1. Lietuvos kariuomenės pajėgumų plėtote
Stiprinant Lietuvos nacionalinį saugumą, toliau buvo rengiama kariuomenės aktyvųjį rezervą, gynybai , o piliečiai – visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui parengtas ir priimtas ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymu (Respublikos 2000 07 17 įstatymas Nr. VIII –1856), įtvirtinantis Lietuvos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai principus bei pa –grindus.
Nuolat buvo analizuojamos karinės grėsmės ir pavojai Lietuvos saugumui analizuojama žvalgybinėinformacija apie karinį potencialą netoli Lietuvos valstybių kariuomenių plėtrą ir pasirengimą vykdyti karinius veiksmus. Buvo priimtas Žvalgybos įstatymas ( Lietuvos Respublikos 2000 07 17 įstatymas 1861), kuriuo sudaromos teisinės prielaidos efektyviai Lietuvos Respublikos tarnybų veiklai užtikrinant nacionalinį saugumą , nustatant, mažinant ir bei rizikos veiksnius, kylančius iš užsienio. Praėjusiais metais patvirtinanti strategija (Krašto apsaugosministro 2000 10 04 įsakymas Nr. 1161) panaudojimo atvejus ir pagrindines plėtros kryptis . Taip pat pradėto pajėgų planavimo prielaidos, nurodančios kovinės parengties ir išsilaikymobei pajėgų struktūra, kurią būtina suformuoti per ateinančius 10 metų.
2000 metais kariuomenė buvo plėtojama remiantis Valstybinės ilgalaikėmis stiprinimo programomis, nustatančiomis kariuomenės plėtros priemones bei Gynybos gairėmis, nurodančio- mis pagrindinius prioritetus 3 metams.
Siekiant užtikrinti kariuomenė efektyvią gynybą agresijos atveju, buvo nuolat rengiami tikslinamikariuomenės dalinių gynybos veiksmų planai. Kariuomenės atveju būtų koordinuojamiir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba parengtas bendras gynybos veiksmų planas.
Karinį tranzitą geležinkeliu per Lietuvos Respublikos teritorija vykdė tik Respublikos Grubių Lietuvos įstatymų ir kitų teisinių aktų pažeidimų nebuvo (Papildomai pateikiama prieduose Nr. 1-4). 2000 06 19 nutarimas Nr. 691). Tarybai buvo pateiktas priemonių planas dėl kariniotranzito sugriežtinimo.
Lietuvos kariuomenę 2000 m. sudarė :
1.Motorizuotojų pėstininkų brigada
2. Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“
3. Karinės oro pajėgos
4. Karinės jūrų pajėgos
5. Krašto apsaugos savanorių pajėgos
6. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas
7. Aprūpino daliniai : Aprūpino departamentais Transportavimo Arsenalas, Karo medicinos tarnyba, kartografijos centras
8. Mokymo ir doktrinų valdyba bei karių mokymo įstaigos : J.Radvilos mokomasis pulkaskas, Gen. Adolfo Ramanausko karių profesinis, Centrinis poligonas
9. Karo policija
10. Kitos tarnybos
Gen. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Civilinės saugos Mobilizacijos departamentas pa-valdūs krašto apsaugos ministrui.
2000 metais Lietuvos kariuomenėje pradėta kurti :
1. Lauko pajėgų štabą
2. Artilerijos batalioną
3. Karinių oro pajėgų priešlėktuvinės oro gynybos batalioną
4. Karo kartografijos centrą
2000 metais karo inžinerijos mokykla atskirta nuo J.Vitkaus inžinerijos ir perduota Mokymo ir doktrinų valdybos pavaldumui.
2000 metais patvirtinus Lauko pajėgų štabo etatus, štabus pradėta komplikuoti, tačiau vadas būtų atsakingas už operacinį vadovavimą jam skirtų karinių operacijų efektyvų įvykdymą, dar nepaskirtas. Pradėtos rengti Lauko veiklos standartinės procedūros.
Vienas pagrindinių krašto apsaugos sistemos prioritetų – kariuomenės vadovavimo ir kontrolės Sistemos (Consultation, command and control). Krašto apsaugos sistemoje kuriama ryšių sistema leidžia efektyviai kontroliuoti gynybines šalies pajėgas, palengvina sprendimų priėmimą taikos, krizių bei karo atveju. Rankinių stočių, sudaryta koordinacine grupė Ryšių bataliono specialiaiįrengti krašto apsaugos telekomunikacijų tinklo elementai kariuomenėje (Motorizuotose pėstininkųbatalionuose Alytuje ir Šiauliuose, I oro batalionas)
2.Valstybės sausumos teritorijos apsauga
Sausumos pajėgos, sudaromos profesionalios ir privalomosios karo tarpe buvo rengiamos valstybėssausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai.
.
4. Priešlėktuvinės oro gynybos sistemos kūrimas
Priešlėktuvinė oro gynyba – vienas svarbiausių krašto apsaugos prioritetų, todėl 2000 metais pradėtas kurti karinių oro pajėgų Priešlėktuvinis batalionas. Batalionas pradėtas komplektuoti personalu ir aprūpintas ginkluote, technika ir šaudmenis. Švedija suteikė galimybes kurias batalionoVadovaujančiam personalu mokytis priešlėktuvinės gynybos metais nepavyko gauti visų numatytų radarų.
5. Karinių oro bazių plėtra
Karinėse oro pajėgose 2000 metais perskirstytos Pirmosios ir Antrosios funkcijos. Pirmoji aviacijos bazė dislokuota civiliniame kariniame oro uoste vykdo karių ir krovinių transportavimą transporto lėktuvais, visų oro techninio aptarnavimo darbų funkcijas bei ruošiasi vykdyti oro policijos darbus.Aviacijos bazę sudaro Naikintuvų grandis ir Transporto eskadrilė. Antroji dislokuota Panevėžyje ir Atlieka paieškos ir gelbėjimo darbus. Antrąja aviacijos bazę sudaro Sraigtasparnis.
Šiaulių oro uostas visiškai atitinka Tarptautinės Civilinės Aviacijos Organizacija (International Civil Aviation Organization) keliamus techninius reikalavimus atitiktų ir NATO reikalavimus būtina papildomai įsigyti aeronavigacinės sistemos. Pagrindinė Šiaulių oro uosto problema – nėra galutinai nustatytas oro uostas. Panevėžio oro uostas juridinio įteisinimo problemų neturi, tačiau nėra gero pakilimo – tūpimo takas neatitinka NATO keliamų reikalavimų.
Parengtas projektas kodiniu pavadinimu – „Masterplan“, kurį įgyvenę Panevėžio oro uostai visiškai atitiktų ICAO ir NATO keliamus reikalavimus . Tikslas – nustatyti veiksmų planą ir technines sąlygas Šiaulių ir Panevėžio oro uostams. Juos parengti pagal ICAO ir NATO reikalavimus, pasinaudojant Švedijos kariuomenės parama. Projekto rengėjas – Švedijos firma „Aerotech Telub“.Projektas truktų ne mažiau kaip keturis metus ir apimtų navigacijos, ryšių, kilimo – tūpimo takų renovavimą , apšvietimo įrengimą, technikos sukomplektavimą ir kitų sudedamųjų oro uosto dalių suformavimas atitiktų NATO reikalavimus.
Karinėse oro pajėgose yra reaktyvių mokomųjų treniruotės lėktuvų, sraigtasparnių. 2000 metais nebuvo įsigyta nė vieno orlaivio. Tačiau buvo įsigytas matavimo prietaisas leidžiantis pagerinti orlaivių paruošimo skrydžiams kokybę.
Karo lakūnai profesinius įgūdžius tobulino pagal kovinio rengimo specialių užduočių planą.
6. Teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos kontrolė ir apsauga
Karinės jūrų pajėgos saugo ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos teritorinę ekonominę zona.
Siekiant kontroliuoti laivų plaukiojimą Lietuvos teritoriniuose vandenyse buvo nuspręsta įkurti jūros stebėjimo sistemą, tačiau praėjusiais metais daugelio planuotų priemonių įgyvendinti. Klaipėdos oro uosto radarų nepavyko prijungti prie jūrų pajėgų valdymo centro.
4.Karinės jūrų pajėgos saugo ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos teritorinę ir ekonominę zona panaudojant kranto radarų sistemą ir tai pat patruliuojančių efektyvesnės jūrų kontrolės, būtina toliau plėtoti kranto radarų pakrantės stebėjimo kamerų sistemą. Liko neišspręstas Būtingės teritorijos klausimas. 2000 metais buvo bandyta Jūros stebėjimo centrą prijungti prie apžvalgos kamerų sistemos, tačiau uosto radarai nebuvo prijungti prie stebėjimo centro dėl lėšų trūkumo. Prisijungta prie BALTNET informacijos leidžia saugiau vykdyti gelbėjimo darbus jūroje panaudojant sraigtasparnius.
Užsienio valstybės teikė didelę paramą, plėtojant Karinių jūrų pajėgų centrą. Iš Švedijos gautas reidinis vilkikas H22, o iš Vokietijos – minų medžiotojas. Vokietija rengė Lietuvos įgulą parduodamam laivui M51 KURŠIS.
7. Krašto apsaugos savanorių pajėgų plėtra
Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP), kurios sudaromos profesionalios ir pravalomosios karo tarnybos pagrindais, organizavo karių savanorių šaukimą į pravalomąją karo tarnybą (palaipsniui ši funkcija perduodama administravimo tarnybai prie KAM), saugojo strateginius valstybės objektus.
Savanorių pajėgose yra 10 rinktinu ir 2 eskadrilės, kuriose 2000 metais buvo 12000 karių savanorių. KASP yra 130 kuopų, sujungtų į 36 batalionus. Per 2000 metus rinktinių eskadrilių buvo miestų teritorinės gynybos štabų ir kuopų skaičius nepakito.
Šaukimo į privalomąją karo tarnybą funkciją Krašto apsaugos savanoriai palaipsniui perduoda Karo prievolės administravimo tarnybai. Praėjusiais metais Kauno regione organizavo Karo prievolės administravimo tarnyba, o regionuose – KASP teritoriniai gynybos štabai.
Stiprinant KASP kovinius pajėgumus, 2000 metais buvo Įsigyta M – 1 kulkosvaidžių, 90 mm beatošliaužių pabūklų, RPG – granatsvaidžių.
Tobulinant KASP kovinius pajėgumus, 2000 metais buvo organizuotas kovinės pratybos, kurių metu buvo patikrintos ir tobulintos KASP štabo, rinktos galimybės veikti, įvedus aukštesnes kovinės parengties pakopas. Panašios valstybės teritorinės gynybos modelį, patirtį ir pagalbą buvo tobulinami batalionų ir kuopų teritorinės gynybos planai.
Vykdant operatyvinį rengimą, 2000 metais buvo surengtos KASP eskadrilių štabų treniruotės, štabų mokymai. Pirmą kartą buvo organizuojami karinės srities (Jūros, Nemuno ir Karaliaus Mindaugo) štabų mokymai, tobulinami KASP karininkų įgūdžiai planuoti kovinius veiksmus.
8. Pasirengimas mobilizacijai
Lietuvos kariuomenėje yra palaipsniui pertvarkoma mobilizacinė sistema užtikrinanti atsargos karo prievolininkų šaukimą bei kolektyvinį parengimą. Tačiau ji dar neužtikrina kitų mokymo komponentų – transporto bei kitos technikos, įrangos – įsigijimo formuojamų karo meto dalinių aprūpinimo jais tvarkos, o taip (mobilizacinių procesų) vykdymo kariniuose vienetuose tvarkos.
5.
Mobilizacinės sistemos organizavimo principai nustatyti 2000 metais „Lietuvos kariuomenės mobilizacinės sistemos kūrimo doktrinos“ projekto sistema įgyvendinama per pagrindinių jos komponentų – Gynybos vienetų, Karo prievolės administravimo tarnybos ir Mobilizacijos struktūras trimis lygmenimis : strateginiu, operaciniu ir taktiniu. Mobilizacinės sistemos kūrimo doktrina apibrėžia sąveiką tarp aukščiausių apsaugos sistemos institucijų, nustatant kiekvienai iš jų atitinkamas užduotis strateginiu lygmeniu bei jų įgyvendinimo tvarką operaciniu ir taktiniu būdu. Gynybos štabe atliekamas planinis darbas nustatant personalo, įrangos ir kitos technikos karo meto paskyrimų strategiją. Karo prievolės administracija planuoja bei vykdo atsargos karo prievolininkų įskaitos, apskaitos, karo bei šaukimo procesus. Mobilizacijos departamentas rengia nekilnojamo transporto bei kitos technikos rekvizicijų (nuomos) nuostatas ir jų dalinių formavimą bei apmokymą. Rezervo dalinių formavimas vykdomas tiek reguliariųjų, tiek savanorių pajėgų kariniuose vienetuose jiems skiriamų mobilizacinių užduočių, kurios bus galutinai apibrėžtos rengiamame kariuomenės mobilizacijos plane. Taktiniu lygmeniu mobilizacija apima mobilizacijos vykdymą kariniuose vienetuose.
2000 metais pradėta rengti mobilizacijos programą, kurios tikslas – sukurti mobilizacijos sistemą, kurią įgyvendintus būtų visiškai pasirengta sklandžiai pertvarkyti valstybę iš taikos į karo padėtį.
9. Karo prievolės administravimo sistemos kūrimas
2000 metais padaryta žymi pažanga administruojant karo prievolę : skundų ir pareiškimų nagrinėjimo tvarka, sukurti alternatyvios tarnybos įgyvendinimo mechanizmai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 207 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 02 23 nutarimas. Įgyvendinta kokybiškesnė atranka į privalomąją pradinę karo tarnybą. Į administravimą įtrauktos kitos valstybės institucijos (Valstybės darbo reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas, Lietuvos savivaldybės)
2000 metais toliau buvo įgyvendinamas Lietuvos ir Švedijos BALTPERS. Siekiama parengti karinių užduočių ir personalo mobilizacijos nacionalinei gynybai valdymo sistemas. Pirmas projekto etapas – sukurta kompiuterinė duomenų apie šauktinius kaupimų sistema. Antroji projekto dalis – „Šaukimas“, dar tik pradėtas diegti.
Iš viso 2000 metais buvo pakviestas 72381 šauktinis, iš jų pripažinta tik tinkamų su apribojimais – 3392. Pašaukta į Krašto apsaugos ministeriją – 4272, o į Vidaus reikalų ministerija – 1538
10. Mobilizacinio rezervo rengimas
Siekiant užtikrinti efektyvią gynybą agresijos atveju, būtina turėti mobilizacini rezervą. 2000 metais vyko tik individualus mobilizacinio rezervo rengimas. 2000 metais mobilizacinio rezervo būrių vadai buvo rengiami individualių kursų programa. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai (Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Kauno universiteto, Didžiojo universiteto, Kauno kultūros universiteto, Lietuvos žemės ūkio universiteto, Šiaulių universiteto). Rezervo būrių vadų kursuose mokymo centruose, įsteigtuose kariuomenės
6.(Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, Divizijos generolo puskarininkių mokykloje
Kursai trunka trejus, juos baigusiems suteikiamas leitenanto laipsnis bei būrio vado kvalifikacija. Studentai kursuose mokosi 864 valandas. 2000 metais rezervas vyko sklandžiai. Pratybose klausytojai gerai išmoko karinius mokymo dalykus, vadovavimo įgūdžius.
11. Kariuomenės logistikos sistemos kūrimas
2000 metais patvirtintas Lietuvos kariuomenės logistikos sistemos apsaugos plėtimas (Apsaugos ministro 2000 08 12 įsakymas Nr. 933). Siekiama sukurti logistikos sistema kuri būtų pajėgi vykdyti šiuolaikinės kariuomenės poreikius atitinkamas funkcijas bei būtų suderinama su NATO pajėgų logistikos sistema. Toliau yra numatoma reorganizuoti ir griežtai subordinuoti šiuo metu egzistuojamas tarnybas, nedidinant personalo skaičiaus, o tik atitinkamai perskirsti vykdomas funkcijas.
2000 metais pagal NATO standartus buvo toliau tobulinama karinių operacijų parama, karo medicinos personalo rengimas ir mokymas bei plėtojimas, priežiūros įstaigų sistema, atsižvelgiant į Lietuvos reformą.
12. Karių sveikatos priežiūra
Karų asmens sveikatos priežiūra organizuojama per krašto apsaugos sistemos priežiūros įstaigas bei naudojantis valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos įstaigų taikomomis paslaugomis ir patarnavimais. Karių sveikatos priežiūros priskirtose kariniams vienetams, teikiamomis pirminio lygio sveikatos priežiūros t.y. bendrosios praktikos gydytojo medicinos normos apimtyje. Tai nuolatinę sveikatos priežiūra kariams bei racionalių sveikatos priežiūros panaudojimą. Specializuotos – antrinio ir tretinio lygio paslaugos todėl valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sukuriamos sutartys.
Pirminio lygio paslaugų teikimą kariams organizuoti pasitelkiant tik sveikatos priežiūros įstaigas praktiški neįmanoma kadangi kai kurie gyvena nuo gyvenamųjų vietų ir arti nėra gydymo įstaigų. Be to karių priežiūros įstaigos be asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo atlieka ir ktas funkcijas : organizuoja karių visuomenės sveikatos priežiūros t.y. kontroliuojamos higieninės karių gyvenimo ir tarnybos sąlygos, teikia medicinos pagalbą pratybų ir mokymų metu. Civilinės sveikatos paslaugų suteikti negali.
Iš Švedijos pagal BALTMED projektą gauta medicinos įranga įvesta pulko ambulatorija Rukloje. Pulke įrengta viena iš 5 stacionarių sveikatos įstaigų.
11. Karinių operacijų medicininė parama
Lietuvos kariuomenėje 2000 metais buvo plėtojama karinių operacijų medicininė parama. Tai medicininių ir organizacinių priemonių kompleksas, taikomas ginklų ir užtikrinantis karių sveikata, būtina karinėms užduotims vykdyti. Doktrina nurodo sistemos struktūrą, tikslus ir uždavinius, medicinos paramos vienetų paramos principus bei taisykles konfliktų, karo ir taikos meto tarptautinėse medicinos pagalbos teikimo standartą.
7.Toliau standartizuojama medicinos bataliono. Kurį sudaro karinių operacijų paramos vienetai, struktūra, rengiami aprūpino tabeliai, personalo principai, vykdomas medicininės paramos vienetų rengimas.
Gauti 2 iš 32 numatytų medicinos būrio įrangos komplektų. 10 karo kareivių paskirti dirbti su medicinos būrio įranga.
12. Karinio medicinos personalo rengimas
Nuo karinio medicinos personalo rengimo kokybės priklauso medicinos personali kvalifikacija, o tai kartu su medicininiu aprūpinimu lemia medicinos kokybę. Su Danija pasirašytas ketinimų protokolas dėl Karo medicinos plėtros projekto įgyvendinimo 2001 – 2005 metais. Parengta Karo gydytojo medicinos gydytojo programa, 20 paramedikų apmokyti teikti būtina pagalbą mūšio lauke.
13. karių švietimo ir mokymo sistemos tobulinimas
Karių švietimo ir mokymo sistemos tobulinimas yra vienas iš svarbiausių plėtotės prioritetų. Nuo kvalifikuoto kiekvieno kario pasirengimo kariuomenės efektyvus vadovavimas ir valdymas. 2000 metais toliau buvo kuriama mokymo sistema. Individualus karinis rengimas vyko šiuose kariuomenėse :
1. Bazinis šauktinių karinis rengimas – Didžiojo Lietuvos Radvilos mokomajame pulke
2. Puskarininkių ir karių specialistų rengimas – Div.gen. puskarininkių mokykloje
1. Karių inžinierių rengimas – karo inžinerijos mokykloje
2. Karių profesinis tobulinimas – Adolfo Ramanausko kariniame centre ir centriniame poligone
3. Karininkų regione – Lietuvos karo akademijoje
Praktiniai Lietuvos Kariuomenės dalinių kariniai mokymai ir pratybos Centriniame poligone. 2000 metais karinių poligonų naudojimas teisiškai Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijoje valdymo nuostatose ( Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 05 12 nutarimas Nr. 12). Apibrėžia karinių poligonų ir karinių mokymo teritorijų ribas, nustatė jų reikšmes ir principus bei atsakomybę už žalos padarymą.
14. Bazinis karinis rengimas
Bazinis karinis rengimas vyksta mokomajame pulke. 2000 metais buvo pradėtas mokomasis batalionas. Bazinį karinį trijų mėnesių kursą baigė 2117 šauktiniais daugiau nei 1999 metais. 255 kariai nebaigė mokymo kurso atsargą dėl sveikatos sutrikimų, šeimyninių aplinkybių ir baudžiamosios bylos.
15. Karininkų rengimas
2000 metais pradėta rengti Lietuvos karininkų korpuso rengimo koncepcija. Šios koncepcijos metmenys yra išdėstyti „Ilgalaikėje generolo Lietuvos karo akademijos plėtros programoje“, kuri numato karininkų profesinio tobulinimo reikalavimus, mokymo etapus ir programas.
Pernai buvo tęsiama Lietuvos karo akademijos reforma : pertvarkyta Akademijos struktūra, peržiūrėtos ir nustatytos naujos padalinių funkcijos, peržiūrėta ir sudaryta nauja kariūnų rotacijos.
Rengiant karininkus yra atskirtas karinis rengimas nuo universitetinio. Šiauliuose yra parengtos trys universitetinių studijų programos – personalo vadybos ir tarptautinių santykių bei pradėtos rengti bazinio karininkų kursų programos.
18. Puskarininkių ir karių specialistų rengimas
Puskarininkių trūkumas yra aktuali problema Lietuvos kariuomenėje, todėl sprendimas priklauso nuo puskarininkių rengimo sistemos tobulinimo. St.Raštikio puskarininkių mokykloje baigė 762 kariai. Jaunesnieji kariai ir 165 kariai specialistai.
Praėjusiais metais vyko puskarininkių mokyklos reformą baigė perkvalifikavimo kursus, buvo parengti kvalifikaciniai reikalavimai puskarininkiams, naujos mokymo programos : skyrininko – pėstininko , būrio vado pėstininko, minosvaidžio skyriaus skyrininko, ryšių mazgo viršininko. Ruošiamos logistikos specialistų rengimas..
19. Karių inžinierių rengimas
Siekiant suvienodinti mokymo standartus kariuomenėje, 2000 metais buvo atskirta nuo Inžinerijos bataliono ir priskirta Mokymo ir doktrinų vadui ir koordinuojama mokymo programų vykdymą. Kariai inžinieriai Karo inžinieriai mokėsi inžinerinės taktikos, sprogdinimo, išminavimo, apsaugos nuo atominio, biologinio cheminio ginklo baigė 144 karių specialistų. Kursus dėstė Lietuvos kariuomenės karo inžinerijos mokyklos ir Danijos cheminės apsaugos mokyklos instruktoriai.
20. Profesinis tobulinimas ir kvalifikacijos kėlimas
Kariams buvo sudarytos sąlygos kelti kvalifikaciją kursuose Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos pulke, Latvijos Adažių poligone ir Lietuvos centriniame poligone. Mokymų planavimo, karo teisės instruktorių kursus baigė 263 kariai.
2000 metais 183 kariai ir civiliai tarnautojai išvyko mokytis į Belgija, Švedija, Šveicarija, Kanadą, Latviją ir t.t…
21. Anglų kalbos mokymas
Integruojantis į NATO, svarbu, kad kariuomenėje kariai mokėtų vieną iš vieno kalbų, todėl 2000 metais toliau buvo tęsiamas anglų kalbos mokymas ir NATO STANAG 6001 sistemą.
2000 metais Lietuvos kariuomenės Mokymo ir Doktrinų valdyboje suformuota testuotojų grupė, kuri atsakinga už krašto apsaugos sistemos anglų centrų veiklą, kursų planavimą ir koordinavimą , kursų klausytojų testavimo medžiagos rengimą. Kursų baigimo rezultatų apibendrinimą ir padalinimą.
Iki 2000 metų sausio 1 d. dešimtyje anglų kalbos mokymo centrų vyko kalbos kursai. Nuo 2000 metų dviejuose anglų kalbos mokymo centruose Lietuvos karo akademijos ir puskarininkių mokykloje vyko anglų kalbos kursai.
2000 metais buvo tikrinamas karininkių anglų kabos mokėjimo lygis. Anglų kalbos kursus baigė 560 karių ir civilių tarnautojų. Iš jų I lygio – 335 , II lygio – 27. 1999 metais kursus baigė 462 kariai ir civiliai tarnautojai.
22. Kariuomenės dalyvavimas tarptautiniuose mokymuose ir pratybose
karių dalyvavimas tarptautiniuose mokymuose neabejotinai yra didelis siekiant narystės NATO, tiek kuriant profesionaliai parengtą kariuomenę.
Dalyvavimas tarptautinėse pratybose ugdo karių įgūdžius taikos suteikia galimybes tobulinti sąveika tarp štabų, padalinių įgūdžius reikiamas vykdyti daugiašalėse tarptautinėse taikos operacijose. Supratimą ir bendradarbiavimą tarp skirtingų aprūpintų organizuojamų padalinių padeda suprasti taikos operacijų principus, planavimą, mokymą.
23. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos būklė
Siekiant apsaugoti gyventojus nuo nelaimių taikos ir karo metu, 2000 metais saugos ir gelbėjimo sistema buvo tobulinama, vadovaujantis civilinės saugos sistemos plėtotės programa.
Krašto apsaugos ministerija, įgyvendinama šią programą kūrė civilinės saugos gelbėjimo sistemos teisinę bazę, tęsė gyventojų perspėjimo, informavimo sistemos pertvarkymą, civilinės saugos pajėgų formavimą, rengimą veiksmams ekstremalių situacijų atvejais.
Kariuomenės daliniai sąveikos planų pagrindu parengti teikti pagalbą įstatymų numatytais atvejais. 2000 metais veikė tik pirmasis Karinių oro ir gelbėjimo darbų postas Nemirsetoje, antrasis paieškos ir gelbėjimo dar neveikė, nes nebuvo parengtos įgulos.
Visose civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijos galiojo parengties ekstremalios situacijoms planai. Ministerijose, apskrityse veikiantys ekstremalių situacijų valdymo centrai ir civilinės saugos tarnybos vykdyti jiems iškeltus uždavinius.
10.