TURINYS1 Uždavinys 31 lentelė 32 Uždavinys 52 lentelė 53 Uždavinys 73 lentelė 101 grafikas 114 Uždavinys 124 lentelė 122 grafikas 133 grafikas 135 Uždavinys 145 lentelė 144 grafikas 155 grafikas 156 grafikas 167 grafikas 166 Uždavinys 17LITERATŪROS SĄRAŠAS 181 UždavinysPagal žemiau pateiktos šalies ekonomikos rodiklius apskaičiuoti:a) bendrąjį nacionalinį produktą;b) nacionalines pajamas;c) disponuojamas pajamas;d) grynąjį nacionalinį produktą;e) asmenines pajamas.1 lentelėRodikliai Žymėjimas Mln. Ltgrynosios privačios vidaus investicijos In 33vyriausybės išlaidos prekėms ir paslaugoms pirkti G 72renta 45asmeniniai mokesčiai Td 26transferiniai mokėjimai Tp 12grynasis eksportas E 3vartojamosios išlaidos C 245amortizacija 27netiesioginiai mokesčiai Ti 18nepaskirstytas korporacijų pelnas ПN 21socialinio draudimo mokesčiai Wi 20palūkanos 13dividentai 16darbuotojų darbo užmokestis DU 221korporacijų pajamų mokesčiai ПT 19korporacijų pelnas П 56asmeninės santaupos S 16bendrasis nacionalinis produktas BNP 380nacionalinės pajamos NP 335disponuojamos pajamos DI 261grynasis nacionalinis produktas GNP 353asmeninės pajamos AP 287
a) bendrasis nacionalinis produktas BNP apskaičiuojamas pagal formulę: BNP=C+G+Ig+E, (1) kur C – vartojamosios išlaidos;G – vyriausybės išlaidos prekėms ir paslaugoms pirkti;Ig – bendrosios privačios vidaus investicijos;E – grynasis eksportas. Ig=In +amortizacija, (2) čia In – grynosios privačios vidaus investicijos.BNP=C+G+In + amortizacija+E,BNP=245+72+33+27+3=380 mln. Lt.b) nacionalinės pajamos NP:NP= П + renta + palūkanos+ DU, (3) kur П – korporacijų pelnas;DU – darbuotojų darbo užmokestis.NP=56+45+13+221=335 mln. Ltarba NP=GNP- Ti=353-18=335 mln. Lt, čia Ti – netiesioginiai mokesčiai.d) grynasis nacionalinis produktas GNP: GNP=C+G+In+E, (4)GNP=245+72+33+3=353 mln. Ltarba GNP=BNP-amortizacija=380-27=353 mln. Lt.e) asmeninės pajamos AP: AP= NP- Wi – ПT – ПN + Tp, (5) čia NP – nacionalinės pajamos;Wi – socialinio draudimo mokesčiai;ПT – korporacijų pajamų mokesčiai;ПN – nepaskirstytas korporacijų pelnas;Tp – transferiniai mokėjimai.AP=335-20-19-21+12=287 mln. Lt.c) disponuojamos pajamos DI arba grynosios asmeninės pajamos:
DI=AP- Td, (6) kur AP – asmeninės pajamos;Td – asmeniniai mokesčiai.DI=287-26=261 mln. Lt arba DI=S+C=16+245=261 mln. Lt.2 UždavinysApskaičiuoti darbo jėgos dydį, nedarbo ir užimtumo lygius.2 lentelėŠalies gyventojų darbo jėgos, užimtumo ir nedarbo rodikliaiRodikliai Žymėjimas Žmonių skaičius, tūkstančiais1. Gyventojų skaičius šalyje 50002. Asmenys, neturintys 16 metų 10003. Asmenys, esantys specialiose įstaigose 2004. Darbingi, bet darbo neieškantys asmenys 5005. Pensininkai 10006. Asmenys, dirbantys ne visą darbo dieną 1007. Bedarbiai U 2308. Darbingo amžiaus ir vyresni gyventojai P 40009. Užimtų (dirbančių) gyventojų skaičius E 207010. Darbo jėga LF 230011. Nedarbo lygis % Ur 1012. Užimtumo lygis % Er 51,8Užimtais gyventojais laikomi visi tie, kurie dirba už atlyginimą bent vieną valandą į savaitę, laikinai nedirbantys dėl ligos, atostogų ir pan. arba dirbantys savarankiškai. Tuo dėl jų galima apskaičiuoti:E=5000-(1000+200+500+1000)-230=2070E=2070 tūkst.žm.Žinodami bedarbių skaičių, galima apskaičiuoti darbo jėgą : LF=E+U (7)kur LF – darbo jėga; E – dirbančių gyventojų skaičius; U – bedarbių skaičius.LF=2070+230=2300LF=2300 tūkst.žm.Nedarbo lygis apskaičiuojamas kaip bedarbių procentinis dydis nuo bendro darbingų gyventojų skaičiaus:Ur = U x100 %; LF (8)
kur Ur – faktiškas nedarbo lygis.Ur =230:2300×100=10 %Ur =10 %.Užimtumo lygis yra užimtų gyventojų ir darbingo amžiaus grupės gyventojų skaičiaus santykis. Er = E x100 %; P (9)
kur Er – užimtumo lygis;E – užimtų gyventojų skaičius;P – darbingo amžiaus ir vyresnių gyventojų skaičius.Pagal sąlygas mes turim asmenų, neturinčių 16 metų, reiškia darbingo amžiaus gyventojų skaičius lygu:P=5000-1000=4000P=4000 tūkst.žm.Er =2070:4000×100=51,8 %Er =51,8 %.3 UždavinysBaigti pildyti lentelę, kurioje pateikti kai kurie duomenys apie uždarosios ekonomikos šalį. Apskaičiuosim disponuojamų asmeninių pajamų reikšmę: Yd=Y-T (10) kur Yd – disponuojamos asmeninės pajamos;
Y – grynosios pajamos;T – mokesčiai.Yd =260-20=240Yd =240 mlrd.Lt ir t.t.Žinodami ribinio polinkio vartoti reikšmę, galima rasti kam lygus vartojimų išlaidų pokytis: C = MPC x Y (11) čia C – vartojimo išlaidų pokytis;MPC – ribinis polinkis vartoti;Y – grynųjų pajamų pokytis.Y =280-260=20,C =0,8 x 20=16,Dabar apskaičiuosim vartojimo išlaidas C. Jeigu C1 =244 mlrd.Lt, tai C2 =244+16=260C2 =260 mlrd.Lt ir t.t.Santaupos yra tai, ką žmonės pasilieka iš grynųjų pajamų sumos po to, kai jie išleidžia dalį pinigų vartojimui: S= Yd -C (12) kur S – santaupos;Yd – disponuojamos asmeninės pajamos;C – vartojimo išlaidos.S1=240-244=-4S1= -4 mlrd.Lt ir t.tPagal uždavinio saligas mes apskaičiuojam uždarosios ekonomikos šalį, tai reiškia, kad visuminių išlaidų apskaičiavime dalyvauja namų ūkis, verslas (investicijos) ir vyriausybės išlaidos: AE=C+Ipl+G (13) čia AE – visuminės išlaidos;C – vartojimo išlaidos;Ipl – planinės investicijos;G – vyriausybės išlaidos.AE=244+16+20=280AE=280 mlrd.Lt ir t.tNepageidaujami atsargų pokyčiai NAP tai yra skirtumas tarp nacionalinio produkto reikšmės ir visuminių išlaidų. NAP reikšmė gali būti teigiama ir neigiama. Kai NAP yra teigiama, tai sako apie prekių perteklių, neigiama – apie deficitą, o jeigu NAP=0 reiškia ekonomika pusiausvyroje: NAP=Y-AE (14) kur NAP – nepageidaujami atsargų pokyčiai;Y – grynosios pajamos;AE – visuminės išlaidos.NAP=260-280=-20NAP=-20 mlrd.Lt, tai reiškia kad pirkėjai linkę pirkti daugiau prekių, negu dabar jų gaminama (prekės lentynose nesikaupia).NAP=400-392=8NAP=8 mlrd.Lt – yra nepageidautinų atsargų kaupimas, reikia mažinti gamybos apimtį.NAP=360-360=0NAP=0 – ekonomika lieka pusiausvyroje.Faktiškos investicijos Ifakt – tai investicijos, skirtos naujų gamyklų, įrengimų, namų įsigijimui ir atsargų padidinimui, nepriklausomai nuo to, ar pageidautinos tos atsargos, ar ne. Ifakt skiriasi nuo planinių investicijų Ipl tuo, kad Ipl nepriklauso nepageidautinų atsargų kaupimui: Ifakt=NAP+Ipl (15) kur Ifakt – faktiškos investicijos;NAP – nepageidaujami atsargų pokyčiai;Ipl – planinės investicijos.Ifakt=-20+16=-4Ifakt= -4 mlrd.Lt ir t.t.Pusiausvyra pasiekiama tada, kai visuminės išlaidos lygios nacionaliniam produktui. Nagrinėdami 2 lentelę mes matome, kad pusiausvyra pasiekiama, kai BNP prilygsta 360 mlrd. Lt. Ta pati 360 mlrd. Lt masto pusiausvyra parodyta taške E (1 grafikas), kuriame visuminių išlaidų tiesė kerta 45º nacionalinio produkto tiesę. Jame visuminės išlaidos susilygina su nacionaliniu produktu. Jeigu gamybos apimtis padidės iki 400 mlrd. Lt tada nacionalinis produktas bus vaizduojamas atstumu AF, kuris padalintas į tris dalis: BF atkarpa vaizduoja paklausią produkto dalį, BD (planinės investicijos ir vyriausybės išlaidos) + DF (plataus vartojimo prekės). AB atkarpa vaizduoja neišpirktos prekes, kurios kaupiasi prekiautojų lentynose bei sandėliuose (+NAP). Gamintojai turi mažinti išlaidas produkcijos gamybai, kad apimtys artėtų link pusiausvyros dydžio prilygstančio 360 mlrd. Lt.3 lentelėPusiausvyros nacionalinis produktas (mlrd.Lt).BNP Disponuojamos asmeninės pajamos Vartojimo išlaidos Santaupos Visuminės išlaidos Faktiškos Investicijos Nepageidaujami atsargų pokyčiai Ribinis polinkis vartoti Planinės investicijos Vyriausybės išlaidos MokesčiaiY Yd C S AE I fak NAP MPC I pl G T260 240 244 -4 280 -4 -20 0,8 16 20 20280 260 260 0 296 0 -16 0,8 16 20 20300 280 276 4 312 4 -12 0,8 16 20 20320 300 292 8 328 8 -8 0,8 16 20 20340 320 308 12 344 12 -4 0,8 16 20 20360 340 324 16 360 16 0 0,8 16 20 20380 360 340 20 376 20 4 0,8 16 20 20400 380 356 24 392 24 8 0,8 16 20 201 grafikasPusiausvyros nacionalinis produktasVisuminės išlaidos (mlrd.Lt)400 380 360 340 320 300 280 260 240 220 200 180 0 180 200 220 240 260 280 300 320 340 360 380 400Nacionalinis produktas (mlrd.Lt)4 UždavinysGrafiškai pavaizduoti ir paaiškinti rBVP pokyčiai Lietuvoje 1995 – 2000 metais.4 lentelėBendrojo vidinio produkto apimtis Lietuvoje 1995 – 2000 metais
Metai BVP palyginamosiomis 2000 metų kainomis, mln. Lt BVP pokyčiai palyginamosiomis 2000 metų kainomis, % BVP veikusiomis kainomis, mln. Lt BVP pokyčiai veikusiomis kainomis, % Infliacija, %1994 35267 – 16904 – 1995 36427 3,3 24781 46,6 35,71996 38131 4,7 31529 27,2 13,11997 40803 7,0 38520 22,2 8,41998 43786 7,3 43555 13,1 2,41999 42988 -1,8 42608 -2,2 0,32000 44698 4,0 44698 4,9 1,4
Duomenys apie Lietuvos BVP ir infliaciją paimti iš Statistikos departamento.Grafike Nr.2 pavaizduotos BVP nominalios vertės, kurios išaugo dėl infliacijos (jos pokytis pavaizduotas grafike Nr.3). Vertinant BVP 2000 metų kainomis, jo augimas yra mažesnis.5 Uždavinys
5 lentelėBendrojo vidinio produkto apimtis (%)Metai A šalis A šalies metinis gamybos augimo lygis B šalis B šalies metinis gamybos augimo lygis C šalis C šalies metinis gamybos augimo lygis1996 71,9 – 92,6 – 91,7 –1997 87,2 21,3 96,6 4,3 96,2 4,91998 100,0 14,7 100,0 3,5 100,0 4,01999 103,2 3,2 117,2 17,2 100,2 0,22000 104,1 0,9 120,4 2,7 99,7 -0,52001 106,2 2,0 125,5 4,2 99,5 -0,22002 107,1 0,8 138,2 10,1 102,3 2,82003 110,0 2,7 155,3 12,4 104,0 1,7Gamybos prieaugis per laikotapį nuo 1996 iki 2003 mm., % 53,0 67,7 13,4a) Ekonominiai augimo tempai skaičiuojami taip:
nBVP2 – nBVP1 *100%,nBVP1 (16)
kur nBVP1 – BVP ankstesniųjų metų;nBVP2 – BVP sekančiųjų metų.A šalies gamybos augimo lygis:(87,2-71,9):71,9*100%=21,3 %;(100-87,2):87,2*100%=14,7 %;(103,2-100,0):100,0*100%=3,2 % ir t.t.B šalies gamybos augimo lygis:(96,6-92,6):92,6*100%=4,3 %;(100,0-96,6):96,6*100%=3,5 %;(117,2-100,0):100,0*100%=17,2 % ir t.t.C šalies gamybos augimo lygis:(96,2-91,7):91,7*100%=4,9 %;(100,0-96,2):96,2*100%=4,0 %;(100,2-100,0):100,0*100%=0,2 % ir t.t.4 grafikas5 grafikas
6 grafikas
b) Gamybos prieaugis per visą duotą laikotarpį kiekvienoje šalyje:
nBVP2003 – nBVP1996 *100%nBVP1996 (17)
A šalyje:(110,0-71,9):71,9*100%=53,0 %.B šalyje:(155,3-92,6):92,6*100%=67,7 %.C šalyje:(104,0-91,7):91,7*100%=13,4 %.7 grafikasKaip pavaizduota grafike Nr. 5, sparčiausiai ekonomika vystosi B šayje.6 UždavinysAr krašto apsaugos (KA) išlaidos yra tik tarpinis produktas ir neįeina į BVP?Aš visiškai sutinku su šiuo teiginiu:BVP – tai pajamos gautos šalies viduje, bet krašto apsauga nieko negamina ir visiškai „nekuria pelno“. Ji tik užtikrina saugumą tų žmonių, kurie ką nors gamina arba ką nors perka. Jeigu krašto apsauga būtų komercinė organizacija, jinai gautų pinigus iš tų, kurie naudojasi jos paslaugomis t.y. parduotų savo paslaugas. Vienok krašto apsauga finansuojama valstybės iš mūsų mokesčių, o tai reiškia ne pelną o išlaidas. KA išlaidos iš tikrujų yra tarpinis produktas, kadangi vartotojas praktiškai neprisiliečia prie KA veiklos rezultato, jos veikla sudaro galimybę gamintojui saugiai gaminti o pirkėjui saugiai pirkti.LITERATŪROS SĄRAŠAS1. WONNACOTT, Paul; WONNACOTT, Ronald. Makroekonomika. – K., 1994, 436 p. ISBN 9986-475-02-3.2. Makroekonomika. Redaktoriai VYTAUTAS SNIEŠKA; JADVYGA ČIBURIENĖ. – K., 2001, 615 p. ISBN 9986-13-935-X.