TURINYS
ĮVADAS 21. MIGRACIJA IR JOS SAMPRATA 32. PAGRINDINIAI EKONOMINIAI MIGRACIJOS VEIKSNIAI 52.1. Darbo užmokesčio skirtumai. 62.2. Nedarbas. 62.3 Švietimo sistemos trūkumai. 72.4 Darbuotojų paklausa ir Demografija senosiose ES valstybėse narėse. 72.5. Priimančių valstybių šešėlinė ekonomika ir tolerancija nelegaliems migrantams. 82.7 ES ir valstybių narių įdarbinimo agentūros. 93. EMIGRAVIMO STRATEGIJOS 94. EMIGRACIJOS PASEKMĖS EKONOMIKAI 104.1 Mažėja nedarbas 124.2 Auga darbo užmokestis 124.3 Darbuotojų sąlygos gerėja 134.4 Darbo jėgos trūkumas 134.5 Imigrantų mastas į Lietuvą 144.6 Gyventojų skaičius mažėja ir visuomenė senėja 154.7 Socialinė apsauga 154.8 „Protų nutekėjimas“ 164.9 BVP augimas ir emigracija 16IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 17NAUDOTA LITERATŪRA 19ĮVADASEmigracija – bandymas pagerinti savo gyvenimą, ir kiekvienas turi tam teisę. Emigracijos dėka platėja žmonių akiratis, jie gali sau leisti įsigyti daugiau nei galėtų įsigyti savo šalyje. Tačiau pasiliekantiems Lietuvoje dėl emigracijos tenka ir didžiulė ekonominė našta. 1990 m. kovo lld. Lietuvoje buvo atkurta Nepriklausomybė. Sovietų Sąjunga žlugo. Prasidėjo naujas politinio, socialinio ir ekonominio gyvenimo etapas. Bu¬vo panaikinti visi žodžio ir spaudos laisvių suvaržymai, grąžinta privati nuosavy¬bė, sugriauta sovietinė planinė komandinė ekonomikos sistema, pradėjo veikti laisvosios ekonominės rinkos dėsniai, buvo panaikinti bet kokie gyventojų migra¬cijos suvaržymai. Sovietinė geležinė uždanga, daug metų skyrusi Lietuvą nuo lais¬vojo Vakarų pasaulio, pagaliau subyrėjo. Per Lietuvos valstybės sieną plūstelėjo emigrantų ir imigrantų bangos. Pirmaisiais ekonominės, socialinės ir politinės transformacijos metais emigrantų ir imigrantų buvo ypač daug.Įvairių tyrimų duomenimis, įsidarbinimas ir gaunamos pajamos yra pagrindiniai veiksniai, didinantys migravimo potencialą. Migracijos teorijose vadinami stūmimo ir traukos veiksniai gali būti išskiriami tik sąlyginai, nes stūmimas ir trauka yra tik santykiniai rodikliai. Priklausomai nuo lyginamų valstybių, subjektų, kurie lygina alternatyvas, tie patys veiksniai gali atlikti skirtingus vaidmenis.Bet koks gyventojų išvykimas iš savo krašto jam yra nuostolingas, nes pra¬randami žmogiškieji ištekliai, kartu su jais kiekvieno žmogaus patirtis, darbo įgū¬džiai, silpnėja tautinis genofondas ir pan. Dar didesnių nuostolių padaro kvalifi¬kuočiausių žmonių išvykimas – protų nutekėjimas. Tai jau didelė globalinė problema, kuri yra apėmusi beveik visas ekonomiškai silpnesnes valstybes. Aukš¬čiausios kvalifikacijos emigrantai, dešimtimis tūkstančių kasmet emigruojančių iš savo šalių, „nusėda” ekonomiškai stipriausiose pasaulio valstybėse, kurios neno¬rėdamos prarasti savo pozicijų pasaulyje mielai priima mokslininkus, gydytojus, inžinierius. Tuo jos pagausina savo mokslinį potencialą, taip pat sutaupo milži¬niškų lėšų, kurias būtų išleidę specialistams ruošti savo aukštosiose mokyklose.Šio darbo tikslas – išsiaiškinti kokie veiksniai, lemia Lietuvos piliečių emigraciją, į ekonomiškai labiau išsivysčiusias užsienio šalis. Išsiaiškinti kaip emigracija paveikia Lietuvos ekonomiką.Darbo uždaviniai – išnagrinėti emigracijos veiksnius, emigracijos padarinius Lietuvos ekonomikai. Pateikti pasiūlymų, kaip mažinti emigrantų skaičių.Darbo metodai – analizė ir stebėjimas.1. MIGRACIJA IR JOS SAMPRATAGyventojų migracija yra toks pat senas reiškinys kaip ir pats žmonijos egzistavimas. Dar pirmykštėje bendruomenėje žmonės nuolat klajojo ieškodami geresnių medžioklės, žvejybos ar augalinio maisto plotų, saugesnių gyvenviečių. Migracijos nepanaikino ir susiformavęs sėslus gyvenimo būdas – dar iki šiol kai kurios tautos yra labiau klajoklinės nei sėslios. Dar visiškai neseniai ir Lietuvos čigonai (romai), buvę pusiau klajokliai, sėslūs tapo tik dėl to, kad sovietiniais metais buvo priimti įstatymai uždraudę jų klajones. Viduramžiais, feodalinėje santvarkoje migracijų sumažėjo dėl valstiečių pavertimo baudžiauninkais, jų judėjimo suvaržymo. Po baudžiavos panaikinimo prasidėjo laisvesnis žmonių judėjimas, daugiausia į naujus pramonės centrus. Šiam judėjimui buvo būdinga per¬sikėlimai šalies viduje, rečiau emigracija. XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje atsiranda jau visiškai naujo tipo migracija – gyventojai persiskirsto ne tik valstybių viduje bei tarp valstybių, bet pradeda ir maišyti rases. Tai jau globalizacijos pradžios pasekmė.
Gyventojų teritorinė migracija – tai žmonių persikėlimas iš vienos vietos į kitą nuolatiniam gyvenimui. Statistika migraciją registruoja tik tais atvejais, kai migrantas iš vieno administracinio teritorinio vieneto (rajono, miesto, apskrities, valstybės ir pan.) persikelia į kitą. Asmuo, kuris persikelia, vadinamas migrantu. Migracijos terminas vartojamas nusakyti ir nuolatiniam išvykimui į kitą gyvena¬mąją vietą, ir kasdieniniam važinėjimui į darbą, mokytis, studijuoti ir pan. nekei¬čiant gyvenamosios vietos. Pastaroji – tai švytuoklinė migracija (anglai ją vadina commuting, vokiečiai – Pendelwanderung). Migracija nelaikoma karinių pajėgų ju¬dėjimas. Mokslinėje ir populiarioje literatūroje pasitaiko ir socialinės migracijos terminas, kuris reiškia perėjimą iš vienos socialinės grupės į kitą arba kilimą karjeros laiptais. Dėl teritorinės migracijos iš esmės gali pakisti atskirų regionų ar mažesnių teritorinių vienetų gyventojų skaičius, jų demografinė ir socialinė struktūra, ekonomika, gamtinė aplinka.Ekonominėje sanklodoje, kurioje vyrauja žemdirbystė ar gyvulininkystė, atski¬ri žmonės ar nedidelės jų grupės privalo gyventi labiau nutolę vienas nuo kito, nes kiekviena šeima turi turėti tokį žemės plotą, kad galėtų išsimaitinti. Taigi galima kalbėti ir apie ekonomiškai pagrįstą I tūkstantmečio pabaigos ir viduram¬žių Lietuvos gyventojų nedidelį tankumą ir jų tolygų pasiskirstymą ekonominėse teritorijose. Tačiau tuo pat metu, kad galėtų apsiginti nuo priešų, buvo būtina tam tikra koncentracija. Todėl dalis žmonių kėlėsi gyventi kuo arčiau kunigaikščių ar kitų valdovų dvarų bei pilių. Taigi jau tuo metu buvo ieškoma kompromiso tarp ekonomikos ir saugumo.Ši kompromiso arba racionalaus gyventojų teritorinio pasiskirstymo proble¬ma tapo dar aktualesnė po pramoninio perversmo. Ji aktuali ir dabar dėl mažų miestų ir kaimų plėtros tobulinimo. Čia kyla keletas klausimų. Pirma, koks yra valstybės ar visuomenės tikslas gyventojų teritoriniame persiskirstyme? Antra, jei faktinis dabartinis gyventojų išsidėstymas neatitinka ūkio ir socialinio ugdymo tikslų, tai ar galima juos pakeisti ar įgyvendinti racionaliai perskirstant gyventojus atskirose teritorijose bei gyvenvietėse? Trečia, jei siekiama idealaus gyventojų pa¬siskirstymo ir jų persiskirstymo modelio, tai kokiais veiksniais bei kokiu pagrindu galima to siekti?Tai yra ypač svarbu Lietuvai, nes strateginis gyvenviečių tinklo formavimas pirmiausia siejamas su gyventojų išsidėstymu, jų teritoriniu persiskirstymu. Tačiau, kalbant apie gyventojų teritorinį pasiskirstymą ir jų judrumą, būtina prisiminti, kad jis gali būti sprendžiamas siekiant įvairių tikslų. Čia gali būti bent penki tiks¬lai arba jų grupės. Pirma, jei vyrauja ekonominiai tikslai, tai siekiama gauti maksimalias nacionalines pajamas to meto sąlygomis (technikos lygis, vidaus ir užsienio prekyba, kvalifikacijos lygis ir pan.). Antra, vyraujant so¬cialiniams tikslams, siekiama teisingai paski…rstyti nacionalines pajamas, pagerinti gyventojų užimtumą, užtikrinti racionalų (protingą) visos visuomenės gyvenimą. Trečia, siekiant pagerinti demografines ir medicinines higienines sąlygas, būtina sumažinti mirtingumo ir sergamumo lygį, sudaryti palankesnes sąlygas santuo¬koms sudaryti ir vaikams gimdyti. Ketvirta, negalima atmesti karinių (valstybės saugumo) tikslų, kurie svarbūs teritorijai išsaugoti (tai pasienio regionų apgyven¬dinimas, tolygus miestų išdėstymas teritorijoje ir kt.). Penkta, užtikrinti žmonių gyvenimą palankiausiomis gamtinėmis sąlygomis. Čia minėtasis autorius mintyse turi sveiką gyvenamąją aplinką, t. y. gryną orą, neužterštą dirvą, švarų vandenį ir t. t. Be abejo, šie tikslai gali tarpusavyje ir prieštarauti, nes įvairios socialinės gru¬pės gali siekti skirtingų tikslų, ignoruodamos kitų grupių siekius. Be to, visada kyla klausimas: kas yra racionaliau: perkelti gyventojus į palankesnes sąlygas ar tas sąlygas kurti jų gyvenamojoje vietovėje? Vienintelio atsakymo čia nėra, – bet kokį sprendimą lemia daugelis aplinkybių ir veiksnių, iš kurių, kaip rodo praktika, lemiantys yra ekonominiai.Gyventojai, keisdami gyvenamąją vietą, migracijos procese du kartus keičia savo pavadinimą. Išvykimo rajonuose jie vadinami išvykstančiais (išvykėliais, išei¬viais, emigrantais), atvykimo – atvykstančiais (atvykėliais, ateiviais, naujakuriais, imigrantais). Sovietinėje mokslinėje literatūroje buvo vartojamas terminas „atvirų ir uždarų teritorijų gyventojai“. Uždarų teritorijų gy¬ventojais buvo laikomi žmonės tų teritorijų, kurios neturėjo migracinių ryšių su kitomis teritorijomis. Galima sakyti, kad jos iš esmės buvo izoliuotos. Tokia izo¬liuota teritorija buvo visa SSRS, nes emigracija iš esmės buvo uždrausta. Emig¬rantų buvo nedaug, o apie nedaugelį išvykstančiųjų sovietiniai ideologai sufor¬muodavo neigiamą visuomenės nuomonę. Dabartiniame pasaulyje tokių uždarų teritorijų gyventojų nėra daug. Kai kurios jų išliko tik komunistinės diktatūros valdomose šalyse (Kuboje, Vietname). Visiškai izoliuota teritorija dabar galima laikyti tik Žemę.Migraciją galima skirstyti į dvi pagrindines grupes: vidinę ir tarptautinę (emigracija ir imigracija). Abi jos turi kaip bendrų, taip ir skirtingų bruožų, prie¬žasčių ir pasekmių. (Vaitekūnas, 2006, p. 263-265 ).2. PAGRINDINIAI EKONOMINIAI MIGRACIJOS VEIKSNIAIŠiame skyriuje panagrinėsime pagrindinius, valstybės ekonominę politiką veikiančius migracijos veiksnius. Įvairių tyrimų duomenimis, įsidarbinimas ir gaunamos pajamos yra pagrindiniai veiksniai, didinantys migravimo potencialą. Migracijos teorijose vadinami stūmimo ir traukos veiksniai gali būti išskiriami tik sąlyginai, nes stūmimas ir trauka yra tik santykiniai rodikliai. Priklausomai nuo lyginamų valstybių, subjektų, kurie lygina alternatyvas, tie patys veiksniai gali atlikti skirtingus vaidmenis. Pavyzdžiui, darbo užmokesčio lygis Lietuvoje lietuviams gali būti stūmimo, o Baltarusijos gyventojams traukos veiksnys. Šiame skyriuje apžvelgsime atlyginimų skirtumus, nedarbą, švietimo sistemos paslaugas, nelegalios migracijos toleravimą, priimančių valstybių aktyvią įdarbinimo politiką. 2.1. Darbo užmokesčio skirtumai.Tai yra viena iš pagrindinių emigracijos priežasčių nurodoma teoretikų ir įvardijama pačių migrantų yra potencialių asmeninių pajamų padidėjimas. “Pagrindinė pietų-šiaurės migracijos priežastis dažniausiai yra tikėtinų pajamų skirtumas įvertinus migracijos sąnaudas. Bendrus gyvenimo lygio skirtumus tarp Lietuvos ir priimančių ES valstybių geriausiai iliustruoja sukuriamos BVP gyventojui rodiklis. „Vienam Lietuvos gyventojui per 2004 m. tenkanti BVP dalis, įvertinus perkamosios galios skirtumus, sudaro 47,8 proc. BVP dalies tenkančios statistiniam ES-25 gyventojui. Įvairiais vertinimais, Lietuva ir kitos naujai prisijungusios ES narės pasieks ES BVP vienam gyventojui vidurkį per 15-45 metus, Lietuvai prognozuojamas 18 metų etapas.“ (www.lrinka.lt/uploads/files/dir16/16_0.php) 2.2. Nedarbas.Užregistruotas nedarbo lygis Lietuvoje iki 2000 m. buvo vienas iš aukščiausių Europos Sąjungoje. 2000 metais, Darbo biržos duomenimis, buvo 204,9 tūkst. biržoje registruotų bedarbių, o tai sudarė 10,2 proc. visos darbo jėgos. 2006 metų sausį registruoti bedarbiai sudarė 4,1 proc. visos darbo jėgos. Pagal naujausius tyrimų rezultatus, nustatyta, kad didelis nedarbas Lietuvoje, gyventojų nuomone, yra antra pagal svarbą priežastis, kuri skatina emigruoti. 2003 m. nedarbo lygis buvo 13 proc., 2004 m. – 11,4 proc. Vertinant pagal amžiaus grupes išsiskyrė 15-24 metų gyventojai, net 22,5 proc. jų buvo registruoti bedarbiai 2004 metais. 2006 m. sausio 1 d. Darbo birža buvo užregistravusi 87,2 tūkst. bedarbių. Per 2005 m. bedarbių skaičius sumažėjo 31 proc. (39,2 tūkst.). (www.lrinka.lt/uploads/files/dir16/16_0.php) Mažėjant nedarbui, struktūrinio nedarbo problema neišnyko. Struktūrinio nedarbo mažėjimą stabdo vėl padidintas privalomasis minimalusis darbo užmokestis. Toks sprendimas ir toliau riboja nekvalifikuotų darbuotojų, kurie sudaro didžiausią bedarbių dalį, paklausą. Bandymai apeiti minimalios algos reikalavimus didina ir šešėlinę darbo rinką: LLRI su RAIT atliktoje darbuotojų apklausoje 6,4 proc. darbuotojų minėjo, kad jų įmonė moka mažesnius atlyginimus nei reikalaujamas minimalus.Didelis nekvalifikuotų ar menkai kvalifikuotų bedarbių skaičius ir kvalifikuotų specialistų trūkumas yra kitos svarbios nedarbo, ypač struktūrinio, mažėjimo kliūtys. Personalo specialistų teigimu, tinkamų darbininkų stygius 2005 m. pabaigoje ypač buvo jaučiamas pramonėje, viešajame valdyme, gynyboje, socialiniame draudime ir prekyboje. 2005 m. pabaigoje Lietuvoje buvo beveik 12 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiems darbuotojams. Taigi, ilgalaikiams bedarbiams tikrai turėtų užtekti galimybių įgyti būtinos patirties. Išliekantis nedarbo lygis rodo, kad trūksta galinčių tas laisvas vietas užimti. Kvalifikaciją tobulinančių suaugusiųjų Lietuvoje iš visų Europos Sąjungos šalių yra mažiausia.( www.lrinka.lt/uploads/files/dir16/16_0.php).Pasak darbo biržos specialistų, Lietuvos bedarbių kontingentas, yra itin problemiškas. Maždaug 80 proc. teritorinėse darbo biržose užsiregistravusiųjų žmonių yra visiškai nepasirengę darbo rinkai. Jie dažniausiai yra praradę motyvaciją dirbti, nenori tobulintis ir kelti bei keisti savo kvalifikacijos. Žmonės dažniau registruojasi į darbo biržas tam, kad galėtų gauti bedarbio pašalpą, o ne ieškoti darbo – tai žinoma yra gana rimta problema, nes pašalpa ilgą darbo stažą turintiems asmenims šiandien jau yra didesnė už minimalią algą. 2.3 Švietimo sistemos trūkumai.Nelabai smagu, bet šiandienos švietimo sistema yra orientuota ne į kokybę, bet į kiekybę ir institucijas. Valstybė šiuo metu vaidina nemažą vaidmenį visose švietimo sferose. Nelabai lanksti yra mūsų valstybinio švietimo sistema, todėl ji silpniau reaguoja į rinkos pokyčius, neskuba analizuoti kokių ir kokios kokybės specialistų reikia darbo rinkai, tad atsiranda darbo rinkos poreikių ir parengtų specialistų galimybių nesuderinamumas.Atotrūkis tarp studijų programų ir darbo rinkos poreikių reiškia, kad į rinką patenka itin daug „profesionalų”, kurie negali rasti darbo arba dirba ne pagal specialybę. Dėl centralizuotai priimamų sprendimų, kiek investuoti į asmeninį švietimą, atsiranda perprodukcija – kai vieni švietimo aspektai gauna per daug dėmesio, kiti nepasiekiami. Aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių dirba tokio išsilavinimo nereikalaujantį darbą Lietuvoje arba emigracijoje .( www.lrinka.lt/uploads/files/dir16/16_0.php)Viešai finansuojamas ir teikiamas švietimas mažina galimybes paslaugų gavėjams prisitaikyti ir gauti rinkos pageidaujamų įgūdžių.Europos švietimo fondo duomenimis, Lietuva Europoje pirmauja pagal specialistų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičių. Deja, darbdaviai jų įgytas profesines žinias linkę vertinti gana skeptiškai. Lietuvos, Indijos, Kinijos ir Lenkijos tekstilės pramonės įmonėse atlikta Pasaulio banko studija parodė, jog būtent mūsų šalyje daugiausia aukštojo mokslo diplomą turinčių žmonių, dirbančių žemiausios kvalifikacijos darbą. Tokia situacija netenkina nei darbdavio, kuris dažnai turi pirkti brangesnį specialistą nei reikėtų, nei darbuotojo, kuris tikisi geresnio – aukštąjį išsilavinimą atitinkančio – darbo. (www.lrinka.lt/uploads/files/dir16/16_0.php) Nors mūsų švietimo sistema, vis dar atskirais atvejais negali konkuruoti teikiamų paslaugų kokybe su užsienio universitetais. 2.4 Darbuotojų paklausa ir Demografija senosiose ES valstybėse narėse.Dar vienas veiksnys, kuris traukia darbuotojų migraciją – darbo jėgos paklausa vakarų Europos valstybėse, dėl kai kuriose iš jų augančios ekonomikos ir dėl nuolat mažėjančios vietinės darbo jėgos, o ypač dėl visuomenės nenumaldomo senėjimo. Vakarų Europos valstybės išgyvena visuomenės senėjimo procesą: pagal mokslines prognozes, „ES darbingo amžiaus gyventojų skaičius 2050 m. bus 18 proc. mažesnis nei dabar, o gyventojų virš 65 metų amžiaus padaugės 60 proc.” (www.lrinka.lt/uploads/files/dir16/16_0.php). Darbo jėgos migracija ES viduje padeda sušvelninti darbo jėgos trūkumą, tuo naudojasi didžiosios ES valstybės, nenustačiusios jokių pereinamųjų laikotarpių laisvam darbo jėgos judėjimui iš naujųjų ES valstybių narių ( Didžioji Britanija, Airija ir Švedija). Nors emigracija iš naujųjų ES narių kai kuriose ES narėse sutinkama nepalankiai, kaltinant į jas atvykstančius darbuotojus darbo jėgos dempingu, tik keletas valstybių taikys antrąjį pereinamąjį trejų metų laikotarpį. Kai kuriose senosiose ES narėse ryškus kvalifikuotų specialistų trūkumas įvairiose srityse – sveikatos priežiūros, informacinių technologijų ir kitų specialistų – verčia aktyviai ieškoti darbuotojų naujose valstybėse narėse. 2.5. Priimančių valstybių šešėlinė ekonomika ir tolerancija nelegaliems migrantams.Emigrantus priimančios valstybės, vertindamos imigracijos naudą savo valstybių ekonomikai, de facto toleruoja nelegalius imigrantus. Ispanija, JAV vykdo nelegalų legalizacijos bangas. Tokie sprendimai tik parodo potencialiems migrantams, kad nelegalaus darbuotojo statusas kurį laiką toleruojamas ir gali pasikeisti į legalaus darbuotojo. Legalizavimosi baigties laukė ir nelegalūs Lietuvos migrantai, nuvykę į senąsias ES valstybes iki formalaus prisijungimo prie ES – 2004 m. gegužės mėn. Šešėlinė ekonomika vakarų valstybėse taip pat sudaro žymią ekonomikos dalį, todėl yra ir nelegalios darbo jėgos paklausa.2.6. Kapitalo telkimas stabiliai adaptacijaiBeveik visi emigrantai siekia to pačio tikslo, tai yra sukaupti kapitalo verslui pradėti ar kitoms svarbioms išlaidoms. Šią strategiją Lietuvos situacijoje galime pamatyti nekilnojamojo turto rinkoje. Nekilnojamojo turto kainų kilimas, pastaruoju metu ištiko būtent dėl didelių kapitalo įplaukų iš užsienio šalyse dirbančių Lietuvos piliečių, kitaip tariant Lietuvos emigrantų. Todėl būsto įsigijimas, yra įvardijamas kaip vienas iš trumpalaikio ar vidutinio laikotarpio emigracijos tikslų. „Naujo starto strategija” – galimybė pakeisti socialinę, ekonominę aplinką, pradėti gyvenimą „iš naujo”.1 paveikslas. Emigracijos priežasčių diagrama [1] 2.7 ES ir valstybių narių įdarbinimo agentūros.Įdarbinimas pirmiausia aktyvus dėl darbo jėgos trūkumo priimančiose valstybėse. Todėl šias spragas siekia užpildyti komercinės įdarbinimo agentūros, neformalūs įdarbinimo tinklai, valstybių vyriausybių programos ar ES darbuotojų mobilumo skatinimo programos. Europos užimtumo tarnyba (EURES), Europos Komisijos koordinuojamas nacionalinių centrų (užimtumo tarnybų, profesinių sąjungų ar darbdavių) tinklas, skirtas skatinti laisvą darbuotojų judėjimą ES. EURES informuoja ir pataria potencialiems mobiliems darbuotojams apie darbo galimybes ir gyvenimo bei darbo sąlygas Europos ekonominėje erdvėje, suteikia pagalbą darbdaviams, norintiems įdarbinti asmenis iš kitų šalių, bei konsultuoja darbuotojus ir darbdavius pasienio regionuose. EURES interneto puslapis pateikia beveik 900 tūkstančių darbo pasiūlymų skelbimų ES valstybėse. Europos šalių vyriausybės taip pat vykdo aktyvias darbuotojų pritraukimo į savo šalies darbo rinkas kampanijas. Norvegijos, Olandijos, Danijos kalbų kursai organizuojami siekiant pritraukti kvalifikuotų darbuotojų į neužimtas vietas, ypatingai sveikatos apsaugos srityje – slaugos specialistų ir gydytojų. (www.lrinka.lt/uploads/files/dir16/16_0.php)3. EMIGRAVIMO STRATEGIJOSPragyvenimo šaltinio senatvei užsitikrinimas grįžus ar negrįžtant. Nepasitinkint socialinio draudimo sistema arba prognozuojant mažas išmokas, vidutinio amžiaus žmonės išvažiuoja užsitikrinti stabilų pragyvenimo šaltinį išėjus į pensiją. Namų ūkio ar asmens sprendimas emigruoti ir diversifikuoti pajamas tiek dėl jų sumažėjimo, tiek dėl potencialių kitų ekonominių rizikų. Didelės Lietuvos gyventojų dalies pagrindinis pajamų šaltinis yra žemės ūkio veikla, todėl mažėjant pajamoms iš žemės ūkio migrantai siekia gauti daugiau pajamų iš kitų šaltinių ir taip apsisaugoti nuo žemės ūkio pajamų mažėjimo. Tokia migracijos strategija stebima ir kitose valstybėse, kuriose vyravo žemės ūkis. (www.lrinka.lt/uploads/files/dir16/16_0.php). Geresnio išsilavinimo strategija. Švietimo paslaugas teikianti Lietuvos rinka nesugeba konkuruoti dėl dalies potencialių studentų ar mokslo darbuotojų, todėl emigruoja siekti geresnio išsilavinimo arba mokslinės veiklos. Santykinės gerovės padidinimo strategija. Stark ir Taylor (1991) emigrantų tikslai yra pagerinti ne absoliutų gerovės lygį, bet santykinį gerovės lygį bendruomenėje, arba pakeisti lyginamąją bendruomenę. Todėl bendras gerovės augimas gali nesumažinti motyvacijos migruoti. Įgūdžių išnaudojimo ir karjeros strategija. Tai yra migracija, siekiant pasinaudoti priimančios valstybės darbo rinkos teikiamomis galimybėmis. Žmonės, kurie išvažiuoja dirbti pagal įgytą specialybę arba jau įgyja išsilavinimą užsienyje, ir pasirenka dirbti kitoje valstybėje.Šeimos susijungimo strategija. Tai – migracija siekiant gyventi kartu su šeima arba artimaisiais. (www.lrinka.lt/uploads/files/dir16/16_0.php).4. EMIGRACIJOS PASEKMĖS EKONOMIKAIBet koks gyventojų išvykimas iš savo krašto jam yra nuostolingas, nes pra¬randami žmogiškieji ištekliai, kartu su jais kiekvieno žmogaus patirtis, darbo įgū¬džiai, silpnėja tautinis genofondas ir pan. Dar didesnių nuostolių padaro kvalifi¬kuočiausių žmonių išvykimas – protų nutekėjimas. Tai jau didelė globalinė problema, kuri yra apėmusi beveik visas ekonomiškai silpnesnes valstybes. Aukš¬čiausios kvalifikacijos emigrantai, dešimtimis tūkstančių kasmet emigruojančių iš savo šalių, „nusėda” ekonomiškai stipriausiose pasaulio valstybėse, kurios neno¬rėdamos prarasti savo pozicijų pasaulyje mielai priima mokslininkus, gydytojus, inžinierius. Tuo jos pagausina savo mokslinį potencialą, taip pat sutaupo milži¬niškų lėšų, kurias būtų išleidę specialistams ruošti savo aukštosiose mokyklose. (Vaitekūnas, 2006, p. 306-309)
Kol dar negausios, migracijos pasekmės paprastai nevertinamos. Emigracijos pasekmių vertinimas dažniausiai priklauso nuo emigracijos masto – kol emigracija nedidelė, reiškinys nenagrinėjamas, kai pradeda kisti emigracijos mastas, pradedama susimąstyti ir pradedama spręsti tokias problemas, kaip emigracijos stabdymas.Sunku nustatyti emigracijos ir pasekmių priežastinį ryšį. Nevienareikšmiškai vertinamas migracijos, kaip ir bet kurio kompleksinio socialinio reiškinio ryšys su atsirandančiomis pasekmėmis, pavyzdžiui, Vyriausybė savo 2005 metų veiklos ataskaitoje džiaugiasi, jog prie sumažėjusio nedarbo labiausiai prisidėjo valstybės institucijų veikla, apie emigracijos įtaką neužsimenama.( www.lrinka.lt/uploads/files/dir16/16_0.php).Kokios pasekmės valstybei ir individui. Šios pasekmės vienai ir kitai pusei yra skirtingos. Emigracijos pasekmių įvertinimas priklauso nuo to kokį objektą mes pasirenkame. Kuriam iš jų tos pasekmės matuojamos – individui, valstybei, visuomenei, konkrečiai bendruomenei, sistemai ir t.tMigracijos pasekmės vertinamos retrospektyviai ir perspektyviai, o prognozuojamos pasekmės ne visada išsipildo. Prognozuojant yra numatoma daugiau optimistinė pusė, bet realiai ji gali pakrypti ir į prastesnę pusę. Todėl pastaruoju metu prognozuojant padaroma ir pesimistinė ir optimistinė išvada.Nuo ko priklauso ar pasekmė teigiama, ar neigiama. Populiarus pozityvių ir negatyvių pasekmių išskyrimas kiekvieną kartą turi priimti visas išlygas dėl masto, objekto, subjektyvaus pasekmių vertinimo ir pan.Ilgalaikės ir trumpalaikės pasekmės. Vertinimas priklauso nuo vertinamojo laikotarpio – trumpalaikio, vidutinio ar ilgalaikio.( www.lrinka.lt/uploads/files/dir16/16_0.php). Trumpuoju laikotarpiu vertinant gali ir nesimatyti kokia ateitis šalies laukia, nebandant mažinti emigracijos mastų. Emigrantų skaičiai iš pirmo žvilgsnio neatrodys tokie dideli. Atliekant ilgojo laikotarpio analizę, bus matomi tikrieji padariniai, kurie labai aiškiai parodys kokia žala jau padaryta visai valstybei, jos biudžetui, jos gyventojams.Šioje dalyje yra apžvelgiamos tik pagrindinės migracijos ekonominės pasekmės. Nagrinėjant šiuos, kaip ir kitus migracijos pasekmių vertinimus, būtina atsižvelgti ir į pasekmių vertinimo trūkumus. 4.1 Mažėja nedarbasDėl gyventojų emigracijos ir pasitraukimo iš vietinės darbo rinkos žymiai sumažėjo nedarbas. 2001 m. registruotų darbo biržose bedarbių buvo 223,5 tūkst., o nedarbo lygis vienas aukščiausių ES, 2005 m. darbo biržose registruota 100,8 tūkst. bedarbių.1 lentelėNedarbo mažėjimas1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005Bedarbiai Statistikos departamento tyrimo duomenimis (tūkst.) 226,7 249,0 273,7 284,0 224,4 203,9 184,4 132,9Bedarbiai registruoti Darbo biržoje (tūkst.) 113,7 148,7 204,9 223,5 198,4 167,0 142,5 100,8Sudaryta autorės pagal statistikos departamento duomenis.Nedarbas taip pat sumažėjo ir dėl sukurtų naujų darbo vietų. Užimtų gyventojų padaugėjo nuo 1436,3 tūkst. 2004 m. iki 1473,9 tūkst. 2005 m. Lietuvos ekonomikos augimas šiuo laikotarpiu taip pat buvo didelis.2 lentelėGyventojų užimtumas 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005Užimti gyventojai, (tūkst.) 1489,4 1456,5 1397,8 1351,8 1405,9 1438,0 1436,3 1473,9Šaltinis: sudaryta autorės pagal statistikos departamento duomenis.
Nedarbo sumažėjimą galėjo lemti ir pačių registruotų bedarbių emigracija, ir tai, kad bedarbiai įsidarbino dėl emigracijos atsilaisvinusiose jau esančiose darbo vietose. Darbo biržos duomenimis, per 2005 m. registruotas nedarbas sumažėjo 31 proc. Taip pat susidarė prielaidos mažėti ir šešėliniam darbui. Didėjanti darbo jėgos paklausa sudaro galimybes mažėti struktūriniam nedarbui. Darbo biržos duomenimis, 2005 metais ilgalaikių bedarbių sumažėjo nuo 44 tūkst. iki 28 tūkst.( www.lrinka.lt/uploads/files/dir16/16_0.php). 4.2 Auga darbo užmokestis Minimali darbo jėgos kaina Lietuvoje nustatyta įtvirtinus minimalų darbo užmokestį, kuris nuo 2006 m. liepos 1 d. sudaro 600 litų. Aukštesnis darbo užmokestis nereguliuojamas ir nusistovi rinkoje. Vidutinis darbo užmokestis nuo 2002 m. IV ketvirčio iki 2005 m. IV ketvirčio padidėjo nuo 1145,1 iki 1453,4 lt. per mėnesį. Darbo užmokesčio augimą rinkoje lemia darbo jėgos pasiūlos ir paklausos santykis bei augantis produktyvumas. Darbuotojų emigracija ir darbo jėgos pasiūlos mažėjimas sudarė sąlygas žymiai kilti atskirų sektorių darbuotojų atlyginimams, tai kartu paspartino ir vidutinio darbo užmokesčio kilimą.( www.lrinka.lt/uploads/files/dir16/16_0.php).
Atlyginimo pakilimas siejamas ir su dideliu darbo jėgos trūkumu. Taip pat atlyginimai pakilo, nes yra imtasi priemonių emigracijai mažinti – darbdaviai aktyviai siekia užkirsti kelią emigracijai ir yra skatinami darbuotojams pasiūlyti konkurencingus atlyginimus. Pagal padarytus tyrimus, galima padaryti išvadą, kad nereikia kelti atlyginimo iki kitų užsienio šalių lygio. Pakanka geresnės atlygio motyvacijos, priedų ir t.t. kad darbuotojas nenorėtų niekur išvykti. Dauguma darbuotojų dirba tam kad pragyventų, ir jiems to pakanka, nebūtina uždirbti tiek, kad dar galima būtų ir taupyti.Neigiama didėjančių atlyginimų pasekmė įmonėms yra ta, jog kyla darbo jėgos sąnaudos. Šias sąnaudas įmonė priversta kompensuoti iš kitų šaltinių: mažinti investicijas, peržiūrėti atlyginimų dydžius perskirstant atlyginimus potencialiems migrantams, kuriuos įmonė nori išlaikyti, ir kt. Darbo sąnaudų kilimas taip pat mažino Lietuvos kaip pigios darbo jėgos vietos investicijoms patrauklumą.( www.lrinka.lt/uploads/files/dir16/16_0.php). 4.3 Darbuotojų sąlygos gerėjaPastaraisiais metais yra stipriai jaučiamas darbuotojų trūkumas, dėl kurio gerėja darbuotojų darbo sąlygos Lietuvoje. Darbdaviai, visis įmanomais būdais siekdami neprarasti darbo jėgos, ne vien tik didina atlyginimus, bet dar imasi kitų darbuotojų pritraukimo ir išlaikymo priemonių – draudžia savo darbuotojus gyvybės draudimu, pradeda įgyvendinti įvairias darbuotojų skatinimo sistemas, šventės vaikams ir suaugusiems , poilsio kelionės ir pan. 4.4 Darbo jėgos trūkumasDarbo jėgos trūkumas yra auganti našta Lietuvos ekonomikai. Darbuotojų praradimą įmonės siekia užpildyti naujais darbuotojais, tačiau bet kokia personalo kaita reikalauja papildomų sąnaudų ir pereinamojo laikotarpio rasti tinkamos kvalifikacijos darbuotojus arba tą kvalifikaciją suteikti. Įmonės pačios imasi mokyti naujus darbuotojus. Darbo jėgos trūkumą potencialiai gali kompensuoti: a) investicijos į esančius darbuotojus keliant jų našumą; b) investicijos į technologijas, kurios leistų sumažinti reikalingų darbuotojų skaičių;c) papildomos darbo jėgos pritraukimas į darbo rinką, pavyzdžiui, imigrantų iš kitų valstybių ar iš neaktyvios darbo jėgos Lietuvoje.( www.lrinka.lt/uploads/files/dir16/16_0.php). 4.5 Imigrantų mastas į LietuvąKasmet į Lietuvą atvyksta nedaug imigrantų, todėl jų įtaka demografiniams ir socialiniams procesams nėra labai didelė. Daug svarbesnė yra gausi emigracija. 2002-2003 m. oficialios statistikos duomenimis, iš Lietuvos emigravo 18,1 tūkst. žmonių. Iš jų 20-39 metų asmenys sudarė daugiau kaip pusę (50,6 %) visų iš¬vykstančiųjų iš Lietuvos. Atkreipia dėmesį ir tas faktas, kad šio amžiaus moterų yra net 52 % iš visų emigruojančių moterų. Jų išvykimas – tai ir didžiulė tikimybė, kad sumažės gimstamumas Lietuvoje. (Vaitekūnas, 2006, p. 314)Pagrindiniai darbuotojų imigracijos į Lietuvą trukdžiai yra administraciniai apribojimai, taikomi ne ES šalių piliečiams. Lietuva yra atvėrusi savo darbo rinką ES valstybių narių piliečiams ir negali taikyti kitokių taisyklių įdarbinant ir užtikrinant darbo sąlygas nei Lietuvos gyventojams. Tačiau Lietuva taiko griežtas administracines procedūras darbuotojams, kurie norėtų įvažiuoti dirbti į Lietuvą iš trečiųjų šalių. Lietuvos įmonės pageidauja importuoti darbuotojus iš artimųjų kaimynių iš rytų – Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos – tiek kvalifikuotam darbui, tiek nekvalifikuotam. Lietuvos darbo rinka patraukti darbuotojams iš kaimyninių valstybių dėl aukštesnių atlyginimų – vidutinė mėnesio alga yra 4 kartus didesnė nei Ukrainoje ar 8 kartus nei Rusijoje. Pasak Statistikos departamento, 2004 m. imigravo 2 585 žmonės. Lietuvos darbo birža per 2004 m. išdavė 844 leidimus užsieniečiams dirbti Lietuvoje. Vien per pirmąjį 2005 metų pusmetį leidimai dirbti Lietuvoje buvo išduoti 881 užsieniečiui – daugiau nei 2004-aisiais per visus metus. Daugiausia užsieniečių įsidarbino Vilniuje – 377, Klaipėdoje – 295, Gargžduose – 65, Kaune – 59. Paprastai darbuotojai iš kitų šalių atvyksta dirbti į konkrečias, jiems sukurtas darbo vietas -atskiri specifiniai statybos ar remonto verslai be imigrantų specifinių kvalifikacijų negalėtų veikti. Migracijos departamentas daugiausia leidimų laikinai gyventi išduoda Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams.( www.lrinka.lt/uploads/files/dir16/16_0.php)Pagrindinė leidimų dirbti išdavimo kliūtis yra leidimo dirbti Lietuvoje išdavimo sąlygos ir griežta tvarka, suformuluota Užsieniečių teisinės padėties įstatyme. Įmonėms įsivežti leidžiama tik tuos darbuotojus, kokių nėra Lietuvoje. Lietuva šiuo klausimu vis dar neturi jokios aiškios strategijos, o ir patį procesą lėtina administracinės kliūtys. Pavyzdžiui, norintys pasamdyti darbuotoją iš trečiųjų šalių turi įrodyti, kad jie negali rasti darbuotojų į šias vietas Lietuvoje. Blogiausia, kad tinkančio darbuotojo „ieškojimas” gali trukti apie 6 mėnesius, o tai labai stabdo ir neleidžia planuoti įmonės veiklos. Reikalavimo, jog įsivežti galima tik darbuotojus, kurių nėra Lietuvos darbo rinkoje, turėtų būti išvis atsisakyta arba leidimo išdavimo laikas turėtų iš esmės sutrumpėti.( www.lrinka.lt/uploads/files/dir16/16_0.php) 4.6 Gyventojų skaičius mažėja ir visuomenė senėjaGyventojų emigracija veikia Lietuvos demografinę situaciją. Europos gyventojai senėja dėl mažėjančio gimstamumo ir ilgėjančios gyvenimo trukmės. Lietuvoje prie šių veiksnių prisideda ir darbingo amžiaus gyventojų emigracija. 2003 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 693 tūkstančiai 60 metų ir vyresnių asmenų, t.y. šią ribą jau peržengė 20 proc. šalies gyventojų; 1990 metais šio amžiaus asmenų buvo 100 tūkstančių mažiau, jie sudarė 16 proc. visų gyventojų. Panaši tendencija stebima ir kitose Rytų Europos valstybėse, absoliutaus gyventojų skaičiaus sumažėjimas prognozuojamas apie 2025 metus. Mažėjantis gyventojų skaičius taip pat reiškia, jog mažėja ir aktyvios darbo jėgos. EUROSTAT skaičiuoja, kad per 2004 m. Lietuvos gyventojų sumažėjo 0,6 proc. Vakarų Europos valstybių darbo rinkos vis daugiau priklauso nuo imigracijos, Rytų Europą šie rūpesčiai pasieks netolimoje ateityje. Kai kuriais vertinimais, Lietuva bus viena iš valstybių, kuriosegyventojų sumažės labiausiai – 2030 metais darbo jėgos „Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Šveicarijoje, Italijoje ir Slovėnijoje sumažėjus mažiausiai 20 proc. lyginant su 2000″ metais. EUROSTAT duomenimis, neigiamas migracijos balansas sudaro pusę viso gyventojų skaičiaus sumažėjimo 2003-2004 metais (-4,5 tūkstančiui gyventojų).( www.lrinka.lt/uploads/files/dir16/16_0.php) 4.7 Socialinė apsaugaĮ užsienio šalis emigruoja tik darbingo amžiaus, sveiki žmonės, todėl smarkiai mažėja asmenų, mokančių socialinio draudimo įmokas valstybinei socialinio draudimo sistemai kiekis. Taip auga darbingo amžiaus ir gaunančių pensijas santykis. Tokia tendencija stiprės ir ateityje, nes emigruoja darbingo amžiaus žmonės su vaikais – būsimais socialinio draudimo įmokų mokėtojais. Sunkumus gali kompensuoti sumažėjęs nedarbas ar siunčiamų emigrantų pinigų poveikis. Taip pat svarbi ir reemigracijos įtaka. Visuomenei senėjant, kai emigruoja vaikai ir palieka senstančius tėvus, didės sveikatos ir ilgalaikės priežiūros paslaugų poreikis. 4.8 „Protų nutekėjimas“Lietuva, kaip ir daugelis kitų Rytų ir Vidurio Europos valstybių, nuo pasku¬tiniojo XX a. dešimtmečio taip pat tapo šalimi, kuri atiduoda savo protus ekono¬miškai stipresnėms, galingesnėms valstybėms. Daug aukščiausios kvalifikacijos mokslininkų ir specialistų profesionalų dirba ir kuria ne savo, o kitų valstybių naudai. 2003 m. emigrantai su aukštuoju (universitetiniu) išsimokslinimu sudarė 15,7 % visų išeivių (vyrai – 14,9 %, moterys – 16,4 %), o su aukštesniuoju – 15 % (vyrai- 13%, moterys- 16,7%) (3. p. 163). Čia galima prisiminti, kad tais pačiais metais aukštąjį išsimokslinimą turėjo daug ma¬žesnė (11 %) Lietuvos gyventojų dalis. Migracinis saldo rodo, kad 2003 m. žmo¬nių, kurie turėjo aukštąjį išsimokslinimą, emigravo 796 asmenimis daugiau, nei imigravo, jo kartu su aukštesniojo išsimokslinimo emigrantais buvo 1,7 tūkst. Be to, mokslininkų ir kitų labai kvalifikuotų specialistų Lietuvoje mažėja ir dėl jų „senėjimo”. Taigi išsimokslinusių žmonių Lietuvoje sąlygiškai mažėja.Protų nutekėjimas Lietuvai darosi vis aktualesnis ir nėra abejonės, kad šią problemą reikia skubiai spręsti, nes kitaip nepavyks sukurti žinių visuomenės ir žinių ekonomikos. Be jų valstybės ir tautos ateitis darosi miglota. (Vaitekūnas, 2006, p. 309-311) 4.9 BVP augimas ir emigracijaDėl atsiradusios didelės emigracijos, kaip minėjome, labai padidėjo trūkumas kvalifikuotos darbo jėgos. Jeigu nei esantys bedarbiai, nei technologijos nebeužpildys šių trūkumų, sparčiai mažėjantis dirbančių žmonių kiekis gali lemti ekonomikos augimo lėtėjimą. Sparčiausiai Lietuvos ekonomika pastaruosius metus auga tose srityse, kur yra reikalaujama daug darbo jėgos – gamyba ir prekyba, ypač mažmeninė. Todėl darbo jėgos trūkumas, kurio nepajėgs užpildyti Lietuvoje esanti arba importuojama darbo jėga, lems ir sukuriamos pridėtinės vertės mažėjimą.IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS Gyventojų migracija yra toks pat senas reiškinys kaip ir pats žmonijos egzistavimas. Dar pirmykštėje bendruomenėje žmonės nuolat klajojo ieškodami geresnių medžioklės, žvejybos ar augalinio maisto plotų, saugesnių gyvenviečių. Įsidarbinimas ir gaunamos pajamos yra pagrindiniai veiksniai, didinantys migravimo potencialą. Migracijos teorijose vadinami stūmimo ir traukos veiksniais. Mažėjant nedarbui, struktūrinio nedarbo problema neišnyko. Struktūrinio nedarbo mažėjimą stabdo vėl padidintas privalomasis minimalusis darbo užmokestis. Toks sprendimas ir toliau riboja nekvalifikuotų darbuotojų, kurie sudaro didžiausią bedarbių dalį, paklausą. Nelabai lanksti yra mūsų valstybinio švietimo sistema, todėl ji silpniau reaguoja į rinkos pokyčius, neskuba analizuoti kokių ir kokios kokybės specialistų reikia darbo rinkai, tad atsiranda darbo rinkos poreikių ir parengtų specialistų galimybių nesuderinamumas. Beveik visi emigrantai siekia to pačio tikslo, tai yra sukaupti kapitalo verslui pradėti ar kitoms svarbioms išlaidoms. Šią strategiją Lietuvos situacijoje galime pamatyti nekilnojamojo turto rinkoje. Bet koks gyventojų išvykimas iš savo krašto jam yra nuostolingas, nes pra¬randami žmogiškieji ištekliai, kartu su jais kiekvieno žmogaus patirtis, darbo įgū¬džiai, silpnėja tautinis genofondas ir pan. Dar didesnių nuostolių padaro kvalifi¬kuočiausių žmonių išvykimas – protų nutekėjimas. Tai jau didelė globalinė problema, kuri yra apėmusi beveik visas ekonomiškai silpnesnes valstybes. Aukš¬čiausios kvalifikacijos emigrantai, dešimtimis tūkstančių kasmet emigruojančių iš savo šalių, „nusėda” ekonomiškai stipriausiose pasaulio valstybėse, kurios neno¬rėdamos prarasti savo pozicijų pasaulyje mielai priima mokslininkus, gydytojus, inžinierius. „Priimdamos protų nutekėjimą“ stipriosios valstybės pagausina savo mokslinį potencialą, taip pat sutaupo milži¬niškų lėšų, kurias būtų išleidę specialistams ruošti savo aukštosiose mokyklose. Dėl gyventojų emigracijos ir pasitraukimo iš vietinės darbo rinkos žymiai sumažėjo nedarbas. Atlyginimo pakilimas siejamas ir su dideliu darbo jėgos trūkumu. Taip pat atlyginimai pakilo, nes yra imtasi priemonių emigracijai mažinti – darbdaviai aktyviai siekia užkirsti kelią emigracijai ir yra skatinami darbuotojams pasiūlyti konkurencingus atlyginimus. Gyventojų emigracija veikia Lietuvos demografinę situaciją. Europos gyventojai senėja dėl mažėjančio gimstamumo ir ilgėjančios gyvenimo trukmės. Lietuvoje prie šių veiksnių prisideda ir darbingo amžiaus gyventojų emigracija. Į užsienio šalis emigruoja tik darbingo amžiaus, sveiki žmonės, todėl smarkiai mažėja asmenų, mokančių socialinio draudimo įmokas valstybinei socialinio draudimo sistemai kiekis. Taip auga darbingo amžiaus ir gaunančių pensijas santykis. Tokia tendencija stiprės ir ateityje, nes emigruoja darbingo amžiaus žmonės su vaikais – būsimais socialinio draudimo įmokų mokėtojais. Dėl atsiradusios didelės emigracijos, padidėjo trūkumas kvalifikuotos darbo jėgos. Jeigu nei esantys bedarbiai, nei technologijos nepeužpildys šių trūkumų, sparčiai mažėjantis dirbančių žmonių kiekis gali lemti ekonomikos augimo lėtėjimą.Rekomendacijos emigracijai mažinti: Sukurti aukštojo mokslo sistemą taip, kad studentas galėtų mokėti už tikras žinias, o ne už universiteto vardą. Nediskriminuoti privačių ir valstybinių paslaugų teikėjų; „Švietimo finansavimą grįsti krepšelio, o ne instituciniu principu.“ (www.lrinka.lt/uploads/files/dir16/16_0.php)
Mažinti darbo jėgos apmokestinimą. Mažinti kolektyvinių sutarčių privalomumą. „Mažinti bendrą verslo reguliavimo naštą – siaurinti kontroliuojančių institucijų galias, mažinti būtinų licencijų, leidimų“.( www.lrinka.lt/uploads/files/dir16/16_0.php)NAUDOTA LITERATŪRA1. „LIETUVOS GYVENTOJAI per du tūkstantmečius“ Stasys Vaitekūnas. Vilnius 2006 m. 2. LLRI migracijos tyrimas-2006-04-28 „Migracija: pagrindinės priežastys ir gairėsPokyčiams“ (www.lrinka.lt/uploads/files/dir16/16_0.php) žiūrėta 2006 11 203. Demografijos metraštis, 2004 4. V.Stankūnienė, A. .Jonkarytė ir kt. Šeimos revoliucija? Iššūkiai šeimos politikai. Vilnius, 2003 5. Demografinės (gyventojų) politikos strategija, Vilnius, 2003 (rankraštis) 6. V.Stankūnienė, V. Eidukienė ir kt. Paramos šeimai politika: samprata ir patyrimas. Vilnius, 2001, 186p. 7. V.Stankūnienė. Demografinių procesų valdymas. Teorija ir patyrimas -V. 1995. 8. Šeimos politikos koncepcija. Vilnius, 1995. 9. Lietuvos demografiniai pokyčiai ir gyventojų politika. Ats. red. V.Stankūnienė. V. 1995 10. Lietuvos gyventojai: 1990-2000. Vilnius, 2002, 134 p. 11. „Užimtumas ir darbo rinka“ (http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1574) žiūrėta 2006 11 20.