Makroekonomika rodiklių apskaičiavimas

TURINYS
1 Uždavinys 3
1 lentelė 3
2 Uždavinys 5
2 lentelė 5
3 Uždavinys 7
3 lentelė 10
1 grafikas 11
4 Uždavinys 12
4 lentelė 12
2 grafikas 13
3 grafikas 13
5 Uždavinys 14
5 lentelė 14
4 grafikas 15
5 grafikas 15
6 grafikas 16
7 grafikas 16
6 Uždavinys 17
LITERATŪROS SĄRAŠAS 181 Uždavinys
Pagal žemiau pateiktos šalies ekonomikos rodiklius apskaičiuoti:
a) bendrąjį nacionalinį produktą;
b) nacionalines pajamas;
c) disponuojamas pajamas;
d) grynąjį nacionalinį produktą;
e) asmenines pajamas.1 lentelė
Rodikliai Žymėjimas Mln. Lt
grynosios privačios vidaus investicijos In 33
vyriausybės išlaidos prekėms ir paslaugoms pirkti G 72
renta 45
asmeniniai mokesčiai Td 26
transferiniai mokėjimai Tp 12
grynasis eksportas E 3
vartojamosios išlaidos C 245
amortizacija 27
netiesioginiai mokesčiai Ti 18
nepaskirstytas korporacijų pelnas ПN 21
socialinio draudimo mokesčiai Wi 20
palūkanos 13
dividentai 16
darbuotojų darbo užmokestis DU 221
korporacijų pajamų mokesčiai ПT 19
korporacijų pelnas П 56
asmeninės santaupos S 16
bendrasis nacionalinis produktas BNP 380
nacionalinės pajamos NP 335
disponuojamos pajamos DI 261
grynasis nacionalinis produktas GNP 353
asmeninės pajamos AP 287

a) bendrasis nacionalinis produktas BNP apskaičiuojamas pagal formulę:

BNP=C+G+Ig+E, (1)

kur C – vartojamosios išlaidos;
G – vyriausybės išlaidos prekėms ir paslaugoms pirkti;
Ig – bendrosios privačios vidaus investicijos;
E – grynasis eksportas.

Ig=In +amortizacija, (2)

čia In – grynosios privačios vidaus innvesticijos.
BNP=C+G+In + amortizacija+E,
BNP=245+72+33+27+3=380 mln. Lt.
b) nacionalinės pajamos NP:
NP= П + renta + palūkanos+ DU, (3)

kur П – korporacijų pelnas;
DU – darbuotojų darbo užmokestis.
NP=56+45+13+221=335 mln. Lt
arba NP=GNP- Ti=353-18=335 mln. Lt,

čia Ti – netiesioginiai mokesčiai.
d) grynasis nacionalinis produktas GNP:

GNP=C+G+In+E, (4)
GNP=245+72+33+3=353 mln. Lt
arba GNP=BNP-amortizacija=380-27=353 mln. Lt.
e) asmeninės pajamos AP:

AP= NP- Wi – ПT – ПN + Tp, (5)

čia NP – nacionalinės pajamos;
Wi – socialinio draudimo mokesčiai;
ПT – korporacijų pajamų mokesčiai;
ПN – nepaskirstytas korporacijų pelnas;
Tp – transferiniai mokėjimai.
AP=335-20-19-21+12=287 mln. Lt.
c) disponuojamos pajamos DI arba grynosios asmeninės pajamos:

DI=AP- Td, (6)

kur AP – asmeninės pajamos;
Td – asmeniniai mokesčiai.
DI=287-26=261 mln. Lt
arba DI=S+C=16+245=261 mln. Lt.2 Uždavinys
Apskaičiuoti darbo jėgos dyydį, nedarbo ir užimtumo lygius.2 lentelė
Šalies gyventojų darbo jėgos, užimtumo ir nedarbo rodikliai
Rodikliai Žymėjimas Žmonių skaičius, tūkstančiais
1. Gyventojų skaičius šalyje 5000
2. Asmenys, neturintys 16 metų 1000
3. Asmenys, esantys specialiose įstaigose 200
4. Darbingi, bet darbo neieškantys asmenys 500
5. Pensininkai 1000
6. Asmenys, dirbantys ne visą darbo dieną 100
7. Bedarbiai U 230
8. Darbingo amžiaus ir vyresni gyventojai P 4000
9. Užimtų (dirbančių) gyventojų skaičius E 2070
10. Darbo jėga LF 2300
11. Nedarbo lygis

% Ur 10
12. Užimtumo lygis % Er 51,8

Užimtais gyventojais laikomi visi tie, kurie dirba už atlyginimą bent vieną valandą į savaitę, laikinai nedirbantys dėl ligos, atostogų ir pan. arba dirbantys savarankiškai. Tuo dėl jų galima apskaičiuoti:
E=5000-(1000+200+500+1000)-230=2070
E=2070 tūkst.žm.
Žinodami bedarbių skaičių, galima apskaičiuoti darbo jėgą :

LF=E+U (7)
kur LF – darbo jėga;

E – dirbančių gyventojų skaičius;

U – bedarbių skaičius.
LF=2070+230=2300
LF=2300 tūkst.žm.
Nedarbo lygis apskaičiuojamas kaip bedarbių procentinis dydis nuo bendro darbingų gyventojų skaičiaus:
Ur = U x100 %;

LF

(8)

kur Ur – faktiškas nedarbo lygis.
Ur =230:2300×100=10 %
Ur =10 %.
Užimtumo lygis yra užimtų gyventojų ir darbingo amžiaus grupės gyventojų skaičiaus santykis.
Er = E x100 %;

P

(9)

kur Er – užimtumo lygis;
E – užimtų gyventojų skaičius;
P – darbingo amžiaus ir vyresnių gyventojų skaičius.
Pagal sąlygas mes turim asmenų, neturinčių 16 metų, reiškia darbingo amžiaus gyventojų skaičius lygu:
P=5000-1000=4000
P=4000 tūkst.žm.
Er =2070:4000×100=51,8 %
Er =51,8 %.3 Uždavinys
Baigti pildyti lentelę, kurioje pateikti kai kurie duomenys apie uždarosios ekonomikos šalį.
Apskaičiuosim disponuojamų assmeninių pajamų reikšmę:

Yd=Y-T (10)

kur Yd – disponuojamos asmeninės pajamos;
Y – grynosios pajamos;
T – mokesčiai.
Yd =260-20=240
Yd =240 mlrd.Lt ir t.t.
Žinodami ribinio polinkio vartoti reikšmę, galima rasti kam lygus vartojimų išlaidų pokytis:
 C = MPC x Y (11)

čia C – vartojimo išlaidų pokytis;
MPC – ribinis polinkis vartoti;
Y – grynųjų pajamų pokytis.
Y =280-260=20,
C =0,8 x 20=16,
Dabar apskaičiuosim vartojimo išlaidas C. Jeigu C1 =244 mlrd.Lt, tai
C2 =244+16=260
C2 =260 mlrd.Lt ir t.t.
Santaupos yra tai, ką žmonės pasilieka iš grynųjų pajamų sumos po to, kai jie išleidžia dalį pinigų vartojimui:

S= Yd -C (12)

kur S – santaupos;
Yd – disponuojamos asmeninės pajamos;
C –

vartojimo išlaidos.
S1=240-244=-4
S1= -4 mlrd.Lt ir t.t
Pagal uždavinio saligas mes apskaičiuojam uždarosios ekonomikos šalį, tai reiškia, kad visuminių išlaidų apskaičiavime dalyvauja namų ūkis, verslas (investicijos) ir vyriausybės išlaidos:

AE=C+Ipl+G (13)

čia AE – visuminės išlaidos;
C – vartojimo išlaidos;
Ipl – planinės investicijos;
G – vyriausybės išlaidos.
AE=244+16+20=280
AE=280 mlrd.Lt ir t.t
Nepageidaujami atsargų pokyčiai NAP tai yra skirtumas tarp nacionalinio produkto reikšmės ir visuminių išlaidų. NAP reikšmė gali būti teigiama ir neigiama. Kai NAP yra teigiama, tai sako apie prekių perteklių, neigiama – apie deficitą, o jeigu NAP=0 reiškia ekonomika pusiausvyroje:

NAP=Y-AE (14)

kur NAP – nepageidaujami atsargų pokyčiai;
Y – grynosios pajamos;
AE – visuminės išlaidos.
NAP=260-280=-20
NAP=-20 mlrd.Lt, tai reiškia kad pirkėjai linkę pirkti daugiau prekių, negu dabar jų gaminama (prekės lentynose nesikaupia).
NAP=400-392=8
NAP=8 mlrd.Lt – yra nepageidautinų atsargų kaupimas, reikia mažinti gamybos apimtį.
NAP=360-360=0
NAP=0 – ekonomika lieka pusiausvyroje.
Faktiškos investicijos Ifakt – tai investicijos, skirtos naujų gamyklų, įrengimų, namų įsigijimui ir atsargų padidinimui, nepriklausomai nuo to, ar pageidautinos tos atsargos, ar ne. Ifakt skiriasi nuo planinių investicijų Ipl tuo, kad Ipl nepriklauso nepageidautinų atsargų kaupimui:

Ifakt=NAP+Ipl (15)

kur Ifakt – faktiškos investicijos;
NAP – nepageidaujami atsargų pokyčiai;
Ipl – planinės investicijos.
Ifakt=-20+16=-4
Ifakt= -4 mlrd.Lt ir t.t.

Pusiausvyra pasiekiama tada, kai visuminės išlaidos lygios nacionaliniam produktui. Nagrinėdami 2 lentelę mes matome, kad pusiausvyra pasiekiama, kai BNP prilygsta 360 mlrd. Lt. Ta pati 360 mlrd. Lt masto pusiausvyra parodyta taške E (1 grafikas), kuriame visuminių išlaidų tiesė kerta 45º nacionalinio produkto tiesę. Jame visuminės išlaidos susilygina su

u nacionaliniu produktu.
Jeigu gamybos apimtis padidės iki 400 mlrd. Lt tada nacionalinis produktas bus vaizduojamas atstumu AF, kuris padalintas į tris dalis: BF atkarpa vaizduoja paklausią produkto dalį, BD (planinės investicijos ir vyriausybės išlaidos) + DF (plataus vartojimo prekės). AB atkarpa vaizduoja neišpirktos prekes, kurios kaupiasi prekiautojų lentynose bei sandėliuose (+NAP). Gamintojai turi mažinti išlaidas produkcijos gamybai, kad apimtys artėtų link pusiausvyros dydžio prilygstančio 360 mlrd. Lt.3 lentelė
Pusiausvyros nacionalinis produktas (mlrd.Lt).
BNP Disponuojamos asmeninės pajamos Vartojimo išlaidos Santaupos Visuminės išlaidos Faktiškos Investicijos Nepageidaujami atsargų pokyčiai Ribinis polinkis vartoti Planinės investicijos Vyriausybės išlaidos Mokesčiai
Y Yd C S AE I fak NAP MPC I pl G T
260 240 244 -4 280 -4 -20 0,8 16 20 20
280 260 260 0 296 0 -16 0,8 16 20 20
300 280 276 4 312 4 -12 0,8 16 20 20
320 300 292 8 328 8 -8 0,8 16 20 20
340 320 308 12 344 12 -4 0,8 16 20 20
360 340 324 16 360 16 0 0,8 16 20 20
380 360 340 20 376 20 4 0,8 16 20 20
400 380 356 24 392 24 8 0,8 16 20 201 grafikas
Pusiausvyros nacionalinis produktas
Visuminės išlaidos (mlrd.Lt)
400
380
360
340
320
300
280
260
240
220
200
180
0 180 200 220 240 260 280 300 320 340 360 380 400
Nacionalinis produktas (mlrd.Lt)4 Uždavinys
Grafiškai pavaizduoti ir paaiškinti rBVP pokyčiai Lietuvoje 1995 – 2000 metais.4 lentelė
Bendrojo vidinio produkto apimtis Lietuvoje 1995 – 2000 metais

Metai BVP palyginamosiomis 2000 metų kainomis, mln. Lt BVP pokyčiai palyginamosiomis 2000 metų kainomis, % BVP veikusiomis kainomis, mln. Lt BVP pokyčiai veikusiomis kainomis, % Infliacija, %
1994 35267 – 16904 –
1995 36427 3,3 24781 46,6 35,7
1996 38131 4,7 31529 27,2 13,1
1997 40803 7,0 38520 22,2 8,4
1998 43786 7,3 43555 13,1 2,4
1999 42988 -1,8 42608 -2,2 0,3
2000 44698 4,0 44698 4,9 1,4

Duomenys apie Lietuvos BVP ir infliaciją paimti iš Statistikos departamento.
Grafike Nr.2 pavaizduotos BVP nominalios vertės, kurios išaugo dėl infliacijos (jos pokytis pavaizduotas grafike Nr.3). Vertinant BVP 2000 metų kainomis, jo augimas yra mažesnis.5 Uždavinys
5 lentelė
Bendrojo vidinio produkto apimtis (%)
Metai A šalis A šalies metinis gamybos augimo lygis B šalis B šalies metinis gamybos augimo lygis C šalis C šalies metinis gamybos augimo lygis
1996 71,9 – 92,6 – 91,7 –
1997 87,2 21,3 96,6 4,3 96,2 4,9
1998 100,0 14,7 100,0 3,5 100,0 4,0
1999 103,2 3,2 117,2 17,2 100,2 0,2
2000 104,1 0,9 120,4 2,7 99,7 -0,5
2001 106,2 2,0 125,5 4,2 99,5 -0,2
2002 107,1 0,8 138,2 10,1 102,3 2,8
2003 110,0 2,7 155,3 12,4 104,0 1,7
Gamybos prieaugis per laikotapį nuo 1996 iki 2003 mm., % 53,0 67,7 13,4

a) Ekonominiai augimo tempai skaičiuojami taip:

nBVP2 – nBVP1 *100%,
nBVP1

(16)

kur nBVP1 – BVP ankstesniųjų metų;
nBVP2 – BVP sekančiųjų metų.
A šalies gamybos augimo lygis:
(87,2-71,9):71,9*100%=21,3 %;
(100-87,2):87,2*100%=14,7 %;
(103,2-100,0):100,0*100%=3,2 % ir t.t.
B šalies gamybos au

ugimo lygis:
(96,6-92,6):92,6*100%=4,3 %;
(100,0-96,6):96,6*100%=3,5 %;
(117,2-100,0):100,0*100%=17,2 % ir t.t.
C šalies gamybos augimo lygis:
(96,2-91,7):91,7*100%=4,9 %;
(100,0-96,2):96,2*100%=4,0 %;
(100,2-100,0):100,0*100%=0,2 % ir t.t.4 grafikas
5 grafikas

6 grafikas

b) Gamybos prieaugis per visą duotą laikotarpį kiekvienoje šalyje:

nBVP2003 – nBVP1996 *100%
nBVP1996

(17)

A šalyje:
(110,0-71,9):71,9*100%=53,0 %.
B šalyje:
(155,3-92,6):92,6*100%=67,7 %.
C šalyje:
(104,0-91,7):91,7*100%=13,4 %.7 grafikas
Kaip pavaizduota grafike Nr. 5, sparčiausiai ekonomika vystosi B šayje.6 Uždavinys
Ar krašto apsaugos (KA) išlaidos yra tik tarpinis produktas ir neįeina į BVP?
Aš visiškai sutinku su šiuo teiginiu:
BVP – tai pajamos gautos šalies viduje, bet krašto apsauga nieko negamina ir visiškai „nekuria pelno“. Ji tik užtikrina saugumą tų žmonių, kurie ką nors gamina arba ką nors perka. Jeigu krašto apsauga būtų komercinė organizacija, jinai gautų pinigus iš tų, kurie naudojasi jos paslaugomis t.y. parduotų savo paslaugas. Vienok krašto apsauga finansuojama valstybės iš mūsų mokesčių, o tai reiškia ne pelną o išlaidas. KA išlaidos iš tikrujų yra tarpinis produktas, kadangi vartotojas praktiškai neprisiliečia prie KA veiklos rezultato, jos veikla sudaro galimybę gamintojui saugiai gaminti o pirkėjui saugiai pirkti.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. WONNACOTT, Paul; WONNACOTT, Ronald. Makroekonomika. – K., 1994, 436 p. ISBN 9986-475-02-3.
2. Makroekonomika. Redaktoriai VYTAUTAS SNIEŠKA; JADVYGA ČIBURIENĖ. – K., 2001, 615 p. ISBN 9986-13-935-X.

Leave a Comment