TURINYS
ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………3
1. LIETUVOS LINŲ ŪKIS BENDRAME ES FONE………………………………………………………4
2. DABARTINIS LINŲ ŪKIS……………………………………………………………………………………..6
2.1. Linų plotas bendrame visų pasėlių plote…………………………………………………………….6
2.2. Linų pluošto derlius…………………………………………………………………………………………8
2.3. Linų pluošto derlingumas ………………………………………………………………………………10
3. LINŲ NUĖMIMO IR PERDIRBIMO PROBLEMOS………………………………………………..11
4. PARAMA IŠ ES IR KVOTŲ POLITIKA…………………………………………………………………13
IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………….. 15
LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………………………………………………………………….. .16
ĮVADASLinas (lot. Linum)– lininių (Linacaea) šeimos gentis. Tai viena iš seniausiai kultivuojamų kultūrų žmonijos istorijoje. Ypatingą reikšmę šis augalas turi medicinoje. Net Hipokratas jį pavadino augalu nuo visų ligų. Lino vertę parodo ir lotyniškas šio augalo pavadinimas linum usitatissimum, kuris reiškia “pats naudingiausias”. Jau mūsų protėviai žinojo apie stebuklingas lino gydomąsias galias. Linų sėmenų maišelius jie pakišdavo sunkiems ligoniams po kūnu, kad neatsirastų pragulų. Sėmenų nuoviras gelbėdavo susirgus vidurių ligomis, taip pat esant astmai, bronchitui, tuberkuliozei ar plaučių uždegimui. Juo buvo raminami virškinimo ir kvėpavimo traktai, gydomas plaučių audinys. Linų sėmenų kisielius buvo verdamas esant skrandžio opai, gastritui, o sėmenų kompresai dedami ant odos, kad ji taptų lygi ir švelni. Linų sėmenys buvo vertinami ne tik senovėje. Šiais laikais nuolat atliekami įvairūs moksliniai tyrimai, siekiant išsiaiškinti visas šio augalo gydomąsias galias. Linų sėmenų išspaudų ar aliejaus yra daugelio vaistų, kosmetikos, higienos priemonių sudėtyje. Taip pat gaminami tokie sveikatą gerinantys produktai, kaip malti linų sėmenys, skrudinti linų sėmenys bei linų sėmenų aliejus. Jų populiarumas ir efektyvumas patvirtina, kad linų sėmenys—tai dovana sveikatai. Linai tai vienmetės ir daugiametės žolės bei puskrūmiai. Turi pražangiai arba rečiau priešiškai išsidėsčiusius, siaurus lapus. Vaisius – dėžutė. Kai kurios rūšys labai svarbūs techniniai augalai, duodantieji pluoštą bei riebalingas sėklas, iš kurių gaunamas aliejus. Linai auginami nuo seniausių laikų, tačiau nustatyti, kur yra pirminė linų tėvynė – sudėtinga. Yra manoma, kad seniausiai linai buvo auginami Kinijos bei Indijos kalnuotuose rajonuose, taip pat Užkaukazėje ir Viduržemio pajūrio šalyse. Palestinoje ir Egipte linų pluoštas buvo gaminamas 4-5 tūkstantmetyje pr. m. e. Egiptiečiai iš lininio audinio siuvo rūbus, darė bures ir virves. Iš Indijos linai pateko į Graikiją ir Romą, o iš ten į Vakarų Europą.Iš Azijos linus atsigabeno skitai, o vėliau juos perėmė Rusija, kur buvo gaminama drobė, burės.
Linai yra antibiotikai dirvožemiui. Ekologiniu atžvilgiu linas, kaip augalas, yra labai vertingas, nes turi antibakterinių savybių. Šiame darbe pabandysime aptarti linininkystės problemas, palyginsime paskutinių 5 – 2 metų linų plotų, derliaus, derlingumo statistinius duomenis.1. LIETUVOS LINŲ ŪKIS BENDRAME ES FONEŽemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje linų sektorius pripažintas prioritetiniu. Žemės ūkio ministerijos kolegijos posėdyje rugsėjo viduryje svarstyta Linų sektoriaus plėtros 2005–2013 m. programa, kurios pagrindinėms nuostatoms pritarta pripažinus, kad programą dar reikia tobulinti, daugiau dėmesio skirti auginimo, pirminio perdirbimo ir galutinio produkto procesų integracijai, į bendrą veiklą įtraukti Ūkio ministeriją, kurios žinioje yra linų perdirbimo sektorius. Užsienio ekspertai, įvertinę linus auginančias šalis, suskirstė jas į 5 didelius blokus. Pagal visus rodiklius Lietuva patenka į antrąją geriausiųjų grupę kartu su Čekija ir Lenkija (pirmoji grupė – Belgija, Olandija, Prancūzija). Lietuvos dirvožemiai labai tinka linams auginti, tokius turi tik trys pasaulio šalys – Lenkija, Lietuva ir Baltarusija. Lietuvoje net 1,15 mln. ha dirvožemių tinka linininkystei (apie 40 proc.), o kitose šalyse – vidutiniškai apie 7 proc. Linams tinka ir Lietuvos klimatas bei temperatūra.Linų sektoriaus plėtrai tarnauja gilios tradicijos, yra sukurta sėklininkystės sistema, mokslo bazė – Upytės bandymų stotis, veikia 5–6 stambesni tekstilės fabrikai. Plečiasi eksportas, net 80 proc. visos pagamintos produkcijos išvežama į Belgiją, Japoniją, JAV, Kanadą, Prancūziją. Linas – natūralus produktas, naudojamas ne tik tekstilės, bet ir medicinos, chemijos, statybos, automobilių pramonės šakose, todėl jo paklausa nuolat auga. Tai svarus pagrindas stiprinti linų sektorių, kuris labai smuko, Lietuvai įstojus į ES.Įstojus į ES, parama linų auginimui sumažėjo 60 proc. (nuo 1–1,5 tūkst. Lt/ha krito iki 587 Lt/ha). Taip atsitiko dėl to, kad ES parama Lietuvos žemės ūkui buvo paskaičiuota, remiantis 2002 m. derlingumo rezultatais. ES paramą linų augintojams susiejo su kiekvienos šalies baziniu javų derlingumu. Linus pluoštui auginančios Prancūzija, Belgija ir Olandija vidutiniškai į metus kulia po 6 t grūdų iš hektaro ( Olandija – 6,6 t /ha ). Toks sprendimas nepalankus Lietuvai, kuri išsiderėjo vos 2,7 t/ha bazinį javų derlingumą. Ir gaudami pilną ES paramą mūsų lininikai jos gali tikėtis 2 – 2,5 karto mažiau. Parama perdirbėjams siekia apie 2,3 mln. Lt (552 Lt/t už ilgą pluoštą ir 311 Lt/t už trumpą pluoštą). Tai dvigubai mažiau negu iki įstojimo į ES. Lietuvai tapus ES nare, linus auginantys ūkininkai neteko didelės dalies paramos. Išmokos sumažėjo nuo 1500 litų iki 587 litų už hektarą, kaip pavyzdžiui, šiuo metu linus auginantiems Prancūzijos ūkininkams yra mokama 1800 litų už hektarą. Dar 2003 m. linų plotai užėmė 9,8 tūkst. ha, o perdirbimo įmonės nesiskundė šiaudelių stoka ir jų kokybe. Tais metais, pavyzdžiui, vidutiniškai iš hektaro linų, skaičiuojant su valstybės parama, buvo gauta po 823 Lt pelno, tuo tarpu 2005 m. – apie 200 Lt nuostolio. Linų augintojai pamažu atsisako šio verslo – šiemet linų tepasėta vos tūkstantis hektarų. Visų linų augintojų nuomonė viena: be išmokų grąžinimo iki ankstesnio lygio, t.y. nors iki 1200 Lt už hektarą, linų auginimo atkurti nepavyks. Lietuvos žemdirbiams sunku konkuruoti su prancūzais, kurie gauna 1800 Lt/ha išmokų, be to Prancūzijoje ir klimatas šiltesnis, kuris taip pat turi įtakos gausesniam derliui.
2. DABARTINIS LINŲ ŪKIS
2.1. Linų plotas bendrame visų pasėlių fone
Lietuvoje linininkystė turi gilias tradicijas bei palankias klimatines – ekonomines sąlygas, linai bei lininiai gaminiai visuomet buvo tarptautinių mainų objektas. Tarpukariu kasmet būdavo parduodama daugiau kaip 14000 t pluošto, iš jų 95 proc. eksportui. išaugintais linais garsėjo Kupiškio, Rokiškio, Ukmergės, Užpalių ir kitų vietovių ūkininkai. Tačiau pastaruoju metu mes net savo reikmėm įsivežam iš užsienio linų pluoštąLinininkystei Lietuvoje plėtoti turime gerą infrastruktūrą: augintojus, mokančius ir galinčius išauginti reikiamą šiaudekių kiekį, pirminio perdirbimo įmones, pajėgiančias perdirbti apie 50-60 tūkst.t šiaudelių, konkurentabilias pasaulinėje rinkoje linų tekstilės įmones.Lietuvoje linų ūkį sudaro trys technologiškai susiję sektoriai: auginimas, pirminis perdirbimas ir linų tekstilės pramonė. Linų pluošto rinka pasauliniu mastu nėra prisotinta, ir gaila, kad Lietuvoje pastaraisiais metais auginama tiek mažai linų, kad ilgu pluoštu tenkiname vos 30 proc. mūsų linų tekstilės įmonių poreikių, o pluošto kokybė ne visada tenkina tekstilininkus. Per pastaruosius penkiarius metus šalies ūkiuose linų pluoštai turėjo tendenciją labai sparčiai mažėti. 2002 metais linais buvo apsėta 9,5 tūkst.ha, tai sudarė 0,66 proc. ploto visų šalies ūkių pasėlių struktūroje, o jau 2006 metais buvo apsėta 2,2 tūkst.ha, ir tai jau sudarė 0,13 proc. tarp visų pasėlių.
1 lentelė
Linų plotas bendrame visų pasėlių ploteMetai Visi pasėliaiha Linaiha Linai %2002 1446,1 9,5 0,662003 1370,7 9,4 0,692004 1430,5 5,8 0,412005 1749,6 4,3 0,252006 1752,8 2,2 0,13
Lietuvoje auginami pluoštiniai ir aliejiniai linai. Turime keletą pluoštinių linų veislių išvestų Lietuvoje: „Baltučiai“, „Vega 2“, „Kastyčiai“. Jos išvestos LŽI Upytės bandymų stotyje. Aliejinių linų veislės registruotos Lietuvoje yra keturios, tai vokiškos „Larina“ ir „Barbara“, daniška „Olinette“, bei olandiška „Flanders. Leidinyje „Žemės ūkio augalų pasėliai, derlius ir derlingumas 2006“ yra išskirti sėmeniai ir pluoštiniai linai, kaip matome pagal duomenis iš šios knygos, pablogėjimas labai žymus. Lyginant su 2005 metais pluoštinių linų pasėlių plotas 2006 metais sumažėjo beveik 3 kartus, o sėmeninių linų plotas šiek tiek padidėjo.
2 lentelėLinų pasėliai visuose ūkiuose Linai iš jų – pluoštiniai linai sėmeniniai linail 2005 2006 2005 2006 2005 2006Iš viso Lietuvoje, tūkst.ha 4,3 2,2 3,7 1,3 0,6 0,9
2006 metais Lietuvoje auginamų linų plotai tesudarė apie 2,2 tūkst. hektarų, o dar prieš šešerius metus linais buvo užsėta daugiau kaip 10 tūkst. hektarų. 1 pav. Pavaizduotoje linų ploto mažėjimo kreivėje, matome kaip per paskutinius metus plotas labai sparčiai mažėja, kai tuo tarpu bendras pasėlių plotas didėja. 2006 metais linų Lietuvoje auginta tris kartus mažiau nei prieš dvejus metus. Žemdirbiai, gaudami gerokai sumažėjusią paramą, linkę atsisakyti šios tradicinės, tačiau gana įnoringos kultūros ir pradeda auginti kitas daug pelningesnes, suteikiančias didesnes išmokas kultūras. Tuo tarpu patys ištikimiausi linų augintojai dar tikisi sulaukti ne tik vietos, bet ir ES valdžios paramos.
Visame pasaulyje linų pasėlių plotai sumažėjo visu milijonu hektarų. Kinija, kurioje sparčiai vystoma tekstilės pramonė, anksčiau linus pirkdavo Rusijoje. Dabar patys rusai dali ilgo linų pluošto perka Europoje. Kinų verslininkų žvilgsniai nukrypo į Europą, į Prancūziją – stambiausią linų augintoją. Linų poreikis didelis. Jų reikia ne tik tekstilininkams, bet ir automobilių pramonei, izoliacinių medžiagų gamybai. Prognozuojama, kad jų kainos dar kils. Jei Europoje prancūzams, belgams ir olandams linai duoda pelną, ir Lietuvai nevertėtų laukti Lietuvoje yra gana idealios sąlygos auginti linus, kuriuos perdirba dešimt pirminio apdirbimo įmonių, o žaliavą panaudoja penkios stambios tekstilės įmonės, jau nekalbant apie įvairias siuvimo bendroves.
2.2. Linų pluošto derliusLinų pluošto derlius priklauso nuo sėklos kokybės. Tyrimais nustatyta, kad linininkystėje ji gali nulemti 10 – 15 proc. būsimo derliaus. Dažnai sėjama prastai rūšiuota. Labai menkų reprodukcijų, maišytų veislių, blogai beicuota arba visai nebeicuota sėkla. Tokiu atvėju negelsti ir gera agrotechnika. Nevienodos masės ir daigumo sėkliniai sėmenys dygsta skirtingu laiku, auga nevienodai, pasėlis vystosi ir subręsta ne vienu metu. Dėl prastos sėklos nukenčia sėmenų ir stiebelių derlumas bei iš jų paruoštų šiaudelių ir pluošto kokybė. Štai kaip atrodo paskutinių penkerių metų linų pluošto derlius. 2003 metais užregistruotas didžiausias 9,9 tūkst.tonų derlius, kai tuo tarpu 2006 metais šis skaičius siekia tik 0,3 tūkstančius tonų. Galim drąsiai teigti, kad per dvejus metus linininkystė Lietuvoje susitraukė net dešimt kartų.
Lietuvoje yra ūkininkų, kurie nuima po 6-7 t linų šiaudelių iš hektaro. Vakariečiai surenka po 6,5-7 tonas. Didžiausius nuostolius mūsiškiai patiria sudorodami derlių. Vėluojant rauti linus pablogėja pluošto kokybė ir jo išeiga, pailgėja atsiklojėjimas, o lietingą rudenį dalis derliaus nueina perniek. Nemažai ilgo pluošto, o tuo pačiu ie pajamų, netenkama nelygiai susukant linus i ritinius. Tokius sudraikytus ritinius sunkiau išvynioti, išbrukti ir iššukuoti, padaugėja pakulų, kurių kaina kelis kartus mažesnė negu ilgo linų pluošto.
.
2.3. Linų pluošto derlingumas
Lietuvoje labai daug smulkių ūkių, tad jų derlingumo rodikliai labai nusmukdė galimos paramos dydį. Sumažėjus paramai, pasikeitė ir linus auginančių ūkių struktūra. Iš šios veiklos pasitraukė stambūs ūkiai, kurie sugebėjo persiorientuoti į kitas veiklos sritis, liko smulkieji. Linų ūkių, dirbančių 20–40 ha, sumažėjo 2 kartus, dirbančių per 40 ha – net 5 kartus. Kai plotai maži, firmoms neapsimoka įvežti fungicidų, tad nėra galimybių kovoti su grybinėmis ligomis. Daug sėjama nesertifikuotos sėklos (75 proc.), dėl to mažas derlingumas. LAEI paskaičiavo, kad norint linus auginti pelningai, reikia gauti ne mažesnį kaip 4 t/ha derlių. Siekiama 6 t/ha derlingumo ir 1,35 t/ha pluošto derlingumo (šiuo metu jis siekia 1,05 t/ha). Pageidaujama ilgo ir trumpo pluošto proporcija – 60 ir 40 proc. todėl, svarbu ūkininkams apsirūpinti ne tik technika, bet ir sertifikuota sėkla, nuo kurios priklauso linų kokybė bei derlinguma.
3.LINŲ NUĖMIMAS IR PERDIRBIMO PROBLEMOSTarybiniais metais linai buvo auginami ir nuimami mechanizuotai. Vykdant žemės ūkio reformą ir likviduojant kolūkius buvo prarastos ir pasenusios mašinos, apleistos ir demontuotos galvenų džiovyklos, kaime beveik nebeliko linininkystės specialistų. Bankrutavo pirminio perdirbimo įmonės, nes nebeliko žaliavos. Pradėti viską iš naujo visada yra sunku.
2005-2008 m. Vyriausybė iš Kaimo rėmimo fondo skiria po 3 mln. Lt , o didžioji jų dalis tektų kompensacijoms už naudotą techniką, įsigytą iš ES šalių. Aišku, kad ta parama gali būti ir nepanaudota, nes kam pirkti tehniką, jeigu ūkininkai dėl mažų tiesioginių išmokų atsisako apskritai linus auginti.Ūkių smulkumas apsunkina šio sektoriaus būklę, nes, norint įsigyti techniką, reikia auginti ne mažiau kaip 50 ha linų. Pagal auginimo technologijas linai į sėjomainą turi sugrįžti kas 7 metai. Tad ūkininkas ar bendrovė turi dirbti apie 350 ha žemės. Tik tuomet linų ūkis galėtų būti rentabilus. Agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, paskutiniais metais linininkai dirba nuostolingai – pernai iš 1 ha linų patyrė 130 Lt nuostolio. Stambūs linų ūkiai po truputį mažino šios kultūros pasėlius ir šiuo metu jau iš viso nebeaugina linų, o pasirinko kitas grūdines kultūras.. Dėl nepastovios valstybės politikos, nebūdami garantuoti dėl savo ateities ir negalėdami jos planuoti, augintojai, net ir gaudami dideles išmokas už linus (prieš stojimą į ES), mažai investavo į techniką. Atsidūrus ES erdvėje, tas atsilikimas tapo dar akivaizdesnis. Neturint reikiamos nuėmimo technikos, visas linų derlius gali tiesiog pražūti.Linų technika yra brangi (ji netinka jokiems kitiems žemės ūkio darbams). Net ir labai pažengusiose šalyse, pvz., Prancūzijoje, ji atsiperka tik per 8 metus.2005 – 2013 metams pristatytoje plėtros programoje linų sektoriuje, pateikti du lėšų poreikio variantai – naujai technikai ir naudotai. Jų kaina skiriasi net 2–3 kartus, tačiau atlikti tyrimai parodė, kad ir senoji technika nėra morališkai pasenusi, visiškai tinka šiuolaikinėms technologijoms. Problemų kyla, kai tenka ją remontuoti, tačiau Lietuvos žemdirbiai naujos technikos įsigyti nėra pajėgūs. Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė sakė, kad įsigyti naudotą techniką su ES parama nėra jokių galimybių, todėl ministerija dės visas pastangas paremti linininkus iš nacionalinio biudžeto. K. Prunskienė pastebėjo, kad maži ūkiai nepajėgs ekonomiškai panaudoti ir senos technikos, todėl būtina kooperuotis. Pasak ministrės, konsolidavus jėgas, jau galima būtų galvoti ir apie naują techniką, atsirastų galimybės pretenduoti į ES paramą.. Tai labai susiję procesai, nes ir užauginus gerą derlių su prasta perdirbimo įranga gero produkto nepagaminsi. Pasak ekspertų, daugelio šiuo metu perdirbimo įmonių turimą įrangą reikėjo išmesti jau vakar, todėl būtina modernizuoti ir šią sektoriaus grandį. Deja, ir ši grandis pajėgi pretenduoti tik į seną techniką, kurios kaina nuo naujos skiriasi 3–4 kartus.Didelis atotrūkis yra tarp išauginamos žaliavos ir perdirbimo įmonių pajėgumų. Dabartiniam derliui perdirbti užtektų 3 įmonių, o jų yra net 11. Šį pavasarį savo perdirbimo įmonę Upytėje įkūrė prancūzai, lininių verpalų įmonę pasistatė italų koncernas „Morzotto grupė“, dėl to ilgojo pluošto poreikis iškart išaugo 5 tūkst. t. Lietuvai jau reikėtų apie 12–15 tūkst. t pluošto, o dabar jo turima kvota siekia tik 5,72 tūkst. tonų.Dėl perdirbimo įmonių gausos labiausiai kenčia augintojas, nes visos jos išsilaiko pastarojo sąskaita. Siekdamos išlikti gyvybingos, įmonės mažina supirkimo kainas. Pasak žemės ūkio ministrės, tai labai iškreipia ūkinius santykius ir komplikuoja pastangas pagerinti padėtį, nes pirminės grandies sąskaita tenka dirbtinai išlaikyti neapkrautą perdirbimo sektorių. Todėl itin svarbu integruoti visas linų sektoriaus grandis į bendrą visumą, kaip yra kitose Europos šalyse, kur augintojai ir perdirbėjai veikia vieningame fronte. Kita vertus, Lietuvos siekis būtų užauginti tiek žaliavos, kiek jos reikia perdirbimo įmonėms. Savo ruožtu ūkio ministerija rengia įstatymą santykiams tarp augintojų ir perdirbėjų sureguliuoti.4. PARAMA IŠ ES IR KVOTŲ POLITIKA Ir ne tik derlingumu bei pluošto išeiga lietuvius lenkia vakarų partneriai, bet ir linų augintojų rėmimu. Naujausiu sprendimu ES paramą linų augintojams susiejo su kiekvienos šalies baziniu javų derlingumu. Linus pluoštui auginančios Prancūzija, Belgija ir Olandija vidutiniškai į metus kulia po 6 t grūdų iš hektaro ( Olandija – 6,6 t /ha ). Toks sprendimas nepalankus Lietuvai, kuri išsiderėjo vos 2,7 t/ha bazinį javų derlingumą. Ir gaudami pilną ES paramą mūsų lininikai jos gali tikėtis 2 – 2,5 karto mažiau. Tekstilės įmonės jau nebe pirmi metai įsiveža pigesnės žaliavos iš trečiųjų šalių – Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos.
Linai – rizikingas augalas, tačiau šiemet pasėlius apdraudė tik du žemės ūkio subjektai (draudimo įmoka siekia 224 Lt/ha, valstybė dengia 40 proc. įmokų, jauniems ūkininkams – 45 proc., nuo kitų metų kompensacija sieks 50 proc.).2005 metais buvo tikėtasi, kad parama augintojams sieks 4,34 mln. Lt, tačiau deklaravus linų plotus pasirodė, kad jų labai sumažėjo (liko tik 4,2 tūkst. ha, iš jų ilgam pluoštui – 3,8 tūkst. ha), todėl ir tiesioginių išmokų bus gauta tik apie 2,5 mln. Lt (prarasta apie 2 mln. Lt, kuriuos galėjo gauti mūsų žemdirbiai). Pluoštinių linų plotas sumažėjo nuo 8,9 tūkst. ha 2003 m. iki 5,6 ha – 2004 m. 2005 metais užėmė tik 3,8 tūkst. ha.Bankrutavo pirminio perdirbimo įmonės, nes nebeliko žaliavos. Pradėti viską iš naujo visada yra sunku. Užauginti kokybiškus linus lietuvos ūkininkai sugebėtų, tačiau neturėdami technikos negali jų nuimti. Užėjus prastiems orams, linai pūva, o su turima rusiška technika nespėjame jų nuimti. Be to, lgus metus linams skirta solidi parama išlepino ūkininkus, kurie mažai dėmesio kreipė į produkcijos kokybę. Iki šiol ūkininkams užtekdavo paramos ir jie nebuvo suinteresuoti siekti didesnės kokybės. Geros kokybės būna tik apie 30 proc. linų, o kitas pluoštas būna visoks. Ši proporcija priklauso ir nuo oro sąlygų, kaip linai vartomi, kiek įdedama darbo nurovus linus. Dar nuo tarybinių laikų linai nėra vartomi. Tam trūksta ir technikos .Dabartinė situacija nulėmė, jog linus Lietuvoje liko auginti smulkūs ūkiai, tačiau jie nespėja eiti koja kojon su rinka. Daugiausia trūksta modernios technikos, be kurios ūkininkai nepajėgia nuimti derliaus esant blogoms oro sąlygoms. Kuo ilgiau nuimamas derlius, tuo labiau nukenčia linų kokybė. padėtis pagerėtų, jeigu ūkininkams būtų kompensuojama bent dalis lėšų įsigyjant pigesnės padėvėtos technikos, tačiau tam turi būti gautas leidimas iš ES. Šiemet Europos Komisija pritarė dar prieš trejus metus parengtam Lietuvos linininkystės paramos projektui. Pagal jį linininkai, įsigiję linų auginimo ir derliaus dorojimo bei linų žaliavos perdirbimo technikos, gali tikėtis, jog jiems bus kompensuota net iki 50 proc. technikos kainos. Parama skiriama įsigyjant ne tik naują, bet ir naudotą techniką. Tačiau linų augintojai teigia, kad tokia parama pavėluota. Įsigyti naujos technikos Lietuvos žemdirbiai neturi jokių galimybių – padėvėti įrengimai yra labai brangūs, kurie dabartinėmis sąlygomis atsipirks tik po keliolikos metų, todėl jau kuriasi kooperatyvai, kurių pagrindinis tikslas – sustiprinti technologinį procesą. Prognozuojama, kad jau kitais metais linų pasėlių plotai šalyje gali sudaryti tik kelis šimtus hektarų, liks neįvykdyta išsiderėta su ES linų pluošto gamybos kvota ir šalies tekstilės pramonė nebus aprūpinta linų žaliava; žlunga pirminio linų perdirbimo įmonės. Numatytos Lietuvai skirti žemės ūkio produkcijos gamybos kvotos tikrai kelia susirūpinimą. Pasėlių plotas beveik artimas prašytam, tačiau pieno, cukraus, bulvių krakmolo, linų gamybos kvotos, bazinis derlingumas aiškiai yra per mažas. Lietuvai siūloma vos 96 tūkst.t. baltojo cukraus kvota (buvo prašyta 165 tūkst.t.), 1,459 mln. t. pieno kvota (buvo prašyta 2,25 mln. t.), 2 tūkst.t. ilgo pluošto linų kvota (buvo prašyta 6 tūkst.t.), 3 tūkst.t. trumpojo pluošto linų kvota (buvo prašyta 8,5 tūkst.t.), 700 t. bulvių krakmolo kvota (buvo prašyta 8,5 tūkst.t.). Šias kvotas Europos Komisija nustatė remdamasi 1995 – 1999 metais Lietuvoje egzistavusiu gamybos lygiu. Mūsų derybininkams teks rimtai pasiderėti dėl jų padidinimo. Tam yra rimtų argumentų: tuo metu žemės ūkio produktų gamyba turėjo rimtą nuosmukį, dabartinė žemės ūkio produktų gamyba ir suvartojimas vienam Lietuvos gyventojui – ženkliai mažesnis lyginant su ES šalių vidurkiu. Pluoštinių linų gamybos kvota – tai Lietuvos išsiderėtas nacionalinis garantuotas linų pluošto kiekis (NGK), už kurį teikiama ES parama. Nacionalinis garantuotas pluošto kiekis Lietuvai 2005/2006 metams yra 5 726 tonų: ilgam linų pluoštui – 2 263 tonų, trumpam linų pluoštui – 3 463 tonų.Pluošto kiekiai, už kuriuos galima gauti paramą, ribojami remiantis pasėlių plotais bei Lietuvai nustatytu NGK. Paramą už pluoštinių linų šiaudelių perdirbimą į pluoštą gali gauti pirminiai linų perdirbėjai, turintys Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūros) išduotą leidimą gaminti paramos gavimo sąlygas atitinkantį linų pluoštą, ir pluoštinių linų augintojai, kurie išlaiko šiaudelių, kuriuos jiems pagal sutartį perdirbo leidimą turintis pirminis linų perdirbėjas, nuosavybės teisę ir įrodo, kad gautą pluoštą jie yra pateikę į rinką.IŠVADOS
1. Lietuvoje yra tinkamas linams auginti dirvožemis, geros agroklimatinės sąlygos bei gilios linininkystės tradicijos, todėl kasmet reiktų didinti pasėlių plotą.2. Turime spręsti technologines problemas, nes antraip teks trauktis iš šio sektoriaus. Linai Lietuvoje neišnyks, tačiau jų plotai gali dar sumažėti.3. Linų tekstilė – pramonės šaka, galinti plėtoti gamybą naudodama vietinį linų pluoštą ir būti konkurencinga užsienio rinkose. Linų sektorių turime pertvarkyti taip, kad užaugintume kuo kokybiškesnę produkciją.4. Reiktų mokėti didesnes išmokas ir linų perdirbėjams, kurie tokiu atveju žemdirbiams galėtų mokėti didesnę supirkimo kainą už žaliavą. 5. Greičiau kooperuotis, kad bendromis pastangomis ūkininkai galėtų įsigyti padėvėtos, tačiau vis tiek didelius pinigus kainuojančios technikos. Susikooperavus ir technika būtų išnaudojama kur kas efektyviau.6. Siekiant kuo sparčiau pagerinti sektoriaus padėtį, reikia jį modernizuoti, įrengti sandėlius pagal ES reikalavimus, apmokyti žmones, kuriems dar trūksta būtino kvalifikacijos lygio ir auginimo, ir perdirbimo etapuose, tuo pačiu tai padėtų spresti socialines problemas, nes didintų užimtumą kaime. 7. Gauti Europos Komisijos pritarimą kompensuoti išlaidas sertifikuotai sėklai, kompensuoti draudimo išlaidas ir augintojams, ir perdirbėjams.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Endriukaitis A. (1999). Pluoštiniai linai. – Akademija.2. Endriukaitis A., Žukovičienė R. Ar pajėgs linų ūkis konkuruoti ES rinkoje// Žemės ūkis. -2001. Nr.2.3. Endriukaitis A. Linų sėklininkystės šiandiena// Žemės ūkis. – 2003. Nr.8.4. Endriukaits A. Senoliai parduodavo kaimynams, o mes perkame// Žemės ūkis. – 2001. Nr.1.5. http://www.stat.gov.lt/lt/6. http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=12337. http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=12348. http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=13469. http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=123810. http://www.zum.lt/
11. http://www.zum.lt/min/Informacija/index.cfm?fuseaction=ShowNewsr&langparam=LT12. http://www.nma.lt/13. http://www.nma.lt/index.php?-206074482214. http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=3070415. http://www.manoukis.lt/index.php?m=1&s=755&z=3616. http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/6715717. http://klaipedatsv.stat.gov.lt/lt/pages/linai?PHPSESSID=2983406e11c780c2cc11eef0430248d118. “http://lt.wikipedia.org/wiki/Linas”19. http://www.zum.lt/min/Atstovas/dsp_news.cfm?NewsID=532&langparam=LT&Title=&From=&To=&Page=1&list=1020. http://www.zum.lt/min/Informacija/dsp_news.cfm?NewsID=1059&langparam=LT&Title=&From=&To=&Page=1&list=1021. http://www.nma.lt/index.php?96174649122. http://www.lus.lt/index.php?mode=news_new&news_id=6323. http://www.info.lt/index.php?page=naujienos&view=naujiena_arch&id=7842624. http://www.manoukis.lt/index.php?m=1&s=755&z=36