Planas:1. Įžanga ir keleta ES nuostatų2. Optimistinė prognozė3. Ateinantis kapitalas
Šiuo metu tarp Lietuvos gyventojų vyksta karštos diskusijos – tapti Lietuvai ES nare ar ne. Dalis žmonių įžvelgia narystėje gerų tendensijų, dalis – kategoriškai nusistatę prieš visą tai. Apie narystę prasitarta dar visai neseniai, o Lietuvos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimas prasidėjo jau 1991m. rugpjūčio 27 d., kai Europos Bendrija pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Nuo to laiko yra kuriami planai dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. 1993m. Kopenhagos Viršūnių taryba įvardyjo narystės ES kriterijus, o jau 1995m. gruodžio 11d. Lietuva įteikė paraišką tapti ES nare. Prasidėjo derybos tarp Lietuvos ir ES. Buvo gauta didžiulė finansinė parama iš Europos Sąjungos Lietuvos verslui skatinti, keliams tiesti, užimtumui didinti, aplinkai švarinti ir mokymosi sąlygoms gerinti. Dar didesnė parama suteikta žemės ūkiui, kaimo plėtrai, turizmui. Socialinės nuostatos136 straipsnis (ex 117 straipsnis)Bendrija ir valstybės narės, atsižvelgdamos į pagrindines socialines teises, nustatytas 1961 m. spalio 18 d. Turine pasirašytoje Europos socialinėje chartijoje ir 1989 m. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijoje, mano, jog tikslinga didinti užimtumą, skatinti kurti geresnes gyvenimo bei darbo sąlygas, kad palaikant jų gerėjimą būtų galima siekti jų suderinimo, deramą socialinę apsaugą, socialinių partnerių dialogą, žmonių išteklių plėtotę siekiant pastoviai didelio užimtumo ir kovojant su socialine atskirtimi.Šiuo tikslu Bendrija ir valstybės narės įgyvendina priemones, pagal kurias atsižvelgiama į įvairias nacionalinės patirties formas, ypač sutartinių santykių srityje, ir būtinumą išlaikyti Bendrijos ekonomikos konkurencingumą.Jos tiki, kad tokia raida vyks ne tik dėl socialinių sistemų suderinimui palankaus bendrosios rinkos veikimo, bet ir dėl šioje Sutartyje numatytos tvarkos ir įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatų derinimo.
ŽEMĖS ŪKIS32 straipsnis (ex 38 straipsnis)1. Bendroji rinka taip pat apima žemės ūkį ir žemės ūkio produktų prekybą. „Žemės ūkio produktai“ tai žemdirbystės, gyvulininkystės ir žuvininkystės produktai bei tiesiogiai su jais susiję pirminio perdirbimo produktai.
2. Išskyrus tuos atvejus, kai 33–38 straipsniuose numatyta kitaip, bendrosios rinkos kūrimo taisyklės taikomos ir žemės ūkio produktams.3. Produktai, kuriems taikomos 33–38 straipsnių nuostatos, yra išvardyti šios Sutarties I priede. 4. Veikiant ir plėtojantis bendrajai žemės ūkio produktų rinkai, kartu turi būti kuriama bendra žemės ūkio politika.Valstybių teikiama pagalba87 straipsnis (ex 92 straipsnis)1. Išskyrus tuos atvejus, kai ši Sutartis nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.2. Bendrajai rinkai neprieštarauja:a) socialinio pobūdžio pagalba individualiems vartotojams, jei ji yra teikiama nediskriminuojant atitinkamų gaminių dėl jų kilmės;b) pagalba gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti; c) pagalba, teikiama tam tikrų Vokietijos Federacinės Respublikos regionų, patyrusių žalą dėl Vokietijos padalijimo, ūkiui, jei tokia pagalba reikalinga dėl padalijimo atsiradusiam ekonominiam atsilikimui kompensuoti.3. Bendrajai rinkai neprieštaraujančia gali būti laikoma:a) pagalba, skirta regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti;b) pagalba, skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti arba kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti;c) pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui;d) pagalba, skirta kultūrai remti ir paveldui išsaugoti, jei tokia pagalba prekybos sąlygų ir konkurencijos Bendrijoje nepaveikia taip, kad prieštarautų bendram interesui.e) kitos pagalbos rūšys, kurios gali būti nurodytos Tarybos sprendimuose, priimtuose kvalifikuota balsų dauguma remiantis Komisijos pasiūlymu.
2 straipsnis (ex 2 straipsnis)Bendrija, įkurdama bendrąją rinką bei ekonominę ir pinigų sąjungą ir įgyvendindama 3 bei 4 straipsniuose nurodytas bendros politikos arba veiklos kryptis, kelia sau uždavinį visoje Bendrijoje skatinti sklandžią, suderintą ir tolydžią ekonominės veiklos plėtotę, siekti aukšto lygio užimtumo ir socialinės apsaugos, vyrų ir moterų lygybės, tvaraus ir neinfliacinio augimo, didelio konkurencingumo ir ekonominės veiklos rezultatų konvergencijos, aukšto lygio aplinkos apsaugos ir jos kokybės gerinimo, gyvenimo lygio ir gyvenimo kokybės gerėjimo bei valstybių narių ekonominės ir socialinės sanglaudos bei solidarumo.
Ateinantis užsieno kapitalas.
Tai vienas iš bsvarbiausių veiksnių regioninės ekonomikos vystimesi. Neateinant naujom įmonėm sunku tikėtis, kad rajonas galės greitai ir darniai vystytis. Taip pat svarbu ir kokia yra vystimosi potencialai. Čia bus aptarta kaip gali Mažeikių rajonas gali pritraukti pinigus iš užsienio ir kuo jis geresnis ar blogesnis už kitų šalių stojančių į Europos sąjungą regionus. Taip pat bus paminėtos aplinkos, kurios veiks naujai įsikūrusias ar atėjusias įmones. Šios aplinkos suskirstytos į dvi grupes. Makroaplinka veikia tiek tą ąmonę tiek kitas, o mikroaplinka veikia tik tą vieną įmonę, o kitoms įtakos gali neturėti.
1. Naujai atėjusios įmonės makroaplinka. Makroaplinka- tai visuma platesnių jėgų (veiksnių) veikiančių įmonės veiklą, bei marketingo galimybes.Viena iš jos sudedamųjų dalių yra gamtinė aplinka. Ateinanti į Mažeikių rajoną įmonė, turės išanalizuoti klimatą ir kitus gamtinius veiksnius. Pirmiausia šis regionas išsiskiria tuo , kad čia būna ryškūs metų laikai, vadinasi įmonė į savo biudžetą turės įskaičiuotišildymo sąnaudas, šildymo įrenginių pirkimą. Taip pat turės pagalvoti ar besikeičianti temperatūra nekeks agregatams ir pastatų konstrukcijai. Žiemos gali pakenkti ir transportavimui. Norint išvežti prekes transporto priemones teks aprūpinti žieminėmis padangomis, taip pat reiks atkreipti dėmesį mašinų rūdijimą ir pakantumą mūsų klimato sąlygoms. Mažeikių rajono klimatas turi ir nemažų pliusų. Vienas iš jų yra tas, kad čia yra labai maža galimybė gamtos kataklizmams tokiems kaip potvyniai ir uraganai. Tai ypač aktualu po didelių potvynių 2002 metais, kurie nusiaubė Vakarų Europą. Bet deja Mažeikių rajone nėra jokių svarbių išteklių tik nedideli miškų plotai, kas galetų padeti kurtis medienos perdirbimo įmonėms ir baldų gamykloms. Taip pat čia yra dirbamos žemės plotai, tačiau nei ji nėra labai derlingai, nei jos labai daug, nors žemdirbystė čia ir klesti. O labiausiai klesti žemėsūkio produktų perdirbimo įmonės, iš kurių viena didžiausių yra „Pieno žvaigždės“, kuri nemaža dalį produktų eksportuoja. O kas liečia gamtosauginius reikalavimus, tai jie nėra ypatingai laisvi ir yra derinami prie Europos sąjungos normatyvų, taigi negalima tikėtis įmonių, kurios ateis dėl to, kad nereikės laikytis gamtosauginių reikalavimų.
Kitas iš makroaplinkos elementų yra ekonominė aplinka. Vertinant šią aplinką visų pirma turi būti nustatyta gyventojų perkamoji galia. Ją sudaro 1. pajamų lygis2. kainų lygis3. kreditavimo galimybe4. santaupų lygis Perkamoji galia svarbi įmonei matuojant savo potencialią rinka ir galimas plėtimosi galimybes. Pagal pajamas gyventojų pajamas tai Lietuva siek tiek nusileidžia savo kaimynėms, bet paziūrėjus i augimo tendecijas tai potencialiai gali jas gana greitai aplenkti. O kainų lygis tai Mūsų šalyje nėra labai aukštas, kadangi čia dar nėra įvesti Europos sąjungos dydžio akcizai. Jie stipriausiai palies cigaretes, alkoholinius gėrimus ir degalus, kas prives prie kitų prekių savikainos kilimo. Taip pat iškyla grėsmė, kad asmenys neturintys aukšto pragyvenimo lygio nesugebės įsigyti reikiamo kiekio prekių. Kita vertus kreditavimo galimybė Lietuvoje labai išplėtota. Daugybė įmonių, bankų siūlo platų paslaugų asortimentą. Tai labai palengvina brangių ir prabangos prekių įsigijimą, nes mazai asmenų sugeba is arto sumokėti reikiamą sumą. Tai pravartų įmonės parduodančioms buitinę techniką, automobilius, kitą aparatūrą. Šiek tiek sunkiau yra su santaupų lygiu, kadangi netaip seniai urime nepriklausomybę tai ir nedidelis laiko tarpas, per kuri žmonės taupė savo lėšas. Taip pat šioje aplinkoje yra svarbūs ir kiti rodikliai, tokie kaip: 1. infliacija2. nedarbo lygis3. ekonomikos ciklo fazė4. nominalios ir realiosios pajamos5. makroekonomikos rodikliai Infliacija svarbi norint nustatyti realias ir nominalias pajamas, bei skolinantis pinigus. Esant aukštai infliacijai skolintis yra labai pravartu. Lietuvoje, tame tarpe ir Mažeikių rajone, ifliacijos lygis labai žemas. Tai susije su stambiu prekybos centru kurimusi ir kainų mažinimu. Neretai buna ir defliacija- priešingas procesas inflicijai kuomet pinigų vertė kyla. Defliacija nėra labai geras reiškinys, ir kainu nepakitinas (stagnacija), geriausiayra kelių procentų infliacija. Įstojus i Europos sąjungą dėl akcizų pakilimo laukiama gana nemaža infliacija. Nors jei centrinis bankas neisleis labai daug banknotų iį apyvartą tai jos gali ir nebūti. Opesnė problema yra labai aukštas Mažeikių rajono nedarbo lygis. Tai gali atbaidyti investuotojus. Bet kadangi tikimasi nemažo žmonių kiekio isvykimo į senąsias Europos sąjungos šalis, tai gali šiek tiek kristi ir nedarbas, taip pat jei pagyvėtų ekonomika tai irgi salygotų nedarbo lygio gana nemaža kritimą. Šiuo metu jis sudaro apie 20%, o frikcinio nedaro lygis normalus lygis apie 5-6%, tai vadinasi nėra taip baisu kaip atrodo. Kitas reiškinys svarbus investicijoms yra ekonomikos ciklo fazė. Ekonomikos ciklas- tai nuolat pasikartojantys, tačiau ne vienodais laiko tarpais ekonomikos kilimai ir nuosmukiai. Lietuva dabar kaip tik yra kilimo stadijoje, tai vadinasi jog beveik visos investicijos atsiperka. Tai turėtų pritraukti nemažai kapitalo čia, tuo pačiu jei gerai butų išreklamuotas, tai ir į mūsų rajoną. Kitas skirsnis tai nominaliosios ir realiosios. Kaip buvo anksčiau minėta tai jos šiek tiek nusileidžia, kai kurioms kaimynėms. O Realiosios ir nominaliosios pajamos labai mažai skiriasi dėl mažos infliacijos. Į makroekonomikos rodiklius įeina anksčiau minėti nedarbas, infliacija ir pajamos tik dar pridėjus BNP, BVP, bei BNP vienam gyventojui ir BVP vienam gyventojui. Po išstojimo is Sovietų sąjungos BVP vienam gyventojui pradėjo sparčiai kristi del neprisitaikymo prierinkos ekonomikos sąlygų, tačiau smukimo laikotarpis praėjo ir pramonė pradeda atsigauti ir pradeda kilti BVP vienam gyventojui. Trečiasis makroaplinkos sudedamasis elementas yra mokslo/technikos aplinka. Šioje srityje labai daug mūsų rajonas neturi kuom pasigirti, kadangi nėra aukštųjų mokyklų, nėra tyrimo centrų ir šioje srityje aukšto lygio mokslininkų. Nors ir yra stambi naftos perdirbimo įmonė, tačiau jos tiriamasis darbas nėra itin platus ir rezultatyvus, prie šios įmonės prisideda ir „pieno žvaigždžių“ darbuotojai, kuriantys naujas prekes, taip pat dar keletas įmonių. Mokslo ir technikos aplinka yra labai svarbi tuom, kad šios aplinkos pasikeitimai gali įtakoti:1. naujų prekių ar paslaugų atsiradimą;2. esamų prekių tobulinimą;3. naujų verslo šakų atsiradimas, kitų žlugimas;4. naujų marketingo priemonių kurimasis;5. naujų medžiagų ar žaliavų atsiradimas, bei senųjų tobulinimas;6. 4P elementų tobulinimas. Vertinant socialinę ir kultūrinę aplinką atsižvelgiama į demografinius procesus (gyventojų skaičiaus, bei strukturos kitimą, migraciją (vidinę ir išorinę)), taip pat išskiriami tokie svarbūs šios aplinkos elementai:1. pagrindinės kultūrinės vertybės- taiper ilgą laiką susiklosčiusios vertybės, papročiai ir tradicijos, žmonių pasaulėžiūra, nuostatos, bei nuomonės.2. subkultūros esamoje kultūroje- tai skirtingais požiūriais bei vertybėmis pasižyminčios žmonių grupės, kuriops gali būti laikomos netipiškomis tam tikroje kultūrinėje visumoje. Subkultūrai priklausantys žmonės pasižymi specifiniais poreikiais, jų vartojimas skiriasi nuo daugumos pirkėjų.3. anrtinės kultūrinės vertybės- tai neilgą laiką pastebimos vertybės, kurių šaknų nėra pagrindinėje kultūroje, tačiau ilgainiui gali virsti pagrindinėmis vertybėmis.Besikuriančioms įmonėms svarbužinoti, kad lietuviai yra konservatyvūs ir jiems sunkiai iįpiršti naują prekę ar pakaitalą. Konkurencinę aplinką nagrinėjant naudojamas Porterio 5 konkurencinių jėgų modelis. Šiame modelyje akcentuojama, kad be tiesioginių konkurentų, konkurencijoje yra svarbu :1. naujų konkurentų atsiradimo grėsmė;2. esamų pakaitalų skaičius ir galinčių atsirasti pakaitalų grėsmė;
3. pirkėjų dėrėjimosi galia;4. tiekėjų derėjimosi galia;Naujų konkurentų atsiradimo grėsmė ypač gali padidėti įstojus į Europos Sąjungą, kadangi nemažas kiekis užsienio kapitalo. Tas naujų investuotojų įėjimas susijęs su susidarysiančiu konkurencijos vakumu, nes įmonės Lietuvoje dar nėra labai stiprios, o užsienio turi stiprų užnugarį. Taip pat negalima atmesti galimybės, kad kai kurios įmonės sudarys labai stipria konkurencija, o gal netgi plės savo sferas. Pakaitalų skaičius mūsų šalyje priklauso nuo prekės. Viena prekė turi daug, kita visai neturi. Bendrai paėmus, tai žinoma pakaitalų čia nėra tiek daug kaip išsivysčiusiose užsienio šalyse. Į pakaitalų svarumą įsivelia ir lietuvių pastovumas, bei konservatoriškumas. Tai reiškia, kad mes nesame linkę i naujoves ir novatoriškumas, tarp kurių gali būti ir pakaitalai. Pirkėjų derėjimosi galia Lietuvoje nėra labai stipri, dėl neseniai susidariusios rinkos ekonomikos. Vartotojai nėra dar labai išrankūs ir jiems gal labiau priimtinesnė ta pati prekė, negu kaip kitų šalių žmonėm. Tačiau žinoma lietuviai greitai vejasi turtingųjų Europos šalių pirkėjus, tad dabar pats geriausias laikas įmonėms užimti kuo didesnę rinkos dalį ir įsigyti pastovius klientus. Tiekėjų derėjimosi galia mūsų šalyje nėra itin aukšta. Tai įrodo ir didižiųjų prekybos centrų sąlygų primetimas tiekėjams. Tiekėjai dažniausiai pasirenka nelabai priimtina pasiūlima, nes prekybos tinklams jie galės tiekti produkciją labai dideliais kiekiais ir bendras pelnas viršytų ankstesnį, taip pat gautų tam tikrų prioritetų prieš konkurentus, kovojant kitose sferose.
Mikroaplinka
Antroji aplinkų grupė yra mikroaplinka. Mikroaplinka – tai veiksniai, kurie tiesiogiai įtakoja įmonę, tačiau gali neturėti jokio poveikio įmonės konkurentams. Ją sudaro tokie elementai:• Vartotojai;
• Tiekėjai;• Tarpininkai;• Konkurentai;• Kontaktinės auditorijos.Vartotojai gali būti individualūs, namų ūkiai, organizacijos. Indiviualių vartotojų perkamoji galia mūsų rajone nėra itin didelė ir brangesnius daiktus gali įsigyti tik firmų sąvininkai, aukštas pareigas užimantys darbuotojai ir oraganizacijos, tai reiškia, kad prabangos prekės kurį laiką nelabai galės įsigalėti. Tarpininkai gali būti: Prekybiniai Marketingo Prekybiniai yra tie , kurie perima prekes ir užsiima realizavimu.Galima sakyti, kad šio tipo tarpininkai niekuo nenusileidžia užsienio tarpininkams, tik gal dalis nėra labai stipriai susisiejusios su internetu ir kitomis naujomis technologijomis.
Kontaktinės auditorijos- susiklosčiusios grupės. Dažniausiai jos būna tokios:• Finansinių sluoksnių;• Žiniasklaida;• Savų darbuotojų ir tarnautojų;• Plačiosios visuomenės;• Vietinės;• Valdžios organų.
Į finansinius sluoksnius galima įskaičiuoti tarpininkus, konkurentus, remėjus ir akcininkus. Kiekvienai įmonei jie skirtingai gali įtakoti, tai negalima bus nustatyti jų reikšmės tolimesniame regiono vystimosi plane. Žiniasklaida taip pat gali įvairiai įtakoti ateinančias ar besikuriančias įmones. Vienas tikėtiniausių variantų tas, kad žiniasklaida gali trukdyti užsienio įmonėms, kurios bus vietinių konkurentės, o tos kurios remsis potencialiąja rinka, tai padės. Ši kontaktinė auditorija gali apeliuoti į tautišką savimonę ir tuo peikti konkuruojančios su vietinę produkcijos pirkimą. Savi darbuotojai ir tarnautojai gali įtakoti tuom, kad dirba toje įstaigoje ir gali skleisti blogus ar gerus gandus. Tačiau tikėtiniausia tai, kad gaudami gana nemaža atlyginima, jie tik padės gerai susiklostyti nuomonei apie įmonę visuomenėje. Plačioji visuomenė gali buti nepatenkinta monopolininkų atėjimu, nes jau turėjo skaudžios patirties su „Mažeikiu nafta“ ir „Lietuvos Telekomu“. Pastarasis atvejis ypatingai ryškus. Valdžios organai naujo kapitalo atsiradime taip pat vaidina nemažą vaidmenį. Tai parodo ir celiuliozės fabriko galimo statymo atvejis. Taigi jei valdžia paruoš tinkamas sąlygas ir gerai išreklamuos regioną tai galimas nemažas antplūdis pinigų. Tačiau svarbus ir kitas etapas, kuris vyksta po įmonės atėjimo. Čia jau valdžia turi stebėti ar nėra pažeidžiami konkurencijos įstatymai ir gal gali padėti kapitalui dar daugiau plėstis.
Europos Sąjunga padeda finansiškai, kad Lietuva būtų gerai pasirengusi tapti pilnaverte ES nare. Visų (o gal ir ne visų) dideliam džiaugsmui, numatoma, kad jau 2004m. gegužės 1d. Lietuva taps Europos Sąjungos nare.