MOKĖJIMO SĄLYGOS IR JŲ YPATUMAI KONTRAKTE

Turinys
Įvadas 3
1. TARPTAUTINĖS PREKYBOS MOKĖJIMO SĄLYGOS 4
1.1 TEISINIS PAGRINDAS – JT VIENOS KONVENCIJA 4
1.1.1 Vienos konvencijos teisės taikymo sritis. 4
1.2 PAGRINDINIAI MOKĖJIMO SĄLYGŲ POŽYMIAI 5
2. MOKĖJIMO SĄLYGOS TARPTAUTINĖJE PREKYBOJE 9
2.1 NEDOKUMENTIN1Ų MOKĖJIMŲ VYKDYMAS 9
2.1.1. Išankstinis mokėjimas 9
2.1.2. Avansinis mokėjimas 10
2.1.3. Mokėjimas tiekiant 11
2.1.4. Atvira sąskaita 12
2.2 DOKUMENTINIŲ MOKĖJIMŲ VYKDYMAS: DOKUMENTINIS INKASO 13
2.2.1. Inkasavimo apibūdinimas 13
2.2.2. Dokumentinio inkaso apibūdinimas ir dalyviai 15
2.2.3. Dokumentinis inkaso: dokumentai už apmokėjimą 16
2.2.4. Dokumentinis inkaso: dokumentai už akceptą 20
2.2.5. Dokumentinis inkaso: dokumentai už neatšaukiamą mokėjimo pavedimą 24
2.2.6. Dokumentinio inkaso tinkamumas eksportuotojo ir importuotojo požiūriu 26
Išvados 28
Literatūra 29Įvadas
Šiuolaikinėje ekonomikos teorijoje vis dažniau sutinkamas tarptautinės prekybos terminas. Todėl šis referatas apie tarptautinės prekybos mokėjimo sąlygas ir jos sąlygotas rizikas. Padės suprasti atsiskaitymų privalumus.
Mokėjimų vykdymas tarp skirtingų šaalių verslo partnerių vyksta, pasitelkus konkrečius mokėjimo instrumentus, kurie nagrinėjami šiame referate. Mokėjimo instrumentai yra tarptautinės prekybos mokėjimo sąlygų sudedamoji dalis; juos pasirenkant, būtina žinoti tarptautines tiekimo sąlygas ir tarptautinėje prekyboje naudojamų dokumentų ypatumus.
1980 04 11 Vienoje buvo priimta „JT Konvencija dėl tarp¬tautinės prekybos sutarčių” (trumpai vadinama Vienos konvencija). Ji įsigaliojo 1988 01 01. Ši Konvencija sudaro prielaidas vienodai suprasti ir traktuoti atskirų šalių teises ir pareigas, nurodytas tarptautinėse prekybos sutartyse.1. TARPTAUTINĖS PREKYBOS MOKĖJIMO SĄLYGOS
1.1 TEISINIS PAGRINDAS – JT VIENOS KONVENCIJA
Įvairių šalių skirtingi įstatymai trukdo tarptautinei prekybai, toodėl būtina suvienodinti tarptautinės prekybos sąlygas. Komisija prie Jungtinių Tautų (UN -United Nations) parengė JT konvencijos projektą dėl prekių pirkimo ir pardavimo tarptautinių sutarčių. 1980 04 11 Vienoje buvo priimta „JT Konvencija dėl tarp¬tautinės prekybos sutarčių” (trumpai vadinama Vienos konvencija). Ji įsigaliojo 1988 01 01. Ši Ko

onvencija sudaro prielaidas vienodai suprasti ir traktuoti atskirų šalių teises ir pareigas, nurodytas tarptautinėse prekybos sutartyse.
Vienos konvencija taikoma tik sudarant tarptautines prekių pirkimo ir pardavimo sutartis ir galioja tuo atveju, jei:
1) abiejų tarptautinės prekybos partnerių šalys yra prisijungusios prie Vienos konvencijos;
2) jei eksportuotojo buvimo vieta yra prie minėtos sutarties prisijungusioje šalyje.
Jeigu sutarties partneriai nenori, kad galiotų Vienos konvencijos teisė, turi tai aiškiai nurodyti sutartyje.
Vienos Konvencijos teisė galioja apytiksliai 40-yje šalių, kurios yra prisijungusios prie „JT Konvencijos dėl tarptautinės prekybos sutarčių”. Tai JAV, Vokietija ir kitos išvystytos Europos valstybės. Taip pat Egiptas, Kinija, Argentina, Čilė, Kanada, Rumunija, Rusija, Slovakija, Čekija, Vengrija, Baltarusija.1.1.1 Vienos konvencijos teisės taikymo sritis.
Vienos konvenciją sudaro 4 dalys ir 101 straipsnis. Kaip jau minėta, ši Konvencija galioja tarptautinėms sutartims, kurios numato prekybą prrekėmis. Ši teisė netaikoma perkant ir parduodant (Konvencijos 2 str.):
• prekes asmeniniam naudojimui;
• vertybinius popierius ar mokėjimo priemones;
• elektros energiją;
• laivus ir lėktuvus;
• prekes aukcionuose;
• remiantis teismo sprendimo vykdymu arba kitu būdu pagal įstatymą. Taip pat ši teisė netaikoma, jei prekiaujama paslaugomis. Originalo kalbos yra šios: anglų, prancūzų, arabų, kinų, rusų ir ispanų. Vienos konvencijos teisė reguliuoja tokius tarptautinės prekybos aspektus:
• sutarties sudarymą (str. 14-24);
• pardavėjo įsipareigojimus (str. 30-44);
• teisinę pagalbą pirkėjui, jei pardavėjas pažeidė sutartį (str. 45-52);
• pirkėjo įsipareigojimus (str. 53-60);
• teisinę pagalbą pardavėjui, jei pirkėjas pažeidė sutartį (str. 61-65);
• nurodymus apie ri
izikos perėjimą (str. 66-70);
• bendrus nuostatus, tarpe jų dėl procentų, sutarties nutraukimo, nuostolių atlyginimo, prekių saugojimo (str. 71-88).
Taigi Vienos konvencija yra svarbus tarptautinės teisės šaltinis, sudarantis sąlygas pašalinti esminius nacionalinių teisių skirtumus. Ši teisė palengvina komercines derybas, sudaro prielaidas sutarties partneriams vienodai suprasti savo teises ir pareigas.1.2 PAGRINDINIAI MOKĖJIMO SĄLYGŲ POŽYMIAI
Mokėjimo sąlygos (terms ofpayment) nurodo:
– kada pardavėjas praranda nuosavybės teisę į parduodamas prekes;
– kada pardavėjas praranda prekių kontrolę;
– laiką ir būdą, kada ir kaip bus apmokėta už parduotas prekes.
Mokėjimo sąlygos importuotojų (pirkėjų) ir eksportuotojų (pardavėjų) požiūriu yra skirtingos pagal jų naudingumą ar rizikos laipsnį (žr. 1 lentelę).

1. lentelė. Eksportuotojo ir importuotojo interesų priešprieša
Pirkėjo interesai Pardavėjo interesai
• neprisiimti jokios rizikos (tiekimo, kredito, pirkimo, garantų rizikos)
• išvengti kredito finansavimo kaštų (tiekėjo kreditas)
• mokėti kuo vėliau prekes gauti kuo anksčiau • neprisiimti jokios rizikos (tiekimo, pardavimo, kredito, garantų rizikos)
• išvengti kredito finansavimo kaštų (gavėjo kreditas)
• mokėjimą gauti kuo anksčiau
• prekes pateikti kuo vėliau

Abu tarptautinio sandorio dalyviai nori sumažinti riziką ir kaštus. Susitarimas dėl mokėjimo sąlygų dažnai priklauso nuo galios tarp partnerių pasiskirstymo.
Bendrai galima išskirti nerizikingas ir rizikingas mokėjimo sąlygas tiek eksportuotojo, tiek importuotojo atžvilgiu. Pagrindinės mokėjimo sąlygos išvardytos rizikos didėjimo eksportuotojui tvarka:
1. Išankstinis arba avansinis mokėjimas (cash before delivery (c.b.d.); payment in advancė)’,
2. Dokumentinis akredityvas (documentary credif);
3. Dokumentinis inkaso (documentary collection);
4. Atvira sąskaita (open accounf).

br />Pagrindiniai mokėjimo sąlygų požymiai:
1. Pirkimo kaina ir (arba) mokama suma
 Būtina vienareikšmiškai nurodyti pirkimo kainą ir (arba) mokėjimo sumą bei galimus mokamos sumos papildymus bei pakeitimus:
– atskirai apmokamus papildomus kaštus, pvz., įrengimų montavimo, draudimo, transportavimo, finansavimo ir kt.;
– sutartus prekės kainos pakeitimus;
– taikomas kainos nuolaidas;
– išankstinio mokėjimo dalį arba mokėjimą dalimis, jei tai numatoma sutartyje, ir kt.
 Eksportuotojui (ir jo bankui) naudinga, kad sutartyje būtų nurodyta, jog importuotojas vykdo mokėjimą be apribojimų, ir eksportuotojas gali laisvai disponuoti sumokėta suma. Tai reiškia, jog importuotojas nebegali sieti įvykdyto mokėjimo su prekių sandoriu (pvz., dėl rastų prekių defektų).
 Reikia nurodyti, kokias išankstines sąlygas būtina patenkinti (pvz,, banko garantijos reikalavimas) arba kokie būtini įrodymai (pvz., eksporto doku¬mentai, ypač transporto dokumentai), kad mokėjimas būtų įvykdytas arba kad mokėjimo gavėjas turėtų teisę reikalauti šio mokėjimo.
2. Mokėjimo valiuta
 Sutartyje būtina nurodyti mokėjimo valiutą. Galimos alternatyvos:
– eksportuotojo šalies valiuta;
– importuotojo šalies valiuta;
– trečiosios Šalies valiuta (pvz., USD);
 esamo (pvz. SDR) arba sutartyje apibrėžto valiutos krepšelio valiuta;
 nurodoma importuotojo arba eksportuotojo (retai) įvairių sutartyje nurodytų valiutą pasirinkimo galimybė (valiutos opciono teisė).
3. Mokėjimo vieta
 Sutartoje mokėjimo vietoje skolininkas (importuotojas) turi sumokėti (neatsižvelgiame į teisinius mokėjimo vietos, įvykdymo vietos ir faktiško mokėjimo vietos skirtumus). Mokėjimo vieta gali būti nustatyta ši:
– kreditoriaus (eksportuotojo) įmonės (filialo) buvimo vieta;
– skolininko (importuotojo) įmonės (filialo) buvimo vieta.
 Nustatant mokėjimo vietą, kartu pasidalijamos su mokėjimu susijusios rizikos (m
mokėjimo vėlavimo rizika, nuostolių rizika).
 Eksportuotojui naudingiau susitarti, kad nustatyta mokėjimo vieta būtų šalies viduje.
4. Mokėjimo terminas
 Mokėjimo terminas gali būti nustatytas tam tikru laiko momentu:

– mokėjimo terminas gali būti nurodytas konkrečią kalendorinę datą., t.y. visiškai fiksuotas;

– mokėjimo terminas gali būti priklausomas nuo sandorio vykdymo (pvz., mokėjimas pagal akredityvą, pateikus dokumentus ir kt.);
– gali būti nustatytas vėliausias mokėjimo terminas (pvz., vėliausiai 3 mėnesiai po sutarties sudarymo).
 Mokėjimo terminas gali būti nustatytas tam tikru laikotarpiu:
– atidedant mokėjimą ir nuro.dant sutartą galutinį mokėjimo terminą,
– atidedant mokėjimą ir suteikiant mokėtojui galimybę pasirinkti iš alternatyvių mokėjimo datų (pvz., su nuolaida (skonto) arba be nuolaidos).
 Jeigu skolininkas nemoka, tai mokėjimo uždelsimas pradedamas skaičiuoti nuo vėliausio mokėjimo termino. Sutartyje būtina nurodyti mokėjimo vėlavimo pasekmes (pvz., palūkanas už mokėjimo vėlavimą).
5. Refinansavimas
 Refinansavimo būtinumą sąlygoja sutartyje numatytas mokėjimo termino atidėjimas arba – ypač gaminant investicines prekes – eksportuotojo kapitalo poreikis gamybos fazėje.
 Refinansavimu dažniausiai rūpinasi eksportuotojas, tačiau tai gali atlikti ir importuotojas (dažniausiai numatoma bendra abiejų atsakomybė). Jei finansavimo kreditą suteikia bankas eksportuotojo šalyje, tai kredito ėmėjas yra importuotojas (pirkėjo kreditas) arba bankas importuotojo šalyje (banko-bankui kreditas), Tačiau šio kredito gavėjas yra ne importuotojas. Juo naudojasi eksportuotojas, pateikęs atitinkamus (tiekimo arba atliktų darbų įrodymo) dokumentus.
 Daugelis veiksnių nulemia, kuri sandorio šalis vykdo refinansavimą. Tam turi įtakos situacija kredito rinkoje, palūkanų dydis, laukiamas valiutos kurso pasikeitimas, dalyvių kreditingumas ir kt. Refinansavimo kaštai:

6. Refinansavimo kaštai
 Siaurąja prasme jie apima palūkanas ir kitus kaštus, kuriuos reikalauja apmokėti refinansuojanti institucija.
 Plačiąja prasme prie refinansavimo kastų gali būti priskirti kredito draudimo bei kiti draudimo kaštai.
 Susitarimas dėl refinansavimo kaštų pasidalijimo gali būti:
– sąlygotas naudojamų mokėjimo instrumentų (apmoka eksportuotojas arba importuotojas);
– priimtas remiantis tuo, kuri sandorio šalis vykdo refinansavimą (eksportuotojas arba importuotojas);
– susitarta, jog importuotojas mokės vadinamąsias gavėjo palūkanas, kurios tik idealiu atveju gali būti didesnės nei eksportuotojo dengiami refinansavimo kaštai.
 Dalijantis refinansavimo kaštus, svarbu atsižvelgti į partnerių šalyse galiojantį mokėjimo vykdymo ir valiutinių apribojimų reguliavimą.
7. Mokėjimo įvykdymo kaštai
 Jie apima bankų rinkliavas, vekselių mokesčius ir kt.
 Mokėjimo įvykdymo kaštų dydis priklausys nuo pasirinktos mokėjimo sąlygos, pvz., tarptautinio mokėjimo pavedimo kaštai yra žymiai mažesni nei akredityvo kaštai.
 Galimos šios mokėjimo įvykdymo kaštų pasidalijimo galimybės:
– apmoka importuotojas;
– apmoka eksportuotojas;
– kiekvienas apmoka savo šalyje susidarančius kaštus;
– kitoks pasidalijimas.
 Faktiškas Šių kastų pasidalijimas priklauso nuo partnerių galios, nuo šalyse galiojančių mokėjimą reguliuojančių potvarkių.
8. Mokėjimo instrumentai
 Jie priklauso nuo sutartyje sutartų mokėjimo sąlygų. Galima išskirti dvi alternatyvas:
– grynieji (nedokumentiniai) mokėjimo instrumentai (pvz., mokėjimų pavedimai, čekiai, vekseliai);
– dokumentiniai mokėjimo instrumentai (pvz., dokumentinis inkaso, dokumentinis akredityvas).
 Kai kuriems mokėjimo instrumentams būdingi esminiai mokėjimo sąlygų požymiai (pvz., dokumentinis akredityvas) ir tuo požiūriu iš esmės sutampa su mokėjimo sąlyga.
9. Mokėjimo garantavimas
 Mokėjimo garantijas eksportuotojo ar importuotojo požiūriu gali užtikrinti:
– sutartyje aiškiai nurodyti mokėjimą garantuojantys dokumentai (pvz., eksportuotojo banko teikiama išankstinio mokėjimo garantija importuotojui);
– tinkamai pasirinktas mokėjimo instrumentas (pvz., dokumentinis akredityvas).2. MOKĖJIMO SĄLYGOS TARPTAUTINĖJE PREKYBOJE
Visus mokėjimus galima suskirstyti į dvi dideles grupes:
 mokėjimai, vykdomi be iš anksto sutartų papildomų mokėjimo sąlygų -tai vadinamieji ne(be)dokumentiniai mokėjimai;
 mokėjimai, kurie vykdomi, tik patenkinus tam tikras iš anksto sutartas sąlygas (pvz., su šių sąlygų įvykdymu gali būti siejamas prekių tiekimas arba prekių dokumentų įteikimas, arba sutartyje numatytos sumos išmokėjimas), vadinami dokumentiniais mokėjimais.2.1 NEDOKUMENTIN1Ų MOKĖJIMŲ VYKDYMAS
2.1.1. Išankstinis mokėjimas
Išankstinis mokėjimas (cash before detivery, c.b.d.) reiškia visos sutartyje numatytos sumos sumokėjimą prieš gaunant prekes. Importuotojui išankstinis mokėjimas yra pati rizikingiausia mokėjimo sąlyga, o eksportuotojui – palan¬kiausia ir saugiausia mokėjimo sąlyga, nes šiuo atveju eksportuotojui visiškai nėra nesumokėjimo rizikos. Be to, išankstinis mokėjimas atlieka ir finansavimo funkciją, nes eks¬portuotojas gauna pinigus (didėja jo likvidumas) ir sutaupo palūkanų arba finansavimo išlaidas. Šiuo atveju eksportuotojui nereikia pačiam finansuoti savo prekių pardavimo, priešingai nei tuo atveju, jei mokėjimo terminas importuotojui atidedamas.
Išankstinis mokėjimas gali būti sutartas dėl šių priežasčių:
• eksportuotojas turi stiprią galią rinkoje;
• pirkėjas pasitiki pardavėju, nes pirkėjas sumoka neapsidraudęs nuo galimo prekių nepateikimo;
• jei pirkėjo mokumas nežinomas, prekių pardavėjas dažnai reikalauja išankstinio mokėjimo (ypač dažni atvejai, kai išvystytų šalių firmos par¬duoda prekes besivystančių valstybių firmoms);
• išankstiniu mokėjimu apmokamų prekių vertė, palyginti su pirkėjo verslo apimtimi, yra gana maža, todėl išankstinis mokėjimas nėra labai rizikingas;
• eksportuojant unikalius gaminius, kurie gaminami pagal specialų impor¬tuotojo užsakymą.
Esant išankstinio mokėjimo sąlygai, mokėjimo instrumentais dažniausiai nau¬dojami tarptautinio mokėjimo pavedimas ir Čekis. Pastarąjį mokėjimo instrumentą eksportuotojas turėtų vertinti atsargiai. Gavus čekį, kuris numato mokėjimo vykdymą importuotojo šalyje, eksportuotojas, prieš išsiųsdamas prekes, turėtų įsitikinti, ar tikrai jis gaus mokėjimą. Eksportuotojui patariama palaukti ir neišsiųsti prekių, kol pagal čekį bus sumokėta. Eksportuotojo bankas, gavęs importuotojo išrašytą čekį, gali eksportuotojo sąskaitą kredituoti tik sąlyginai, t.y. su regreso teise. Jei bankas mokėjimo iš importuotojo negaus, tai pareikalaus eksportuotoją grąžinti pagal čekį jam sumokėtą sumą. Todėl, jei eksportuotojas išsiunčia prekes, gavęs čekį (nelaukdamas jo apmokėjimo), jis rizikuoja, nes gali pasirodyti, kad pirkėjas bankrutavo arba laikinai nemokus.
Išankstinio mokėjimo rizikos:
• Eksportuotojo požiūriu – rizika labai maža, nes, gavus išankstinį mo¬kėjimą, eksportuotojui praktiškai nėra jokių rizikų;
• Importuotojo požiūriu – išlieka sutarties neįvykdymo rizika, kuri gali būti sąlygota paties eksportuotojo arba eksportuotojo šalies politinės situa¬cijos; kredito rizika, t.y. rizika, kad, eksportuotojui neįvykdžius sutarties, importuotojas rizikuoja prarasti iš anksto sumokėtą sumą. Todėl impor¬tuotojas gali reikalauti, kad eksportuotojo bankas pateiktų išankstinio mokėjimo garantiją; valiutos kurso rizika, t.y. jei importuotojas moka užsienio valiuta, šios rizikos nebėra nuo to momento, kai įvykdytas išankstinis mokėjimas.
Išankstinio mokėjimo sąlyga naudojama parduodant investicines prekes, kurių gamyba reikalauja išankstinio finansavimo. Čia įprasti ir avansiniai mokėjimai.2.1.2. Avansinis mokėjimas
Avansinis mokėjimas (advance paymeni) reiškia dalies sutartyje numatytos sumos sumokėjimą prieš gaunant prekes. Taigi avansas – tai dalinis išankstinis mokėjimas. Atsiskaitant už prekes, kurių gamybos laikas yra ilgas, gali būti nau¬dojami daliniai mokėjimai. Priešingai negu avansinis mokėjimas, mokėjimas dalimis (dalinės išmokos) yra siejamas su tam tikrų prekės gamybos stadijų pasiekimu.
Avansinio mokėjimo rizikos:
• Eksportuotojo požiūriu – pardavimo ir kredito rizikos eksportuotojui išlieka tuo atveju, jei jis gamina unikalią produkciją, kuriai nėra alternatyvios rinkos arba kurią bus galima perparduoti tik už labai mažą kainą, nes eksportuotojas iš anksto gavo tik dalį mokėjimo;
• Importuotojo požiūriu – išlieka sutarties neįvykdymo rizika, kuri gali būti sąlygota paties eksportuotojo arba eksportuotojo šalies politinės situacijos; kredito rizika, t.y. rizika, kad, eksportuotojui neįvykdžius sutarties, importuotojas rizikuoja prarasti avansu sumokėtą sumą. Todėl importuotojas gali reikalauti, kad eksportuotojo bankas pateiktų avansinio mokėjimo garantiją (banko avalis); valiutos kurso rizika, t.y. jei importuotojas moka užsienio valiuta, avansu sumokėtai sumos daliai šios rizikos nebėra nuo to momento, kai įvykdytas avansinis mokėjimas.2.1.3. Mokėjimas tiekiant
Mokėjimo tiekiant (cash on delivery, c.o.d.) Esant šiai mokėjimo sąlygai, prekė perduodama tik už ją sumokėjus, Mokėjimas gali būti išieškomas išperkamo mokesčio forma, pvz., siunčiant prekę paštu. Apmokama gali būti grynaisiais arba Čekiu. Mokėti grynaisiais pirkėjas gali būti suinteresuotas tada, kai, mokant grynaisiais, taikoma nuolaidų sistema.
Jei sutarta mokėjimo sąlyga c.o.d., tai eksportuotojas paveda vežėjui ne tik prekės transportavimą, bet ir išperkamojo mokesčio gavimą (inkasavimą). Importuotojui prekė bus atiduota tik tada, kai jis sumokės, c.o.d. mokėjimo sąlyga gali būti naudojama, kai prekė siunčiama: paštu; geležinkeliu; oro transportu; per savo atstovą užsienyje; per ekspeditorių. Taip pat galima teigti, jog prekės perdavimas importuotojui, gavus banko patvirtinimą, kad pirkėjas neatšaukiamai įsipareigojo apmokėti sąskaitą, yra artimas mokėjimo tiekiant prekes formai. Tarptautinėje ekspeditorių veikloje įprasta išduoti prekių dokumentus importuotojui, tik gavus banko patvirtinimą apie neatšaukiamą mokėjimo pavedimą. Taigi šiuo atveju ekspeditorius mokėjimo negauna, mokėjimas bus atliktas per bankų sistemą. Tačiau eksportuotojui būtina įvertinti tai, jog faktiškas mokėjimo įvykdymas priklauso nuo to, ar importuotojas sąskaitoje turi pakankamai pinigų, arba ar turi jis kreditavimą (pvz., kredito liniją). Be to, daugelio šalių teisė (pvz., Vokietijos) numato, kad neatšaukiamą mokėjimo pavedimą galima atšaukti „dėl svarbių priežasčių”, ir pirmiausiai mokėtojas sprendžia, kas ta svarbi priežastis. Todėl užsienio eksportuotojas gali būti užtikrintas dėl mokėjimo įvykdymo tik tuo atveju, jei bankas neatšaukiamą mokėjimo pavedimą patvirtina ne importuotojo, bet eksportuotojo atžvilgiu.
C.o.d. mokėjimo sąlygos privalumai ir rizikos:
• Eksportuotojo atžvilgiu
– privalumas yra tas, kad importuotojui prekės bus atiduotos tik tuo atveju, jei šis sumokės arba patvirtins mokėjimą;
– rizikos eksportuotojui lieka šios: pardavimo rizika, susidaranti tiek prekės gamybos, tiek tiekimo etapuose (importuotojas atsisako priimti prekes ir kartu – mokėti); politinė ir politinę-ekonominė rizika bus aktuali eksportuotojui tuo atveju, jei ši rizika atsiranda, išsiuntus prekes, tačiau dar negavus mokėjimo (prekių konfiskavimas, transferų uždraudimas); valiutos kurso rizika tęsis eksportuotojui tol, kol mokėjimas bus gautas.
• Importuotojo atžvilgiu:
– privalumas tas, kad importuotojas sumokėjęs iš karto gauna prekes;
– rizikos importuotojui lieka šios: pirkimo rizika, susidaranti tiek prekių kiekio, tiek kokybės požiūriu; politinė rizika importuotojui yra ta, jog dėl įvykusių politinių įvykių prekės gali būti neišsiųstos; valiutos kurso rizika svarbi importuotojui tada, jei laikotarpiu nuo sutarties pasirašymo iki mokėjimo datos užsienio valiutos kursas kyla.2.1.4. Atvira sąskaita
Esant mokėjimo sąlygai atvira sąskaita (open accounf), eksportuotojas išsiunčia prekes bei sąskaitą-faktūrą pirkėjui prieš apmokėjimą (todėl ši mokėjimo sąlyga dar vadinama mokėjimu gavus prekes). Šiuo atveju pardavėjas praranda prekių kontrolę jau jas išsiųsdamas, ir jis nėra garantuotas, ar pirkėjas apmokės.
Importuotojas gali apmokėti už prekes:
– gavęs prekes,
– gavęs sąskaitą-faktūrą, nors dažnai importuotojas delsia mokėti, kol ne¬gavo prekių;
– per tam tikrą laikotarpį (atviras mokėjimo terminas reiškia mokėjimą be garantijos, kuris gali būti įvykdytas per 14, 30, 60, 90,120 dienų).
Paprastai importuotojas sumoka pavedimu arba čekiu. Dažniausiai mokėjimo terminą atidėjus, taikoma nuolaida (Skonto), jei pirkėjas nepasinaudoja šiuo atidėjimu ir sumoka anksčiau. (Pvz., sąskaita gali būti apmokėta per 30 dienų; 3 proc. nuolaida, jei sumokama per 10 dienų.) Taigi, mokėjimo termino nustatymas atitinka kreditą be garantijos, kurį eksportuotojas suteikia importuotojui. Jeigu įmanoma, eksportuotojui geriausia šiuo atveju gauti garantiją vekselio forma, nes tuomet sąskaitos-faktūros apmokėjimo reikalavimas pakeičiamas vekselio apmokėjimo reikalavimu, o tai palankiau kreditoriui.
Taigi, prekyba atvira sąskaita reiškia, kad:
a) eksportuotojas išsiunčia importuotojui prekes bei sąskaitą-faktūrą ap¬mokėjimui. Importuotojui tiesiogiai išsiunčiami ir kiti dokumentai (jei tokių yra). Vadinasi, eksportuotojas praranda prekių kontrolę nuo prekių išsiuntimo momento;
b) importuotojas sutinka apmokėti prekes ateityje (pvz., po mėnesio, gavęs prekes). Tuo laikotarpiu pirkėjas gali naudotis prekėmis savo nuožiūra, ir tai, žinoma, yra normalu, kai prekės parduodamos kreditan.
Atviros sąskaitos mokėjimo sąlygos rizikos:
– Eksportuotojo požiūriu – tai pati nepalankiausia mokėjimo sąlyga, nes, be prekių pardavimo rizikos (importuotojas gali atsisakyti priimti prekes) susidaro dar ir politinė, kredito (mokėjimo negavimo), valiutos kurso rizikos. Taip pat eksportuotojui susidaro palūkanų išlaidos bei kitos finansavimo išlaidos.
– Importuotojo požiūriu – tai palankiausia mokėjimo sąlyga. Be kreditavimo funkcijos, ši mokėjimo sąlyga suteikia importuotojui galimybę prieš mokėjimą patikrinti, ar pateikta prekė atitinka sandoryje numatytas sąlygas. Vadinasi, importuotojui nėra pirkimo rizikos. Tas pats galioja ir politinės rizikos atžvilgiu. Valiutos kurso rizika išlieka importuotojui tol, kol jis sumoka už prekes (jei atsiskaitoma eksportuotojo šalies ar trečiosios šalies valiuta).
Prekyba atvira sąskaita gali būti priimtina, jei prekybos partnerių geri santykiai, eksportuotojas pasiliki importuotoju, o šalies rizikos nėra arba ji labai maža. Todėl ši mokėjimo sąlyga tinka tarp gerai vienas kitą pažįstančių partnerių, ji naudojama prekyboje tarp Europos valstybių, taip pat prekyboje su Siaurės Amerika.2.2 DOKUMENTINIŲ MOKĖJIMŲ VYKDYMAS: DOKUMENTINIS INKASO
Esant dokumentiniam mokėjimui, eksportuotojas mokėjimo gavimo riziką, o importuotojas – tiekimo riziką apdraudžia tokiu būdu, kad prekės tiekimas, prekės dokumentų išdavimas, mokėjimas už prekes susiejami su tam tikromis sąlygomis. Tam tarptautinėje prekyboje tarnauja dvi pagrindinės mokėjimo sąlygos: dokumentinis inkaso ir dokumentinis akredityvas.2.2.1. Inkasavimo apibūdinimas
Inkasavimas, kaip jau minėta anksčiau – tai bankinė apskaitos operacija, kuria bankas savo kliento (eksportuotojo) pavedimu, naudodamas atsiskaitymo dokumentus, gauna iš mokėtojo (importuotojo) klientui priklausančią pinigų sumą už importuotojui išsiųstas prekes ar atliktas paslaugas, ir perveda šią sumą į kliento (eksportuotojo) sąskaitą.
Atsiskaitymai inkaso forma yra reguliuojami „Vieningomis inkaso taisyklėmis” (URC – Uniform Rulesfor Collections), kurias parengė Tarptautiniai prekybos rūmai. Dabar galioja 1995 m. redakcija (ICC publikacija Nr. 522). Šios taisyklės padeda išvengti nesusipratimų ir skirtingų interpretacijų, vykdant inkaso.
Būtina atsiminti, kad:
• inkaso yra dokumentų, bet ne skolos inkasavimas. Bankas negarantuoja, kad eksportuotojui bus sumokėta už prekes, kurias jis išsiuntė impor¬tuotojui;
• bankai atsako už tai, ar buvo inkasuoti finansiniai dokumentai, tačiau jie nesigilina į prekybinio sandorio esmę.
Inkasavimą bankas vykdo kliento pavedimu, todėl bankas turi gauti nurodymą inkasuoti. Tam tikros šalies prekiautojo požiūriu (pvz., Lietuvos), inkaso yra atsiskaitymo būdas, kai:
a) Lietuvos eksportuotojas nurodo gauti apmokėjimą iš importuotojo, t.y. Lietuvos eksportuojanti firma kreipiasi į banką dėl inkaso atlikimo. Tokiu atveju kalbama apie eksporto inkaso;
b) Lietuvos importuotojas nurodo sumokėti užsienio tiekėjui, t.y. Lietuvos importuojanti firma nurodo sumokėti savo inkaso bankui. Tokiu atveju kalbama apie importo inkaso.
Perri bankiniame žodyne inkaso (inkasavimas) apibudinamas kaip „inkasavimą vykdančio banko vekselio, tratos, čekio ar kito dokumento gavimas, perdavimas ir pateikimas apmokėjimui kliento naudai ir vėlesnis gautų lėšų nukreipimas į kliento sąskaitą“.
Kai bankas atlieka inkasavimą kliento pavedimu, apdorojami dviejų tipų dokumentai:
a) finansiniai dokumentai; tai gali būti įsakomieji arba paprastieji vekseliai, čekiai ar kiti dokumentai, skirti mokėjimui gauti;
b) prekybos dokumentai; tai gali būti sąskaita-faktūra, transporto dokumentai (konosamentas arba transporto važtaraštis), draudimo dokumentai (draudimo polisas ar sertifikatas) ar kiti dokumentai, kurie nėra finansiniai dokumentai.
Egzistuoja du inkaso tipai:
• Grynasis inkaso. Tai tik finansinių dokumentų inkasavimas. Bankai inkasuoja tik vekselį ar čekį. Prekybos dokumentai – sąskaitos-faktūros, konosamentas ir kt. – nėra pateikiami bankams. Grynojo inkaso atveju eksportuotojas prekybos dokumentus pateikia tiesiogiai užsienio pirkėjui ir kartu perduoda jam teisę disponuoti prekėmis, prieš tai nereikalaudamas apmokėjimo ar vekselio akceptavimo. Šiuo atveju eksportuotojas turi pasitikėti importuotoju. Tada prekyba gali būti vykdoma pagal atvirą sąskaitą, o eksportuotojas gali paprašyti banką inkasuoti čekį ar tratą, kuriuos atsiuntė užsienio pirkėjas.
Grynojo inkaso privalumas eksportuotojui yra tas, kad jis gali remtis inkasuojančio banko autoritetu ir jo patyrimu. Užsienio pirkėjas bus labiau linkęs įvykdyti banko reikalavimus nei eksportuotojo reikalavimus, kai pastarasis siųs importuotojui paštu ar teleksu priminimus dėl mokėjimo. Todėl prekiaujant atvira sąskaita, eksportuotojas gali reikalauti, kad būtų mokama čekiu ar vekseliu, ir paprašyti banką atlikti inkasavimą. O jeigu kaip mokėjimo instrumentas pasirinktas tarptautinio mokėjimo pavedimas, tai eksportuotojui belieka tik laukti, kol importuotojas perves pinigus į eksportuotojo sąskaitą.
• Dokumentinis inkaso (documentary coilections). Tai inkasavimas, kuris gali apimti:
– finansinius ir prekybos dokumentus;
– tik prekybos dokumentus – konosamentą ar transporto važtaraštį, są¬skaitą-faktūrą, kilmės sertifikatą, kokybės patikrinimo sertifikatą ir kt.
Svarbu tai, kad bankas dokumentus apdoroja tik pagal kliento nurodymus. Šie nurodymai vadinami inkasavimo pavedimu. Inkaso pavedime firma nurodo, kuris inkaso reikalingas: grynasis ar dokumentinis.2.2.2. Dokumentinio inkaso apibūdinimas ir dalyviai
Esant dokumentiniam inkaso, eksportuotojas perduoda savo bankui dokumentus, nurodydamas, jog šie dokumentai turi būti perduoti importuotojui tik tuo atveju, kai importuotojas sumokės, akceptuos vekselį arba pasirašys neatšaukiamą mokėjimo pavedimą.
Importuotojo požiūriu dokumentinis inkaso yra priešpriešinė operacija, t.y. importuotojas prekių dokumentus gaus tik tada, kai sumokės arba pasižadės sumokėti ateityje:
• dokumentai už apmokėjimą (docnments against payment d/p, arba (rečiau) cash against documents, c.a.d. (nepainioti su c.o.d.!));
• dokumentai už akceptą (documents against acceptance d/a);
• dokumentai už neatšaukiamą mokėjimo pavedimą (documents against irrevocable payment order).
Pagal tai, kada mokėjimas įvykdomas, dokumentiniai inkaso gali būti šie:
• pateiktinis inkaso: šiai grupei priskiriami tie dokumentiniai inkaso, pagal kuriuos dokumentų perdavimas importuotojui ir mokėjimas vyksta tuo pačiu metu, t.y. dokumentai bus perduoti importuotojui tik tada, kai šis sumokės. Esant pateiktiniam inkaso, mokėjimo terminas gali būti nustatytas toks: „pirmas pateikimas”; „sumokama ..dienų po pateikimo”; „sumokama atvykus prekėms (laivui)”.
• atidėto mokėjimo inkaso: šiai grupei priskiriami tie dokumentiniai inkaso, pagal kuriuos dokumentų perdavimo importuotojui ir mokėjimo laikas nesutampa, t.y. importuotojas gauna dokumentus, o mokėjimą įvykdo vėliau. Atidėto mokėjimo inkaso bus tada, kai vykdomas „dokumentai už akceptą” inkaso, naudojant terminuotą vekselį, arba esant „dokumentai už neatšaukiamą mokėjimo pavedimą” inkaso, kai mokėjimo terminas atidedamas.
Inkaso dalyviai gali būti šie:
• Eksportuotojas. Jis paveda savo bankui atlikti inkaso operaciją, taigi yra inkaso pavedimo davėjas. Eksportuotojas yra kartu ir trasantas (drawer) – taip jis vadinamas ne tik d/a inkaso atveju (kaip vekselio davėjas), bet ir d/p inkaso atveju. Eksportuotojas įteikia dokumentus bankui, todėl gali būti vadinamas ir įteikėju.
• Importuotojas. Jis vadinamas trasatu (drawee) – tiek d/a inkaso atveju (mokėtojas pagal vekselį), tiek ir d/p inkaso atveju. Inkaso dokumentai už akceptą atveju importuotojas yra akceptantas. Visais atvejais, nepriklausomai nuo mokėjimo formos, importuotoją galima vadinti mokėtoju, nes jo pareiga sumokėti už prekes.
• Eksportuotojo bankas. Šis bankas vadinamas banku remitentu (remitting bank), nes šiam bankui eksportuotojas paveda atlikti inkaso operaciją ir įteikia dokumentus. Jeigu eksportuotojo bankas diskontuoja eksportuotojo išrašytą vekselį, tai šis bankas bus ir diskonto bankas.
• Užsienio bankas. Inkaso operacijoje gali dalyvauti keli užsienio bankai:
 inkaso bankas (collecting bank) – bet kuris bankas (ar keli bankai), išskyrus banką remitentą, kuris dalyvauja inkaso pavedimo vykdyme. Tai priklauso nuo banko remitento korespondentinių ryšių;
 pateikiantis inkaso bankas (presenting collecting bank) – tai inkaso bankas, kuris pateikia importuotojui dokumentus ir reikalauja iš jo apmokėjimo ar akcepto. Dažniausiai pateikiantis bankas būna importuotojo bankas. Jeigu tik vienas užsienio bankas dalyvauja dokumentinio inkaso vykdyme, tai inkaso bankas ir pateikiantis inkaso bankas sutampa;
 domicilės vieta – tai bankas, kuriame turi būti sumokėta pagal vekselį.
Dažniausiai tai būna importuotojo bankas.
Toliau analizėje aptarsiu pagrindines dokumentinio inkaso rūšis: dokumentai už apmokėjimą, dokumentai už akceptą ir dokumentai už neatšaukiamą mokėjimo pavedimą.2.2.3. Dokumentinis inkaso: dokumentai už apmokėjimą
Pagrindinė inkaso „dokumentai už apmokėjimą” vykdymo schema pateikta 1. pav.
Dokumentinio inkaso sąlygos – dokumentai už apmokėjimą – paaiškinimas:
1. Prekybos sutartis tarp eksportuotojo ir importuotojo, numatanti mokėjimo sąlygą „Dokumentai už apmokėjimą (d/p)”. Prekybos sutartyje turi būti numatyta:
– kurie dokumentai turi būti pateikiami, ir su tuo susiję terminai (pvz., transportavimo data);
– laiko momentas, kada importuotojas įvykdys savo įsipareigojimą sumokėti (pvz., pirmu pateikimu arba atvykus prekėms);
– inkaso kaštų (banko mokesčių) pasidalijimas;
– pateikiantis inkaso bankas (dažniausiai tai importuotojo bankas).
2. Eksportuotojas išsiunčia prekes ir gauna transportavimo dokumentus. Čia svarbu, jog transportavimo dokumentuose nurodyta data atitiktų sutartyje numatytą transportavimo datą (būtų ne vėlesnė), kad būtų gauti sutartyje numatyti transportavimo dokumentai.
3. Eksportuotojo inkaso pavedimas ir dokumentų perdavimas bankui remitentui (eksportuotojo bankui). Bankas turi gauti visus nurodymus, kurie būtini inkaso vykdymui, ypač instrukcijas, kaip reikia perduoti dokumentus. (Dokumentinio inkaso pavedimo pavyzdys pateikiamas skyriaus pabaigoje). Kadangi tai d/p inkaso, tai dokumentai importuotojui turi būti perduoti tik tada, kai importuotojas sumokės. Inkaso pavedime svarbūs šie nurodymai;
– laiko momentas, kada importuotojas priima dokumentus; tai turi atitikti susitarimus, numatytus prekybos sutartyje, pvz., pirmu pateikimu arba atvykus prekėms;
– dėl inkaso kaštų pasidalijimo;
– specialios instrukcijos tam atvejui, jeigu importuotojas nepriimtų dokumentų (pvz., trečiojo asmens adresas).
Eksportuotojo bankas, gavęs inkaso pavedimą ir dokumentus iš eksportuotojo, pateikia jam pavedimo patvirtinimą ir dokumentų gavimo patvirtinimą.
.

1 pav. Dokumentinio inkaso d/p vykdymo schema

4. Banko remitento inkaso pavedimas inkaso bankui ir dokumentų perdavimas. Jeigu eksportuotojas inkaso pavedime nenurodė konkretaus banko (pvz., importuotojo banko), tai bankas remitentas siunčia inkaso pavedimą atitinkamos šalies bankui korespondentui. Eksportuotojo bankas turi laikytis visų tų nurodymų, kuriuos jam pateikė eksportuotojas inkaso pavedime.
5. Dokumentų pateikimas (prezentacija) importuotojui. Pateikiantis inkaso bankas praneša importuotojui apie gautą inkaso pavedimą, nurody¬damas šio pavedimo turinį. Kartu importuotojui pateikiamos dokumentų kopijos. Su dokumentų originalais importuotojas gali susipažinti inkaso banko patalpose. Jeigu inkaso pavedime nėra kitokio nurodymo, tai im¬portuotojas turi greitai apsispręsti (per kelias dienas), ar jis priims dokumentus, t.y. ar mokės jis ar ne.
6. Importuotojo mokėjimo pavedimas. Patikrinęs inkaso pavedimą ir dokumentų originalus – ar jie atitinka prekybos sutartyje numatytas sąlygas – importuotojas pateikia inkaso bankui įgaliojimą apmokėti pagal dokumentinį inkaso.
7. Importuotojo sąskaitos debetavimas. Inkaso bankas debetuoja importuotojo sąskaitą inkaso pavedime nurodyta suma. Jeigu importuotojo sąskaitoje nėra pakankamai pinigų mokėjimui įvykdyti, tai inkaso bankas turi apie tai nedelsiant pranešti eksportuotojo bankui (jei dokumentinio inkaso vykdyme dalyvauja du bankai). Pranešimas apie nemokėjimą perduodamas eksportuotojui, kuris turi duoti bankui tolimesnius nurodymus dėl inkaso pavedimo vykdymo.
8. Dokumentų perdavimas importuotojui. Mainais už įvykdytą mokėjimą importuotojas gauna prekių dokumentus.
9. Dokumentų pateikimas ir prekių gavimas. Pateikdamas dokumentus, importuotojas įrodo, jog jis yra teisėtas prekių gavėjas (dokumentų legitimacijos funkcija), ir pasiima prekes.
10. Pranešimas apie mokėjimą ir inkaso sumos pervedimas. Pateikiantis inkaso bankas turi nedelsiant išsiųsti pranešimą apie mokėjimo įvykdymą. Inkaso mokėjimo suma pervedama eksportuotojo bankui.
11. Eksportuotojo sąskaitos kreditavimas. Bankas remitentas kredituoja eksportuotojo sąskaitą inkaso suma.
Jei iškyla būtinumas pakeist.i dokumentinio inkaso sąlygas (pvz., importuotojas reikalauja papildomų dokumentų, keičiamas dokumentų priėmimo terminas ir kt.), tai eksportuotojas turi kreiptis į banką remitentą, prašydamas pakeisti dokumentinį inkaso (prašymo pakeisti dokumentinį inkaso pavyzdys pateiktas skyriaus pabaigoje). Už inkaso instrukcijų pakeitimą bankas ima papildomą mokestį.
Aptarę pagrindinę dokumentinio inkaso d/p vykdymo schemą, smulkiau panagrinėsime kai kuriuos svarbius šios mokėjimo sąlygos aspektus.
• Alternatyvūs dokumentų priėmimo terminai. Praktiškai galimos šios dokumentų priėmimo, taigi ir mokėjimo pagal inkaso d/p, alternatyvos:
 „apmokama pirmu pateikimu” (dokumentų) arba „apmokama pateikus”.
Tai dažniausias atvejis. Esant tokiems mokėjimo terminų nurodymams, pateikiantis inkaso bankas vykdys dokumentinį inkaso, kai tik gaus inkaso pavedimą. Bankas praneša importuotojui apie gautą inkaso pavedimą ir pateikia jam dokumentus. Paprastai banko pranešime yra reikalaujama nurodyti, ar importuotojas sutinka mokėti. Šių dviejų variantų skiriasi laikas, kurį bankas suteikia importuotojui sprendimui priimti. Importuotojui suteikiamas apsisprendimo laikas bus ilgesnis, jei inkaso pavedime nurodyta „apmokama pateikus”.
 „mokėti . dienų po pirmo pateikimo” (dokumentų). Tai praktiškai retas atvejis. Šia sąlyga importuotojui mokėjimo terminas atidedamas tam tikram laikotarpiui. Toks mokėjimo termino atidėjimas atitinka importuotojo interesus, ypač jeigu inkaso pavedimas importuotojui pateikiamas, kai prekės dar nėra atgabentos į importuotojo šalį. Dokumentai įteikiami importuotojui, praėjus nurodytam dienų skaičiui po pirmo pateikimo, gaunant už dokumentus apmokėjimą.
 „apmokėti atvykus prekėms (laivui)”. Šia sąlyga nukeliama dokumentų perdavimo data. Taigi šiuo papildymu importuotojui suteikiamas mokėjimo termino atidėjimas (kol atvyks prekės). Praktiškai inkaso bankas supažindins importuotoją su gautu inkaso pavedimu nedelsiant, t.y. kai tik jį gaus, tačiau nereikalaus iš importuotojo sumokėti tol, kol atvyks prekės. Bankas neprivalo rūpintis informacija apie prekių atvykimą. Taigi šiuo atveju mokėjimo termino nustatymas praktiškai perduodamas importuotojui. Jei importuotojas aplaidus arba turi mokumo problemų, tai gali delsti mokėti, nors prekės jau ir atvyko. Eksportuotojo požiūriu galimi tokie šios problemos sprendimo būdai; transporto dokumentuose pateikiantis inkaso bankas nurodomas kaip pranešimo apie prekių atvykimą gavėjas; aptariamas d/p mokėjimo įvykdymo variantas suteikiamas tik patikimiems partneriams.
• Vekselio panaudojimas. Esant mokėjimo sąlygai dokumentinis inkaso d/p, dažniausias mokėjimo instrumentas yra tarptautinis mokėjimo pavedimas. Tačiau mokėjimo instrumentas gali būti ir įsakomasis vekselis: pateiktinis arba terminuotas. Vekselis šios mokėjimo sąlygos atveju yra kaip mokėjimo garantiją užtikrinantis instrumentas. Jei naudojamas terminuotas vekselis, tai importuotojui mokėjimo terminas atidedamas. Importuotojui akceptavus įsakomąjį terminuotą vekselį, reikalavimą sumokėti pagal dokumentinio inkaso sąlygas papildo reikalavimas sumokėti pagal vekselį. Tai sumažina eksportuotojui dokumentų priėmimo riziką. Nors naudojamas vekselis, tačiau inkaso d/p esmė lieka nepakitusi – dokumentai bus perduoti importuotojui ne tada, kai jis akceptavo vekselį, o tik tada, kai jis sumokės pagal vekselį.
• Dokumentų perdavimas importuotojui prieš mokėjimą. URC nenumato tokios galimybės. Tačiau importuotojas yra suinteresuotas apžiūrėti prekes prieš mokėjimą. Todėl išimtiniu atveju importuotojui gali būti suteikta galimybė gauti atskirus dokumentus prieš mokėjimą. Bet tai įmanoma tik tada, kai inkaso pavedime eksportuotojas nurodo tokią galimybę. Paprastai ši galimybė formuluojama kaip dokumentų išdavimas „į patikimas rankas”. Importuotojas, atlikęs būtinus veiksmus su gautais dokumentais (pvz., pažiūrėjęs prekes, paėmęs jų mėginius ir pan.), turi nedelsdamas juos grąžinti į pateikiantį inkaso. banką. Kadangi šie dokumentai išduodami eksportuotojo nurodymu, tai ir rizika tenka eksportuotojui. Eksportuotojo interesų gynimui gali būti naudojami šie instrumentai (deja, tinka ne visais atvejais):
– dokumentų išdavimas „į patikimas rankas” tinkamas tik tada, jei importuotojas akceptuoja pateiktinį vekselį. Jeigu importuotojas negrąžina dokumentų ir nemoka, tai bus reikalaujama apmokėti akceptuotą pateiktinį vekselį, Neapmokėtas vekselis bus užprotestuotas;
– dokumentų išdavimas „į patikimas rankas” įvykdomas tik tuo atveju, jei importuotojas pateikiančiame banke (arba kitame banke) vidaus valiuta padeda indėlį, kurio dydis atitinka mokėjimo pagal inkaso sumą.
Kartais pateikiantis inkaso bankas perduoda importuotojui dokumentų originalus ir be eksportuotojo nurodymo, Tada visa rizika atitenka pateikiančiam bankui.2.2.4. Dokumentinis inkaso: dokumentai už akceptą
Pagrindinė inkaso „dokumentai už akceptą” vykdymo schema pateikta 2. pav.
Dokumentinio inkaso sąlygos – dokumentai už akceptą- paaiškinimas:
1. Prekybos sutartis tarp eksportuotojo ir importuotojo, numatanti mokėjimo sąlygą „dokumentai už akceptą (d/a)”. Prekybos sutartyje turi būti numatyta:
– kurie dokumentai turi būti pateikiami, ir su tuo susiję terminai (pvz., transportavimo data);
– laikotarpis, kuriam importuotojui atidedamas mokėjimas (pvz., 90 dienų po pateikimo, t.y. po vekselio akcepto);
– laiko momentas, kada importuotojas įsipareigoja priimti dokumentus, t.y., akceptuoti vekselį (pvz., pirmu pateikimu arba atvykus prekėms);
– inkaso kaštų (banko mokesčių) pasidalijimas;
– pateikiantis inkaso bankas arba vekselio domicilės vieta (dažniausiai tai importuotojo bankas).
2. Eksportuotojas išsiunčia prekes ir gauna transportavimo dokumentus. Čia svarbu, jog transportavimo dokumentuose nurodyta data atitiktų sutartyje numatytą transportavimo datą (būtų ne vėlesnė), kad būtų gauti sutartyje numatyti transportavimo dokumentai.

2 pav. Dokumentinio inkaso d/a vykdydama schema

3. Eksportuotojo inkaso pavedimas ir dokumentų bei įsakomojo terminuoto vekselio perdavimas bankui remitentui (eksportuotojo bankui). Bankas turi gauti visus būtinus inkaso vykdymui nurodymus, ypač instrukcijas, kaip reikia perduoti dokumentus. Kadangi tai d/a inkaso, tai dokumentai importuotojui turi būti perduoti tik tada, kai importuotojas akceptuos įsakomąjį vekselį. Inkaso pavedime svarbūs šie nurodymai:
– laiko momentas, kada importuotojas priima dokumentus. Tai turi atitikti prekybos sutartyje numatytus susitarimus, pvz., pirmu pateikimu arba atvykus prekėms;
– ar būtina užprotestuoti vekselį, jei importuotojas jo neakceptuoja;
– dėl akceptuoto vekselio saugojimo ir apmokėjimo tvarkos. Čia galimos trys alternatyvos: akceptuotas vekselis turi būti grąžintas ekspor¬tuotojui; akceptuotas vekselis saugomas pateikiančiame inkaso banke; akceptuotas vekselis diskontuojamas eksportuotojo banke;
– dėl inkaso kaštų pasidalijimo;
– specialios instrukcijos tam atvejui, jeigu importuotojas nepriimtų dokumentų (pvz., trečiojo asmens adresas).
Eksportuotojo bankas, gavęs inkaso pavedimą ir dokumentus bei tratą iš eksportuotojo, pateikia jam pavedimo patvirtinimą ir dokumentų gavimo patvirtinimą.
4. Banko remitento inkaso pavedimas inkaso bankui ir dokumentų bei įsakomojo terminuoto vekselio perdavimas. Jeigu eksportuotojas inkaso pavedime nenurodė konkretaus banko (pvz., importuotojo banko), tai bankas remitentas siunčia inkaso pavedimą atitinkamos šalies bankui korespondentui. Eksportuotojo bankas turi laikytis visų tų nurodymų, kuriuos jam pateikė eksportuotojas inkaso pavedime.
Užsienio bankas (paprastai pateikiantis inkaso bankas) atsiunčia bankui remitentui inkaso pavedimo gavimo patvirtinimą ir dokumentų gavimo patvirtinimą (pvz., SWIFT-u).
5. Dokumentų pateikimas (prezentacija) importuotojui. Pateikiantis inkaso bankas praneša importuotojui apie gautą inkaso pavedimą, nurodydamas šio pavedimo turinį. Kartu importuotojui pateikiamos dokumentų kopijos. Su dokumentų originalais importuotojas gali susipažinti inkaso banko patalpose. Jeigu inkaso pavedime nėra kitokio nurodymo, tai importuotojas turi greitai apsispręsti (per kelias dienas), ar jis priims dokumentus, t.y. ar akceptuos įsakomąjį vekselį.
6. Importuotojas akceptuoja vekselį. Pasirašydamas įsakomąjį terminuotą vekselį (vekselio akceptas) importuotojas neatšaukiamai įsipareigoja sumokėti pagal vekselį, atėjus jo apmokėjimo terminui. Įsakomojo terminuoto vekselio atveju būtina nurodyti akceptavimo datą, nes nuo šio momento pradedamas skaičiuoti mokėjimo atidėjimo terminas. Dažnai importuotojas, akceptuodamas vekselį, pateikia bankui pa.vedimą apmokėti vekselį, suėjus mokėjimo terminui.
7. Dokumentų perdavimas importuotojui. Mainais už vekselio akceptą importuotojas gauna prekių dokumentus. Tuo iš esmės dokumentinis inkaso, kaip priešpriešinis sandoris, yra baigtas.
8. Dokumentų pateikimas ir prekių gavimas. Pateikdamas dokumentus, importuotojas įrodo, jog jis yra teisėtas prekių gavėjas (dokumentų legitimacijos funkcija), ir pasiima prekes.
9. Akceptuoto vekselio perdavimas arba pranešimo apie akceptuoto vekselio apmokėjimo terminą perdavimas. Inkaso d/a atveju, akceptavus importuotojui terminuotą įsakomąjį vekselį, tolimesnė dokumentinio inkaso vykdymo eiga priklauso nuo to, kokias instrukcijas eksportuotojas davė savo bankui:
• Inkaso bankas persiunčia akceptuotą vekselį bankui remitentui, o šis perduoda jį eksportuotojui. URC požiūriu, dokumentinis inkasavimas yra baigtas. Prieš sueinant vekselio apmokėjimo terminui, eksportuotojas vėl kreipiasi į banką (gali kreiptis ir į kitą banką), prašydamas inkasuoti vekselį. Tačiau tai jau bus grynasis inkaso, visiškai nesusijęs su dokumentiniu inkaso (žr. 10, 11, 12, 13 žingsnius). Šį inkaso d/a vykdymo variantą eksportuotojas gali pasirinkti tuo atveju, jei vekselis netenkina rediskontuojamiems vekseliams keliamų reikalavimų, todėl banko taikomas diskonto procentas bus aukštas. Arba jei eksportuotojo likvidumas yra pakankamas, jam nereikia finansavimo.
• Akceptuotas vekselis gali būti saugomas pateikiančiame inkaso banke, kol ateis mokėjimo pagal vekselį terminas. Tokiu atveju inkaso bankas praneša bankui remitentui, o šis – eksportuotojui, kad vekselis akceptuotas, nurodant vekselio apmokėjimo datą. Atėjus mokėjimo pagal vekselį terminui, inkaso bankas debetuoja importuotojo sąskaitą (jei joje pakanka pinigų mokėjimui įvykdyti) ir perveda mokėjimą bankui remitentui. Šis kredituoja eksportuotojo sąskaitą (žr. 10, 11, 12, 13 žingsnius). Šį inkaso d/a vykdymo variantą eksportuotojas gali pasirinkti tuo atveju, jei: a) vekselio galiojimo laikotarpis labai trumpas arba vekselio suma nėra didelė, todėl nėra prasmės jo siųsti atgal; b) vekselis netenkina rediskontuojamiems vekseliams keliamų reikalavimų, todėl banko taikomas diskonto procentas bus aukštas; c) eksportuotojo likvidumas yra pakankamas, jam nereikia finansavimo.
• Pateikiantis inkaso bankas persiunčia akceptuotą vekselį bankui remitentui, kuris šį vekselį diskontuoja, t.y. nuperka. Diskonto pajamos pervedamos į eksportuotojo sąskaitą (žr. 13, 10, 11, 12 žingsnius). Tačiau bankas turi regreso teisę eksportuotojo atžvilgiu: jeigu importuotojas, suėjus vekselio apmokėjimo terminui, nemokės, tai vekselyje nurodyta suma bus išreikalauta iš eksportuotojo. Šį inkaso d/a vykdymo variantą eksportuotojas gali pasirinkti tuo atveju, jei: a) eksportuotojo likvidumas nėra pakankamas, jam reikia finansavimo. Būtina sąlyga ta, kad vekselis turi tenkinti rediskontuojamiems vekseliams keliamus reikalavimus. Kitaip banko taikomas diskonto procentas bus aukštas; b) vekselio galiojimo laikotarpis pakankamai ilgas, vekselio suma didelė, todėl verta vekselį diskontuoti; c) jei vekselis išrašytas užsienio valiuta, tai eksportuotojas, diskontuodamas vekselį, valiutos kurso pasikeitimo riziką perkelia diskonto bankui.
10. Vekselio apmokėjimo pavedimas. Importuotojas dažniausiai pateikia domicilės vietoje (banke, kuriame vekselis turi būti apmokamas) pavedimą sumokėti, atėjus mokėjimo pagal vekselį terminui. Šį mokėjimo pavedimą importuotojas gali pateikti bankui anksčiau, t.y. akceptuodamas vekselį (žr. 6 žingsnį) arba prieš pat mokėjimo terminą.
11. Importuotojo sąskaitos debetavimas. Inkaso bankas debetuoja impor¬tuotojo sąskaitą vekselyje nurodyta suma. Jeigu importuotojo sąskaitoje nėra pakankamai pinigų mokėjimui įvykdyti, tai inkaso bankas gali vekselį užprotestuoti.
12. Vekselio sumos pervedimas. Pateikiantis inkaso bankas perveda vekselyje nurodytą sumą eksportuotojo bankui.
13. Eksportuo.tojo sąskaitos kreditavimas vekselyje nurodyta suma arba diskonto suma. Bankas remitentas kredituoja eksportuotojo sąskaitą vekselio (diskonto) suma. Vekselis diskontuojamas su regreso teise eks¬portuotojo atžvilgiu.
Dokumentinio inkaso d/a vykdymo eiga rodo, jog, naudojant įsakomąjį terminuotą vekselį, mokėjimo terminas importuotojui atidedamas. Galimos šios mokėjimo termino, naudojant įsakomąjį terminuotą vekselį, atidėjimo alternatyvos:
1. Per tam tikrą laiką po vekselio pateikimo (po akcepto) – vekselis apmokamas po pateikimo. Pvz., „60 d. po pateikimo” („at 60 days after date sighf), t.y. sumokėti reikalaujama, praėjus 60 d. po vekselio akcepto. Akceptuodamas vekselį, importuotojas privalo nurodyti ir datą, nes nuo Šios dienos pradedamas skaičiuoti mokėjimo atidėjimo laikas ir nustatoma mokėjimo pagal vekselį įvykdymo data.
2. Per tam tikrą laiką nuo vekselio išrašymo dienos – datos vekselis. Pvz., gali būti reikalaujama sumokėti po 90 d. nuo įsakomojo vekselio išrašymo dienos. Šiuo atveju mokėjimo termino atidėjimas nepriklauso nuo vekselio akcepto. Tai palankesnis atvejis eksportuotojui ir mažiau palankus importuotojui.
3. Nustatytą dieną – dienos vekselis, kai nurodoma konkreti atidėto mokėjimo data. Šiuo atveju mokėjimo termino atidėjimas irgi nepriklauso nuo dokumentinio inkaso eigos ir vekselio akcepto datos.
Tarptautinėje prekyboje dažniausiai naudojamas trečias arba pirmas mokėjimo pagal įsakomąjį terminuotą vekselį atidėjimo variantas.2.2.5. Dokumentinis inkaso: dokumentai už neatšaukiamą mokėjimo pavedimą
Kartais ši dokumentinio inkaso forma ir d/a forma sujungiamos bendru pavadinimu „Atidėto mokėjimo inkaso” (deferred payment-inkassi). Esant dokumentinio inkaso formai d/n.m.p,4, importuotojas gaus dokumentus tik tada, kai pateiks inkaso bankui pasirašytą neatšaukiamą mokėjimo pavedimą, nukeliant mokėjimą vėlesniam laikui. Vėlesnis mokėjimo terminas gali būti siejamas;
1. Su prekybos sandorio data.
2. Su transporto dokumentų išdavimo data.
3. Su kita, vienareikšmiškai suprantama data.
Principinė inkaso d/n.m.p. vykdymo schema pateikta 3 pav.

3 pav. Principinė inkaso d/n.m.p. vykdymo schema

Inkaso vykdymo eiga, esant d/n.m.p,, iš esmės sutampa su aptartu d/a vykdymo variantu. Tik inkaso d/n.m.p. atveju bankui vekselis nesiunčiamas. Tolimesni inkaso vykdymo etapai būtų šie:
• Inkaso bankas pateikia importuotojui dokumentus (t.y. praneša apie gautus dokumentus ir reikalavimą pasirašyti neatšaukiamą atidėto mokėjimo pavedimą);
• Jeigu importuotojas sutinka mokėti, pasirašo neatšaukiamą mokėjimo pavedimą;
• Mainais už neatšaukiamą mokėjimo pavedimą inkaso bankas atiduoda importuotojui dokumentus, ir jis gali pasiimti prekes;
• Inkaso bankas praneša bankui remitentui, o šis – eksportuotojui, kad dokumentai priimti, ir nurodo neatšaukiamo mokėjimo pavedimo įvykdymo datą;
• Atėjus atidėto neatšaukiamo mokėjimo pavedimo įvykdymo terminui, inkaso bankas debetuoja importuotojo sąskaitą;
• Inkaso bankas persiunčia mokėjimą bankui remitentui, o šis kredituoja eksportuotojo sąskaitą.
Inkaso d/n.m.p. naudojamas rečiau, nei d/a. Svarbiausi Šių dviejų inkaso rūšių skirtumai:
• esant d/a, galimi alternatyvūs akceptuoto vekselio panaudojimo variantai;
• galimybė pasinaudoti vekselio teise (vekselio protestas), kurios nėra d/n.m.p. atveju.
Paprastai inkaso atveju bankai neteikia mokėjimo garantijų (nesvarbu, kuri inkaso forma panaudojama). Tik išimtiniais atvejais bankas gali būti prašomas avaliuoti vekselį.2.2.6. Dokumentinio inkaso tinkamumas eksportuotojo ir importuotojo požiūriu
Dokumentinis inkaso – tai mokėjimo sąlyga tarptautinėje prekyboje, kuri yra savotiškas kompromisas tarp avansinio mokėjimo ir prekybos atvira sąskaita. Dokumentinis inkaso yra kompromisas, todėl nėra ideali mokėjimo sąlyga nei eksportuotojo, nei importuotojo atžvilgiu. Tačiau šią mokėjimo sąlygą galima pritaikyti prekybos partnerių reikalavimams.
Eksportuotojo požiūriu:
• Užtikrina saugumą ta prasme, kad importuotojas gaus dokumentus tik tuo atveju, jei įvykdys inkaso reikalavimus: sumokės arba akceptuos vekselį, arba pasirašys neatšaukiamą mokėjimo pavedimą. Jeigu į inkaso dokumentų sąrašą įeina dokumentai, kurių importuotojui būtinai reikia, norint atsiimti prekes (konosamentai), tai importuotojas negalės disponuoti prekėmis, nepatenkinęs inkaso reikalavimų.
• Eksportuotojui išlieka pardavimo rizika, tiek gamybos etape, tiek tiekimo etape (pastarąją gali riboti tai, kad inkaso reikalavimą importuotojui pateikia bankas). Tai rizika, kad importuotojas nepriims dokumentų (d/p) ar atsisakys akceptuoti vekselį (d/a), taigi ir mokėti, Šiuo atveju eksportuotojas gali patirti didelių išlaidų, susijusių su prekių sandėliavimu importuotojo šalyje, prekių grąžinimu atgal, draudimu, kainos nuolaida, siekiant parduoti prekes kitiems pirkėjams užsienyje, ir kt. Todėl inkaso pavedimo turi būti duoti aiškūs nurodymai, ką inkaso bankas turi daryti. Dėl to inkaso pavedime nurodoma „sandėliavimo ir draudimo sąlyga” („store and insure clause “).
• Išlieka mokėjimo uždelsimo rizika.
• d/a ir d/n.m.p. atvejais, išlieka rizika, jog importuotojas nesumokės. Todėl mažiau rizikinga šiuo požiūriu yra d/p inkaso rūšis. Inkaso pavedime turi būti duoti aiškūs nurodymai, ar reikia užprotestuoti vekselį, jei impor¬tuotojas laiku nesumoka. Siekiant išvengti vekselio neapmokėjimo rizikos inkaso d/a atveju, gali būti susitarta dėl vekselio avalio. Šią papildomą mokėjimo garantiją gali suteikti inkaso bankas.
• Politinė rizika irgi išlieka, ypač tuo atveju, jei prekės ir dokumentai jau išsiųsti į importuotojo šalį. Atidėto mokėjimo atveju (d/a ir d/n.m.p.) ši rizika galioja ilgesnį laiką.
Importuotojo požiūriu:
• Importuotojo saugumas užtikrinamas ta prasme, jog jis žino, kad eksportuotojas nebeturi prekių dokumentų, todėl nebegali disponuoti prekėmis. Jei importuotojas patenkins inkaso sąlygas, jis gaus dokumentus ir galės pasiimti prekes.
• Tačiau importuotojas neturi galimybių prieš sumokėdamas patikrinti atsiųs¬tų prekių kokybės. Jis gali reikalauti, kad į dokumentų sąrašą būtų įtrauktas kokybės sertifikatas, tačiau tai brangiai kainuoja.
• Išlieka rizika, kad eksportuotojas neįvykdys sutarties, t.y. neatsiųs prekių. Tačiau šios rizikos pasekmės mokėjimo požiūriu yra menkos, nes impor¬tuotojas nėra iš anksto sumokėjęs. Tas pats galioja ir politinės rizikos atžvilgiu.
• Jei importuotojas turi mokėti užsienio valiuta, kol mokėjimas bus įvykdytas, išlieka valiutos kurso pasikeitimo rizika. Ypač ji akivaizdi d/a ir d/n.m.p. atvejais.
Svarbiausios sąvokos
• išankstinis mokėjimas • dokumentinis inkaso: dokumentai už
• avansinis mokėjimas apmokėjimą
• mokėjimas tiekiant • dokumentinis inkaso: dokumentai už
• atvira sąskaita akceptą
• grynasis inkaso • dokumentinis inkaso: dokumentai už
• dokumentinis inkaso neatšaukiamą mokėjimo pavedimą
• bankas remitentas
• inkaso bankasIšvados
Manau, kad rašydamas šį referatą įsisavinau mokėjimų sąlygų kai kuriuos elementus. Pvz. dabar žinau, kad, visus mokėjimus galima suskirstyti į dvi dideles grupes:
 mokėjimai, vykdomi be iš anksto sutartų papildomų mokėjimo sąlygų -tai vadinamieji ne(be)dokumentiniai mokėjimai;
 mokėjimai, kurie vykdomi, tik patenkinus tam tikras iš anksto sutartas sąlygas (pvz., su šių sąlygų įvykdymu gali būti siejamas prekių tiekimas arba prekių dokumentų įteikimas, arba sutartyje numatytos sumos išmokėjimas), vadinami dokumentiniais mokėjimais.

Bet ir kaip stengtaisi vis vien išliks rizika tarp pirkėjo ir pardavėjo.Literatūra
1. Snieška V. Pridotkienė J. Šalies rizikos įvertinimas tarptautiniame versle – Inžinerinė ekonomika, 2000
2. Vekselių naudojimų taisyklės – Valstybės žinios 1994
3. Vaškelaitis V. Piniginiai atsiskaitymai. Teorija ir praktika – Vilnius 2001

Leave a Comment