Turinys
Įvadas 3 psl.
Mokesčio mokėtojo sampratos esminiai aspektai…4 psl.
Mokesčio mokėtojo teisės ir pareigos…6 psl.
1. Kiti mokesčio mokėtojo teisinio statuso klausimai …11 psl.
IŠVADOS…13 PSL. LITERATŪROS SĄRAŠAS …14 PSL.
Įvadas
Kiekvienai valstybei tam, jog ji normaliai funkcionuotų, vykdytų savofunkcijas bei spręstų būtinus uždavinius, yra būtini finansiniai ištekliai.Atsižvelgiant į tai, ji vykdo atitinkamą mokesčių politiką: leidžiaįstatymus, kuriuose tam tikra nustatyta tvarka ir būdais valstybės žinionpereina dalis nacionalinių išteklių. 1990m. atkūrus Lietuvosnepriklausomybę, kartu formuojasi, nors ir nuolat kritikuojama, šaliesmokesčių sistema. Mokesčiai – tai labai svarbi ir didelę įtaką daranti mūsų gyvenimesritis, tačiau daugeliui žmonių tai yra mažai pažįstama, todėl, siekiantįsigilinti ir geriau suprasti mokesčių sistemą, egzistuojančią dabartinėjeLietuvos valstybėje, šiame darbe aptarsime vieną mokesčių teisės subjektųrūšį – pasyviuosius mokesčių subjektus – mokesčių mokėtojus bei jų teisinįstatusą, susipažinsime su jų teisėmis ir pareigomis, o taip pat kitiems sumokesčių mokėtojų teisiniu statusu susijusiems klausimams. TAIGI, ŠIO DARBO TIKSLAS – IŠANALIZUOTI MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ TEISINĮSTATUSĄ. ŠIAM TIKSLUI PASIEKTI DARBE IŠKELSIME ATITINKAMUS UŽDAVINIUS, KAIPANTAI: 1. SUSIPAŽINTI SU MOKESČIO MOKĖTOJO BEI JO TEISINIO STATUSO SAMPRATA BEI YPATUMAIS; 2. APTARTI BEI IŠSAMIAI IŠNAGRINĖTI MOKESČIO MOKĖTOJO TEISES BEI PAREIGAS, PATEIKTI TRUMPĄ UŽSIENIO VALSTYBIŲ PATIRTĮ ŠIUO KLAUSIMU; 3. TRUMPAI PANAGRINĖTI KITUS SU MOKESČIO MOKĖTOJO TEISINIU STATUSUS SUSIJUSIUS KLAUSIMUS;
MOKESČIO MOKĖTOJO SAMPRATOS ESMINIAI ASPEKTAI LR Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnyje yra pateiktospagrindinės sąvokos[1], kurių tarpe randame ir mokesčio mokėtojoapibrėžimą: mokesčio mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yranustatyta prievolė mokėti mokestį. O asmuo suprantamas kaip fizinis asmuo(individas) ar juridinis asmuo; rinkliavos mokėtojas – asmuo, kuris užvalstybės institucijų suteiktas paslaugas privalo sumokėti įstatymųnustatytą rinkliavą. Galima teigti, jog remiantis jau minėtu LR Mokesčių administravimoįstatymu, mokesčio mokėtoju gali tapti tiek ir juridinis asmuo, tiek irfizinis asmuo (individas), tiek ir juridinio asmens teisių neturintisasmuo, nepriklausomai nuo to, kokie yra jo santykiai su valstybe,nustačiusia mokestį (tai yra, ar jis priklauso jos jurisdikcijai, ar ne).Tačiau šiuo atveju reikėtų pastebėti tai, jog vienus mokesčius moka tikjuridiniai asmenys (pavyzdžiui, pelno mokestis), kitus – tik individai(pavyzdžiui, žemės mokestis), o trečius – įvairūs mokesčių mokėtojai(pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokestis)[2]. Tačiau, nepaisant to, visuometturi būti remiamasi LR Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnyjeįtvirtintu mokesčio mokėtojų lygybės principu, reiškiančiu, jog, taikantmokesčių įstatymus, visi mokesčio mokėtojai dėl šių įstatymų nustatytųsąlygų yra lygūs. Čia pateikiau LR Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintą mokesčiomokėtojo sąvoką, tačiau, siekiant išsamesnio temos nagrinėjimo, reikėtųsusipažinti ir su kituose įstatymuose įtvirtintais mokesčio mokėtojoapibrėžimais. Pagal LR paveldimo ar dovanojamo turo mokesčio įstatymą,[3]šio mokesčio mokėtojas – tai fizinis asmuo, Lietuvos Respublikojepaveldėjęs ar pagal dovanojimo sutartį įgijęs turtą. Kitų valstybiųfiziniai asmenys, paveldėję ar pagal dovanojimo sutartį įgiję turtąLietuvos Respublikoje, moka šį mokestį tokia pat tvarka kaip ir Lietuvos
Respublikos fiziniai asmenys, jeigu kitaip nenumatyta tarpvalstybinėsesutartyse. Kitame – LR mokesčio už aplinkos teršimą[4] – įstatyme teigiama,kad mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka aplinkąteršiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems Lietuvos RespublikosVyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka privaloma turėtigamtos išteklių naudojimo leidimą su nurodytais teršalų išmetimo į aplinkąnormatyvais. Mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių mokafiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys aplinką iš ūkinei-komercineiveiklai naudojamų mobilių taršos šaltinių. Mokestį už aplinkos teršimągaminių ir (ar) pakuotės atliekomis moka gaminių gamintojai irimportuotojai. LR pensijų fondų įstatymas numato[5], kad pensijų įmokųmokėtojas – tai pensijų programos dalyvis, jo darbdavys ar trečiasis asmuo,mokantis pensijų įmokas ar jų dalį. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymasPajamų mokesčio mokėtojai – tai asmenys mokantys mokestį už gautas pajamas.Be abejo, tai tik keli mokesčio mokėtojo apibrėžimų pavyzdžiai, tačiau jauvien iš jų aišku, kad LR mokesčių administravimo įstatymas įtvirtinabendrąją mokesčio mokėtojo sampratą, kurią atskirais atvejais konkretūsįstatymai ar kiti teisės aktai sukonkretina. Kalbant apie mokestį, kaip bendrą prievolę valstybei, turėtina omenyje,kad struktūriškai šią prievolę sudaro pareiga mokėti nustatytą mokestį beipareiga laikytis įstatymų nustatytos mokesčio mokėjimo tvarkos. Taigi, čiapasireiškia mokesčio privalomumo savybė. Pagal mokesčių administravimoįstatymą mokestis – tai mokesčio mokėtojui nustatyta piniginė prievolėvalstybei, o tai reiškia, kad įstatymų nustatytus mokesčius privalo mokėtivisi asmenys, turintys ar besinaudojantys apmokestinimo objektu (gaunantyspelną ar pajamas iš savo veiklos, turintys nuosavybėje ar naudojantysapmokestinamą turtą ir pan.)[6]. Kita vertus, mokesčių privalomumas reiškiane tik prievolę mokėti mokestį, bet ir pareigą griežtai laikytis teisėsaktų nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčiomokėtojui, nevykdančiam ir netinkamai vykdančiam mokestinę prievolę, galibūti taikomos įstatymo numatytos poveikio priemonės. Taigi, daugumos mokesčių minėtos dvi pareigos sutampa ir už tinkamą jųvykdymą atsako tas pats asmuo – savarankiškas mokesčių mokėtojas(pavyzdžiui, žemės mokestis, pelno mokestis ir pan.). Tačiau galimiatvejai, kuomet mokestinė prievolė yra padalijama asmeniui, kuris pagalmokesčio įstatymą privalo mokėti mokestį (mokesčio mokėtojui), ir asmeniui,kuris šią pareigą faktiškai atlieka, sumokėdamas (pervesdamas) į biudžetąnustatyta tvarka apskaičiuotą mokestį.[7] Šiuo atveju bendra mokestinėprievolė padalijama mokesčio mokėtojui ir mokestį išskaičiuojančiamasmeniui, kuriam mokesčio įstatymo nustatyta prievolė išskaičiuoti išmokesčio mokėtojo mokestį ir jį sumokėti į valstybės (savivaldybės)biudžetą bei fondus[8] (gyventojų pajamų mokestis). Taip pat paminėtinas atvejis, kuomet esti galimas mokesčio naštosperkėlimas. Tokiais atvejais priklausančią mokėti mokesčio sumą sumokaasmuo, pagal įstatymą nesantis mokesčio mokėtoju ar mokestįišskaičiuojančiu asmeniu. Tokia galimybė perkelti mokesčio naštą priklausonuo įvairių sąlygų, o pirmiausia – nuo konkretaus mokesčio pobūdžio.Mokesčio naštos perkėlimas pagal savo pobūdį gali būti dviejų rūšių[9]: 1. Įstatyminis – taikomas netiesioginiams mokesčiams (pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokestis). Šiuo atveju ekonominiu atžvilgiu mokesčio mokėtoju tampa prekių (paslaugų) vartotojas, kuris nėra mokesčio mokėtojas mokesčių teisės požiūriu. Pagal įstatymą mokesčio mokėtoju išlieka prekių (paslaugų) gamintojas, kuris perkelia mokesčio sumą į prekės (paslaugos) kainą, ir tokiu būdu mokesčio našta yra perkeliama vartotojui, kuris moka už prekę (paslaugą) mokesčio suma padidintą kainą, o gamintojas tik perveda į biudžetą iš vartotojų surinktą mokestį. 2. Sutartinis – čia būdinga tai, kad mokesčio mokėtojas susitaria su trečiuoju asmeniu, kad šis sumokėtų už jį mokestį. Pavyzdžiui, tarkim, kad žemės savininkas ar nuomininkas, sudarydamas žemės nuomos sutartį, gali susitarti, kad žemės (valstybinės žemės nuomos) mokestį už jį mokės žemės nuomininkas. Taigi, galima konstatuoti, kad mokesčio mokėtojas – tai tiek fizinis,tiek juridinis asmuo (turintis ar neturintis juridinio asmens statusą),kuriam įstatymo nustatyta tvarka bei pagrindais yra uždėta prievolės mokėtimokestį. Mokesčio mokėtojas – tai labai svarbi figūra tiek mokesčiųadministravime, tiek ir visos valstybės finansinėje būklėje, kadangi be šiųmokesčių administravimo pasyviųjų subjektų (taip mokesčių mokėtojai dar yravadinami teisinėje literatūroje) teisių bei pareigų įgyvendinimoneįsivaizduojamas ir tinkamas bei efektyvus mokesčių administravimas. Beje, dar reikėtų susipažinti su pačia sąvoka “teisinis statusas” beijos turiniu. Kaip teigia teisės teorijos specialistai[10], teisiniosantykio subjekto teisinis statusas – tai teisinių santykių turinys, okonkrečiai – teisinio santykio dalyvių (subjektų) subjektinės teisės irpareigos bei kiti su subjektu susiję klausimai, nusakantys šio subjektovietą kitų teisinio santykio dalyvių atžvilgiu. Subjektinė teisė šiuoatveju – tai konkrečiam asmeniui įstatymo leisto ar neuždrausto elgesio,ginamo valstybės prievarta, rūšis bei mastas. O teisinė pareiga – tai rūšisir mastas privalomo elgesio, kuriuo yra legalizuojama visuomenėjekonkretaus asmens subjektinė teisė – leidimas naudotis tam tikru gėriu.Taigi, kadangi mokesčio mokėtojas – tai vienas iš mokestinių teisiniųsantykių subjektų, todėl jo teisinis statusas – tai jam suteiktossubjektinės teisės bei nustatytos pareigos, o taipogi ir kiti klausimai,nusakantys mokesčio mokėtojo vietą kitų mokestinio teisinio santykiodalyvių (pavyzdžiui, mokesčių administratoriaus) atžvilgiu. Todėl galimakonstatuoti, kad į mokesčio mokėtojo teisinį statusą įtraukiami tokieelementai kaip jo subjektinės atitinkamuose įstatymuose numatytos teisės,teisinės pareigos bei kiti su mokesčio mokėtoju susiję teisiniai elementai(kaip, pavyzdžiui, mokesčio mokėtojų apskaita, registravimas ir kita). Taigi, atsižvelgiant į tai, kitoje darbo dalyje kaip tik irpanagrinėsime mokesčių mokėtojų teises bei pareigas, kaip vieną pagrindiniųmokesčių mokėtojų teisinio statuso dalių, o po to pereisime ir prie kitų sumokesčio mokėtojo teisiniu statusus susijusių klausimų.2. Mokesčio mokėtojo teisės ir pareigos Mokesčius privalo mokėti visi iki vieno kas turi savo apmokestinamąturtą, gauna pelną ir pan. Mokesčių mokėtojai turi griežtai laikytisnustatytos įstatymais mokesčių mokėjimo tvarkos, nes priešingu atvejutaikomos poveikio priemonės. Reikia paminėti, kad mokesčių mokėtojaitaikant mokesčių įstatymą yra lygūs ir kad mokesčių įstatymai taikomivisiems mokesčių mokėtojams nepriklausomai nuo nuosavybės valdymo formos,socialinės padėties ir t.t. Mokesčio mokėtojo teisės bei pareigos yra įtvirtintos LR mokesčiųadministravimo įstatymo V skyriuje. Pabandysime su jomis susipažintiišsamiau. Minėto įstatymo 19 straipsnyje yra įtvirtinta[11], kad mokesčio
mokėtojas moka tik mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasismokesčių įstatymų, taip pat šio įstatymo nustatytos mokesčio apskaičiavimoir mokėjimo tvarkos. Mokestį išskaičiuojantis asmuo išskaičiuoja mokestį irperveda jį laikydamasis įstatymų ir kitų norminių aktų nustatytos tvarkos.Mokestį bei su juo susijusias sumas už mokesčio mokėtoją (mokestįišskaičiuojantį asmenį) gali sumokėti kiti asmenys centrinio mokesčioadministratoriaus nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės arbajos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka mokesčio mokėtojo (mokestįišskaičiuojančio asmens) mokestinę nepriemoką gali perimti kiti asmenys.Tokiems asmenims taikomos visos mokestinės nepriemokos sumokėjimą irišieškojimą reglamentuojančios mokesčių įstatymų nuostatos, kurios būtųtaikomos mokesčio mokėtojui (mokestį išskaičiuojančiam asmeniui). Tai benepagrindinė ir pati svarbiausia mokesčių mokėtojų bei mokestįišskaičiuojančių asmenų pareiga. Taigi, joks kitas įstatymas, išskyrusmokesčio įstatymą, negali nustatyti mokesčio apskaičiavimo bei mokėjimotvarkos. Visi mokesčiai yra išvardinti Mokesčių administravimo įstatymo 5straipsnyje. Išskaičiuojamą mokestį, jo pervedimo tvarką nustato atitinkamimokesčių įstatymai bei kiti norminiai aktai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR įstatymai leidžia mokestį bei su juosusijusias sumas už mokesčio mokėtoją (mokestį išskaičiuojantį asmenį)sumokėti kitiems asmenims centrinio mokesčio administratoriaus nustatytatvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijosnustatyta tvarka mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens)mokestinę nepriemoką gali perimti kiti asmenys. Tokiems asmenims taikomosvisos mokesčių įstatymų nuostatos, kurios būtų taikomos mokesčio mokėtojui(mokestį išskaičiuojančiam asmeniui). Taipogi paminėtina ir mokesčio mokėtojo bei mokestį išskaičiuojančioasmens pareiga tvarkyti apskaitą įstatymo nustatyta tvarka, išduotireikalaujamus dokumentus bei teikti kitą informaciją, reikalingą mokesčioadministratoriui, pildyti ir pateikti mokesčio deklaraciją arba kitokiumokesčio įstatymo nustatytu būdu pranešti mokesčio administratoriui apiemokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą[12]. Tokiu atveju, jeigu mokesčiomokėtojas, mokestį išskaičiuojantis asmuo neturi dokumentų (ar juos yrapraradęs), reikalingų mokesčiui apskaičiuoti, privalo juos parengti permokesčio administratoriaus nustatytą laiką. Be to, mokesčio mokėtojas,mokestį išskaičiuojantis asmuo nustatyta tvarka mokesčio administratoriuiprivalo nurodyti savo adresą (veiklos vietą) ir darbo laiką, o pasikeitusšiems duomenims, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoti apie taimokesčio administratorių. Komentuojant šią mokesčių mokėtojų pareigą,reikėtų atkreipti dėmesį į LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą,reglamentuojantį apskaitos tvarkymą, informacijos kaupimo principus,deklaracijų pateikimo bei pildymo tvarką[13]. Šiame įstatyme nustatytaprivaloma individualiųjų (personalinių) įmonių, tikrųjų ūkinių bendrijų,komanditinių (pasitikėjimo) ūkinių bendrijų, akcinių, uždarųjų akcinių,kooperatinių, žemės ūkio bei investicinių bendrovių, valstybės beisavivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, visuomeninių organizacijų bei visųtipų įmonių bei organizacijų junginių, advokatų biurų (kontorų), o taip patįstaigų bei organizacijų, išlaikomų iš biudžeto, finansinės apskaitostvarka. Čia taipgi nustatyta, kad buhalterinė apskaita turi būtiorganizuojama taip, kad būtų teikiama laiku bei tiksli informacijamokesčius skaičiuojančioms tarnyboms, valstybinei statistikai, savininkams,kreditoriams, komercinės veiklos partneriams bei garantuojamas ūkiniamskomerciniams sandoriams informacinis pagrindas. Taigi, LR Mokesčiųadministravimo įstatymo 20 straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojų pareigatuo pačiu suteikia galimybę praradusiam arba neturinčiam dokumentųsubjektui per nustatytą laiką juos parengti, tačiau parengti dokumentusgalima tik tokiu atveju, jeigu tai numato mokesčio įstatymas bei kitiaktai, o, be to, parengti dokumentus galia ne visada[14]. LR Mokesčių administravimo įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtintamokesčių mokėtojų teisė į informaciją. Šiame straipsnyje teigiama, jogmokesčio mokėtojas, mokestį išskaičiuojantis asmuo, pateikęs paklausimąmokesčio administratoriui, turi teisę gauti norminius dokumentus bei kitąinformaciją, reikalingą mokesčio įstatymui vykdyti. Šia įstatymo nuostatayra suteikiama reali galimybė mokesčių mokėtojams bei mokestįišskaičiuojantiems asmenims visuomet žinoti reikiamą informaciją beineatsilikti nuo vykdomų reformų bei mokesčių įstatymų pakeitimų. Tiksliausakant – tuo yra stengiamasi, kad mokesčių mokėtojai nenukryptų nuoįstatymų laikymosi. Tuo pačiu tame pačiame skirsnyje yra įtvirtinta ir informacijos apiemokesčio mokėtoją paslaptis.[15]čia teigiama, jog informacija apie mokesčiomokėtoją, pateikta mokesčio administratoriui arba jo pareigūnui, turi būtilaikoma paslaptyje ir naudojama tik mokesčio įstatymo nustatytiemstikslams. Mokesčio administratoriaus pareigūnas informaciją apie mokesčiomokėtoją laiko paslaptyje taip pat ir nutraukęs darbo sutartį su darbdaviu,išskyrus įstatyme numatytus atvejus. LR Mokesčių administravimo įstatyme taipogi esti įtvirtina mokesčiomokėtojo pareiga, susijusi su mokesčio mokėtojo mokesčio deklaracija.Minėto įstatymo 23 straipsnyje yra įtvirtinta[16], kad kiekviena mokesčiomokėtojo mokesčio deklaracija, pateikiama mokesčio administratoriui, turiatitikti nustatytą formą. Mokesčio deklaracija pateikiama nustatytu laikuir tik tam mokesčio administratoriui, kuriam ji skirta. Mokesčiodeklaracijos arba kito dokumento, rodančio mokestinę prievolę, formas iružpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius,vadovaudamasis mokesčių įstatymais. Be to, mokesčio mokėtojas taip pat turi pareigą, susijusią ir sumokesčio apskaičiavimo teisingumo įrodymu. LR Mokesčių administravimoįstatymo 26 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad, tokiu atveju, jeigumokesčio mokėtojas nesutinka su mokesčio administratoriaus apskaičiuotamokesčio suma, jis privalo įrodyti, kad apskaičiuotoji suma yra neteisinga.Kitaip tariant, įrodyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, kuomet mokesčiomokėtojo ir mokesčio administratoriaus nuomonės skiriasi dėl apskaičiuotosmokesčių sumos. Anot E. Buškevičiūtės bei V. Pukelienės, įrodyti savo“nekaltumą” prieš mokesčių administratorių – tai labai nepalanki mokesčiųmokėtojų pareiga[17]. Gali būti, kad verslininkas iš tikrųjų nebus gavęspajamų, ir dėl tokių įrodinėjimų patirs tik papildomų nuostolių. Anotminėtų autorių, reikėtų šią mokesčių mokėtojų pareigą sukonkretinti. Kaikuriais atvejais, atrodo, turėtų būti aiški mokesčių administratoriaus irmokesčių mokėtojo lygybė, tačiau jos nėra. Pavyzdžiui, mokesčio mokėtojuidelspinigiai yra skaičiuojami nuo kitos dienos, kai mokestis turėjo būtisumokėtas, o štai tuo tarpu mokesčio administratorius, negrąžinęspermokėtos mokesčio sumos, mokesčio mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanastik praėjus 30 dienų nuo raštiško pareiškimo dėl grąžinimo.[18] Kalbant apie mokesčių mokėtojų teises ir pareigas taip pat reikėtųpaminėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos registruotos visų rūšių įmonės,įstaigos ir organizacijos, atsiskaitydamos tarpusavyje bei su užsieniosubjektais (išskyrus fizinius asmenis) už prekes ir paslaugas grynaisiaispinigais, privalo pateikti vietos mokesčio administratoriui žinias Finansųministerijos nustatyta tvarka apie išmokėtas per dieną vienam ūkiosubjektui sumas, viršijančias 10 000 Lt. Jei suma išmokama užsienio ūkiosubjektui valiuta, tai ji skaičiuojama pagal tos dienos oficialų lito kursąir Lietuvos banko skelbiamą lito ir užsienio valiutos santykį. Šios žiniospateikiamos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijojeregistruotas pajamas gavęs ūkio subjektas, per 10 dienų, pasibaigusmėnesiui, kurį šios sumos buvo išmokėtos. Žinios apie užsienio ūkiosubjektams išmokėtas sumas pateikiamos centriniam mokesčioadministratoriui. Asmenys, nepateikę ar pavėluotai pateikę minėtas žinias,traukiami administracinėn atsakomybėn. Dar viena mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) pareiga –ta, kad jis privalo mokesčio administratoriaus pareigūnams sudarytipatikrinimui reikalingas sąlygas, pateikti visus dokumentus, kompiuterinėsapskaitos duomenis, reikalingus mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimoteisingumui patikrinti. Jei patikrinimo metu nustatoma, kad mokesčiomokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) pateiktas dokumentas neturijuridinės galios, nes jame trūksta vieno ar kelių privalomų norminiuoseaktuose nustatytų rekvizitų, mokesčio administratoriaus pareigūnas finansųministro nustatyta tvarka leidžia dokumentą papildyti. Per nustatytąterminą trūkstamais rekvizitais papildytas dokumentas laikomas turinčiujuridinę galią. Patikrinimo metu mokesčio mokėtojas (mokestįišskaičiuojantis asmuo) turi teisę būti išklausomas, taip pat teisę teiktisavo rašytines pastabas ir įrodymus dėl tikrinamo dalyko. Rašytinėsmokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) pastabos ir įrodymaituri būti pridedami prie patikrinimo akto ir apie jų pateikimą yra pažymimapatikrinimo akte. Taipogi mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantisasmuo) turi teisę pasirašytinai susipažinti su patikrinimo aktu. Be to,mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) per 20 dienų nuosusipažinimo pasirašytinai, o kai jo nerado, – per 25 dienas nuoregistruoto laiško išsiuntimo dienos, dėl patikrinimo akto mokesčioadministratoriui gali pateikti savo rašytines pastabas ir atsikirtimuskartu su juos pagrindžiančiais papildomais įrodymais. Taipogi, svarbupažymėti ir tai, kad nesutikdamas su mokesčio administratoriaus sprendimudėl patikrinimo akto tvirtinimo, mokesčio mokėtojas (mokestįišskaičiuojantis asmuo) gali sprendimą apskųsti LR Mokesčių administravimoįstatymo nustatyta tvarka[19]. Taigi, tokios mokesčio mokėtojo teisės bei pareigos yra įtvirtintos LRMokesčių administravimo įstatyme (pažymėtina, kad iki 1995m. birželio 28d.priimto Mokesčių administravimo įstatymo mokesčių mokėtojų teisės iš visonebuvo reglamentuojamos). Sukonkretinus, galima pateikti štai tokį dabaresančių mokesčių mokėtojo teisių bei pareigų sąrašą[20]. Pagrindinės mokesčio mokėtojo pareigos yra šios: 1. Nustatyta tvarka registruotis Mokesčių registre bei nurodyti savo adresą (veiklos vietą) ir darbo laiką, o pasikeitus duomenims, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoti apie tai mokesčių administratorių. 2. Mokėti mokesčių įstatymais nustatytus mokesčius, rinkliavos taip pat paskirtas baudas ir delspinigius. 3. Įstatymų nustatyta tvarka vesti apskaitą. 4. Išduoti reikalaujamus dokumentus bei teikti kitą informaciją mokesčio administratoriui. 5. Pildyti ir pateikti mokesčio deklaraciją arba kitokiu įstatymo nustatytu būdu pranešti mokesčio administratoriui apie mokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą. 6. reikalingus dokumentus, mokesčiui apskaičiuoti, parengti per mokesčio administratoriaus nurodytą laiką. 7. Įrodyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, kai mokesčio mokėtojo ir mokesčio administratoriaus nuomonės skiriasi dėl apskaičiuotos mokesčių sumos. Pagrindinės mokesčio mokėtojo teisės yra šios: 1. Mokėti tik mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius bei rinkliavas. 2. Pateikus paklausimą mokesčio administratoriui, gauti norminius dokumentus bei kitą informaciją, reikalingą mokesčio įstatymui vykdyti. 3. Turėti pateiktos mokesčio administratoriaus informacijos apie save slaptumo garantiją bei susipažinti su mokesčio administratoriaus turimais duomenimis apie save. 4. Nustatyta tvarka apskųsti mokesčio administratoriaus veiksmus ir patyrus nuostolių dėl jų – reikalauti kompensacijos. 5. Nustatyta tvarka prašyti mokestinės prievolės atidėjimo ir reikalauti grąžinti permokas bei neteisingai apskaičiuotus mokesčius. Palyginus mokesčio administratoriaus ir mokesčio mokėtojo teises,paaiškėja, kad daugiau jų turi mokesčio administratorius. Tačiau galimapastebėti ir teigiamų mokesčio mokėtojui įstatyme įtvirtintų pusių. Kaipantai, gan palankiai galima vertinti LR Mokesčių administravimo įstatymeįtvirtintą raginimą mokestines prievoles atlikti geruoju. Šiuo atvejuįstatymų leidėjas įtvirtina dialogo su mokesčio mokėtoju vykdymą. Na ir šios darbo dalies pabaigai dar norėtųsi pateikti keletąpastebėjimų, susijusių su mokesčių mokėtojų statusu, iš užsienio valstybiųpatirties. Pažvelgus į užsienio valstybių mokesčių administravimo patirtį, galimateigti, kad išsivysčiusiose šalyse mokesčių mokėtojų bei valstybėsinstitucijų, administruojančių mokesčius, mokestiniai santykiai yrapalyginti korektiški, dažniausiai mokesčiai mokami, vadovaujantis pareigosjausmu. Tai didžia dalimi priklauso nuo santykinai stabilios šaliesekonomikos ir mokesčių sistemos. Svarbus JAV mokesčių administravimolaimėjimas – aukštas geranoriško mokesčių mokėjimo procentas. Ispanijojemokėtojai žino, kad Mokesčių agentūra yra sukaupusi apie juos didžiulęinformaciją ir tai yra veiksminga drausminanti priemonė. Iš čia taip patgerai organizuotas ir kompiuterizuotas mokesčių mokėtojų konsultavimas.Danijoje mokesčius administruoja Mokesčių ministerija. Ypatinga yra tai,jog šalyje vykdoma kas dešimtmetį. Danijoje asmens socialinės garantijospriklauso nuo to, kiek jis sumokėjo mokesčių, dėl to mokesčių mokėtojairečiau slepia pajamas. Be to, veikia efektyvi kontrolės sistema ir yradidelė tikimybė būti sugautam. Danijoje gerai organizuotas mokesčiųmokėtojų švietimo darbas. VMI leidžia lankstinukus, lapelius, brošiūras,laikraščius, kuriuose aiškinami įstatymai, mokesčių mokėjimo tvarka.Mokykloje vaikams aiškinama, kodėl reikia mokėti mokesčius ir kur šiepinigai naudojami[21]. Taip ugdomas jaunų žmonių nepakantumassukčiautojams.3. Kiti mokesčio mokėtojo teisinio statuso klausimai KALBANT APIE KITUS SU MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ TEISINIU STATUSU SUSIJUSIUSKLAUSIMUS, VISŲ PIRMA, REIKĖTŲ ATKREIPTI DĖMESĮ Į MOKESČIŲ MOKĖTOJŲAPSKAITĄ BEI REGISTRĄ. LR MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 7 SKYRIUS KAIPTIK IR REGLAMENTUOJA MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ APSKAITĄ BEI JOS VYKDYMO TVARKĄ.[22] Taigi, minėtas įstatymas įtvirtina, jog mokesčio mokėtojų apskaitaitvarkyti sudaromas bendras mokesčio mokėtojų registras. Registreregistruojami mokesčių mokėtojai bei asmenys, išskaičiuojantys mokesčius.Mokesčio administratorius registruoja visus asmenis, kurių registravimasyra privalomas pagal šio įstatymo 43 straipsnį, kuriame nustatyta, kad: 1. asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo registruotis kaip mokesčio mokėtojas. 2. kiekvienas fizinis asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, mokesčio mokėtoju registruojasi per savo darbdavį. 3. kiekvienas mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo registruotis ir nustatyta tvarka pateikti mokesčio mokėtojų, iš kurių išskaito mokestį, nustatytos formos sąrašą. 4. juridinių asmenų registre užregistruotas juridinis asmuo mokesčio mokėtoju registruojamas juridinių asmenų registrui perdavus duomenis
mokesčių mokėtojų registrui. Mokesčių mokėtojų registrui reikalingus duomenis, kaupiamus juridinių asmenų registre, ir jų perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 5. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, iš juridinių asmenų registro gavusi nustatytus duomenis, per dvi darbo dienas įregistruoja juridinį asmenį mokesčio mokėtoju (mokestį išskaičiuojančiu asmeniu). 6. esant būtinybei, mokesčių inspekcija turi teisę nurodyti mokesčio mokėtojui (mokestį išskaičiuojančiam asmeniui), kad šis patikslintų pateiktus duomenis arba suteiktų papildomų duomenų. 7. mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) pats privalo informuoti atitinkamo registro tvarkytoją (atsižvelgiant į tai, kuriam registrui jis teikė pirminius duomenis) apie registruojamų duomenų pasikeitimą per 5 darbo dienas nuo šių duomenų pasikeitimo. Pažymėtina ir tai, kad mokesčio mokėtojų registrą steigia LietuvosRespublikos Vyriausybė Finansų ministerijos teikimu. Mokesčio mokėtojųduomenų rinkimo, kaupimo, apdorojimo, sisteminimo, saugojimo, naudojimo,teikimo tvarka nustatoma Mokesčio mokėtojų registro nuostatuose, kuriuostvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėtimokestį, privalo registruotis pas atitinkamą vietos mokesčioadministratorių, jei teisinis registravimas nenumatytas, per 5 darbo dienasnuo vertimosi veikla pirmosios dienos. Asmuo, įsiregistravęs mokesčiųmokėtoju, jei teisinis registravimas įstatymo nenumatytas, apiepasikeitimus turi pranešti mokesčio administratoriui ne vėliau kaip per 5darbo dienas po duomenų pasikeitimo ar atsiradimo. Kiekvienas mokesčiomokėtojas ar mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo turėti nuolatinįidentifikacinį numerį, leidžiantį identifikuoti mokesčio mokėtoją arišskaičiuojantį mokestį asmenį, nesvarbu, kas administruoja mokestį.Įmonėms ir organizacijoms naudojamas Juridinių vienetų registroidentifikacinis kodas, fiziniams asmenims – Gyventojų registro asmenųkodas[23]. Mokesčio mokėtojams, kuriems dėl kokių nors priežasčių negalimanaudoti Juridinių vienetų registro identifikacinio kodo ar Gyventojųregistro asmenų kodo, priskiriamas laikinas mokesčio mokėtojoidentifikacinis numeris, kurio taikymo tvarką nustato mokesčio mokėtojųregistro tvarkytojas. Asmenys, vengiantys registruotis, baudžiamiatitinkama bauda.Išvados
Mokesčio mokėtojas – tai asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yranustatyta prievolė mokėti mokestį. Kalbant apie mokestį, kaip bendrą prievolę valstybei, turėtina omenyje,kad struktūriškai šią prievolę sudaro pareiga mokėti nustatytą mokestį beipareiga laikytis įstatymų nustatytos mokesčio mokėjimo tvarkos. Mokesčio mokėtojo teisės bei pareigos yra įtvirtintos LR mokesčiųadministravimo įstatymo V skyriuje. Išskiriamos šios pagrindinės mokesčiųmokėtojų pareigos: 1).nustatyta tvarka registruotis Mokesčių registre beinurodyti savo adresą (veiklos vietą) ir darbo laiką, o pasikeitusduomenims, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoti apie tai mokesčiųadministratorių; 2).mokėti mokesčių įstatymais nustatytus mokesčius,rinkliavos taip pat paskirtas baudas ir delspinigius. 3).įstatymų nustatytatvarka vesti apskaitą. 4).išduoti reikalaujamus dokumentus bei teikti kitąinformaciją mokesčio administratoriui. 5).pildyti ir pateikti mokesčiodeklaraciją arba kitokiu įstatymo nustatytu būdu pranešti mokesčioadministratoriui apie mokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą. 6).reikalingusdokumentus, mokesčiui apskaičiuoti, parengti per mokesčio administratoriausnurodytą laiką. 7).įrodyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, kai mokesčiomokėtojo ir mokesčio administratoriaus nuomonės skiriasi dėl apskaičiuotosmokesčių sumos. Išskiriamos šios pagrindinės mokesčių mokėtojų teisės:1)mokėti tik mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius bei rinkliavas.2).pateikus paklausimą mokesčio administratoriui, gauti norminiusdokumentus bei kitą informaciją, reikalingą mokesčio įstatymui vykdyti.
3).turėti pateiktos mokesčio administratoriaus informacijos apie saveslaptumo garantiją bei susipažinti su mokesčio administratoriaus turimaisduomenimis apie save. 4).nustatyta tvarka apskųsti mokesčioadministratoriaus veiksmus ir patyrus nuostolių dėl jų – reikalautikompensacijos. 5).nustatyta tvarka prašyti mokestinės prievolės atidėjimoir reikalauti grąžinti permokas bei neteisingai apskaičiuotus mokesčius. LR Mokesčių administravimo įstatymas įtvirtina, jog mokesčio mokėtojųapskaitai tvarkyti sudaromas bendras mokesčio mokėtojų registras. Registreregistruojami mokesčių mokėtojai bei asmenys, išskaičiuojantys mokesčius.Pažymėtina ir tai, kad mokesčio mokėtojų registrą steigia LietuvosRespublikos Vyriausybė Finansų ministerijos teikimu.Naudotos literatūros sąrašas
1. LR Konstitucija, piliečių priimta referendume 1992m. spalio 25 d. – Vilnius, 1992. 2. LR Mokesčių administravimo įstatymas Nr.I-974, 1995m. birželio 28 d. // Valstybės Žinios 1995, Nr.61-1525. 3. LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas 1992m. birželio 18d. 4. 1995 06 13 LR paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio įstatymas Nr.I- 935. // Valstybės Žinios, 1995, Nr.52-1277. 5. 1999 05 13 LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas Nr. VIII-1183. // Valstybės Žinios, 1999, Nr.47-1469. 6. 1999 06 03 LR pensijų fondų įstatymas Nr.VIII-1212. // Valstybės Žinios, 1999, Nr.55-1765. 7. LR Mokesčių administravimo įstatymo komentaras. – Vilnius, 1998. 8. Valstybės žinios, 1998, Nr.17. 9. Buškevičiūtė E., Pukelienė V. Valstybės mokesčių sistema. – Kaunas.:Technologija, 1998. 10. Marcijonas A., Sudavičius B. Mokesčių teisė. – Vilnius, 1998.
———————–[1] LR Mokesčių administravimo įstatymas Nr.I-974, 1995m. birželio 28 d.// Valstybės Žinios 1995, Nr.61-1525.[2] Marcijonas A., Sudavičius B. Mokesčių teisė. – Vilnius, 1998. – p.24-26.[3] 1995 06 13 LR paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio įstatymas Nr.I-935. // Valstybės Žinios, 1995, Nr.52-1277.[4] 2002 01 22 LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitino įstatymasNr. IX-720. // Valstybės Žinios, 2002 , Nr.13-474.[5] 1999 06 03 LR pensijų fondų įstatymas Nr.VIII-1212. // ValstybėsŽinios, 1999, Nr.55-1765.[6] Pažymėtina, kad atskirų valstybių (Prancūzijos, Vokietijos ir kt.Konstitucijos pareigai mokėti valstybei mokesčius suteikia netkonstitucinės pareigos statusą.[7] Marcijonas A., Sudavičius B. Mokesčių teisė. – Vilnius, 1998. – p.24-26.[8] LR Mokesčių administravimo įstatymas Nr.I-974, 1995m. birželio 28 d.// Valstybės Žinios 1995, Nr.61-1525.[9] Marcijonas A., Sudavičius B. Mokesčių teisė. – Vilnius, 1998. – p.24-26.[10] Vansevičius S. Valstybės ir teisės teorija., – Vilnius.:Justitia,2000. – 216-217 psl.; taip pat žr.: Vaišvila A. Teisės teorija., –Vilnius.: Justitia, 2000. – 331-337 psl.[11] LR Mokesčių administravimo įstatymas Nr.I-974, 1995m. birželio 28 d.// Valstybės Žinios 1995, Nr.61-1525.Įstatymo pakeitimai Nr. IX-394, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr. 62-2211 (2001-07-18) Nr. IX-955, 2002-06-18, Žin., 2002, Nr. 65-2628 (2002-06-28)[12] Žr. Ten pat.
[13] LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas 1992m. birželio 18d.[14] LR Mokesčių administravimo įstatymo komentaras. – Vilnius, 1998. – p.28-29.[15] LR Mokesčių administravimo įstatymas Nr.I-974, 1995m. birželio 28 d.// Valstybės Žinios 1995, Nr.61-1525.[16] Žr. Ten pat.[17] Buškevičiūtė E., Pukelienė V. Valstybės mokesčių sistema. –Kaunas.:Technologija, 1998. – p.189-201.[18] Žr. Ten pat.[19] LR Mokesčių administravimo įstatymas Nr.I-974, 1995m. birželio 28 d.// Valstybės Žinios 1995, Nr.61-1525.[20] Buškevičiūtė E., Pukelienė V. Valstybės mokesčių sistema. –Kaunas.:Technologija, 1998. – p.189-201.
[21] Žr. ten pat.[22] LR Mokesčių administravimo įstatymas Nr.I-974, 1995m. birželio 28 d.// Valstybės Žinios 1995, Nr.61-1525.
[23] Valstybės žinios, 1998, Nr.17.