Monopolinės įmonės

MONOPOLIJA

Vienas kraštutinis rinkos struktūros atvejis ir visiška priešingybėtobulai konkurencijai yra monopolija (gr. “monos”- reiškia “vienintelis”,“poleo”- reiškia “parduoti.) Pagrindinis monopolizuotos rinkos bruožas yravienos įmonės viešpatavimas joje. Jeigu įmonė gamina tam tikrą prekę,neturinčią substitutų, ji ir yra monopolija. Kai rinkoje yra tik vienafirma, ji turi įtakos rinkos kainai, gali pasirinkti kainą ir gaminamosprodukcijos kiekį , kurie maksimizuos jos pelną. Tačiau iš tikro monopolijanegali pasirinkti kainos ir gaminamos produkcijos kiekio visiškai laisvai:ji parduos tik tiek produkcijos, kokia bus paklausa. Jeigu monopolijanustatys aukštą kainą, ji galės parduoti tik nedidelį produkcijos kiekį.Paklausa, kurią sąlygoja vartotojo elgsena, nulems monopolininkopasirenkamą kainą ir produkcijos kiekį. Taigi, kyla klausimas kas skatina monopolijų atsiradimą, kokie yrapagrindiniai monopolijų bruožai, dėl kurių būtina kontroliuoti monopolinęvaldžią. Monopolija atsiranda, kai pažeidžiami tobulos konkurencijos principai.Svarbiausi tobulos konkurencijos principai yra: 1.Daug nepriklausomų firmų. Niekas negali kontroliuoti rinkos. 2.Nėra kainų kontrolės. Rinka pati lemia kainas. 3.Nėra produktų diferenciacijos. Vienodi produktai ir vienoda kokybė (pirkėjo požiūriu produktas siūlomas bet kurio pardavėjo yra identiškas kitų pardavėjų siūlomiems produktams). 4.Galima lengvai patekti ir pasitraukti iš rinkos. 5.Išsami informacija. Kiekviena firma ir kiekvienas vartotojas yra išsamiai informuoti apie esamas prekes ir jų kainas. Didelis dalyvių skaičius, kainų kontrolės nebuvimas ir produktųhomogeniškumas – šie reikalavimai privalo užtikrinti vieną – jokia firmarinkoje neįgauna monopolinio poveikio. O lengvas patekimas į rinką irišsami informacija – turi apsaugoti nuo monopolinio pelno atsiradimo. Taigi, kai pažeidžiamos šios 5 tobulos konkurencijos egzistavimo sąlygosir atsiranda monopolija. Ji atsiranda tada, kai įmonės tam tikru laipsniugali kontroliuoti rinkos kainą ir tuo pačiu konkurenciją.

Monopolinės rinkos charakteristika: • Yra tik viena didelė firma; • Ši firma visiškai kontroliuoja kainas; • Nėra prekių diferenciacijos (t. y. prekės neturi glaudaus substituto); • Labai sunku patekti į rinką. Taigi, viso to pasekmė – labiau apribota gamyba ir aukštesnės kainos,negu būtų konkurencinėje aplinkoje, o dėl to vartotojai patiria nuostolius. Rinka monopolizuojama sukuriant arba savaime atsirandant barjeramspapildomoms įmonėms įeiti į rinką. Tokie barjerai gali būti įvairioskilmės: techninės, juridinės, ekonominės. Tai nulemia monopolijos tipą.Todėl yra tokios monopolijų rūšys: natūralios, teisinės ir socialinės.1. Natūrali monopolija:a) tokios monopolijos atsiranda, dėl ribotos žaliavų pasiūlos. Pvz.viena firma kontroliuoja tam tikrus gamtos išteklius (anglį)b) kai masto ekonomija vaidina itin didelį vaidmenį. Kada gamybasutelkta vienos rankose, leidžia gaminti mažiausiais kaštais pvz. telefonųlinijų tiesimas – pigiau gatve nutiesti vieną telefonų liniją o ne dvi. (W)2. Teisinė monopolija. Ji yra pripažinta ir saugoma įstatymo, siekiantišvengti nesąžiningos veiklos ir suteikiant gamintojams, autoriams irišradėjams galimybę naudotis savo pastangų vaisiais. Teisinės monopolijosyra patentai, autorinės teisės, kurios pripažįsta asmenų išimtinę teisęgauti pajamas už tam tikras prekes ir naudoti tam tikrus objektus.3 . Socialinė monopolija. Ji yra susijusi su vandens, dujų, elektrosenergijos tiekimu, pašto ir telefono paslaugomis. Kompanijos, teikiančiosšias paslaugas, turi monopoliją, kylančią iš techninių aprūpinimo sąlygų.Visai nepraktiška ir netgi neįmanoma būtų konkrečioje vietovėje verstistokių rūšių veikla daugiau nei vienai kompanijai – tai sukeltų nepatogumųvisuomenei, būtų švaistomi ištekliai. Įsivaizduiokime, kaip būtų nepatogu,jei dešimtys dujų ir elektros tiekimo įmonių turėtų teisę rausti miestogatves. Monopolinė padėtis ir monopolinės pajamos gali būti pasiekiamos

ir individualioms įmonėms sudarant susitarimus. Susitarimas gali būti dėlkainos fiksavimo ir gamybos apimties pasiskirstymo, dėl įėjimo į rinkąbarjerų nustatymo. Susitarimų tarp įmonių pasekmės – didesnės pajamos. Atskiros firmos gali suaktyvinti savo veiklą rinkoje ir užimtimonopolinę padėtį ne tiktai sudarydamos sandėrius dėl produkcijos kainos,pardavimo kvotų, bet ir susiliedamos viena su kita. Firmų susijungimai galibūti: • horizontalūs • vertikalūs.Horizontalus susijungimas apima įmones, kurios gamina panašias prekes.Susijungus keliems gamintojams, susijungia ir jų rinkos galia. Buvękonkurentai išnyksta, galima didinti kainas ir mažinti gamybos apimtį.Vertikalus susijungimas vyksta tarp įmonių, kurios perka viena iš kitosresursus arba parduoda viena kitai produktus. Pvz. popieriaus įmonė galisusijungti su spaustuve, statybos įmonė nupirkti plytinę. Vertikaliintegracija gali trukdyti konkurentams įeiti į rinką. Jeigu perdirbimoįmonė integruojasi su pagrindiniu žaliavų tiekėju, potencialūskonkurentai nebegali nusipirkti žaliavų ir nepajėgia konkuruoti perdirbimosferoje.

2. MONOPOLINĖS PAJAMOS

Ryšys tarp pajamų ir gamybos apimties monopolinėje rinkoje yra kitoksnegu tobulos konkurencijos rinkoje. Skirtumą lemia įmonės paklausos kreivėsypatybės. Monopolinėje rinkoje viešpatauja viana įmonė ir jos paklausoskreivė sutampa su rinkos paklausos kreive. Todėl ji yra krintanti žemyndidėjant pardavimo apimčiai. Tokia paklausos kreivės forma lemiamonopolinės įmonės pajamų kitimą. Esant krintančiai paklausos kreivei, bendrosios pajamos (BP) galididėti ar mažėti didėjant gamybos apimčiai. Tai priklauso nuo to, kokiumastu prekėms nuvertėjant didėja visuomeninių poreikių apimtis. 1 pav. pavaizduotame pavyzdyje prekės kainai mažėjant nuo P1 iki P2bendrosios pajamos, pavaizduotos atitinkamais stačiakampiais P1E1 Q1 O irP2 E2 Q2 O, padidėja dėl padidėjusios gamybos apimties nuo Q1 iki Q2. Tačiau, pakitus prekės kainai nuo P3 iki P4, didėjanti gamybos apimtis

neužtikrina pajamų augimo. Atvirkščiai, jos mažėja, kaip matyti išpaveikslo, nuo P3 E3 Q3 O iki P4 E4Q4O.

Bendrųjų pajamų kreivę monopolinėje rinkoje galima nubrėžtivadovaujantis paklausos elastingumo teorija.

[pic]

1 pav. Bendrųjų pajamų kitimas monopolinėje rinkojeKaip matyti iš 2 pav., jei paklausos elastingumas didesnis už vienetą,bendrosios įmonės pajamos auga ir jų kreivė kyla. Kai paklausoselastingumas lygus l, bendrosios pajamos yra pastovios — kreivė pasiekiamaksimumą, o kai paklausos elastingumas mažesnis už vienetą — bendrosiospajamos ims mažėti, o kreivė krinta žemyn. Bendrųjų pajamų kitimo monopolinėje rinkoje priklausomybė nuo paklausoselastingumo atsispindi ir ribinėse pajamose. Kadangi, esant krintančiaipaklausos kreivei, įmonė gali realizuoti papildomų prekės vienetą tiksumažindama jos kainą, ribinės pajamos nuolat mažėja didinant realizavimoapimtį.

Tačiau jos lieka teigiamos, kai paklausos elastingumas yra didesnis užvienetą. Kartu tai reiškia, kad ribinės pajamos didina bendrąsias pajamas.2 pav. ribinių pajamų kreivė yra virš horizontalios koordinačių ašies, kolbendrųjų pajamų kreivė nepasiekia maksimalaus aukščio. Ribinės pajomos yralygios nuliui, kai bendrosios pajamos yra maksimalios, o paklausoselastingumas lygus 1.

Mažėjant bendrosioms pajamoms ir paklausai tapus neelastingai, ribinėspajamos tampa neigiamomis.

2 pav. pavaizduotas ryšys tarp BP, RP ir paklausos elastingumo leidžiadaryti išvadą, jog pelną maksimizuojanti įmonė monopolinėje rinkoje,stengdamasi, kad nemažėtų bendrosios pajamos, nedidins gamybos apimtiesesant neigiamoms ribinėms pajamoms. Vadinasi, siekdama didinti realizavimoapimtį, ji mažins kainas tik tol, kol paklausa yra elastinga.

[pic]

2 pav. Bendrųjų ir ribinių pajamų priklausomybė nuo paklausos

elastingumo

Monopolinės įmonės paklausos kreivė, kartu būdama ir šakos paklausoskreive, krinta žemyn ir todėl, didinant realizavimo apimtį, reikia mažintikainas. Tačiau parduodant papildomą prekių kiekį, mažinamos visų parduodamų

prekių kainos. Todėl ir monopolinei rinkai galioja vidutinių pajamųformulė:

VP = BP / Q .Taigi vidutinės pajamos yra lygios kainoms. O šios kainos kitimąišreiškianti paklausos kreivė yra kartu ir vidutinių įmonės pajamų kreivė

3. KAINA IR GAMYBOS APIMTIS MONOPOLINĖJE RINKOJE

Monopolinė kaina yra ribinių gamybos kaštų ir paklausos elastingumofunkcija. Todėl jei, esant pastoviems ribiniams kaštams, augančiospaklausos kreivės elastingumas krenta, tai kaina augo, o jei šios kreivėselastingumas didėja, tai kaina mažėja.

Praktikoje visuomeninių poreikių augimas turi įtakos kainoms: a) kai ribiniai gamybos kaštai didėja arba lieka pastovūs (tarkim, kad paklausos

elastingumas tuo tarpu krenta}, tai per trumpą laikotarpį, didėjant poreikiams,

didės ir kainos; b) kai ribiniai gamybos kaštai mažėja ir ribinių kaštų kreivės pasvirimas aplenkia

pirminį paklausos kreivės pasvirimą, tai (šiuo atveju paklausos kreivės pasvirimas

mažėja) kaina turi mažėti; c} jeigu ribiniai kaštai mažėja, o ribinių kaštų kreivės pasvirimas mažesnis negu paklausos kreivės pasvirimas, tai, jeigu paklausos elastingumas būtų pastovus, tai kaina mažėtų, o, jeigu būtų pastovus paklausos kreivės pasvirimas, tai ji augtų. Monopolinė kaina nebūtinai yra didelė kaina, nes, kai ji maža irskatina visuomeninių poreikiu augimą, monopolistas gali didinti gamybosefektyvumą ir mažinti kaštų lygį. Jis gali pelnytis iš ekonomijos, gaunamosgaminant dideliu mastu. Tobulos konkurencijos rinkoje RK ir RP tiesiogiai nulemia ir kainą, irrealizavimo apimtį. Monopolinėje rinkoje RK ir RP kreivės tiesiogiai lemiatik realizavimo apimtį.

[pic] 3 pav. Prekės kaina ir gamybos apimtis monopolinėje rinkoje

Monopolisto realizuojamų prekių kainą rodo paklausos kreivė, kuri yraaukščiau RP kreivės, o pastarosios susikirtimas su RK rodo gamybos apimtį.Esant gamybos apimčiai taške M, kuriame susikerta RK ir RP, monopolijos

pelnas bus didžiausias. Tačiau kaina šiame taške bus didesnė negu RK. (žr.3 pav). Taigi, galima daryti išvadą, kad, jei firma turi monopolį, tainebūtinai reiškia, jog už prekę (ar paslaugą) ji gali imti aukščiausiąkainą. Dauguma didžiųjų firmų (korporacijų), turinčių monopolinę padėtį(galią), pelną siekia didinti ne keldamos kainas , o mažindamos kaštus. Taivykdo – plėsdamos didelio masto gamybą, (masto ekonomijos politika);gamybą sutelkdamos geriausią techniką turinčiose įmonėse; (technologinėspažangos politika); maksimaliai mažindamos kaštus – kaštų ekonomijospolitika; Be to, monopolistas žino, kad nustatydamas labai didelę kainą, jisskatins:1) naujų gamintojų-konkurentų atsiradimą; (naujos firmos sieksįeiti į rinką); 2)substitutų sukūrimą ir vartojimą (bus pradėti gamintipakaitalai); 3) valstybės įsikišimą.Išvada: Monopolija nors ir turi galimybes diktuoti kainas, tačiau ribotas

4. MONOPOLIJA IR EFEKTYVUMAS

Norint nagrinėti monopolinės rinkos efektyvumą, iš pradžių būtinaaptarti, koks jis tobulos konkurencijos rinkoje. Šioje rinkoje objektyvikaina nusistovi veikiama tarpusavyje konkuruojančių gamintojų ir vartotojų.Kiekvienas gamintojas, siekdamas maksimalaus pelno, didina gamybos apimtįtol, kol ribiniai produkto gamybos kaštai susilygina su rinkos kaina. Esanttam tikrai prekės kainai, pardavėjai visą laiką pateiks tokį produkcijoskiekį į tobulos konkurencijos rinką, kuriam esant : P(MC Tai galioja bet kuriai prekei, jeigu ji parduodama tobulosioskonkurencijos rinkoje. Pirkėjai taip pat priima rinkos kainą ir kiekvienas perka tokį prekiųkiekį, kuriam esant ribinė produkto nauda susilygina su jo rinkos kaina.Vartotojai, siekdami maksimaliai ekonomiškai panaudoti savo biudžetą,didina perkamų prekių kiekį tol, kol ribinė prekės nauda nesusilygina sujos kaina, t.y. : P(MB Taigi, kuomet vyrauja tobuloji konkurencija, visoms rinkoms būdinga tokiasąlyga: P(MB(MC (ši lygybė rodo, kadkaina patenkina ir firmą ir pirkėją)

Prekės bus pateikiamos tol, kol ribinė nauda nesusilygins su ribiniaiskaštais. Gamyba yra pusiausvira, jeigu ribinės naudos ir ribinių kaštųkreivės atspindi visą naudą ir kaštus, susijusius su pateikiamo produktokiekiu. Tobulosios konkurencijos sąlygomis rinkos kainą PE nulemiapaklausos (MB) ir pasiūlos (MC) jėgų sąveika. Esant šiai kainai, rinkojeparduodamas [pic]

4pav. Monopolija ir efektyvi gamybos apimtis

produkcijos kiekis QE. Tai ir yra efektyvios gamybos dydis. Praktikoje konkurencija dažniausiai būna netobula. Monopolinės firmosgalia rinkoje gali mažinti efektyvumą. Maksimizuodama pelną monopolija gamina produkcijos kiekį Qm (4 pav.) irparduoda kaina Pm. Ribinės pajamos (MR) yra mažesnės už kainą, betpusiausvyros atveju – lygios ribiniams kaštams: Pm(MR(MC Kadangi vartotojai siekia maksimalios naudos, jie perka tokį produkcijoskiekį, kuriam esant kaina susilygina su ribine nauda: Pm(MB(MC Monopolinė firma gamina mažiau nei yra efektyvi gamybos apimtis. Esanttai gamybos apimčiai, kuri monopolininkui garantuoja maksimalų pelną,ribinė prekės nauda yra didesnė už ribinius jos gamybos kaštus. Taireiškia, kad gaminant daugiau prekių gali būti papildomos naudos. PlotasAEEm (4 pav.) yra papildoma gryna monopolijos nauda, kuri būtų gautapadidinus gamybos apimtį nuo Qm iki QE, t. y. iki efektyvios gamybosapimties. Plotas AEEm – tai efektyvumo nuostolis esant monopolijai.Vadinasi, monopolinė rinka nėra efektyvi struktūra. Išsiaiškinus, kad monopolinė rinka nėra efektyvi struktūra tampa aišku,kad ją reikia reguliuoti. Tam ir yra skirti antimonopoliniai įstatymai.

5. ANTIMONOPOLINĖ POLITIKA

Antimonopolinė (antitrestinė) politika – valstybinės programos, skirtosmonopolijos plėtimuisi kontroliuoti ir visuomenei nepageidaujamomsmonopolijos apraiškoms išvengti. Antitrestinės politikos įstatymainukreipti prieš ekonominės galios (ji išreiškia vienos ar kelių firmųviešpatavimo rinkoje laipsnį, t. y. galimybę veikti rinkos sąlygas)

demonstravimą, firmų susijungimus ir panašiai. Jų pagrindinė paskirtis –konkurencinių sąlygų palaikymas. Antimonopoliniai įstatymai įvairiosešalyse yra nevienodi. Paprastai juose neteisėtais skelbiami veiksmai,kuriais gali būti įgyta monopolinės rinkos jėga: • Slapti sandoriai tarp įmonių dėl prekių kainos padidinimo bei gamybos apimties sumažinimo; • Prekybos žlugdymas, sudarant kontraktus visiems ištekliams pirkti iš vieno pardavėjo; • Per didelis prekių kainos nustatymas, kuris verčia jungtis į firmą tų pačių prekių gamintojus, nes gresia bankrotas. • Akcijų supirkimas, siekiant prijungti prie firmos konkurentus. • Kelių nepriklausomų įmonių sujungimas į vieną. JAV antimonopolinio reguliavimo praktika pradėta 1890 metais, kai buvopriimtas antitrestinis Šermano aktas. Šis aktas siekė dviejų pagrindiniųtikslų: uždrausti rinkos monopolizavimo siekimą ir bet kokius prekyboslaisvę apribojančius suokalbius. Šermano aktas, taip pat ir vėlesniantitrestinių įstatymų papildymai draudžia prekybos laisvę ribojančiussuokalbius, pirmiausia suokalbius dėl kainų. 1914 metai JAV kongresas patvirtino 2 naujus antitrestinius įstatymus:Kleitono aktą ir Federalinės prekybos komisijos aktą. Kleitono aktas siekė apginti smulkias firmas nuo nedoros stambių firmųkonkurencijos: diskriminavo kainomis, kitos firmos akcijų įsigijimo, jeitai galėtų sumažinti konkurenciją. Kitas 1914 metų aktas įsteigė nepriklausomą Federalinę prekybos komisiją,kad ji ištirtų nesąžiningos kovos praktiką ir užkirstų jai kelią ateityje.Tačiau šis “nedorumas” yra labai konkretus ir santykinis dalykas, todėlįsteigta komisija savo darbe turėjo nemažai sunkumų. 1938 m. jai buvosuteikta papildoma funkcija – vartotojų apsaugojimas nuo klaidinančiosreklamos ir jos demaskavimas. Šiai funkcijai ir buvo skirtos pagrindinėskomisijos jėgos. Po pirmojo pasaulinio karo antitrestiniam reguliavimui buvo skiriama vismažiau dėmesio. Nagrinėjant bylas, teismai priimdavo monopolijomstolerantiškus sprendimus. Tačiau priėmus 1936 m. Robinsono – Patmeno aktą ,antitrestinis reguliavimas suaktyvėjo. Šiuo aktu buvo tęsiamas smulkiųprekybinių firmų saugojimas nuo stambių pardavėjų nedoros konkurencijos.

Kaip jau minėjau rinkos galios laipsnį nulemia ne tik koncentracijosrodikliai, bet ir firmų susijungimo galimybės. Šios galimybės buvoapribotos Kleitono aktu, tačiau praktikoje jis būdavo dažnai apeinamas,nuperkant konkurento įmonę ar įrengimus tiesiogiai (ne akcijų forma). Šiemsreiškiniams išvengti 1950 metais buvo priimtas Kelerio – Kefauveriosusijungimą reguliuojantis aktas. Jis draudžia tuos susijungimus, kuriegerokai mažina konkurenciją arba siekia atitinkamos rinkos monopolizavimo.Remiantis vėlesniais įstatymų papildymais, firmos privalo iš ankstopranešti antitrestinio reguliavimo tarnyboms apie numatomą susijungimą. Beto, visos firmos, kurių nekilnojamo turto vertė arba realizavimo įplaukosviršija 100 mln dolerių, privalo iš anksto įspėti valstybės tarnybas dėlnumatomo akcijų ar kitų aktyvų įsigijimo. Praėjus 15 – 50 dienų nuo tokiųpareiškimų pateikimo, antitrestinio reguliavimo tarnybos parengia savonutarimą šiuo klausimu; taigi visi didesni susijungimai galimi tikvalstybės tarnyboms pritarus. Valstybinė susijungimo kontrolė yra žymiai efektyvesnė priemonė,palyginus su egzistuojančių monopolijų likvidavimu. Be to, nesunku įrodyti,kad bet koks firmų susijungimas gali sumažinti konkurenciją ir netgi taptipostūmiu monopolijai susidaryti. Sprendžiant firmų susijungimo problemas,būtina atsižvelgti į skirtingus jo tipus: • Horizontalus susijungimas (susiliejimas) – apima įmones, kurios gamina panašias prekes. Susijungus keliems gamintojams, sujungiama ir jų rinkos galia. Buvę konkurentai išnyksta, galima didinti kainas ir mažinti produkcijos apimtį. • Vertikalūs susiliejimai – vyksta tarp įmonių, kurios perka viena iš kitos išteklius arba parduoda viena kitai prekes. • Konglameracinis susijungimas – skirtingų šakų (tiek susijusių, tiek ir tarpusavyje nesusijusių) firmų sąjunga. Be abejo, labiausiai žalingas konkurencijai yra pirmas tipas. Efektyvaus antitrestinio reguliavimo dėka JAV ekonomika yra daug mažiaumonopolizuota, negu kitose išsivysčiusiose šalyse. Taigi tokie yra pagrindiniai antimonopoliniai įstatymai JAV, o štaiLietuvoje antimonopolinio įstatymo projektas parengtas tik 1990 metais.Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 metų spalio mėnesį priėmė Lietuvos

Respublikos konkurencijos įstatymą, kuriame įvertinami ir konkurencijąribojantys veiksniai, o 1994 m. – Konkurencijos įstatymu draudžiamopiktnaudžiavimo vyraujančia padėtimi išaiškinimą ir priežiūros tvarką. Remiuosi 1999 m. kovo 23 d. priimtu LR konkurencijos įstatymu. Šiuoįstatymo tikslas – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę LietuvosRespublikoje. Šis LR įstatymas draudžia visus susitarimus, kuriais siekiama ribotikonkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiamiir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant: 1. Susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas; 2. Susitarimą nustatyti tam tikros prekės gamybos ar pardavimo kiekius, taip pat riboti techninę pažangą ar investicijas; 3. Susitarimą panašaus pobūdžio sutartyse taikyti nevienodas sąlygas atskiriems ūkio subjektams ir tuo sudaryti – jiems skirtingas konkurencijos sąlygas; Be to, LR konkurencijos įstatymo 9 straipsnis draudžia piktnaudžiautidominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus,kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkiosubjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus. Šis įstatymas taip pat draudžia ūkio subjektams atlikti bet kuriuosveiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriemspapročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėmskonkuruoti, įskaitant: 1. Savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo subjektu arba jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto reputacija. 2. Ūkio subjektų klaidinimą, pateikiant jiems neteisingą arba nepagrįstą informaciją, apie savo ar kito ūkio subjekto prekių kiekį, kokybę, sudėtines dalis, vartojimo savybes, pagaminimo vietą, būdą, kainą ar nutylint apie riziką, susijusią su šių prekių vartojimu, perdirbimu

ar kitokiu naudojimu. 3. Reklamos, kurie pagal LR įstatymus laikoma klaidinančia naudojimą. Taip pat nurodoma, kad apie numatomą įvykdyti koncentraciją privalomapranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą, jei koncentracijojedalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos paskutiniais prieškoncentraciją metais yra didesnės negu 30milijonų litų ir jei kiekvienomažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosiospajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės nei 5milijonai litų. LR konkurencijos įstatymo 18 straipsnis skelbia, kad konkurencijąribojančių veiksmų kontrolės institucija yra Lietuvos Respublikoskonkurencijos taryba. Ji skiria atsakomybę už konkurencijos įstatymopažeidimus. Ši taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai įvykdė šio įstatymodraudžiamus veiksmus ar kitus šio įstatymo pažeidimus turi teisę: 1. Įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą; 2. Įpareigoti ūkio subjektus, įvykdžiusius koncentraciją, dėl kurios buvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ar dėl to itin sumažinta konkurencija atitinkamoje rinkoje, parduoti įmonę ar jos dalį, reorganizuoti įmonę, nutraukti ar pakeisti sutartis, taip pat nustatyti šių įsipareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas. 3. Skirti ūkio subjektams įstatyme nustatytas pinigines baudas.

IŠVADOS

1. Vienas kraštutinis rinkos struktūros atvejis ir visiška priešingybė tobulai konkurencijai yra monopolija. Pagrindinis monopolizuotos rinkos bruožas yra vienos įmonės viešpatavimas joje. 2. Monopolija atsiranda, kai pažeidžiami tobulos konkurencijos principai. 3. Yra išskiriamos tokios monopolijų rūšys: natūralios, teisinės ir socialinės monopolijos. 4. Monopolinė padėtis ir monopolinės pajamos gali būti pasiekiamos ir individualioms įmonėms sudarant susitarimus 5. Firmų susijungimai gali būti vertikalūs ir horizontalūs. Horizontalus susijungimas apima įmones, kurios gamina panašias prekes. Vertikalus susjungimas vyksta tarp įmonių, kurios perka viena iš kitos resursus arba parduoda viena kitai produktus. 6. Monopolija nors ir turi galimybes diktuoti kainas, tačiau ribotas. 7. Monopolinė firma gamina mažiau nei yra efektyvi gamybos apimtis.

8. Antimonopolinė (antitrestinė) politika – valstybinės programos, skirtos monopolijos plėtimuisi kontroliuoti ir visuomenei nepageidaujamoms monopolijos apraiškoms išvengti.

LITERATŪRA

1. Jakutis A. Ekonomikos teorijos pagrindai. K.:Smaltija, 1999. 2. LR konkurencijos įstatymas. 3. Wonnacot P., Wonnacot R. Mikroekonomika. VDU leidinys, vertė Z. Lydeka.,1993. 4. Snieška V. Mikroekonomika. Kaunas. :Technologija, 2003.

———————–P

Grynasis nuostolis

D = MB

Em m

MB=Pm

η>1

η = 1

η < 1

P,C