IŠVADOS…13 PSL.
LITERATŪROS SĄRAŠAS …14 PSL.
Įvadas
Kiekvienai valstybei tam, jog ji normaliai funkcionuotų, vykdytų savo funkcijas bei spręstų būtinus uždavinius, yra būtini finansiniai ištekliai.
Atsižvelgiant į tai, ji vykdo atitinkamą mokesčių politiką: leidžia įstatymus, kuriuose tam tikra nustatyta tvarka ir būdais valstybės žinion pereina dalis nacionalinių išteklių. 1990m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kartu formuojasi, nors ir nuolat kritikuojama, šalies mokesčių sistema.
Mokesčiai – tai labai svarbi ir didelę įtaką daranti mūsų gyvenime sritis, tačiau daugeliui žmonių tai yra mažai pažįstama, todėl, siekiant įsigilinti ir geriau suprasti mokesčių sistemą, egzistuojančią dabartinėje
Lietuvos valstybėje, šiame darbe aptarsime vieną mokesčių teisės subjektų rūšį – pasyviuosius mokesčių subjektus – mokesčių mokėtojus bei jų teisinį statusą, susipažinsime su jų teisėmis ir pareigomis, o taip pat kitiems su mokesčių mokėtojų teisiniu statusu susijusiems klausimams.
TAIGI, ŠIO DARBO TIKSLAS – IŠANALIZUOTI MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ TEISINĮ
STATUSĄ. ŠIAM TIKSLUI PASIEKTI DARBE IŠKELSIME ATITINKAMUS UŽDAVINIUS, KAIP
ANTAI:
1. SUSIPAŽINTI SU MOKESČIO MOKĖTOJO BEI JO TEISINIO STATUSO
SAMPRATA BEI YPATUMAIS;
2. APTARTI BEI IŠSAMIAI IŠNAGRINĖTI MOKESČIO MOKĖTOJO TEISES BEI
PAREIGAS, PATEIKTI TRUMPĄ UŽSIENIO VALSTYBIŲ PATIRTĮ ŠIUO
KLAUSIMU;
3. TRUMPAI PANAGRINĖTI KITUS SU MOKESČIO MOKĖTOJO TEISINIU
STATUSUS SUSIJUSIUS KLAUSIMUS;
MOKESČIO MOKĖTOJO SAMPRATOS ESMINIAI ASPEKTAI
LR Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnyje yra pateiktos pagrindinės sąvokos[1], kurių tarpe randame ir mokesčio mokėtojo apibrėžimą: mokesčio mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. O asmuo suprantamas kaip fizinis asmuo (individas) ar juridinis asmuo; rinkliavos mokėtojas – asmuo, kuris už valstybės institucijų suteiktas paslaugas privalo sumokėti įstatymų nustatytą rinkliavą.
Galima teigti, jog remiantis jau minėtu LR Mokesčių administravimo įstatymu, mokesčio mokėtoju gali tapti tiek ir juridinis asmuo, tiek ir fizinis asmuo (individas), tiek ir juridinio asmens teisių neturintis asmuo, nepriklausomai nuo to, kokie yra jo santykiai su valstybe, nustačiusia mokestį (tai yra, ar jis priklauso jos jurisdikcijai, ar ne).
Tačiau šiuo atveju reikėtų pastebėti tai, jog vienus mokesčius moka tik juridiniai asmenys (pavyzdžiui, pelno mokestis), kitus – tik individai (pavyzdžiui, žemės mokestis), o trečius – įvairūs mokesčių mokėtojai (pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokestis)[2]. Tačiau, nepaisant to, visuomet turi būti remiamasi LR Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintu mokesčio mokėtojų lygybės principu, reiškiančiu, jog, taikant mokesčių įstatymus, visi mokesčio mokėtojai dėl šių įstatymų nustatytų sąlygų yra lygūs.
Čia pateikiau LR Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintą mokesčio mokėtojo sąvoką, tačiau, siekiant išsamesnio temos nagrinėjimo, reikėtų susipažinti ir su kituose įstatymuose įtvirtintais mokesčio mokėtojo apibrėžimais. Pagal LR paveldimo ar dovanojamo turo mokesčio įstatymą,[3]
šio mokesčio mokėtojas – tai fizinis asmuo, Lietuvos Respublikoje paveldėjęs ar pagal dovanojimo sutartį įgijęs turtą. Kitų valstybių fiziniai asmenys, paveldėję ar pagal dovanojimo sutartį įgiję turtą
Lietuvos Respublikoje, moka šį mokestį tokia pat tvarka kaip ir Lietuvos
Respublikos fiziniai asmenys, jeigu kitaip nenumatyta tarpvalstybinėse sutartyse. Kitame – LR mokesčio už aplinkos teršimą[4] – įstatyme teigiama, kad mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka aplinką teršiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos
Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka privaloma turėti gamtos išteklių naudojimo leidimą su nurodytais teršalų išmetimo į aplinką normatyvais. Mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių moka fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys aplinką iš ūkinei-komercinei veiklai naudojamų mobilių taršos šaltinių. Mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis moka gaminių gamintojai ir importuotojai. LR pensijų fondų įstatymas numato[5], kad pensijų įmokų mokėtojas – tai pensijų programos dalyvis, jo darbdavys ar trečiasis asmuo, mokantis pensijų įmokas ar jų dalį. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas
Pajamų mokesčio mokėtojai – tai asmenys mokantys mokestį už gautas pajamas.
Be abejo, tai tik keli mokesčio mokėtojo apibrėžimų pavyzdžiai, tačiau jau vien iš jų aišku, kad LR mokesčių administravimo įstatymas įtvirtina bendrąją mokesčio mokėtojo sampratą, kurią atskirais atvejais konkretūs įstatymai ar kiti teisės aktai sukonkretina.
Kalbant apie mokestį, kaip bendrą prievolę valstybei, turėtina omenyje, kad struktūriškai šią prievolę sudaro pareiga mokėti nustatytą mokestį bei pareiga laikytis įstatymų nustatytos mokesčio mokėjimo tvarkos. Taigi, čia pasireiškia mokesčio privalomumo savybė.
Pagal mokesčių administravimo įstatymą mokestis – tai mokesčio mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, o tai reiškia, kad įstatymų nustatytus mokesčius privalo mokėti visi asmenys, turintys ar besinaudojantys apmokestinimo objektu (gaunantys pelną ar pajamas iš savo veiklos, turintys nuosavybėje ar naudojantys apmokestinamą turtą ir pan.)[6].
Kita vertus, mokesčių privalomumas reiškia ne tik prievolę mokėti mokestį, bet ir pareigą griežtai laikytis teisės aktų nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčio mokėtojui, nevykdančiam ir netinkamai vykdančiam mokestinę prievolę, gali būti taikomos įstatymo numatytos poveikio priemonės.
Taigi, daugumos mokesčių minėtos dvi pareigos sutampa ir už tinkamą jų vykdymą atsako tas pats asmuo – savarankiškas mokesčių mokėtojas (pavyzdžiui, žemės mokestis, pelno mokestis ir pan.). Tačiau galimi atvejai, kuomet mokestinė prievolė yra padalijama asmeniui, kuris pagal mokesčio įstatymą privalo mokėti mokestį (mokesčio mokėtojui), ir asmeniui, kuris šią pareigą faktiškai atlieka, sumokėdamas (pervesdamas) į biudžetą nustatyta tvarka apskaičiuotą mokestį.[7] Šiuo atveju bendra mokestinė prievolė padalijama mokesčio mokėtojui ir mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, kuriam mokesčio įstatymo nustatyta prievolė išskaičiuoti iš mokesčio mokėtojo mokestį ir jį sumokėti į valstybės (savivaldybės)
biudžetą bei fondus[8] (gyventojų pajamų mokestis).
Taip pat paminėtinas atvejis, kuomet esti galimas mokesčio naštos perkėlimas. Tokiais atvejais priklausančią mokėti mokesčio sumą sumoka asmuo, pagal įstatymą nesantis mokesčio mokėtoju ar mokestį išskaičiuojančiu asmeniu. Tokia galimybė perkelti mokesčio naštą priklauso nuo įvairių sąlygų, o pirmiausia – nuo konkretaus mokesčio pobūdžio.
Mokesčio naštos perkėlimas pagal savo pobūdį gali būti dviejų rūšių[9]:
1. Įstatyminis – taikomas netiesioginiams mokesčiams (pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokestis). Šiuo atveju ekonominiu atžvilgiu mokesčio mokėtoju tampa prekių (paslaugų) vartotojas, kuris nėra mokesčio mokėtojas mokesčių teisės požiūriu. Pagal įstatymą mokesčio mokėtoju išlieka prekių (paslaugų)
gamintojas, kuris perkelia mokesčio sumą į prekės (paslaugos)
kainą, ir tokiu būdu mokesčio našta yra perkeliama vartotojui, kuris moka už prekę (paslaugą) mokesčio suma padidintą kainą, o gamintojas tik perveda į biudžetą iš vartotojų surinktą mokestį.
2. Sutartinis – čia būdinga tai, kad mokesčio mokėtojas susitaria su trečiuoju asmeniu, kad šis sumokėtų už jį mokestį.
Pavyzdžiui, tarkim, kad žemės savininkas ar nuomininkas, sudarydamas žemės nuomos sutartį, gali susitarti, kad žemės (valstybinės žemės nuomos) mokestį už jį mokės žemės nuomininkas.
Taigi, galima konstatuoti, kad mokesčio mokėtojas – tai tiek fizinis, tiek juridinis asmuo (turintis ar neturintis juridinio asmens statusą), kuriam įstatymo nustatyta tvarka bei pagrindais yra uždėta prievolės mokėti mokestį. Mokesčio mokėtojas – tai labai svarbi figūra tiek mokesčių administravime, tiek ir visos valstybės finansinėje būklėje, kadangi be šių mokesčių administravimo pasyviųjų subjektų (taip mokesčių mokėtojai dar yra vadinami teisinėje literatūroje) teisių bei pareigų įgyvendinimo neįsivaizduojamas ir tinkamas bei efektyvus mokesčių administravimas.
Beje, dar reikėtų susipažinti su pačia sąvoka “teisinis statusas” bei jos turiniu. Kaip teigia teisės teorijos specialistai[10], teisinio santykio subjekto teisinis statusas – tai teisinių santykių turinys, o konkrečiai – teisinio santykio dalyvių (subjektų) subjektinės teisės ir pareigos bei kiti su subjektu susiję klausimai, nusakantys šio subjekto vietą kitų teisinio santykio dalyvių atžvilgiu. Subjektinė teisė šiuo atveju – tai konkrečiam asmeniui įstatymo leisto ar neuždrausto elgesio, ginamo valstybės prievarta, rūšis bei mastas. O teisinė pareiga – tai rūšis ir mastas privalomo elgesio, kuriuo yra legalizuojama visuomenėje konkretaus asmens subjektinė teisė – leidimas naudotis tam tikru gėriu.
Taigi, kadangi mokesčio mokėtojas – tai vienas iš mokestinių teisinių santykių subjektų, todėl jo teisinis statusas – tai jam suteiktos subjektinės teisės bei nustatytos pareigos, o taipogi ir kiti klausimai, nusakantys mokesčio mokėtojo vietą kitų mokestinio teisinio santykio dalyvių (pavyzdžiui, mokesčių administratoriaus) atžvilgiu. Todėl galima konstatuoti, kad į mokesčio mokėtojo teisinį statusą įtraukiami tokie elementai kaip jo subjektinės atitinkamuose įstatymuose numatytos teisės, teisinės pareigos bei kiti su mokesčio mokėtoju susiję teisiniai elementai (kaip, pavyzdžiui, mokesčio mokėtojų apskaita, registravimas ir kita).
Taigi, atsižvelgiant į tai, kitoje darbo dalyje kaip tik ir panagrinėsime mokesčių mokėtojų teises bei pareigas, kaip vieną pagrindinių mokesčių mokėtojų teisinio statuso dalių, o po to pereisime ir prie kitų su mokesčio mokėtojo teisiniu statusus susijusių klausimų.
2. Mokesčio mokėtojo teisės ir pareigos
Mokesčius privalo mokėti visi iki vieno kas turi savo apmokestinamą turtą, gauna pelną ir pan. Mokesčių mokėtojai turi griežtai laikytis nustatytos įstatymais mokesčių mokėjimo tvarkos, nes priešingu atveju taikomos poveikio priemonės. Reikia paminėti, kad mokesčių mokėtojai taikant mokesčių įstatymą yra lygūs ir kad mokesčių įstatymai taikomi visiems mokesčių mokėtojams nepriklausomai nuo nuosavybės valdymo formos, socialinės padėties ir t.t.
Mokesčio mokėtojo teisės bei pareigos yra įtvirtintos LR mokesčių administravimo įstatymo V skyriuje. Pabandysime su jomis susipažinti išsamiau.
Minėto įstatymo 19 straipsnyje yra įtvirtinta[11], kad mokesčio mokėtojas moka tik mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių įstatymų, taip pat šio įstatymo nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokestį išskaičiuojantis asmuo išskaičiuoja mokestį ir perveda jį laikydamasis įstatymų ir kitų norminių aktų nustatytos tvarkos.
Mokestį bei su juo susijusias sumas už mokesčio mokėtoją (mokestį išskaičiuojantį asmenį) gali sumokėti kiti asmenys centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) mokestinę nepriemoką gali perimti kiti asmenys.
Tokiems asmenims taikomos visos mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir išieškojimą reglamentuojančios mokesčių įstatymų nuostatos, kurios būtų taikomos mokesčio mokėtojui (mokestį išskaičiuojančiam asmeniui). Tai bene pagrindinė ir pati svarbiausia mokesčių mokėtojų bei mokestį išskaičiuojančių asmenų pareiga. Taigi, joks kitas įstatymas, išskyrus mokesčio įstatymą, negali nustatyti mokesčio apskaičiavimo bei mokėjimo tvarkos. Visi mokesčiai yra išvardinti Mokesčių administravimo įstatymo 5
straipsnyje. Išskaičiuojamą mokestį, jo pervedimo tvarką nustato atitinkami mokesčių įstatymai bei kiti norminiai aktai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR įstatymai leidžia mokestį bei su juo susijusias sumas už mokesčio mokėtoją (mokestį išskaičiuojantį asmenį)
sumokėti kitiems asmenims centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens)
mokestinę nepriemoką gali perimti kiti asmenys. Tokiems asmenims taikomos visos mokesčių įstatymų nuostatos, kurios būtų taikomos mokesčio mokėtojui (mokestį išskaičiuojančiam asmeniui).
Taipogi paminėtina ir mokesčio mokėtojo bei mokestį išskaičiuojančio asmens pareiga tvarkyti apskaitą įstatymo nustatyta tvarka, išduoti reikalaujamus dokumentus bei teikti kitą informaciją, reikalingą mokesčio administratoriui, pildyti ir pateikti mokesčio deklaraciją arba kitokiu mokesčio įstatymo nustatytu būdu pranešti mokesčio administratoriui apie mokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą[12].
Tokiu atveju, jeigu mokesčio mokėtojas, mokestį išskaičiuojantis asmuo neturi dokumentų (ar juos yra praradęs), reikalingų mokesčiui apskaičiuoti, privalo juos parengti per mokesčio administratoriaus nustatytą laiką.
Be to, mokesčio mokėtojas, mokestį išskaičiuojantis asmuo nustatyta tvarka mokesčio administratoriui privalo nurodyti savo adresą (veiklos vietą) ir darbo laiką, o pasikeitus šiems duomenims, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoti apie tai mokesčio administratorių.
Komentuojant šią mokesčių mokėtojų pareigą, reikėtų atkreipti dėmesį į LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą, reglamentuojantį apskaitos tvarkymą, informacijos kaupimo principus, deklaracijų pateikimo bei pildymo tvarką[13].
Šiame įstatyme nustatyta privaloma individualiųjų (personalinių) įmonių, tikrųjų ūkinių bendrijų, komanditinių (pasitikėjimo) ūkinių bendrijų, akcinių, uždarųjų akcinių, kooperatinių, žemės ūkio bei investicinių bendrovių, valstybės bei savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, visuomeninių organizacijų bei visų tipų įmonių bei organizacijų junginių, advokatų biurų (kontorų), o taip pat įstaigų bei organizacijų, išlaikomų iš biudžeto, finansinės apskaitos tvarka.
Čia taipgi nustatyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad būtų teikiama laiku bei tiksli informacija mokesčius skaičiuojančioms tarnyboms, valstybinei statistikai, savininkams, kreditoriams, komercinės veiklos partneriams bei garantuojamas ūkiniams komerciniams sandoriams informacinis pagrindas.
Taigi, LR Mokesčių administravimo įstatymo 20 straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojų pareiga tuo pačiu suteikia galimybę praradusiam arba neturinčiam dokumentų subjektui per nustatytą laiką juos parengti, tačiau parengti dokumentus galima tik tokiu atveju, jeigu tai numato mokesčio įstatymas bei kiti aktai, o, be to, parengti dokumentus galia ne visada[14].
LR Mokesčių administravimo įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta mokesčių mokėtojų teisė į informaciją. Šiame straipsnyje teigiama, jog mokesčio mokėtojas, mokestį išskaičiuojantis asmuo, pateikęs paklausimą mokesčio administratoriui, turi teisę gauti norminius dokumentus bei kitą informaciją, reikalingą mokesčio įstatymui vykdyti. Šia įstatymo nuostata yra suteikiama reali galimybė mokesčių mokėtojams bei mokestį išskaičiuojantiems asmenims visuomet žinoti reikiamą informaciją bei neatsilikti nuo vykdomų reformų bei mokesčių įstatymų pakeitimų. Tiksliau sakant – tuo yra stengiamasi, kad mokesčių mokėtojai nenukryptų nuo įstatymų laikymosi.
Tuo pačiu tame pačiame skirsnyje yra įtvirtinta ir informacijos apie mokesčio mokėtoją paslaptis.[15]čia teigiama, jog informacija apie mokesčio mokėtoją, pateikta mokesčio administratoriui arba jo pareigūnui, turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik mokesčio įstatymo nustatytiems tikslams. Mokesčio administratoriaus pareigūnas informaciją apie mokesčio mokėtoją laiko paslaptyje taip pat ir nutraukęs darbo sutartį su darbdaviu, išskyrus įstatyme numatytus atvejus.
LR Mokesčių administravimo įstatyme taipogi esti įtvirtina mokesčio mokėtojo pareiga, susijusi su mokesčio mokėtojo mokesčio deklaracija.
Minėto įstatymo 23 straipsnyje yra įtvirtinta[16], kad kiekviena mokesčio mokėtojo mokesčio deklaracija, pateikiama mokesčio administratoriui, turi atitikti nustatytą formą. Mokesčio deklaracija pateikiama nustatytu laiku ir tik tam mokesčio administratoriui, kuriam ji skirta. Mokesčio deklaracijos arba kito dokumento, rodančio mokestinę prievolę, formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius, vadovaudamasis mokesčių įstatymais.
Be to, mokesčio mokėtojas taip pat turi pareigą, susijusią ir su mokesčio apskaičiavimo teisingumo įrodymu. LR Mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad, tokiu atveju, jeigu mokesčio mokėtojas nesutinka su mokesčio administratoriaus apskaičiuota mokesčio suma, jis privalo įrodyti, kad apskaičiuotoji suma yra neteisinga.
Kitaip tariant, įrodyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, kuomet mokesčio mokėtojo ir mokesčio administratoriaus nuomonės skiriasi dėl apskaičiuotos mokesčių sumos. Anot E. Buškevičiūtės bei V. Pukelienės, įrodyti savo “nekaltumą” prieš mokesčių administratorių – tai labai nepalanki mokesčių mokėtojų pareiga[17].
Gali būti, kad verslininkas iš tikrųjų nebus gavęs pajamų, ir dėl tokių įrodinėjimų patirs tik papildomų nuostolių. Anot minėtų autorių, reikėtų šią mokesčių mokėtojų pareigą sukonkretinti. Kai kuriais atvejais, atrodo, turėtų būti aiški mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo lygybė, tačiau jos nėra.
Pavyzdžiui, mokesčio mokėtojui delspinigiai yra skaičiuojami nuo kitos dienos, kai mokestis turėjo būti sumokėtas, o štai tuo tarpu mokesčio administratorius, negrąžinęs permokėtos mokesčio sumos, mokesčio mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas tik praėjus 30 dienų nuo raštiško pareiškimo dėl grąžinimo.[18]
Kalbant apie mokesčių mokėtojų teises ir pareigas taip pat reikėtų paminėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos registruotos visų rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos, atsiskaitydamos tarpusavyje bei su užsienio subjektais (išskyrus fizinius asmenis) už prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais, privalo pateikti vietos mokesčio administratoriui žinias Finansų ministerijos nustatyta tvarka apie išmokėtas per dieną vienam ūkio subjektui sumas, viršijančias 10 000 Lt.
Jei suma išmokama užsienio ūkio subjektui valiuta, tai ji skaičiuojama pagal tos dienos oficialų lito kursą ir Lietuvos banko skelbiamą lito ir užsienio valiutos santykį. Šios žinios pateikiamos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje registruotas pajamas gavęs ūkio subjektas, per 10 dienų, pasibaigus mėnesiui, kurį šios sumos buvo išmokėtos. Žinios apie užsienio ūkio subjektams išmokėtas sumas pateikiamos centriniam mokesčio administratoriui. Asmenys, nepateikę ar pavėluotai pateikę minėtas žinias, traukiami administracinėn atsakomybėn.
Dar viena mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) pareiga –
ta, kad jis privalo mokesčio administratoriaus pareigūnams sudaryti patikrinimui reikalingas sąlygas, pateikti visus dokumentus, kompiuterinės apskaitos duomenis, reikalingus mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumui patikrinti.
Jei patikrinimo metu nustatoma, kad mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) pateiktas dokumentas neturi juridinės galios, nes jame trūksta vieno ar kelių privalomų norminiuose aktuose nustatytų rekvizitų, mokesčio administratoriaus pareigūnas finansų ministro nustatyta tvarka leidžia dokumentą papildyti.
Per nustatytą terminą trūkstamais rekvizitais papildytas dokumentas laikomas turinčiu juridinę galią. Patikrinimo metu mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) turi teisę būti išklausomas, taip pat teisę teikti savo rašytines pastabas ir įrodymus dėl tikrinamo dalyko.
Rašytinės mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) pastabos ir įrodymai turi būti pridedami prie patikrinimo akto ir apie jų pateikimą yra pažymima patikrinimo akte. Taipogi mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) turi teisę pasirašytinai susipažinti su patikrinimo aktu.
Be to, mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) per 20 dienų nuo susipažinimo pasirašytinai, o kai jo nerado, – per 25 dienas nuo registruoto laiško išsiuntimo dienos, dėl patikrinimo akto mokesčio administratoriui gali pateikti savo rašytines pastabas ir atsikirtimus kartu su juos pagrindžiančiais papildomais įrodymais.
Taipogi, svarbu pažymėti ir tai, kad nesutikdamas su mokesčio administratoriaus sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) gali sprendimą apskųsti LR Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka[19].
Taigi, tokios mokesčio mokėtojo teisės bei pareigos yra įtvirtintos LR
Mokesčių administravimo įstatyme (pažymėtina, kad iki 1995m. birželio 28d.
priimto Mokesčių administravimo įstatymo mokesčių mokėtojų teisės iš viso nebuvo reglamentuojamos). Sukonkretinus, galima pateikti štai tokį dabar esančių mokesčių mokėtojo teisių bei pareigų sąrašą[20].
Pagrindinės mokesčio mokėtojo pareigos yra šios:
1. Nustatyta tvarka registruotis Mokesčių registre bei nurodyti savo adresą (veiklos vietą) ir darbo laiką, o pasikeitus duomenims, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoti apie tai mokesčių administratorių.
2. Mokėti mokesčių įstatymais nustatytus mokesčius, rinkliavos taip pat paskirtas baudas ir delspinigius.
3. Įstatymų nustatyta tvarka vesti apskaitą.
4. Išduoti reikalaujamus dokumentus bei teikti kitą informaciją mokesčio administratoriui.
5. Pildyti ir pateikti mokesčio deklaraciją arba kitokiu įstatymo nustatytu būdu pranešti mokesčio administratoriui apie mokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą.
6. reikalingus dokumentus, mokesčiui apskaičiuoti, parengti per mokesčio administratoriaus nurodytą laiką.
7. Įrodyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, kai mokesčio mokėtojo ir mokesčio administratoriaus nuomonės skiriasi dėl apskaičiuotos mokesčių sumos.
Pagrindinės mokesčio mokėtojo teisės yra šios:
1. Mokėti tik mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius bei rinkliavas.
2. Pateikus paklausimą mokesčio administratoriui, gauti norminius dokumentus bei kitą informaciją, reikalingą mokesčio įstatymui vykdyti.
3. Turėti pateiktos mokesčio administratoriaus informacijos apie save slaptumo garantiją bei susipažinti su mokesčio administratoriaus turimais duomenimis apie save.
4. Nustatyta tvarka apskųsti mokesčio administratoriaus veiksmus ir patyrus nuostolių dėl jų – reikalauti kompensacijos.
5. Nustatyta tvarka prašyti mokestinės prievolės atidėjimo ir reikalauti grąžinti permokas bei neteisingai apskaičiuotus mokesčius.
Palyginus mokesčio administratoriaus ir mokesčio mokėtojo teises, paaiškėja, kad daugiau jų turi mokesčio administratorius. Tačiau galima pastebėti ir teigiamų mokesčio mokėtojui įstatyme įtvirtintų pusių. Kaip antai, gan palankiai galima vertinti LR Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintą raginimą mokestines prievoles atlikti geruoju. Šiuo atveju įstatymų leidėjas įtvirtina dialogo su mokesčio mokėtoju vykdymą.
Na ir šios darbo dalies pabaigai dar norėtųsi pateikti keletą pastebėjimų, susijusių su mokesčių mokėtojų statusu, iš užsienio valstybių patirties.
Pažvelgus į užsienio valstybių mokesčių administravimo patirtį, galima teigti, kad išsivysčiusiose šalyse mokesčių mokėtojų bei valstybės institucijų, administruojančių mokesčius, mokestiniai santykiai yra palyginti korektiški, dažniausiai mokesčiai mokami, vadovaujantis pareigos jausmu. Tai didžia dalimi priklauso nuo santykinai stabilios šalies ekonomikos ir mokesčių sistemos. Svarbus JAV mokesčių administravimo laimėjimas – aukštas geranoriško mokesčių mokėjimo procentas. Ispanijoje mokėtojai žino, kad Mokesčių agentūra yra sukaupusi apie juos didžiulę informaciją ir tai yra veiksminga drausminanti priemonė. Iš čia taip pat gerai organizuotas ir kompiuterizuotas mokesčių mokėtojų konsultavimas.
Danijoje mokesčius administruoja Mokesčių ministerija. Ypatinga yra tai, jog šalyje vykdoma kas dešimtmetį. Danijoje asmens socialinės garantijos priklauso nuo to, kiek jis sumokėjo mokesčių, dėl to mokesčių mokėtojai rečiau slepia pajamas. Be to, veikia efektyvi kontrolės sistema ir yra didelė tikimybė būti sugautam. Danijoje gerai organizuotas mokesčių mokėtojų švietimo darbas. VMI leidžia lankstinukus, lapelius, brošiūras, laikraščius, kuriuose aiškinami įstatymai, mokesčių mokėjimo tvarka.
Mokykloje vaikams aiškinama, kodėl reikia mokėti mokesčius ir kur šie pinigai naudojami[21]. Taip ugdomas jaunų žmonių nepakantumas sukčiautojams.
3. Kiti mokesčio mokėtojo teisinio statuso klausimai
KALBANT APIE KITUS SU MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ TEISINIU STATUSU SUSIJUSIUS
KLAUSIMUS, VISŲ PIRMA, REIKĖTŲ ATKREIPTI DĖMESĮ Į MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ
APSKAITĄ BEI REGISTRĄ. LR MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 7 SKYRIUS KAIP
TIK IR REGLAMENTUOJA MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ APSKAITĄ BEI JOS VYKDYMO TVARKĄ.[22]
Taigi, minėtas įstatymas įtvirtina, jog mokesčio mokėtojų apskaitai tvarkyti sudaromas bendras mokesčio mokėtojų registras. Registre registruojami mokesčių mokėtojai bei asmenys, išskaičiuojantys mokesčius.
Mokesčio administratorius registruoja visus asmenis, kurių registravimas yra privalomas pagal šio įstatymo 43 straipsnį, kuriame nustatyta, kad:
1. asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo registruotis kaip mokesčio mokėtojas.
2. kiekvienas fizinis asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, mokesčio mokėtoju registruojasi per savo darbdavį.
3. kiekvienas mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo registruotis ir nustatyta tvarka pateikti mokesčio mokėtojų, iš kurių išskaito mokestį, nustatytos formos sąrašą.
4. juridinių asmenų registre užregistruotas juridinis asmuo mokesčio mokėtoju registruojamas juridinių asmenų registrui perdavus duomenis mokesčių mokėtojų registrui. Mokesčių mokėtojų registrui reikalingus duomenis, kaupiamus juridinių asmenų registre, ir jų perdavimo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
5. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, iš juridinių asmenų registro gavusi nustatytus duomenis, per dvi darbo dienas įregistruoja juridinį asmenį mokesčio mokėtoju (mokestį išskaičiuojančiu asmeniu).
6. esant būtinybei, mokesčių inspekcija turi teisę nurodyti mokesčio mokėtojui (mokestį išskaičiuojančiam asmeniui), kad šis patikslintų pateiktus duomenis arba suteiktų papildomų duomenų.
7. mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) pats privalo informuoti atitinkamo registro tvarkytoją (atsižvelgiant į tai, kuriam registrui jis teikė pirminius duomenis) apie registruojamų duomenų pasikeitimą per 5 darbo dienas nuo šių duomenų pasikeitimo.
Pažymėtina ir tai, kad mokesčio mokėtojų registrą steigia Lietuvos
Respublikos Vyriausybė Finansų ministerijos teikimu. Mokesčio mokėtojų duomenų rinkimo, kaupimo, apdorojimo, sisteminimo, saugojimo, naudojimo, teikimo tvarka nustatoma Mokesčio mokėtojų registro nuostatuose, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo registruotis pas atitinkamą vietos mokesčio administratorių, jei teisinis registravimas nenumatytas, per 5 darbo dienas nuo vertimosi veikla pirmosios dienos. Asmuo, įsiregistravęs mokesčių mokėtoju, jei teisinis registravimas įstatymo nenumatytas, apie pasikeitimus turi pranešti mokesčio administratoriui ne vėliau kaip per 5
darbo dienas po duomenų pasikeitimo ar atsiradimo. Kiekvienas mokesčio mokėtojas ar mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo turėti nuolatinį identifikacinį numerį, leidžiantį identifikuoti mokesčio mokėtoją ar išskaičiuojantį mokestį asmenį, nesvarbu, kas administruoja mokestį.
Įmonėms ir organizacijoms naudojamas Juridinių vienetų registro identifikacinis kodas, fiziniams asmenims – Gyventojų registro asmenų kodas[23]. Mokesčio mokėtojams, kuriems dėl kokių nors priežasčių negalima naudoti Juridinių vienetų registro identifikacinio kodo ar Gyventojų registro asmenų kodo, priskiriamas laikinas mokesčio mokėtojo identifikacinis numeris, kurio taikymo tvarką nustato mokesčio mokėtojų registro tvarkytojas. Asmenys, vengiantys registruotis, baudžiami atitinkama bauda.
Išvados
Mokesčio mokėtojas – tai asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį.
Kalbant apie mokestį, kaip bendrą prievolę valstybei, turėtina omenyje, kad struktūriškai šią prievolę sudaro pareiga mokėti nustatytą mokestį bei pareiga laikytis įstatymų nustatytos mokesčio mokėjimo tvarkos.
Mokesčio mokėtojo teisės bei pareigos yra įtvirtintos LR mokesčių administravimo įstatymo V skyriuje.
Išskiriamos šios pagrindinės mokesčių mokėtojų pareigos: 1).nustatyta tvarka registruotis Mokesčių registre bei nurodyti savo adresą (veiklos vietą) ir darbo laiką, o pasikeitus duomenims, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoti apie tai mokesčių administratorių; 2).mokėti mokesčių įstatymais nustatytus mokesčius, rinkliavos taip pat paskirtas baudas ir delspinigius. 3).įstatymų nustatyta tvarka vesti apskaitą. 4).išduoti reikalaujamus dokumentus bei teikti kitą informaciją mokesčio administratoriui. 5).pildyti ir pateikti mokesčio deklaraciją arba kitokiu įstatymo nustatytu būdu pranešti mokesčio administratoriui apie mokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą. 6).reikalingus dokumentus, mokesčiui apskaičiuoti, parengti per mokesčio administratoriaus nurodytą laiką. 7).įrodyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, kai mokesčio mokėtojo ir mokesčio administratoriaus nuomonės skiriasi dėl apskaičiuotos mokesčių sumos. Išskiriamos šios pagrindinės mokesčių mokėtojų teisės:
1)mokėti tik mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius bei rinkliavas.
2).pateikus paklausimą mokesčio administratoriui, gauti norminius dokumentus bei kitą informaciją, reikalingą mokesčio įstatymui vykdyti.
3).turėti pateiktos mokesčio administratoriaus informacijos apie save slaptumo garantiją bei susipažinti su mokesčio administratoriaus turimais duomenimis apie save. 4).nustatyta tvarka apskųsti mokesčio administratoriaus veiksmus ir patyrus nuostolių dėl jų – reikalauti kompensacijos. 5).nustatyta tvarka prašyti mokestinės prievolės atidėjimo ir reikalauti grąžinti permokas bei neteisingai apskaičiuotus mokesčius.
LR Mokesčių administravimo įstatymas įtvirtina, jog mokesčio mokėtojų apskaitai tvarkyti sudaromas bendras mokesčio mokėtojų registras. Registre registruojami mokesčių mokėtojai bei asmenys, išskaičiuojantys mokesčius.
Pažymėtina ir tai, kad mokesčio mokėtojų registrą steigia Lietuvos
Respublikos Vyriausybė Finansų ministerijos teikimu.
Naudotos literatūros sąrašas
1. LR Konstitucija, piliečių priimta referendume 1992m. spalio 25 d. –
Vilnius, 1992.
2. LR Mokesčių administravimo įstatymas Nr.I-974, 1995m. birželio 28 d.
// Valstybės Žinios 1995, Nr.61-1525.
3. LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas 1992m. birželio 18d.
4. 1995 06 13 LR paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio įstatymas Nr.I-
935. // Valstybės Žinios, 1995, Nr.52-1277.
5. 1999 05 13 LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas Nr. VIII-1183. //
Valstybės Žinios, 1999, Nr.47-1469.
6. 1999 06 03 LR pensijų fondų įstatymas Nr.VIII-1212. // Valstybės
Žinios, 1999, Nr.55-1765.
7. LR Mokesčių administravimo įstatymo komentaras. – Vilnius, 1998.
8. Valstybės žinios, 1998, Nr.17.
9. Buškevičiūtė E., Pukelienė V. Valstybės mokesčių sistema. –
Kaunas.:Technologija, 1998.
10. Marcijonas A., Sudavičius B. Mokesčių teisė. – Vilnius, 1998.
[1] LR Mokesčių administravimo įstatymas Nr.I-974, 1995m. birželio 28 d.
// Valstybės Žinios 1995, Nr.61-1525.
[2] Marcijonas A., Sudavičius B. Mokesčių teisė. – Vilnius, 1998. – p.24-
26.
[3] 1995 06 13 LR paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio įstatymas Nr.I-
935. // Valstybės Žinios, 1995, Nr.52-1277.
[4] 2002 01 22 LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitino įstatymas
Nr. IX-720. // Valstybės Žinios, 2002 , Nr.13-474.
[5] 1999 06 03 LR pensijų fondų įstatymas Nr.VIII-1212. // Valstybės
Žinios, 1999, Nr.55-1765.
[6] Pažymėtina, kad atskirų valstybių (Prancūzijos, Vokietijos ir kt.
Konstitucijos pareigai mokėti valstybei mokesčius suteikia net konstitucinės pareigos statusą.
[7] Marcijonas A., Sudavičius B. Mokesčių teisė. – Vilnius, 1998. – p.24-
26.
[8] LR Mokesčių administravimo įstatymas Nr.I-974, 1995m. birželio 28 d.
// Valstybės Žinios 1995, Nr.61-1525.
[9] Marcijonas A., Sudavičius B. Mokesčių teisė. – Vilnius, 1998. – p.24-
26.
[10] Vansevičius S. Valstybės ir teisės teorija., – Vilnius.:Justitia,
2000. – 216-217 psl.; taip pat žr.: Vaišvila A. Teisės teorija., –
Vilnius.: Justitia, 2000. – 331-337 psl.
[11] LR Mokesčių administravimo įstatymas Nr.I-974, 1995m. birželio 28 d.
// Valstybės Žinios 1995, Nr.61-1525.
Įstatymo pakeitimai Nr. IX-394, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr. 62-2211 (2001-
07-18) Nr. IX-955, 2002-06-18, Žin., 2002, Nr. 65-2628 (2002-06-28)
[12] Žr. Ten pat.
[13] LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas 1992m. birželio 18d.
[14] LR Mokesčių administravimo įstatymo komentaras. – Vilnius, 1998. – p.
28-29.
[15] LR Mokesčių administravimo įstatymas Nr.I-974, 1995m. birželio 28 d.
// Valstybės Žinios 1995, Nr.61-1525.
[16] Žr. Ten pat.
[17] Buškevičiūtė E., Pukelienė V. Valstybės mokesčių sistema. –
Kaunas.:Technologija, 1998. – p.189-201.
[18] Žr. Ten pat.
[19] LR Mokesčių administravimo įstatymas Nr.I-974, 1995m. birželio 28 d.
// Valstybės Žinios 1995, Nr.61-1525.
[20] Buškevičiūtė E., Pukelienė V. Valstybės mokesčių sistema. –
Kaunas.:Technologija, 1998. – p.189-201.
[21] Žr. ten pat.
[22] LR Mokesčių administravimo įstatymas Nr.I-974, 1995m. birželio 28 d.
// Valstybės Žinios 1995, Nr.61-1525.
[23] Valstybės žinios, 1998, Nr.17.