Lietuvos įstojimo į ES ekonominės prielaios

LIETUVOS STOJIMO Į ES EKONOMINĖS PRIELAIDOS

Lietuvos narystė ES (Europos Sąjungoje) siejama su įvairiais privalumais, tačiau pagrindinį postūmį integracijai teikia politiniai motyvai. Akivaizdžiausia Lietuvos narystės ES nauda susijusi su saugumo didinimu. Narystė ES sustiprina šalies saugumą sumažindama išorinę grėsmę. Be to, narystė ES sustiprina tvarką bei saugumą pačioje šalyje: jos narės bendrai sprendžia nusikalstamumo, sienų kontrolės, terorizmo, aplinkos taršos ir kitas piliečių saugumui svarbias problemas. Nuolatos keičiantis informacija ir bendrai priimant sprendimus, labai sumažėja ir nesusipratimų bei konfliktų tarp ES narių tikimybė. Maanoma, jog būtent tai, kad šeštajame dešimtmetyje buvo sukurtos Europos Bendrijos, prisidėjo prie taikaus Vakarų Europos, ypač istoriškai dažnai konfliktavusių didžiųjų valstybių, sambūvio. Dar vienas svarbus Lietuvos narystės ES privalumas – dalyvavimas Europoje vykstančiuose procesuose. Tai svarbu tiek politikai, tiek ekonomikai, tiek kultūrai. Svarbu ir tai, kad, įsitraukusi į ES sprendimų priėmimo procesą, Lietuva galėtų įtakoti jų turinį. Viena iš pagrindinių priežasčių, paskatinusių Austriją, Suomiją ir Švediją stoti į ES, buvo siekis prisidėti prie ES bendros ekonominės politikos kūrimo, nes ji turi įtakos irr Sąjungai nepriklausančioms valstybėms. Šiuolaikinėje pasaulio ekonomikoje esant didelei ekonominei šalių tarpusavio priklausomybei, tokio stambaus vieneto kaip ES politika turi daug įtakos kitų valstybių ūkiams. Kitas, su dabartine valstybių tarpusavio priklausomybe susijęs narystės ES aspektas, yra jos poveikis Lietuvos suverenitetui. ES

S valstybės narės nemažai reikalų sprendžia bendrai ir yra atsisakiusios veto teisės priimant sprendimus. Kai kurias galias, pvz., prekybos politikos priemonių inicijavimą, jos yra delegavusios ES vykdomosioms institucijoms (Europos Komisijai). Europos Teisingumo Teismo sprendimai valstybių narių vyriausybėms yra privalomi. Tai reiškia, jog, stodama į ES, Lietuva deleguoja dalį suverenių galių ES institucijoms. Tačiau būdama ES narė, Lietuva gali ir sustiprinti savo įtaką. Dalyvaudama ES sprendimų priėmimo procese, daugelyje sričių Lietuva savo visuomenės interesus galėtų įgyvendinti geriau nei būdama už ES ribų. Suprantama, tai būtų pasiekta tik tinkamai išnaudojus ES suteikiamas galimybes. Daug sprendimų ES yra priimama bendru sutarimu, ieškant visoms valstybėms priimtino varianto, tačiau gali būti, jog kai kurie sprendimai, susiję su bendrąja rinka, gali būti priimami ir be Lietuvos atstovų prritarimo. Lietuvos narystė ES turi aiškių ekonominių privalumų. ES pagrindas – bendroji rinka, kurioje laisvai juda prekės, asmenys, paslaugos ir kapitalas. Kitaip sakant, visoje ES teritorijoje sudaromos tokios pat sąlygos laisvai judėti, kaip ir vienoje valstybėje. Lietuvai prisijungus prie ES, jos įmonės galės laisvai prekiauti visoje ES teritorijoje, piliečiai galės laisvai judėti, mokytis ir įsidarbinti bet kurioje ES valstybėje. Tiesa, kliūčių “keturioms laisvėms” tarp Lietuvos ir ES šalinimas yra ilgas procesas. Jis vyksta jau dabar ir kai kuriose srityse tikriausiai tęsis da
ar ilgai po įstojimo į ES. Remiantis rinkos ekonomikos principais, įsijungimas į bendrąją rinką iš esmės būtų naudingas Lietuvos ūkiui. Pašalinus kliūtis tarpusavio mainams tarp Lietuvos ir ES, būtų geriau naudojami gamybos ištekliai – darbo jėga, kapitalas bei gamtos ištekliai. Lietuvoje išaugtų konkurencija, ekonominė veikla taptų efektyvesnė, mažėtų kainos, didėtų prekių bei paslaugų pasirinkimas ir kiltų šalies gerovė. Tiksliai įvertinti ekonominį narystės ES poveikį labai sunku, nes nelengva atskirti, kas yra Lietuvoje vykdomų reformų, o kas – integracijos į ES padariniai. Pastebėtina, jog įsijungimas į bet kokį regioninį, o tai reiškia – diskriminacinį, bloką yra tik “antras geriausias” sprendimas poveikio ekonominei gerovei atžvilgiu. Pats geriausias sprendimas visada yra visiškai atvira ir nediskriminacinė šalies ekonominė politika. Vertinant narystės ES ekonominius privalumus ir trūkumus, reikia įvertinti esamas alternatyvas. Šiuo atžvilgiu vertinimai priklauso nuo prognozių apie Lietuvos išorės ir vidaus aplinką. Tikėtina, jog ateityje ES priklausys didžioji dauguma Europos šalių, tame tarpe ir kaimyninės Lietuvos šalys. Tuo tarpu kitos šalys (NVS) gali savo ruožtu vykdyti bendrą ekonominę politiką. Lietuvos vyriausybės galimybės įtakoti bet kurių iš šių dviejų stambių blokų politiką Lietuvos atžvilgiu būtų labai menkos, tuo tarpu juose vykdomos politikos pasekmės Lietuvos verslui būtų didelės. Kita vertus, ekonominė gerovė ateityje (turbūt daugiausia) priklausys nuo ekonominės politikos pačioje Lietuvoje. Iki šiol da
aug ES ar kitų tarptautinių organizacijų patarimų ir siūlymų Lietuvos vyriausybei teigiamai įtakojo Lietuvoje vykdomą ekonominę politiką. Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama ES, tai pagarba žmogaus laisvėms ir teisėms, demokratija, įstatymo viršenybė ir rinkos ekonomika. Šie principai visiškai atitinka ir Lietuvos žmonių interesus. Tačiau Lietuvoje jie dar nėra visiškai įgyvendinti, o integracija į ES yra vienas iš jų diegimo būdų. Nors yra konkrečių ES normų, netinkamų Lietuvai, paprastai sunkumai kyla ne tiek dėl jų turinio, kiek dėl nepakankamo jų poveikio įvertinimo bei pasirenkamų jų įgyvendinimo Lietuvoje metodų. Kai kas Lietuvos narystės ES naudą sieja su išmokomis iš ES biudžeto, teikiamomis ES sutartyje numatytiems bendriesiems tikslams įgyvendinti. Iš tiesų, ES remia valstybių narių ūkininkus bei mažiau išsivysčiusius regionus, nors bendra per ES biudžetą perskirstomų lėšų suma lygi maždaug 2 proc. valstybių narių bendro nacionalinio produkto. Tikėtina, kad, tapusi ES nare, Lietuva sulauktų finansinės jos paramos. Nors Lietuva turėtų mokėti įnašus į bendrą biudžetą, iš ES biudžeto gaunamos išmokos dar ilgai viršytų Lietuvos įmokas. Lietuva jau dabar gauna arba netrukus gaus ES paramą, skirtą teisės normų derinimui, investicijoms į infrastruktūrą ir institucijų plėtrą, regionų bendradarbiavimui (PHARE programa), žemės ūkio ir kaimo plėtojimui [3].
2. INTEGRACIJOS Į ES ĮTAKA LIETUVOS EKONOMIKAI
2.1 Valstybės biudžeto pokyčiai
Narystė Europos Sąjungoje pastebimai paveiks Lietuvos viešąjį sektorių. Tikslų ši
ių padarinių mastą parodys galutinis stojimo derybų rezultatas. Šį poveikį įvairiems sektoriams kartais galima aiškiai įvertinti ekonominiu požiūriu, bet jo dažnai neįmanoma pateikti biudžetine išraiška.
Būsima narystė ES Lietuvai turės reikšmingų finansinių padarinių. Apskritai narystė ES paveiks pajamų surinkimą, išlaidų valdymą (biudžeto vykdymą) ir apskaitą bei valstybės biudžeto planavimą (pajamas, išlaidas, fiskalinę padėtį). Dėl didelio politikų ir visuomenės susidomėjimo Lietuvos sistemos, skirtos narystės ES padariniams valstybės finansams valdyti, turi būti kuriamos siekiant užtikrinti kuo didesnį skaidrumą.
Net egzistuojant anksčiau minėtiems apribojimams naują valstybę narę paprastai labai domina, kaip narystė ES paveiks jos biudžetą. Net ir po pirmųjų kelerių narystės metų daugelis grupių (t.y. politikai, valstybės tarnautojai, narystės priešininkai, žiniasklaida ir kt.) atidžiai stebi padarinius biudžetui.
Narystės ES poveikį biudžetui galima vertinti įvairiais būdais. Bazinį modelį sudaro, pirmiausia, visų biudžetinių srautų tarp ES biudžeto ir valstybės biudžeto nustatymas ir vėliau įvertinamas biudžeto atžvilgiu. Šis bazinis modelis tam tikra prasme atspindi siaurą požiūrį, kadangi, be tiesioginių pinigų srautų tarp ES biudžeto ir valstybės biudžeto, dėl ES narystės gali keistis ir mokestinės pajamos arba valstybės pagalbos programos.
Vis dėlto baziniu modeliu pagrįstas vertinimas yra ypatingai svarbus ir iki narystės, ir tapus nare. Būtent šiuo baziniu modeliu pagrįstas vertinimas bus labai svarbus stojimo derybų pabaigoje. Be to, būtent šis bazinis modelis buvo atsidūręs dėmesio centre, kai buvo paskutinį kartą keičiama ES finansų sistema ( Europos Tarybos Berlyno susitikimo metu 1999 m. kovo 24 – 25 d.).
Vertindami pasekmes Lietuvai, trumpalaikiai ekspertai ir Lietuvos valdžios institucijos susitarė dėl darbinės hipotezės – 2004 m. sausio 1-ąją laikyti pirmąja Lietuvos narystės diena. Nors jau yra susitarta dėl įvairių sektorių ES įstatyminės bazės acquis 2000 – 2006 m. laikotarpiu, kol kas dar labai sunku rengti tvirtas biudžeto srautų Lietuvai tapus ES nare sąmatas. Viena priežasčių yra ta, kad ekonominiai parametrai (t.y. bendrojo nacionalinio produkto augimas, pridėtinės vertės mokesčio bazė) gali reikšmingai keistis priklausomai net nuo tų prielaidų, kuriomis buvo vadovaujamasi rengiant šias sąmatas. Kita priežastis yra visiškai neaiški stojimo derybų baigtis: mes dar nežinome, kokie Bendrijos finansiniai instrumentai bus taikomi naujoms valstybėms narėms, ypač žemės ūkio sektoriuje. Todėl reiktų pabrėžti, jog gali atsirasti svarių priežasčių keisti šiuos vertinimus.
Be to, patirtis rodo, kad sunku tiksliai numatyti Lietuvos grynąsias įplaukas bet kuriais ateinančiais metais. Todėl Iždo programa susijusi su ES stojimo pasekmėmis šalies viduje labai priklausys nuo valstybės išlaidų aritmetikos. Taigi čia pateikiami vertinimai ir skaičiai turi būti vertinami kaip šiandienos „momentinė nuotrauka“ arba „apžvalga“.
Trumpalaikiai ekspertai parengė du poveikio biudžetui vertinimus. Rengiant pirmąjį buvo stengiamasi kuo labiau remtis dabartine acquis communautaire. Atsižvelgiant į 2000 – 2006 m. finansines prognozes, suderintas 1999 m. kovo 24 – 25 d. Berlyne vykusiame Europos Tarybos susirinkime, panašu, kad dabartinė acquis communautaire pirmaisiais narystės metais nebus taikoma paramai žemės ūkiui arba struktūrinei paramai. Todėl šis „acquis variantas“ tam tikra prasme atspindi idealų arba ilgalaikį rezultatą. Antrasis vertinimas parengtas remiantis tuo, kiek pinigų skirta plėtrai (remiantis Europos Tarybos Berlyno susitarimu); šis variantas vadinamas „realesniu variantu“.
Vertinimo rezultatai rodo, kad įgyvendinus „realesnį variantą“ Lietuva per pirmuosius narystės metus iš ES biudžeto gautų apie 450 milijonų eurų (1 700 mln. litų), o jos įmokos į ES biudžetą tuo pačiu metu būtų apie 170 milijonų eurų (640 mln. litų). Taip susidarytų apie 280 milijonų eurų (1060 mln. litų) teigiamas grynasis balansas. Šis 280 milijonų eurų teigiamas balansas prilygsta 2,0 proc. Lietuvos BVP. Praėjus 4 – 5 metams po Lietuvos įstojimo į ES, įplaukos iš ES biudžeto pasiektų 3 300 – 3 700 milijonų litų, o Lietuvos grynosios įplaukos galėtų būti atitinkamai 2 800 – 3 200 milijonų litų.
Būtina aiškiai pabrėžti, kad pateikti vertinimai yra grynai techninio pobūdžio. Faktiniai skaičiai priklausys nuo rezultatų, kurių bus pasiekta vykstant faktinėms stojimo deryboms, ir vėliau – nuo Lietuvos sugebėjimo taikyti ir naudoti galimus ES biudžeto išteklius.
Manoma, kad regionų ir privataus sektoriaus kofinansavimo dalis pirmaisiais metais sudarys daugiau kaip 100 milijonų litų, o po 4 – 5 metų – apytiksliai 300 – 500 milijonų litų. Trumpalaikiai ekspertai labai rekomenduoja Lietuvos regionams ir privačiam sektoriui būti pasirengus skirti daugiau kofinansavimo išteklių nei numatyta dabar, kai tik Lietuva įstos į ES. Būtina pabrėžti, kad regionai ir privatus sektorius ateityje iš turimų ES biudžeto išteklių galės gauti daug naudos.
2.2 BVP kitimo dinamika
Numatoma Europos Sąjungos (ES) plėtra integruojant Vidurio bei Rytų Europos šalis jau dabartiniu metu turi didelės svarbos ir, neabejotinai, sudarys sąlygas tam tikriems struktūriniams ir socialiniams pokyčiams šalyse, kurios integruojasi. Ankstesnių tyrimų rezultatai rodo, jog abu regionai, kaip visuma, turės naudos iš šio proceso, ir poveikis Vidurio bei Rytų Europos šalims bus gerokai didesnis negu dabartinėms ES valstybėms narėms. Tačiau atsižvelgiant į dabartinę šalies būklę ir kitas aplinkybes, integracijos procesas kiekvienoje šalyje reikalauja specifinių institucinių ir kitokių pokyčių, kurie susiję su atitinkamomis sąnaudomis. Todėl visoms šalims svarbu tarpusavyje palyginti integracijos naudą ir sąnaudas, o tam reikalingi kiekybiniai naudos ir sąnaudų matavimai.
Remiantis užsienio šalių tyrimų patirtimi, ekonometrinio modeliavimo būdu nagrinėta integracijos veikiama muitų sąjungos, bendrosios rinkos, darbo jėgos judėjimo, laisvo kapitalo judėjimo bei biudžetinių fondų įtaka Lietuvos ūkiui. Pirminio poveikio analizė rodo, jog didžiausią pirminį poveikį Lietuvos ūkiui turi bendrosios rinkos įtaka, papildomos iš ES fondų gaunamos piniginės lėšos bei tiesioginių užsienio investicijų padidėjimas. Vien Lietuvos eksportas dėl integracijos į ES, palyginti su hipotetine situacija be integracijos, per 2002 – 2009 metus yra didesnis apie 1,9 karto. Tokią nemažą integracijos įtaką eksportui lemia tai, jog Lietuva su ES daugiausiai prekiauja tomis prekėmis, kurių prekyba, kaip įvertinta pagal A. M. Lejour et al. (2001) tyrimą, labai padidėja dėl bendrosios rinkos sukūrimo (tekstilė, žemės ūkis ir kt.). Tačiau pažymėtina, jog derybinių skyrių įtaka yra įvairialypė ir išskaidyti galima tik sąlyginai – bendrosios rinkos įtaka taip pat apima tam tikrą visų kitų derybinių skyrių įtakos dalį.
Lyginant atskirų skyrių poveikį bendrajam vidaus produktui (BVP), matyti,jog vien laisvas prekių judėjimas sudaro sąlygas 32,7 mlrd. Lt didesniam BVP, t.y. vidutiniškai per minėtą laikotarpį BVP kasmet yra didesnis maždaug 4,1 mlrd Lt palyginti su situacija be integracijos. Antras pagal poveikio BVP dydį yra Finansinių ir biudžetinių nuostatų derybinis skyrius, apimantis ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų bei kitų lėšų judėjimą. Šie pinigų srautai atitinkamai sukuria apie 10,6 ir 2,6 mlrd. Lt pirminį poveikį materialinėms investicijoms bei privačiam vartojimui. Tai savo ruožtu sudaro sąlygas sukurti apie 23,5 mlrd. Lt didesnį Lietuvos ūkio BVP, negu tai būtų atlikta be integracijos proceso, t. y. vidutiniškai per aptariamą 2002 – 2009 metų laikotarpį kasmet tai sudaro apie 2,9 mlrd. Lt. Šių derybinių skyrių įtaka Lietuvos ūkiui yra didžiausia.
Kitų derybinių skyrių poveikis BVP yra mažesnis. Su integracija į ES susijusių papildomų tiesioginių užsienio investicijų padidėjimas lemia vidutiniškai apie 0,9 mlrd. Lt kasmet didesnį BVP per 2002 – 2009 metų laikotarpį; laisvas paslaugų judėjimas atitinkamai sukuria apie 0,5 mlrd. Lt vidutiniškai didesnį BVP; tačiau laisvo asmenų judėjimo skatinama emigracija ir išorinių santykių derinimo nulemti muitų tarifų pokyčiai minėtu laikotarpiu atitinkamai sudaro sąlygas vidutiniškai sumažėti 0,2 mlrd, Lt ir 0,1 mlrd. Lt BVP kasmet.
Dėl nagrinėto integracijos poveikio Lietuvos BVP 2009 metais yra 11,4 mlrd. Lt didesnis negu sąlygomis be integracijos. Bendras įvertintas nagrinėtų skyrių poveikis per 2002 – 2009 metus, palyginti su atitinkamu suminiu bendruoju vidaus produktu sąlygomis be integracijos, sudaro apie 14 proc. Tačiau galima pastebėti stiprų komuliatyvinį poveikį – jei 2002 metų BVP dėl integracinių priemonių viršijo „neintegracinį“ BVP 7,7 proc., tai 2009 m. jis, tikimasi, bus didesnis jau 15,3 proc. Vertinant ne absoliučiųjų sumų santykius, o BVP augimo tempus, Lietuvos ekonomika per 2002 – 2009 metus vidutiniškai auga apie 1,14 procentinio punkto sparčiau, lyginant su hipotetine situacija be integracijos. Priimtina, jog šis BVP prieaugis yra „grynasis“,t. y. gautas atsižvelgus į integracijos nulemtas sąnaudas.
Integracijos poveikio analizė parodė, jog didžiausią integracijos įtaką vertinant pagal sukurtos pridėtinės vertės rodiklį per 2002 – 2009 metų laikotarpį patiria apdirbamoji pramonė (18,6 mlrd. Lt). Dominuojantį antrinį poveikį apdirbamajai pramonei (13,1 mlrd. Lt) nulemia bendrosios rinkos įtaka. Antra ir trečia pagal integracijos poveikį pridėtinei vertei yra didmeninės ir mažmeninės prekybos bei žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės veiklos (atitinkamai veiklos rūšių pridėtinės vertės dėl integracijos yra didesnės 9,1 ir 7,2 mlrd. Lt). Į šias veiklas iš ES ateinantys finansiniai srautai turi gerokai didesnę santykinę įtaką nei pramonės atveju ( Finansinių ir biudžetinių nuostatų derybiniam skyriui priskirtas poveikis atitinkamai sudaro 3,4 ir 4,0 mlrd. Lt per 2002 – 2009metų laikotarpį), kadangi bendrosios rinkos įtaka čia pasireiškia netiesiogiai, t. y. per bendrą gamybos mastų, pajamų ir vartojimo padidėjimą. Statybų veiklos sukuriama pridėtinė vertė dėl integracinių procesų padidėja 3,8 mlrd. Lt, transporto, sandėliavimo ir ryšių – 3,4 mlrd. Lt, elektros, dujų ir vandens tiekimo – 3,1 mlrd. Lt. Kitų veiklų pridėtinei vertei integraciniai procesai įtakos daro mažiau.
Pateikti skaičiai rodo, jog, vertinant pagal integracijos įtaką bendrajam vidaus produktui, Lietuvos integracija į ES yra naudinga šalies ūkiui [1, p. 67 – 68]
2.3 Kapitalo ir darbo jėgos judėjimas
Antrinis eksporto pirminių pokyčių poveikis ekonomikai pasireikš ne tik tiesiogiai – didės pajamos, bet turės reikšmingos teigiamos įtakos investicijoms. Dėl didėjančių pajamų bei spartėjančių investicinių procesų vėl Lietuvoje turėtų tapti ypač aktuali einamosios sąskaitos deficito problema, ypač jei integracija iš tikrųjų lems spartų ekonomikos augimą. Mikroekonominiu lygiu pastarasis aiškintinas tuo, kad turtėjantys gyventojai daugiau savo pajamų išleis ne maisto prekėms, kurių gamyba Lietuvoje yra neišplėtota. Todėl artimiausiu metu einamosios sąskaitos deficitą gali daugiau lemti investiciniai procesai. Makroekonominiu požiūriu tai nėra blogai, kadangi didesnės investicijos sudaro galimybes spartesniems ekonomikos ir galbūt eksporto augimo tempams, o per ilgesnį laiką einamosios sąskaitos problemas Lietuvoje ir kitose pereinamosios ekonomikos šalyse gali lemti vartojimo struktūros pokyčiai dėl visuomenės turtėjimo.
Užsienio prekybos srautų pokyčiai ir ypač bendrosios rinkos poveikis išskiriami kaip didžiausią įtaką šaliai turintis integracijos rezultatas.Įsiskverbti į naujas rinkas yra žymiai sunkiau, jei tai daroma tik eksportuojančios šalies gamintojų pastangomis – tiesioginės užsienio investicijos kartu su valdymo kultūra ir piniginiu kapitalu dažnai atveria ir užsienio investuotojo rinką konkrečioms gaminamoms prekėms. Tai daug priklauso nuo veiklos, į kurią investuojamas užsienio kapitalas; pvz., investicijos į paslaugų sektorių gali turėti žymiai mažesnę įtaką užsieniorinkos atvėrimui negu užsienio investicijos į prekių gamybą. Be tiesioginių užsienio investicijų poveikio eksportui, svarbi jų tiesioginė įtaka materialinėms investicijoms. Kadangi privatizavimo procesas baigiasi, tikėtina, jog naujos į Lietuvą ateinančios investicijos vis daugiau įgaus „plyno lauko“ pavidalą ir turės žymiai didesnę įtaką materialinėms investicijoms. Greta įtakos materialinėms investicijoms taip pat turėtų būti svarbus tiesioginių užsienio investicijų vaidmuo formuojant nematerialųjį kapitalą.Didėjančios tiesioginės užsienio investicijos didins ir importo mastą – labiausiai kaip tik dėl investicinių prekių importo. Jau dabar galima pastebėti pakankamai glaudų kintančių tiesioginių užsienio investicijų ir investicinių prekių importo ryšį.
Be kapitalo formavimosi, integracija į ES paveiks ir darbo jėgos judėjimą. Gana didelis darbo užmokesčio skirtumas Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse bei įgyvendinta asmenų judėjimo laisvė paskatins dalį darbo jėgos išvykti iš Lietuvos. Tai tiesiogiai mažins darbo jėgos kiekį bei nedarbą Lietuvoje ir netiesiogiai lems atlyginimų didėjimo tendenciją.Tačiau laukiamas spartesnis negu ES šalyse Lietuvos ekonomikos augimas ir jau dabar juntami nedarbo lygį mažinantys poslinkiai darbo rinkoje bei tikėtinos „plyno lauko“ tiesioginės investicijos iš užsienio, kuriančios naujas darbo vietas, turėtų silpninti paskatas išvykti. Kartu tikėtina, jog nemaža dalis išvykti ketinančių žmonių neplanuoja likti gyventi užsienyje, prie jų turėtų prisidėti ir dėl kalbos bei kultūrinių skirtumų užsienyje sunkiai pritampantys asmenys. Todėl dalis išvykusiųjų turėtų grįžti į Lietuvą su papildomomis pajamomis ir padidinti perkamąją galią Lietuvoje.
Be anksčiau aptartos įtakos, integracija į ES lems ir bendrą palūkanų normų mažėjimą Lietuvoje dėl šalies rizikos premijos sumažėjimo. Šis veiksnys atitinkamai turėtų paskatinti investicijų, finansuojamų iš skolintų lėšų, bei dabartinio vartojimo augimą [1, p. 11 – 12].
2.4 Investicijos į:
2.41 transporto pramonę

Transporto sektorius yra labai svarbus Lietuvos ūkiui ir yra viena iš svarbiausių ekonominės ir socialinės infrastruktūros dalių, garantuojanti tarptautinės ir vidaus prekybos, turizmo plėtrą. Lietuvos geografinė padėtis yra palanki tranzitui (šalies teritoriją kerta du pripažinti kontinentinės svarbos transporto koridoriai), išplėstas automobilių kelių tinklas ir aukštos kokybės jų priežiūros ir remonto sistema. Taip pat Lietuva turi neužšąlantį jūrų uostą su moderniu konteinerių terminalu.
Tačiau Lietuvos transporto sektorius turi ir nemažai trūkumų – fiziškai susidėvėjusi geležinkelių infrastruktūra ir pasenęs geležinkelio riedmenų parkas, neracionali Lietuvos geležinkelių organizacinė struktūra (infrastruktūra neatskirta nuo komercinės (operatyvinės) veiklos), nepakankamas jūrų uosto kanalo gylis, jūrų uosto infrastruktūra nepritaikyta keleiviams aptarnauti.
Siekiant pagrindinių transporto politikos strateginių tikslų – transporto infrastruktūros modernizavimo, spartesnės Lietuvos vežėjų integracijos į Baltijos jūros regiono ir žemyninės Europos transporto paslaugų rinką, saugios ir gamtosaugai palankios transporto sistemos formavimo – didžiausią įtaką Lietuvos transporto sektoriaus plėtrai turės integracija į Europos Sąjungą ir su ja susijusios įėjimo į naujas rinkas galimybės, Sanglaudos ir kitų ES fondų parama bei dalyvavimas bendro intereso transporto sektoriaus plėtros projektuose.
Neabejotinai didelę naudą visam Lietuvos transporto sektoriui duos ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų parama.
Panaudojant šių fondų paramą būtų atliekami tokie darbai, padidinsiantys Lietuvos transporto sektoriaus patrauklumą bei padėsiantys pasiekti ES standartus:
• Geležinkelių infrastruktūros modernizavimas (traukinių judėjimo greičio padidinimo darbai, signalizacijos ir telekomunikacijų sistemos pagrindinėse geležinkelio linijose modernizavimas, europinės vėžės pločio geležinkelio linijos pratęsimas);
• Kelių infrastruktūros rekonstrukcija ir naujų kelių tiesimas (Via Baltica kelio rekonstrukcija, kelio dangos atnaujinimas ir stiprinimas, aplinkkelių tiesimas, tiltų, viadukų, sankryžų rekonstrukcija ir statyba);
• Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros modernizavimas (uosto vartų rekonstrukcija, uosto kanalo gilinimo ir krantinių rekonstrukcijos darbai);
• Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų infrastruktūros modernizavimas.
Prieš įstojant į ES, padėti įgyvendinti Stojimo partnerystės ir Nacionalinės acquis priėmimo programos tikslus transporto sektoriuje naudojama ISPA programa, kurioje numatoma, kad 2000 – 2006 m. laikotarpiu Lietuvai kasmet gali būti skiriama apie 41,6 – 62,4 mln.eurų, tai sudaro apie 180 mln.litų, iš kurių transporto sektoriui gali būti skiriama apie 50% visų lėšų, t. y. apie 90 mln. litų. Darant prielaidą, kad ISPA programos dalis bendroje projektų vertėje sudaro apie 50%, turime, kad pagal ISPA programos transporto sektoriaus finansuojamų projektų vertė kiekvienais 2002 – 2006 m. gali būti apie 180 mln. litų.
2000 m. ir 2001 m. pagal ISPA programą ES Komisija patvirtino 5 transporto projektus, kutių bendra vertė iki 438 mln. litų, o ISPA parama sudaro 255 mln.litų.
Remiantis Europos Komisijos pasiūlytu finansiniu paketu 2004 – 2006 m., nustatant ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų mastą, prielaidomis dėl fondų lėšų panaudojimo bei valstybės investicijų programa, įvertinant preliminarų investicijų paskirstymą pagal atskiras veiklos sritis, yra įvertinta, kad transporto sektoriui 2004 -2006 m. teks nuo 208 mln. litų iki 346 mln. litų investicijų per metus (įvertinus tie ES fondų lėšas, tiek Lietuvos valstybės kofinansavimą).

1 lentelė. Prognozuojama transporto sektoriaus projektų vertė, finansuojama iš ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų (įvertinant ir Lietuvos valstybės kofinansavimą), mln. litų

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.
Transporto sektorius 208 216 346 346 346 346

Šaltinis: 1, p. 24
Įvertinus atliktus tyrimus bei studijas dėl integracijos į ES poveikio, susumavus visas investicijas bei naudą, susijusias su stojimu į ES, matome, kad į transporto sektorių 2002 – 2009 m. laikotarpiu bus investuota apie 4,2 mlrd. litų, iš kurių apie 1,3 mlrd. litų investuotų Lietuvos valstybė, apie 1,7 mlrd. litų sudarytų fondų lėšos, o kitos investicijos būtų atliekamos privačių subjektų. Taip pat 2005 – 2009 m. laikotarpiu būtų gaunama apie 1 mlrd. litų naudos, atsirasiančios dėl geležinkelių transporto infrastruktūros reorganizavimo.
2 lentelė. Lietuvos integracijos į ES susisteminti investicijų rezultatai transporto sektoriui mln. litų

Investicijos iš viso Tarp jų valstybės investicijos Kita nauda
2002 m. 419,59 100,25 0,00
2003 m. 563,39 90,00 0,00
2004 m. 389,19 119,50 0,00
2005 m. 508,80 190,40 215,00
2006 m. 736,00 274,00 215,00
2007 m. 527,00 170,70 215,00
2008 m. 522,00 168,10 215,00
2009 m. 574,00 188,30 215,00
Iš viso 4239,98 1301,25 1075,00

Šaltinis: 1, p. 24
Išaugęs investicijų kiekis į transporto sektorių bei gaunama nauda turės teigiamos įtakos ne tik transporto sektoriui, bet ir visam Lietuvos ūkiui bei BVP. Pažymėtina, kad investicijos į transporto sektorių taip pat sukurs prielaidas BVP didėti po 2009 m. [1, p. 20 – 25].
2.52 energetikos sektorių
Energetikos sektorius pagal teikiamų paslaugų mastą ir svarbą, jame dirbančių žmonių skaičių (apie 14% pramonės darbuotojų), suminę ilgalaikio energetikos įmonių turto vertę (apie 25% viso šalies įmonių turto) ir išlaidų, skiriamų importuojamai pirminei energijai įsigyti, dydį yra vienas reikšmingiausių šalyje.
Dėl palankios geografinės padėties ir esamos infrastruktūros Lietuvai tenka labai svarbus naftos ir jos produktų transportavimo tilto tarp Rytų ir Vakarų vaidmuo. Lietuvos energetinė sistema turi gerą pirminės energijos balanso struktūrą, kurioje vyrauja gamtinės dujos, naftos produktai ir atominė energija.
Tačiau Lietuvos energetikos sektorius turi ir nemažai trūkumų: Lietuva paveldėjo labai neracionaliai energiją vartojančią (t. y. sunaudojančią daug energijos bendrojo vidaus produkto vienetui) ekonomiką, ir jos modernizavimas reikalauja didelių investicijų; Lietuvos elektros ir dujų tinklai neturi jokių tiesioginių ryšių su Vakarų Europos energetikos sistemomis; per visą Ignalinos AE eksploatavimo laikotarpį susidarė didelis radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto kuro kiekis, tačiau jam sutvarkyti būtinų lėšų nebuvo sukaupta.
Šalia tokių energetikos sektoriaus strateginių tikslų, kaip patikimas ir saugus energijos tiekimas su mažiausiomis išlaidomis, energijos vartojimo efektyvumo didinimas, energetikos valdymo tobulinimas ir rinkos ekonomikos principų diegimas energetikoje, neigiamo poveikio aplinkai mažinimas, vienu svarbiausiu yra laikomas Lietuvos energetikos integracija į Europos Sąjungą.
Pagrindiniai Lietuvos įsipareigojimai, kurie tiesiogiai siejasi su energetika, aplinkos apsaugos srityje yra tarptautinių konvencijų atmosferos taršos srityje bei jų protokolų įsipareigojimai bei ES teisės reikalavimai oro kokybės sektoriuje, nes pagrindinis išmetimų į atmosferą šaltinis yra organinio kuro deginimas.
Didžiausios problemos Lietuvai iškils įgyvendinant Direktyvą dėl sieros kiekio skystame kure mažinimo, nes nuo 2003 m. sausio 1 d. negalima naudoti mazuto, turinčio daugiau negu 1% sieros. Preliminariai įvertinta, jog technologiniai pakitimai AB „Mažeikių nafta“ pareikalaus apie 673 mln. litų investicijų.
Pakeista Direktyva dėl didelių deginimo įrenginių nustato daug griežtesnius teršalų išmetimų į orą apribojimus esamiems ir naujiems deginimo įrenginiams. Šios direktyvos reikalavimai bus taikomi Lietuvos elektrinei, Vilniaus elektrinėms VE – 2 ir VE – 3, Mažeikių elektrinei ir kitoms elektrinėms, kurių galingumas yra lygus arba didesnis negu 50 MW.
Tačiau svarbiausia – Ignalinos AE uždarymas. Jos eksploatacijos nutraukimo techninėms, socialinėms ir ekonominėms, pajėgumų pakeitimo, aplinkosaugos bei tiekimo saugumo investicijoms nuo 2002 iki 2006 metų (imtinai) reikėtų iki 924 milijonų eurų (apie 3,19 milijardo litų). O tiesioginėms techninėms Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo išlaidoms iki 2006 metų (imtinai) reikėtų tik iki 248 milijonų eurų (856 milijonų litų).
Visoms socialinėms (aplinkosauginiams reikalavimams) išlaidoms ir su tuo susijusioms ekonominėms investicijoms Ignalinos regionui papildomai reiktų dar iki 132 milijonų eurų (456 milijonų litų).
Vertinant 2002 – 2009 metų laikotarpį, bendros IAE blokų eksploatavimo nutraukimo išlaidos ir susijusios investicijos sudarys apie 2,7 mlrd. litų. Eksploatavimo nutraukimo projektai sieks iki 1,54 mlrd. litų, socialinės kompensacijos – 182 mln. litų, Ignalinos regiono regeneravimas – 91 mln. litų, elektrinių atnaujinimas ir naujų statyba – 862 mln. litų, IAE dujotiekio statyba – 69 mln.litų.

3 lentelė. Su Ignalinos AE blokų eksploatavimo nutraukimu susijusių investicijų suvestinė, mln.litų

2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007-2013 m. 2014 – 2020 m. Iš viso
Socialiniai ir ekonominiai projektai

3,5

10,4

21,4

55,2

44,9

321,1

0,0

456,5
Socialinės kompensacijos
0,7
38,0
27,6
269,3
335,6
Ignalinos regiono regeneravimo projektai

3,5

10,4

20,7

17,3

17,3

51,8

120,8
Būtinas elektrinių atnaujinimas ir naujų statyba

24,2

48,3

58,7

134,7

1391,5

514,5

2171,8
IAE dujotiekio statyba

2,8

31,8

34,5
Iš viso 6,2 66,3 104,3 113,9 179,5 1712,6 514,5 2628,3

Šaltinis: 1, p. 28
ES biudžeto eilutėje, skirtoje Sąjungos vidaus politikos sritims finansuoti, Ignalinos AE 2004, 2005 ir 2006 metais siūloma numatyti po 70 milijonų eurų (po 242 milijonus litų). Šios sumos yra fiksuotos kaip įsipareigotos lėšos. Tačiau ES konkretūs mokėjimai, įvertinus ir įsipareigojimų nukėlimo kitiems metams galimybę, planuojama, jog bus mažesni.
ES valstybėms narėms patvirtinus šį Komisijos pasiūlymą, Lietuva iki 2006 m. (imtinai) iš ES bei kitų valstybių donorių galėtų gauti iki 1 milijardo 474 milijonų litų negrąžinamos paramos.
Nemažą naudą visam Lietuvos energetikos sektoriui duos ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų parama.
Remiantis Europos Komisijos pasiūlytu finansiniu paketu 2004 – 2006 m., nustatant Sanglaudos ir struktūrinių fondų mastą, prielaidomis dėl fondų lėšų panaudojimo bei valstybės investicijų programa, įvertinant preliminarų investicijų pasiskirstymą tarp atskirų veiklos sričių, yra įvertinta, kad energetikos sektoriui 2004 – 2006 metais teks nuo 32 mln. litų iki 54 mln. litų investicijų per metus (įvertinus tiek ES fondų lėšas, tiek Lietuvos valstybės kofinansavimą, tačiau neįvertinus aplinkosaugos investicijų energetikos sektoriuje).
4 lentelė. Prognozuojama energetikos sektoriaus projektų vertė finansuojama iš Sanglaudos ir struktūrinių fondų(įvertinus ir Lietuvos valstybės kofinansavimą, tačiau neįvertinus aplinkosaugos investicijų), mln.litų

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.
Energetikos sektorius 32 34 54 54 54 54

Šaltinis: 1, p. 30
Tačiau į energetikos sektorių bus investuojama ir vykdant aplinkosauginius projektus, kuriems iš ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų tektų nemaža lėšų dalis. Prognozuojama, kad iš viso aplinkosauginiams projektams 2004 – 2006 m. laikotarpiu teks nuo 210 mln. litų iki 349 mln. litų per metus (įskaitant ir nacionalinį kofinansavimą) [1, p. 25 – 31].
2.53 žemės ūkį
Nors pastaraisiais metais žemės ūkio sektorius turi vis mažiau įtakos šalies ekonomikai, tačiau jis atlieka gana svarbią ekonominę, socialinę, etnokultūrinę bei gamtosauginę funkciją. Kaimo vietovėse gyvena apie 30% šalies gyventojų, o žemės ūkyje dirbančių asmenų yra keletą kartų daugiau negu išsivysčiusiose Vakarų valstybėse.
Lietuvoje yra susiklosčiusi gana palanki padėtis žemės ūkiui plėtoti: pakankami žemės ištekliai ir natūralus jos našumas; palankios klimato sąlygos auginti javus, bulves, daržoves, vaisius, linus, rapsus, cukrinius runkelius; pakankami darbo jėgos ištekliai, senos žemdirbių ir maisto produktų gamintojų tradicijos ir verslo patirtis. Taip pat pastaruoju metu sparčiai plečiasi žemės ūkio ir maisto produktų eksportas, tai sudaro palankias sąlygas Lietuvos žemės ūkiui atsigauti.
Tačiau Lietuvos žemės ūkio sektorius turi ir nemažai trūkumų – trūksta kapitalo, trūksta modernios technikos, nepakankamai sparčiai diegiamos naujos technologijos, neišplėtota inovacinė veikla; nebaigta žemės reforma, silpnai funkcionuoja žemės rinka; dominuoja smulkūs, nekonkurencingi, mažo investicinio pajėgumo ūkiai. Visi šie veiksniai lemia Lietuvos žemės ūkio nenašumą ir nesugebėjimą atlaikyti konkurencijos.
Taigi, didžiulę įtaką Lietuvos žemės ūkiui turės integracija į Europos Sąjungą ir su ja susijusi Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP), įsijungimo į naujas rinkas galimybės, struktūrinių ir kitų ES fondų parama.
ES Komisija tiesiogines išmokas ES naujoms valstybėms narėms siūlo pradėti taikyti pereinamuoju laikotarpiu nuosekliai jas didinant ir šį pereinamąjį laikotarpį siūlo suskaidyti į du etapus: iki 2006 metų ir po 2006 metų. Išmokų dydis pirmojo etapo laikotarpiu būtų atitinkamai 25% nuo dabartinių ES narių lygio – 2004 m., 30% – 2005 m., 35% – 2006 m. Antruoju laikotarpiu tiesioginių išmokų mokėjimas būtų nustatytas didėjančia išraiška procentais, užtikrinant šalims kandidatėms visiškai adekvatų paramos lygį kaip valstybėms narėms 2013 metais.
Priėmus ES pasiūlymą, finansavimo lygis gerokai išaugtų, palyginti su tuo, kas dabar yra skiriama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai iš valstybės biudžeto. Jau 2004 m. Lietuvos ūkininkai gautų apie 2,8 karto didesnes tiesiogines išmokas, negu valstybė gali mokėti dabar. 2002 metų valstybės biudžete tiesioginėms išmokoms numatyta 85 mln. litų, o ES siūloma suma 2004 m. – apie 234 mln. litų.
5 lentelė. Planuojamos tiesioginės išmokos žemės ūkiui, remiantis ES pasiūlymu, mln. litų

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.
Tiesioginės išmokos 234,5 302,4 352,8 443,5 534,2 635,0

Šaltinis: 1, p. 35
Siekiant išvengti nepageidautinų pasekmių tuo atveju, jei naujosios valstybės narės prieš įstojimą į ES žemės ūkiui teikė valstybinę paramą, kuri įstojus neatitiks ES acquis ir kurios pagal ES taisykles reikės atsisakyti, Komisija siūlo, kad naujoms valstybės narėms turėtų būti suteikta galimybė papildyti ES teikiamą tiesioginę paramą iki tokio dydžio, kuris buvo mokamas iki valstybių įstojimo (išmokų, kurio buvo mokamos šaliai kandidatei iki narystės). Numatoma, kad bendras paramos lygis (ES teikiama tiesioginė parama plius parama, teikiama iš valstybės nacionalinio biudžeto) neturėtų viršyti dydžio, mokamo pagal tą pačią schemą dabartinėms ES valstybėms narėms.
Įstojus į ES, papildomai bus finansuojamos tokios priemonės: ankstyvas išėjimas į pensiją, ūkininkavimas mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse arba teritorijose su aplinkosauginiais apribojimais. ES finansuotų iki 80% teikiamos šios valstybės paramos (Lietuvai reikėtų kofinansuoti papildomai 20%). Siekdama palengvinti smulkiųjų ūkių (turinčių 3 – 15 ha) pereinamąjį laikotarpį, Europos Komisija siūlo maksimalią 750 eurų išmoką ūkininkams. Planuojama, jog šioms reikmėms iš ES biudžeto 2004 m. būtų gauta apie 369,4 mln. litų, 2005 m. – 559 mln. litų, 2006 m. – 700 mln. litų.
6 lentelė. Planuojamos kitos išmikos žemės ūkiui, mln. litų

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.
Kitos išmokos žemės ūkiui 369 559 701 701 701 701

Šaltinis: 1, p. 35

Nors pagal ES Komisijos pasiūlymą Lietuvos ūkininkai gautų daug didesnes tiesiogines išmokas, negu dabar valstybės biudžetas pajėgus mokėti, tačiau nevienodas tiesioginių išmokų mokėjimas ES valstybių narių ir šalių kandidačių ūkininkams gali turėti įtakos žemės ūkio produkcijos konkurencingumui. Pavyzdžiui, ES šalyse jautienos gamybos sąnaudos yra tokios didelės, jog ūkininkai tiesiogines išmokas ir naudoja joms padengti. Gali būti, kad Lietuvos ūkininkai, negavę tokių tiesioginių išmokų, negalės konkuruoti.
Tačiau tikėtina, kad Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų sąnaudos įstojus į ES iš karto nepasieks ES lygio. Atvirkščiai, Lietuvos ūkininkai turės naudos iš žemės ūkio produkcijos kainų lygio augimo ir realizavimo masto didėjimo. Yra apskaičiuota, jog žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamų išaugimas 2004 m., palyginti su 2001 m., dėl kainų ir realizavimo masto pokyčių sudarys apie 635,75 mln. litų.
Lietuvos žemės ūkio produkcijos konkurencingumą apsunkinti gali tai, kad Lietuvoje pirminėje žemės ūkio gamybos grandyje vyrauja smulkūs ūkiai, kurių gamyba neefektyvi, produkcijos kokybė ne visada atitinka veterinarijos ir fitosanitarijos reikalavimus, netvarkoma buhalterinė apskaita, nenoriai vienijamasi į gamintojų organizacijas, daugelis žemdirbių yra senyvo amžiaus.
Todėl ir numatyta šalių kandidačių žemės ūkio produkcijos konkurencingumui padidinti specialios programos (SAPARD) bei struktūrinių fondų parama.
Iki įstojimo į ES, siekiant paspartinti šalių kandidačių pasirengimą narystei žemės ūkio sektoriuje, naudojama Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros programa (SAPARD). Šios programos tikslas – remti ES narystei besirengiančių šalių žemės ūkio modernizavimą, konkurencingumo didinimą, ES taikomų aplinkosaugos, veterinarinių ir higienos standartų perėmimą, kaimo plėtrą ir alternatyvių pajamų kaimo vietovėse skatinimą.
Numatoma, kad pagal SAPARD programą 2002 – 2006 metų laikotarpiu Lietuvai būtų skiriama apie 646 mln. litų, tai sudarytų iki 130 mln. litų per metus. Projektai, panaudojant SAPARD paramą, finansuojami pagal tokią schemą: bendra projekto vertė – 100%, privačios lėšos – 50%, parama – 50% (SAPARD – 75%, nacionalinis kofinansavimas – 25%).
Paraiškos SAPARD paramai gauti pradėtos priimti 2001 metų pabaigoje ir realiai investiciniai projektai panaudojant paramos lėšas pradėti įgyvendinti 2002 metų pradžioje.
Remiantis Europos Komisijos pasiūlytu finansiniu paketu 2004 – 2006 m., nustatant ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų mastą, prielaidomis dėl fondų lėšų panaudojimo bei valstybės investicijų programa, įvertinant preliminarų investicijų pasiskirstymą tarp atskirų veiklos sričių, yra įvertinta, kad žemės ūkio sektoriui 2004 – 2006 metais teks nuo 58 mln. litų iki 96 mln. litų investicijų per metus (įvertinus tiek ES fondų lėšas, tiek Lietuvos valstybės kofinansavimą).
7 lentelė. Prognozuojama žemės ūkio sektoriau projektų vertė, finansuojama iš struktūrinių fondų (įvertinant ir Lietuvos valstybės kofinansavimą), mln. litų

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.
Žemės ūkio sektorius 58 60 96 96 96 96
Pastaba: neįvertinti aplinkosauginiai projektai žemės ūkio sektoriuje

Šaltinis: 1, p. 37
Taigi, apibendrinant matome, kad į žemės ūkio sektorių 2002 – 2009 m. laikotarpiu būtų investuota apie 6 mlrd. litų, iš kurių apie 0,4 mlrd. litų investuotų Lietuvos valstybė. Didžioji dalis investicijų būtų skirta pirminės pieno gamybos modernizavimui (apie 1,2 mlrd. litų), investicijoms į mėsos ūkį (apie 1,5 mlrd. litų), investicijoms įsigyti kombainus, grūdų valymo, beicavimo, džiovinimo mašinas (apie 1,2 mlrd. litų), modernioms grūdų saugojimo talpykloms įrengti (apie 1 mlrd. litų). Žemės ūkio sektorius ryšium su stojimu į ES bei BŽŪP įgyvendinimu turės didžiulę naudą. 2002 – 2009 m. laikotarpiu įvertinant tiesiogines išmokas, kitas išmokas bei ES fondų paramą žemės ūkio sektoriui tektų per 7 mlrd. litų lėšų. Taip būtų patiriama apie 4,5 mlrd. litų naudos dėl išaugusių žemės ūkio produkcijos kainų ir realizavimo mastų padidėjimo.
8 lentelė. Apibendrinta stojimo į ES įtaka žemės ūkio sektoriui, mln. litų

Investicijos iš viso Tarp jų valstybės investicijos Kita nauda
2002 m. 1621,17 36,90 0,00
2003 m. 1621,17 36,90 0,00
2004 m. 608,85 51,50 749,45
2005 m. 684,51 77,70 750,15
2006 m. 708,68 85,60 750,85
2007 m. 405,34 30,10 751,55
2008 m. 140,34 25,10 752,25
2009 m. 130,00 42,60 752,25
Iš viso 5.920,04 386,40 4.506,50

Šaltinis: 1, p. 38
Investicijų kiekis į žemės ūkio sektorių bei patiriama nauda turės teigiamos įtakos ne tik žemės ūkio sektoriui, bet ir visam Lietuvos ūkiui bei BVP augimui [1, p. 31 – 38].
IŠVADOS

1. Lietuvos ES narystės nauda susijusi su saugumo didinimu. Narystė ES sustiprina tvarką bei saugumą pačioje šalyje. Be to, Lietuva galės dalyvauti Europoje vykstančiuose procesuose. ES pagrindas – bendroji rinka, kurioje laisvai juda prekės, asmenys, paslaugos ir kapitalas. Narystė ES siejama su išmokomis iš ES biudžeto, teikiamomis ES sutartyje numatytiems bendriesiems tikslams įgyvendinti.
2. Būsima narystė ES Lietuvai turės reikšmingų finansinių padarinių. Narystė ES paveiks pajamų surinkimą, išlaidų valdymą (biudžeto vykdymą) ir apskaitą bei valstybės biudžeto planavimą (pajamas, išlaidas, fiskalinę padėtį). Lietuva per pirmuosius narystės metus iš ES biudžeto gautų apie 450 milijonų eurų (1 700 mln. litų), o jos įmokos į ES biudžetą tuo pačiu metu būtų apie 170 milijonų eurų (640 mln. litų). Taip susidarytų apie 280 milijonų eurų (1060 mln. litų) teigiamas grynasis balansas. Šis 280 milijonų eurų teigiamas balansas prilygsta 2,0 proc. Lietuvos BVP. Praėjus 4 – 5 metams po Lietuvos įstojimo į ES, įplaukos iš ES biudžeto pasiektų 3 300 – 3 700 milijonų litų, o Lietuvos grynosios įplaukos galėtų būti atitinkamai 2 800 – 3 200 milijonų litų.
3. Integracijos poveikio analizė parodė, jog didžiausią integracijos įtaką vertinant pagal sukurtos pridėtinės vertės rodiklį per 2002 – 2009 metų laikotarpį patiria apdirbamoji pramonė (18,6 mlrd. Lt). Dominuojantį antrinį poveikį apdirbamajai pramonei (13,1 mlrd. Lt) nulemia bendrosios rinkos įtaka. Antra ir trečia pagal integracijos poveikį pridėtinei vertei yra didmeninės ir mažmeninės prekybos bei žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės veiklos (atitinkamai veiklos rūšių pridėtinės vertės dėl integracijos yra didesnės 9,1 ir 7,2 mlrd. Lt). Statybų veiklos sukuriama pridėtinė vertė dėl integracinių procesų padidėja 3,8 mlrd. Lt, transporto, sandėliavimo ir ryšių – 3,4 mlrd. Lt, elektros, dujų ir vandens tiekimo – 3,1 mlrd. Lt. Kitų veiklų pridėtinei vertei integraciniai procesai įtakos daro mažiau.
4. ES bendrosios prekybos politikos priėmimas Lietuvos užsienio prekybai didelės įtakos neturės. Lietuvai tapus ES nare, prekybos sąlygos su dauguma valstybių nepasikeis, kadangi vienos jų taps Europos Sąjungos narėmis, o su kitomis, išskyrus Ukrainą, ES taip pat yra sudariusi laisvosios prekybos sutartis. Nors Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą lems prekybos liberalizavimą ir bendrą dalyvavimą derybose, siekiant tolesnės pasaulio rinkos liberalizavimo, tai, kita vertus, reikš, kad trečiosioms šalims bus taikomi bendri Europos Sąjungos išorės muitai, prekybos reguliavimo instrumentai ir susitarimai.
5. Užsienio prekybos srautų pokyčiai ir ypač bendrosios rinkos poveikis išskiriami kaip didžiausią įtaką šaliai turintis integracijos rezultatas. , tikėtina, jog naujos į Lietuvą ateinančios investicijos vis daugiau įgaus „plyno lauko“ pavidalą ir turės žymiai didesnę įtaką materialinėms investicijoms. Greta įtakos materialinėms investicijoms taip pat turėtų būti svarbus tiesioginių užsienio investicijų vaidmuo formuojant nematerialųjį kapitalą.Didėjančios tiesioginės užsienio investicijos didins ir importo mastą – labiausiai kaip tik dėl investicinių prekių importo. Be kapitalo formavimosi, integracija į ES paveiks ir darbo jėgos judėjimą. Gana didelis darbo užmokesčio skirtumas Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse bei įgyvendinta asmenų judėjimo laisvė paskatins dalį darbo jėgos išvykti iš Lietuvos. Tai tiesiogiai mažins darbo jėgos kiekį bei nedarbą Lietuvoje ir netiesiogiai lems atlyginimų didėjimo tendenciją.
6. Susumavus visas investicijas bei naudą, susijusias su stojimu į ES, matome, kad į transporto sektorių 2002 – 2009 m. laikotarpiu bus investuota apie 4,2 mlrd. litų, iš kurių apie 1,3 mlrd. litų investuotų Lietuvos valstybė, apie 1,7 mlrd. litų sudarytų fondų lėšos, o kitos investicijos būtų atliekamos privačių subjektų. Taip pat 2005 – 2009 m. laikotarpiu būtų gaunama apie 1 mlrd. litų naudos, atsirasiančios dėl geležinkelių transporto infrastruktūros reorganizavimo.
7. Į energetikos sektorių bus investuojama ir vykdant aplinkosauginius projektus, kuriems iš ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų tektų nemaža lėšų dalis. Prognozuojama, kad iš viso aplinkosauginiams projektams 2004 – 2006 m. laikotarpiu teks nuo 210 mln. litų iki 349 mln. litų per metus (įskaitant ir nacionalinį kofinansavimą)
8. Į žemės ūkio sektorių 2002 – 2009 m. laikotarpiu būtų investuota apie 6 mlrd. litų, iš kurių apie 0,4 mlrd. litų investuotų Lietuvos valstybė. Didžioji dalis investicijų būtų skirta pirminės pieno gamybos modernizavimui (apie 1,2 mlrd. litų), investicijoms į mėsos ūkį (apie 1,5 mlrd. litų), investicijoms įsigyti kombainus, grūdų valymo, beicavimo, džiovinimo mašinas (apie 1,2 mlrd. litų), modernioms grūdų saugojimo talpykloms įrengti (apie 1 mlrd. litų). Žemės ūkio sektorius ryšium su stojimu į ES bei BŽŪP įgyvendinimu turės didžiulę naudą. 2002 – 2009 m. laikotarpiu įvertinant tiesiogines išmokas, kitas išmokas bei ES fondų paramą žemės ūkio sektoriui tektų per 7 mlrd. litų lėšų. Taip būtų patiriama apie 4,5 mlrd. litų naudos dėl išaugusių žemės ūkio produkcijos kainų ir realizavimo mastų padidėjimo.

Leave a Comment