Lietuvos integracijos i ES ekonomine nauda

879 0

ĮVADAS

Pasaulyje vis sparčiau vyksta globalizacija: nyksta sienos tarp tautų ir ekonomikų. Valstybės jungiasi į sąjungas, tarptautines organizacijas tam, kad sudarytų sąlygas taikai, stabilumui ir gerovei bei kartu galėtų pasitikti globalinius pasaulio iššūkius.

Valstybių integracija reiškia, jog jos susitaria ne tik dėl to, kokie bus tarpusavio santykiai, bet ir nusprendžia kai kuriuos šalių vidaus gyvenimo klausimus ir reikalus tvarkyti bendrai. Vienas iš tokių valstybių bendrijų pavyzdžių yra Europos Sąjunga (ES).

Istoriškai susiklostė, kad Europos Bendrijos, o dabar Europos Sąjungos kūrime didelį vaidmenį vaidino ekonominis faaktorius. Europos valstybių vienijimosi viena iš užduočių, numatytų 1957 m. Romos sutartyje, buvo stiprinti jų ekonomiką, t.y. sukurti rinką bei ekonominę ir pinigų sąjungą, skatinti darnų ir tolygų ekonominės veiklos plėtojimą, tolygų ir be infliacijos augimą, siekti aukšto lygio ekonomikos susiliejimo bei aukšto aprūpinimo darbu ir socialinės apsaugos, gyvenimo lygio kilimo, valstybių narių ekonominės ir socialinės sanglaudos bei solidarumo.

Europos sąjungoje vienas ryškiausių valstybių integracijos bruožų yra ekonominis bendradarbiavimas. ES šalys sukūrė didžiulę bendrąją rinką, kurioje sudarė sąlygas laisviems prekių mainams, daarbuotojų, kapitalo, paslaugų judėjimui. Tai pavyko padaryti bendrai šalinant kliūtis prekybai bei derinant ekonominę politiką.

Pereinamoji Lietuvos ekonomika yra stipriai veikiama besikeičiančios aplinkos ir ryšių su kitomis šalimis. Integracija į ES yra bene vienas didžiausių iš dalies kontroliuojamų poveikių, kuris sąlygoja įvairias ek

konomines ir socialines transformacijas. Mano darbo tikslas ir yra išsiaiškinti, kokia yra Lietuvos integracijos į ES ekonominė nauda.

LIETUVOS IR ES EKONOMINIŲ SANTYKIŲ RAIDA BEI EKONOMINĖS INTEGRACIJOS NAUDA

Lietuvos ekonominė integracija prasidėjo 1992 m. gegužės 11 d., pasirašius Prekybos ir bendradarbiavimo sutartį su ES. Ja buvo pradėtas teisinis pamatas Lietuvos integracijai į ES, Bendrija įsipareigojo panaikinti kai kuriuos kiekybinius prekybos apribojimus Lietuvai.

Ekonominių santykių liberalizavimo prasme daug svarbesnė buvo Laisvosios prekybos sutartis, pasirašyta 1994 m. Liepos 18 d. Nuo tada pradėta laipsniškai liberalizuoti Lietuvos importą iš ES, o muitų tarifai Lietuvos eksportui į ES buvo panaikinti iš karto. Šie pokyčiai apėmė tik pramoninės produkcijos prekybą. Vadinamųjų jautrių prekių prekyba (žemės ūkio produktai ir kt.) buvo reguliuojama atskirai.

Lietuvai svarbi Europos (Asociacijos) sutartis, pasirašyta 1995 m. birželio 12d. Ja ES pripažino Lietuvos siekį taapti ES nare, į sutartį įtraukė laisvosios prekybos sutarties nuostatas ir pradėjo politinį bei ekonominį bendradarbiavimą šiose srityse:

• Konkurencijos politika (ES taisyklių įgyvendinimas Lietuvoje),

• Paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimas,

• Intelektinės nuosavybės apsauga,

• Vartotojų apsauga,

• Mokslo ir technologijų vystymo, energetikos, aplinkosaugos, teisės derinimas ES teisyno – acquis communautaire – pagrindu ir kitose srityse,

• Bendrų institucijų (Asociacijos tarybos ir Asociacijos komiteto) įkūrimas.

Liberalizavus prekybą, Lietuvos užsienio prekybos struktūroje įvyko svarbių pokyčių – vis daugiau prekių buvo eksportuojama į Vakarų Europos šalis.

Lietuva iš ES daugiausia importuoja mašinų ir įrengimų bei transporto priemonių. Daugiausia eksportuojame tų

ų prekių, kurių gamyba reikalauja kvalifikuotos darbo jėgos, nes dėl mažesnių darbo sąnaudų prekės gali konkuruoti ES rinkose. 1994 m. Lietuvos prekyba su ES šalimis sudarė 26,1 %, o 1998 m. – 45,5 % visos užsienio prekybos apimties. Šiuo metu beveik 50 % Lietuvos užsienio prekybos vyksta su ES šalimis, o pridėjus šalis kandidates šis skaičius sudaro maždaug du trečdalius. Apie 80 % tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje yra ES kilmės. Numatoma, kad 2002 – 2009 m. Lietuvos eksportas šoktels 1,9 karto. Vartojimo augimas dėl integracijos sudarys 14,5 mlrd. eurų, ir numatoma, kad 2005 m. šio proceso įtaka bus 3 kartus stipresnė nei 2002 m. Neabejotina, jog ekonominiai mainai išaugo ir dėl prekybos tarp ES ir Lietuvos liberalizavimo.

Taigi, įvertinus derybinių skyrių turinį, prašomus pereinamuosius laikotarpius, akivaizdu, kad vieni derybiniai skyriai stipriai įtakos Lietuvos ekonomiką, kai kiti tuo tarpu turės minimalų poveikį. Panašiai ir su atskirais ūkio sektoriais: vieni patirs didžiulį poveikį, kiti bus įtakojami nežymiai. Kaip rodo UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ ataskaita, didžiausią bendrą poveikį turės šias sritis reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimas:

1. Žemės ūkis,

2. Aplinka,

3. Laisvas prekių judėjimas,

4. Transporto politika,

5. Energetika.

Stengiantis įvertintinti ekonominę ES naudą Lietuvai, trumpai aptarsiu kiekvieną aukščiau nurodytą punktą.

Žemės ūkio pokyčiai

ES lėšos pasiekia kiekvieną žemdirbį, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje jis gyvena. Jau nuo šių metų kiekvienas ūkininkas gaus penkis kartus didesnes, palyginti su praėjusiais metais, išmokas už pasėlius, gyvulius. Iš
šsiplėtusi Europos rinka sudarys geresnes sąlygas Lietuvoje užaugintos žemės ūkio produkcijos eksportui. Vyriausybei derybose pavyko pasiekti, kad žemės ūkio produkcijos kvotos būtų labai palankios. Todėl žemdirbių pajamos augs, ir kaimo žmogus galės lengviau atsikvėpti. Padidėjo parama iš SAPARD programos. Iki 2004 m. balandžio 15 d. Buvo užregistruotos 1164 paraiškos, kurių vertė 943 mln. litų, sudarytos 534 mln. litų vertės 658 paramos sutartys ir jau išmokėti 210 mln. litų. 2004 metais bus išmokėta iš viso 280 mln. litų tiesioginių išmokų žemės ūkiui. Kita vertus, ūkininkas, norėdamas gauti paramą, turės įgyvendinti begalę reikalavimų. Tačiau ir reikalavimų įgyvendinimas turi taip pat kitą medalio pusę: spartės žemės ūkio restruktūrizavimas ir modernizavimas, pagerės gyvenimo, darbo ir gamybos sąlygos. Taigi įvertinkime žemės ūkio pokyčių privalumus:

• Užtikrintas ilgalaikis žemdirbių pajamų didėjimas.

• Galimybė laisvai prekiauti lietuviška žemės ūkio produkcija didžiulėje ES vidaus rinkoje, atsiveriančios naujos galimybės prekiauti ir gauti pelną.

• Aiškius prioritetus turinti, ne taip staigiai besikeičianti žemės ūkio politika, didesnė nei dabartinė žemdirbių finansinė parama.

• Galimybė pasinaudoti ES žemės ūkiui skiriamomis struktūrinės paramos lėšomis.

• Didelė finansinė parama kaimo plėtrai.

• Didėjantis maisto saugos užtikrinimas vartotojams ir didesnė maisto produktų kontrolė, užtikrinant tik kokybiškų ir saugių maisto produktų.

Aplinkos pokyčiai

Aplinkos apsauga yra labai svarbi dabartinės ir būsimųjų kartų gyvenimo kokybei. Iškyla problema, kaip tai suderinti su nuolatiniu ekonomikos augimu ir

r užtikrinti tvarią plėtrą ilgalaikiu laikotarpiu. ES aplinkos apsaugos politika grindžiama nuostata, kad aukšti aplinkosaugos standartai skatina inovacijas ir atveria verslo galimybes. ES dėka sumažinama vandens, oro ir dirvos tarša bei potencialus užterštumo pavojus Lietuvos regionuose bei užtikrinama žmogaus teisė į švarią aplinką. Daug dėmesio skiriama aplinkosaugos infrastruktūrai, galinčiai padėti ūkio plėtrai, ypač tuose regionuose, kurie orientuoti į rekreacijos verslą, sukūrimui. ES remia:

• vandens tiekimo ir nuotėkų surinkimo bei valymo sistemų vystymą, statybą bei rekonstrukciją gyvenvietėse, kuriose gyvena iki 500 gyventojų.;

• užterštų teritorijų tvarkymą – valymą, rekultivaciją ir reikiamos įrangos įsigijimą;

• NATURA 2000 tinklo bei kitų nacionalinės svarbos saugomų teritorijų gamtotvarkinių planų rengimą bei įgyvendinimą; apsauginių bei monitoringo priemonių įdiegimą jose, bioįvairovės ir kraštovaizdžio atstatymą;

• Pajūrio juostos tvarkymą – kopagūbrio ir pajūrio juostos sustiprinimą, paplūdimių sutvarkymą, informacinių, draudžiamųjų ženklų įrengimą. Kita veiklos grupė – upių, upelių, ežerų ir jų slėnių bei gruntinio vandens rezervuarų gamtosauginis tvarkymas ir kenksmingų medžiagų iš jų išvalymas;

• Aplinkosaugos valdymo sistemų gerinimą ir vystymą, stiprinant aplinkosaugos institucijas, atsakingas už kokybės vertinimą, monitoringą, inspektavimą ir kontrolę (įskaitant priemones, skirtas ekologinių avarijų prevencijai ir likvidavimui).

• Subsidijų panaudojimo saugomose teritorijose (nacionaliniuose bei regioniniuose parkuose, rezervuaruose ir kt.) gyvenančių subjektų patiriamiems ekonominiams nuostoliams dėl griežtesnių ūkinės veiklos apribojimų kompensuoti sistemos įkūrimą.

Taigi įvertinus ES teikiamą naudą aplinkai ir aplinkosaugos užtikrinimui, galime padaryti išvadą, kad tai glaudžiai susiję su ekonomine nauda: juk pagerėjus aplinkosaugai, sparčiau ir efektyviau vyksta prekyba ne tik vidaus, bet ir užsienio rinkoje; gerėja prekių ir paslaugų kokybė, gamyklų saugumas, vandens kokybė ir pan. ES aplinkosauginių reikalavimų taikymas įgalins pagerinti gyvenamosios aplinkos kokybę ir išvengti įvairių sveikatos sutrikimų, išlaikyti patrauklią rekreacinę aplinką bei natūralius gamtinius išteklius, taip pat ir tuos, kurie turi komercinę vertę – žuvų išteklius, miškus. Modernios ir taupios technologijos, švaresni ir saugesni produktai įgalins Lietuvos įmones prisitaikyti prie naujų sąlygų ES vidaus rinkoje.

Laisvas prekių judėjimas

Lietuvai ypač svarbi sritis yra laisvas prekių judėjimas, nes tai palies ne tik verslininkus, bet ir atskirus asmenis. Taigi ES nauda laisvam prekių judėjimui yra tokia:

• Svarbiausias narystės privalumas – netarifinių kliūčių prekybai panaikinimas (pvz., standartų ir kitų reikalavimų, keliamų prekių saugai, suvienodinimas arba kitų kliūčių prekybai panaikinimas). Dėl šios priežasties bei taikant abipusio pripažinimo principą Lietuvoje pagamintos prekės pagal čia galiojančius reikalavimus, bus pripažįstamos kitose ES šalyse.

• Kadangi prekės lengviau cirkuliuos iš/į Lietuvą, Lietuvos rinkoje bus didesnis prekių pasirinkimas, o Lietuvos gamintojams bus lengviau skverbtis į kitų ES šalių rinkas.

• Dėl aukštesnių reikalavimų ir efektyvesnės rinkos priežiūros institucijų veiklos Lietuvoje cirkuliuojančios prekės bus kokybiškesnės, sveikesnės ir saugesnės vartotojams bei aplinkai.

• Viešųjų pirkimų srityje teigiamą poveikį pajus mokesčių mokėtojai (nes viešosios lėšos bus panaudotos efektyviau), valstybė (nes racionaliau bus panaudojamos centrinės vyriausybės ir savivaldybių lėšos), vartotojai (nes pagerės viešųjų paslaugų kokybė), ūkio subjektai (nes bus didesnis jų dalyvavimo konkursuose skaidrumas, taip pat galimybės dalyvauti konkursuose tiek Lietuvoje, tiek ES šalyse).

• Vaistų, kosmetikos ir medicinos gaminių srityje narystė ES skatins gaminti kokybiškesnę ir saugesnę produkciją, bus skaidresnė vaistų įteisinimo procedūra, atsiras laisvė platinti gaminamus arba importuojamus produktus visoje ES. Antra vertus, prisitaikymo prie ES reikalavimų sunkumus pajus vaistų gamintojai ir prekiautojai (dėl būtinų pertvarkymo kaštų), taip pat galimas nežymus vaistų pabrangimas, kuris dėka išsiderėto pereinamojo laikotarpio įvyks palaipsniui iki 2007 metų.

• Maisto produktų srityje tiesioginę naudą gaus vartotojai, kurie turės galimybę įsigyti kokybiškus ir saugius maisto produktus, gauti išsamią informaciją apie jų sudėtį.

• Po vienkartinių pradinių investicijų teigiamą poveikį pajus cheminių medžiagų ir preparatų gamintojai, kadangi palengvės šių medžiagų tiekimas ES rinkai. Pagerės ir naudojimosi sąlygos jų vartotojams.

• Stiklo, tekstilės, avalynės, skalbimo priemonių, trąšų ir medienos produktų srityje akivaizdžią naudą gaus atitinkamos produkcijos vartotojai (nes išaugs prekių kokybė ir jos garantijos), taip pat produkcijos eksportuotojai (nes bus pašalinti apribojimai patekti į ES rinką). Dėl skalbimo priemonių (ploviklių) kokybės pagerėjimo sumažės natūralios gamtinės aplinkos, ypač vandens tarša.

Taigi Lietuvos gamintojams atsiveria geresnės galimybės vystyti gamybą ir prekybą skverbiantis į didžiausią pasaulyje ES rinką. Lietuvoje dėl didesnės konkurencijos padaugės prekių, pakils jų kokybė.

Transporto politika

Integracija į ES siekiama sukurti šiuolaikišką vientisą transporto sistemą, savo techniniais parametrais ir teikiamų paslaugų kokybe atitinkančią ES valstybių lygį ir integruotą į ES transporto sistemą, siekiant sudaryti palankias sąlygas Lietuvos ekonomikos plėtrai. Įvertinus narystės naudą transporto politikai, galima padaryti tokias išvadas:

• Vežimai į ES bus liberalizuoti, bus panaikinta leidimų sistema, kas mažins transporto paslaugų kainą, gerins jų kokybę, didins tarptautinių vežimų kelių transportu galimybes.

• Gerinamas visuomeninis transportas ir keliama jo teikiamų paslaugų kokybė.

• Didinama eismo sauga.

• Mažinamas žalingas kelių transporto poveikis aplinkai.

• Pertvarkius mokesčių už naudojimąsi keliais sistemą (pvz., įvedus kelių naudotojo mokestį), gerės kelių priežiūra ir būklė.

• ES direktyvų įgyvendinimo dėka, geležinkelio transporto srityje būtų paspartintas geležinkelio rinkos liberalizavimas, ko pasėkoje padidėtų g

. . .

IŠVADOS

Įstojimas į ES, augantis ekonominės integracijos laipsnis bei koordinuota ekonominė politika sukurs tvirtą pagrindą Lietuvos ekonominiam stabilumui bei atsparumui neigiamiems išorės poveikiams (šokams). Racionaliai panaudota ES struktūrinių fondų parama teigiamai paveiks verslo rėmimo, užimtumo skatinimo, darbo vietų kokybės ir civilizuotų darbo santykių plėtrą.

Lietuvos integracija į milžinišką ES vidaus rinką atvers dideles galimybes šalies ūkio plėtrai: išplės realizavimo rinkas, sudarys prielaidas užsienio prekybos pagyvėjimui, prekių ir paslaugų gamybos reorganizavimui, užsienio investicijų augimui. Ekonominė integracija į aukštesnio lygio tarpvalstybinę ekonomikos struktūrą atvers galimybes siekti technologinės pažangos. Lietuva turės didžiulius ir realius šansus sparčiai mažinti savo technologinį ir ekonominį atsilikimą, narystės ES pagrindu įsitraukdama į perspektyvių produkcijos rūšių vertės kūrimo grandinę (value chain). ES teisės bazė, paprastai ginanti silpnesnes šalis nares ir formaliai atitinkanti tiek silpnų, tiek stiprių dalyvių interesus, sumažins neigiamą pasaulinio ūkio konjunktūrinio pobūdžio įtaką Lietuvai. Lietuva nacionalinės ekonomikos plėtrai galės išnaudoti savo palankią tranzito tarp Vakarų ir Rytų šalies geografinę padėtį.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. R. Vilpišauskas, V. Zabotkaitė „Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pasekmės“, Vilnius, 2001 m.

2. VšĮ „Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras“ „ES struktūriniai fondai – Lietuvai“, Vilnius, 2004 m.

3. J. Vėlyvis „Europos sutartis. Vadovas studentui ir verslininkui“, Vilnius, 2000 m.

4. www.europa.eu.int.

5. www.europarl.eu.int

6. www.lrinka.lt

aliniai raidai, praktinius ir mokslinius tyrimus.

TURINYS

1. Įvadas..............................2

2. Lietuvos ir ES ekonominių santykių raida bei ekonominės integracijos nauda........3

2.1. Žemės ūkio pokyčiai..............................4

2.2. Aplinkos pokyčiai..............................4

2.3. Laisvas prekių judėjimas..............................5

2.4. Transporto politika..............................6

2.5. Energetika..............................7

3. Integracijos poveikis Lietuvos visuomenei, kainų pokyčiai ir atlyginimai...........9

4. Išvados..............................10

5. Literatūros sąrašas..............................11

Join the Conversation

×
×