mikroekonomikos uzduotys ir ju sprendimai

„TURINYS“

1 uždavinys. Ribotumas ir pasirinkimas – 1 (3-4 pusl.)
2 uždavinys. Ribotumas ir pasirinkimas – 2 (4-5 pusl.)
3 uždavinys. Sadorio kaštai – (6 pusl.)
4 uždavinys. Rinkos (visuminė) paklausa (7-8 pusl.)
5 uždavinys. Rinkos pusiausvyra (8-9 pusl.)
6 uždavinys. Elastingumo koeficientas taške ir intervale (9-10 pusl.)
7 uždavinys. Ribinė pakeitimo norma (11 pusl.)
8 uždavinys. Gamybos efektyvumas (12 pusl.)
9 uždavinys. Gamybos produktyvumas trumpuoju laikotarpiu (12-13 pusl.)
10 uždavinys. Gamybos kaštų minimizavimas trumpuoju laikotarpiu (13-14 pusl.)
„Literatūra“ (15 pusl.)

1 uždavinys. Ribotumas ir pasirinkimas – 1

Duota: Prekių X ir Y gamybą šalyje apibūdina duomenys:

X 0 8 13 18 23 28
Y 33 31 27 21 13 0

Rasti:
1. Naudodami pateiktus duomenis, nubraižykite gamybos galimybių kreivę.
2. Kokie yra 5 papildomų X prekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai šalis gamina (8)x ir (31)y prekių vienetus.
3. Kokie yra 15 papildomų X prrekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai gaminama (13)x ir (27)y prekių vienetai?
4. Kaip keičiasi kiekvieno papildomo X prekės vieneto alternatyvieji kaštai, kai prekės gamybos apimtis didėja nuo 0 iki 28?
5. Kokie yra 8 papildomų Y prekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai šalis gamina (23)x ir (13)y prekių vienetų?
6. Kokie yra 2 papildomų Y prekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai gaminama (8)x ir (31)y prekių vienetai?
7. Kaip keičiasi kiekvieno papildomo Y prekės vieneto alternatyvieji kaštai, kai y prekės gamybos apimtis didėja nuo 0 iki 33 vienetų.
Sprendimas:
1.

2. 31 – 27= 4Y prekės vienetai

Atsakymas: 4Y prekės vnt.

Kai x prrekės pagaminam 8 vienetus, y prekes pagaminam 31 vnt. Jeigu norim pagaminti daugiau x prekių, dali gamybos veiksnių iš y prekes turim perkelti į x prekės gamybą. Kadangi ištekliai yra riboti, gamindami y prekę, turėsime mažiau išteklių. Dėl šios priežasties galėsime pagaminti mažiau y

prekių. Taigi, jeigu gaminsime 13x prekes vnt, mūsų y prekių gamybos apimtis sumažės nuo 31 iki 27. Taigi, šiuo atveju, norėdami pagaminti papildomus 5 vnt. x prekės turėsime atsisakyti 4 y prekės vnt.

3. 27 – 0 = 27Y prekės vnt.

Atsakymas: 27Y prekės vnt.

Kai gaminam 13 X prekė vienetus, y prekės galime pagaminti 27 vnt. Jei padidinsime X prekės gamybą iki 28 vnt, Y prekės pagaminsime 0 (tai matome iš lentelės arba grafiko). Vadinasi papildomai pagamindami 15 x prekės vienetų, turime atsisakyti gaminti 27 y prekės vnt.

4. Atsakymas: Gaminant kiekvieną papildomą X prekės vienetą alternatyvieji kaštai didėja. Tai reiškia, kad kaskart padidinus X prekės gamybą reikia atsisakyti vis daugiau Y prekės.

5. 23 – 18 = 5 X prekės vnt.

Atsakymas: a) 5 X prekės vnt.

Kai gaminam 13 y prekės vnt. X prekės pagaminam 23 vnt., kai gaminam 21y prekės vnt. X prekės galime paagaminti tik 18 vnt., tai yra 5vnt. mažiau.

6. 8 – 0 = 8 X prekės vnt.

Atsakymas: a) 8 X prekės vnt.

7. Atsakymas: Gaminant kiekvieną papildomą Y prekės vienetą alternatyvieji kaštai didėja. Tai reiškia, kad kaskart padidinus Y prekės gamybą reikia atsisakyti vis daugiau X prekės.

2 uždavinys. Ribotumas ir pasirinkimas – 2

Duota: Fermeris turi du žemės sklypus, kuriuose pasirinktinai gali auginti grūdines kultūras ar daržoves, priklausomai nuo žemės derlingumo. Pirmame lauke jis gali išauginti 53 tonų grūdinių kultūrų arba 103 tonų daržovių. Antrasis sklypas derlingesnis grūdinėmis kultūromis, todėl jame galima išauginti 203 tonų gr

rūdinių kultūrų arba 53 tonų daržovių.
Rasti:
1. Nubrėžkite abiejų sklypų gamybos galimybių kreives.
2. Apskaičiuokite vienos tonos grūdinių kultūrų alternatyviuosius kaštus kiekviename sklype. Kuriame sklype jie didesni?
Sprendimas:
1. Pirmasis sklypas

Grūdinės kultūros 53 0
Daržovės 0 103

Antrasis sklypas

Grūdinės kultūros 203 0
Daržovės 0 53

2. Pirmasis sklypas

(103-0)/(53-0)=1,943 t. daržovių

Antrasis sklypas

(53-0)/(203-0)=0,261 t. daržovių

Atsakymas: pirmame sklype – 1,943 t. daržovių; antrame – 0,261 t. daržovių. Pirmajame sklype alternatyvieji vienos tonos grūdinių kultūrų kaštai yra didesni nei antrajame sklype.

3 uždavinys. Sandorio kaštai

Duota:
Sąnaudos Lt
Prekių gamyba 303
Prekių reklama 53
Potencialaus pardavėjo suradimas 5
Prekės savybių nustatymas 13
Prekės pirkimas 6
Nuosavybės teisės į prekę užtikrinimas 8
Prekės transportavimas 18

Rasti:
Apskaičiuokite sandorio (prekės įsigijimo) kaštus:
Argumentuokite, kodėl viena ar kita kaštų eilutė įskaičiuotina arba ne.
Sprendimas:

Prekių gamyba – kaštai, patiriami pardavėjo iki sandorio.
Prekių reklama – kaštai, patiriami pardavėjo iki sandorio, kad pritrauktų potencialius pirkėjus.
Potencialaus pardavėjo suradimas – kaštai, patiriami pirkėjo ir didinantys išlaidas, patiriamas įsigyjant prekę.
Prekės savybių nustatymas – kaštai, patiriami pirkėjo ir didinantys išlaidas, patiriamas įsigyjant prekę. Pirkėjas prieš pirkdamas turi išsiaiškinti, ką perka.
Prekės pirkimas– kaštai, patiriami pirkėjo ir didinantys išlaidas, patiriamas įsigyjant prekę.
Nuosavybės teisės į prekę užtikrinimas – kaštai, patiriami pirkėjo ir didinantys išlaidas, patiriamas įsigyjant prekę ir užtikrinant, kad nuosavybės teisė pereina iš pardavėjo pirkėjui.
Prekės transportavimas – gali būti sandorio kaštai, gali ir nebūti. Tai dažniausiai priklauso nuo sandorio sutarties, kas pagal ją atsakingas už prekės pristatymą pirkėjui. Jei pirkėjas pats atsiveža prekes, tai prekės transportavimas – prekės įsigijimo kaštai, patiriami prkėjo, jei ne – tai kaštai patiriami pardavėjo iki sandorio. .

Sandorio (prekės įsigijimo) kaštai, ka

ai prekės transportavimu rūpinasi pats pirkėjas:
5+13+6+8+18= 50 Lt.

Sandorio (prekės įsigijimo) kaštai, kai prekės transportavimu rūpinasi pardavėjas:
5+13+6+8= 32 Lt.

Atsakymas: 50 Lt (kai transportavimo išlaidos – sandorio kaštai); 32Lt (kai transportavimo išlaidos – ne sandorio kaštai).

4 uždavinys. Rinkos (visuminė) paklausa

Duota:
Jonas, Darius, Mindaugas, Evaldas ir Linas nori remontuoti butus, tačiau tam reikalinga licencija. Jonas už licenciją sutinka mokėti ne daugiau kaip 803Lt, Darius – ne daugiau kaip 703Lt, Mindaugas – ne daugiau kaip 603Lt, o Evaldas ir Linas – ne daugiau kaip 503Lt
Rasti:
1. Nubrėžkite licencijos paklausos kreivę.
2. Vyriausybė nustatė 603 Lt kainą šiai licencijai. Iš grafiko nustatykite, kiek licencijų bus nupirkta. Pakomentuokite atsakymą.

Sprendimas:
1.
Kiekis, vnt. 4 3 2 1 0
Kaina, Lt. 503 603 703 803 903

Jei kaina didesnė nei 803 Lt, tai ją pirks tik Jonas, jei 703 Lt. ją pirks Darius ir Jonas (šis galėtų mokėti net daugiau). Jei kaina nukristų dar 100 Lt. , ją pirktų ir jau trys asmenys – Jonas, Darius ir Mindaugas, Jei dar 100 Lt – ją pirktų visi keturi.

2.
Kiekis, vnt. 4 3 2 1 0
Paklausos kaina, Lt. 503 603 703 803 903
Pasiūlos kaina, Lt. 603 603 603 603 603

Vyriausybei nustačius 603 Lt. kainą, bus nupirktos 3 licenzijos (paklausos ir pasiūlos kreivių susikirtimo taškas)
Atsakymas: 3 licenzijos.

5 uždavinys. Rinkos pusiausvyra

Duota: Paklausos ir pasiūlos funkcijos:
QD = 103 – 2P ir QS= 13 + 4P
Rasti:
1. Apskaičiuokite pusiausvyros kainą ir kiekį rinkoje.
2. Pavaizduokite rinkos pusiausvyrą grafiškai.
Sprendimas:
1. Pusiausvyra rinkoje būna, kai pasiūla lygi paklausai, t.y. kai
QD = QS
103 – 2P = 13 + 4P
6P =90
P = 15

Q= 103 – 2*15
Q=73

Atsakymas: Q=73, P =15

2.
Kiekis, vnt. 93 83 73 63 53
Paklausos kaina.Lt. 5 10 15 20 25
Pasiūlos kaina, Lt. 20 17,5 15 12,5 10

6 uždavinys. Elastingumo koeficientas taške ir intervale

Duota: tokia duomenų le

entelė:
Taškai Q P Q2-Q1 P2-P1 (Q1+ Q2)/2 (P1+ P2)/2 EABd Ed
A
B
C
D 1
5
9
13 30
15
6
2

Rasti:
1. Atidėkite duotus taškus koordinačių sistemoje, nubrėžkite paklausos kreivę.
2. Apskaičiuokite bendrąsias pajamas (TR) esant skirtingai produkto kainai.
3. Apskaičiuokite paklausos elastingumą kainų atžvilgiu taškuose A, B ir C (EABd) bei intervalų vidurio taškuose (Ed). Užpildykite lentelę.
Pastaba: elastingumo koeficientų skaičiavimus pateikite po lentele. Koeficientų reikšmes rašykite su „+/-“ ženklais ir dviejų skaičių po kablelio tikslumu.
4. Pakomentuokite, kaip keičiasi paklausos elastingumas judant žemyn paklausos kreive (pagal arkinio elastingumo koeficientus).

Sprendimas:
1.

2. TR = P*Q
TRA=30*1=30
TRB=15*5=75
TRC=6*9=54
TRD=2*13=26

Atsakymas: TRA=30; TRB=75; TRC=54; TRD=26

3.
Taškai Q P Q2-Q1 P2-P1 (Q1+ Q2)/2 (P1+ P2)/2 EABd Ed
A
B
C
D 1
5
9
13 30
15
6
2
4
4
4
-15
-9
-4
3
7
11
22,5
10,5
4
-8,00
-0,2
-0,66
-2,00
-0,66
-0,36

EABd=((Q2-Q1)/Q1) / ((P2-P1)/P1)

EABd=((5-1)/1) / ((15-30)/30)=4/(-0.5)=-8,00

EBCd=((9-5)/5) / ((6-15)/15)=0,8/(-0.6)=-1,33(3)

ECDd=((13-9)/9) / ((2-6)/6)=0,444/(-0.666)=-0,66(6)

Ed=((Q2-Q1)/ (Q1+ Q2)/2) / ((P2-P1)/ (P1+ P2)/2

EABd=(4/3) / (-15/ 22,5)=1,333/(-0,666)=-2,00

EBCd=(4/7) / (-9/ 10,5)=0,5714/(-0,8571)=-0,66(6)

ECDd=(4/11) / (-4/ 4)=0,3636/(-1)=-0,36(36)

4.Atsakymas: Judant paklausos kreive žemyn paklausos elastingumas mažėja.
7 uždavinys. Ribinė pakeitimo norma

Duota:
Informacija apie vartotojo požiūriu vienodo naudingumo prekių rinkinius:

a b c d e f
QA
QB 7
48 8
38 13
28 23
17 33
9 43
8

Rasti:
1. Atidėkite duotus taškus koordinačių sistemoje, nubrėžkite vartotojo abejingumo kreivę.
2. Apskaičiuokite ribinę pakeitimo normą, kai vartotojas didina prekės B vartojimą.
3. Pakomentuokite gautus atsakymus. Kokį dėsningumą jie atskleidžia?

Sprendimas:
1.

2. MRU = ribinė pakeitimo norma
MRUB = ∆QA / ∆ QB
MRU f→e =(43-33)/(9-8)= 10
MRU e→d =(33-23)/(17-9)= 1,25
MRU d→c =(23-13)/(28-17)= 0,9091
MRU c→b =(13-8)/(38-28)= 0,5
MRU b→a =(8-7)/(48-38)= 0,1

3. Didinant prekės vartojimą ribinė pakeitimo norma mažėja, t.y didinant prekės vartojimą kiekvienas paskutinis jos vienetas yra mažiau naudingas už prieš tai buvusį ir suteikia jo vartotojui mažesnį pasitenkinimą.

8 uždavinys. Gamybos efektyvumas

Duota: Įmonė gali gaminti 100 sūrių skirtingai naudojant darbo ir kapitalo išteklius, kurių kombinacijos parodytos lentelėje.
Ištekliai Variantas A Variantas B
L 33 18
K 6 8

Rasti:
1. Kuris gamybos variantas yra technologiškai efektyvesnis?
2. Kuris gamybos variantas efektyvesnis ekonomiškai, jeigu darbo kaina 8 Lt/val., o įrengimų eksploatacijos kaštai 50 Lt/val.
3. Įvertinkite gamybos technologijos ekonominį efektyvumą įrengimų kaštams padidėjus iki 75 Lt/val.

Sprendimas:

1.Atsakymas: B variantas yra technologiškai efektyvesnis, nes sunaudoja mažiau gamybos išteklių.

2. Variantas A = 33*8+6*50=264+300=564

Variantas B= 18*8+8*50=144+400=544
Atsakymas: A=564; B=544; B variantas ekonomiškai efektyvesnis, nes yra pigesnis.

3. Variantas A = 33*8+6*75=264+450=714

Variantas B= 18*8+8*75=144+600=744

Atsakymas: A=714; B=744; A variantas ekonomiškai efektyvesnis, nes yra pigesnis

9 uždavinys. Gamybos produktyvumas trumpuoju laikotarpiu

Duota:
Turimi tokie duomenys apie gamybos produktyvumą esant skirtingam gaminamos produkcijos kiekiui:
Q TP MP AP
9 30
12 20
15 390
18 5
21 19,5
24 408
Rasti:
1. Užpildykite lentelę, pavaizduokite grafiškai (TP kreivę galite vaizduoti atskirai nuo MP ir AP).
Pastaba: po užpildyta lentele surašykite jos užpildymui naudotas formules.
2. Kaip keičiasi darbo našumas didėjant gaminamos produkcijos kiekiui? Kodėl?
3. Kokį produkcijos kiekį siūlytumėte gaminti įmonei, atsižvelgiant į atliktą analizę? Pakomentuokite atsakymą.
Sprendimas:
1.
Q TP MP AP
9 270 30 30
12 330 20 27,5
15 390 20 26
18 405 5 22,5
21 409,5 1,5 19,5
24 408 -0,5 17

MP=ΔTP/ΔQ
AP=TP/Q

10 uždavinys. Gamybos kaštų minimizavimas trumpuoju laikotarpiu

Duota:
Turimi tokie duomenys apie gamybos kaštus esant skirtingam gaminamos produkcijos kiekiui:

Q TC ATC MC
0 0 0
1 42
2 52
3 83
4 143
5 231
6 355

Rasti:
1. Užpildykite lentelę, ATC ir MC kreives pavaizduokite grafiškai.
Pastaba: po užpildyta lentele surašykite jos užpildymui naudotas formules.
2. Kiek produkcijos vienetų įmonė turi gaminti, kad jos gamybos kaštai būtų minimalūs? Argumentuokite.

Sprendimas
1.
Q TC ATC MC
0 0 0
1 42 42 42
2 52 26 10
3 83 27,67 31
4 143 35,75 60
5 231 46,2 88
6 355 59,17 124

ATC=TC/Q;

MC==∆TC/∆Q

2. Turėtų gaminti 3 vienetus, nes gaminant tokį kiekį produkcijos ribiniai kaštai lygūs vidutiniams bendriesiems kaštams.

„LITERATŪRA“

1. KTU „MIKROEKONOMIKA“ 1997m.
2. Vytautas Skominas “MIKROEKONOMIKA” 2000m

Leave a Comment