Lietuvos mokesčių sistema

1. ĮvadasŠalies mokesčių sistemą dabar sudaro daugiau kaip 20 mokesčių (įmokų, rinkliavų). Kaip ir kitose daugiau ar mažiau išsivysčiusiose šalyse, tai pajamų ir pelno, socialinio draudimo, turto, vidaus prekių ir paslaugų, tarptautinės prekybos ir sandorių bei kiti mokesčiai: tiesioginiai ir netiesioginiai, mokami tiek fizinių, tiek juridinių asmenų. Šių mokesčių įplaukos patenka į nacionalinį biudžetą (valstybės bei savivaldybių), kelių fondą, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetus. Taigi visos valstybės pajamos ir išlaidos priklauso nuo mokesčių sistemos ir jų surinkimo.

2. Mokesčių administratorius – valstybinė mokesčių inspekcija

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama Aukščiausiosios Tarybos 1989 m. gruodžio 7 d. nutarimą „Dėl Lietuvos TSR 1991 metų ekonominės ir socialinės raidos“, 1990 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 92 „Dėl valstybinių mokesčių inspekcijų“ Finansų ministerijos sistemoje patvirtino: Valstybinę mokesčių inspekciją (Finansų ministerijos centrinio aparato struktūroje), miestų ir rajonų valstybines mokesčių inspekcijas.1990 m. birželio 26 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 1990 m. liepos 1 d. Šis įstatymas nustatė Valstybinės mokesčių inspekcijos funkcijas, teises, pareigūnų atsakomybę.Lietuvos Respublikos Seimui 1995 m. birželio 28 d. priėmus Mokesčių administravimo įstatymą Valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymas neteko galios. Buvo nustatytas terminas, per kurį Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybinė mokesčių inspekcija ir miestų bei rajonų valstybinės mokesčių inspekcijos turėjo būti pertvarkytos pagal Mokesčių administravimo įstatymo III skyrių. Laikoma, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos yra įsteigta nuo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo įsigaliojimo. Pagal Mokesčių administravimo įstatymą Valstybinė mokesčių inspekcija yra mokesčių administratorius. Tai valstybinė institucija, įsteigta prie Finansų ministerijos, finansuojama iš valstybės biudžeto ir atskaitinga finansų ministrui. Ją sudaro centrinis mokesčių administratorius – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos bei jai pavaldžios apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos – vietos mokesčių administratoriai, kurios yra juridiniai asmenys, turintys savo sąskaitas banke, antspaudus ir bendrą simboliką.Valstybinė mokesčių inspekcija tvarko mokesčių ir kitų įmokų į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus apskaičiavimą, mokėjimą, išieško laiku nesumokėtus mokesčius, delspinigius, baudas, paskirtas mokesčių mokėtojams pagal mokesčių įstatymus. Taip pat grąžina permokas, vykdo vietos savivaldybės sprendimus dėl mokesčių, rinkliavų ir atskaitymų į jos biudžetą bei fondus lengvatų teikimo. Be to, organizuoja konfiskuoto, esančio be šeimininko, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto ir paimto turto bei lobių apskaitą, įkainojimą bei realizavimą. Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Finansų ministerijos pavedimu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos – centrinis mokesčių administratorius – leidžia teisės aktus arba rengia jų projektus mokesčių įstatymams įgyvendinti. Taip teikia Finansų ministerijai pasiūlymus dėl mokesčių įstatymų, kitų teisės aktų, apmokestinimo tvarkos tobulinimo bei mokesčių administravimo gerinimo. Lietuvoje virš 90 procentų valstybės bei savivaldybės biudžetų įplaukų sudaro mokesčių pajamos. Didžiausią nacionalinio biudžeto įplaukų dalį sudaro pridėtinės vertės mokestis, fizinių asmenų pajamų mokestis, akcizai.Valstybinė mokesčių inspekcija administruoja 20 rūšių mokesčių, kai kuriuos iš jų – kartu su Lietuvos Respublikos Muitinės departamentu bei Aplinkos ministerija.Mokesčio administratoriaus pareigūnai turi teisę gauti iš įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų asmenų, įskaitant bankus ir kitas kredito bei finansų įstaigas, reikalingas žinias bei dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie juridinio ar fizinio asmens turtą bei pajamas. Pateikę pažymėjimą ir norėdami nustatyti, kaip asmuo vykdo mokesčių prievoles, tikrinti veiklai naudojamus materialinius išteklius bei pagamintą produkciją. Ginčo ir ne ginčo tvarka gali išieškoti iš juridinių ir fizinių asmenų laiku nesumokėtus mokesčius ir įstatymo numatytus delspinigius, baudas bei kitas biudžetams priklausančias sumas. Turi teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus bylose, kurios pagal įstatymą priskirtos mokesčių administratoriaus kompetencijai.Valstybinė mokesčių inspekcija konsultuoja mokesčių mokėtojus, visose valstybinėse mokesčių inspekcijose veikia mokesčių mokėtojų švietimo bei konsultavimo skyriai.Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai kelia kvalifikaciją įvairaus lygio seminaruose bei konferencijose, kuriose dalyvauja ir tarptautinių organizacijų specialistai. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos efektyviai dalyvauja Europos mokesčių administracijų organizacijos veikloje.Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų patirtis bei žinios orientuojamos į mokesčių administravimo gerinimą Lietuvoje bei savanoriško mokesčių mokėjimo skatinimą.

3. Mokesčių sistema

2003m. Sausio 1 dienos datai galiojančios Lietuvos mokesčių sistemos scheminį vaizdą rodo:

3.1 PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS

Mokesčio mokėtojai Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo – Lietuvos Respublikos juridinis arba fizinis asmuo, vykdantis bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą.Užsienio apmokestinamasis asmuo – bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą vykdantis:1) užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, arba2) bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas vienetas, arba3) fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvos Respublika.

Mokesčio objektas 1. PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas:1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. Kai fizinio asmens sudaromi sandoriai nėra susiję su jo vykdoma ekonomine veikla, nelaikoma, kad fizinis asmuo teikia prekes ir (arba) paslaugas veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo. 2. Importo PVM objektas yra prekių importas, kai dėl importuojamų prekių pagal Muitinės kodeksą atsiranda importo skola muitinei.

Mokesčio tarifai 1. Standartinis 18 procentų PVM tarifas;2. Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas:1) keleivių vežimo Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais, keleivių vežimo keleiviniais traukiniais paslaugoms, taip pat šiame punkte nurodytų keleivių bagažo vežimo paslaugoms;2) knygoms, laikraščiams ir žurnalams, išskyrus erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinius, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija (nuo 2003-01-01); 3) vaistams ir medicinos prekėms (specialios paskirties maisto produktams vaikams, specialios medicininės paskirties maisto produktams bei specialios medicininės paskirties kūno ir dantų priežiūros priemonėms, sveikatos sistemoje naudojamoms vaistinėms prekėms, medicinos prietaisams, kompensacinei technikai specialiosioms reikmėms, medicininės paskirties pagalbos priemonėms ir asmens higienos prekėms). Šiame punkte nurodytų medicinos prekių, kurioms taikomas lengvatinis PVM tarifas, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (nuo 2004-01-01);4) turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms (nuo 2003-01-01);5) ekologiškai švariems maisto produktams (reikalavimus ekologiškai švariems maisto produktams nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė) (nuo 2006-01-01);6) šviežiai atšaldytai mėsai ir valgomiems subproduktams (išskyrus naminių paukščių mėsą ir jų valgomus subproduktus), jei jie atitinka Lietuvos standartizacijos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintus standartus (nuo 2003-01-01);7) šviežiai atšaldytai, užšaldytai, giliai užšaldytai naminių paukščių mėsai ir jų valgomiems subproduktams, jei jie atitinka Lietuvos standartizacijos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintus standartus (nuo 2003-01-01).3. Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo ir projektavimo, inžinerinių tinklų statybos bei teritorijų tvarkymo paslaugoms, už kurias apmokama valstybės ir savivaldybių biudžetų, valstybės teikiamų lengvatinių kreditų ir valstybės specialiųjų fondų lėšomis.4. 0 procentų PVM tarifas taikomas prekių eksportui ir su eksportu susijusioms prekėms ir paslaugoms šio Įstatymo VI skyriuje nurodytais prekių tiekimo ir paslaugų teikimo atvejais.

3.2 AKCIZAI

Mokesčio mokėtojai Akcizais apmokestinamų prekių sandėlių savininkai;Importuotojai;Kiti asmenys, įsigiję ar importavę prekes be akcizų, bet panaudoję jas kitiems tikslams, ar asmenys, Įstatymo nustatytais atvejais, pagaminę prekes ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje.Mokesčio objektas • Etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai;• Apdorotas tabakas;• Kuras.mokesčio tarifai Alui – 7 litų už 1 procentą faktinės alkoholio koncentracijos, išreikštos tūrio procentais, akcizo tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą; Mažoms alų gaminančioms įmonėms 100 tūkst. dekalitrų per metus realizuoto alaus taikomas 50 procentų mažesnis akcizo tarifas;Vynui iš šviežių vynuogių – 150 litų už produkto hektolitrą;Kitiems fermentuotiems gėrimams:1) kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė kaip 8,5 procento tūrio – 40 litų už produkto hektolitrą;2) kitiems fermentuotiems gėrimams iki 2003 m. gruodžio 31 d. imtinai – 130 litų už produkto hektolitrą, nuo 2004 m. sausio 1 d. – 150 litų už produkto hektolitrą.Tarpiniams produktams:1) kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė kaip 15 procentų tūrio: iki 2003 m. gruodžio 31 d. imtinai – 250 litų už produkto hektolitrą, nuo 2004 m. sausio 1 d. – 150 litų už produkto hektolitrą;2) kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 15 procentų tūrio: iki 2003 m. gruodžio 31 d. imtinai – 370 litų už produkto hektolitrą, nuo 2004 m. sausio 1 d. – 230 litų už produkto hektolitrą.

Tarpiniams produktams, kurie atitinka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vaisių ir uogų vynų apibūdinimą, taip pat tarpiniams produktams, pagamintiems iš midaus:1) kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė kaip 15 procentų tūrio –150 litų už produkto hektolitrą;2) kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 15 procentų tūrio – 230 litų už produkto hektolitrą;Etilo alkoholiui – 3200 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą; Midaus trauktinėms – 1200 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą.Cigaretės apmokestinamos taikant kombinuotą akcizo tarifą (specifinis – 42,6 lito už 1000 cigarečių ir vertybinį – 10 procentų nuo maksimalios mažmeninės kainos). Cigarams ir cigarilėms taikomas 30 litų už kilogramą produkto akcizo tarifas. Rūkomajam tabakui – 30 litų už kilogramą produkto akcizo tarifas. Variklių benzinui, jo pakaitalams ir priedams taikomas 1250 litų už toną produkto akcizo tarifas. Variklių benzino ir biologinės kilmės žaliavų mišiniams, pagamintiems laikantis Biokuro įstatymo, taikomas toks pat nustatytas akcizo tarifas, bet sumažintas dalimi, proporcingai atitinkančia biologinės kilmės žaliavų dalį (procentais) tonoje produkto. Žibalui, jo pakaitalams ir priedams taikomas 720 litų už toną produkto akcizo tarifas. Gazoliams, jų pakaitalams ir priedams taikomas 860 litų už toną produkto akcizo tarifas. Šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui) – 80 litų už toną produkto akcizo tarifas. Gazolių ir biologinės kilmės žaliavų mišiniams, pagamintiems laikantis Biokuro įstatymo, taikomas gazoliams nustatytas akcizo tarifas, sumažintas dalimi, proporcingai atitinkančia biologinės kilmės priemaišų dalį (procentais) tonoje produkto.Skystajam kurui (mazutams), atitinkančiam Vyriausybės nustatytus požymius, jo pakaitalams bei priedams taikomas 45 litų už toną produkto akcizo tarifas. Nenurodytam skystajam kurui (mazutams), jo pakaitalams ir priedams taikomas 860 litų už toną produkto akcizo tarifas, o jeigu šis kuras skirtas šildymui ir šiam kurui taikomos akcizų lengvatos – 80 litų už toną produkto akcizo tarifas. Skirtiems naudoti kaip degalai (variklių kuras) naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, jų pakaitalams bei priedams taikomas 200 litų už toną produkto akcizo tarifas.

3.3 CUKRAUS MOKESTIS

Mokesčio mokėtojai Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, importuojantys į Lietuvą ir Lietuvoje gaminantys cukrų ir produktus, kuriuose esantis cukrus yra cukraus mokesčio objektas. Be to, cukraus mokestį minėti asmenys turi mokėti ir realizuodami cukrų, už kurį cukraus mokestis dar nesumokėtas.Mokesčio objektas Lietuvoje pagaminti arba importuoti cukrus ir produktai, kuriuose yra cukraus (pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-07 nutarimu Nr. 851 (Žin., 2002, Nr. 57-2336) patvirtintas cukraus mokesčiu apmokestinamų Lietuvos Respublikoje pagamintų arba importuotų cukraus ir produktų, kuriuose yra cukraus, sąrašas.Mokesčio tarifai 0,01 lito už 1 procentą cukraus kilograme produkto.

3.4 BALTOJO CUKRAUS VIRŠKVOČIO MOKESTIS

Mokesčio mokėtojai LR cukraus gamintojai, realizavę vidaus rinkoje pagaminto baltojo cukraus virškvotį.Mokesčio objektas Lietuvos Respublikoje realizuotas baltojo cukraus virškvotis.Baltojo cukraus virškvotis – cukraus gamintojų pagamintas baltojo cukraus kiekis, viršijantis cukraus gamintojams nustatytą ir cukrinių runkelių augintojams skirtą gamybos kvotą.Mokesčio tarifai Baltojo cukraus virškvočio mokesčio tarifas yra nustatomas vienai baltojo cukraus tonai ir yra lygus cukraus mokesčio dydžio ir maksimalios bendrojo cukraus importo muito tarifo normos sumai.

3.5 PREKIŲ APYVARTOS MOKESTIS

Mokesčio mokėtojai Prekių apyvartos mokesčiu apmokestinamų prekių gamintojai ir importuotojai Mokesčio objektas Prekių apyvartos mokesčio objektas yra šios prekės: 1) lengvieji automobiliai (išskyrus automobilius, jeigu jie pagal teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių klasifikavimą ir kodavimą, priskiriami specialios paskirties transporto priemonėms), kurių apmokestinamoji vertė viršija 100 tūkst. litų; 2) erotinio ir smurtinio pobūdžio spaudos leidiniai; 3) Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodyti skysti parfumerijos, kosmetikos, tualetiniai preparatai ir kitos prekės, kurios pagal Akcizų įstatymą nėra akcizų objektas, tačiau jų sudėtyje yra etilo alkoholio. Mokesčiu objektas yra tik tos šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos prekės, kurių apmokestinamoji vertė neviršija Vyriausybės nustatytos vertės, bet kuriose esanti etilo alkoholio koncentracija viršija Vyriausybės nustatytus minimalius etilo alkoholio koncentracijos dydžius. Importuojamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prekės tampa mokesčio objektu, kai dėl jų pagal Lietuvos Respublikos muitinės kodeksą atsiranda importo skola muitinei.Prekių apyvartos mokesčiu apmokestinamų prekių sąrašas patvirtintas Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 975 (Žin., 2002, Nr. 65-2663).

Mokesčio tarifai Prekės apmokestinamos taikant šiuos mokesčio tarifus: 1) lengviesiems automobiliams (išskyrus automobilius, jeigu jie pagal teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių klasifikavimą ir kodavimą, priskiriami specialios paskirties transporto priemonėms) – 15 procentų apmokestinamosios vertės, viršijančios 100 tūkst. litų;

2) erotinio ir smurtinio pobūdžio spaudos leidiniams – 75 procentai apmokestinamosios vertės; 3) Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodyti skysti parfumerijos, kosmetikos, tualetiniai preparatai ir kitos prekės, kurios pagal Akcizų įstatymą nėra akcizų objektas, tačiau jų sudėtyje yra etilo alkoholio, – 10 litų už litrą.

3.6 PELNO MOKESTIS

Mokesčio mokėtojai – Lietuvos vienetas (juridinis vienetas, įregistruotas LR teisės aktų nustatyta tvarka).– Užsienio vienetas (užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas)Mokesčio objektas – Apmokestinamasis pelnas:• Lietuvos vieneto;• nuolatinės buveinės.– Visos gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir kurios uždirbtos užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje.– Pajamos iš paskirstytojo pelno (dividendai ir kitas paskirstytasis pelnas).Mokesčio tarifai – 15 proc. mokesčio tarifu apmokestinama:• Lietuvos vieneto ir nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas;• pajamos iš paskirstytojo pelno.– 13 proc. mokesčio tarifu apmokestinamos vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas, išskyrus vienetams: 1) kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų dalyviai arba 2) kuriuose tas pats dalyvis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną ir (arba) 3) kuriuose tie patys dalyviai kartu valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną. – 10 proc. mokesčio tarifu apmokestinamos užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir kurios gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje.

3.7 GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS

Mokesčio mokėtojai Pajamų mokestį moka pajamų gavę gyventojai, t.y:– nuolatiniai Lietuvos gyventojai, – nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, mokestį mokantys nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje. Mokesčio objektas – visos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje; – nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, t.y. pajamos, susijusios su nenuolatinio Lietuvos gyventojo veikla per nuolatinę bazę Lietuvoje: palūkanų pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, Lietuvoje esančio nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos, honoraras, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos iš veiklos Lietuvoje, sporto veiklos pajamos, atlikėjų veiklos pajamos, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privalomo teisiškai registruoti kilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos.Mokesčio tarifai Įstatyme numatyti du pajamų mokesčio tarifai – 33 ir 15 procentų.Nuo pajamų, gautų iš veiklos pagal verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.

3.8 ĮMONIŲ IR ORGANIZACIJŲ NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESTIS

Mokesčio mokėtojai Juridiniai asmenys ir užsienio valstybių juridiniai asmenys bei organizacijos, kuriems nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtasMokesčio objektas Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis turtas, išskyrus žemę, orlaivius ir laivusMokesčio tarifai 1 procentas nekilnojamojo turto mokestinės vertės

3.9 ŽEMĖS MOKESTIS

Mokesčio mokėtojai Žemės mokesčio mokėtojai yra privačios žemės savininkai.

Mokesčio objektas Žemės mokesčio objektas yra nustatyta tvarka įregistruotas privačios žemės sklypas arba tokio žemės sklypo dalis bendroje nuosavybėje.Mokesčio tarifai Žemės mokesčio tarifas metams – 1,5 procento žemės kainos (miško žemės kainos – be medynų vertės).

3.10 MOKESTIS UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS

Mokesčio mokėtojai Juridiniai ir fiziniai asmenys, išgaunantys Lietuvos Respublikos valstybinius gamtos išteklius.Mokesčio objektas Valstybiniai gamtos ištekliaiMokesčio tarifai Nustatyto dydžio mokesčiai, kurie priklauso nuo paimtų arba potencialiai galimų išgauti (sunaudoti) gamtos išteklių kiekio ir kokybės (tarifai patvirtinti Vyriausybės 1995-10-10 nutarimu Nr. 1320 ,,Dėl mokesčių už valstybinius gamtos išteklius“)

3.11 NAFTOS IR DUJŲ IŠTEKLIŲ MOKESTIS

Mokesčio mokėtojai Lietuvos ir užsienio apmokestinamieji vienetai bei fiziniai asmenys, nustatyta tvarka išgaunantys naftą ir dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.Mokesčio objektas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje išgaunama nafta ir dujos.Mokesčio tarifai Naftai ir dujoms iš telkinių, kuriuose gavyba pradėta iki 2003-07-01, nustatomas 20 procentų bazinis naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifas; Naftai ir dujoms iš telkinių, kuriuose gavyba pradėta po 2003-07-01, bazinis mokesčio tarifas nustatomas šio Įstatymo priedėlyje, atsižvelgiant į telkinių buvimo vietą ir gavybos mastą; Iki 2003-07-01, kai nafta ar dujos išgaunamos valstybės lėšomis surastuose ir išžvalgytuose telkiniuose, bazinis tarifas padidinamas 9 punktais;

Po 2003-07-01 naftai ir dujoms iš telkinių, kurie surasti ir išžvalgyti valstybės lėšomis, nustatomas 9 procentų kompensacinis tarifas;Naftai ir dujoms iš telkinių, kuriuose gavyba pradėta iki 2003-07-01 ir išgauta ¾ ar daugiau naftos išteklių, bazinis naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifas nustatomas pagal šio Įstatymo priedėlį;Mokesčių mokėtojams, eksploatuojantiems telkinius, iš kurių išgautai naftai ir dujoms, kurioms taikomas šio Įstatymo 2 dalyje nustatytas bazinis naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifas, yra numatyta apskaičiuotos mokesčio sumos mažinimas.

3.12 MOKESTIS UŽ APLINKOS TERŠIMĄ

Mokesčio mokėtojai 1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys aplinką iš stacionarių taršos šaltinių ir kuriems privaloma turėti gamtos išteklių naudojimo leidimą su nurodytais teršalų išmetimo į aplinką normatyvais.2. Fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys aplinką iš mobilių taršos šaltinių, naudojamų ūkinei komercinei veiklai.3. Gaminių gamintojai ir importuotojai, teršiantys aplinką gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis (nuo 2003-01-01).Mokesčio objektas 1. Išmetami į aplinką teršalai.2. Gaminiai, nurodyti Įstatymo 3 priedėlyje (nuo 2003-01-01).3. Pripildyta pakuotė, nurodyta Įstatymo 4 priedėlyje (nuo 2003-01-01).Mokesčio tarifai Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai ir tarifų koeficientai nustatomi teršalams ir teršalų grupėms pagal jų kenksmingumą aplinkai.Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai, pateikti Įstatymo 1 priedėlyje, nustatomi vienai teršalų tonai. Stacionarių taršos šaltinių išmetamiems į aplinką teršalams, kuriems nustatytas laikinai leistinos taršos normatyvas, tarifai, nustatyti Įstatymo 1 priedėlyje, didinami taikant koeficientą 1,2.Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifai vienai tonai sunaudotų degalų, o lėktuvams – pakilimo ir nusileidimo ciklui nustatyti Įstatymo 5 priedėlyje. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifai, atsižvelgiant į taršos šaltinio technines savybes, yra koreguojami (mažinami ar didinami) taikant Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatytus koeficientus.Apmokestinamųjų gaminių mokesčio tarifai pateikti Įstatymo 3 priedėlyje.Apmokestinamosios pakuotės mokesčio tarifai pateikti Įstatymo 4 priedėlyje.Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, išskyrus mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis tarifus, galioja iki 2005 m. sausio 1 d.

3.13 KONSULINIS MOKESTIS

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 1135 „Dėl Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio tarifų ir Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio mokėjimo bei grąžinimo tvarkos patvirtinimo”

3.14 ŽYMINIS MOKESTIS

Ši mokestis mokamas už kiekvienos civilinės bylos pareiškimą teismui. LR Civilinio proceso kodeksas 80 – 87 str.

3.15 PREKYVIEČIŲ MOKESTIS

Mokesčio mokėtojai Juridiniai asmenys, miesto, rajono valdybos sprendimu eksploatuojantys prekyvietes, kuriose yra vietų prekiauti ne žemės ūkio produkcija ir ne maisto prekėmis.Mokesčio objektas 1. Prekyvietės plotas (kvadratiniais metrais);2. Įrengtos prekybos vietos;3. Kioskų stovėjimo vietos;4. Automobilių stovėjimo vietos.Mokesčio tarifai Konkrečios prekyvietės mokesčio dydį nustato miestų ir rajonų valdybos. Miestų ir rajonų valdybos, atsižvelgdamos į tam tikrus veiksnius, gali mokesčio tarifą didinti arba mažinti iki 70 procentų.Mokesčio tarifai indeksuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

3.16 ATSKAITYMAI NUO PAJAMŲ KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMAI FINANSUOTI

Mokesčio mokėtojai Juridiniai asmenys, išskyrus pelno nesiekiančius juridinius asmenisMokesčio objektas Atskaitymai į kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo sąskaitą (toliau – atskaitymai į Programos sąskaitą) skaičiuojami:• nuo pajamų, gautų už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas;• nuo pajamų, gautų už parduotą ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą;• nuo pajamų, gautų už parduotus vertybinius popierius;• nuo pajamų, gautų už parduotas išvestines finansines priemones;• nuo palūkanų pajamų. Šios pajamos pripažįstamos vadovaujantis tais pačiais pajamų pripažinimo apskaitoje principais kaip ir apskaičiuojant pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas. Atsižvelgiama į šias ypatybes: 1) gaunant statybų veiklos pajamas, atskaitymai mokami nuo pajamų, gautų už pačių juridinių asmenų atliktus statybos ir montavimo darbus; 2) gaunant tarpininkavimo veiklos pajamas, atskaitymai mokami nuo pagal sutartį apskaičiuoto ir (arba) apskaitos dokumente nustatyto atlyginimo; 3) gaunant pajamas iš komisinės prekybos, atskaitymai mokami nuo pagal sutartį apskaičiuoto ir (arba) dokumente nustatyto komisinio atlyginimo dydžio; 4) parduodant ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, vertybinius popierius, išvestines finansines priemones, atskaitymai mokami nuo šio turto vertės padidėjimo pajamų, apskaičiuotų Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka; 5) gaunant lizingo (finansinės nuomos) veiklos pajamas, atskaitymai mokami nuo palūkanų pajamų; 6) gaunant azartinių lošimų, organizuotų pagal Azartinių lošimų įstatymą, veiklos pajamas, atskaitymai mokami nuo įplaukų, gautų iš azartinių lošimų.

Mokesčio tarifai 1) 0,48 proc. pajamų moka – juridiniai asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi prekybos veikla, suskystintųjų dujų, skirtų automobiliams, realizavimu, bei tuos, kurie verčiasi veikla, bet negauna pajamų iš tos veiklos, taip pat kredito įstaigas;2) 0,3 proc. pajamų – juridiniai asmenys, kurie verčiasi prekybos veikla;3) 0,1 proc. pajamų – juridiniai asmenys, kurie verčiasi suskystintųjų dujų, skirtų automobiliams, realizavimu;4) 1 proc. pajamų, gautų iš maržos ir už kitas paslaugas – kredito įstaigos, išskyrus Lietuvos banką.

3.17 PAVELDIMO TURTO MOKESTIS

Mokesčio mokėtojai Paveldimo turto mokesčio mokėtojai yra nuolatiniai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai.Mokesčio objektas – Nuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas turtas;– Nenuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas kilnojamasis daiktas, kurį pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisiškai įregistruoti Lietuvoje, taip pat Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis daiktas.Mokesčio tarifai Mokestis apskaičiuojamas procentais nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės taikant tokius tarifus:– jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 0.5 mln. litų – 5 procentai;– jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 0.5 mln. litų – 10 procentų.

3.18 PRIVALOMO SVEIKATOS DRAUDIMO ĮMOKOS

Privalomo sveikatos draudimo įmokas reglamentuoja sveikatos draudimo įstatymas.

3.19 NUOMPINIGIAI (UŽMOKESTIS UŽ VALSTYBINĖS ŽEMĖS IR VALSTYBINIO VANDENS FONDO VANDENS TELKINIŲ NUOMĄ)

Mokesčių dydžius galima rasti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 –11-19 nutarime Nr.1798 ” Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius”

3.20 ĮMOKOS Į GARANTINĮ FONDĄ

Mokesčio mokėtojai Visos įmonės, viešosios įstaigos, bankai ir kredito unijosMokesčio objektas Priskaičiuotas darbuotojams darbo užmokestis (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos)Mokesčio tarifai 0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos

3.21 VALSTYBINĖ RINKLIAVA

Rinkliavų sąrašą galima rasti Valstybės žinios,2000, Nr. 108-3463

3.22 AZARTINIŲ LOŠIMŲ MOKESTIS

Mokesčio mokėtojai Akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, organizuojančios azartinius lošimus pagal Azartinių lošimų įstatymą

Mokesčio objektas 1) gautų įplaukų, atėmus faktiškai išmokėtus laimėjimus, suma, organizuojant bingą, totalizatorių ir lažybas;2) lošimo įrenginys (lošimo automatas, ruletė, kortų arba kauliukų stalai), skirtas lošimams automatais, stalo lošimams.Mokesčio tarifai 1. 15 procentų mokesčio bazei, organizuojant bingą, totalizatorių ir lažybas.2. Fiksuotas dydis už kiekvieną lošimo įrenginį organizuojant lošimus automatais, stalo lošimus:2.1. už A kategorijos lošimo automatą – 1800 litų per ketvirtį;2.2. už B kategorijos lošimo automatą – 600 litų per ketvirtį;2.3. už ruletes, kortų arba kauliukų stalą – 12000 litų per ketvirtį.

3.23 MOKESČIAI UŽ PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS OBJEKTŲ REGISTRAVIMĄ

Šį mokestį reglamentuoja LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ UŽ PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS OBJEKTŲ REGISTRAVIMĄ ĮSTATYMAS.

3.24. ĮMOKOS Į VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDĄ

Valstybiniu socialiniu draudimu privalomai draudžiami šie asmenys: 1) gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys pagal darbo sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, dirbantys žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, kandidatai į notarus (asesoriai), valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus šios dalies 3 ir 5 punktuose); 2) valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į teisėjus, prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnai. Asmenys, išvardyti šiame punkte, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami tuo atveju, jei jie gauna atlyginimą už darbą; 3) Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kariai, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnai; 4) krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai; 5) Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnai; 6) individualių (personalinių) įmonių savininkai, individualių (personalinių) įmonių nuomininkai, advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; 7) ūkininkai ir dirbantys ūkyje jų ūkių nariai; 8) verslo liudijimus turintys asmenys; 9) nedirbantys valstybės tarnautojų sutuoktiniai – tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje; 10) privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos kariai;

11) motina (tėvas) – vaiko iki trejų metų priežiūros atostogų metu, jeigu tuo laikotarpiu motina (tėvas) neturi draudžiamųjų pajamų; 12) motina (tėvas), nedirbanti (nedirbantis) ir neturinti (neturintis) vaiko priežiūros atostogų, bet auginanti (auginantis) vaiką iki trejų metų; 13) tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai; 14) vienas iš visiškos negalios invalido tėvų arba asmuo, nustatyta tvarka pripažintas visiškos negalios invalido globėju arba rūpintoju,slaugantis namuose visiškos negalios invalidą. Asmenys, nurodyti 1, 2 punktuose, privalomai draudžiami visų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu.

3-14 punktuose nurodyti asmenys privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu; 6 punkte nurodyti asmenys privalomai draudžiami bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai, įmokas papildomai pensijos daliai jie moka 15% nuo jų pačių pasirinktos deklaruojamų pajamų sumos; 7 ir 8 punktuose nurodyti asmenys privalomai draudžiami bazinei pensijai. Asmenys, nurodyti 10-14 punktuose, valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami valstybės lėšomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Asmenų, draudžiamų privalomuoju sveikatos draudimu, įmokų dydžius, mokėjimo šaltinius bei tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 123-5512)

Asmenys, apdrausti valstybinio socialinio draudimo 31 + 3 proc. Tarifu

Asmenis, dirbančius pagal darbo sutartis, einančius narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, dirbančius žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, kandidatus į notarus, valstybės tarnautojus, valstybės politikus, Konstitucinio Teismo teisėjus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, kitų teismų teisėjus, kandidatus į teisėjus, prokuratūros pareigūnus, Lietuvos banko valdybos pirmininką, jo pavaduotojus, valdybos narius, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtus valstybės institucijų ar įstaigų vadovus, kitus Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtus valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnus, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtus valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkus, jų pavaduotojus ir narius, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnus ir gaunantys atlyginimą už darbą; valstybiniu socialiniu draudimu draudžia jų darbdavys. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą (Žin., 2002, Nr. 123-5528) ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse (Žin., 2002, Nr. 41-1535) nustatytą tvarką darbdavys privalo mokėti už dirbančiuosius 31 procento dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo priskaičiuoto atlyginimo,o 3 procentus išskaičiuoti iš paties dirbančiojo atlyginimo ir bendrą 31 + 3 procento valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą pervesti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Privalomojo valstybinio socialinio draudimo 31 + 3 proc. tarifu draudžiami asmenys turi teisę gauti valstybinio socialinio draudimo ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2000, Nr.11-3574) nustatyta tvarka bei Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatytas išmokas, o taip pat turi teisę į Valstybinio socialinio draudimo senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių pensijas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59-1153) nustatytą tvarką. Šios kategorijos asmenys turi teisę naudotis sveikatos draudimo paslaugomis bei yra draudžiami nuo nedarbo.

Asmenys, apdrausti valstybinio socialinio draudimo 23,4 + 2,5 proc. tarifu

Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kariai, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnai, krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnai yra draudžiami valstybinių socialinio draudimo pensijų draudimu pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą. Jų darbdaviai privalo mokėti už dirbančiuosius 23,4 procentų dydžio įmokas nuo priskaičiuoto atlyginimo, o 2,5 procentų išskaičiuoti iš paties dirbančiojo atlyginimo ir bendrą 23,4 + 2,5 procento įmokų sumą pervesti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.

Valstybės institucija, siunčianti valstybės tarnautoją dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, moka už nedirbančius valstybės tarnautojų sutuoktinius (tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju) 23,4% dydžio įmokas nuo 0,5 valstybės tarnautojo pareiginės algos.

Minėtų karinių ir joms prilygintų struktūrų pareigūnai, taip pat valstybės tarnautojų sutuoktiniai turi teisę į valstybinio socialinio draudimo senatvės, invalidumo arba našlių ir našlaičių pensiją.

Asmenys, apdrausti valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai

Individualių (personalinių) įmonių savininkai, individualių (personalinių) įmonių nuomininkai, advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai moka įmokas bazinei pensijai (įmokos dydis – 50 proc. bazinės pensijos, šiuo metu bazinė pensija – 152 litai) ir papildomai pensijos daliai. Įmokos papildomai pensijos daliai mokamos nuo jų pačių pasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų metinės sumos, kuri negali būti mažesnė negu 12 minimalių mėnesinių algų. Minėti asmenys papildomai pensijos daliai draudžiami tik tuo atveju, jei individualių (personalinių) įmonių savininkų, individualių (personalinių) įmonių nuomininkų, advokatų, advokatų padėjėjų, tikrųjų ūkinių bendrijų narių, komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, o notarų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą, atėmus mokestinių metų fizinių asmenų pajamų mokesčio sumą, yra lygi arba didesnė už 12 minimalių mėnesinių algų.

Verslo liudijimus turintys asmenys draudžiasi, ūkininkai save ir dirbančius ūkyje pilnamečius savo ūkio narius draudžia valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai (įmokos dydis – 50 proc. bazinės pensijos, šiuo metu bazinė pensija – 152 litai).

Individualių (personalinių) įmonių savininkai, individualių (personalinių) įmonių nuomininkai, advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai valstybinio socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą) tik tuo atveju, kai individualių (personalinių) įmonių savininkų, individualių (personalinių) įmonių nuomininkų, advokatų, advokatų padėjėjų, tikrųjų ūkinių bendrijų narių, komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, o notarų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą, atėmus mokestinių metų fizinių asmenų pajamų mokesčio sumą, yra mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų ir šie asmenys yra:

1) Valstybinio socialinio draudimo fondo pensininkai; 2) I ar II grupės invalidai nuo vaikystės, gaunantys šalpos (socialinę) pensiją; 3) sukakę senatvės pensijos amžių ir gauna šalpos (socialinę) pensiją arba kompensaciją pagal Šalpos (socialinių) pensijų įstatymą; 4) gauna valstybinio socialinio draudimo pensiją iš tos šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį, ir ta sutartis yra įsigaliojusi; 5) laisvės atėmimo vietose; 6) įregistravę likviduojamos individualios (personalinės) įmonės ar ūkinės bendrijos statusą Įmonių rejestre, o visi įmonės ar ūkinės bendrijos darbuotojai atleisti iš darbo; 7) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Ūkininkai ir dirbantys ūkyje jų ūkių nariai, verslo liudijimus turintys asmenys valstybinio socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą) aukščiau paminėtuose 1-5 ir 7 punktuose numatytais atvejais, taip pat kai jie turi būtinąjį stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti arba yra sukakę senatvės pensijos amžių pagal Lietuvos Respublikos pensijų įstatymus. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, motinos, auginančios vaikus iki trejų metų, tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai bei asmenys, slaugantys visiškos negalios invalidą, yra draudžiami bazinei valstybinio socialinio draudimo pensijai valstybės lėšomis. Individualių įmonių savininkai ir jiems Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys, ūkininkai ir pilnamečiai jų ūkio nariai, dirbantys ūkyje, o taip pat valstybės lėšomis pagrindinei valstybinio socialinio draudimo pensijos daliai draudžiami asmenys turi teisę gauti bazinę valstybinio socialinio draudimo pensiją. Asmenys, kurie yra privalomai draudžiami bazinei valstybinio socialinio draudimo pensijai, gali savanoriškai apsidrausti papildomai valstybinės socialinio draudimo pensijos daliai, o taip pat valstybiniu savanoriškuoju socialiniu draudimu ligos ir motinystės pašalpoms gauti.

Asmenys, privalomai draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu (0,3 proc. tarifas)

Šią asmenų grupę draudžia darbdavys, mokėdamas 0,3 proc. dydžio įmokas nuo gauto atlyginimo už darbą. Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami: • asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, dirbantys narystės pagrindu ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, kandidatai į notarus (asesoriai); • valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į teisėjus, prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, išskyrus Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnus, vidaus tarnybos dalinių karininkus, liktinės tarnybos puskarininkius ir karius, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnus, krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos karius ir Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnus; • profesinių mokyklų moksleiviai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentai jų profesinio mokymo (praktikos) įstaigoje ar įmonėje metu bei asmenys, darbo biržų siųsti persikvalifikuoti įmonėse arba dirbti viešuosius darbus; • asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, – už jų darbo laiką;

• nuteistieji laisvės atėmimu – už jų darbo laiką. • Asmenims, apdraustiems privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai išduoda valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus.

3.25 MUITAI

Muitai mokami pagal LR Muitų kodeksą.

Numatomi pokyčiai įstoju į ES Šalis kandidatė, tapusi ES šalimi nare, iš karto tampa Europos Sąjungos bendrosios rinkos dalimi ir privalo taikyti bendrosios prekybos (komercijos) politiką. Tai reiškia, kad bendrosios prekybos politikos ES teisės aktai taps viršesni už nacionalinius naujos šalies narės teisės aktus.ES bendrosios rinkos pagrindinis elementas yra muitų sąjunga, besiremianti laisvu prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimu. Vieni svarbiausių muitų sąjungos bruožų – bendra muitų teritorija ir bendra užsienio prekybos ir muitų politika, pasireiškianti taikant bendrąjį muitų tarifą (Common Customs Tariff).Bendra muitų teritorija reiškia, kad prekyboje tarp ES šalių narių nėra sienų, todėl nėra ir muitinės formalumų. Lietuvai tapus ES nare, prekyboje su dabartinėmis ES šalimis narėmis nebus taikomi nei muitai, nei muitinės formalumai.Muitinės kodekso reguliavimo sferoje esančių prekybos srautų sumažėjimas sukels šiuos esminius pokyčius:1. Sumažės Muitinės departamento ir muitinės įstaigų darbo apimtys tradicinėse veiklos srityse (dokumentų įforminimas, apskaita, fizinis krovinių tikrinimas). Išaugs naujų muitinės veiklos sričių (išorinio audito, pažeidimų prevencijos, rizikos analizės modelių taikymo ir kt.) vaidmuo ir šių funkcijų lyginamasis svoris.2. Ūkio subjektai, eksportuojantys arba importuojantys prekes į ES šalis ir iš jų, nepatirs kaštų ir nepatogumų, kurie susidarydavo dėl muitinės procedūrų taikymo. 3. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje turės būti sukurta nauja prekybos su ES šalimis apskaitos tvarka.4. Statistikos departamente turės būti sukurta ES vidaus prekybos duomenų ir apskaitos sistema.Galima prognozuoti, kad prekybos su ES šalimis teikiamus pranašumus įstojus į ES pajus 17–20 tūkstančių Lietuvos ūkio subjektų. Šis poveikis pasireikš:– greitesniu krovinių pristatymu dėl fizinės krovinio patikros nereikalingumo;– paprastesniu apskaitos dokumentų įforminimu;– galimybe naudotis kitų ES šalių muitinių paslaugomis;– nereikės finansinių garantijų.Numatoma, kad dėl Lietuvos stojimo į ES ir Muitų Sąjungą:• išsiplės ekspedijavimo paslaugų poreikis, ypač aptarnaujant krovinių srautus į Rytus;• atsiras naujos rinkos nišos muitinės sandėliams, laisvosioms zonoms, importo ir eksporto terminalams;• supaprastės ir pagreitės krovinių gabenimas ir prekyba su ES valstybėmis;• lygiavimasis į ES valstybes (konkurencijos sąlyga) skatins technologijų pažangą;• ES reikalavimai ir standartai, privalumas jų laikytis pagreitins muitinės sistemos pertvarką. 4. Statistika4.1 lentelė. Nacionalinio biudžeto pajamos ir išlaidos (mln.) 1997m. 1998m. 1999 m. 2000 m. 2001 m.Pajamos 8237,475 9377,77 8983,6 8723,64 9275,64Išlaidos 8612,429 9915,57 9108,72 9468,04 9987,71Perteklius / deficitas(-) -374,954 -537,802 -125,123 -744,393 -712,068

4.2 lentelė. Nacionalinio biudžeto pajamų struktūra (procentais) 1997 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m.Fizinių asmenų pajamų mokestis 23,8 26,8 28,7 29,1 27,1Juridinių asmenų pelno mokestis 7,5 6,4 4,0 3,6 2,8PVM 40,6 39,6 38,6 39,7 37,9Akcizai 14,1 14,7 14,7 14,0 14,0Kitos pajamos 14,0 12,5 14,0 13,6 18,2

4.3 lentelė. Akcizų struktūra (procentais) 1997 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m.Alkoholinių gėrimų 45,3 40,3 32,1 35,0 34,4Tabako ir tabako gaminių 9,5 9,1 15,4 11,6 13,3Naftos produktų 43,2 46,2 46 44 41,7Elektros energijos 0,7 0,8 0,5 0,6 0,9Kitų prekių 1,3 3,7 6,0 8,8 9,7

4.4 lentelė Pagrindiniai mokesčiai į Lietuvos Respublikos nacionalinį biudžetą (palyginti su visa suma; procentais)Metai Fizinių asmenų pajamų mokestis Juridinių asmenų pelno mokestis Pridėtinės vertės mokestis1991 15,7 20,5 41,31992 19,5 22,3 41,41993 2,5 23,4 35,41994 29,4 13,7 35,41995 29,3 9,6 45,01996 31,0 8,7 46,41997 23,8 7,5 54,81998 25,8 6,2 52,81999 28,7 4,0 53,32000 28,7 3,6 53,32001 27,1 2,8 51,9

5. Išvados

Vystantis mūsų valstybei nacionalinio biudžeto pajamos vis auga, bet didėja ir išlaidos. Pagrindinę pajamų dalį sudaro fizinių asmenų pajamų mokestis, juridinių asmenų pelno mokestis, PVM ir įvairūs akcizai. Lietuvai tapus ES nare, alkoholio ir tabako akcizams dar truputį padidėjus, akcizų įtaka dar labiau turėtų įtakoti nacionalinį biudžetą. Rašant šį referatą pasidarė aišku, kad Lietuvos mokesčių sistema yra labai sudėtinga ir labai dažnai kintanti. Įvairūs mokesčiai keičiami priimant vis naujus įstatymus, nutarimus. Pažymėtina, kad referate nagrinėta mokesčių sistema atitinka 2003m. sausio 1d. literatūros šaltinis 1. Taigi šiuo metu gali būti įvairių pokyčių, bet manau tikrai ne esminių. Paskutiniuosius keletą metų mokesčių sistema vis labiau derinama prie ES, kad atitiktų jos direktyvas. Lietuvai tapus ES nare pasikeis muitų mokėjimai, tai išdėstyta 3.25 punkte. Ateityje matyt mokesčių sistema stabilizuosis ir neturėtų labai keistis, tai lemia mūsų integracija į ES.

6. Literatūra

1. Romas Stačiokas, Justinas Rimas MOKESČIAI: ISTORINĖ RAIDA IR DABARTIS Kaunas Technologija 20032. http://www.vmi.lt/ – VALSTYBINĖ MOKESČIŲ INSPEKCIJA3. http://ww.sodra.lt – SODRA4. http://www.cust.lt – LIETUVOS MUITINĖ5. http://www.lrs.lt – LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS6. http://www.std.lt – LIETUVOS STATISTIKOS DEPARTAMENTAS