Lietuvos žemės gelmėse yra mineralinių organinės kilmės medžiagų, naudojamų žmogaus ūkinės veiklos reikmėms tenkinti, tai žaliavos statybinėms medžiagoms gaminti, požeminiai bei mineraliniai vandenys, gintaras, nafta geležies rūda, durpės ir kt.Kvartero nuogulos visoje Lietuvos teritorijoje dengia ankstesnius nuosėdinius darinius, ir šie niekur paviršiuje(išskyrus karjerus, upių šlaitų atodangas, pvz., Ventos upės slėnyje ties Papile, Šventosios, Mūšos slėniuose) neatsiveria. Šie (kvartero) dariniai susiformavo kontinentinio paledėjimo sąlygomis ir labai skiriasi nuo ikikvarterinių darinių. Tai kelių dešimčių metrų (Lietuvoje kvarterinių darinių vidutinis storis apie 70 m. ) storio ryškiai sluoksniuotų molingų, priemolingų nuogulų danga, kurios sąrangą galima tyrinėti upių šlaitų atodangose, karjeruose ir kituose kasiniuose. Kvarterinius darinius detaliai ištyrė Lietuvos geologijos ir geografijos institutų mokslininkai.Tyrimo duomenų pagrindu sudaryti Lietuvos geomorfologiniai žemėlapiai. Kvartero nuogulos sudaro moreniniai dariniai. Kvarteto dariniai formavosi apie 2 mln.metų, formuojasi jie ir dabar.Daugelis pasaulio šalių gerovėpriklauso ne tik nuo gamtinių sąlygų, bet ir nuo gamtos išteklių, glūdinčių žemės gelmėse. Arabų šalys turi daug naftos, kaimyninų Lenkija-akmens anglies, Gudija- žaliavų kalio trąšų gamybai, tolimoji Austrija- geležies, urano rūdų bei akmens anglies, Pietų Afrikos Respublika-aukso ir deimantų. Lietuva negali pasigirti tokiais pasaulinės reikšmės gamtos turtais. Bet ir jos gamtos ištekliai, nors daugiausia vietinės reikšmės, yra svarbi prielaida plėtoti šalies ūkiui. Gamtos ištekliai yra mūsų nacionalinio turto dalis.Be abejo, Lietuvos gelmėse nėra pasaulinės reikšmės naudingųjų iškasenų, tokių kaip nafta, akmens anglis, geležies rūda arba auksas telkinių. Tačiau negalima tvirtinti, kad mūsų šalies gelmėse naudingųjų iškasenų iš viso nėra. Be to, dar ne visos Lietuvos žemės gelmių naudingosios iškasenos yra pakankamai išžvalgytos.
Šalies naudingųjų iškasenų išteklius pagal jų ištirtumą galima skirstyti į tris grupes:1-gerai išžvalgyti ištekliai, kurių atsargos yra pakankamos ilgalaikei išgaunamajai pramonei (kasyba, gavyba ir kt.). Tai gėlas ir požeminis mineralinis vanduo, klintys, dolomitas, smėlis, žvyras, molis, durpės, opoka, anhidritas, gipsas, kreidos mergelis.2- nepakankamai išžvalgyti ištekliai, tačiau spėjama, kad jų yra daug, arba numatoma galimybė juos padidinti (nafta). Tai geoterminė energija geležies rūda, glauskonitas, gintaras,akmens druska, granitas.3- nėra išžvalgytų išteklių ir patikrintų jų suradimo geologinių prielaidų, deimantai auksas.
Tai yra Lietuvos žemės gelmių svarbiausios naudingosios iškasenos. Tačiau dėl įvairių priežaščių Lietuvos ūkis dabar nėra pajėgus visas šias naudingąsias iškasenas eksportuoti. Todėl šia prasme jas grupuojame į eksploatuojamos ir neeksploatuojamas naudingąsias iškasenas.Eksploatuojamos šalies naudingosios iškasenos yra: požeminis gėlas ir mineralinis vanduo, klintys, dolomitai, opoka, molis, smėlis, žvyras, durpės, nafta. Šių naudingųjų iškasenų gavyba yra atskira šalies ūkio šaka- kasybos (išgaunamoji) pramonė.Svarbiausi neeksploatuojami šalies žemės gelmių ištekliai yra šie: anhidritas, geoterminė energija, kredos mergelis, magnetinė geležies rūda, granitas, gipsas, gintaras, akmens druska..Kol kas žmonija neišmoko sistetinti baltumų, kuro ir kitų medžiagų. Todėl be gamtinės žaliavos drabužių, automobilių, bendzino. Nuo žemės našumo, naudojamų trąšų priklauso augalų darlingumas. Plėtojant gamybą ne tik mažės gamtos išteklių atsargos, bet ir didės gamtinės aplinkos teršimas. Todėl gamyba, gamtos išteklių vartojimą ir aplinkos apsaugą reikia protingai derinti.
Tai Lietuvos miškų žvėrys, paukščiai, vandenų žuvys bei augalija. Su šiais gamtos ištekliais supažindinama fizinės geografijos kurso dalyje. Žinome, kokie laukiniai žvėrys, paukščiai, žuvys veisiasi Lietuvoje, kokie auga augalai. Laukinių žvėrių, paukščių ir žuvų vertės negalime skaičiuoti tik sumedžiotų gyvūnų ir sugautų žuvų tonomis ar litais. Jų, kaip rūšių, besiveisiančių mūsų miškuose, laukuose, vandenyse, vertė kur kas didesnė. Tai šalies gamtinės aplinlos dalis. Tačiau racionali medžioklė ir žvejyba, nepažeidžianti gamtos pusiausvyros, yra leistina ir reguliuojama bei tvarkoma Lietuvoje galiojančių valstybės įstatymų. Pavasarį ir vasarą daugelio laukinių žvėrių ir paukščių medžioklė bei žvejyba yra draudžiama.
Iš visos šalies augalijos svarbiausi yra miškai.Kad būtų galima maksimaliai panaudoti žemės gelmių turtus, reikia žinoti, kokių turtų esama, kokie jų ištekliai, išgavimo ir naudojimo galimybės.Anhidritas. Milžiniški anhidrito ištekliai yra Pietų ir pietvakarių Lietuvoje. Arčiausiai Žemės paviršiaus (150-350 m. gylyje) anhidrito klodai (30-40 m. storio) yra Kauno- Prienų apylinkėse. Jis gali būti naudojamas cemento, pjautų aplaidos plokščių, itin balto popieriaus gamyboje.Gipsas. Šiaurės Lietuvoje daugelyje vietų gipsas išeina į žemės paviršių; tai susiję su karstiniais reiškiniais. Daug giliau, bet geresnės kokybės gipsas slūgso Pietų ir Pietvakerių Lietuvoje. Gipsas yra plačiai naudojema žaliava. Iš jos gaunamos statybinės medžiagos, jis naudojamas cemento, dirbtinio marmuro, stiklo, dailės dirbinių gamyboje, taip pat chirurgijoje.Gintaras. Nuo senų laikų gintaras buvo Baltijos pajūrija. Nuogulos, kuriose randamas gintaras, paplitusios Lietuvos pajūrija ir šiaurinės Kuršių marių dalies dugne. Gintaras sluoksnis plyti 190 km² plote 2-5 m gylyje šiaurinėje Kuršių marių dalyje. Spėjami gintaro ištekliai – apie 100 tūkstanšių tonų Kuršių mariose gintaras buvo kasamas 1854-1899 ir 1928-1929 metais.Akmens druska. Akmens druskos klodai rasti nemuno žemupyje, netoli Usūnų kaimo, 467 m gylyje. Šio klodo storis- 69m, o ištekliai apie 50 mln. t. Ją būtų galima išgauti tirpdant klodą po žeme, o tirpalą išsiurbiant į žemės paviršių.Akmens druska naudojama kaip žaliava chemijos, maisto pramonėje, žemės ūkyje, muilo gamyboje, keliams barstyti.Magnetinė geležies rūda. Pietryčių Lietuvoje kristaliniame pamate(300-400 m gylyje) Varėnos rūdinio mazgo teritorijoje yra žinoma 3 geležies rūdos telkiniai, Varėnos, Barčių kelio ir Mergežerio. Rūdoje esama apie 47-62% geležies. Mokslininkai mano, kad šių geležies rūdos telkinių eksportavimas pasiteisins tik jei šalia bus statoma nedidelė metelurgijos gamykla.Granitas. Lietuvoje granito klodai glūdi kristaliniame pamate. Tai aukštos kokybės žaliava skaldai gaminti, apdailos plokštėms pjauti, taip pat granitas gali būti naudojamas kaip paprastas statybinis akmuo. Lietuvoje granitas nekesamas. Piatryčių Lietuvoje, Marcinkonių apylinkėse, jis slūgso 210-300 m gylyje. Daug granito randama Lietuvos laukuose. Tai rieduliai; pusė visų Lietuvos riedulių yra granitai. Rieduliai Lietuvoje pasiskirste nevienodai. Jų daug Lietuvos šiaurės rytų kalvose (apie Molėtus, Zarasus, Utena), pietryčiuose ( apie Eišiškes, Daugus, Trakus), pietvakariuose (apie Lazdijus, Vištytį). Didžiausi šalies rieduliai – Barstyčių( Skuodo raj.) Puntukas ( Anykščių raj.), bet jie yra valstybės saugomi paminklai.Kredos mergelis. Daugiausia kreidos mergelio radinviečių žinoma Varėnos, Kauno ir Jurbarko apylinkėse. Ankščiau jos buvo naudojamos statybinių kalkių gamybai ir rūkščioms dirvoms kalkinti.Geoterminė energija. Lietuvos vakarinėje ir vidurinėje dalyje yra nemaži geoterminės energijos ištekliai. Jį ketina panaudoti Palangos miesto šildymo sistemai bei kurorto šiltnamiams.Auksas. Mokslininkai nustatė, kad Tauragnų ir Dysnų žvyro telkiniuose gali būti iki 2,5 tonos aukso. Tačiau labai maža jo koncentracija. Norint gauti 1 kg aukso, reikėtų išplauti 3000 tonų žvyro. Taigi gavybos išlaidos pranoktų išgauto aukso vertę.Opoka. Yra žinomas vienas 1954-55 m ir 1959 m išžvalgytas telkinys esantis Stoniškių-Žemaitkiemio apylinkėse ir apima 36,6 ha plotą. Kaip naudinga iškasena susijusi su viršutinės kreidos nuogulomis, kurias dengia 9–13,8 m kvartero nuogulos. Opokos ištekliai telkinyje sudaro 34,4 mln. tonų. Telkinys pradėtas eksploatuoti 1989 m ir per metus buvo iškasama 104 tūkst. tonų. Vėliau gamyba ženkliai sumažėjo, o 1994 m. visai sustojo. Opoka naudojama kaip statybinis akmuo ir mineralinis priedas, be to iš lietuviškos opokos galima gaminti adsorbentus ir abrazyvus.Geležies rūda. Netoli Varėnos kristaliniame pamate (350 m gylyje) rasta gana kokybiškos geležies rūdos (geležingumas 47–62%). Norint ją išgaut, reikėtų įrenginėti gilias šachtas, jas nusausinti, o tai kainuotų labai brangiai.Nafta. Lietuvoje naftos ilgai nepavyko rasti, tik 1968 metais Šiūparių gręžinyje, netoli Gargždų, ištryško pirmasis naftos fontanas. Nafta Lietuvoje aptinkama 1850–2000 metrų gylyje, daugiausiai kambro sluoksniuose. Dėl didelio slėgio, iš gręžinio ji kyla pati ir ištrykšta. Kai po tam tikro eksplotavimo laiko nustoja trykšti, verslovėje pastatomi siurbliai. Lietuvoje dabar eksplotuojama 10 naftos telkinių. Per metus išgaunama apie 0,4 mln. tonų vertingos žaliavos. Tai patenkina maždaug 5% šalies reikmių. Nuo 1990 metų, kai prasidėjo pramoninė naftos gavyba, išgauta daugiau kaip 2,5 mln. tonų naftos. Visą laiką augusi naftos gavyba, nuo 2002 ėmė mažėti. Priežastis – nebeieškoma naujų naftos sankaupų. Dabar išžvalgyti Lietuvos ištekliai tesudaro 3 mln. tonų, o tokiais pat gavybos tempais, jie būtų išnaudoti per 8 metus.Dolomitas. Arti žemės paviršiaus aptinkama tik šiaurės Lietuvoje. Tai palyginti minkšta, lengvai pjaustoma ar skaldoma nuosėdinė karbonatinė uoliena, nuo seno naudojama statyboms. Iš dolomito gaminama skalda keliams tiesti. Didžiausi devono periodo dolomito karjerai yra Petrašiūnuose ir Klovainiuose (Pakruojo rajonas).Klintis. Iki 30 m storio permo periode susidariusios nuosėdinės karbonatinės uolienos klinties sluoksniai, arčiausiai paviršiaus slūgso šiaurės Lietuvoje, Akmenės rajone. Ypač didelis ir svarbus yra Karpėnų telkinys, kurio atsargos net 70 mln. tonų. Klintis jame išgaunama atviruoju būdu. Klintis – pagrindinė cemento gamybos žaliava, todėl netoli Karpėnų karjero pastatyta „Akmenės cemento“ gamykla.Molis. Molis yra nuosėdinė plastiška uoliena iš labai smulkių dalelių (mažiau nei 0,01 mm). Lietuvoje išžvalgyta daugiau nei 50 telkinių. Dauguma jų – paskutinio apledėjimo prieledyninių ežerų vietose. Iš molio gaminamos plytos, čerpės ir kt. gaminiai. Vienas didžiausių molio telkinių yra Šaltiškių karjeras, čia triaso periodo molio sluoksnis net 100 m storio.Smėlis ir žvyras. Lietuvoje išžvalgyta per 600 žvyro ir per 100 nemažų kvartero smėlio telkinių. Jų yra bemaž visoje šalyje. Žvyras naudojamas betonui gaminti, keliams tiesti. Smėlis – keliams tiesti, statyboms, silikatinėms plytoms gaminti. Netoli Anykščių eksplotuojamas neogeno periode susidaręs kvarcinio smėlio telkinys. Baltas, daugiau kaip 90% kvarco turintis smėlis – reta ir vertinga žaliava. Karjere iškastas smėlis naudojamas langų stiklams, stiklo tarai, kineskopams gaminti.
Naudota literatūra ir nuorodos
Juozas Zagorskis, Lietuvos Geografija 1997m.Aleknavičius Lietuvos Geografija 1993m.http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_naudingosios_i%C5%A1kasenoshttp://mkp.emokykla.lt/enciklopedija/lt/straipsniai/zeme/baltijos_jura/dugnas_ir_naudingosios_iskasenos