TURINYS
1. Įvadas…………………………………………………………………………………………….32. Mokesčių sistemos sąvoka……………………………………………………………………………………………….43. Lietuvos mokesčių sistemos ypatumai……………………………………………………………………………….74. Lietuvos mokesčių sistemos vertinimas…………………………………………………………………………….105. Lietuvos gyventojų požiūris į mokesčių sistemą…………………………………………………………………146. Verslininkų požiūris į Lietuvos mokesčių sistemą………………………………………………………………197. Lietuvos ir Slovakijos mokesčių sistemų lyginamoji analizė………………………………………………..208. Numatomos mokesčių reformos Lietuvoje analizė ir vertinimai…………………………………………..229. Išvados………………………………………………………………………………………………………………………….2610. Naudota literatūra…………………………………………………………………………………………………………27
ĮVADASŠio darbo tyrimo objektas – Lietuvos mokesčių sistema. „Valstybės mokesčių sistema reikėtų laikyti visumą įstatymais reglamentuojamų tarp savęs glaudžiai susietų mokesčių bei rinkliavų rūšių, privalomų mokėti valstybei ar teritoriniam vienetui“ Temos aktualumas: mokesčių sistemos pagrindas yra tai, kad valstybė turi sukaupti tam tikrus piniginius išteklius savo veiklai, t.y. funkcijoms vykdyti. Mokesčius apibūdina ir kiti jų bruožai, t.y. valstybė jai būtinus išteklius kaupia įstatymų nustatyta tvarka, prievarta imdama mokesčius iš mokėtojų: tiek fizinių, tiek juridinių asmenų. Galima mokesčius rinkti ir iš kitų valstybių subjektų. Mokesčių esmę taip pat atskleidžia: a) tikslai, kurių įgyvendinimui valstybė ima mokesčius; b) mokesčių turinį apibūdinantys elementai: subjektas (kas privalo mokėti mokestį), objektas (kas mokestinama), šaltinis, mokesčio tarifas, mokesčio lengvatos ir kiti bruožai. Valstybės funkcijų vykdymui reikia didelių finansinių išteklių, iš kurių svarbiausias šaltinis, žinomas nuo seniausių laikų, yra mokesčiai. Taigi mokesčiai turi būti, nes jie yra kiekvienos valstybės ekonominio bei socialinio gyvavimo pagrindas. Šio darbo tikslai ir uždaviniai:1. apibūdinti „geros“ mokesčių sistemos sąvoką; 2. remiantis įvairių ekonomistų darbais, išanalizuoti ir pateikti Lietuvos mokesčių sistemos vertinimą;3. pateikti Lietuvos gyventojų požiūrį į mokesčių sistemą;4. palyginti Lietuvos mokesčių sistemą su kitos ES šalies – Slovakijos mokesčių sistema;5. pateikti numatomos Lietuvos mokesčių sistemos reformos analizę ir vertinimus.Mūsų darbą sudarys dvi pagrindinės dalys: teorinė, kurioje pristatysime mokesčių sistemos sąvoką, trumpai aptarsime Lietuvos mokesčių sistemą ir ją sudarančius pagrindinius mokesčius, o antrojoje – analitinėje pateiksime įvairių ekspertų bei gyventojų požiūrį apie šiuo metu esamą LR mokesčių sistemą bei planuojamą reformą . Rašydami šį darbą remsimės literatūriniais, internetiniais bei žiniasklaidos šaltiniais.
MOKESČIŲ SISTEMOS SĄVOKAMokesčių sistema yra apibrėžiama kiek skirtingai, tačiau visi apibrėžimai akcentuoja, jog mokesčių sistema apima visus mokesčius, kuriuos valstybė ima iš mokesčių mokėtojų į šalies bendravalstybinius fondus. „Per ilgą mokesčių teorijos istoriją jos kūrėjai – ekonomistai, sociologai, filosofai – vertindami mokesčių sistemas vadovavosi tokiomis nuostatomis: „tobula“ mokesčio sistema turi užtikrinti lygų mokesčių naštos pasiskirstymą, efektyvų išteklių mobilizavimą; ji turi atitikti makroekonominius tikslus ir padėti jų siekti; turi būti lengvai ir nebrangiai administruojama.“ Kitaip tariant, „geros „ mokesčių sistemos pagrindą sudarantys principai yra tokie: 1. „Valstybė gauna adekvačias ir stabilias laiko atžvilgiu pajamas. Tai reiškia, kad valstybė turi numatytu laiku gauti pajamas, kurių užtektų valstybės poreikiams finansuoti. Be to, pajamų surinkimo dinamika turi būtų apsaugota nuo nepalankių svyravimų. Mokestinių pajamų sumą labiausia lemia tokie mokesčių sistemos elementai: mokesčių bazė ir mokesčių tarifai. Kad augant nacionalinėms pajamoms mokesčių sistema duotų daugiau biudžeto įplaukų, būtina kiek įmanoma išplėsti mokesčių bazę, o mokesčių sistema turi atitikti lankstumo ir gyvybingumo kriterijus, t.y. mokestinių pajamų dinamika neturi atsilikti nuo BVP pokyčių.2. Teisingumas. Mokesčių sistema turi garantuoti teisingą, proporcingą mokesčių naštos paskirstymą. Tai pasiekiama tada, kai kiekvienas subjektas sumoka valstybei proporcingą savo pajamų dalį. Čia galima išskirti dvejopą proporcingumą – proporcingai gaunamai iš valstybės naudai ir proporcingai savo gebėjimams mokėti. Atitinkamai yra du apmokestinimo principai:o naudos principas (mokesčiai atitinka gaunamą naudą) priklauso nuo noro mokėti už visuomenines gėrybes; naudos principą atspindi vartojimo mokesčiai, kai apmokestinamos konkurentinės prekės, tam tikri turto mokesčiai, socialinės draudimo įmokos.o galimybės/gebėjimas mokėti principas (mokesčiai padalinti pagal galimybes) daugelis specialistų šį principą laiko apmokestinimo teisingumo etalonu. Jis yra skirstomas į horizontalųjį ir vertikalųjį teisingumą: Horizontalusis teisingumas reikalauja, kad individai, turintys lygias ekonomines galimybes (matuojama pajamomis, turtu ar vartojimu) mokėti mokesčius, būtų vienodai apmokestinami.Vertikalusis teisingumas pasireiškia tada, kai skirtingas galimybes turintys asmenys apmokestinami skirtingai, t.y. augant mokesčio mokėtojo pajamoms vis didesnė jų dalis turėtų būti skiriama mokesčiams. Ekonominės teorija grindžiama mažėjančio ribinio pajamų naudingumo postulatu (arba ribinės aukos taisykle), susijęs su pajamų turto, pajamų ar galimybių perskirstymu; sumokėta mokesčių suma tiesiogiai nesiejama nei su gaunama iš valstybės nauda, nei su mokesčių mokėtojų pajamomis.
3. Lygybė – mokesčių įstatymai neturi suteikti galimybių taikyti skirtingas teisės normas atsižvelgiant į mokesčio mokėtojo vykdomos veiklos rūšį ar mokesčio mokėtojo statusą.4. Ekonominis efektyvumas. Kadangi mokesčiai didina prekių kainas, tarp kainos, kurią pasirengęs sumokėti vartotojas (paklausos kainos) ir kainos, už kurią gamintojas linkęs parduoti prekę (pasiūlos kainos), susidaro skirtumas. Tai iškraipo rinkos situaciją ir veikia rinkos dalyvių elgseną bei paskatas. Ši pasekmė (dar vadinama statine iškraipymų kaina/sąnaudos pasekme) būtų visuotinio efektyvumo nuostolis. Pastarojo dydis priklauso nuo atitinkamos prekės paklausos/pasiūlos kainų lankstumo ir mokesčio tarifo (žr. Palyginimui trikampius ABC ir A‘B‘C‘ 2 pav.). Pažymėtina tiesinė priklausomybė: kuo didesni minėti rodikliai, tuo didesnį visuotinio efektyvumo nuostolį lemia įvestas mokestis. Mokestis yra ekonomiškai efektyvus, jei visuotinio efektyvumo nuostolio dydis yra mažas.5. Ekonominis augimas. Dinaminė mokesčių įvedimo iškraipymų sąnaudos veikia santaupas, investicijas, užimtumą, gamybos veiksnių sąnaudas, išteklių paskirstymą, rentą. Kuriant ekonominės plėtros teisinius pagrindus, valstybės pajamų sistema turi skatinti taupymą ir investicijas, taip pat nekenkti šalies prekių gebėjimui konkuruoti pasauliniu mastu. 6. Neutralumas. Tai reiškia, kad mokesčiai turi užtikrinti biudžeto pajamas, o ne spręsti pavienių ūkio subjektų problemas kitų mokėtojų sąskaita per įvairias mokesčių lengvatas ir kitas išimtis ar sudaryti palankesnes veiklos sąlygas kuriems nors ūkio subjektams. Mokesčių poveikis ūkiui neturi iškreipti natūralios konkurencijos – rinkos ekonomikos variklių. Vienas iš pagrindinių būdų sukurti neutraliai mokesčių sistemai – išplėsti mokesčių bazę. Mokesčių sistemos neutralumas, mokesčių bazės plėtojimas sudaro sąlygas nedidinti pagrindinių mokesčių tarifų.7. Paprastumas (aiškumas). Mokesčių įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti aiškūs, neprieštarauti vieni kitiems.8. Viešumas. Viešumo principas privalo užtikrinti, kad visi verslo dalyviai tuo pačiu metu ir kuo anksčiau turėtų galimybę susipažinti su rengiamais verslo plėtrą veikiančiais mokesčių įstatymų ir jų pakeitimų projektais, pareikšti savo nuomonę arba kitaip prisidėti prie jų rengimo. Šie projektai turi būti skelbiami specializuotuose leidiniuose, turi būti organizuojami rengiamų projektų aptarimai dalyvaujant suinteresuotoms institucijoms ir organizacijoms. Pagrindiniai mokesčių įstatymų pakeitimai, susiję su verslo sąlygų pokyčiais, mokesčių paskirstymu ir pan., turi būti priimami gerokai anksčiau (pvz., likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams) iki pradedant juos taikyti. 9. Administravimo veiksmingumas. Mokesčiai turi būti administruojami veiksmingai, t.y. mokestinės biudžetų ir fondų pajamos turi būti garantuojamos kuo mažesnėmis išlaidomis. Mokesčių apskaičiavimas mokesčių mokėtojui neturi sukelti didelių išlaidų. Administravimo veiksmingumui užtikrinti rengiamos tęstinės galiojančių įstatymų ir jų taikymo praktikos apžvalgos, o jų pagrindu teikiami pasiūlymai dėl administravimo veiksmingumo didinimo.10. Koordinavimas/integravimas. Visi šalyje egzistuojantys mokesčiai turi sudaryti sistemą, t.y. jie turi būti tarpusavyje suderinti (ekonomine, teisine ir kita prasme), jie turi būti skirti tiems patiems visuomeniniams tikslams, o jų turi garantuoti siekti aukščiau išvardintų kriterijų subalansuotumą.“LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMOS YPATUMAI Lietuvoje įstatymų principai išdėstyti Vyriausybės patvirtintoje Mokesčių teisinės bazės sutvarkymo programoje, o mokesčių įstatymus priima Seimas. Kadangi daugelyje šalių šie principai įvardinti Konstitucijoje, tai yra didesnė garantija, kad jų bus laikomasi. Lietuvoje, galima sakyti, kad tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl mokesčių sistema neveikia taip, kaip turėtų. „LR mokesčių administravimo įstatymas mokesčius apibrėžia kaip mokesčio įstatyme mokesčio mokėtojui nustatytą piniginę prievolę valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės ir savivaldybių funkcijoms vykdyti.“ Mokesčiai, kaip ir bet kurios kitos sistemos elementai, gali būti klasifikuojami pagal įvairius požymius. Mokesčiai gali būti sąlyginai skirstomi į vietinius ir valstybės (tai atsispindi 1schemoje). Tačiau galima pabrėžti, kad Lietuvos savivaldybių mokesčių nustatymo teisės yra labai ribotos, t.y didžiąją dalį Lietuvos mokesčių surenka valstybė, o ne savivaldybės. Lietuvos Respublikos mokesčių sistema
Kaip pagrindinius, Lietuvoje būtų galima išskirti šiuos keturis mokesčius (neskaitant socialinio draudimo įmokų): pridėtinės vertės mokestį, akcizą, juridinių asmenų pelno mokestį ir gyventojų pajamų mokestį. Trumpai juos ir pristatysime:„PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS – mokesčio mokėtojai yra juridiniai asmenys, tarp jų ir LR veikiantys užsienio valstybių subjektų padaliniai bei fiziniai asmenys, kurių pajamos už realizuotas prekes ir suteiktas paslaugas sudaro daugiau kaip 100 tūkst. Per metus. Standartinis PVM tarifas yra 18 procentų. Taip pat yra taikomi lengvatiniai 5 ir 9 procentų PVM tarifai.“
„GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS – Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra: 1. per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos; 2. ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje: – palūkanos; – pajamos iš paskirstytojo pelno; – su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos; – sporto veiklos pajamos; – atlikėjų veiklos pajamos; – pajamos, gautos už išnuomotą, parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvoje; – pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija; – honoraras.Pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 33 procentai.“ „PELNO MOKESTIS – pelno mokestį moka apmokestinamieji vienetai: – Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka; – užsienio vienetas – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas. Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos. Užsienio vieneto mokesčio bazė yra užsienio vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos. Šios pajamos apmokestinamos tuo pačiu būdu kaip Lietuvos vieneto. Mokesčio tarifai – Lietuvos vienetų, užsienio vienetų nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą. – Užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir kurios gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 10 procentų mokesčio tarifą. – Dividendai ir kitos pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą. – Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą, išskyrus Įstatyme nustatytus atvejus.“ „AKCIZAS – akcizais yra apmokestinamos šios prekės: • etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai; • apdorotas tabakas; • energetiniai produktai; • elektros energija; • akmens anglis, koksas ir lignitas. Tačiau dėl elektros energijos, akmens anglių, kokso ir lignito apmokestinimo Lietuva gavo pereinamąjį laikotarpį – akmens anglis, koksas ir lignitas bus apmokestinti nuo 2007 m. Sausio 1 d., elektros energija – nuo 2010 m. Sausio 1 d. Prievolė apskaičiuoti ir į valstybė biudžetą sumokėti akcizus tenka apmokestinamų prekių sandėlių savininkams, registruotiems arba neregistruotiems prekybininkams, asmenims, pagaminusiems akcizais apmokestinamas prekes, importuotojams, o įstatymo nustatytais atvejais – ir kitiems asmenims.“ .„VMI administruojamų valstybės biudžeto pajamų struktūra 2005 m. Sausio mėn. Faktiniais“ duomenimis
LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMOS VERTINIMASLLRI ekspertas Ugnius Trumpa teigia, kad :“ Dabartinė LR mokesčių politika serga keliomis labai rimtomis ligomis. Pirmoji iš jų kyla dėl prastos biudžeto politikos ir populistinių politinių tikslų. Pažadėję rinkėjams įvairių gėrybių, politikai puola didinti valstybės biudžetą ir reikalauti iš mokesčių planuotojų ir administratorių kuo daugiau pinigų. Gerai, jei ekonomika auga labai greitai, bet dažniausiai politikų norai auga greičiau nei ekonomika, ir tada tenka keisti mokesčių tarifus arba jų bazę ir „gerinti mokesčių administravimą“ bei imtis paskelbtų arba nepaskelbtų griežtų akcijų. Vaistas nuo šios ligos – vienas: politinis tikslas mažinti žmonių priklausomumą nuo biudžeto, tada atsirastų realus pagrindas mažinti biudžetą ir mokesčius. Tuo pačiu mažėtų mokesčių našta piliečiams, o virš mokesčių surinkėjų nebekabėtų politikų pakabintas Damoklo kalavijas – grėsmė būti nušalintam už blogą mokesčių surinkimą. Antroji liga – tai užsispyrimas ir nenoras tikėti, kad mažesni ir paprastesni mokesčiai garantuoja geresnį mokesčių surinkimą, nes iš šešėlio išveda ir prie mokesčių mokėjimo pripratina vis daugiau šalies gyventojų. Nors ši teorinė prielaida pastaruoju metu buvo patvirtinta praktiniais sprendimais Rusijoje, Estijoje ir kitose mokesčius mažinančiose šalyse, vis tiek mūsų politikai ir mokesčių administratoriai, vos išgirdę kalbas apie mokesčių mažinimą, tuo pat pradeda skaičiuoti, kiek biudžetas neteks pajamų. Dar viena mokesčių sistemos liga – jos sudėtingumas. Daugybė mokesčių ir juose esančių lengvatų ir išimčių bei noras viską smulkiai aprašyti ir nukopijuoti nuo „pasaulinės praktikos“ paverčia mokesčių taisykles tikromis džiunglėmis, kuriose sunku susigaudyti ir mokesčių mokėtojams, ir mokesčių administratoriams. Itin didelės blogybės yra ir vertybinių kriterijų gausa mokesčių administravime, ir „turinio viršenybė prieš formą“. Šie kriterijai mokesčių inspektorius paverčia turto, sandėrių ir kainų vertintojais, žinančiais vienintelę ir galutinę tiesą rinkoje.“
Kita LLRI ekspertė Elena Leontjeva vertindama Lietuvos mokesčių sistemą teigia, kad reikia atsisakyti pelno mokesčio „todėl, kad jo administravimas kainuoja brangiau, nei surenkama į biudžetą. Šio mokesčio objektas yra fikcija, priklausanti, viena vertus, nuo mokesčių inspekcijos išaiškinimų, kita vertus – nuo finansininkų ir teisininkų sugebėjimo juos apeiti. Išaiškinimai rengiami, siekiant „prispausti“ ryklius, o nukenčia pradedantys ir silpnesni, sumokėdami mokesčius nuo išlaidų arba net nuostolių. Padaryti „tvarkos“ skaičiuojant pelno mokestį neįmanoma, tad reikia žengti ryžtingą žingsnį, panaikinant jį ir su juo susijusią kontrolę. Tai leistų mokesčių valdžiai susitelkti rimtesniems darbams – padaryti mokesčių sistemą skaidrią, paprastą ir efektyvią. Kartu su pelno mokesčio naikinimu būtina bent iki 24 proc. Mažinti fizinių asmenų pajamų mokestį. Tie, kuriuos „išgąsdina“ aritmetiniai biudžeto praradimo skaičiavimai, turėtų pasidomėti Estijos patirtimi. Ten nėra pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokestis tik 26 proc., o iš viso per biudžetą perskirstoma bemaž tiek pat, kiek Lietuvoje. Vadinasi, mūsų siūlomi mokesčių pakeitimai leistų finansuoti tokias pačias išlaidas, kokias turime šiandien. Pripažindami, kad šias išlaidas galima ir būtina mažinti, tuo pačiu pripažįstame ir daug radikalesnės mokesčių reformos perspektyvą.“ Eduardas Vilkas, Aleksandras Vasiliauskas, Raimundas Kuodis savo parengtoje ekonomikos augimo ir jos struktūros plėtotės strategijoje teigia: „Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva gerokai atsilieka nuo kitų ES šalių pagal valstybės pajamų surinkimo lygį (nepaisant mokesčių tarifų panašumo) ir kad valstybė balansuoja ant ribos, kai negalės visavertiškai finansuoti integracinių savo prioritetų ir stabiliai plėtotei reikalingų reformų, vienintelis būdas, kuris gali duoti didelį ribinį valstybės finansų padėties pagerėjimą, yra mokesčių sistemos sutvarkymas nedidinant mokesčių tarifų, bet likviduojant gausias mokesčių sistemos skyles. Konkretūs žingsniai šioje srityje būtų susiję su priežasčių, atvedusių į tokią padėtį, šalinimu. Priežasčių, kodėl mokesčių rinkimo bazė yra taip susiaurėjusi, yra keletas. Pirma, nacionalinės mokesčių sistemos formavimo procese vyrauja politinė valdžia. Kaip rodo Lietuvos politinio proceso patirtis, politikai dažniausiai turi trumpesnį optimizavimo horizontą (nuo rinkimų iki rinkimų), nei reikėtų valstybei formuojant ilgalaikę strategiją valstybės finansų (mokesčių) srityje. Konkreti šio proceso išraiška: mokestinių lengvatų atskiroms rinkėjų grupėms gausa. Siekiant šito išvengti, reikia padidinti valstybės tarnautojų, kurie turi ilgesnį planavimo horizontą, įtaką mokesčių sistemos formavimui.Antra, su tuo, kas anksčiau pasakyta, iš dalies susijęs procesas lėmė, kad mokesčių sistema ir kai kurių sričių skatinimo bei socialinė politika tapo per daug susipynusios. Praktinė šio proceso išraiška – lengvatų, išimčių, mokesčių tarifų gausa. Siekiant socialinių tikslų valstybė turėtų vykdyti kur kas skaidresnę politiką. Vienas iš galimų žingsnių – tai pajamų perskirstymas jas surinkus, o ne diferencijavimas mokesčių rinkimo stadijoje. Pagrindinė mokesčių ir socialinės politikos susipynimo problema tokia, kad išimtys, lengvatos, skirtingi tarifai sukuria paskatas keisti institucinę ūkininkavimo formą ir imtis kitų dirbtinių, neproduktyvių pastangų, taip pat lemia didesnį, nei objektyviai būtina, naudojimąsi socialinės apsaugos sistemos transferais. Pavyzdžiui, Lietuvoje smulkusis verslas (kriterijus: darbuotojų skaičius ir pajamos) remiamas taikant gerokai mažesnį pelno mokesčio tarifą. Tai verčia didesnius ūkio subjektus skaidytis į kelis ūkio vienetus ir pan. Todėl, siekiant to išvengti, reikia maksimaliai atskirti socialinę politiką nuo mokesčių politikos.Trečia veiksmų kryptis – požiūrio į mokesčių sistemą deliberalizavimas. Valstybė turi operatyviai reaguoti į privačiojo sektoriaus inovacijas, kai atrandamos naujos legalios skylės mokesčių sistemoje. Šiuo metu didžiausios galimybės legaliai mokėti mažesnius mokesčius randasi dėl nesistemingo finansinių pajamų apmokestinimo ir transferinės kainodaros.Kovojant su nelegaliu mokesčių nemokėjimu turėtų būti remiamasi ne represiniu principu, o rinkos mechanizmų paieška. Pavyzdžiui, kova su importuojamų prekių deklaravimu nerealiai mažomis kainomis gali būti laimėta sutvarkius apmokestinimą galutinėje, šių prekių pardavimo vidaus rinkoje, grandyje, panaikinus patentininkų, kurių mokesčiai atsieti nuo pajamų bazės, institutą, o ne sienos kirtimo grandyje.Kad sistemos kūrėjai gebėtų tobulinti mokesčių sistemą, reikia sustiprinti analitines jų galimybes. Firmų patikrinimai yra pagrindinis šaltinis sužinoti naujas mokesčių nemokėjimo schemas. Ką tikrinti, galima sužinoti analizuojant jų mokestines ataskaitas matematiniais metodais, ieškant anomalijų. Šiuo metu šis analitinis darbas yra silpnas ir decentralizuotas (pavyzdžiui, muitinė ir mokesčių inspekcija turi atskiras duomenų bazes ir pan.).Dar viena didėjanti anomalija, mažinanti valstybės pajamų bazę, yra neapmokestinamas privatus vartojimas per firmų balansus bei pajamų darbuotojams mokėjimas natūra. Siekdama to išvengti, valstybė turi apmokestinti kai kurias firmų išlaidas tiesiogiai pridėtinės vertės nekuriančioms prekėms (automobiliai, butai, ilgalaikio vartojimo prekės), t.y. traktuoti tokias išlaidas kaip vartojimą (sumokant dividendų mokestį ir neleidžiant atsiimti pirkimo PVM). Valstybės pajamų santykio su BVP didinimas arčiau išsivysčiusių šalių lygio neprieštarauja spartesnei ekonomikos plėtotei. Priešingai, perskirstant valstybės pajamas socialiniams sluoksniams, turintiems didesnius vartojimo multiplikatorius, galima padidinti ekonomikos augimą ir pakelti socialinės gerovės lygį. Didžiausią multiplikatorių turi darbo pajamas gaunantys bei pensininkai. Šiuo metu šios grupės sumoka didžiąją dalį mokesčių. Tie, kurių multiplikatoriai mažesni (t.y. vartoja daugiausia prabangias importuojamas prekes) – verslininkai, gerai išsilavinę profesionalai, gerai apmokami valstybės tarnautojai, laisvųjų profesijų atstovai (konsultantai, advokatai, media sričių darbuotojai, autorinių darbų kūrėjai ir pan.) – moka santykiškai mažesnius mokesčius nei paprasto darbo išteklių teikėjai. Perskirsčius pajamas pastarųjų naudai, subalansuojant mokestinę naštą, būtų galima tikėtis didesnio ekonomikos augimo Lietuvoje.Tokie žingsniai neturėtų sukelti didesnių neigiamų pasiūlos efektų. Investicijos priklauso ne tiek nuo mokesčių lengvatų ir investuotojų biudžetinio apribojimo, kiek nuo ūkio augimo perspektyvų, t.y. nuo planuojamos gaminti prekės planuojamos paklausos. Pastaraisiais metais bendros vidaus investicijos mažėjo, nes buvo neaiški ūkio perspektyva, nepaisant mokestinių lengvatų investicijoms.Šios valstybės finansų reformos sumažintų ir kitas makroekonomines esamos sistemos ydas. Rimtas dabartinės Lietuvos mokesčių sistemos trūkumas yra tai, kad mokesčių sistema yra santykiškai prociklinė, kadangi remiasi daugiausia tiesioginiais vartojimo mokesčiais (PVM, akcizas), kurie sudaro apie 52 proc. Nacionalinio biudžeto (2001 m.). Po egzogeninio (išorinio) ar viduje kilusio šoko, pablogėjus lūkesčiams, padidėja taupymo norma ir sumažėja vartojimas. Dėl to biudžetas stipriau traukiasi nei labiau subalansuotos sistemos atveju, valstybės išlaidos krenta tuo paveikdamos ciklą. Mokestinių pajamų didesnė pajamų mokesčių dalis leistų sumažinti biudžeto procikliškumą, bent jau kai išlaidos krenta dėl didesnio taupymo, o ne dėl sumažėjusių pajamų. Dabartinė mokesčių sistema de facto yra regresyvi. Vienodą PVM ir akcizo tarifą moka tiek turtingi, tiek neturtingi, kadangi administravimo prasme jų diferencijavimo neįmanoma administruoti kaip pajamų mokesčių. Tačiau 18 centų nuo lito, sumokėto, pavyzdžiui, už duoną, yra kur kas skausmingesni mažų pajamų gyventojams nei vidutinei klasei ar turtingiesiems. Todėl kuo didesnę valstybės dalį sudaro pajamų vartojimo mokesčiai, tuo didesnis regresyvumas. Dalis šios socialinės nelygybės labiau pažengusiose šalyse sušvelninama per progresyvinius pajamų mokesčius, kurie užtikrinami per skirtingų ribinių pajamų mokesčių tarifų ir neapmokestinamo minimumo sistemą. Vyriausybė 2001–2015 m. Turėtų atsisakyti radikalių eksperimentų mokesčių srityje ir kurti modernią vakarietišką „vidurio kelio“ mokesčių sistemą tiek perskirstomo BVP, tiek darbo ir kapitalo mokesčių subalansavimo atžvilgiu. Valstybės pajamos turi užtikrinti ilgalaikį pakankamą ekonomikos augimą sąlygojančių integracinių procesų ir vidaus reformų finansavimą. Ateityje, įvykdžius vienkartinius, dažnai egzogeninius, bet kritinius projektus, bus galima grįžti prie nuosaikios mokesčių naštos mažinimo politikos, bet nepažeidžiant ilgalaikio makroekonomikos stabilumo.“LIETUVOS GYVENTOJŲ POŽIŪRIS Į LR MOKESČIŲ SISTEMĄ
Gyventojų požiūris į Lietuvos mokesčių sistemą 2001m. (tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų Studija Spinter)Tyrimas buvo atliktas, norint išsiaiškinti tiek gyventojų nuomonę į šalies mokesčius, tiek patį supratimą apie juos. “Norint pritraukti daugiau užsienio investuotojų, respondentų nuomone, reikėtų panaikinti arba sumažinti įmonių pelno mokestį. Antroje vietoje užsienio investicijas stabdančiu veiksniu respondentai laiko fizinių asmenų pajamų ir socialinio draudimo mokesčius. Mažiausiai reikšmingi investicijų skatinimo aspektu laikytini progresyvinio pajamų mokesčio įvedimas ir turto mokesčio gyventojams įvedimas . Įmonių pelno mokesčio sumažinimą ar panaikinimą investicijas skatinančiu veiksniu dažniau linkę laikyti aukšto išsimokslinimo, didesnių pajamų grupių respondentai, vadovai. Kaip labiausiai trukdantys šalies verslo ir ekonomikos plėtrai buvo paminėti pelno, pridėtinės vertės ir socialinio draudimo mokesčiai. Pelno mokestis buvo akcentuojamas du kartus dažniau (28 proc.) nei pridėtinės vertės ar socialinio draudimo mokesčiai. Įmonių pelno mokesčio negatyvią įtaką šalies verslui išskyrė vadovai, verslininkai, specialistai, tarnautojai, studentai. Beveik penktadalis apklaustųjų šiuo klausimu neturėjo nuomonės. Naujų darbo vietų kūrimą, gyventojų nuomone, apsunkina socialinio draudimo (Sodros) ir fizinių asmenų pajamų mokesčiai. Nemaža kliūtimi naujų darbo vietų kūrimo procese laikomas ir įmonių pelno mokestis. Socialinio draudimo įmokas dažniau akcentavo vadovai, verslininkai ir aukštesnių pajamų grupių gyventojai. Mažiausiai problematišku darbo vietų kūrimo aspektu laikytini pridėtinės vertės ir įmonių turto mokesčiai. Tyrimo dalyvių nuomone, šiuo metu šalies ūkiui būtų naudingiau, jei įmonės galėtų mokėti mažesnius mokesčius ir daugiau skirtų investicijoms ir naujų darbo vietų kūrimui. Tokios pozicijos laikosi net 90 proc. Respondentų. Prieš didesnius įmonių mokesčius į biudžetą aktyviausiai pasisako jaunimas (18 – 24m.), tuo tarpu didesnių mokesčių naudą dažniau išskiria vyriausi gyventojai (virš 55 metų). Valstybės biudžeto papildymą didesnėmis įmokomis naudingesnėmis laiko kitataučiai ir žemiausio išsimokslinimo žmonės.
Tyrimo rezultatai rodo, jog nemažai daliai gyventojų sunku svarstyti mokesčių klausimus. Neturintieji nuomonės sudarė vidutiniškai daugiau nei penktadalį respondentų. Tačiau išsakiusieji savo nuomonę pademonstravo, jog jie puikiai sugeba vertinti mokesčių sistemą. Geriau šioje srityje orientuojasi sąlyginai aktyvesni darbo rinkos dalyviai (darbingo amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų grupių, ir aukštesnio statuso respondentai – vadovai, verslininkai, specialistai, tarnautojai). Šių charakteristikų respondentų nuomone verslo plėtrą labiausiai stabdo įmonių pelno mokestis, naujų darbo vietų kūrimą – socialinio draudimo mokestis.” Kadangi mūsų darbo temos pagrindas – mokesčių sistemos vertinimas bei analizė, šio tyrimo rezultatus pateikiame kaip vieną iš šaltinių. Šiuo požiūriu, svarbi ne ekspertų nuomonė, bet paprastų piliečių, kurie paprastai apie mokesčius turi gana skeptišką nuomonę. Tyrimo rezultatai gana aiškūs,bet tyrimo metu dauguma žmonių arba visai neturėjo nuomonės, arba nenorėjo šita tema kalbėti – tai sudaro apie penktadalį Lietuvos piliečių. Taigi galima daryti išvadas, kad piliečiai yra pasyvūs ir daugelis iš jų nesidomi, ką sumoka valstybei. Be to, trūkumų mokesčių sistemoje randa labai daug – tiek darbdaviai, tiek darbuotojai. Kaip labiausiai koreguojamus, žmonės įvardija socialinio draudimo, fizinių asmenų pajamų bei pelno mokesčius.Gyventojų nuomonė dėl nekilnojamo turto mokesčio fiziniams asmenims įvedimoSociologinę apklausą vykdė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „TNS Gallup“. Buvo siekiama sužinoti, ar daugelį žmonių palies nekilnojamojo turto mokestis, dėl kurio pastaruoju metu diskutuoja tiek politikai, tiek finansų ekspertai. Taip pat tyrimo metu norėta išsiaiškinti, ar daugelis gyventojų sieks išvengti šio mokesčio. „Tik 21,4 proc. Apklaustųjų mano, kad juos palies planuojamas įvesti nekilnojamojo turto mokestis. Tuo tarpu 66,4 proc. Apklausos dalyvių įsitikinę, kad nepalies, o 12,2 proc. Nežino, ar juos palies nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas. Moterys išsakė griežtesnę oeziją nei vyrai: jos sudarė net 64,2 proc. Visų apklausos dalyvių, manančių, kad juos palies nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas, ir 52,7 proc. Manančių, kad ne.Į klausimą, ką darytų, jei nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas juos palies, 42,3 proc. Respondentų atsakė, kad susitaikys su realybe ir mokės mokestį, 21,1 proc. – kad mėgins įvairiais būdais jo išvengti, 20,6 proc. Respondentų įsigys pigesnį būstą arba susilaikys nuo didesnio būsto pirkimo, o 16,1 proc. – nesusitaikys ar nemokės šio mokesčio. Siekiant išsiaiškinti gyventojų, kurie mano, kad juos palies naujojo mokesčio įvedimas, elgesį, buvo užduotas analogiškas klausimas. 46,3 proc. Respondentų teigė, kad susitaikys su realybe ir mokės mokestį, tačiau net 30,5 proc. Tvirtino, kad mėgins įvairiausiais būdais išvengti nekilnojamojo turto mokesčio. Pigesnį būstą būtų linkę įsigyti 14,8 proc. Respondentų, tuo tarpu 8,4 proc. Teigė, kad nesusitaikys su mokesčiu ir nemokės.Taigi nepaisant to, kad du trečdaliai respondentų mano, kad jų nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas nepalies, tačiau tuo atveju, jei šis mokestis juos paliestų, daugiau kaip pusė visų respondentų būtų linkę naujojo mokesčio išvengti. Elgesys nepriklauso nuo gyventojų nuomonės apie galimą priklausomybę mokesčių bazei.Statistiškai potencialus mokesčio vengėjas gali būti apibūdinamas kaip 20-49 metų vyras, turintis spec. Vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą, dirbantis samdomą darbą arba būdamas pats sau darbdavys, kurio šeimos nario pajamos viršija 400 litų per mėnesį. Labiausiai nekilnojamojo turto mokestį būtų linkę mokėti mažų miestelių (iki 2000 gyv.) gyventojai, kurių šeimos nario pajamos siekia 151-250 litų per mėnesį.Pagrindinės apklausos išvados:• Didžioji dalis gyventojų mano, kad naujasis mokestis jų nepalies (nors duomenys liudija, kad didžioji dalis šeimų turi nekilnojamojo turto). Tai rodo, jog žmonės neatkreipia dėmesio į ilgalaikę nekilnojamojo turto mokesčio raidą, kuomet, kaip paprastai, mokesčio bazė yra plečiama.• Ne mažiau kaip pusė gyventojų yra linkę vengti nekilnojamojo turto mokesčio arba būtų linkę jo vengti, jei jiems reikėtų jį mokėti.• Net penktadalis gyventojų dėl nekilnojamojo turto mokesčio blogintų savo gyvenimo sąlygas – keltųsi į mažesnį būstą.• Potencialaus mokesčio vengėjo charakteristika leidžia teigti, kad mokesčio dažniau išvengs labiau pasiturintys ir rečiau išvengs mažiau pasiturintys gyventojai.“ Šio tyrimo rezultatus naudojame tam, kad savo darbe pažvelgtume į šiandieninės vyriausybės planuojamos mokesčių reformos atgarsius visuomenėje. Galima sakyti, jog tik nedaugelis žmonių jau suvokia, kas būtų jei šis mokestis būtų įvestas – daugelis tiesiog sako, kad jų tikriausiai tokia mokesčių reformos sritis nepalies, o jei ir palies, galima kaip nors jos išvengti. Bet susitaikyti su tuo ketina tik labai mažas skaičius apklaustųjų. Tai tik dar kartą patvirtina tą ir ekspertų sakomą nuomonę, kad pajamos į valstybės biudžetą iš šio mokesčio bus tik labai nežymios ir efektyvumas bus labai žemo laipsnio.
VERSLININKŲ POŽIŪRIS Į LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMĄTyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, koks įvairių grupių verslininkų požiūris į Lietuvos mokesčių sistemą. Žinoma, tyrimo metu atsižvelgta tik į tas mokesčių sritis, kurios tiesiogiai susiję su jų kaip juridinių asmenų padėtimi. „Verslininkai mano, kad iš teisės aktuose numatytų priemonių labiausiai nuosavybės teises riboja mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai. 22,4 proc. Nurodė mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų surinkimo tvarką. Mokesčius ir kitus mokėjimus, kaip pagrindinius nuosavybės teises varžančius veiksnius, vieningai nurodė respondentai tiek iš Vilniaus (39,7 proc.), tiek kitų didžiųjų miestų (38,4 proc.), tiek iš rajono centrų, rajoninių miestų ir kaimo tipo gyvenviečių (42,9 proc.). Įstatymuose numatytų mokėjimų klausimas yra itin aktualus stambių įmonių atstovams, iš kurių net 50,0 proc. Jį nurodė pirmoje vietoje (mažų įmonių ir vidutinių įmonių atstovai – atitinkamai 39,0 proc. Ir 36,4 proc.). Taip pat mokesčių ir kitų mokėjimų klausimą pabrėžė prekybos įmonių atstovai – 50,9 proc. (gamybininkai – 38,5 proc., įmonės, kurių pagrindinė veikla yra paslaugų teikimas, – 30,6 proc.).Į klausimą, kaip vertinate LR įstatymus mokesčių klausimais, 44,9 proc. Apklaustųjų atsakė, kad mokesčių įstatymus galima interpretuoti daugiaprasmiškai. Kad įstatymus dažniausiai galima išsiaiškinti, tik tai užima daug laiko ir pastangų, nurodė 26,4 proc. Apklaustųjų. 23,8 proc. Apklaustųjų nurodė, kad įstatymus dažniausiai galima išsiaiškinti tik pasitelkus samdytus konsultantus (teisininkus, auditorius ir pan.). Tai, kad įstatymus galima beveik visada nesunkiai ir vienareikšmiškai suprasti, nurodė 4,6 proc. Apklaustųjų.“ Taigi galima sakyti, jog mokesčių sistema gana kebli ir yra viena iš kliūčių sėkmingam verslui bei nuosavybės teisių užtikrinimui. Daugelis respondentų sakė, kad mokesčių įstatymai gana plačiai interpretuojami, todėl gali pridaryti nemalonumų. LIETUVOS IR SLOVAKIJOS MOKESČIŲ SISTEMŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ„Lietuva ir Slovakija – dvi panašios šalys, turinčios nedidelį gyventojų skaičių, abi kartu su kitomis aštuoniomis šalimis įstojusios į Europos Sąjungą. Tai šalys, siekiančios spartaus ekonomikos augimo, tačiau pasirinkusios skirtingus kelius. Lietuva buvo viena pirmųjų Europos šalių įvedusi proporcinę mokesčių sistemą, tačiau šiuo metu yra pradėjusi trypčioti vietoje. Slovakijos situacija kitokia: nors proporcinę mokesčių sistemą įgyvendino kur kas vėliau nei Lietuva, tačiau pastaruosius metus ji ryžtingai žengia į priekį. Nuo 2004 metų sausio 1 dienos Slovakijoje įsigaliojo naujas Pajamų mokesčio aktas (Income Tax Act), kuris yra visos Slovakijos mokesčių reformos teisinis pagrindas. Priėmusi šį teisės aktą, Slovakija atsisakė progresyvinės mokesčių sistemos gyventojams ir įdiegė proporcinę gyventojų pajamų mokesčio sistemą. Kartu ši reformuota mokesčių sistema garsi tuo, kad taikomas vienintelis 19 proc. Tarifas gyventojų pajamoms, įmonių pelnui ir apmokestinant pridėtinę vertę (PVM). Vietoj anksčiau galiojusių keturių gyventojų pajamų mokesčio tarifų (nuo 10 iki 38 proc.) buvo įvestas vienas – 19 proc., pelno mokesčio tarifas sumažintas nuo 25 iki 19 proc., o galioję du 20 ir 14 proc. PVM tarifai taip pat pakeisti vienu tarifu. Reformuojant Slovakijos mokesčių sistemą buvo siekta įgyvendinti teisingumo ir paprastumo principus, atsisakyti dvigubo apmokestinimo praktikos. Laikantis minėtų principų atsisakyta dividendų apmokestinimo, panaikinti paveldimo turto ir dovanų mokesčiai. Svarbu ir tai, kad Slovakijos Vyriausybė panaikino didžiąją dalį mokestinių lengvatų įvairioms interesų grupėms. Tai padarė visą mokesčių sistemą kur kas skaidresnę, paprastesnę ir didinančią mokesčių mokėtojų motyvaciją atiduoti dalį savo pajamų valstybės biudžetui. Atlikus visa apimančią mokesčių reformą, sumažinus mokesčių tarifus, atsisakius nereikšmingų mokesčių, Slovakijos biudžeto pajamos 2004 m. Padidėjo 5,37 proc., palyginti su 2003 m. (žiūrėkite lentelę).
Slovakijos valstybės biudžeto pajamos (mlrd. Kronų) 2003-2004 metais (Slovakijos finansų ministerijos duomenys) Biudžeto pajamų šaltinis 2003 m. 2004 m. Planas 2004 m. Faktas 2004 m. Faktas/planas, proc. 2004 m. Faktas/2003 m. Faktas, proc.Fizinių asmenų pajamų mokestis 31,89 18,62 26,09 140,13 81,81Juridinių asmenų pelno mokestis 29,11 22,00 29,65 134,79 101,86Pridėtinės vertės mokestis 83,79 97,70 99,58 101,92 118,84Akcizai 38,05 40,89 43,40 106,13 114,06Kitos mokestinės ir nemokestinės pajamos 21,89 20,77 17,00 81,85 77,66Iš viso 204,73 199,98 215,72 107,87 105,37Tiesa, nors fizinių asmenų pajamų mokesčio pajamos į valstybės biudžetą sumažėjo apie 18 proc., tačiau realiai buvo surinkta net 40 proc. Daugiau, nei planuota surinkti dėl mokesčių sistemos pakeitimų. Panaši situacija su pelno mokesčio surinkimu: nors buvo planuotas pajamų, gautų iš šio mokesčio, sumažėjimas dėl mokesčio tarifo sumažinimo, tačiau realiai 2004 metais surinkta beveik 2 proc. Daugiau nei 2003-iaisiais, arba net 34,79 proc. Daugiau nei planuota surinkti 2004 metais. Vykdomos Slovakijos mokesčių reformos naudą ne tik visuomenei, bet ir biudžetui patvirtina 2004 metais išaugęs PVM ir akcizų surinkimas, atitinkamai 18,84 ir 14,06 procento. Slovakijoje įgyvendinti rimti mokesčių sistemos pakeitimai ne tik didina gyventojų piniginės storį ir lopo buvusias valstybės biudžeto skyles, bet ir daro šią šalį patrauklią užsienio investuotojams – tą patvirtina ir augančios tiesioginių užsienio investicijų apimtys. Todėl nenuostabu, kad Slovakijai „gresia“ spartūs ekonomikos augimo tempai.
Priešinga situacija Lietuvoje: ūkio augimo tempai lėtėja, biudžetas, nepaisant gerėjančių mokestinių pajamų surinkimo, nuolat deficitinis. Tai nestebina, nes per paskutinius ketverius metus Lietuvos bendrasis vidaus produktas padidėjo 30 proc., o nacionalinio biudžeto išlaidos išaugo net 50 procentų Be to, darbo jėgai tenkanti mokesčių našta Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje. Šiuo metu Vyriausybės vykdoma ekonominė politika kelia didžiulį susirūpinimą: remiantis prieš dvi savaites valdančiosios koalicijos partijų Politinės tarybos išplatintu komunikatu, ketinama įvesti nekilnojamojo turto mokestį gyventojams ir padidinti esamus nekilnojamojo turto mokesčių tarifus įmonėms. Iš esmės neketinama imtis rimtesnės mokesčių reformos, naikinančios mokestines lengvatas ir mažinančios mokesčių naštą gyventojams – ketinimai laipsniškai mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą panašūs į eilinius ir nevykdomus Vyriausybės pažadus. Ribota Vyriausybės laikysena tenkinant trumpalaikius įvairių interesų grupių poreikius gresia ne tik ekonomikos nuosmukiu, bet ir nacionalinio konkurencingumo praradimu ilgesniam laikotarpiui. Šiuo atveju ne tiek pavydu Slovakijai dėl kiekvienos „lengvesnės“ dienos ir spartaus ekonomikos augimo perspektyvų, kiek apmaudu dėl grėsmės Lietuvai tapti, Premjero žodžiais tariant, Europos užkampiu.“NUMATOMOS MOKESČIŲ REFORMOS LIETUVOJE ANALIZĖ IR VERTINIMAI „Lietuvai reikia ne kosmetinės, o staigios ir ryžtingos mokesčių reformos. Reikia vien jau tam, kad neliktume be darbo jėgos, netryptume ES valstybių užnugaryje, nebūtume nustumti į kampą agresyviai ES šturmuojančių naujokių. Šiuo metu valstybė itin aktyviai propaguoja naujų mokesčių įvedimą, kurį grindžia papildomų pajamų į nacionalinį biudžetą poreikiu. Tuo tarpu per pastarąjį dešimtmetį nacionalinio biudžeto išlaidos padidėjo beveik trigubai. Palyginti su 1995-aisiais, šių metų išlaidoms numatyta daugiau kaip 11 mlrd. Lt. Vien švietimo finansavimas nuo 530 mln. Lt 1993 m. Padidėjo iki 3,2 mlrd. Lt 2002-aisiais. Ar tik ne nuolat ir nepagrįstai didėjančiose valstybės išlaidose ir slypi tas rezervas, kuris, sumažinus mokesčių naštą, kompensuotų biudžeto stygių“ ?Tokius ir dar visokiausius kitus atsiliepimus girdime kasdien. Naujoji mokesčių reforma Lietuvoje tiesiog būtina, bet kaip ją įgyvendinti, sunku nuspręsti. Galima sakyti, jog kiekviena suinteresuota pusė gina savąjį mokesčių reformos variantą, todėl ginčai vis netyla, vyriausybė beveik kasdien praneša apie naują savo planą, bet taip ir neaišku iki šiol ar apskritai reforma bus įgyvendinta. Galbūt galima teigti, jog nekilnojamojo turto mokestis bet kokiu atveju bus įvestas – tik dar neaiškus nei jo dydis, nei subjektas. Viena pusė palaiko nuomonę, kad geriau būtų įvesti mokestį, kurio subjektais būtų fiziniai asmenys, turintys daugiau nei vieną nekilnojamojo turto objektą, už kurį mokėtų 1 ar 2 proc. Jo vertės mokestį. Kitiems atrodo palankiau mokestis už juridinių asmenų nekilnojamą turtą. Bet ir čia kartais susiduriama su pagrindine problema – vyriausybės įvaizdžio blogybėm – kai kurie gyventojai mano, kad tokia mokesčių reforma – akių dūmimas, norint nukreipti gyventojų dėmesį nuo kitų blogybių. Be to, pats mokesčio administravimas kainuotų labai brangiai, beveik tiek pat, kiek būtų to mokesčio surenkama. Taip pat daugelis gyventojų geriau linkę savo turtą perrašyti kitiems, bet nemokėti šio mokesčio. Beje, jis sugalvotas tam, kad kompensuotų gyventojų pajamų mokesčio sumažinimą, bet akivaizdu, jog surenkamų pajamų tikrai tam nepakaktų. „Ekspertai tikina, kad nekilnojamojo turto mokestis didins nuomos kainas, mažins šio turto kainas, tik anaiptol nepapildys valstybės biudžeto. Jų nuomone, tik tada apsimoka įvesti naujus mokesčius, kai jie generuoja bent 5 proc. Biudžeto pajamų.“ Bent jau daugeliui priimtina reformos dalis – gyventojų pajamų mokesčio mažinimas. Tik vyriausybė buvo numačiusi mažinti jį palaipsniui.Bet ekspertai sako, jog gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas iš karto nuo 2006 m., o ne atskirais etapais, būtų kur kas sveikesnis Lietuvos ekonomikai ir finansų sistemai (A.Kubilius). „Darbo jėgos apmokestinimas yra didelė našta visiems – ir darbdaviams, ir darbininkams. Pasak daugiau kaip tris dešimtis didžiausių ir aktyviausiai į Lietuvos ekonomiką investuojančių užsienio bendrovių vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdančiosios direktorės Rūtos Skyrienės, užsienio investuotojų nuomone, pajamų mokestį reikėtų mažinti staigiau. Tada būtų aiškiau matyti šešėlinės ekonomikos dalies sumažėjimas.“(irgi Veidas). Taigi matome, kad bene svariausia priežastis, dėl ko reiktų į mokestį mažinti staiga – „šešėlinės“ ekonomikos sumažėjimas. Dabar daugeliui verslininkų taip daug labiau apsimoka tvarkyti savo verslą, nei atvirai rodyti kiekvieno darbuotojo gaunamas pajamas. Aišku, galioja ir baimės faktorius, kad Mokesčių inspekcija gali patikrinti ir rasti neaiškumų, bet jis nėra toks didelis, kokie būtų mokesčiai valstybei.
„Kokie tie šaltiniai, galintys padėti kompensuoti tas netektis? Didžiausias rezervas – pernelyg išpūstos valstybės valdymo išlaidos. Įvairiausios valstybinės įmonės neduoda jokios naudos šaliai ir tik siurbia iš biudžeto pinigus. Iki šiol nei Finansų, nei Ūkio ministerijos, nei Valstybės kontrolė, nei kuri nors kita institucija neatliko finansų naudojimo efektyvinimo studijos ir nepateikė siūlymų, kaip efektyviau taupyti.„Biudžetinis finansavimas daugelyje sričių nuolat didėjo, per ketverius metus bent 50 proc. Pasidėjo nacionalinio biudžeto apimtis. Biudžeto sričių finansavimo nedidinimas arba mažinimas duotų didžiulį efektą. Dabar premjeras deklaruoja, kad reikia labiau finansuoti švietimo ir medicinos sritį. Čia reikia ne papildomų pinigų, o geresnės paslaugų kokybės ir atitinkamų sprendimų, kurie leistų sutvarkyti šią sistemą“, – sako LLRI viceprezidentas.“„Kuo kompensuoti biudžeto lėšų stygių, kuris susidarytų sumažinus gyventojų pajamų mokestį
• mažinti perskirstymo mastus,• atsisakyti nebūtinų valstybės išlaidų, privatizuoti dalį valstybės funkcijų (švietimo, sveikatos sistemų reforma),• naikinti pridėtinės vertės mokesčio lengvatas, • sumažinti iš valstybės biudžeto finansuojamus ikimokestinius atlyginimus taip, kad šie atlyginimai dėl mokesčių didėtų ne visa sumažintų mokesčių apimtimi,• nukreipti ES paramą ne į naujas sritis, kur ji didintų valstybės išlaidas, bet į iki šiol valstybės finansuojamas sritis.
Nekilnojamojo turto mokesčio gyventojams padarysima žala• dvigubas apmokestinimas, baudžiantis tuos gyventojus, kurie taupo ir investuoja,• stabdo viduriniosios klasės formavimąsi,• nesiderina su esama valstybės pozicija skatinant įsigyti nekilnojamąjį turtą iš skolintų lėšų,• iškreipia statybų ir nekilnojamojo turto rinką,• kyla techninių problemų dėl turto kainos nustatymo,• ketinama surinkti apie 50-60 mln. Lt per metus, tačiau pamirštama, kad administravimo išlaidos sieks 20 mln. Ir daugiau,• mažės gyventojų motyvacija taupyti ir investuoti, • atsiras prielaidos korupcijai vešėti, tarkim, nustatant nekilnojamojo turto vertę.“(LLRI ir veidas)„Pasitikėjimo valdžia nebeliks, konstatuoja verslas, komentuodamas valdžios planus atgaivinti vos prieš kelis mėnesius panaikintą vadinamąjį kelių mokestį. Specialistų teigimu jis neatneš valstybei naudos, nes vadinamojo kelių fondo lėšos yra tikslinės, t.y. skiriamos tik kelių priežiūrai ir negali būti naudojamos kitoms biudžeto reikmėms. Alternatyva, sumažinti biudžeto trukumus, sumažinus gyventojų pajamų mokestį – turi būti pervedama daugiau akcizo pajamų, gautų už parduodamus degalus. Bene stipriausias argumentas – kelių mokestis prieštarauja ES teisei, kuri draudžia turėti daugiau nei viena apyvartos požymių turintį mokestį. Verslo įmonės, planuodamos 2005m biudžetą numatė išlaidas be išlaidų kelių mokesčiui antrąjį pusmetį. Pagal mokesčių administravimo įstatymą sprendimas atsisakyti kelių mokesčio panaikinimo jau pavėluotas.“ Taip komentuoja vyriausybės ketinimus palikti galioti kelių mokestį įmonėms, kuris prieštarauja net ES teisei. Galima sakyti, jog vyriausybė nebežino, ką besugalvoti, kad padengtų biudžeto stygių, sumažinus gyventojų pajamų mokestį. Naujausiomis žiniomis, ketinama kelių mokesčio panaikinimą palikti galioti, bet įvesti naują – analogišką mokestį. Taigi, galvos skausmas tiek gyventojams, tiek verslininkams, tiek pačiai vyriausybei išlieka. Tik visuomenę sutaikyti vis tiek teks,- kitaip planai dėl mokesčių reformos taip ir liks neįgyvendinti.
IŠVADOS
Apžvelgus įvairių ekonomistų Lietuvos mokesčių sutemos vertinimus bei gyventojų nuomonę, galima daryti gan kategorišką išvadą – Lietuvoje neveikia tobulos mokesčių sistemos principai. Lietuvoje įstatymų principai išdėstyti Vyriausybės patvirtintoje Mokesčių teisinės bazės sutvarkymo programoje, o mokesčių įstatymus priima Seimas. Kadangi daugelyje šalių šie principai įvardinti Konstitucijoje, tai yra didesnė garantija, kad jų bus laikomasi. Lietuvoje, galima sakyti, kad tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl mokesčių sistema neveikia taip, kaip turėtų. Daugelis verslininkų mano, jog mokesčių sistema gana kebli ir yra viena iš kliūčių sėkmingam verslui bei nuosavybės teisių užtikrinimui, mokesčių įstatymai gana plačiai interpretuojami, todėl gali pridaryti nemalonumų. Nacionalinės mokesčių sistemos formavimo procese vyrauja politinė valdžia. Kaip rodo Lietuvos politinio proceso patirtis, politikai dažniausiai turi trumpesnį optimizavimo horizontą (nuo rinkimų iki rinkimų), nei reikėtų valstybei formuojant ilgalaikę strategiją valstybės finansų (mokesčių) srityje. Konkreti šio proceso išraiška: mokestinių lengvatų atskiroms rinkėjų grupėms gausa. Siekiant šito išvengti, reikia padidinti valstybės tarnautojų, kurie turi ilgesnį planavimo horizontą, įtaką mokesčių sistemos formavimui.Mokesčių sistema ir kai kurių sričių skatinimo bei socialinė politika tapo per daug susipynusios. Praktinė šio proceso išraiška – lengvatų, išimčių, mokesčių tarifų gausa. Siekiant socialinių tikslų valstybė turėtų vykdyti kur kas skaidresnę politiką. Vienas iš galimų žingsnių – tai pajamų perskirstymas jas surinkus, o ne diferencijavimas mokesčių rinkimo stadijoje.
Dabartinė mokesčių sistema dė fakto yra regresyvi. Vienodą PVM ir akcizo tarifą moka tiek turtingi, tiek neturtingi, kadangi administravimo prasme jų diferencijavimo neįmanoma administruoti kaip pajamų mokesčių.Sociologiniai tyrimai parodė, jog piliečiai yra pasyvūs ir daugelis iš jų nesidomi, ką sumoka valstybei. Be to, trūkumų mokesčių sistemoje randa labai daug – tiek darbdaviai, tiek darbuotojai. Kaip labiausiai koreguojamus, žmonės įvardija socialinio draudimo, fizinių asmenų pajamų bei pelno mokesčius. Slovakijoje įgyvendinti rimti mokesčių sistemos pakeitimai yra puikus pavyzdys Lietuvai, kaip reiktų reformuoti savo mokesčių sistemą.Lietuvai reikia ne kosmetinės, o staigios ir ryžtingos mokesčių reformos Šiuo metu valstybė itin aktyviai propaguoja naujų mokesčių įvedimą, kurį grindžia papildomų pajamų į nacionalinį biudžetą poreikiu, tačiau į tai skeptiškai žiūri finansų analitikai bei verslininkai.NAUDOTA LITERATŪRAKnygos:1. Buškevičiūtė E., Pukelienė V. (1998). Valstybės mokesčių sistema. Kaunas: Technologija2. Levišauskaitė K., Rūškys G. (2003). Valstybės finansai. Kaunas: VDU leidyklaŽiniasklaidos šaltiniai:1. savaitraštis „ Veidas“ 2005.03.03 – Nr. 92. “Verslo žinios”, vasario 24d. 2005m, Nr.38 (1942)Internetiniai šaltiniai:1. LR Finansų ministerijos mokymo centro svetainė http://www.fmmc.lt/ 2. LR Finansų ministerijos svetainė http://finmin.lt/3. Laisvosios rinkos instituto svetainė www.lrinka.lt/ 4. LR Ūkio ministerijos svetainė www.ukmin.lt 5. Valstybinė mokesčių inspekcijos svetainė www.nauja.vmi.lt