekių klasifikavimu, mutiniu įvertinimu, kilme bei jų kontrolės gerinimu. Kontroliuodama prekių kilmę Lietuvos muitinė naudoja įvairių šaltinių informaciją pagal vykdomas laisvosios prekybos sutartis. Šiuo metu laisvoji prekyba vykdoma su 30 valstybių.(Lietuvos muitinė,2003)Gegužės 29 d. Muitinės departamente teritorinių muitinių viršininkai bei Muitinės departamento vadovybė aptarė svarbiausias priemones mokesčių surinkimui pagerinti. Per pirmuosius keturis š. m. mėnesius Lietuvos muitinė surinko 997 mln. Lt muitų, akcizų, prekių apyvartos, cukraus mokesčių bei pridėtinės vertės mokesčio. Tai 4 proc. daugiau negu per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį.(“Vežėjų žinios”,2003)Ypač daug dėmesio muitinė skiria prekių muitinio įvertinimo tvarkos ir metodikos taikymui. Prekių muitinė vertė ir jos kontrolė nuolat tobulinama, sukurta muitinės vertės realumo sistema. Nuolat atliekami įmonių ūkinės ir komercinės veiklos tikrinimai padeda atskleisti nemažai pažeidimų, dėl kurių, pavyzdžiui, per 2001 metus papildomai apskaičiuota daugiau kaip 28 mln. litų papildomai sumokėtinų mokesčių. Daugiausia mokesčių apskaičiuojama dėl pažeidimų, susijusių su prekių muitine verte; 2001 m. jie sudarė 58 proc. visų papildomai priskaičiuotų mokesčių. Kovoti su panašaus pobūdžio pažeidimais ir stiprinti vidaus rinkos apsaugą padeda vis glaudesnis muitinės ir verslo asociacijų bendradarbiavimas. Muitinės departamentas, plėtodamas ryšius su verslo visuomene, pasirašo vis daugiau tarpusavio supratimo memorandumų su įvairiomis asociacijomis. Iškilusios problemos nagrinėjamos nuolatiniuose susitikimuose, konferencijose, kituose renginiuose. Pažymėtinas teritorinių muitinių pertvarkymas – nuo 2002 m. liepos 1 dienos dešimt teritorinių muitinių pertvarkytos į penkias. Dabar jos veikia didžiausiuose Lietuvos miestuose, pagrindiniuose šalies pramonės ir verslo centruose, – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Lietuvos muitinės administracinės struktūros schema pateikta 1 paveiksle.

2 pav. Administracinė struktūros schemaŠi pertvarka tiesiogiai susijusi su funkcijų perskirstymu (muitinės tarnautojai turi rengtis… vykdyti naujas funkcijas, kai Lietuva prisijungs prie ES) ir valdymo gerinimu. Be to, pertvarka buvo neišvengiama sukurti vientisai muitinės informacinei sistemai, be kurios neįmanoma tolesnė pažanga. Dabar veikiančios muitinės turi garantuoti vykdomų uždavinių ir funkcijų tęstinumą.Netolimoje ateityje Lietuva turės garantuoti daugiau kaip 1000 kilometrų ilgio išorinės Europos Sąjungos sienos kontrolę (720 km – su Baltarusija ir 303 km – su Rusijos Federacija), gerą ir greitą muitinės paslaugų teikimą, todėl muitinės postai modernizuojami. Vis dažniau įvairiuose tarptautiniuose muitinės pareigūnų renginiuose, susitikimuose prieinama prie išvados, kad būtinas glaudesnis tarptautinis bendradarbiavimas siekiant sudaryti tokias sąlygas abiejose sienos pusėse, kad verslininkams ir vežėjams tektų sugaišti kuo mažiau laiko ir būtų išvengta transporto priemonių eilių prie valstybės sienos. Glaudus bendradarbiavimas sieja tris Baltijos valstybes – Lietuvą, Latviją ir Estiją. 1997 metais Lietuvos ir Latvijos pasienyje pradėjusiame veikti pirmajame bendrame valstybės sienos perėjimo punkte Saločiai-Grenctalė abiejų valstybių muitinės, pasienio ir kitos tarnybos dirba kartu.(Lietuvos muitinė,2003)Ruošiamasi permainoms Lietuvos ir Lenkijos pasienyje : Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio poste įvyko Lietuvos ir Lenkijos muitinės pareigūnų susitikimas. Jame dalyvavo Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Muitinės kontrolės departamento, Bialystoko muitinės rūmų bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Kauno teritorinės muitinės atsakingi pareigūnai. Susitikimo tikslas – rengimasis muitinės veiklos permainoms Lietuvos ir Lenkijos pasienyje abiem šalims įstojus į Europos Sąjungą.

Duomenų šaltinis: http://www.lrytas.lt/ekstra/archyvas/2001/0820/Pasak Lenkijos Respublikos muitinės kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojo Ričardo Jakubčako, jau dabar tarp kaimyninių šalių muitinių reikia keistis informacija, svarstyti, kokios muitinės funkcijos numatomos prie vidinių Europos Sąjungos sienų ir kaip bus išnaudojama dabartinė muitinės postų infrastruktūra. Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad ir ateityje, esant laisvam prekių judėjimui, išlieka nelegalaus prekių gabenimo pavojus. Todėl numatoma steigti mobilias kontrolės grupes, kurios dirbtų prevencinį darbą ir užkirstų kelią muitinės pažeidimams. Bialystoko muitinės rūmų direktoriaus pavaduotojo Dariušo Sovulevskio teigimu, Lenkijos muitinės mobili kontrolės grupė įsikurs Budzisko poste ir kontroliuos magistralę „Via Baltica“, jos apylinkes, taip pat Lazdijų-Aradnykų postą ir jo prieigas. Lietuvos muitinė taip pat yra parengusi mobilių kontrolės grupių būsimos veiklos modelį. Susitikime kaimyninių šalių muitinių pareigūnai pabrėžė: ypač svarbu pradėjusioms veiklą mobiliosioms kontrolės grupėms tinkamai atlikti joms patikėtas funkcijas. Kadangi tikrinimas bus atliekamas tik pagal rizikos veiksnius, kontrolės grupė turi būti aprūpinta šiuolaikine įranga, būti pasirengusi nedelsiant išvykti į paskirties vietą. Susitikime diskutuota ir dėl bendro konsultacinio punkto įkūrimo Kalvarijos – Budzisko kontrolės poste, kuris užsiimtų rizikos analize ir informacijos keitimusi. Visą parą punkte dirbtų iki 10 Lenkijos ir tiek pat Lietuvos muitinės pareigūnų. Toks punktas sėkmingai veikia Vokietijos ir Austrijos pasienyje.(“Vežėjų žinios”,2003)Sudėtingas ir didelės apimties ES teisynas, kuriuo turės vadovautis Lietuvos muitinė, kelia nerimą ne tik Muitinės departamento darbuotojams, bet ir teritorinių muitinių pareigūnams. Įstojus į ES, reikės kvalifikuotų specialistų. Muitininkai turės ne tik žinoti Muitų sąjungos teisės aktus, bet ir sugebėti dirbti su kompiuterinėmis sistemomis. Dabar Muitinės mokymo centre besimokantys muitinės pareigūnai, be užsiėmimų apie Lietuvos teisės aktus, kuriais vadovaujasi muitinė, išklauso ir įvadinį kursą apie ES institucijas ir Muitų sąjungą. Čia susiduriama su kalbų nemokėjimo problema, kuri yra labai ak…tuali problema, nes yra labai mažai ES muitų teisės aktų išversta į lietuvių kalbą .Siekiant skatinti bendradarbiavimą su verslo atstovais, 2000 m. buvo įkurtas Muitinės konsultacinis komitetas, kuriame dalyvauja muitinės, kitų valstybės institucijų ir verslo atstovai. Susitikimuose aptariami teisės aktų projektai, kiti svarbiausi su muitinės veikla susiję dalykai. Muitinės departamento rengiami teisės aktų projektai teikiami suinteresuotoms verslo asociacijoms ir vėliau tikslinami pagal jų pateiktus siūlymus. Pasirašomi supratimo memorandumai, kuriamos bendros darbo grupės, naudojantis ES valstybių patirtimi ieškoma naujų bendradarbiavimo ir abipusio pasitikėjimo didinimo formų. Mano manymu, verslo atstovai dar mažokai domisi ES teisės aktais, kuriais jie turės vadovautis Lietuvai įstojus į ES, ir daugiausia dėmesio skiria šios dienos problemoms.(Euroverslo naujienos, Nr.34,2003)

Lietuvos muitinė vis labiau žinoma tarptautinėms organizacijoms kaip viena iš ES šalių kandidačių institucijų, per palyginti trumpą laikotarpį padariusi didelę pažangą. Tai pripažino ir Lietuvos muitinę tikrinusi Europos Komisijos ekspertų delegacija. Apsilankę ne vienoje muitinės įstaigoje, pabendravę su postuose dirbančiais muitininkais, ekspertai susidarė gana teigiamą nuomonę apie Lietuvos muitinės pareigūnų gebėjimus taikyti ES teisės aktų nuostatas. Palankiai apie Lietuvos muitinės rengimąsi į Europos muitinių bendriją atsiliepė ir Lietuvoje viešėjęs PMO generalinis sekretorius Michelis Danet, kiti aukšti tarptautinių organizacijų pareigūnai.Vienas įsimintiniausių ir svarbiausių Lietuvai, ypač jos muitinei, įvykių – 2001 m. lapkričio 28 diena, kai Briuselyje buvo baigtos derybos dėl Muitų sąjungos skyriaus. Oficialiai pripažinus pasirengimą įgyvendinti ES teisės aktus, Lietuvos muitinės dar laukia daug darbų pagal nacionalinės pasirengimo narystei ES programos (nacionalinės Acquis priėmimo programos) teisės derinimo priemonių planą. Lietuvos muitinė dar turi nemažai nuveikti toliau liberalizuodama muitinės ir ūkio subjektų santykius bei sudarydama visas sąlygas taikyti supaprastintas muitinės procedūras ir įvykdyti įsipareigojimus, ypač susijusius su valdymo gerinimu. Reikia modernizuoti muitinės postų infrastruktūrą, ypač prie būsimosios išorinės ES sienos, gerinti kovą su kontrabanda ir kitais muitinės įstatymų pažeidimais, įsigyti šiuolaikinę kontrolės įrangą, paspartinti informacinės sistemos kūrimą ir diegimą muitinėje.(Lietuvos muitinė,2003)

9. Muitinės pažeidimai(kontrabanda, korupcija)Viena iš aktualiausių ne tik muitinės, bet ir visos valstybės problemų – kova su kontrabanda ir jos prevencija. Pažeidimų prevencijos ir tyrimų tarnyba nuo 2002 m. sausio 1 dienos pertvarkyta į Muitinės kriminalinę tarnybą (MKT). Tai savarankiška, Muitinės departamentui atskaitinga įstaiga. Atlikdama jai priskirtas funkcijas MKT kreipia savo veiklą ne tik į kontrabandos sulaikymą, bet ir siekia nustatyti jos organizatorius, nusikalstamus susivienijimus, koordinuojančius kontrabandos vežimą, jiems talkinančius pareigūnus. Operatyvinės veiklos subjekto statusą turinti MKT atskleidžia teisės aktų pažeidimus, tiria bei atlieka kvotą baudžiamosiose bylose. Šios tarnybos pareigūnai taip pat naudojasi tarptautinėmis sutartimis dėl bendradarbiavimo muitinės veiklos srityje, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kurių tikslas – kova su kontrabanda ir jos daromos žalos mažinimas. Šiuo metu MKT didžiausią dėmesį skiria cigarečių, narkotinių medžiagų kontrabandą organizuojantiems nusikalstamiems susivienijimams išaiškinti ir suardyti, įmonėms, kurios apgaulės būdu mažina importuojamų prekių muitinę vertę, plataus vartojimo ir maisto prekių kontrabandai, naftos bei jos produktų kontrolei. MKT pareigūnai atskleidžia, dalyvauja atskleidžiant arba jų suteikta operatyvinė informacija padeda nustatyti po kelis šimtus pažeidimų per metus, sulaiko kelių dešimčių milijonų vertės per valstybės sieną neteisėtai gabentų prekių ir daiktų – cigarečių, alkoholinių g…ėrimų, naftos produktų. Taip pat sulaikoma ir juodojoje rinkoje didelę vertę turinčių narkotinių bei psichotropinių medžiagų – kokaino, heroino, opiatų. Juos aptikti muitinės pareigūnams padeda apmokyti tarnybiniai šunys. Lietuvos muitinė kol kas vienintelė iš trijų Baltijos šalių įsigijo mobiliąsias rentgeno sistemas. Šiuo metu naudojamos trys tokios sistemos, skirtos kontroliuoti krovininiais automobiliais ir konteineriais vežamas prekes. 2001 m. pavasarį įsigijus ir pradėjus naudoti pirmąją rentgeno kontrolės sistemą buvo aptiktos didelės siuntos į Vakarų Europą vežamų kontrabandinių cigarečių. Muitiniam tikrinimui reikia įvairios techninės įrangos, prietaisų, todėl Lietuvos muitinė dėkinga JAV ir kitų valstybių muitinėms, kurios ne kartą dovanojo muitinės kontrolei labai naudingų techninių priemonių. Jau dabar įvairiose grandyse dirbantys Lietuvos muitinės pareigūnai turi taip organizuoti ir pertvarkyti savo darbą, kad sugebėtų efektyviai vykdyti europinės pažangos siekiančios muitinės uždavinius.(Lietuvos muitinė,2003)Muitinės veikla yra viena iš pagrindinių sričių, kurioje esama daug erdvės ir prielaidų piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi bei korupcijai. Muitinei suteiktos plačios ir dažnai neaiškiai apibrėžtos galios kontroliuoti prekių, paslaugų ir asmenų judėjimą kertant valstybės sienas, tuo tarpu ūkio subjektų ir gyventojų teisės nėra tinkamai įtvirtintos. Muitinės veiklą reglamentuojantys teisės aktai yra itin painūs ir nekonkretūs, pilni prieštaravimų ir daugiasluoksnių išimčių. Muitinės reguliavimų gausa bei skaidrumo ir nuoseklumo stoka sukuria prielaidas korupcijos plėtotei, o tuo pačiu ekonominės veiklos ribojimui, išteklių švaistymui ir nepagrįstiems draudimams. Vis dažniau spaudoje, televizijų rengiamose žiniose skaitome, matome, girdime informaciją apie sulaikytas pasienio postuose cigarečių, narkotikų kontrabandas (statistiniai duomenys pateikti priede), kitus nusižengimus bei jų sukeliamus nuostolius mūsų nalstybei.Neteisėtą tabako gaminių įvežimą galima suskirstyti į neteisėtą pardavimą ir kontrabandą dideliu mastu. Pirmuoju atveju, sumokėjus muito mokesčius, nedideli cigarečių kiekiai (tūkstančiai pakuočių) įvežami iš kaimyninių šalių. Tuo verčiasi pavieniai asmenys arba nedidelės grupuotės, kurios pelnosi iš cigarečių kainų skirtumo. Antruoju – veikia nusikalstamo tinklo, kuriame daug tarpininkų, grupės. Iš įvairiausių pasaulio šalių, nemokant mokesčių, įvežama milijonai cigarečių pakuočių. Gaunamas tiesioginis pelnas. Nekontroliuojamas tarptautinis neapmokestintų cigarečių gabenimas kontrabandininkams padeda uždirbti dar daugiau.Galime pateikti keleta kontrabandos pavyzdžių:• Balandžio 1-osios naktį Pagėgių rinktinės pasieniečiams įkliuvo rekordinis šiemet kontrabandinių cigarečių krovinys – daugiau kaip 360 tūkstančių pakelių. Antradienį apie vidurnaktį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnai ties Jurbarko rajono Girdžių kaimu pastebėjo šalikelėje stovinčius du automobilius – vilkiką „Mercedes-Benz 2422” su priekaba ir mikroautobusą „Citroen C25”. Prie mašinų buvę asmenys, pastebėję besiartinantį pasieniečių visureigį, pabėgo į netoliese esantį mišką ir pasislėpė. Jų rasti nepavyko. Abiejuose automobiliuose VSAT pareigūnai aptiko 739 dėžes su rūkalais, iš viso – 364 780 pakelių cigarečių „LM”, „Bond”, „West”, „Baikal”, „Maxima Klasik”, „LD Gold Ekstra”, „Saint George”, „Pall Mall”, „Prima Serebrenaja”, „Magna Lights”, kelių rūšių „Prima”, „Tri Korolia” bei „Dukat”. Visi cigarečių pakeliai – su rusiškomis banderolėmis. Pagėgių rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnai dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių laikymo ir gabenimo stambiu mastu iškėlė baudžiamąją bylą. (VSAT Informacija;”Transporto pasaulis”,Balandis, Nr.4(28))• Rugpjūčio 20 d. Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pareigūnai Panemunės kelio poste sulaikė krovininiu vilkiku iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvą bandytą įvežti beveik… 600 dėžių cigarečių kontrabandos siuntą, kurios rinkos vertė gali siekti iki 360 tūkst. Lt. Rusijos piliečio A. K. vairuojamas krovininis vilkikas „Scania“, kuris gabeno puspriekabę cisterną, biriems produktams transportuoti į Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą atvyko rugpjūčio 19 d. rytą ir pareiškė nevežantis jokio krovinio. Išvažiuojantį iš kelio posto vilkiką pakartotiniam muitiniam patikrinimui sustabdė MKT pareigūnai. Panaudoję mobilią rentgeno aparatūrą pareigūnai įsitikino, jog vilkiku gabenamas nedeklaruotas krovinys. Vilkiko cisternoje, išėmus pertvaras, aptikta įrengta slėptuvė kontrabandinėms cigaretėms gabenti. Pasak operacijoje dalyvavusio muitinės kriminalisto, į cisterną buvo neįmanoma „net piršto įkišti“: į mažiausius tarpelius buvo prigrūsta cigarečių. Iš viso rasta apie 600 dėžių (6 mln. vienetų) kelių rūšių kontrabandinių cigarečių, skirtų Lietuvos rinkai: „Prima“, „Saint George“, „Tri korolia“. Vilkiko vairuotojas sulaikytas dviem paroms. Jis teigė apie kontrabandą nieko nežinąs, o automobilį pristatyti į Kauną jo paprašė nepažįstami asmenys. Vairuotojas prisipažino tai darantis jau ne pirmą kartą. (“Vežėjų žinios”,Nr.16,2003)

• Panemunės kelio poste pastaruoju metu sulaikyta jau ne pirma didelė cigarečių kontrabandos siunta. Liepos 17 d. per šį postą vilkiku IVECO bandyta gabenti 17 tonų kontrabandinio cukraus bei 3 mln. vienetų (300 dėžių) cigarečių „Saint George“, „Dukat 8“ ir „Tri korolia“ su rusiškomis banderolėmis. Bendra sulaikytos kontrabandos vertė tuomet siekė daugiau nei 340 tūkst. Lt. (“Vežėjų žinios”,Nr.16,2003)• MKT vien per šių metų liepą ir rugpjūtį sulaikė 16 mln. 790 tūkst. vienetų kontrabandinių cigarečių, skirtų Lietuvos vidaus rinkai. Jų vertė juodojoje rinkoje siekia apie 1 mln. Lt. Realizavus šias kontrabandines cigaretes Lietuvoje, valstybei būtų nesumokėta daugiau nei 1 mln. Lt mokesčių. (“Vežėjų žinios”,Nr.16,2003)• Lapkričio 7 d. Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pareigūnai Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste sulaikė krovininį vilkiką, kuriuo į Lietuvą iš Baltarusijos mėginta įvežti beveik 8 mln. vienetų rusiškų kontrabandinių cigarečių. MKT pareigūnai vilkiką „Renault“, vairuojamą Lietuvos piliečio V. K., sustabdė apie 23 val., jau išvažiuojantį iš Medininkų kelio posto. Vairuotojas buvo deklaravęs, jog gabena techninę kalcio sodą, tačiau muitinės kriminalistų atlikto detalaus krovinio patikrinimo metu paaiškėjo, kad vilkikas prigrūstas dėžių su kontrabandinėmis cigaretėmis „Saint George“, o sodos karbonato maišais tebuvo užmaskuotas vilkiko galas. Iš viso rasta 770 dėžių rusiškų cigarečių, kurių rinkos vertė gali siekti 400 tūkst. litų. Kontrabandinių cigarečių krovinys sulaikytas. 48 valandoms buvo sulaikytas ir vilkiko vairuotojas V. K. MKT Vilniaus skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas.(Lietuvos muitinė,2003)• Iš viso šiemet MKT jau sulaikė 28 mln. vienetų (1 mln. 400 tūkst. pakelių) nelegaliai gabentų cigarečių, kurių rinkos vertė gali siekti daugiau nei 2 mln. litų. Tai beveik 10 kartų daugiau nei pernai tuo pat metu sulaikytų cigarečių, skirtų Lietuvos rinkai.(Lietuvos muitinė,2003)• Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto pareigūnai sulaikė 29 kilogramus neapdoroto gintaro, kurio vertė siekia 2 tūkst. litų. Gintaro žaliavą iš Kaliningrado srities lengvuoju automobiliu „BMW-520“ nelegaliai bandė įvežti Lietuvos pilietis A.P. Jis teigė nevežąs deklaruojamų prekių, tačiau muitinės pareigūnai, atlikę detalų automobilio tikrinimą, įrengtose slėptuvėse rado 29 kg neapdoroto gintaro. Kontrabanda gabentas gintaras bei automobilis sulaikyti, vairuotojui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, už prekių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei, pažeidėjui gresia bauda nuo 5 000 iki 10 000 litų su prekių ir transporto priemonės konfiskavimu.(Lietuvos muitinė,2003)• Kauno teritorinės muitinės Lazdijų kelio poste mui…tininkai sulaikė mikroautobusą, kuriuo mėginta įvežti džinsų siuntą nepateikiant jos muitinės kontrolei. Krovinio vertė – per 2 tūkst. litų.( http://kolegos.serveris.lt/?langid=1&topmenuid=3)• Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) Panevėžio skyriaus pareigūnai lapkričio 11 d. nustatė, kad lapkričio 10 d. dviem krovininiais vilkikais medžio drožlių plokštes į Lietuvą įvežę Lenkijos piliečiai J. L. ir J. O. pažeidė muitinės procedūras.( http://kolegos.serveris.lt/?langid=1&topmenuid=3) Kita muitinėse egzistuojanti problema – KORUPCIJA – tai piknaudžiavimas viešąja tarnyba siekiant asmeninės naudos.Korupcija kelia grėsmę žmogaus saugumui ir jo teisėms. Korumpuoti pareigūnai palieka likimo valiai jiems pavestą prižiūrėti veiklą ir neužkerta kelio nelaimei. Papirktas valstybės inspektorius leis kažkam rizikuoti tavo gyvybe ar sveikata. Dėl korupcijos gali būti pažeistos esminės tavo teisės į sveikatos apsaugą, išsilavinimą, teisė į nuosavybę ar pagaliau – teisė į švarų vandenį ir orą. Dėl korupcijos sumažėja įplaukos į valstybės biudžetą. Kiek žmonių išsisuka nuo mokesčių ir baudų padedami pareigūnų Lietuvoje? Korupcinis mokesčių vengimas Filipinuose, visų manymu, reiškia, kad neturtingieji moka dvigubai daugiau mokesčių už turtinguosius, o 63 procentai importo neapdedama muitais.Dėl korupcijos šalis pritraukia mažiau užsienio investicijų. Korupcija dažnai veikia kaip mokestis, kuriuo apdedamos tiesioginės užsienio investicijos. Pavyzdžiui, korupcijos lygio padidėjimas nuo palyginti mažai korumpuoto Singapūro iki palyginti smarkiai korumpuotos Meksikos yra ekvivalentiškas investuotojui taikomos mokesčių normos padidėjimui daugiau kaip 20 procentų. Jei Bangladešas pagerintų savo biurokratijos sąžiningumą ir efektyvumą iki Urugvajaus lygio, tai ten investicijos padidėtų beveik 5 procentais, o jo metinis BVP augimas padidėtų daugiau kaip pusę procento. Panašios analogijos tinka ir Lietuvai.1999 metais „Vilmorus“ sociologinis tyrimas parodė, kad 74,1 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų smerkė korupciją kaip reiškinį, bet 60,4 proc. buvo pasirengę duoti bent jau smulkų kyšį, kad galėtų išspręsti jiems iškilusias problemas.Taip pat paaiškėjo, kad masinėje sąmonėje dovanos priėmimas ne visada siejamas su korupcija, o pigių prekių įvežimas be muito dažnai nesiejamas su kontrabanda.Kyšį buvo pasiruošę duoti 71,1 proc. respondentų, gaunančių didesnes pajamas.Kyšį buvo pasiruošę duoti 71,5 proc. JaunuoliųKiti tyrimai rodo, kad labai dažnai mes patys tuos kyšius brukame pareigūnams. Korupcija atsiranda tik tada, kai monopolinis sprendimas vertybių ar paslaugų srityje yra priimamas neviešai ir be asmeninės atsakomybės už pasirinkimo rezultatus rizikos.Įvairių sociologinių apklausų dalyviai nurodo tokius didžiausius korupcijos židinius Lietuvoje:1. Muitinės.2. Viešieji pirkimai.3. Kelių policija.4. Teismai.5. Sveikatos apsauga.6. Policija.7. Mokesčių inspekcija.8. Savivaldybės.9. Politikai.10. Ministerijos.Pagrindinės prielaidos korupcijai muitinėse Apribojimai prekybai bei asmenų judėjimui Apribojimų egzistavimas pats savaime sukuria sąlygas korupcijai bei bandymams neteisėtais būdais išvengti jų ir kontrolės. Muitinės bei sienų kirtimo procedūros kelia daugiausia nepasitenkinimo tarp vietos ir užsienio subjektų. PVM, akcizų, muitų ir kitų mokesčių taikymas, prekių kilmės kontrolė, įvežamų prekių vertės tikrinimas sukuria paskatas verslininkams siūlyti kyšius bei kitais neteisėtais būdais išvengti taikomų apribojimų, ypač jei pastarieji yra itin griežti, ar paspartinti procedūrų atlikimą. Muitinės darbuotojams tai sukuria paskatas pasinaudoti galimybėmis korupcijai. Tokie griežti ir menkai pagrįsti apribojimai, kaip asmeniniam naudojimui įsivežamų daiktų kontrolė, ypač skatina korupciją. Prielaidos korupcijai būtų visiškai pašalintos tik panaikinus taikomus apribojimus ekonominiams mainams, tuo tarpu esant verslo ir kitiems apribojimams jos išliks, nors ir gali būti sumažintos tobulinant muitinė…s procedūras. Dviprasmiškas ir komplikuotas reglamentavimas Reguliavimų interpretavimo ir taikymo laisvė Nepakankamai tiksliai ir griežtai apibrėžtos muitinės darbuotojų pareigos ir atsakomybė sudaro sąlygas dviprasmybėms bei interpretacijoms, kurios gali dar labiau riboti ūkio subjektų veiklą arba būti panaudojamos korupciniais tikslais. Pavyzdžiui, tokios Muitinės kodekso formuluotės kaip “jei muitinė sutinka” (43 str., 44 str.), “muitinė gali suteikti teisę” (64 str.), “muitinei priimtinu būdu įrodo” (125 str.), “asmeniui gali būti mokami mokesčių įstatymų nustatyti delspinigiai” (224 str.) sukuria neapibrėžtumą bei galimybę įvairiai interpretuoti Muitinės kodekso nuostatas. Pavyzdžiui, pagal Muitinės departamento rašte numatytą nuolaidų reglamentavimą, nustatant prekių muitinę vertę pripažįstamos nuolaidos, kurios “paprastai” taikomos prekyboje, o dėl didesnių arba kitokių nuolaidų pripažinimo sprendimus priima pačios muitinės. Muitinės priima sprendimus dėl nepagrįstai sumokėtų (išieškotų) mokesčių grąžinimo ir perskaičiavimo. Jos turi teisę savavališkai nuskaičuoti pinigus iš įmonės sąskaitos (pvz. laiku nesumokėjus PVM arba kito mokesčio, net jei tai atsitiko dėl netyčinių priežasčių). Esant prieštaravimui tarp normų, muitinės turi pasirinkimo galimybę ir paprastai pritaiko asmenims nepalankų variantą. Pavyzdžiui, siekiant nustatyti muitinę vertę ir esant galimybei palyginti prekę su “panašiomis” prekėmis, lyginama su brangesne, o tai reiškia didesnį muitą. Galimybė skirtingai interpretuoti įstatymus gali būti panaudota įmonių veiklos suvaržymui bei sukuria sąlygas piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi bei korupcijai.
Išimčių taikymas Nemažai problemų kyla dėl įvairių išimčių iš bendrų taisyklių taikymo (ši skaidrumą mažinanti problema būdinga daugeliui ekonominės politikos sričių, ypač mokesčių politikai). Pavyzdžiui, reglamentuojant mokestines prievoles ir muitinės administruojamų mokesčių mokėjimą, yra nustatytas ilgas išimčių sąrašas: gamybinės įmonės, kurių sąrašą sudaro Mokesčių inspekcija, mokesčius gali mokėti per 40 dienų nuo muitinės deklaracijos priėmimo muitiniam tikrinimui, įmonėms, įtrauktoms į Finansų ministerijos sudaromą kailių pramonės įmonių sąrašą, šis terminas yra 4-5 mėnesiai, mokesčiai už importuojamus naftos produktus bei muitai ir akcizai už importuojamus alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius mokami iš anksto ir t.t. Daugelio išimčių taikymas mažina mokesčių mokėjimo skaidrumą ir sukuria daugiau sąlygų korupcijai ir lobizmui.

Teisės aktų gausa Nors Muitinės kodekse turėtų būti susistemintos ir pateiktos visos muitinės veiklą reglamentuojančios taisyklės, jame esama daug išlygų, kurios teigia, jog papildomas sąlygas gali nustatyti Muitinės kodeksą koreguojantys teisės aktai, įstatymai, Vyriausybės nutarimai bei Muitinės departamento įsakymai ir išaiškinimai. Pavyzdžiui, prekių muitinį įvertinimą reglamentuoja ne tik Muitinės kodeksas, bet ir LR Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 748, maždaug septyni Muitinės departamento direktoriaus įsakymai bei keletas išaiškinimų. Nuolaidų reglamentavimas yra nustatytas ne teisės aktais, o tik Muitinės departamento raštu teritorinėms muitinėms. Muitinių veiklą reglamentuojančių teisės aktų gausa ir skaidrumo trūkumas sukuria prielaidas didesniam netyčinių pažeidimų skaičiui, išplečia Muitinės kodekso normas ūkio subjektų nenaudai ir sudaro daugiau galimybių piktnaudžiavimui juos įgyvendinantiems pareigūnams. Pareigūnų atsakomybės už padarytus pažeidimus trūkumas Muitinės kodekse detaliai apibrėžiamos ūkio subjektų teisės, pareigos ir atsakomybė, tuo tarpu muitinėje dirbantiems pareigūnams paliekama daug veikimo laisvės bei nenumatoma griežta atsakomybė už nepagrįstus sprendimus bei tokių sprendimų sukeltus nuostolius. Dėl muitinės veiksmų, kuriais įgyvendinami nepakankamai aiškiai apibrėžti uždaviniai, verslo subjektų patiriami nuostoliai nekompensuojami. Būtina apibrėžti aiškias atsakomybės už muitinės veiksmų padarytą žal…ą nustatymo taisykles bei žalos kompensavimo tvarką. Muitinei nebūdingų funkcijų priskyrimas Muitinės veiklą komplikuoja nebūdingų funkcijų suteikimas muitinei, sienų apsauga siekiant kitokių tikslų. Tai ypač pasakytina apie rinkos apsaugą, t.y. konkuruoti nesugebančių įmonių apsaugą, ribojant prekių, pavyzdžiui, žemės ūkio ar maisto, įvežimą papildomais tikrinimais ar griežtesniais reikalavimais produktams. Naudojant muitinės procedūras vidaus rinkos apsaugai, pažeidžiami esminiai bešališkumo, vienodo verslo subjektų traktavimo bei neutralumo principai, sudarantys Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių pagrindą. Nors formaliai Lietuva taiko šiuos principus, kai kurie Vyriausybės priimami teisės aktai, pavyzdžiui, Prekių muitinio įvertinimo kontrolės gerinimo ir kovos su prekių muitinės vertės klastojimu priemonių planas (1999 m. gruodžio 15 d. posėdis) įtvirtina “jautrioms” prekėms nustatomą “patikslintą palyginamąją importuojamų prekių kainą”. Tai yra akivaizdus anksčiau minėtų principų pažeidimas bei muitinės procedūrų naudojimas kaip netarifinės rinkos apsaugos priemonės. Kitas tokių priemonių naudojimo pavyzdys – reikalavimas sertifikuoti į Lietuvą įvežamas prekes net ir tokiais atvejais, kai jos turi ES kokybės sertifikatus. Tokios priemonės ne tik trikdo šalies ekonominę plėtrą, bet ir komplikuoja muitinės procedūras, mažina skaidrumą ir pasitikėjimą muitine. Rinkos priežiūra turi būti vykdoma ne prie valstybės sienų, bet nustatant gamintojų ar importotuojų atsakomybę už nekokybiškas prekes. Menkas procedūrų automatizavimas Paskatas korupcijai taip pat sustiprina žemas muitinės procedūrų automatizavimo lygis. Tačiau reikia pastebėti, jog muitinės procedūrų kompiuterizavimas savaime neišspręs šių problemų. Atvirkščiai, kai kuriais atvejais gali susidaryti paradoksali situacija, kai, automatizavus muitines (pavyzdžiui, baigus diegti ASYCUD duomenų apdorojimo sistemą) ir šitaip siekiant sumažinti tikrinimo trukmę, prekių tikrinimas gali užtrukti dar ilgiau. Taip gali atsitikti, jei daugelis prekių dėl netarifinių rinkos apsaugos priemonių pateks į rizikingų, t.y. “jautrių” prekių kategoriją. Kuo sudėtingesni yra muitinės formalumai ir jų reglamentavimas, tuo sunkiau automatizuoti šią sistemą, tuo didesnė klaidų ir nesusipratimų tikimybė. Pasiūlymai dėl prielaidų korupcijai muitinėse pašalinimo Norint pašalinti prielaidas korupcijai muitinėse, būtina iš esmės keisti muitinės darbo principus ir tobulinti muitinės reglamentavimą griežtai įtvirtinant muitinės procedūras teisės aktuose. • Muitinės kodekse būtina įtvirtinti asmenų, importuotojų, eksportuotojų, deklarantų, keleivių teises. • Būtina nustatyti asmenų teises užtikrinančius principus – pirmiausia, kad asmuo negali būti laikomas pažeidėju, kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodyta priešingai. • Siekiant reguliavimų aiškumo ir stabilumo bei nepagrįstos muitinių veikimo laisvės apribojimo, siūlome atsisakyti Muitinės kodekse nuostatų, kurios “kitiems teisės aktams” suteikia galią nustatyti papildomas prievoles bei leidžia muitinėms savo nuožiūra taikyti reguliavimus ir reikalavimus. Taip pat būtina atsisakyti Muitinės departamento vidinių instrukcijų, kurios daro įtaką aiškinant mokesčių ar kitas taisykles. • Būtina peržiūrėti visus šiuo metu Muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus bei parengti jų sąvadą. Visų Muitinės veiklą reglamentuojančių normų apjungimas viename dokumente leistų pašalinti esamus neapibrėžtumus bei išimtis ir palengvintų tiek verslininkų, tiek muitininkų darbą.Lietuvos muitinė – statutinė institucija. Priėmimo į tarnybą, atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų atsakomybę, teises ir pareigas bei kitus su darbo santykiais susijusius klausimus nustato Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas. Administracija deda daug pastangų, kad muitinėje dirbtų sąžiningi, kultūringi ir paslaugūs pareigūnai, sugebantys tinkamai aptarnauti užsienio prekybos dalyvius ir per valstybės sieną vykstančius keleivius. Konkrečiomi…s priemonėmis numatoma kovoti su ypač gajomis korupcijos apraiškomis. Užkertant kelią šiam nepageidaujamam reiškiniui bendradarbiaujama su Specialiųjų tyrimų, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybomis, Valstybės saugumo departamentu.Lietuvos muitinė siekia profesionalios, skaidrios ir visuomenei atviros veiklos. Šie siekiai atitinka strategijos nuostatas teikti visuomenei kuo daugiau informacijos apie muitinėje vykstančius pokyčius, aktualijas, atviru dialogu skatinti pasitikėjimą Lietuvos muitine, kurios darbai ir įvaizdis atvėrus vartus į Europą įtikintų, jog ten ji įžengia kaip lygiavertė muitinių bendrijos narė.

IŠVADOS

Šiuolaikinė ekonomikos teorija pasisako už atviro ūkio ekonomiką ir laisvąją prekybą. Šią idėją palaiko labiausiai ekonomiškai išsivysčiusios šalys ir jų įtakoje esančios tarptautinės ekonomikos organizacijos. Problema labai aktuali Lietuvos ūkiui, nes Tarptautinis Valiutos Fondas, Pasaulio banko ekspertai reikalauja, kad Lietuva kuo greičiau atsisakytų protekcionistinės politikos, t.y. iki minimumo sumažintume arba visiškai panaikintume importo muito mokesčius.Mano manymu, laisvosios prekybos koncepcijos negalima suabsoliutinti, nes įvairūs ekonominiai subjektai tiek šalies, tiek pasaulio ūkio požiūriu turi nevienodas ekonomines sąlygas ir jų realizavimo galimybes. Be to, prekių importas ir eksportas nevienodai veikia šalies ekonomiką, importo ir eksporto reguliavimo ekonominės ir administracinės priemonės turi skirtingą reikšmę ir duoda nevienodus rezultatus. Silpniau išsivysčiusioms šalims būtina aktyvi užsienio prekybos reguliavimo politika, kuri, viena, palaikytų tam tikrą nacionalinių gamintojų protekcionizmą, o antra, – konkurentiškose ūkio šakose formuotų laisvosios prekybos sąlygas.

Analizuojant Lietuvos respublikos Vyriausybės užsienio politiką, kyla abejonės jos teisingumu. Juk palaipsniui mažinant vidutinę tarifų normą importuojamoms prekėms, formuojamos sąlygos, kuriomis nacionaliniai gamintojai tampa vis mažiau pajėgūs konkuruoti su Vakarų Europos produkcija. Negalima per keletą metų pakelti Lietuvos pramonės techninio lygio ir gaminti konkurentabilią su vakarų Europos šalimis produkciją. Neįmanoma per trumpą laiką pereiti prie Laisvosios prekybos sąlygų nuo protekcionizmo. Lietuva pasirašiusi sutartį su Europos Sąjunga, įsigaliojusią 1995 m. sausio 1 dieną, kurioje įsipareigoja per šešerius metus sukurti Laisvosios prekybos sąlygas, atitinkančias ES reikalavimus.Ypač daug sunkumų kyla su žemės ūkio produkcijos konkurentabilumu, nes Vakarų Europos Valstybės nemažą žemės ūkio produktų kaštų dalį dengia subsidijomis.Lietuvos užsienio prekybos politikoje negalima aklai kopijuoti išsivysčiusių valstybių importo reguliavimo priemonių. Būtina aktyvi muitų tarifų politika, nors muitai ir riboja prekių pasirinkimo galimybę, didina vežamų iš užsienio prekių kainas, silpnina nacionalinių gamintojų suinteresuotumą mažinti kaštus, diegti mokslo ir technikos naujoves, gerinti produkcijos kokybę. Lietuva yra ekonomiškai nepajėgi plačiai naudoti efektyvesnes importo reguliavimo tarifines priemones : subsidijas, lengvatinius kreditus, sumažintas kainas ir pan. Pagrindine nacionalinių gamintojų apsaugos forma turi likti muitai, nors pasirašyti tarptautiniai susitarimai riboja tarifų laisvę. Negalima pateisinti tokios užsienio politikos, kada Tarptautinio Valiutos fondo reikalavimu vienašališkai mažinami importo muitai, o eksportui analogiškos lengvatos negaunamos. Dar daugiau, tos šalys, su kuriomis pasirašytos didžiausio palankumo užsienio prekyboje sutartys, Lietuvos produkcijai didina muitus. Aklas išsivysčiusių šalių užsienio prekybos reguliavimo patirties ir esamų sistemų kopijavimas daro milžinišką žalą Lietuvos ekonomikai….Literatūra1. P.T.McGrath. tarptautinės ekonomikos pagrindai.-Vilnius.Margi raštai, 1999.2. E.Vilkas. Muitai.-Vilnius, Respublika, 1993 5psl.3. Rasa Glinskienė. Muitų politika Lietuvai integruojantis į ES.-“Ekonomika ir vadyba-98”4. Ignatavičius G. Muitų mokėjimo tvarka. “Lietuvos Aidas”, 1994 11 09, 12 psl.5. Lietuvos pramoninkų protokolas, Nr.9, Konfederacija, Vilnius, 2003 04 156. Euroverslo naujienos,Rugsėjis Nr. 307. Euroverslo naujienos, Lapkritis Nr.348. Vežėjų žinios, Birželis Nr.11(47) 9. Vežėjų žinios, Rugpjūtis Nr.16(52)10. Ttransporto pasaulis, Balandis Nr.4(28)11. www.stt.lt12. www.euroverslas.lt13. www.zum.lt – LR žemės ūkio ministerija14. www.ekm.lt – LR ūkio ministerija15. www.std.lt – Statistikos departamentas16. http://www.sam.lt/presslt/update/inf_2003_07_21_cig.html17. http://kolegos.serveris.lt/?langid=1&topmenuid=3PRIEDAILietuvos pasienyje sulaikyta narkotikų kontrabanda (kg) 1995-2002 m.m.

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

Baltarusija 9,68 58,3 3,15 1 10,022 0,35 58,75 9,165

Lenkija 0 60 0 0 0 0 0 2,5

Rusija 13,35 29,8 192,02 156,51 1,03 30,352 2,72 9,338

Pajūris 0 0 0 0 0,17 0 0,009 0,0025

Latvija 0 22 30 9,36 0 0 0 0

Oro uostai

IŠ VISO 23,21 170,1 225,17 166,87 11,222 30,702 61,479 21,0055

– Oro uostuose kontrabandą užkardo muitinės pareigūnai

Lietuvos pasienyje sulaikyta tabako kontrabanda (pakeliais) 1995-2002 m. 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

Baltarusija 0 12 729 0 1 300 2 768 10 334 37 247 196 550

Lenkija 10 200 0 3 170 5 147 7 980 500 000 48 800 2 773

Rusija 0 0 174 865 307 169 7 703 159 831 140 826 195 626

Pajūris 0 55 040 72 658 9 807 12 021 193 290 4 390 3 800

Latvija 0 26 310 17 156 1 334 140 130 920 10 873 23 800 77 238

Oro uostai

IŠ VISO 10 200 94 079 267 849 1 657 590 161 392 874 328 255 143 475 987

– Oro uostuose kontrabandą užkardo muitinės pareigūnai Šioje lentelėje pateikiami VSAT rezultatai vadinamojoje “žaliojoje” juostoje.Valstybės sienos perėjimo punktuose kontrabandą užkardo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos pareigūnai

Duomenų šaltinis: http://www.pasienis.lt/statistika/