Lietuvos mokesčių sistemos tobulinimas

Kursinis darbasLIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMOS TOBULINIMAS

Darbą atliko: Darbą tikrino:

Kaunas, 2003

Turinys:ĮVADAS 21.1. LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMOS TOBULINIMO PRINCIPAI 41.2. MOKESČIŲ TARIFŲ KEITIMO GALIMYBĖS 51.2.1. TIESIOGINIŲ MOKESČIŲ TARIFŲ DIDINIMO GALIMYBĖS 71.2.2. NETIESIOGINIŲ MOKESČIŲ TARIFŲ DIDINIMO GALIMYBĖS 81.2.3. TURTO MOKESČIŲ TARIFŲ DIDINIMO GALIMYBĖS 81.3. MOKESČIŲ TARIFŲ DIDINIMO – MAŽINIMO GALIMYBĖS 81.4. TARIFŲ KEITIMO ĮTAKA MOKESTINĖMS BIUDŽETO PAJAMOMS 111.5. LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMOS TOBULINIMO REKOMENDACIJOS 151.5.1. PELNO MOKESČIO TOBULINIMO REKOMENDACIJOS 161.5.2. PVM TOBULINIMO REKOMENDACIJOS 171.5.3. PAJAMŲ MOKESČIŲ TOBULINIMAS 211.5.4. APYVARTOS (KELIŲ) MOKESČIO TOBULINIMO REKOMENDACIJOS 221.5.5. TRANSPORTO PRIEMONIŲ MOKESČIO ĮVEDIMO REKOMENDACIJOS 22IŠVADOS: 24LITERATŪRA: 27

ĮvadasŠiuolaikinė valstybė atlieka labai daug funkcijų. Ji turi pasirūpinti ekonomikos vystymusi, socialinėmis piliečių reikmėmis, puoselėti kultūrą, užtikrinti valstybingumą ir atlikti daugybę kitų uždavinių, kurių reikia valstybės piliečiams ir pačiai valstybei. Visų šių funkcijų užtikrinimui reikia finansinių lėšų. Pagrindinis šių lėšų šaltinis beveik be išimties visose valstybėse yra mokesčiai. Mokesčiai turi užtikrinti, kad valstybės institucijoms ir jų vykdomos veiklos finansavimui nepritruks lėšų.Šiuolaikinėms mokesčių sistemoms keliama ir daug kitų uždavinių: valstybės ekonominio augimo užtikrinimas, socialinių problemų sprendimas, vyriausybės fiskalinės politikos vykdymas.Didžiausią įtaką ekonominiam valstybės augimui daro verslo subjektų vystymasis. Verslo subjektai sukuria pridėtinę vertę, sukuria darbo vietas ir didina nacionalinį produktą Tačiau jų veiklos rezultatus labai įtakoja esama valstybės mokesčių sistema. Mokesčių sistema gali skatinti verslą, bet gali jį ir žlugdyti. Iš kitos pusės, jei verslas nebus apmokestintas, tai valstybė nesurinks pakankamai lėšų valstybės vykdomoms funkcijoms užtikrinti. Vadinasi, labai svarbu sukurti tokią mokesčių sistemą valstybėje, kuri ir skatintų verslą, ir leistų surinkti pakankamai mokestinių pajamų į biudžetą.Šiame darbe keliama problema – Lietuvos mokesčių sistemos tobulinimo galimybių identifikavimas.Lietuvos mokesčių sistemą nagrinėjo ir nagrinėja daug autorių. Tuo užsiima politikai, ekonomikos analitikai, mokesčių ekspertai ir kiti. Tačiau dauguma jų vertina tik atskiras mokesčių sistemos dalis, retai apimdami mokesčių sistemą kaip visumą. Taip pat nedaugelis mokesčių sistemos pagrindiniu tikslu laiko verslo subjektų vystymosi užtikrinimą.Šio darbo tyrimo objektas – Lietuvos mokesčių sistema, jos tobulinimas.Darbo tikslas – pateikti rekomendacijas Lietuvos mokesčių sistemos tobulinimui, kurios skatintų verslo plėtrą ir užtikrintų reikiamų valstybės mokestinių pajamų lygį.Darbe sprendžiamas uždavinys – pateikti rekomendacijas Lietuvos mokesčių sistemos tobulinimui.Šiame darbe svarstoma, kuris mokestis yra palankiausias valstybei, o kuris ne. Pirmiausiai nagrinėjamos galimos mokesčių tarifų didinimo ar mažinimo kryptys. Vėliau analizuojama šių galimų pokyčių įtaka biudžeto pajamoms. Pasirinktas geriausias Lietuvos mokesčių sistemos tobulinimo variantas pristatomas plačiau ir pateikiamos rekomendacijos atskirų mokesčių tobulinimui.Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, apibendrinančios darbe pasiektus tikslus.

1.1. Lietuvos mokesčių sistemos tobulinimo principaiGalime teigti, kad Lietuvos mokesčių sistemos nepavadinsi nepriekaištinga ir racionalia. Egzistuojantys septyniolika mokesčių su gausybe išimčių, diferencijuotų tarifų, komplikuota jų apskaičiavimo tvarka – visa tai sudaro prielaidas valstybei per daug kištis į ekonomiką ir savaiminį rinkos veikimą.Dėl nepagrįsto daugiapakopio apmokestinimo, painių ir nepastovių taisyklių ypač išauga administraciniai kaštai, taigi mokesčių sistema tampa neefektyvi. Ji ne tik stabdo ekonomikos plėtrą, skatina šešėlinio sektoriaus didėjimą, bet žlugdo Lietuvos žmonių moralę, mažina realiąsias pajamas bei užkerta kelią joms augti. Tokia mokesčių sistema negali būti Lietuvos ateities dalimi, ji privalo būti pertvarkyta.Nuo pat nepriklausomybės atgavimo iki dabartinio laikotarpio vyko ir vyksta nuolatinis politinis ir ekonominis spaudimas mokesčių administravimo sistemai. Vis didėjantys finansiniai reikalavimai šalies biudžetui sukelia biudžeto įtampą. Biudžetas negali užtikrinti visų finansavimo poreikių patenkinimo.Daugybė įvairiausių reikalavimų biudžetui susilieja į vieningą stiprų spaudimą mokesčių sistemai. Daugybė įvairiausių poreikių nepatenkinama tik dėl vienos priežasties – nepakankamai surenkama mokesčių. Fiskalinis spaudimas natūraliai transformuojasi i politinį spaudimą. Įvairiausios “žiaurios akcijos“ – tai natūrali ir neišvengiama politinė reakcija į visuomenės nepasitenkinimą tuo, kad nesprendžiamos svarbios socialinės ir kitos problemos. Kita aktuali problema, dėl kurios Lietuvos mokesčių sistema reikia tobulinti yra piktybiniai mokesčių įstatymo pažeidimai. Siekiant įstoti į Europos Sąjungą būtina taip sureguliuoti mokesčių sistemą, kad dirbantys verslininkai nebūtų skriaudžiami, pradedantiesiems būtų sudarytos visos sąlygos sėkmingai steigtis ir plėstis. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vadovai vienas po kito kaltinami nesugebėjimu surinkti mokesčius. Valstybė griežtina atsakomybę už mokesčių įstatymų pažeidimus, tačiau tai gali tik iš dalies pakeisti esamą situaciją. Be to, reikia pabrėžti, kad verslo visuomenė nepasitiki valstybe, nes nuolatinės reformos ir mokesčių sistemos pakeitimai sudaro didelius verslo plėtros barjerus. Šiuo metu nemažai verslininkų (ypatingai smulkių) stengiasi išvengti mokesčių mokėjimo, todėl nesurinkti mokesčiai toliau lieka didžiule Lietuvos biudžeto problema. Yra daug įvairių mokesčių vengimo ir pajamų slėpimo būdų, kuriuos sugalvoja verslininkai, norintys mokėti mažiau mokesčių.

Visame pasaulyje nusikaltimai finansams laikomi sunkiai atskleidžiamais. Jie prasideda nuo prekių gamybos proceso. Vėliau manipuliuojama kainomis, sudaromi dvigubi kontraktai, o kur dar fiktyvios įmonės, kontrabanda, pajamų slėpimas, pinigų plovimas ir t.t. Galima daug kalbėti apie įstatymų ir norminių aktų netobulumus, kurie yra aiškūs ir verslininkams, ir mokesčių administratoriams. Tačiau tai neatleidžia vienų nuo atsakomybės už įstatymu pažeidimus, o kitų – nuo įstatymų laikymosi kontrolės (Pajuodienė, 1998).Vykdant mokesčių sistemos pakeitimus reikia stengtis užtikrinti sekančius tikslus:1. Tolygiau paskirstyti mokesčių naštą.2. Atsisakyti neefektyvių apmokestinimo priemonių. Užtikrinti reikiamas pajamas šalies biudžetui.3. Suderinti mokesčių teisinę bazę su Europos sąjungos ACQUIS.4. Siekiant sumažinti bendrą mokesčių naštą, kas sudarytų sąlygas mažinti perskirstymą per biudžetą, turi būti iš esmės peržiūrėta išimčių atskiroms veiklų rūšims arba pajamų rūšims taikymas sudarant maksimaliai tolygias sąlygas, kas sudarytų prielaidas mažinti mokesčių tarifus.5. Atsižvelgiant į numatomą mokesčių tarifų mažinimą, reikiamos biudžeto pajamos turi būti surinktos plečiant apmokestinimo bazę, bet nedidinant kitų galiojančių mokestinių tarifų.Nekyla abejonių, kad Lietuvos mokesčių sistema turi būti tobulinama. Kokios galimybės keisti Lietuvoje egzistuojančius įvairių mokesčių tarifų dydžius ir jų apmokestinamąją bazę, nagrinėjama sekančiuose skyriuose.1.2. Mokesčių tarifų keitimo galimybėsKad mokesčių našta galėtų būti sumažinta, yra nerealu. Visose valstybėse mokesčių našta tik didėja, geriausiai ką galima pasiekti – tai nedidinti mokesčių naštos. Vienkartinis apmokestinimas irgi nėra tikslingas, nes tuomet vieno mokesčio tarifas tampa labai didelis ir atsiranda didelė paskata vengti šio mokesčio. Geriau tegul būna daugiapakopis apmokestinimas, bet kuo mažesni mokesčių tarifai.Siekiant kuo mažesnių tarifų ir kuo didesnių įplaukų į biudžetą, reikia nustatyti tokius mokesčius, kuriais galima surinkti daug pajamų, nustatant nedidelius tarifus (1 lentelė).

1 lentelėMokesčių tarifai ir Lietuvos Respublikos mokestinės įplaukosMokestis Nuo BVP proc. 2001 m. Tarifas PastabosFizinių asmenų pajamų mokestis 7,6 33,00% Neapmokestinamas minimumas 250 Lt, yra mažesni tarifai 13 – 20 proc.Pelno mokestis 0,6 15,00% Ne visos išlaidos, mažina pelno mokestį.Įnašai socialiniam draudimui 7,0 34,00% Apmokestinamas tik darbo užmokesčio pajamos. Dalis pajamų neapmokestinama.PVM 7,6 18,00% Taikomi ir mažesni tarifai 0 proc., 5 proc.Kelių (apyvartos) mokestis 0,6 0,3 / 0,5% Tarifas priklauso nuo veiklos rūšies

Matome, kad palankiausias mokestis yra kelių. Nustačius net ir mažą tarifą, galima surinkti nemažas sumas į biudžetą. PVM mokestis irgi yra patogus siekiant surinkti dideles mokestines pajamas, nors ir didesnis nustatytas tarifas leidžia surinkti nemažai įplaukų. Blogiausias, šiuo atveju, yra juridinių asmenų pajamų mokestis. Nustatytas didelis tarifas, tuo tarpu mokestinės įplaukos į biudžetą yra pakankamai mažos. Nėra labai patogus ir Socialinio draudimo bei fizinių asmenų pajamų mokesčiai. Jų tarifai gana dideli, o įplaukų gaunama tiek pat kiek iš dukart mažesnį tarifą turinčiam PVM.Taigi, siekiant minimaliais tarifais surinkti dideles įplaukas, reiktų didinti kelių mokestį (apyvartos) ir PVM, o mažinti socialinio draudimo įmokas ir fizinių asmenų pajamų mokestį. Kadangi socialinio draudimo įmokos ir fizinių asmenų pajamų mokestis yra labai panašus, o socialinio draudimo mokestis skirtas formuoti socialinio draudimo fondui, tai tikslinga butų mažinti tik fizinių asmenų pajamų mokestį.Tačiau didinti kelių (apyvartos) mokestį nėra naudinga ekonominiu požiūriu, nes tokiu atveju įmonėms padidėja sąnaudos apyvartos mokesčio tarifu. Tuomet įmonės tampa mažiau konkurencingos su užsienio konkurentais.Kaip reiktų keisti Lietuvos mokesčių sistemą? Aišku, svarstant, kokie turėtų būti vienų ar kitų mokesčių tarifai, reiktų nepamiršti, kad mokestinės įplaukos į biudžetą neturėtų sumažėti. Tai reiškia kad vieno mokesčio įplaukų sumažėjimas turi būti kompensuojamas kito mokesčio padidėjusiomis įplaukomis į biudžetą. Pirmiausiai reiktų nagrinėti visos mokesčių sistemos galimus pokyčius, o po to galima nagrinėti atskiro mokesčio tobulinimo galimybes, nekeičiant to mokesčio esmės – tai yra nekeičiant tarifo ir apmokestinamosios bazės.Taigi pirmiausia panagrinėsime tiesioginių, netiesioginių ir turto mokesčių didinimo ar mažinimo galimybes, o paskui konkrečių mokesčių tarifų keitimo galimybes.1.2.1. Tiesioginių mokesčių tarifų didinimo galimybėsTiesioginiai mokesčiai labiausiai paplitę mokesčiai pasaulio valstybėse. Tai patys patogiausi ir teisingiausi mokesčiai. Jiems lengva nustatyti skirtingus tarifus. Šio mokesčio skaičiuojant nuo BVP Lietuvoje surenkama daug mažiau negu Vakarų Europos valstybėse. Šio mokesčio tarifai yra gana dideli (2 lentelė).

2 lentelėDarbo užmokesčio apmokestinimas LietuvojeMokesčiai ir darbo užmokestis Iki 250 Lt pajamų Virš 250 Lt pajamųDarbo užmokestis 100.00 100.00FAPM 0.00 33.00Socialinis draud. 3 proc. 3.00 3.00Socialinis draud. 31 proc. 31.00 31.00Garantinis fondas 0.20 0.20Viso išlaidos darbo užmokesčiui 134.20 134.20Grynos darbuotojo pajamos 97.00 64.00Mokesčiai viso 37.20 70.20Grynos darbuotojo pajamos proc. 72.28% 47.69%Mokesčiai viso proc. 27.72% 52.31%

Lietuvoje yra nemaži tiesioginių mokesčių tarifai, nors ir mažesni negu Europos šalyse. Skirtingi šio mokesčio tarifai skatina ieškoti būdų, kaip sutaupyti mokant šį mokestį. Didinant šiuos mokesčius, vengiančių mokėti šį mokestį dar daugiau padaugėtų. Taip būtų mažesnė paskata vengti šio mokesčio mokėjimų.1.2.2. Netiesioginių mokesčių tarifų didinimo galimybėsNetiesioginiai mokesčiai yra mokesčiai apmokestinantys prekes ir paslaugas. Šie mokesčiai yra sunkiau išvengiami valstybės viduje. Bet jų lengviau išvengti importuojant prekes ar paslaugas. Būtent šių mokesčių našta pastaraisiais dešimtmečiais didėjo Europos Sąjungos valstybėse. Šiuo metu Lietuvoje netiesioginių mokesčių įplaukos i biudžetą yra tokios pat, kaip Europos valstybėse. Vis dėlto patogiausias būdas surinkti mokestines pajamas, – didinti šių mokesčių naštą.1.2.3. Turto mokesčių tarifų didinimo galimybėsTurto mokesčiai yra labai mažai paplitę Lietuvoje. Europos valstybėse jie naudojami daug plačiau ir efektyviau. Tai patogus būdas surinkti mokestines įplaukas, kai norima išplėsti mokestinę bazę. Taip pat tai patogus būdas apmokestinti pasiturinčius gyventojų sluoksnius. Silpnoji šių mokesčių pusė yra tai, kad nustatomi tarifai nėra tiesiogiai susiję su piniginėmis įplaukomis gyventojams, dėl to didelių tarifų šiems mokesčiams nustatyti negalima. Be to, šių mokesčių apmokestinamosios bazės nustatymas yra labai subjektyvus dalykas. Nėra labai paprasta tiksliai nustatyti nekilnojamojo ar kilnojamojo turto vertę.1.3. Mokesčių tarifų didinimo – mažinimo galimybėsŽvelgiant į aukščiau pateiktas mokesčių grupes, galime priimti sprendimą, kad reikėtų stengtis didinti netiesioginius mokesčius, mažinti tiesioginius mokesčius ir praplėsti mokesčių sistemą apmokestinant gyventojus turto mokesčiais. Reikia detaliau panagrinėti, kokius mokesčius Lietuvos mokesčių sistemoje būtų tikslinga didinti ir kuriuos tikslinga sumažinti.Fizinių asmenų pajamų mokestis. Šis mokestis yra pagrindinis tiesioginių pajamų mokesčių surinkimo šaltinis. Mažinant tiesioginius mokesčius tikslingiausia būtų sumažinti šį mokestį ir stengtis nustatyti vienodą tarifą visoms pajamų rūšims, siekiant išvengti galimybės mokesčio mokėtojams susimažinti šio mokesčio tarifą.Pelno mokestis. Iš šio mokesčio surenkama nedidelė dalis mokestinių pajamų. Mokesčio bazės nustatymas dažnai įtakojamas subjektyviu veiksniu. Bet šio mokesčio visiškas panaikinimas neišsprendžia visiškai problemos, be to tai neatitiktų Europos Sąjungos reikalavimų. Šiuo metu Lietuvoje galiojantis mokesčio tarifas yra vienas žemiausių Europoje, todėl jo tarifo mažinimas nėra tikslingas. Tik tuo atveju, jeigu iš kitų mokesčių būtų surenkama daugiau mokestinių pajamų, tai pelno mokestį galima būtų visai panaikinti.Socialinio draudimo mokestis. Šis mokestis savo apmokestinamąja baze labai panašus į fizinių asmenų pajamų mokestį. Kadangi šis mokestis skirtas valstybes socialinėms ir pensinėms išmokoms finansuoti, jo mažinimas nėra tikslingas, nes tektų ieškoti kitų socialinio draudimo fondo pajamų šaltinių. Jį tektų didinti, jeigu reiktų didinti pensijas, jei padidėtų netiesioginiai mokesčiai ir pakiltų prekių ir paslaugų kainų indeksas.Pridėtinės vertės mokestis. Šio mokesčio surinkimas yra vienas paprasčiausių ir lengviausių.Neigiamas šio mokesčio aspektas yra tas, kad vartojimas prekių ir paslaugų apmokestintų PVM, tampa nepatrauklus. Paslauga ar prekė pabrangsta PVM tarifo dydžiu. Fizinis asmuo gali nuspręsti neįsigyti paslaugos ar prekės, o pats ją pasigaminti.(Pvz., užsiauginti daržoves pats vietoj to, kad pirktų jas iš kitų augintojų, kurie augina mažesniais kaštais, bet parduoda su PVM ir tik dėl to jų prekė tampa brangesnė fiziniam asmeniui).PVM apmokestinamos prekės tampa mažiau patrauklios užsienio pirkėjams. Neapmokestinta PVM prekė skatintų atvykti užsieniečius ir įsigyti sąlyginai pigių prekių.Kontrabanda atvežta ir PVM neapmokestinta prekė tampa sunkiai įveikiamu konkurentu šalies gamintojams. Jei PVM tarifas didelis, arba jei kontrabanda atvežti ir realizuoti šia prekę yra lengva, tai vietiniai gamintojai gali pralaimėti nelygioje konkurencijoje.Nustačius vieną PVM tarifą visoms prekėms, visi vartotojai mokės proporcingai vienodus mokesčius. Ir turtingas, ir vargšas susimokės tik PVM tarifą. To išvengti galima nustatant skirtingus PVM tarifus, bet tuomet susiduriama su PVM mokesčio apskaičiavimo problema. Jeigu įmonė gamina dešimt produktų ir visi jie apmokestinami skirtingu tarifu, kaip tiksliai ir teisingai suskaičiuoti šį mokestį ir kaip patikrinti ar tas mokestis suskaičiuotas teisingai? Taip pat, kaip nuspręsti, kurią prekę laikyti turtingųjų preke, o kuria vargšų?

Nepaisant to, kad jis turi nemažai apskaičiavimo problemų, reiktų galvoti apie šio mokesčio tarifo didinimą. Tikslinga didinti šio mokesčio tarifą, reiktų nustatyti naują tarifą ne mažiau kaip 4 punktais didesnį, kad mokestinių pajamų į biudžetą padidėjimas būtų reikšmingas. 1 ar 2 punktais padidintas tarifas leistų surinkti nedaug daugiau mokestinių pajamų į biudžetą. Bet mokesčio tarifo dydžio keitimas sukeltų daug sunkumų mokesčių mokėtojams ir mokesčių administratoriams.Apyvartos (kelių) mokestis. Šis mokestis yra labai lengvai ir gausiai surenkamas, net ir nustačius nedidelį mokesčio tarifą. Bet jis turi ir didelį minusą -padidina įmonių kaštus, o tai pablogina įmonių galimybes konkuruoti su užsienio įmonėmis. Siekiant sumažinti įmonės kaštus, reikia sumažinti ar panaikinti šį mokestį.Akcizai. Šie mokesčiai turi būti priderinami prie Europos Sąjungos reikalavimų. Jiems reikėtų nustatyti minimalius leistinus Europos Sąjungos šalyse tarifus.Transporto priemonių mokesčiai. Europos Sąjungos šalyse egzistuoja nemažai įvairių transporto priemonių mokesčių. Tai gana patogus mokestis surinkti pajamoms į biudžetą. Tuo labiau, kad jis apmokestina pasiturinčius gyventojų sluoksnius. Reiktų apsvarstyti šio mokesčio vedimo galimybę.Nekilnojamojo turto mokestis fiziniams asmenims. Šis mokestis egzistuoja beveik visoje Europoje. Nustačius nedidelį šio mokesčio tarifą galima surinkti nemažai pajamų į biudžetą. Vis dėlto, mokesčio apmokestinamosios bazės nustatymas yra problematiškas, dėl to, kad sunku tiksliai įvertinti nekilnojamojo turto vertę. Manau, kol kas nėra tikslinga taikyti šio mokesčio Lietuvoje.Apibendrinant 3 lentelėje parodyta, kokia kryptimi turėtų būti keliami mokesčių tarifai.

3 lentelėSiūlomos mokesčio tarifų keitimo kryptysMokestis Tarifą didinti/mažintiPelno mokestis Palikti tokį patį arba jei yra galimybių mažintFizinių asmenų pajamų mokestis Mažinti kiek įmanomaSocialinio draudimo mokestis Didinti, jeigu didės prekių ir paslaugų kainosPridėtinės vertės mokestis DidintiApyvartos (kelių) mokestis PanaikintiTransporto priemonių mokesčiai Įvesti tarifusNekilnojamojo turto mokesčiai fiziniams asmenims Netaikyti mokesčioTaigi, mano pasiūlymas būtų didinti netiesioginius mokesčius, įvesti naują transporto priemonių mokestį, mažinti tiesioginių mokesčių tarifus.Apsisprendus dėl mokesčio tarifų keitimo krypčių būtina įvertinti, kaip tarifų pokyčiai gali paveikti biudžeto įplaukas. Todėl sekančiame skyriuje analizuojama galimo mokesčiu tarifų keitimo poveikis mokestinėms biudžeto pajamoms.1.4. Tarifų keitimo įtaka mokestinėms biudžeto pajamomsLabai svarbu įvertinti, kaip numatomi mokesčių tarifų pokyčiai gali paveikti mokestines biudžeto pajamas.Prieš analizuojant mokestinių pajamų pokyčius, reikia nuspręsti, kuriuos mokesčių tarifų dydžius planuojame keisti ir tik tų mokesčių įtaką mokestinėms valstybės pajamoms analizuosime.Tikslinga būtų, daryti pokyčius tiesioginių mokesčių įplaukose: fizinių asmenų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio surinkime. Socialinio draudimo mokesčio įplaukos turėtų nesikeisti, nebent didėjant ar mažėjant prekių ir paslaugų mokesčiams, didės arba mažės prekių ir paslaugų kainų indeksas. Keičiantis kainų indeksui, vartotojams, gyvenantiems iš socialinio draudimo išmokų, turės būti kompensuojami kainų indekso pokyčiai. Tokiu atveju socialinio draudimo išmokos turi atitinkamai didėti arba mažėti, o tai reiškia, kad reiks didinti arba mažinti ir socialinio draudimo pajamas.Galimi pokyčiai netiesioginių mokesčių srityje: PVM ir apyvartos mokesčio didinimas arba apyvartos mokesčio mažinimas.Naujai siūlomas mokestis – transporto priemonių apmokestinimas – irgi gali įtakoti mokestines biudžeto pajamas. Kadangi nuspręsta, kad nekilnojamojo turto mokestį įdiegti dar per anksti šio mokesčio poveikis mokestinamoms pajamoms nebus analizuojamas.Toliau pateikiami skaičiavimai parodantys, kokie būtų tarifų keitimo pokyčiai valstybės mokestinėms pajamoms ir mokesčių naštai (lentelė 4). Darant šiuos paskaičiavimus buvo laikomasi šių prielaidų:1. Didėjant mokesčio tarifams, daugiau mokesčio yra nuslepiama, ir atvirkščiai mažėjant tarifams, atsiranda daugiau šio mokesčio mokėtojų. Vadinasi, padidėjus mokesčio tarifui tam tikru procentu, mokestinės pajamos iš šio mokesčio padidės mažesniu procentu. Ir atvirkščiai, jeigu mokesčio tarifas bus sumažintas, mokestinės įplaukos sumažės mažesniu procentu.2. Socialinio draudimo tarifas turi didėti arba mažėti didėjant arba mažėjant prekių ir paslaugų kainų indeksui. Kadangi šiuo mokesčiu finansuojamos valstybinės socialinės išmokos skirtos vartotojų pragyvenimui, tai jos turi kisti proporcingai kainų indeksui.3. Transporto priemonių mokesčiu galimos surinkti pajamos į biudžetą apskaičiuotos taip: 1200 000 transporto priemonių Lietuvoje padauginta iš 400 Lt. Gautas rezultatas lygus maždaug 1 proc. nuo Lietuvos BVP.

4. Mokestinės įplaukos neturi sumažėti, nes kitų biudžeto finansavimo šaltinių nėra.5. Analizuojami tik tie mokesčiai, kurių tarifų dydžius ruošiamasi keisti.

Mokestis Bazinis variantas 2 variantas 3 variantas 4 variantas 5 variantas Santykis su BVP % Tarifas % Santykis su BVP % Tarifas % Santykis su BVP % Tarifas % Santykis su BVP % Tarifas % Santykis su BVP % Tarifas %Fizinių asmenų pajamų mokestis 7,6 33 5,4 22 3,5 15 5,7 24 6,3 28Juridinių asmenų pelno mokestis 0,6 15 0,0 0 0,6 15 0,6 15 0,6 15Įnašai socialiniam draudimui 7,0 34 7,4 36 7,5 37 7,2 35 7,0 34PVM 7,6 18 9,5 22 9,5 22 9,5 22 9,5 22Apyvartos (kelių) mokestis 0,6 0,3/0,5 1,5 1 2,8 2 0,6 0,3/0,5 0,0 0Transporto priemonių mokestis Viso 23,4 23,8 23,9 23,6 23,4 Padidėja mokesčių našta (23.4-viso) 0,0 0,4 0,5 0,2 0,0 Mokestis 6 variantas 7 variantas 8 variantas 9 variantas 10 variantas Santykis su BVP % Tarifas % Santykis su BVP % Tarifas % Santykis su BVP % Tarifas % Santykis su BVP % Tarifas % Santykis su BVP % Tarifas %Fizinių asmenų pajamų mokestis 4,6 18 5,3 22 5,9 25 7,8 35 7,2 31Juridinių asmenų pelno mokestis 0,6 15 0,6 15 0,0 0 0,0 0 0,6 15Įnašai socialiniam draudimui 7,2 35 7,0 34 7,0 34 7,0 34 7,0 34PVM 11,2 25 9,5 22 9,5 22 7,6 18 7,6 18Apyvartos (kelių) mokestis 0,0 0 0,0 0 0,0 0 0,0 0 0,0 0Transporto priemonių mokestis 1,0 1,0 1,0 1,0 Viso 23,6 23,4 23,4 23,4 23,4 Padidėja mokesčių našta (23.4-viso) 0,2 0,0 0,0 0,0 0,0

Lentelėje matome visus dešimt mokesčių tarifų keitimo variantų, kuriuose pateikiami pagrindinių mokesčių tarifų dydžiai ir mokestinės įplaukos iš šių mokesčių. Vienas iš šių variantų jau dabar egzistuojantis ir devyni nauji variantai.Modeliuojant mokesčių tarifus, buvo siekiama nesumažinti mokestinių valstybės pajamų, o tais atvejais, kai padidėtų kainų indeksas, buvo didinami ir socialinio draudimo mokesčiai, finansuojantys socialines išmokas. Dėl to mokesčių našta kai kuriais variantais net padidėjo. Tais atvejais, kai naikinamas apyvartos mokestis, o didinamas PVM mokestis, kainų indeksui poveikis turėtų būti nedidelis, dėl to socialinio draudimo įmokos nedidinamos.Svarbu pažymėti, kad lentelėje pateikta mokesčių našta sudaro tik nagrinėjamus mokesčius. Čia nėra įtraukta kitų mokesčių ir laikomasi prielaidos, kad jų mokestinė našta nekinta.Trumpai apžvelkime kuo ypatingi lentelėje pateikti mokesčių tarifų keitimo variantai:1 variantas (bazinis) – Tai dabar egzistuojantys mokesčių tarifai.2 variantas – Didesnė mokesčių našta perkeliama ant netiesioginių mokesčių. Padidinamas kelių mokestis ir PVM. Kadangi šių mokesčių padidinimas padidintų prekių ir paslaugų kainas rinkoje, tai neišvengiamai tektų didinti ir socialinio draudimo įmokas, tuo pačiu ir išmokas.Esant tokiems tarifų pokyčiams palengvėtų mokestinių įplaukų surinkimas į biudžetą, Turėtų sumažėti noras slėpti mokesčius. Neigiama įtaka būtų apyvartos mokesčio padidinimas. Padidėjęs šio mokesčio tarifas pablogintų Lietuvos įmonių galimybes konkuruoti su užsienio įmonėmis.3 variantas – Padidinamas apyvartos mokestis. Kadangi šio mokesčio tarifas būtų pakankamai mažas, tai galima tikėtis, kad jis nebūtų slepiamas. Tačiau, kaip ir 2 variante, žymiai pablogėtų Lietuvos įmonių galimybės konkuruoti su užsienio gamintojais. Taip pat labai išaugtų paskata įmonėms užsiimti produktų gamyba nuo žaliavų gavimo iki pat galutinio vartotojo. Tai neskatintų įmones specializuotis kokioje nors vienoje srityje. Taip pat socialinio draudimo įmokas irgi reiktų padidinti. Teigiamas šio varianto aspektas būtų tai, kad daugiau nei dvigubai sumažėtų fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifai.4 variantas – Didinamas tik PVM mokestis, o mažinamas fizinių asmenų pajamų mokestis. Šiuo atveju irgi tektų vienu punktu padidinti socialinio draudimo tarifą. Šis variantas yra vienas geriausių ir nereikalaujantis didelių mokesčių sistemos pokyčių. Pajamų mokesčio sumažinimas skatintų mažiau slėpti ši dažnai slepiama mokestį.5 variantas – labai panašus į 4 variantą. Didinamas PVM ir naikinamas apyvartos mokestis, siekiant padidinti Lietuvos įmonių konkurentabilumą. Taip pat lieka galimybė sumažinti ir fizinių asmenų pajamų mokestį. Šiuo atveju išaugęs Lietuvos įmonių konkurentabilumas paskatintų spartesnį jų vystymąsi ir kitų mokestinių įplaukų geresnį surinkimą į biudžetą.6 variantas – PVM tarifas didinamas iki 25 proc. Šiuo atveju didelė tikimybė, kad padidėjęs mokesčio tarifas priverstų daugelį įmonių slėpti šį mokestį. Nors ir panaikinus apyvartos mokestį prekių ir paslaugų kainos išaugtų ir tektų padidinti socialinio draudimo įmokas. Šiuo atveju sumažėjęs fizinių asmenų pajamų mokestis žymiai sumažintų šio mokesčio slėpimą.7 variantas – Į mokesčių sistemą įtraukiamas naujas mokestis – transporto priemonių. Taip pat didinamas PVM mokestis. Mano nuomone, tai pats geriausias Lietuvos valstybei variantas. Panaikintas apyvartos mokestis sumažins įmonių kaštus. Sumažėjęs fizinių asmenų pajamų mokestis turėtų padidinti norinčių mokėti šį mokestį.8 variantas – skirtumas nuo 7 varianto tik tas, kad panaikinamas pelno mokestis. Tai yra diskutuotinas klausimas ir daug priklausytų nuo Europos Sąjungos pozicijos.9 variantas – Nedidinamas PVM, o tik įvedamas naujas transporto priemonių mokestis. Šiuo atveju fizinių asmenų pajamų mokestį sumažinti būtų neįmanoma, netgi tektų padidinti šio mokesčio tarifą dviem punktais. Teigiami aspektai – būtų panaikintas apyvartos ir pelno mokesčiai.10 variantas – atitinka 9 variantą, tik paliekamas pelno mokestis. Šio mokesčio nenaikinimas leistų sumažinti fizinių asmenų pajamų mokestį dviem punktais.

Pateiktų variantų analizė ir įvertinimas rodo, kad geriausias Lietuvai tinkantis mokesčių sistemos keitimo variantas būtų septintas. Pagrindiniai šio varianto privalumai kad:a) kelių (apyvartos) mokesčio panaikinimas padidins įmonių konkurencingumą su užsienio kompanijomis,b) sumažėję fizinių asmenų pajamų mokesčiai paskatins mažiau vengti šio mokesčio mokėjimų. Be abejo, nebus išvengta ir neigiamos PVM mokesčio didinimo įtakos.Šio varianto detalesnis pristatymas ir analizė pateikiamos tolimesniuose skyriuose.1.5. Lietuvos mokesčių sistemos tobulinimo rekomendacijosPasirinktas Lietuvos mokesčių sistemos tobulinimo variantas apibrėžia tiktai mokesčių tarifus. Tačiau mokesčių sistemos tobulinimas apima ne tik mokesčių tarifų pakeitimą. Būtina patobulinti įstatymų nuostatas, kad būtų išvengta šių mokesčių trūkumų.Sekančiuose skyriuose pateikiamos atskirų Lietuvos mokesčių sistemos mokesčių tobulinimo rekomendacijos.1.5.1. Pelno mokesčio tobulinimo rekomendacijosPelno mokesčio tarifo keitimas nėra tikslingas. Šiuo metu egzistuojantis pakankamai mažas tarifas nedaro didelės įtakos mokesčių mokėtojams. Didesnę įtaką daro pati šio mokesčio apmokestinamoji bazė.Nuo 2002 metų sausio 1 d. atnaujintas pelno mokesčio įstatymas panaikino daugelį jame buvusių trūkumų. Dabar jis atitinka Europos Sąjungos šalių keliamus reikalavimus.Naujame pelno mokesčio įstatyme yra objektas, kurį verta būtų tobulinti – tai ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai. Panaikinus investicijų lengvatų, reikėtų pagreitinti galimybes įmonėms nudėvėti savo turtą ir taip dalinai kompensuoti praradimus, susijusius su buvusiu nuliniu investicijų apmokestinimo tarifu. Taip pat nusidėvėjimo pagreitinimas ne sumažintų mokamo pelno mokesčio sumą į biudžetą, o tik perkeltų šią sumą į vėlesnius metus. Kaip, mano nuomone, turėtų atrodyti minimalus ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai, pateikta 5 lentelėje.

5 lentelėIlgalaikio turto nusidėjimo normatyvų tolinimasTurto rūšis Siūlomas normatyvas,metai Normatyvas pagalnaują sistemą, metais Normatyvai pagal prieš tai buvusią sistemą,metaisNauji pastatai 5 8 10Gamybiniai pastatai 5 15 10Mašinos ir įrengimai 3 5 10Baldai 2 6 2Automobiliai 3 6 – 10 3 – 5Kitas materialusis turtas 2 4 2Kompiuterinė technika 1 2 2Kapitalo pakitimas 2 3 2Obligacijų išleidimas 2 3 Per visą skolos laikotarpįKapitalizuotos palūkanos 2 3 Proporcingai turtuiPrograminė įranga 1 3 1 – 2Kitas nematerialusis turtas 2 4 2Prestižas 2 15 2

Kaip matome, kad naujasis pelno mokesčio įstatymas pailgino daugumos ilgalaikio turto rūšių nusidėvėjimo laiką. Šiame darbe siūlomame variante paliekama gera galimybė įmonėms greitai nudėvėti ilgalaikį turtą ir taip perkelti galimą pelno mokestį į vėlesnius metus. Nusidėvėjimo normatyvų pakeitimai beveik pakeistų buvusią investicijų lengvatą.Nusidėvėjimo normatyvų sutrumpinimas, valstybės mokestinėms pajamoms būtų nenaudingas. Keletą metų sumažėtų pelno mokesčio įplaukos į biudžetą. Bet šių įp1aukų dalis yra nedidelė visose mokestinėse pajamose, ir pajamų sumažėjimas būtų nedidelis.1.5.2. PVM tobulinimo rekomendacijosKaip jau aptarta praeituose skyriuose, tikslinga būtų padidinti PVM mokesčio tarifą 4 punktais iki 22 proc. Tai leistų lengviau surinkti į biudžetą mokestines pajamas ir supaprastintų mokesčių mokėjimo procedūras.Dar vienas dėmesio vertas variantas, tai įvesti kelių tarifų PVM mokestį. Tokia praktika taikoma daugelyje Europos valstybių. Ten dažniausiai sumažintas tarifas taikomas pirmo būtinumo prekėms, tai yra, maisto produktams, vaistams ir kitoms. O standartinis tarifas taikomas pramoninėms prekėms ir visoms kitoms paslaugoms, nepriskiriamoms į pirmo būtinumo prekių grupę.Šiuo metu egzistuojanti vieno tarifo pridėtinės vertės mokesčio sistema sąlygoja dubliuotą apmokestinimą ir sukuria būtinybę papildomai perskirstyti lėšas. Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų gyvena iš socialinio draudimo fondo išmokų: pasiekę pensijinį amžių gyventojai pajamas gauna iš socialinio draudimo fondo. Valstybė atlieka dvigubą darbą: ji surenka socialinio draudimo įmokas, išmoka reikiamas sumas pensijinio amžiaus gyventojams ir paskui šias išmokas per vartojimą apmokestina pridėtinės vertės mokesčiu. Nustačius lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą prekėms, kurias daugiausiai vartoja gaunantys socialines išmokas gyventojai, galima būtų sumažinti šiuo metu egzistuojančias socialines išmokas, o kartu ir socialinio draudimo įmokas. Aišku, tai tik teorinė galimybė. Labai abejotina, ar būtų ryžtasi sumažinti socialines išmokas ir pensijas. Taip pat sumažėtų reikšmė dabar jau padidinto neapmokestinamo minimumo. Mažesnes pajamas gaunantys gyventojai dažniausiai vartoja pirmo būtinumo prekes. Kadangi šios prekės būtų apmokestinamos mažesniu tarifu, tai fizinių asmenų pajamų mokesčiu neapmokestinamas minimumas galėtų būti sumažintas. Taip būtų išplėsta fizinių asmenų pajamų apmokestinamoji bazė ir galima būtų sumažinti bendrą fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifą.Pats kelių PVM tarifų sistemos principas yra labai geras ir ekonomiškai būtų efektyvus, bet čia susiduriama su papildomomis problemomis. Galima išskirti tokias pagrindines problemas, su kuriomis susiduriama, siekiant įvesti tokią kelių pridėtinės vertės mokesčio tarifų sistemą, kokia egzistuoja daugelyje Europos Sąjungos valstybių:

1. Sunku nustatyti, kurias prekes vartoja socialines išmokas ir mažas pajamas gaunantys gyventojai.2. Sunku kontroliuoti, kad įmonės nesukčiautų apmokestindamos prekes ne tuo tarifu, kuriuo turėtų.3. Paaštrėtų PVM grąžinimo problema. Jeigu kažkuri produktų grupė apmokestinama mažesniu tarifu, tai įmonė, gaminanti šiuos produktus, automatiškai susiduria su PVM grąžinimo problema.4. Sumažėtų mokestinės įplaukos į biudžetą. Siekiant kompensuoti įplaukų praradimą, tektų ieškoti naujų biudžeto pajamų šaltinių. Tikriausiai turėtų būti didinamas PVM standartinis tarifas. Tarifo padidinimas paskatintų mokesčio mokėtojus ieškoti būdų, kaip išvengti šio mokesčio mokėjimo.5. Keli PVM tarifai įneštų daugiau painiavos mokesčių mokėtojams ir pasunkintų mokesčių administravimą. Tuomet reiktų įvesti naują PVM deklaravimo formą, pasunkėtų darbas mokesčių administratoriams ir kontrolieriams.6. Pridėtinės vertės mokesčio sistemos ir tarifų keitimas iš karto įneštų painiavos ir nestabilumo Lietuvos mokesčių sistemoje ir įmonių veikloje. Padidėtų įmonių išlaidos apskaitos programų ir vidinių apskaitos sistemų perprogramavimui ir pertvarkymui.7. Skirtingi PVM tarifai sudarytų nelygias konkurencijos sąlygas įmonėms. Prekės ir paslaugos, apmokestintos lengvatiniais PVM tarifais, taptų žymiai patrauklesnės vartotojams, negu apmokestintos standartiniu tarifu.Minėtas problemas reikia spręsti, nes kelių pridėtinės vertes mokesčio tarifas yra naudingesnis. Kelių pridėtinės vertės mokesčio tarifų sistemos teigiami aspektai yra tokie:1. Sumažėtų bendra mokesčių našta. Sumažėjus produktų kainoms, atsirastų galimybių sumažinti fizinių asmenų pajamų mokestį ir teorinė galimybė sumažinti socialinio draudimo mokesčius. Sumažinus šiuos mokesčius, pagerėtų jų surinkimas į biudžetą, nes būtų mažesnė paskata vengti šių mokesčių. 2. Didesnė mokesčių naštą būtų perkelta ant pasiturinčių gyventojų sluoksnių. Padidėję PVM tarifai, ne pirmo būtinumo prekėms, apmokestintų daugiausia turtingesnius gyventojų sluoksnius. Tai būtų teigiamas dalykas, nes šiuo metu, didesnes pajamas gaunantys, gyventojai dažniausiai suranda būdų išvengti mokesčių.3. Sumažinus PVM tarifą – sumažėtų šio mokesčio slėpimo galimybės.Ne paslaptis, kad nepasiturintys gyventojų sluoksniai dažnai prekes ir paslaugas perka turguose, kur lengvai nuslepiami pridėtines vertes mokesčiai. Prekybininkai, mokantys pridėtinės vertes mokestį, susiduria su nesąžininga konkurencija. Sumažėjus PVM tarifui būtinosioms prekėms, šios prekės atpigtų tik pas sąžiningai mokesčius mokančius prekiautojus, taigi sumažėtų paskata pirkti prekes pas slepiančius mokesčius prekiautojus.Akivaizdu, kad kelių PVM tarifų sistema turi ir trūkumų (reikia išspręsti visas aukščiau aptartas problemas), ir privalumų. Priimant sprendimą, svarbu įvertinti, kokie mokesčių sistemos aspektai yra patys svarbiausi. Kas yra svarbiau: ar gyventojų pajamų išlyginimas, nustatant progresyvinius tarifus, ar mokesčių sistemos paprastumas? Lyginant su Europos Sąjungos ir net su Centrinės Europos šalimis, Lietuvos mokesčių sistemai būdingas labiau proporcinis pajamas gaunančių asmenų apmokestinimas. Pridėtinės vertes mokesčio tarifas Lietuvoje praktiškai vienodu tarifu apmokestina visus gyventojus. Fizinių asmenų pajamų mokestis, neskaitant neapmokestinamojo minimumo, taip pat vienodu tarifu apmokestina visų gyventojų pajamas. Lietuvoje mokesčių slėpimo mastai yra kur kas didesni negu kitose Vakarų Europos valstybėse. Vadinasi, tobulinti Lietuvoje reiktų tiek apmokestinimo teisingumą, tiek mokesčių surinkimo efektyvumą.Tam, kad mokesčiai (jų tarpe ir pridėtinės vertės mokestis) būtų lengviau surenkami, mokesčių apskaičiavimo, mokėjimo ir kontrolės galimybės turi būti kuo paprastesnės, lengviau suprantamos. Taip būtų užtikrinama, kad mažiau mokesčių bus nuslėpta. Mažesnis mokesčių slėpimas kartu reikštų mažesnius mokesčio tarifus ir mažesnę mokesčių naštą sąžiningiems mokesčių mokėtojams.Nagrinėjant, kokia PVM tarifų sistema – vieno standartinio su nedidėlėmis išimtimis ar kelių tarifų – Lietuvoje labiau skatintų mokėti mokesčius ir būtų paprastesnė, reikia konstatuoti, kad vieno standartinio PVM tarifo mokesčių sistema yra paprastesnė ir sudaro mažiau galimybių nuslėpti mokesčius. Tuo tarpu kelių PVM tarifų sistema užtikrina teisingesnį gyventojų apmokestinimą ir sudaro sąlygas mažesnei mokesčių naštai. Aš rekomenduočiau Lietuvoje kol kas palikti egzistuojančią PVM tarifų sistemą.Nagrinėjant PVM įstatymą, matėme ir daugiau šio mokesčio trūkumų.Egzistuojantis reikalavimas pateikti PVM mokesčio deklaraciją iki 15 sekančio mėnesio dienos nėra tikslingas. Kadangi PVM mokestį privaloma sumokėti iki sekančio mėnesio 25 d., tai ir šio mokesčio deklaraciją turėtų būti pateikiama ne vėliau kaip sekančio mėnesio 25d.
Atstatomas PVM iš visų Europos valstybių yra naudojamas tik Lietuvoje. Kol kas Lietuvoje nėra sugalvota kito būdo, kaip apsisaugoti nuo vengiančių mokėti šį mokestį ir norinčių fiktyviai parduoti prekes žemiau savikainos. Todėl negalima naikinti šio vyriausybės nutarimo, bet būtina patikslinti įstatymą, kad nuo kiekvienos prekės, o ne prekių turėtų būti skaičiuojamas atstatomo PVM mokesčio suma. Šiuo metu egzistuojanti 100 000 litų riba, nuo kurios privaloma registruotis PVM mokėtojais, yra per didelė. Kaip pateikta šio mokesčio analizėje, Lietuvoje ši riba suteikia galimybių slėpti mokesčius. Dėl to reiktų šią ribą sumažinti iki 50 000 litų. Šiuo metu įstatyme yra nustatyta, kad PVM mokėtoju gali registruotis tik asmenys ar įmonės kurių metinė realizacija yra nemažesnė nei 10 000 litų. Šis punktas turėtų būti panaikintas, kaip neturintis didelės reikšmės ir sudarantis papildomų apribojimų.Daug prekių įmonių darbuotojai įsigyja įmonės vardu. Taip įmonė sutaupo pelno mokestį ir dar gauna teisę susigražinti PVM. Dažniausiai taip daroma su lengvaisiais automobiliais, mobiliais telefonais, kuru, telefonų pokalbiais. Šioms prekėms ir paslaugoms sunaudotoms asmeniniais tikslais reikėtų nesuteikti teisę traukti į grąžinamą PVM. Šios išlaidos nėra dideles ir dažnai naudojamos įmonės veikloje, tai atskirti, kada jos naudojamos asmeniniais tikslais ir kada įmonės vardu, yra sunku, tai taikyti PVM grąžinimo apribojimus nėra tikslinga. Bet grąžintinas PVM, nusipirkus automobilį, yra nemažas, dėl to tikslinga būtų panaikinti teisę susigražinti PVM už pirktus automobilius. Tai numatyta ir naujame PVM įstatyme įsigaliojusiame nuo 2002 liepos l d.Dažnai kyla problemų dėl įvairių mokesčių inspekcijos traktavimų dėl atskaitomo PVM, įvairiais reklamos, reprezentacinių ar dovanų teikimo atvejais. Įstatyme turėtų būti įtvirtinta, kad nuo reprezentacinių sąnaudų PVM nėra atskaitomas. Reprezentacinės sąnaudos turėtų būti, tik įvairios dovanos ar vaišės skirtos įmonės pardavimų skatinimui. Visos įmonės parduodamos prekes, suteiktos nemokamai klientams, pvz. reklama, turi būti netraktuojamos kaip reprezentacinės ir PVM nuo jų turi būti atskaitomas. Turėtų būti tik nustatyta riba, kiek nemokamai gali būti išdalinta.Neturėtų būti imamas PVM nuo paslaugų, suteiktų už Lietuvos ribų, arba nuo paslaugų, kurių gavėjas yra užsienyje. Dažnai mokesčių inspekcija įvairiai traktuoja tokį paslaugų suteikimą.Turėtų būti panaikintos PVM mokėjimo lengvatos dėl dirbančiųjų neįgaliųjų ar studentų, atliekančių praktiką. Tokios lengvatos leidžia nepagrįstai išvengti šio mokesčio mokėjimo.1.5.3. Pajamų mokesčių tobulinimasFizinių asmenų pajamų mokestis yra mokestis, turintis vieną didžiausių mokesčių tarifų. Kaip matėme pateiktoje alternatyvų analizėje, šį mokestį būtų tikslinga sumažinti iki 22 proc. Mokesčio mokėtojas teoriškai yra fizinis asmuo, bet praktiškai jį moka įmonės nuo fiziniams asmenims išmokamų pajamų.Fizinių asmenų pajamų įstatymą galima dar patobulinti.Šiuo metu egzistuoja keletas šio mokesčio tarifų. Būtina nustatyti iš visų veiklos rūšių gautoms pajamoms vienodus FAPM tarifus. Tai neleistų įmonėms sukčiauti įforminant vienas išmokas kaip kitas, ir taip sumažinti šio mokesčio mokėjimus.Bet kokios darbuotojo mokymosi ar tobulinimosi išlaidos (mokestis už mokslą) neturi būti traktuojamos kaip to asmens pajamos ir traukiamos į įmonės sąnaudas. Tai skatintų darbuotojus kelti kvalifikaciją ir studijuoti įvairiose mokymosi įstaigose.Neturi likti tokių išimčių, kaip neapmokestinamos pajamų mokesčiu dovanos darbuotojams. Nes lengvatos tik įneša daugiau painiavos ir sudaro galimybes įvairiai traktuoti šią įstatymo nuostatą.Europos Sąjungos valstybėse egzistuoja žymiai daugiau neapmokestinamų išlaidų. Lietuvoje nėra tikslinga leisti sumažinti šiomis išlaidomis fizinių asmenų pajamų mokestį. Tai tik sumažintų įplaukas į biudžetą ir padidintų galimybę nuslėpti mokesčius.Socialinio draudimo mokesčio bazė yra labai panaši į fizinių asmenų pajamų mokesčio bazę. Socialinio draudimo mokesčio tobulinimo galimybių plačiau nenagrinėsime, nes tai jau atskira tema. Vis dėlto reikėtų praplėsti šio mokesčio apmokestinamąją bazę. Reiktų apmokestinti socialinio draudimo įmokomis visas darbuotojo pajamas, gautas įmonėje, ne tik iš darbo užmokesčio. Taip įmonėms nebūtų jokios paskatos įforminti išmokamas sumas darbuotojams kaip autorinius atlyginimus ar kaip pajamas už turto nuomą.

1.5.4. Apyvartos (kelių) mokesčio tobulinimo rekomendacijosŠiuo metu galiojantis atskaitymų nuo realizacinių pajamų į Kelių fondą įstatymas yra neadekvatus pačio mokesčio principui. Iš principo, kelių mokestis yra apyvartos mokestis, kuris nėra ekonomiškai efektyvus ir būtina jo atsisakyti.

Įvertinus tą faktą, kad panaikinus šį mokestį susidarytų 300 milijonų litų pajamų trūkumas Kelių fondo biudžete, kompensuoti šias pajamas reikėtų įvedant transporto priemonių mokestį, kurio pavadinimą galima būtų palikti ir „Kelių mokestis“. Šio rekomenduojamo mokesčio pristatymas pateikiamas sekančiame skyriuje.1.5.5. Transporto priemonių mokesčio įvedimo rekomendacijosKaip minėta praeitame skyriuje, transporto priemonių mokesčiai turi pakeisti dabar Lietuvoje egzistuojantį kelių mokestį. Šis mokestis, egzistuojantis daugelyje valstybių, yra labai patogi priemonė surinkti mokesčius iš pasiturinčiųjų valstybės piliečių.Lietuvoje yra įregistruota beveik 1,2 mln. transporto priemonių. Apmokestinus kiekvieną transporto priemonę 400 Lt galima surinkti daugiau nei 1 proc. nuo BVP pajamų į biudžetą. Šis mokestis geras ir tuo, kad jį daugiausia mokėtų ne verslo įmonės, bet gyventojai. Taip būtų nedidinama mokesčių našta įmonėms.Teisingiau būtų apmokestinti prabangesnius automobilius didesniu tarifu, o pigesnius automobilius mažesniu tarifu. Bet čia nereikia pamiršti, kad pernelyg didelis tarifas paskatintų vengti šio mokesčio mokėjimo. Be abejo, atsirastų ir tokių gyventojų, kurie atsisakytų savo transporto priemonių, neišgalėdami sumokėti šio mokesčio.Kokia turėtų būti apmokestinimo schema pateikta 6 lentelėje.

6 lentelėSiūlomi transporto priemonių mokesčių tarifaiAutomobilio amžius metais Mokestis už variklio 1 m³1 – 3 400 LT4 – 7 300 LT8 ir senesni 200 LT

Tokia mokesčio schema leistų surinkti nemažiau kaip 1 proc. nuo BVP mokestinių pajamų ir leistų sumažinti kitų mokesčių naštą.

Išvados:Mokesčių teorijomis pradėta domėtis jau prieš kelis šimtus metų. Nuo to laiko daug kartų keitėsi teoretikų požiūris į mokesčių principus, jų instrumentarijų. Šiais laikais pagrindiniai pripažinti apmokestinimo principai yra teisingumas, administracinis paprastumas, ekonominis efektyvumas bei elastingumas. Nepaisant to, šie principai nėra pilnai įgyvendinti nei Lietuvos, nei Europos Sąjungos šalių mokesčių sistemose.Remiantis darbe pateikta medžiaga, galima daryti šias išvadas:1. Pagrindinės egzistuojančios apmokestinimo kryptys – tiesioginis ir netiesioginis apmokestinimas. Tiesioginis apmokestinimas remiasi ūkio subjektų tiesiogiai gaunamų pajamų apmokestinimu. Netiesioginis apmokestinimas remiasi apmokestinimu per vartojimą. Pajamų mokesčiai sudaro tiesioginio apmokestinimo pagrindą, o vartojimo mokesčiai – tokie , kaip pridėtinės vertės ir akcizo – netiesioginio apmokestinimo pagrindą.2. Pajamų mokestis, nustačius skirtingus tarifus ir skirtingas apmokestinamąsias bazes, gali būti gera priemonė gyventojų pajamų išlyginimui pasiekti. Šiam mokesčiui lengva nustatyti daug skirtingų dydžio tarifų. Jo apskaičiavimas yra paprastas, net ir tuo atveju, jeigu yra numatoma nemažai lengvatų. Patikrinti, ar teisingai jis suskaičiuotas, yra nesunku.3. Vartojimo mokesčiai yra lengvai surenkami ir jų sunkiau išvengti, bet jie visus piliečius apmokestina vienodu tarifu. Šiuo mokesčiu galima įgyvendinti neutralų apmokestinimo modelį. Administraciniu požiūriu mokestis lengvai surenkamas, nustačius net ir didesnį tarifą. Tačiau mokesčio apskaičiavimo procedūra nėra labai paprasta. Jau vien tai, kad egzistuoja daug išimčių, daro mokesčio apskaičiavimą gana sudėtingu.4. Turto mokesčiai yra geri tuo, kad apmokestina pasiturinčius gyventojų sluoksnius, bet jis ne visada yra susiję su piniginėmis pajamomis. Asmuo, turintis didelį turtą, ne visada gauna dideles pajamas.5. Valstybės ekonomikos pagrindas yra verslo subjektų vykdoma ekonominė veikla. Verslo subjektų skatinimas uždirbti pelną ir sudaro pagrindą ekonominiam augimui. Todėl mokesčių sistema pirmiausia turėtų netrukdyti ir skatinti plėstis verslo subjektams. Tokios mokesčių sistemos sukūrimas ir turėtų būti kiekvienos valstybės tikslas.6. Palyginus su Europos Sąjungos valstybėmis, Lietuvoje netiesioginiai mokesčiai sudaro gana didelę dalį mokestinių pajamų. Daugumoje Europos valstybių vyrauja tiesioginiai mokesčiai, nors pastebima tendencija didinti netiesioginius mokesčius. Lietuvoje tiesioginiai mokesčiai sudaro didesnę mokestinių įplaukų dalį, bet netiesioginių mokesčių dalis yra nedaug mažesnė.7. PVM apskaičiavimas Lietuvoje yra sudėtingas ir turi daug skirtumų lyginant su Europos Sąjungos šalių PVM. Pagrindiniai skirtumai yra atstatomo PVM egzistavimas Lietuvoje ir tai. Kad daugelyje Europos šalių žymiai plačiau taikomi keli PVM tarifai.8. Pelno mokestis Lietuvoje yra vienas mažiausių Europoje. Nuo 2002 m sausio mėn. 1 d. Įsigaliojęs naujas pelno mokesčio įstatymas panaikina dalį prieš tai buvusio šio mokesčio įstatymo trūkumų.9. Fizinių asmenų pajamų mokestis Lietuvoje turi daug tarifų ir daug įvairaus dydžio neapmokestinamųjų minimumų. Skirtingi ir palyginti aukšti mokesčio tarifai skatina įmones vengti šio mokesčio mokėjimų.10. Siekiant kuo mažesnių mokesčių tarifų ir kuo didesnių įplaukų į biudžetą, reikia nustatyti tokius mokesčių tarifus, kuriais galima surinkti kuo daugiau pajamų, nustatant nedidelius tarifus. Šiuo atžvilgiu geriausias yra apyvartos (kelių) mokestis. Nustačius net ir mažą tarifą, galima surinkti nemažas pajamas į biudžetą. PVM mokestis irgi yra patogus, siekiant surinkti kuo didesnes valstybės mokestines įplaukas. Blogiausias šiuo aspektu yra pelno mokestis. Nors nustatytas didelis tarifas, bet mokestinės įplaukos į biudžetą yra pakankamai mažos. Surinkti mokestines įplaukas nėra labai patogūs ir socialinio draudimo bei fizinių asmenų pajamų mokesčiai. Jų tarifai gana dideli, o įplaukų gaunama tiek pat, kiek iš dukart mažesnį tarifą turinčio PVM.

11. Reikėtų stengtis didinti netiesioginius mokesčius, mažinti tiesioginius mokesčius ir praplėsti mokesčių sistemą, apmokestinant gyventojus turto mokesčiais.12. Siūlomas Lietuvos mokesčių sistemos tobulinimo variantas: panaikinti kelių (apyvartos) mokestį, kaip padidinantį įmonių kaštus; sumažinti fizinių asmenų mokestį iki 22 proc., kad sumažėtų paskata vengti šio mokesčio mokėjimų. Norint kompensuoti sumažėjusias valstybės mokestines įplaukas reikia: padidinti PVM mokestį iki 22 proc. Dėl jo paprastumo ir lengvo surinkimo bei įvesti transporto priemonių mokestį, kuriuo patogu apmokestinti vidutinius ir pasiturinčius gyventojų sluoksnius.Apibendrinant galima teigti, kad šiame darbe atlikta Lietuvos mokesčių sistemos analizė, kad Lietuvos mokesčių sistema gali būti patobulinta taip, kad įmonėms palengvėtų mokesčių našta, mokesčių apskaičiavimo mechanizmas taptų paprastesnis ir sumažėtų galimybių išvengti mokesčių mokėjimo, o valstybė neprarastų mokestinių pajamų.

Literatūra:1. E. Buškevičiūtė, V. Pukelienė. Valstybės mokesčių sistema. Kaunas: Technologija, 1998.2. G. Pajuodienė. Mokesčiai Lietuvoje, jų struktūros lyginamoji analizė // Apskaita ir mokesčių apžvalga, 1998, lapkritis.3. Internetas: www.google.lt www.search.lt