logikos argumentuotas tekstas

Privalomoji karo tarnyba – Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyta Lietuvos Respublikos piliečiams privaloma karo tarnyba. Ją sudaro įstatymo nustatytos trukmės nuolatinė pradinė karo tarnyba ir periodiškai atliekama nenuolatinė karo tarnyba aktyviajame rezerve bei tarnyba mobilizacijos atveju( Iš Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo) Kiekvienais metais tūkstančiai jaunuolių gauna oficialius šaukimus atlikti privalomąją karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Nors karo prievolės administravimo tarnybos pareigūnai teigia, jog dabartinė kariuomenė visiškai skiriasi nuo tos, kurioje reikėjo tarnauti sovietiniais laikais, stipriosios lyties atstovų požiūris į tarnybą lieka gana neigiamas – vaikinai visais įmanomais būdais bando jos išvengti.

Karinė prievolė Lietuvoje turėtų būti panaikinta.

Vaikinai yra verčiami tarnauti kariuomenėje. Gavus šaukimą dažnas vaikinas bando prisiminti visas savo ligas ir įrodyti savo netinkamumą, taip jis bando išvengti tarnavimo kariuomenėje. Paprastai į būtinąją karinę tarnybą pašaukiama kur kas daugiau jaunuolių, nei jų išvyksta tarnauti, pagal statistiką tik apie 7% iš visų šauktinių tarnauja. Dauguma yra pasipiktinę valstybe, kuri verčia tarnauti neatsižvelgdama į žmonių norus bei planus.
„Jei kiltų karas, Lietuvos kariuomenė per pusvalandį būtų nukariauta“-J.Veselka. Tarnauti negali bet kas. Tiikras karys turi būti sveikas, tvirtas, išsilavinęs. Jei į kariuomenę eitų tik savanoriai jie su noru atliktų savo tarnybą ir būtų pasirengę atlikti misijas. Per prievartą tarnaujantis karys neatliks savo pareigos tinkamai, nes jis neturės tam noro. Siūloma, kad atlikti pradinę pr

rievolę būtų šaukiami tik to pageidaujantys jaunuoliai. Krašto apsaugos ministerijos analitikų teigimu, tada privalomoji karo tarnyba taikos metu būtų įteisinta ne kaip visuotinė prievolė, bet būtina sąlyga norint tapti aktyviojo rezervo kariu arba kitų jėgos struktūrų (pavyzdžiui, pasienio apsaugos) pareigūnu.
Valstybei brangiai kainuoja išlaikyti karius. Lietuva karinėms pajėgoms skiria apie 500 milijonus litų. Naudingiau būtų šiuos pinigus profesionaliai kariuomenei, kur kariams būtų mokami pinigai už tarnavimą. Beje, beveik du trečdaliai šalies gyventojų pritaria profesionaliai kariuomenei. Tokia kariuomenė yra maždaug pusėje NATO šalių. Šiemet šauktinių atsisakė Latvija, nuo kitų metų pradžios jų atsisakys Rumunija, iki 2010-ųjų pabaigos – Bulgarija, Lenkija tą planuoja padaryti iki 2011 metų pabaigos. Pasak parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininko Algio Kašėtos, perėjimas prie profesionalios kariuomenės leistų gerokai sumažinti korupcijos lyygį šalyje.
Būtinoji karinė prievolė skatina emigraciją. Daug vaikinų nenorėdami tarnauti tiesiog bėga iš Lietuvos į užsienį. Pasak J.Andriškevičiaus, dėl piliečių migracijos netenkama dar 8 – 12 procentų potencialių šauktinių. Ir tik suėjus 26 metams jaunuoliai sugrįžta, o dažnas ir pasilieka gyventi ten kur išvažiavo.
Civilizuotame pasaulyje seniai nebėra karo prievolės. Dauguma Europos Sąjungos šalių jau senokai atsisakė karinės prievolės. Valstybė skundžiasi, kad dėl to reikės keisti daug įstatymų, tačiau geriausias pavyzdys yra Portugalija – jie sustabdė Konstitucijos straipsnio, numatančio karinę prievolę, galiojimą taikos metu. Vertėtų pereiti prie ab
bsoliučiai profesionalios kariuomenės. Tokiu atveju, Lietuva pasektų jau seniau kariuomenės pertvarkiusių Didžiosios Britanijos, Italijos bei Prancūzijos pavyzdžiu.

Kariuomenė – vyriškumo mokykla. Karinė tarnyba išmoko drausmės, savarankiškumo, tvarkos. Jau nuo senų laikų yra manoma, kad netarnavęs kariuomenėje vyras – nėra tikras vyras.
„Dabartinė šalies kariuomenė yra aukštumoje, karių pasirengimas – labai geras“-R.Juknevičienė. „Istorinis ir tautinis ugdymas šiandien – neatskiriama kario ir karininko parengimo dalis.“ – V. Adamkus. Todėl, šalies vadovo nuomone, Lietuvos kariuomenė pelnytai laikoma patyrusia, atvira naujovėms gynybos sistema ir kartu – jaunų žmonių patriotizmo mokykla. O Lietuvos istorija, Prezidento įsitikinimu, ne kartą įrodė, kad dvasinė stiprybė, tiesos ir laisvės branginimas gali būti galingesni už pačią galingiausią ginkluotę.
Perėjimas prie profesionalios kariuomenės rašytas šakėmis ant vandens. Visiškai nepagalvota, kaip žmonės bus pritraukiami prie tos kariuomenės. Pirmiausia norint pereiti prie profesionalios kariuomenės tektų keisti Konstituciją, kuri numato, kad jaunuoliai turi atlikti privalomąją 12 mėnesių karo tarnybą. Paskui reikėtų spręsti karių socialinių garantijų klausimą. Negalime pamiršti, kad šiuo metu vykdoma keletą labai atsakingų tarptautinių misijų. Todėl tegalima svarstyti, kokią kariuomenę turėsime ateityje, kokį modelį pasirinksime.

Po karinės tarnybos – galimybės siekti karjeros kariuomenėje. Nemaža dalis vyriškumo mokyklą išėjusių jaunuolių pasiryžta savo gyvenimą susieti su kariuomene ir tampa liktiniais, vėliau dirbdami ir mokydamiesi siekia ir aukštesnių postų.
Karinės tarnybos atlikimas – pareiga tėvynei. Konstitucijoje numatyta, jog kiekvieno Li

ietuvos piliečio pareiga – atlikti tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir būti pasirengusiam ginti valstybę nuo agresijos. Karinė tarnyba – tai lyg patriotizmo ugdymas. Kiekvienas valstybės pilietis turi būti pasirengęs apginti savo valstybę. Vedami patriotizmo jaunuoliai patys tūrėtų eiti į kariuomenę.

Pasaulyje yra daug šalių, kurios arba netūrėjo, arba panaikino priverstinę karinę tarnybą. Tarp jų: D. Britanija, Belgija, Prancūzija, Italija, Portugalija ir t.t. Todėl, manau, galima teigti, kad ir Lietuvai ji nereikalinga. Kontrargumentas, kad kariuomenė – vyriškumo mokykla, nėra pakankamai svarus. Vienas, garbaus amžiaus žmogus, yra pasakęs: „Kai kas sako, kad tai „vyriškumo mokykla“, tačiau net ir tie patys „optimistai“ tikriausiai nedrįstų paneigti, kad ta „mokykla“ – per daug jau archajiška, pradedanti pūti senų laikų liekana.“ Juk vyriškumas matuojamas ne vien fizinėm savybėm ir ištverme. Be to, visko, kas įgyjama kariuomenėje, galima įgyti ir laisvėje. Politikai tikindami, kad Lietuvos kariuomenė yra stipri labai klysta. Negalime neigti, kad kariuomenei skiriama daug dėmesio ir pinigų, tačiau mes to nematome. Apmaudu, kad Krašto apsaugos ministerijos vadovybė, pagaliau pradėjusi diskusiją dėl perėjimo prie profesionalios kariuomenės, vėl traukiasi. Tarsi Vyriausybė negirdėtų, jog mūsų šauktiniai bėga iš tarnybos vietų, simuliuoja ligas, kad tik išvengtų kareiviškų batų. Tokie nemotyvuoti, neretai prasto išsilavinimo kariai neatitinka modernios kariuomenės reikalavimų. Be to, turime nepamiršti, jo

og išsisukinėjant nuo tarnybos sudaroma itin palanki terpė korupcijai. Kita vertus, kol kas kariuomenėje naudinga išlaikyti nors ir nedidelį kiekį šauktinių tam, kad kariuomenė išlaikytų glaudesnį ryšį su visuomene, o šalies gynimas netaptų vienos profesinės grupės reikalu. Teigiama, kad baigęs karinę tarnybą jaunuolis turi daug galimybių kilti karjeros laiptais, tačiau pagal statistiką kuo toliau, tuo mažiau vaikinų nori likti kariuomenėje, o to priežastis – jie nemato karjeros galimybių kariuomenėje. Vyriausybė nesirūpina, kad kareiviams butų suteiktos galimybės tęsti tarnybą. Visą dėmesį sukoncentravus tik tarptautinėms misijoms, kurios, beje, yra svarbios ir reikalingos, be dėmesio liko pasirengimas prireikus visuotinai ginti savo kraštą.

Taigi, argumentai yra daug svaresni, o kontrargumentai nėra pakankamai reikšmingi, todėl galima teigti, kad Lietuvoje reiktų panaikinti priverstinę karinę tarnybą.

Leave a Comment