ĮVADAS Mūsų referato tikslas yra giliau susipažinti su biudžeto struktūra, jo formavimo principais bei biudžeto panaudojimu. Kaip žmonės sudarinėja savo asmeninius biudžetus, taip ir kiekviena vyriausybė rengia savo finansų planą – biudžetą, kuriame parodomos kitais finansiniais metais laukiamos pajamos ir išlaidos. Biudžeto formavimas bei jo panaudojimas – vienas aktualiausių klausimų šiandieninėje mūsų valstybėje ir viena iš svarbiausių problemų. Nepaprastai svarbus, teigiamo ekonomikos vystymosi kriterijus – tai subalansuotas biudžetas. Nuo subalansuoto valstybės biudžeto priklauso daug svarbių kriterijų: valstybės ekonomikos išsivystymas, infliacija, nedarbo lygis bei kitos svarbūs aspektai. Kiekvienai valstybei atstovauja šalies vyriausybė. Švelniai tariant galima teigti, kad valstybė – tai institucija, teikianti specifines paslaugas (krašto apsauga, švietimas, sveikatos apsauga, visuomeninis saugumas ir taip toliau) ir gaunanti pajamas. Šalies piliečiai, savo ruožtu, naudodamiesi šiomis paslaugomis, privalo už jas atsilyginti, mokėdami mokesčius į biudžetą. Iš gautų mokesčių ir kitų įmokų suformuojamas biudžetas, finansuojantis vyriausybės išlaidas bei vykdantis kitus mokėjimus. Pagrindiniai biudžeto formavimo klausimai yra susiję su valstybės pajamų ir jos išlaidų santykio reguliavimu. Ypač svarbu kiek ir kaip gaunama pajamų bei kur ir kiek jų tikslingiausia panaudoti. Aš manau, kad eiliniams piliečiams kaip ir vyriausybei irgi naudinga formuoti savo biudžetą. Dauguma žmonių daugmaž žino, kiek jis gaus atlyginimo už atlikta darbą, per artėjantį mėnesį ar metus. Tada jis gali formuoti, bei suplanuoti savo biudžetą. Paskirstyti lėšas bei nuspręsti, kokiems reikmenims jas panauduoti, kad galėtų patenkinti savo reikiamus poreikius. Mano manymų, taip padėtų įvertinti žmogaus galimybes ir esama finansų padėtį bei padėtų tinkamai paskirstyti savo asmenines lėšas. Kartais, kai valstybė suformuoja biudžetą artėjantiems metams kyla daug įvairių klausimų, daug žmonių skundžiasi, dėl netinkamo biudžeto paskirstymo. Pavyzdžiui, kodėl valstybės biudžetas sumažino lėšų paskirstymą sveikatos apsaugai ar švietimui. Kodėl? Daugiau lėšų skirstamos gynybos aprūpinimui, o ne socialistinei reprodukcijai . Iš šių pavyzdžių galima suprasti, kad tinkamai formuoti bei panauduoti valstybės biudžetą nėra lengva. Ir mes tai turime suprasti. Aš manau, norint tinkamai paskirstyti bei panauduoti nacionalinį biudžetą reikia atsižvelgti į visus mūsų poreikius. Kad būtų kuo mažiau nesusipratimų dėl biudžeto paskirstymo ir panaudojimo.
LIETUVOS BIUDŽETO ESMĖ BEI REIKŠMĖBiudžeto esmė Valstybė savo funkcijoms atlikti turi reikiamus piniginius išteklius. Jos ekonominę galią lemia šalies nacionalinis turtas ir sukuriamosios nacionalinės pajamos. Juos skirstant ir perskirstant, aktyviai dalyvauja valstybė. Nustatytoms funkcijoms vykdyti valstybė paima dalį įmonių, organizacijų ir gyventojų pajamų. Taip susiklosto tam tikri piniginiai santykiai, kuriems esant sudaromi ir naudodami piniginių lėšų fondai. Tai daroma ne bet kaip, statistiškai, o pagal numatyta planą. Tas planas vadinamas valstybės biudžetu. Taigi valstybės biudžetas yra jos centralizuotų piniginių lėšų sutelkimo ir naudojimo jos funkcijoms įgyvendinimo planas. Jis išreiškia tuos piniginius ekonominius santykius, kuriems esant naudojamas nacionalinis turtas, skirstomos ir perskirstomos nacionalinės pajamos, jas planingai skiriant socialistinei reprodukcijai, kultūrai, švietimui, sveikatos apsaugai, socialiniam aprūpinimui, gynybai, viešosios tvarkos ir teisėtumo užtikrinimui. Valstybės biudžetas yra savarankiškas jos pajamų ir išlaidų planas, glaudžiai susijęs su ekonominio ir socialinio vystymo planu.Šią sąsają rodo tai, kad: Biudžeto pagrindinės pajamos numatomos gauti iš liaudies ūkio, jų dydis priklauso nuo produkcijos gamybos ir realizavimo apimties, pelno ir savikainos rodiklių, numatomų valstybiniame ekonominio ir socialinio vystymo plane; šiame vystymo plane taip pat numatomi pagrindiniai socialinių ir kultūrinių įstaigų darbo ir plėtojimo rodikliai, kapitalinių įdėjimų apimtis, kurių finansinį pagrindą sudaro valstybės biudžete numatomos lėšos.Biudžeto reikšmė Valstybės biudžetas yra svarbus įrankis socialinei ir nacionalinei politikai įgyvendinti. Biudžetas, kaip svarbiausia finansų sistemos grandis, yra labai reikšmingas kontrolės įrankis. Jo vykdymo eiga ir rezultatai signalizuoja, kaip įmonės vykdo produkcijos realizavimo planus, ar laikosi nustatyto asortimento, koks yra gamybos ekonominis efektyvumas, kaip vyksta kapitalinės statybos darbai. Finansų organai, kontroliuodami biudžeto vykdymo eigą, išaiškina gamybos rezervus, atskleidžia blogo darbo priežastis, gyventojų gerovės kėlimo trūkumus. Taigi, tiek planuojant biudžeto pajamas ir išlaidas, tiek nagrinėjant jų planų vykdymą, reiškiasi valstybinio biudžeto kontrolinė reikšmė.
LIETUVOS BIUDŽETO STRUKTŪRA BEI SUDARYMAS
Lietuvos biudžeto struktūraSvarbiausias valstybės biudžeto pajamų šaltinis – tai įvairūs mokesčiai, kuriuos galima suskirstyti į tris stambiausias grupes: Privačių namų ūkių ir įmonių pajamų mokesčiai. Tai fizinių asmenų pajamų mokestis ir juridinių asmenų pelno mokestis. Atsiskaitymai socialiniam draudimui taip pat priskiriami šiai mokesčių grupei. Nuosavybės, t.y. nekilnojamo turto mokesčiai. Į šią grupę įeina žemės mokestis, žemės nuomos mokestis, palikimo mokestis ir kiti mokesčiai, kuriais gali būti apmokestintas nekilnojamasis turtas. Prekių ir paslaugų pardavimų mokesčiai, kuriems priskiriami pridėtinės vertės mokestis, akcizai, importo muitai.Lietuvos biudžeto sudarymasPagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą, valstybės biudžeto projekto sudarymu rūpinasi Lietuvos Vyriausybė. Valstybės biudžeto projektą rengia Finansų ministerija. 1995 metais Biudžeto departamente buvo įkurtas Biudžeto politikos skyrius.Biudžeto prognozavimas prasideda, įvertinus bendrą makroekonomikos aplinką. Tai pirmiausia, bendrojo vidaus produkto, infliacijos darbo jėgos, nedarbo, darbo užmokesčio ir kitų rodiklių analizė. Lietuvos Vyriausybė, apsvarsčiusi valstybės biudžeto projektą, teikia jį Lietuvos Respublikos Seimui. Biudžeto projekte nurodoma:1. Bendra pajamų suma ir jų paskirstymas pagal mokesčius;2. bendra išlaidų suma ir jų paskirstymas ministerijoms, kitoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigoms, savarankiškiems departamentams, įmonėms bei įstaigoms ir apskritims, išskiriant socialines ir ekonomines programas.Lietuvos valstybės biudžetas tvirtinamas ne vėliau kaip prieš dvi savaitės iki biudžetinių metų pradžios.
BIUDŽETO IŠLAIDOS IR PERSKIRSTYMAS
Biudžeto išlaidos
Kiekviena pasaulio valstybė atlieka daug įvairių funkcijų. Dabartinės valstybės turi garantuoti savo valstybės krašto apsaugą ir viešąją tvarką, švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos teikimą gyventojams, šalies ekonominę būklę, tinkamą valstybės bendrąjį ir vidaus valdymą, dengti kitas valstybės išlaidas. Valstybė turi vykdyti ir kai kurių produktų gamybą, teikti komercines paslaugas, kurių privati įmonė nebūtų suinteresuota arba nesugebėtų teikti (pavyzdžiui statyti uostus, elektrines, juos prižiūrėti). Taip pat valstybei reikia rūpintis bendra piliečių gerove.
Valstybės biudžeto išlaidos skirstamos į keturias grupes: Valstybės vartojimo išlaidos apima valstybinio sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį bei valstybės perkamų prekių išlaidas (pavyzdžiui, valstybiniai žemės produktų supirkimai, karinės technikos pirkimas ir kt.). Valstybės investicijos – tai įvairios kapitalinės išlaidos, pavyzdžiui, kelių tiesimo, uostų, ligoninių statybos išlaidos ir kt. Transferiniai išmokėjimai privačiam sektoriui. Šiai išlaidų grupei priskiriami mokėjimai, kuriuos valstybė moka individualiems asmenims, šeimoms, siekdama užtikrinti socialines garantijas, ir už kuriuos valstybė betarpiškai negauna mainais prekių ir paslaugų, pavyzdžiui, pensijos, nedarbo pašalpų išmokėjimai, lengvatos karo veteranams, subsidijos įmonėms. Valstybės skolos palūkanos.Šios keturios valstybės išlaidų grupės kartais skirstomos tik į dvi stambias dalis – einamąsias išlaidas ir kapitalinių įdėjimų išlaidas. Einamosioms išlaidoms priskiriamos darbo užmokesčio ir perkamų prekių bei paslaugų išlaidos, transferiniai mokėjimai ir valstybės skolų palūkanų mokėjimai, o kapitalinių įdėjimų išlaidoms – tai valstybės investicijos. Pagrindinę valstybės išlaidų dalį sudaro einamosios išlaidos, investicijoms tenka santykinai nedidelė valstybės išlaidų dalis apie 10 procentų.Biudžeto perskirstymasReikšminga charakteristika, parodanti valstybės vaidmenį ekonomikoje, yra vartojamos ir perskirstomos BVP dalies kitimas. Valstybės aparato išlaikymo išlaidos šiuo metu išsivysčiusiose pasaulio valstybėse yra apie 2 – 3 proc. BVP. Valstybės išlaidų lyginamasis svoris BVP yra gana žymus, kadangi vis daugiau jo ekonominių funkcijų yra susiję su BVP vartojimu ir perskirstymu. Perskirstant valstybės biudžeto lėšas, valstybė atlieka tokias funkcijas:• pajamų perskirstymą, siekiant sumažinti socialinę nelygybę. Tame tarpe aprūpinti nedarbingus pagal amžių, sveikatos būseną žmones ir panašiai;
VALSTYBĖS BIUŽETO POLITIKA Valstybės biudžetas – tai valstybės piniginių pajamų ir išlaidų per tam tikrą laikotarpį planas. Kiekvienos šalies biudžeto struktūrą sąlygoja šalies sandara ir administracinis teritorinis susiskirstymas. Šalies biudžeto sistema dažniausiai sudaro savarankiškas valstybės biudžetas ir savarankiški teritoriniai vietos savivaldybių biudžetai. Valstybės ir teritoriniai biudžetai sudaro nacionalinį biudžetą. Biudžeto pajamas sudaro šalies įstatymais nustatyti mokesčiai ir kitos įmokos.
Biudžeto politika – tai valstybės priemonių planas, kurio siekiama per biudžeto išlaidų ir pajamų santykį reguliuoti ekonomikos procesus. Nacionalinis ir valstybės biudžetai rodo vyriausybės vykdomą politiką: išskirtinius prioritetus, pagrindinius programų tikslaus, visas teikiamas paslaugas visuomenei. Todėl biudžeto politika yra: Valstybės politika, reguliuojanti ribotų šalies išteklių skirstymą ekonominių bei socialinių poreikių tenkinimui; valstybės valdymo ir administravimo priemonė, apibrėžianti vyriausybės paslaugas bei valstybės programas ir jų teikimo būdus, nustatanti išlaidų dydį ir kriterijus, kurias galima įvertinti konkrečios veiklos efektyvumą trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu; ekonominio valdymo priemonė, kurios dėka valstybė veikia šalies ūkio raida; finansinio valdymo priemonė, kurios dėka vykdoma finansų apskaitos funkcija valstybiniame teritoriniame lygyje.Biudžeto politika kinta tuomet, kai vyriausybė keičia savo išlaidų programas arba mokesčių normas. Tai tiesiogiai įtakoja šalies ekonominį vystymąsi.BIUDŽETO FORMAVIMO PRINCIPAI Savivaldybių veiklą reglamentuojantys įstatymai priimtos savivaldybių biudžeto formavimo bei vykdymo nuostatos numato privalomus biudžeto projekto formavimo sudarymo bei jo vykdymo principus. Laikantis šių principų savivaldybių ir apskričių biudžetai turėtų būti planuojami tokiu būdu, kad, viena vertus, jie būtų organiškai įtraukti į valstybėje vykstančius bendrus ekonominius procesus ir , antra vertus, atitiktų savivaldybėje egzistuojančias realijas.Biudžeto formavimo principai: Nuolatinio funkcijų atlikimo principas:Šis principas reikalauja, kad planuojant biudžeto vykdymą būtų užtikrintas stabilus savivaldybei priskiriamų funkcijų atlikimas, atsižvelgiant į ekonomikos padėtį. Tačiau ne vien tik tai. Savivaldybė turi planuoti savo finansus keleriems metams į priekį. Ir tai ypač aktualu savivaldybėms prisiimant naujas funkcijas, nes reikia iš anksto įvertinti, ar tų funkcijų vykdymui būtinas finansavimas garantuotas ne tik einamaisiais, bet ir būsimaisiais biudžetiniais metais. Tai reikalauja kiekvienais metais iš naujo įvertinti ekonominę šalis situaciją.
Taupumo ir ekonomiškumo principas:Disponuojamos lėšos turi būti naudojamos taupiai ir ekonomiškai. Tiek sudarinėjant biudžeto formavimo projektą, tiek ir jį vykdant būtina siekti, kad finansinių lėšų panaudojimas duotų maksimalų rezultatą. Tačiau tai nereiškia, kad iš daugelio galimų alternatyvų visada turi būti pasirenkama pati pigiausia; reikia pasirinkti tokią alternatyvą, kuri būtų tikslingiausia valstybei tenkančių išlaidų bei už jas gaunamų paslaugų, jų apimties, kokybės bei patikimumo santykio požiūriu. Biudžeto balanso principas:Šis labai svarbus praktinės savivaldybių veiklos principas teigia, jog biudžetas kiekvienais metais privalo būti subalansuotas. Jei ir labai taupant bei atsakingai naudojant visas biudžeto pajamas, biudžeto subalansuoti vis tik nepavyksta. Tada būtina privaloma tvarka priimama biudžeto saugos koncepcija, kurioje turi būti nurodyta, per kiek laiko biudžetas bus vėl subalansuotas. Todėl biudžeto formavimo balanso principas reikalauja ir metinės ataskaitos subalansavimo. Tai reiškia, kad valstybės biudžetas laikui bėgant gali būti koreguojamas priimant papildomus biudžeto formavimo projektus, kurie labiau atitiktų pasikeitusias pajamų ir išlaidų realijas. Biudžeto balanso principas taikomas ir savivaldybės finansiniam planui, apimančiam artimiausius penkerius metus. Tai reiškia, jog planuojamos pajamos bei išlaidos turi būti subalansuotos tiek visam penkerių metų laikotarpiui, tiek atskirai kiekvieniems metams. Bruto įvertinimo principas: Pajamos ir išlaidos vienos nuo kitų turi būti atskirtos ir visa apimtimi įtraukiamos į biudžeto projektą. Tarpusavyje jų sieti negalima, nes tokiu atveju būtų įmanomas tik biudžeto neto įvertinimas, kuris nėra toks aiškus ir lengvai suprantamas. Išimtys šiuo atveju leistinos tik kompensacijos pobūdžio įmokoms, joms analogiškiems apmokėjimams bei grąžintoms dotacijoms. Visos šios išlaidos turi būti padengiamos gaunamų pajamų sąskaita. Individualaus įvertinimo principas:Šio principo realizacija pasireiškia biudžeto projekto suskaidymu į atskirus punktus. Individualaus įvertinimo principas reikalauja, kad tiek savivaldybės gaunamos pajamos, tiek jai tenkančios išlaidos biudžeto biudžeto projekte būtų pateikiamos atskirais punktais atitinkami pagal pajamų kilmę bei išlaidų paskirtį. Realaus kasos darbo principas:Tai pats svarbiausias biudžeto sąmatos sudarymo principas, kuris politikus ir valdybą įpareigoja įtraukti į biudžeto projektą tik realiai numatomas gauti pajams bei tam tikras realiai teksiančias išlaidas.Tai reiškia, jog sprendimą įtraukti tam tikras pajamas bei išlaidas į biudžeto projektą lemia ne teisiškai reglamentuoti įvairių įmokų bei išmokų terminai, bet realus pinigų patekimas į kasą arba reali galimybė juos išmokėti. Tik tada, kai egzistuoja didelė tikimybė, kad pajamos įplauks į savivaldybės kasą, o išlaidos galės būti padengtos, jas galima įtraukti į biudžeto projektą. Bendro išlaidų padengimo principas:Bendro išlaidų padengimo principas reikalauja, kad visos administracinio valdymo biudžeto pajamos būtų skiriamos visoms administracinio valdymo biudžete numatytoms išlaidoms padengti bei, atitinkamai, visos nuosavybės valdymo biudžeto pajamos – visoms šiame biudžete numatytoms išlaidoms padengti. Šis principas nenumato tikslinio pajamų panaudojimo konkrečiomis išlaidoms padengti. Jis taikomas ir kreditams , kurie jokiu būdu negali būti imami siejant juos tik su kokiomis nors konkrečiomis išlaidomis. Biudžeto teisingumo ir aiškumo principas:Tai nerašytas biudžeto formavimo principas, kuris nėra įtrauktas į jokius įstatymus. Šis principas reikalauja, kad biudžeto sąmata tai yra biudžeto pajamos ir išlaidos būtų pateikiama iš anksto, kiek įmanoma tiksliau pagal savivaldybės turimus dokumentus įvertinti jos apimtis , ne biudžeto formavimo projekte turi būti pateiktas kuo artimesnis tikrovei metinio biudžeto formavimo bei vykdymo vaizdas. Aš manau, kad biudžeto formavimo projektas turi būti aiškus ir lengvai suprantamas. Atskiruose jo pajamų bei išlaidų punktuose pateikiami komentarai politikams, kontrolės institucijoms bei piliečiams leidžia susidaryti aiškesnį savivaldybės finansinės situacijos vaizdą.IŠVADOSValstybės vaidmuo šalies ekonominiame gyvenime yra gana sudėtingas ir įvairiapusis. Vienas svarbiausių ir, sakyčiau, netgi prioritetinių valstybės tikslų – fiskalinės politikos įgyvendinimas, kuris tiesiogiai susijęs su biudžeto formavimu ir jo panaudojimu.Biudžeto formavimas – labai sudėtingas procesas, reikalaujantis labai didelių teorinių žinių ir praktinių įgūdžių. Biudžete turėtų būti aiškiai suformuluoti tikslai ir konkrečios priemonės, kuriomis tie tikslai turėtų būti įgyvendinami. Nuo suformuoto biudžeto kokybės, nuo biudžeto lėšų naudojimo tikslingumo ir efektyvumo priklauso šalies ekonominis stabilumas, kainų lygis, užimtumas, valstybės teikiamų specifinių paslaugų visuomenei kokybė, taigi ir mūsų visų ekonominė gerovė. Riekia pasakyti, kad valstybės ekonominis reguliavimas iš pradinio primityvaus mechanizmo XIX a. pabaigoje išsivystė į sudėtingą, atitinkančią paties šalies ūkio išsivystymo lygį, sistemą. Valstybės ekonominio reguliavimo sistema nuolat evoliucionuoja, prisitaiko prie besikeičiančių ūkio raidos sąlygų.