Mobilieji telefonai ir Mob. rysys

Lietuvos jūreivystės kolegija

Uosto ekonomikos ir vadybos katedra

Mobilieji telefonai ir mobilūs ryšis.

Atliko: LA 2 – 6 gr. st.
S. Kuličius

Tikrino: J. Žutautienė

Klaipėda 2003
Tūrinys:
1. Įvadas 4
2. GSM istorija 6
3. Statistiniai duomenys 8
4. GSM operatoriai 9
5. Įšvados 13
6. Priedai 14

Dėmesio!!!! Prašome užbraukti reikalinga atsakyma
1. Šiuo metu jūs: Mokausiu Dirbu Studijuoju Nieko neveikiu
2. Lytis: vyr. mot.
3. Amžius: ____
4. Ar nauduojatės mobiliuoju ryšiu? Taip Ne
5. Kokio gamintojo telefono aparatą turite?
1.Nokia 2.Sony-Erycsson 3.Alcatel

4.Siemens 5.Trium 6.Motorola 7.Kitas (įrašyti)______________
6. Kodėl išsirinkote būtent šį telefono aparatą?
1.Kaina 2.Svoris
3.Matmenys 4.Valdymo patogumas
7. Kokio mobilaus ryšio operatoriaus paslaugomis naudojates?
1.Omnitel 2.Bitė GSM 3.Tele 2
8. Ar ilgai jau naudojates mobiliuoju ryšiu? ____________________(įrašyti)
9. Ar jūs patenkinti mobiliojo ryyšio kokybė Lietuvoje? Taip Ne
10. Kaip dažnai keičiate mobiliosius telefonus?

1. 1 kartą per metus 2. Dažniau nei 3 kartus per metus 3. Dažniau nei 5 kartus per metus
12. Ar jūs esate nuolatinis abonentas, ar “Pildyk” paslaugos vartotojas?
1.Nuolatinis abonentas 2.Pildyk vartotojas
13. Kiek mokate už telefoną (per menesį)?
1.Iki 30 Lt. 2.Nuo 30 iki 100Lt. 3.Virš 100Lt
14. Kaip manote, ar reikalingas Lietuvoje dar vienas mobiliojo ryšio operatorius?

Taip Ne

1.Įvadas

Šiuo metų daugybė žmonių visame pasaulyje naudojasi mobiliuojų ryšių. Bet nedaug žmonių žino kaip veikia jų telefonai. Tai gi kas yra GSM standartas?

GSM (Global System for Moobile Communications) standartai apibrėžia mobiliojo ryšio sistemos struktūrą, užtikrinančią kokybišką ir saugų pokalbių, duomenų ir faksimilių perdavimą bei gausybę papildomų paslaugų, kurios tapo įmanomos tik pritaikius skaitmeninio ryšio technologijas. GSM abonentai turi šių papildomų privalumų prieš analoginių korinio ryšio sistemų ab

bonentus:

– Aukštas transliavimo dažnis ir skaitmeninis signalo perdavimas užtikrina labai gerą pokalbio kokybę. Abonentai pašnekovo balsą girdi be trukdymų, kurių pasitaiko kitose mobiliojo ryšio sistemose.
– Perduodamo ir priimamo signalo slaptumas. Pokalbiai įprastais būdais negali būti slaptai klausomi, kadangi GSM ryšio signalas yra papildomai užkoduojamas. Visą GSM ryšio sistemą galima suskaidyti į 5 pagrindinius elementus:
– mobiliosios stotys (telefono aparatai);
– bazinės stotys;
– komutacijos centras;
– duomenų bazė;
– operacijų ir aptarnavimo centras.

Geriausiai vartotojui pažįstamas elementas – mobiliosios stotys (telefono aparatai) – gaminamos įvairių tipų: automobilinės, portatyviosios, rankinės, taksofonai, laidinių aparatų pavidalo. Jos skirtingos formos, bet tokio pat turinio, su GSM tinklu “bendrauja” vienoda “kalba”. Jungiamoji mobiliųjų stočių ir kitų GSM tinklo elementų grandis – radijo bangos. Radijo bangomis mobilioji stotis susisiekia su kitu GSM tinklo elementu – bazine stotimi (BS). Tai komplektas įrenginių, užžtikrinančių radijo ryšį, valdomą komutacinės sistemos.
BS sudaro maitinimo sistemos, signalizacijos sistema, radijo ryšio įrenginiai bei antenų sistema. Kiekviena GSM tinkle veikianti BS užtikrina radijo ryšį tam tikroje teritorijoje, vadinamoje cele. Celės – lyg korio akutės, “sukabintos” tarpusavyje, todėl ir šio tipo mobiliojo ryšio sistemos vadinamos korinio ryšio sistemomis. Celės aptarnaujama teritorija priklauso nuo jos geografinės vietos ir gali būti nuo 1 iki 35 km spindulio (miestuose – mažesnės, keliuose ir mažai gyvenamose vietovėse – didesnės). GSM tinklo abonentui judant, jis pereina iš vienos celės ap
ptarnavimo teritorijos į kitą.

Taigi, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą ryšį, reikia perjungti ir mobiliosios stoties aptarnavimą nuo vienos celės prie kitos (t.y. sureguliuoti dažnius, siųstuvų galingumus ir kt. parametrus). Visą šį didelį darbą automatiškai atlieka techniškai sudėtingiausias tinklo elementas – komutacijos centras. Jis taip pat sujungia su kitais tinklais (tiek nacionaliniais, tiek tarptautiniais mobiliojo ir fiksuoto ryšio), periodiškai tikrina, kurioje tinklo vietoje yra mobiliosios stotys, sujungia abonentus ir palaiko sujungimą visoje tinklo teritorijoje, skaičiuoja ryšių trukmes ir formuoja apmokestinimo informaciją. Visa informacija, reikalinga komutacijos centro darbui, kaupiama ir apdorojama duomenų bazėse, kurios yra neatskiriamas GSM tinklo elementas. Jose saugoma informacija apie abonentui tinkle teikiamas paslaugas, individualūs informacijos kodavimo raktai, mobiliosios stoties buvimo vieta.
Kad ryšio tinklai veiktų stabiliai, keliami ypatingi reikalavimai, o kiekvienoje sudėtingoje sistemoje, nepaisant kruopštaus projektavimo ir gamybos bei ilgalaikio testavimo, galimi įvairūs sutrikimai. Juos laiku pastebėti ir pašalinti padeda operacijų ir aptarnavimo centras. Žmonių poreikis bendrauti, interneto ir elektroninės komercijos plitimas stipriai veikia ir GSM ryšio įrangos gamintojus.
Sparčiai augantis mobiliojo GSM ryšio abonentų skaičius jau pareikalavo naujos dažnių juostos (1800 MHz). Iki šiol plačiausiai buvo naudojama 900 MHz dažnių juosta. Naudoti 1800 MHz dažnių juosta yra daug pranašiau, viena bazinė stotis gali aptarnauti dvigubai daugiau abonementų, t.y. vienu metu gali šnekėtis dvigubai daugiau žmonių. Ta
ačiau šis metodas turi ir savo trūkumų: 1800 MHz dažnių juostos bazinė stotis aprėpia daug mažesnę teritoriją, todėl jas reikia statyti daug tankiau. Be to reikalingas dvidažnis (900MHz-1800MHz) telefono aparatas. Todėl šis metodas naudojamas tik tankiai apgyvendintose teritorijose.

2. GSM istorija
Daugiau nei 400 GSM mobilių tinklų išsidėstę visame pasaulyje. Visus juos vienija GSM Asociacija (GSM MoU). Asociacijos nariai yra GSM 900, GSM 1800, GSM 1900 operatoriai, palydovinio ryšio tiekėjai bei GSM įrangos gamintojai. GSM įrangos gamintojai buvo priimti į GSM Asociaciją tik 1999-aisiais metais.
Pagrindiniai įvykiai GSM istorijoje: (nuo pradžios 1982-aisiais iki 2000-ųjų)
• 1982 – Pradžia • Nordic Telecom ir Olandijos PTT pasiūlė CEPT (Conference of European Post and Telecommunications) sukurti naują skaitmeninį korinį standartą, kuris susitvarkytų su nuolat didėjančiais Europos mobiliųjų tinklų reikalavimais.
• Europos Komisija (EC) išplatina direktyvą, kuri reikalauja narių valstybių rezervuoti 900 MHz dažnio bangas GSM standartui.
• 1986 Pasirinkta pagrindinė GSM radijo perdavimo technika. 1
• 987 Rugsėjis – 13 operatorių ir administratorių iš 12 vietovių CEPT pasirašė susitarimą, pagal kur kuriamas GSM (Groupe Spéciale Mobile), kurio paleidimo data numatyta 1991 metų liepos 1d. Originalus prancūziškas pavadinimas vėliau buvo pakeistas į Global System For Mobile Communication.
• 1989 • Europos Telekomunikacijų Standartų Institutas (ETSI) apibrėžė GSM, kaip visuotinai priimtiną skaitmeninį korinį ryšio standartą. • GSM tapo ETSI techniniu komitetu.
• 1990 Patvirtintos pirmos fazės GSM 900 specifikacijos. Pradėta DCS (GSM 1800) adaptacija. Pirmasis GSM Pasaulis kongresas Romoje su 650 dalyvių.
• 1991 Pademonstruotos pirmos GSM sp

pecifikacijos. Patvirtintos DCS (GSM 1800) specifikacijos. GSM Pasaulis kongresas Nicoje sulaukė 690 dalyvių.
• 1992 Sausis – Pirmasis GSM tinklo operatorius yra Oy Radiolinja Ab iš Suomijos.
• 1992 Gruodis – veikia 13 GSM tinklų 7 valstybėse. GSM Pasaulis kongresas Berlyne sulaukė 630 dalyvių.
• 1993 Tarp kai kurių GSM operatorių pasirašyti roamingo susitarimai. Gruodis – veikia 32 GSM tinklai 18 valstybių. GSM Pasaulis kongresas Lisabonoje sulaukė 760 dalyvių.
• 1994 Paleista antros fazės duomenų/fakso perdavimo sistema. Vodacom tapo pirmu GSM operatoriumi, pasiuliūsiu savo klientams duomenų/fakso perdavimo paslaugą. GSM Pasaulis kongresas Atėnuose sulaukė 780 dalyvių. Gruodis – veikia 69 tinklai 43 valstybėse.
• 1995 Kovo 15 d. įkurta bendrovė Omnitel – pirmasis GSM tinklo operatorius Lietuvoje.
• 1995 Spalio 24 d. paslaugas pradėjo teikti antrasis GSM opertatorius Lietuvoje – Bite GSM. GSM MoU formaliai įregistruota kaip Asociacija, įregistruota Šveicarijoje – 156 nariai iš 86 valstybių. GSM Pasaulis kongresas Madride sulaukė 1400 dalyvių.
• 1995 Gruodis – veikia 117 tinklų 69 valstybėse. Pradėtas teikti fakso, duomenų ir SMS roamingas. Antros fazės GSM standartizacija užbaigta, įskaitant PCS (GSM 1900) adaptaciją. Pirmasis PCS 1900 tinklas paleistas JAV. Paroda Telecom ’95 Ženevoje – Nokia parodė 33,6 kbps duomenų perdavimą GSM tinklu. Ericsson 337 išrinktas geriausiu metų GSM telefonu.
• 1996 Gruodis – veikia 120 GSM tinklų 84 valstybėse. Pasirodė 8Kb SIM kortelės. Atsirado išankstinio mokėjimo GSM SIM kortelės.
• 1997 GSM Pasaulis kongresas Kanuose. Pradėtas kurti Iridium tinklas. Bosch sukūrė pirmajį dvidažnį GSM 900-1900 telefoną.
• 1998 Vodacom pristatė nemokamą balso paštą. Padirbta GSM SIM kortelė JAV. Daugiau nei 2 milijonai GSM 1900 vartotojų. Pirmieji HSCSD tinklo bandymai Singapūre. Paslaugas pradėjo teikti Iridium. 125 milijonai GSM 900/1800/1900 vartotojų visame pasaulyje.
• 1999 165 milijonai GSM 900/1800/1900 vartotojų visame pasaulyje. GSM įrangos gamintojai priimti į MoU. GPRS ryšio bandymai JAV ir Skandinavijoje. WAP bandymai Prancūzijoje ir Italijoje. GSM MoU sujungia 3GPP Pradėjo veikti pirmasis GPRS tinklas. Gruodis – visame pasaulyje GSM tinklais per vieną mėnesį buvo nusiūsta 3 milijardai SMS žinučių.

3. Statistiniai duomenys

Mūsų tyrimė dalyvavo 40 žmonių (22 vyrai ir 18 moterų), kuriu amžius buvo nuo 19 iki 43 metų. Kiekvienam iš jų buvo išdalinta po anketa. Mūsų tikslas buvo išaiškinti kelis svarbius aspektus apie mobiliuosius telefonus. Buvo gauti tokie rezultatai:
• Mobiliuoju ryšiu naudojasi 90% apklaustujų (galima laisvai teigti, kad mobilūsis ryšis sparčiai plečiasi ir tampa vis populiaresnis, palyginus su praeitų metų statistika). (1 gr.)
• Sekantis mūsų darbo tikslas buvo išaiškinti kieno gamintojo telefono aparatai yra populiariausi tarp vyru ir moterų. (2 gr.) Kaip ir buvo tiketasi, tarp moteru populiariausias telefono modelis yra „Nokia“. Šio gamintojo produkcija pasižymi nedidėle kaina, ir lengvu valdymu. Nokia telefonai pirmauja pagal pardavimo skaičius pasaulyje.

Vienas iš populiariausiu “Nokia” modelių, yra Nokia 3310.

Techniniai duomenys:
• SIM kortelės atmintis;
• Paskutinių 10 rinktų/ atsakytų/ neatsakytų telefono numerių sąrašas;
• Keičiami dangteliai;
• NiMH akumuliatorius (900 mAh);
• Matmenys 113 x 48 x 22 mm;
• Svoris 133 g;
• Naudojant komplektuojamą akumuliatorių, budėjimo trukmė iki 260 val.
• Vyrai dažniausiai pasirenka SIEMENS firmos mobiliuosius telefonus. Tai sąlygoja patikimas vokiečių įmonės SIEMENS vardas, ir kokybe. SIEMENS telefonai ištiesu turi teisę vadintis „vyryškais“ dėl jų ilgo tarnavimo laiko ir svarbių funkcijų. Vienas iš paskutinių SIEMENS modelių, kuris „užkariavo“ vyrų širdys yra SIEMENS SL 45.

Techniniai duomenys:
• Turi Internet WML naršyklę (WAP 1.1);
• Konferencinio pokalbio užmezgimo galimybė (galimybė kalbėtis iškart su keliais pašnekovais);
• Trumpų pranešimų siuntimo ir priėmimo paslauga (SMS);
• Iki 300 min. diktofonas (įrašai saugomi multimedia kortelėje);
• Turi 40 melodijų, palaiko galimybę jas kurti pačiam;
4. GSM operatoriai

Kaip žinome šiou metų Lietuvoje teikia paslaugas 3 mobiliojo ryšio operatoriai.

UAB OMNITEL yra didžiausia telekomunikacijų bendrovė Lietuvoje (įkurta 1991 m.) ir Baltijos šalyse. Ji teikia mobiliojo GSM ryšio (900/1800 Mhz), interneto ir kitas duomenų perdavimo paslaugas.
Bendrovė yra aktyvi ne tik telekomunikacijos paslaugų bei sprendimų kūrėja, bet ir pilietinės visuomenės narė. Bendrovė dalyvauja viename svarbiausių šiandieninės Lietuvos tikslų – kuria žinių visuomenę.
AKCININKAI:
• Holdingo kompanija “Amber Mobile Teleholding AB” – 55%.
• JAV kompanija “Motorola Inc.” – 35%
• Privatūs asmenys – 10%

Abonentų skaičius 485 tūkst. 2003 sausio 1 d.
EBITDA (pajamos atskaičius veiklos išlaidas prieš finansines išlaidas, mokesčius ir nusidėvėjimą) 70,4 mln. Lt 2001 metais
Apyvarta 351 mln. Lt 2002 metais
Apyvarta 233 mln. Lt 2001 metais
Apyvarta 167 mln. Lt 2000 metais
Akumuliuotos investicijos Daugiau kaip 600 milijonų Lt Nuo 1995 iki 2002 m.
Investicijos į naujas paslaugas, technologijas ir tolesnę tinklo plėtrą 109 milijonų Lt 2002 metais
Gyventojų padengimas
99 procentai Nuo 2000 m. balandžio mėn.
Sutartys su tarptinklinio ryšio partneriais 169 2003 m. kovo mėn.
Šalių, su kuriomis sudarytos sutartys dėl tarptinklinio ryšio, skaičius
76 2003 m. kovo mėn.
Akcininkai
100% akcijų priklauso Danijos grupei TDC
Nuo 2000 m. sausio 13 d.
Darbuotojų skaičius 440 2003 m. sausio mėn.
“Bitės” salonų skaičius
16 2003 m. sausio mėn.

Istorija :
1993 m. – Įkurta UAB “Levi&Kuto”.
1999 m. sausio mėn. – Švedijos telekomunikacijų koncernas “NetCom” įsigijo UAB “Levi&Kuto”.
1999 m. gruodžio 14 d. – Vilniuje pradėjo veikti trečiojo Lietuvoje GSM operatoriaus “Tele2” mobilaus ryšio tinklas.
2000 m. sausio mėn. – UAB “Levi&Kuto” pavadinimas pakeistas į UAB “Tele2”.
2000 m. balandžio 1 d. – UAB “Tele2” generaliniu direktoriumi paskirtas Carl-Magnus Stenberg.
2000 m. gegužės 23 d. – “Tele2” pristatė pirmąją savo komercinę paslaugą – “X-GSM”. 2001 m. pavadinimas pakeistas į “Pildyk”; tai – išankstinio apmokėjimo “Tele2.Mobile” paslauga.
2000 m. rugpjūčio 28 d. – “Tele2” persikėlė į naują biurą Vilniuje, Sporto 7a.
2000 m. lapkričio 1 d. – “Tele2” pristatė antrąją “Tele2.Mobile” komercinę paslaugą – mėnesinio apmokėjimo mobiliojo ryšio paslaugą.
2001 m. sausio 3 d. – UAB “Tele2” gavo GSM 900 Mhz licenciją.
2001 m. rugpjūčio 30 d. – UAB “Tele2” pripažinta strategine investuotoja.
2002 m. sausio 10 d. – Tele2 pristatė naują mėnesinio apmokėjimo paslaugą

Nusprendeme išaiškinti, kurį iš šių įmonių, yra populiariausia tarp mob. ryšio paslaugų vartotojų. Suskirstem žmonės pagal amžių: nuo 19 iki 30 m.; nuo 30 iki 40 m.; virš 40 m.
Gavome tokius rezultatus (4 gr.):
• Amžiaus grupėje 19 iki 30 m. pirmauja TELE2. Tai yra yra susieta su tuo, kad TELE2 yra pigiausias ryšis Lietuvoje. Kaip mes žinome, bedarbių ir žmonių kurių pajamos yra nedidelės Lietuvoje skaičius yra nemažas, žmonės renkasi pigesnį ryšį. Bet ryšio kokybe yra mažesnė.
• Amžiaus grupėje nuo 30 iki 40 m. pirmauja BITĖ GSM.
• Žmonės kurių amžius yra virš 40 m. renkasi OMNITEL ryšį. OMNITEL pirmoji pradėjo teikti mobilaus ryšio paslaugas Lietuvoje. Daug žmonių kurie prisijunge prie šio tinklo iki šiol išliko jai ištikimi.

Taigi aiškiai matosi kad OMNITEl pirmauja pagal klientų skaičių Lietuvoje ir Baltijos šalyse.

Didžiausia Latvijos bevielio ryšio operatorė “Latvijas Mobilais Telefons” (LMT) pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje pirmą kartą istorijoje turėjo daugiau bevielio ryšio abonentų negu didžiausia Estijos bevielio ryšio operatorė “Eesti Mobiiltelefon” (EMT), tačiau didžiausia Lietuvos mobiliojo ryšio operatorė “Omnitel” pagal abonentų skaičių lenkė Baltijos kaimynių operatores dar pagal šių metų pradžios duomenis.

LMT birželio pabaigoje turėjo 411,074 tūkstančio abonentų, o EMT – 406 tūkstančius klientų. Tuo tarpu “Omnitel” metų pradžioje turėjo 577 tūkstančius abonentų. Balandžio-birželio mėnesiais EMT abonentų skaičius padidėjo 15 tūkst. žmonių, o LMT vien gegužę savo abonentų bazę padidino 10 tūkst. žmonių.

LMT tinklu naudojasi 17,57 procento Latvijos gyventojų, o Estijoje EMT tinklo paslaugomis naudojasi 29 procentai šalies gyventojų. “Omnitel” metų pradžioje kontroliuota bevielio ryšio rinkos dalis sudarė apie 57 procentus.

Per vienerius metus iki pirmojo pusmečio pabaigos LMT klientų skaičius padidėjo daugiau kaip 113 tūkst. žmonių, arba 38 proc. 2001 metų liepą LMT turėjo 297,848 tūkst. klientų, arba 12,62 proc. Latvijos gyventojų. Estijos EMT 2001 metų liepos pradžioje turėjo 361,7 tūkst. klientų, ir jų prieaugis buvo kuklesnis.

Pirmojo 2002 metų ketvirčio pabaigoje Latvijoje buvo 717,225 tūkst. bevielio ryšio abonentų, o Estijoje – 724 tūkst.

Pagal šiuos skaičius pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje bendra bevielio ryšio skvarba Latvijoje sudarė 30 proc., o Estijoje – 53 proc.
Lietuvoje turėtų toliau sparčiai daugėti mobiliojo ryšio vartotojų – telekomunikacijų bendrovė “Omnitel” prognozuoja, kad mobiliojo ryšio skvarba kitąmet pasieks 60 procentų.
“Omnitel” viceprezidentas finansams Dainius Pupkevičius konferencijoje “Informacinė visuomenė” ir “Investuotojų lyga” pirmadienį sakė, jog 2003 metais “Lietuvos telekomui” praradus fiksuoto ryšio monopolį, telekomas praras tik iki 5 proc. vietos fiksuoto telefono ryšio rinkos.
“Mobiliojo ryšio rinkoje permainos bus didesnės. Mobiliojo ryšio skvarba, mūsų vertinimu, kitąmet gali pasiekti beveik 60 proc., o 2004 metais – 65 proc.”, – prognozavo D.Pupkevičius.
Anot jo, pasiekus tokią skvarbą mobiliojo ryšio rinka priartės prie prisisotinimo ribos- operatoriai turės dar išradingiau konkuruoti tarpusavyje, vartotojai turės daugiau dėmesio skirti ne balso, o kitoms mobiliojo ryšio paslaugoms, kadangi tai leis jiems gauti didesnę pridedamąją vertę naudojantis mobiliosiomis technologijomis.
“Mūsų vertinimais, 2003 metais telekomunikacijų sektorius sukurs 4,2 proc. bendrojo vidaus produkto, tačiau dėl aštrėjančios konkurencijos 2004 metais šis rodiklis smuks iki 4,1 proc.”, – teigė D.Pupkevičius.
“Omnitel” viceprezidento teigimu, didėjant mobiliojo ryšio skvarbai didės ir telekomunikacijų įtaką, todėl šiam sektoriui reikia skirti daug dėmesio.
„Lietuvoje telekomunikacijų sektorius turėtų būti išskirtinis – žinių ekonomikoje svarbu, kad individai bei visuomeninės grupės galėtų keistis informacija ir telekomunikacijos yra viena pagrindinių priemonių tam užtikrinti“, – sakė D.Pupkevičius.
„Omnitel“ vertinimais, 2001 metais investicijos į telekomunikacijų sektorių sudarė 15 proc. investicijų į šalies ūkį. Telekomunkacijų sektoriaus sumokėtas PVM sudarė apie 10 proc. šalyje surinkto PVM, o įmokos „Sodrai“ – 2 proc. visų įmokų. Telekomunikacijų sektoriuje pernai buvo sukurta 23 proc. daugiau darbo vietų nei 2000 metais.
„Šie skaičiai rodo telekomunikacijų sektoriaus potencialą ir neįvertinti jų mes tiesiog negalime. Tai didelis įnašas į mūsų šalies ekonominį gyvenimą“, – tvirtino „Omnitel“ viceprezidentas.
Pasak jo, suprantant telekomunikacijų sektoriaus svarbą itin svarbiu tampa efektyvus jo reguliavimas – jis turėtų padėti plėtoti rinką ir įveikti su jos augimu susijusias kliūtis.
„Sektoriaus reguliavimas pirmiausiai turėtų riboti dominuojančių rinkos žaidėjų veiksmus, būti neutralus naujoms paslaugoms bei produktams, kadangi jų kol kas nesupranta, o ten, kur yra efektyvi arba veiksminga konkurencija, reguliavimo visiškai neturėtų būti“, – sakė D.Pupkevičius.
Anot jo, mobiliųjų telekomunikacijų sektoriuje veikia efektyvi konkurencija, todėl šio sektoriaus reguliavimas nėra būtinas, tuo tarpu fiksuoto balso telefonijos rinkoje efektyvios konkurencijos nėra, todėl ji privalo būti reguliuojama.
Asociacijos “Infobalt” duomenimis, mobiliuoju ryšiu spalio pradžioje naudojosi daugiau kaip 40 proc. Lietuvos gyventojų, o iki metų pabaigos mobiliojo ryšio skvarba turėtų padidėti iki 45 procentų.

5. Įšvados

Atlikus tyrimus, nustatėme kad mobilusis ryšis, kai kurių žmonių gyvenime turį ypatinga reikšme. Visame pasaulyje mobilus ryšis yra modernizuojamas, diegiamos naujos technologijos. Aišku šiandien dar ne kiekvienam jis yra prieinamas, bet galima drasiai teigti, kad ateityje mobilusis ryšis turės įpatingą dėmesį kiekvieno žmogaus gyvenime.
Asociacijos “Infobalt” duomenimis, mobiliuoju ryšiu spalio pradžioje naudojosi daugiau kaip 40 proc. Lietuvos gyventojų, o iki metų pabaigos mobiliojo ryšio skvarba turėtų padidėti iki 45 procentų.

6. Priedai

Informacijos šaltiniai:
1. http://www.tele2.lt/
2. Mėnesinis informacinis leidinys “Ryšio tiltas”:

2002 gruodžio mėn. Nr. 10 (34), 1 p.

2002 rugsėjo mėn. Nr. 7 (31), 1 p.

2002 balandžio mėn., Nr. 2 (26) , 1-2 p.
3. http://www.omnitel.lt/main.asp?id=3613
4. www.gsmpasaulis.lt
5. www.bitė.lt

Leave a Comment