Lietuvos ekonomikos augimo tempai ir tendencijos.Ar dar ilgai ir kaip sparčiai augs Lietuvos ekonomika?

ĮVADAS

Ekonomika – tai menas pasiekti gyvenime kiek galima daugiau.
D.Bernard Show

Lietuvos ekonomika – tai pagrindinių ūkio veikėjų (namų ūkių, įmonių ir vyriausybės) visuma, bei jų tarpusavio bendradarbiavimas. Norime ar nenorime, kasdien mes vis daugiau ir daugiau girdime apie Letuvos ekonomika, kuri yra mūsų gyvenimo dalis, nes ekonomika neatsiejama nuo kiekvieno žmogaus gyvenimo, tad šios temos pasirinkimas daugiau ar mažiau nėra atsitiktinis, juolab, kad pastaruoju metu retai kurią dieną masinės informacijos priemonės nekalbėtų ar nerašytų apie šalies ūkio problemas ir būdus joms išvengti. Be too, kiekvienas mūsų norime gyventi gerai, užsitikrinę ne tik savo, bet ir savo šeimos narių, vaikų ateitį. Tai vėl gi neatsiejama nuo visos šalies ekonomikos, jos klestėjimo ar nuosmukio.
Pats darbas yra aktualus ir savo nagrinėjama tema ir tomis problemomis, kurias jis tiria arba aiškinasi. Jis yra naujas savo teorinių ir faktinių duomenų, pavyzdžių išdėstymu ir apibendrinimu. Rašant darbą pasirodė labai sudėtinga susisteminti visą informaciją ir žinias. Atrodo neįmanoma parašyti visa tai, kas šiuo metu yra svarbu. Todėl darbe pateikiami irr nauji, ir seni, jau gerai žinomi pavyzdžiai, skaičiai, teorinė medžiaga bei palyginimai. Galbūt ne viskas yra išdėstyta, tačiau svarbiausi aspektai pateikti gana plačiai ir nagrinėjami labai įdėmiai.
Darbo tikslas: išanalizuoti ir pateikti svarbiausias naujas lietuvos ekonomikos tendencijas ir augimo tempus,prognozuoti ka

aip sparčiai augs Lietuvos ekonomika, bei paliginti mūsų šalies ekonomika su ameriekečių ekonomika.Ir pasakyti ar Lietuvos ekonomika yra tarp šiuolaikinių šalių, kur ekonomikos sistema yra arba mišrioji kapitalistinė arba grinoji kapitalistinė.Ar Lietuva vis dar yra papročių ekonominės sistemos šalis.

Darbo uždaviniai:
1. pateikti naujas Lietuvos ekonomikos tendencijas;
2. apibūdinti ir išnagrinėti kiekviena iš jų, pateikiant pavyzdžius bei kitus reikalingus duomenis;
3. išskirti svarbiausius aspektus (ir svarbiausias tendencijas), bei įvertinti jų įtaka bei kitokį poveikį nacionalinei ekonomikai.
Darbas buvo naudingas man ir tikiuosi bus įdomus kitiems.

TEMOS APRAŠYMAS
Ekonominis augimas, jo tempai ir kokybė priklauso nuo visos valstybės ūkio pajėgumo nuo vyriausybės vykdomos ekonominės politikos, kurią sudaro pačių įvairiausių politikos rūšių derinys, tokių kaip: antikrizinė politika, antiinfliacija, monetarinė, fiskalinė politikos, be to ekonominis augimas žymiu laipsniu priklauso ir nuo užsienio ekonomikos irr politinių veiksnių
Lietuvos ekonomika nuo nepryklausomybes atkurimo metų

Per dešimt Nepriklausomybės metų mūsų kraštas ir jo žmonės patyrė ne vieną išbandymą. Ženklūs ekonomikos, socialiniai ir politiniai pokyčiai iš esmės pakeitė visuomenės socialinį gyvenimą, nuosavybės pagrindus, valstybės vaidmenį ekonomikoje.

Tik 1990–ųjų metų kovo 11–ąją dieną Lietuva atkuria savo nepriklausomybę ir pradeda savarankiškai vykdyti ekonomines reformas. 1991 visa ekonomika pereina į pasikeitimų stadiją. 1990-1994 metų Lietuvos ekonomikos nuosmukis buvo neišvengiamas didelės infliacijos, besikeičiančios įstatyminės bazės, drastiško žaliavų kainų kilimo, aukštų restruktūrizavimo sąnaudų ir naujų investicijų stokos rezultatas. Ki

itaip sakant, drastiški pokyčiai ekonominėje ir politinėje aplinkoje sutrikdė įmonių veiklą ir atidėjo restruktūrizavimą. Tačiau ekonomikos ženklus augimas prasideda tik 1994 metais.Infliacijos lygis nuo 45.1% 1994 metais sumažėjo iki 2.4% 1998 metais.

Įmonių vadovai nurodė didelę infliaciją (69 proc. respondentų), nuolatos keičiamus komercinės veiklos normatyvinius dokumentus (65 proc.), didėjančias iki pasaulinio lygio žaliavų ir energijos kainas (63 proc.), investicijų stoką (60 proc.) ir dideles technologinės restruktūrizacijos sąnaudas (59 proc.) kaip pagrindines staigaus ekonominio nuosmukio priežastis 1990-1994 metais. Daugelis įmonių vadovų (49 proc.) nurodė, kad įmonės privatizavimo proceso trukmė ir eiga nepadarė didelio poveikio ekonominei veiklai.
Ekonomikos augimo variklis yra pramonės gamybos augimas. Išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės pardavimų augimas buvo 7% 1998 metais, 8% 1997 m. ir 3.5% 1996 m. Rusijos krizė sustabdė ir šį stabilų augimą. Nepaisant to, kad pramonė jau atsigauna, 1999 pastebimas 10% – 15% pramonės produkcijos pardavimų smukimas. Pramonės atsigavimo metai 2000. Įmonių vadovai (86 proc.) nurodė, kad svarbiausias veiksnys, palaikantis ekonomikos augimą, yra sugebėjimas įgyti pakankamai žinių ir patirties darbui rinkos ekonomikos sąlygomis. Antroje (67 proc.) ir trečioje (62 proc.) svarbiausių augimą lemiančių veiksnių vietoje buvo nurodyti sugebėjimas rasti naujas rinkas ir naujos technologijos pritaikymas. Naujų rinkų suradimas ir naujos technologijos pritaikymas buvo glaudžiai susiję su valdymo įgūdžių dirbti rinkos sąlygomis plėtojimu, ir tik tie vadovai, kurie sugebėjo dirbti konkurencijos sąlygomis, galėjo rasti naujų rinkų, sumažinti įmonės restruktūrizacijos sąnaudas ir pritaikyti tinkamą technologiją.

Darbo įt

taka augimui buvo neigiama, galbūt daugiau atspindi įmonių tendencijas pateikti nevisą darbo užmokesčio fondą, o ne esamus neigiamus priežastinius ryšius tarp darbo jėgos ir pridėtinės vertės. Augimo lygtys buvo perskaičiuotos 1995-1997 metais pagal kvalifikaciją suderintą darbą prilyginus nuliui (šie rezultatai pateikti žemiau, 1 lentelėje).

Remiantis pateiktais duomenimis galima pasakyti, kad greičiausiai Lietuvos ekonomikos augantiems sektoriams prekyba ir statyba buvo būdingas didėjantis daugelio veiksnių našumas, aukščiausia kapitalo grąža ir didžiausias kapitalo investicijų indėlis į augimą. Ir atvirkščiai, tuose sektoriuose, kuriuose buvo užregistruoti neigiami ekonominio augimo tempai, buvo neigiamas tokio našumo augimas.
Ekonominė veikla Realus pridėtinės vertės augimas (vid.metinis, %) Kapitalo grąža (v.metinė,%) Kapitalo indėlis į augimą (%) Daugelio veiksnių lemiamo našumo augimas (vid.metinis,%)
Žemės ūkis 3,65 5,95 2,77 3,0
Apdirbamoji pramonė 3,24 5,43 4,03 2,2
Elektros, dujų, vandens tiekimas -1,38 1,93 4,45 -2,5
Statyba 15,80 6,26 4,26 14,7
Prekyba 14,30 5,40 4,75 13,1
Viešbučiai ir restoranai 2,51 16,64 10,39 -0,1
Transportas -1,59 2,35 3,94 -2,6
Vidurkis 5,22 6,28 4,94 4,0
Užsenio prekyba
Lietuva pasiekė nemažų laimėjimų perorientuodama užsienio prekybą iš rytų į vakarus. 1991 metais eksportas į buvusios Tarybų Sąjungos šalis sudarė 94.9%, o importas – 90.4%. (Priedų 2pav. matomas 1991m. eksportas ir importas su atskiromis šalimis.) Tuo tarpu 1998 m. eksportas į Europos Sąjungos šalis pasiekė 38.0% viso eksporto, lyginant su 32.5% 1997 m., o eksportas į NVS šalis sumažėjo nuo 46.4% 1997 m. iki 35.7% 1998 m. 1998 m. 47.2% importo sudarė importas iš Europos Sąjungos, o 26.0% produkcijos importuota iš NVS šalių. Rusijos krizė labai paspartino šį prekybos perorientavimo iš rytų į vakarus procesą. (Priedų 3pav. pavaizduota 2000m. prekyba su užsienio šalimis).

Nors Lietuva ir persiorientavo iš už
žsienio prekybos iš rytų į vakarus, tačiau Lietuvos užsienio prekybos balansas išliko neigiamas. (Šis užsienio prekybos balansas pavaizduotas priedų 4pav.). 1998 metais jis siekė 8332 mln. Lt. (2083 mln. USD), ir 16.8% viršijo 1997-ųjų metų deficitą. Lyginant 1998-ųjų ir 1997-ųjų metų duomenis, 1998 metais Lietuvos eksportas sumažėjo 3.9% ir sudarė 14842 mln. Lt., tuo tarpu importas išaugo 2.6% ir sudarė 23174 mln. Lt. Šie skaičiai taip pat atspindi Rusijos krizės padarinius. Užsienio prekybos apimtys smarkiai krito kai Lietuvos įmonės prarado ritų rinkas antroje 1998 m. pusėje. Nuosmukis tęsėsi iki antrojo 1999 m. pusmečio ir tik dabar pastebimas atsigavimas. Pardavimų perorientavimas iš rytų į vakarus užtruko metus. Tačiau importas smuko labiau nei eksportas, todėl 1999 m. užsienio prekybos deficitas mažesnis nei 1998 m. Eksporto augimas pastebimas ir 2000 metais.
Socialinis požiūris
Oficialus nedarbo lygis 1998 metų pabaigoje buvo 6.4%. Bendras Lietuvos vidinis produktas (BVP) 1990–1994 metais mažėjo, o 1995 metais pradėjo kilti. 1998 metais BVP padidėjo 5.1%. Daugiau nei 70% BVP buvo sukurta privačiame sektoriuje, kai, pavyzdžiui, 1992 metais privatus sektorius sudarė tik 37%. 1998 metais vienam gyventojui teko apie 2874 USD BVP, palyginimui 1994 metais – 1136 USD. Per 1998 metus BVP buvo sukurta už 42768 mln. Lt. Didelę įtaką Lietuvos ekonomikai padarė 1998 m. antrajame pusmetyje prasidėjusi Rusijos krizė. Nemažai įmonių iš įvairių pramonės sektorių prarado rytų rinkas. Prekybos perorientavimas iš rytų į vakarus užėmė nemažai laiko ir kainavo nemažai lėšų. Visa tai smarkiai sulėtino Lietuvos ūkio augimą. BVP augimo prognozes 1999 m. teko sumažinti iki 0.3% – 1.3%. Tačiau dauguma ekspertų mano, kad sunkiausias periodas nuo Rusijos krizės pradžios Lietuvos ekonomikai buvo 1999 m. pirmas pusmetis. Tikimasi, kad Lietuvos ekonomika įveikė lūžio tašką ir 1999 m. antrajame pusmetyje įžengė į atsigavimo stadiją. 2000 m. BVP pasiekė 3.8%, o 2001 m.prognozuojamas 4.9% BVP augimas.

Tiriant veiksnių poveikį ekonomikos augimui 1995-1998 metais, vadovai buvo paprašyti įvertinti tokius veiksnius:
1. Naujų produkcijos (paslaugų) realizavimo rinkų suradimas.
2. Produkcijos (paslaugų) paklausos didėjimas vidaus rinkoje.
3. Ryšių su buvusiomis Sovietų Sąjungos šalių rinkomis kūrimas.
4. Naujų technologijų, leidžiančių pagaminti tarptautinius standartus atitinkančią produkciją, įdiegimas.
5. Gamybos restruktūrizacija, mažinanti darbuotojų skaičių ir veiklos sąnaudas.
6. Valstybinių užsakymų augimas.
7. Privatizacijos proceso užbaigimas ir kontrolinio akcijų paketo sutelkimas vieno ar kelių pagrindinių savininkų rankose.
8. Investicijų, užsienio kapitalo įplaukų didėjimas.
9. Eksporto augimas.
10. Bankų teikiamų paslaugų sferos išplėtimas.
11. Galimybė gauti paskolas.
12. Verslą reguliuojanti įstatyminė bazė.

Dabartinė Lietuvis ekonomikos situacija

Tiriant veiksnių poveikį ekonomikos augimui, reikia įvertinti tokius veiksnius:
• BVP
• Nedarbo lygis
• Gyventujų skaičius ir užimumas
• Eksportas/ importas
• Biudžetas
• Įmonių veikla

BVP dinamika 1990 – 2000 metais

Diagramoje pateikiam Lietuvos BVP dinamika 1990 – 2000 metais. Kaip galima pastebėti- lietuviškasis bendrasis vidaus produktas nuolat auga. Tai suprantama, nes šalies ekonomika vystosi- auga jos lygis tiek finansiniu, tiek ir technologiniu lygiu.
1diagrama

Šalies BVP augimą taip pat liudija ir kitas rodiklis- BVP dalis, tenkanti vienam šalies gyventojui (2 diagrama)

2 diagrama

Deja, ne visi statistiniai rodikliai rodo šalies BYV augimo tendenciją.
Žinant tai, jog BVP augimą gali sąlygoti ir brangstančios prekės bei paslaugos (ypač- energetiniai resursai), įprasta, skaičiuojat BVP lyginti esamas ir ankstesniųjų metų kainas. Tokie BVP rezultatai pateikiami 3 diagramoje ir, reikia pripažinti, jog jie- ne visada liudija augimo tendenciją.
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos BVP per devynis šių metų mėnesius išaugo 8,1 procento. 2002 metais šalies ūkis išaugo 6,7 proc., o šiemet, anot Finansų ministerijos, Lietuvos ekonomika turėtų išaugti 6,8 procento.

Aišku,laikui begant situacija keičiasi.Lietuva tapo Europos Sąjungos narė.ES padarė labai didelį įtaką i Lietuvos eonomiką.Vieni sako,jog situacija tapo geresni,kiti mano atvirksčiai. Mūsų piliečiai nusivylę – Lietuvos ekonomine situacija, vertina kaip bloga 82% gyventojų. Blogiau jų nuomone buvo tik 1992 metais. Labai maža dalis tikisi padėties pagerėjimo / po metų – 19%. Žmones mano, kad reformų kaina yra per didelė, o daugeliui ir nepakeliama. Skurdas ir bedarbystė, baimė dėl rytdienos ir nusivylimas šiandien Lietuvoje yra faktai, kurių nepaslėpsi retorika apie tai, kad ekonomika atsigauna ir kasdien turime vis tobulesnius įstatymus, artėjame į Europą ir norime būti fasadine turistams , o ne savo gyventojams patrauklia šalimi.
Bet spauda,statistika ir duominys ganai optimaliesni.Pažvelkime į pirmųjų narystės metų pasekmės:
a) Infliacija – lapkričio mėnesį pasiekė 3 proc., palyginti su 1,3 proc. defliacija 2003 m. Didžiausias kainų šuolis, kaip ir tikėtasi, buvo gegužės mėnesį, o labiausiai pernai brango sveikatos priežiūra (11,1 proc.) ir transporto grupės paslaugos (10,8 proc.). (Greta narystės ES, kainų šuolį taip pat skatino ir pakilusios naftos kainos.).
b) Pasikeitė ministrų portfelių graibstymo prioritetai: ypatingai pageidaujami ir svarbūs tapo susisiekimo ir aplinkos apsaugos ministrų postai.
c) Lauktas eksporto į ES šuolis, kaip prognozavo LLRI ekonomikos tyrimo dalyviai, neįvyko. Augimas buvo pastebimas ir prieš narystę: per pirmąjį 2004 m. ketvirtį (palyginti su tuo pačiu 2003 m. laikotarpiu) bendrojo Lietuvos prekių eksporto dalis į ES-25 padidėjo 9,3 proc. Atskirų rodiklių apie eksportą į ES po gegužės 1 d. Statistikos departamentas dar neteikia, tačiau įdomu pastebėti, kad nors pirmąjį pusmetį importas augo daug greičiau nei eksportas, metinis eksporto augimas yra didesnis nei importo. Vadinasi, antroje metų pusėje eksporto tempai smarkiai šoktelėjo. Tačiau neturint galutinių duomenų būtų sunku pasakyti, ar tai yra tiesiogiai susiję su naryste ES.
d) Padidėjo/didėja atlyginimai: 2004 m. vidutinis mėnesinis atlyginimas išaugo 6,1 proc. iki 1121 Lt/mėn.
e) Suskubome ir pirmieji ratifikavome ES Konstituciją.
2. Europinių („prisi“)derinimų ir akcizų kėlimo tiesioginės pasekmės – šešėlinės ekonomikos plėtra: 2004 m. cigarečių kontrabandos kiekiai viršijo visus nepriklausomybės metų rekordus.
3. Vis dar daug neskaidrumo, protekcionizmo – užtenka prisiminti Rytų skirstomųjų tinklų privatizavimo nutraukimą.
4. Kas vis dėlto privatizuota:
Per devynis 2004-ųjų mėnesius sudaryti 432 sandoriai ir valstybės turto privatizuota už 377 mln. Lt. Privatizuoti Nacionalinės vertybinių popierių birža ir Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas. Už 100 mln. Lt. parduota 34 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų, privatizuoti „Alita“ ir „Anykščių vynas“, „Lietuvos kino studija“ ir „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“. Vis dažniau diskutuojama apie ketinimus 2005 m. investuotojams dar kartą pasiūlyti nacionalinę oro bendrovę „Lietuvos Avialinijos“.
5. Mokesčiai:
Pagaliau priimtas sprendimas nuo 2005 m. vidurio naikinti kelių mokestį, tačiau skubama, kaip visad, kuo greičiau jį kažkuo kompensuoti: pvz., dienpinigiais, automobilių mokesčiu. Užsimezgė ir formavosi nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo 2006 m. planai.
6. Gegužės mėnesį nuo 450 Lt iki 500 Lt padidinta minimalus mėnesinis atlyginimas. Planuojama ją kelti dar 10-20 proc. ir 2005 m.
7. Nuo kovo 1 d. padidėjo senatvės, invalidumo ir našlaičių pensijos. Senatvės ir invalidumo pensijos padidėjo asmenims, turintiems būtinąjį stažą ir gaunantiems pačias mažiausias (mažesnes nei 325 litų) pensijas. Tokiu būdu mažos pensijos, priklausomai nuo dabar gaunamos pensijos dydžio ir asmens įgyto stažo trukmės, išaugo vidutiniškai 20 litų. Vaikams našlaičiams mokamos našlaičių pensijos padidėjo nuo 25 iki 30 proc. mirusiajam priklausiusios ar galėjusios priklausyti pensijos. Motinystės (tėvystės) pašalpa nuo kovo 1 d. padidinta iki 70 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Nuo liepos 1 d. buvo pradėtos mokėti išankstinės pensijos žmonėms, turintiems 30 metų darbo stažą, kuriems iki pensijos liko 5 arba mažiau metų.
8. Nuo balandžio mėn. 20 litų iki 172 Lt/mėn. padidinta bazinė pensija, o nuo rugsėjo 1 d. nuo 901 Lt iki 990 Lt vėl padidintos draudžiamosios pajamos, nuo kurių skaičiuojama senatvės pensijos papildoma dalis. Padidinus draudžiamąsias pajamas, vidutinė senatvės pensija pakilo vidutiniškai 28 Lt (nuo 344 iki 372 Lt).
9. Pensijų reforma viršijo lūkesčius, beveik visi fondai veikia pelningai. Tačiau norisi dar daugiau.. Kalbos apie įmokų į privačius fondus dalies didinimą jau pritilusios, yra daugiau norinčių ją platinti, t.y. įvesti privalomąjį kaupimą. Leista per nustatytą terminą nutraukti sutartis su pensijų fondų valdytojais ir grįžti prie „sodrinio“ kaupimo. Reformos eigą taip pat stabdo apribojimai investicijoms į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. – OECD) nepriklausančias šalis. Vertybinių popierių komisija pateikė svarstymui reikalavimą panaikinti draudimus investuoti į fondus, kurie investuoja į išvestinius vertybinius popierius – siūlymas yra pasiekęs Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir šiuo metu guli stalčiuje.
10. Sveikatos apsaugos ir švietimo sferose sena naujiena – 2004 m. vėl įvyko tai, kad nieko neįvyko. Tiesa, bus didinamas mokinio krepšelis. O sveikatos sistema jau pradeda rodyti pirmus labai ryškius griūties ženklus – kaip pavyzdžio užtenka gydytojų streiko. Kitais metais vėl „taisys“ sistemos padėtį ir kels gydytojų atlyginimus.
11. Lietuva buvo pagerbta daugelio tarptautinių organizacijų („Wall Street Journal“ ir Heritage fondo, Pasaulio Banko, Pasaulio ekonomikos forumo) už gerėjančias verslo sąlygas.
12. Makroekonominiai rodikliai vis dar džiuginantys, tačiau nebe tokie aukšti kaip 2003 m. 2004 m. augimo prognozės metų gale buvo daug kur mažinamos, 2005 metų prognozės taip pat.
http://www.lrinka.lt/Leidinys/makroekonominiai/2004.4.valstfin.phtml
Nagrinejant Lietuvos ekonominę situaciją svarbu paminėti apie Lietuvos gyventujų ne tik užimumą,bet ir skaičius, gyvenimo lygį ir nedarbo skaičius.
Pradesiu nuo vieno svarbiausio rodiklio (ir problemos)-nuo nedarbio.
Daugelis žmonių, netekę darbo, praranda pajamų šaltinį, patiria gyvenimo lygio smukimą, psichologinį diskomfortą. Todėl nedarbo problema yra politinių ir ekonominių diskusijų objektas. Daugelis politikų, įvertindami ekonomikos būklę ar ekonominės politikos efektyvumą, nedarbo lygį vertina kaip vieną ekonomikos “sveikatos” rodiklių.
Registruotas nedarbo lygis nustatomas pagal darbo biržose registruotų bedarbių skaičių ir darbo jėgos santykį. Bedarbio sąvoka yra apibrėžta Bedarbių rėmimo įstatyme: “ Bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios vietovės valstybinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymuisi.“
Darbo biržos, įsikūrusios nuo 1991 m., pradėjo registruoti bedarbius. Daugiausia jų buvo užregistruota 2001 m. vasario – kovo mėn. – po 237 tūkst. Bedarbių registruotų darbo biržoje, nedarbo lygis nuo 0,3% 1991 m. pakilo iki 13,2 % 2001 m. vasario – kovo mėn.
Darbo biržos registruoja bedarbius, kurie ieškodami darbo kreipiasi į Valstybinę darbo birža. Tačiau nemažai bedarbių darbo ieško ir kitais būdais: privačiose darbo biržose, per žiniasklaidos priemone ir internetą, per giminaičius, pažystamus bei darbdavius.
Dirbančių gyventojų skaičius nustatomas remiantis dviem šaltiniais: įmonių pateiktomis ataskaitomis (duomenys apie darbuotojų skaičių įmonėse) ir gyventojų užimtumo tyrimų rezultatais ( apklausiant 15 metų amžiaus ir vyresnius gyventojus pagal specialiai parengtą klausimyną). Lietuvoje užimtumo tyrimai atliekami nuo 1994 metų. Juos atlieka Statistikos departamentas. Iki 2000 m. gyventojų užimtumo tyrimuose buvo apklausiami 14 metų amžiaus ir vyresni gyventojai. Nuo 2000 m., laikantis Europos Tarybos reikalavimų, apklausiami 15 metų amžiaus ir vyresni gyventojai.
Lapkričio 1 dieną registruotas nedarbas Lietuvoje siekė 3,9 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Per mėnesį registruotas nedarbas, didėjant darbo jėgos paklausai, sumažėjo 0,2 procentinio punkto, o per metus – 2,1 procentinio punkto, pranešė Lietuvos darbo birža.

Lapkričio 1-ąją šalyje buvo 82,2 tūkst. registruotų bedarbių – 3,4 tūkst. (4,3 proc.) mažiau nei prieš mėnesį, o palyginus su tuo pačiu mėnesiu pernai, bedarbių skaičius sumažėjo 43,9 tūkst. žmonių (34,8 proc.).
Spalio pabaigoje daugiausiai bedarbių buvo užregistruota Akmenės ir Ignalinos (10,4 proc.) bei Druskininkų (9,7 proc.) savivaldybėse.
Mažiausiai bedarbių buvo Trakų rajono (1,1 proc.), Elektrėnų (1,2 proc.) bei Kėdainių ir Kretingos savivaldybėse (po 1,8 proc.).
Tarp stambiausių Lietuvos miestų mažiausias bedarbių skaičius buvo Šiauliuose (2,2 proc.), o didžiausias – Panevėžyje (3,3 proc.).

http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=7882270

Iš vis Lietuvoje bedarbių-124000: moterys sudaro 56,6% visų bedarbių skaičiaus, vyrai- 43,4%.
Nedarbo lygis sumažėjo,
Darbo jėgos pasiūla irgi sumažėjo

Palyginti su 2004 m. tuo pačiu laikotarpiu, besikreipiančių į darbo biržą bedarbių skaičius sumažėjo 32,0 tūkst. arba 20,1 proc.

Kas šeštas bedarbis iki registracijos darbo biržoje nėra dirbęs.

16,2 proc. bedarbių registruoti darbo biržoje pakartotinai per 1 m. laikotarpį.
bet reikia būtinai pasakyti kodėl!Visų pirma dėl emigracijos.Į ES emigravo vos ne 14 visų darbingo amžizus gyventujų.Žmones emigravo ne tik dėl nedarbio,bet ir dėl gyventujų nelegybės ir skurdo.
Mėnesinis bruto darbo užmokestis (Lt) Faktinis gyventojų pajamų apmokestinimo tarifas (proc.)

Lietuvoje
600 ir mažiau 34,2
600-1500 44,9
1500-2500 14,5
2500-5500

5500-10000
10000-ir daugiau 34.1
0,8
0,1
2004metai

Iš visų veiklos sričių darbuotojų daugiausiai uždirbo finansų tarpininkai, jų atlyginimas “ant popieriaus” buvo 2683,7 Lt, draudimo ir pensijų lėšų kaupimo (išskyrus privalomąjį socialinį draudimą) sferos darbuotojai – 2286,2 Lt, elektros gamybos ir paskirstymo darbuotojai – 2182,6 Lt. Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio vidurkis – 2058,3 Lt. Nuo šių darbuotojų darbo užmokesčio gerokai skiriasi visų kitų sferų darbuotojų atlyginimai.
Mažiausiai uždirbo restoranų bei viešbučių darbuotojai – jų “popierinis” atlyginimas sudarė 823,7 Lt. Sveikatos priežiūros atstovai uždirbo 1034 Lt, gydytojų atlyginimų vidurkis siekė 1604 Lt, mokytojų – 1315,4 Lt. Apdirbamosios pramonės darbuotojų darbo užmokestis buvo 1188 Lt, statybininkų – 1129 Lt.
(Šaltinis: “Veidas”, “Valstybės žinios”
http://www.veidas.lt/lt/leidinys.full/42ce32b9de029.3?veidas=2cab29ac0192c6ce103fc67bf62a48a6)

Dar viena labai rimta problema-tai skurdas.Drąsiai galima sakyti,jog tai mūsų ekonomikos gėda.Nes 2004 m. namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis, 16,1 pro¬cen¬to (apie 550 tūkst.) gyventojų vartojimo išlaidos buvo mažesnės nei 50 procentų vartojimo išlaidų vidurkio. Palyginti su 2003 m., santykinio skurdo lygis padidėjo 0,2 procentinio punkto. Esant tokiems mažiems pokyčiams, iš esmės galima teigti, kad santykinis skurdas per paskutinius metus nepasikeitė.
Santykinė skurdo riba 2004 m. buvo 326,1 lito vienam ekvivalentiniam vartotojui per mėnesį. Tai reiškia, kad vienišas asmuo buvo laikomas gyvenančiu santy¬ki¬niame skurde, jeigu jo mėnesinės vartojimo išlaidos neviršijo 326,1 lito, 4 asmenų namų ūkis, susidedantis iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 m. amžiaus – jeigu šio namų ūkio vartojimo išlaidos buvo mažesnės nei 880,5 lito.
Santykinio skurdo lygio dinamika
Procentai

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004
Skurdo lygis 18,0 16,6 16,0 15,8 16,0 16,5 16,6 15,9 16,1
Nelygybė tarp socialinių-ekonominių grupių. Skurdas labai nevienodai palietė skirtingus visuomenės sluoksnius. Mažiausia skurstančiųjų buvo tarp dirbančių sau, darbdavių, t. y. namų ūkių, kurių galvos pagrindinis pajamų šaltinis – verslas, amatai, laisvoji profesinė veikla. (Paaiškiname, kad namų ūkių biudžetų tyrime į šią namų ūkių grupę patenka ir tie, kurie gyvena iš savarankiškos darbinės veiklos, net neįregistruoto smulkaus verslo, atsitiktinių darbų, nurodę juos kaip pagrindinį pragyvenimo lėšų šaltinį.)
Mažesnis už šalies vidurkį santykinio skurdo lygis (11,6%) buvo ir samdomųjų dar¬buotojų namų ūkių grupėje. Žemiau santykinės skurdo ribos 2004 m. gyveno 36,3 pro¬cen¬to namų ūkių, gyvenančių iš pašalpų, stipendijų, santaupų, 30,1 procento žemdirbių ir 24,5 procento pensininkų namų ūkių narių.
Santykinio skurdo lygis skirtingose socialinėse-ekonominėse grupėse
Procentais

2003 2004
Namų ūkio galvos socialinė-ekonominė grupė
žemdirbiai 28,8 30,1
samdomieji darbuotojai 11,4 11,6
dirbantys sau, darbdaviai 5,5 6,9
pensininkai 23,0 24,5
kiti 38,6 36,3

Ekonomistų skaičiavimų ,kai turtingiausių 10% šalies gyventujų pajamos skurdžiausiųjų 10% pajamos vir6eja daugiau nei 15 kartu prasideda socialiniai neramumai.Lietuvoje skiriasi 8 kartus,bet realiai jis yra kur didesnis.

Ir paskutinis rodiklis,pateiktas mano darbe yra Lietuvos respublikos biudžetas.
Rodikliai 2001 2002 2003
Visos pajamos ir dotacijos 14 412 256 15 324 643 4 708 939

Visos pajamos 14 172 314 14 991 445 4 592 976

Einamosios pajamos 14 132 903 14 948 503 4 565 785

Mokestinės pajamos 13 033 257 13 808 973 4 295 707

Nemokestinės pajamos 1 099 646 1 139 530 270 078

Pajamos iš kapitalo 39 411 42 942 27 191

Dotacijos 239 942 333 198 115 963
Visos išlaidos ir suteiktos paskolos, atėmus grąžintas 14 619 819 15 937 943 4 694 773

Visos išlaidos 15 196 525 16 194 154 5 449 038

Paprastosios išlaidos 13 980 150 14 555 699 4 392 755

Nepaprastosios išlaidos 1 216 375 1 638 455 1 056 283
Finansinis balansas – 784 269 – 869 511 – 740 099
Išduotos paskolos, atėmus grąžintas – 576 706 – 256 211 – 754 265
Fiskalinis balansas – 207 563 – 613 300 14 166
Finansavimas 207 563 613 300 – 14 166

Vidaus finansavimas – 246 039 215 936 36 965

Bankų – 351 388 – 274 918 20 858

Ne bankų 105 349 490 854 16 107

Užsienio finansavimas 453 602 397 364 – 51 131

2004 metų biudžetas apskritai yra istorinis. Ne vien dėl to, kad eurointegracinis. Anokia čia ir biudžeto kokybė, pasiekimas ar gėris, kad jame atspindėtos lėšos iš ES fondų ir išlaidos europinėms programoms. Lėšų gavėjams jis įdomus tuo, kad tai – dideli pinigai, storas šis skyrelis. Bet tai – tik lėšų gavėjams. O mokesčių mokėtojams biudžetas kur kas ypatingesnis, nes šiemet jis padidino ateities mokesčius. 1,5 mlrd. litų skola yra maždaug 430 litų kiekvienam „plius“ ateinančiais metais.
LIETUVOS RESPUBLIKOS 2005 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETAS
tūkst. Lt
Pajamos Iš viso
PAJAMOS 11094037
MOKESČIAI 10195775
Pajamų ir pelno mokesčiai 2517155
Prekių ir paslaugų mokesčiai 7505407
Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 173213

KITOS PAJAMOS 898262
Turto pajamos 273179
Pajamos už teikiamas paslaugas 547370
Kitos neišvardytos pajamos 77713
SANDORIAI SU MATERIALIUOJU IR NEMATERIALIUOJU TURTU BEI FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMAS 79905
Ilgalaikio materialiojo turto realizavimo pajamos 66920
Žemė 39420
Kitas ilgalaikis materialusis turtas 27500
SANDORIAI SU FINANSINIU TURTU 12985
Kitos gautinos sumos 12985
Iš viso 11173942

Europos Sąjungos parama 2676398

IŠ VISO 13850340
I. Numatomas lėšų likutis pagal 2005 m. sausio 1 d. būklę 85000
II. Numatoma Privatizavimo fondo pajamų kartu su lėšų likučiu
pagal 2005 m. sausio 1 d. būklę 205000

Lietuvos rinko sistema-tai monopolinė konkurencija.Labai dayg įmonių,gaminančių labai panašius ,bet ne vienodus produktus, laisvas įėjimas į rinką, kokybė, aptarnavimas,realizavimas, nekaininė konkurencija.Tai atkreipkime demesį į įmonių bankrotavimo ir augimo tendencijos, tempus: Veikiančių įmonių skaičius, tūkst.
Metų pradžioje Iš viso Iš jų individualios
2002 68,4 34,3
2003 68,3 32,5
2004 69,8 27,9
2005 72,3 25,5
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Šiemet Lietuvoje šiek tiek ūgtelėjo bendrovių bankrotų skaičius – per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2004 metų tuo pačiu laikotarpiu, bankrotas paskelbtas 13,8 proc. daugiau įmonių. Šiemet per pusmetį bankrutavo 409 šalies įmonės. Bankroto procedūros baigtos 376 įmonėms, arba 13,2 proc. daugiau.Vadinasi Kasdien bankrutuoja vidutiniškai dvi įmonės. Valstybinio registrų centro duomenimis, šiemet per pirmąjį pusmetį buvo įsteigti 4048 nauji juridiniai asmenys, pernai – 3233. Tai reiškia, kad bankrutuoja kas dešimta naujai įregistruota įmonė.

Įmonių bankrotų valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktorius Virginijus Narvilas sakė: “Įmonių bankrotų daugėjimą galėjo lemti tai, kad padidėjo įmonių darbuotojų aktyvumas inicijuojant bankroto procesus. Tai suteikė jiems galimybę atgauti bent dalį jiems priklausančių, bet neišmokėtų lėšų, tarp jų ir iš Garantinio fondo. Pakankamai didelę dalį įmonių bankroto procesų inicijuoja valstybės kreditoriai – “Sodra” ir Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri ėmėsi aktyvios veiklos, kad apsivalytų nuo skolininkų ir nuo neveikiančių įmonių”.
FPS direktoriaus manymu, didžioji dalis bankrotų įvyksta ne dėl blogos valios. “Žmogus ne visada gerai suplanuoja veiklą, įvertina ne visas aplinkybes ir grėsmes, netiksliai numato finansinius srautus. Galbūt vadovas netinkamai reaguoja į pirmą kartą kelyje atsiradusias kliūtis ar trikdžius. Esant apyvartinių lėšų trūkumui nepavyksta pasiskolinti. O čia jau atakuoja tiekėjai ar kiti kreditoriai. Štai tada žmogus nuleidžia rankas, susitaiko su nesėkme ir skelbia bankrotą. Neretas atvejis, kai nauja įmonė uždaroma per pirmus du-šešis veiklos mėnesius”, – pasakoja A.Vengrys .

(Šaltinis-http://www.veidas.lt/lt/leidinys.full/433cf137751bd?veidas=2cab29ac0192c6ce103fc67bf62a48a6)

Politikų ir gyventujų nuomonė
.Įdomu ir labai svarbu žinoti ką mano apie Lietuvos ekonomiką šalies gyventojai ir politikai.Nes vieni „kūria“ mūsų ekonomika (išleidžia įstatymus, pasirašo sutarčius, kišo arba nekišo į rinką; o kiti (paprasti pilečiai)- gyvena gerai, tūrtingai arba blogai, dirba pagal profesiją ir išsilavinimą arba kur tik galyma.Ar žmonės tiki ,kad Lietuvos ekonomika auga, kaip ilgai ir sparčiai augs, kokie yra politikų prognozai?

V.Adamkus susitikime pažymėjo, jog Lietuva deda visas pastangas, kad artimiausiu metu taptų visateise euroatlantinės bendrijos nare. M.Ligot išreiškė įsitikinimą, kad Lietuva, tapusi ES nare, bus viena iš sparčiausiai ekonomiškai augančių šalių.

• Lietuvos ekonomikos augimas šiemet bus didžiausias Europoje, prognozuoja premjeras Algirdas Brazauskas. “Aš prognozuoju, kad nė viena valstybė Europoje neturės tokių augimo tempų”, – Žinių radijo laidoje “Pozicija” sakė A.Brazauskas.

• “Darbo pasiūla auga nuolat, deja, daugiausia pasiūlymų sulaukiame iš prekybos sektoriaus. O dažnas interesantas iškart perspėja nenorintis būti nusiųstas dirbti į prekybos centrus. Taip pat ypač dažnai žmonės atsisako dirbti už minimalią mėnesinę algą”, – pasakojo A. Adomaitis (Klaipėdos darbo biržos direktorius)
R. Vaštako teigimu, reikia pripažinti, kad pagrindinė darbo jėgos trūkumo priežastis yra emigracija, o ją skatina troškimas uždirbti daugiau pinigų.
• SEB Vilniaus banko Verslo plėtros departamento direktorės D.Bareikienės nuomonė apie lizingo kompanijas (nes Dvylika Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų skyrių šių metų liepos pabaigoje buvo sukaupę 34,5 mlrd. litų turto. Tai yra 5,3 mlrd. Lt daugiau nei praėjusių metų gruodžio pabaigoje.)
– Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, mūsų šalies gyventojai skolinasi kukliai. Pavyzdžiui, šiuo metu būsto paskolų ir BVP santykis Lietuvoje yra tik 7 proc. Lietuvai “persiskolinimas” greitu metu tikrai negresia, tai matyti ir iš statistinių duomenų. Pavyzdžiui, vienam Lietuvos gyventojui tenka 367 eurai paskolų.
(Šaltinis -http://www.veidas.lt/lt/leidinys.full/433cf2dd85aa0.5?veidas=2cab29ac0192c6ce103fc67bf62a48a6)
Pasak Vilniaus banko analitikų, Lietuva didžiausius ūkio kilimo tempus pasiekė 2003 m. Pastaruoju metu šalies ekonominė padėtis tapo sudėtingesnė dėl daugybės prieštaringų tarptautinių veiksnių.
“Pagrindiniai mūsų ekonomikos padėtį sujaukiantys veiksniai – šokinėjantis euro ir dolerio kursas, įtempta pasaulinės naftos rinkos būklė, vangus ir nenuspėjamas Europos Sąjungos ūkio atsigavimas, politinė krizė Ukrainoje ir su ja susiję ekonominiai padariniai”, – sako G.Nausėda.(šaltinis-http://www.veidas.lt/lt/leidinys.full/41b028de6c7fe?veidas=2cab29ac0192c6ce103fc67bf62a48a6)


Pasak R.Rudzkio, geresni metai buvo tik 1998-ieji , kai buvo parduotas “Lietuvos telekomas”. Tada investicijos siekė 3,7 mlrd. Lt. Vien už telekomą buvo gauta 2 mlrd. Lt.
Tam, kad suprastume, kokia mūsų padėtis, profesoriaus žodžiais, pakanka dirstelėti į kitų šalių rodiklius. Pastaruoju metu Lietuva pagal investicijas atsilieka ne tik nuo Europos senbuvių, bet ir nuo visų šalių kandidačių. Šiek tiek didesnė nei mūsų valstybė Slovakija 2002 m. sulaukė 4 mlrd. JAV dolerių užsienio investicijų, Čekija – 9 mlrd. JAV dolerių. Airija, kuri gyventojų skaičiumi panaši į Lietuvą, – 25 mlrd. eurų.
R.Rudzkio nuomone, per daug formalūs ir mūsų valdymo institucijų veiksmai, reikia užmegzti kuo daugiau neformalių kontaktų, skirti ypatingą dėmesį toms firmoms, kurios žvalgosi Lietuvoje ir įvardija mūsų šalį kaip vieną galimų pretendenčių.
“Kol kas mes augame iš tų resursų, kurių turėjome anksčiau. Ateina metas, kada įrenginius reikia keisti, juos modernizuoti, ir įmonės tą daro, tačiau tų investicijų nepakanka sparčiai plėtrai visos šalies mastu užtikrinti. Norint visai šaliai išlaikyti pasiektą BVP augimą per metus, reikia injekcijų iš šalies”, – neabejoja profesorius.
(Šaltinis-
http://www.veidas.lt/lt/leidinys.full/405ab83b7079a.3?veidas=2cab29ac0192c6ce103fc67bf62a48a6)

Paprastų lietuvių noumonė apie mūsų ekonomika:


Užsienio lietuviai sako, kad pradėti verslą Lietuvoje yra labai komplikuotos sąlygos, su kaupu biurokratinių kliūčių. Reikia nueiti kryžiaus kelius, kol gauni sklypą.
• Mūsų piliečiai nusivylę – Lietuvos ekonomine situacija, vertina kaip bloga 82% gyventojų. Blogiau jų nuomone buvo tik 1992 metais. Labai maža dalis tikisi padėties pagerėjimo / po metų – 19%. Žmones mano, kad reformų kaina yra per didelė, o daugeliui ir nepakeliama. Skurdas ir bedarbystė, baimė dėl rytdienos ir nusivylimas šiandien Lietuvoje yra faktai, kurių nepaslėpsi retorika apie tai, kad ekonomika atsigauna ir kasdien turime vis tobulesnius įstatymus, artėjame į Europą ir norime būti fasadine turistams , o ne savo gyventojams patrauklia šalimi.
Nepasitikejimas valdžia tapo pagrindiniu mūsų visų gyvenimo pagrindu ir vyraujančia tendencija. Nuolat ir tvirtai nepasitikima visomis mūsų politinėmis institucijomis, o tuo pačiu konfliktas tarp valdančiųjų ir valdomųjų yra “įmontuotas” į mūsų politinį ir ekonominį gyvenimą ir jo perspektyvą.

Ar Lietuva turėtų įsivesti eurą? (proc.)

Taip 47
Ne 36,3
Nežino, neatsakė 16,7
(Šaltinis: “TNS Gallup”, 2004 m. spalis)

JAV
Kaip matome,vieni teigia ,kad Lietuvos ekonoka auga,kiti-pisimistiškai vertina mūsų ekonomiak ir labai dažnai ,kaip tobulį ekonomikos pavizdį mums yra JAV ekonomika..kuri yra:

• Kapitalistinė ir monopolistinė politika nuo 1814m.
• JAV-vienintelė pasaulio šalis,išėjusi po II Pasaulinio karo su sustiprėjusi ekonomika .
• Daug amerek. Įmonių/ kompanijų yra tarptautinės kompanijos,turinčius filialus visame pasaulyje.
• Rinko lygis-neaitralus.
• Realus BVP 2004m. išaugo iki 4,4%.
• Kontroluojama infliacija.
• Pati mažiausia naftos ir dujos importi priklausomybė.
• Kaiminų-konkurentų nebuvimas.laisvas prijėjimas prie abų neužšąlančių vandenynų.dideli teretorija (9,3 mln.kv. m.)
• Stabili socialinė-politinė būklė( beveik 150metų JAV nebuvo revoliucijų,karų)
• Didžiulis ir pritrauklius (gamyntojams ir investoriams) vidaus rinkas 99%).
• Superefektivus ūkis.
• Orentacija į technologijų tobulejimą.
• Poltika nekišo(nekontroliuja) į ekonomika,bet politika labai daug lėmia ir sprendžia.

(Šaltinis-http://www.interstock.ru/market_review/article_economic270505.phtml)

Problemų šaltiniai
Kaip matome,ameriekečių situacija yra labai stabili,todėl jie jau taupo,nes turi iš ko taupyti,o kaip gy mes,lietuviai,ar dar įpročių nekeičiame?Kodėl mūsų ekonomikos lygis ne toks?
Daugelio šiandieninių problemų ir sunkumų Lietuvoje, priežastis buvo noras centralizuoti sprendimus, stiprinti valdžios galias kuo daugiau resursų siekiant paskirstyti ir perskirstyti, sukurti pagal valdžios norus paklusnią rinką. Dominuoja įsitikinimas, kad valdžios institucijų sprendimai yra patys geriausi, efektyviausi ir teisingiausi bei neklystantys. Kartu buvo priešpastatoma, kad privatus verslas, bendruomenė siekia savo interesų įgyvendinimo, apgaudinėjant valstybę, slepiant mokesčius, ar kitaip “kenkiant” valstybei, ar priešinantis jos sprendimams.

Centralizuota paskirstomoji ir perskirstomoji Lietuvos ekonomika demonstruoja savo neefektyvumą . Vieni žemiausių ekonomikos augimo tempų RCE, užsienio ir vidaus skolos augimas, žemas konkurencingumas, stiprios monopolizacijos tradicijos, biurokratizacija, vangi reakcija į pokyčius pasaulio rinkose ir globalizacijos iššūkius stabdo, gesina dinamiškumą ir modernios ekonomikos stiprėjimą.
Keista, bet iki šiol Lietuvoje neužpildytos vadinamosios alternatyvios energijos verslo nišos. Tarkime, Vakarų Europoje labai išplėtotas saulės energijos baterijų ir saulės energiją naudojančių prietaisų prekybos verslas, lietaus vandens surinkimo ir panaudojimo verslas. Ten taip pat klesti vadinamasis atliekų perdirbimo verslas.
Vakarų Europoje labai paklausus vidutinio ir senyvo amžiaus žmonių pramogų verslas, o mūsų šalyje tokio dalyko apskritai nėra.

Gausybė paslaugų Lietuvoje neišplėtotos dėl menkos provincijos gyventojų ir senyvo amžiaus žmonių perkamosios galios. Tiesą sakant, provincijoje teikiamos tik primityvios, pigios paslaugos. Štai Vakaruose labai populiarus senyvo amžiaus žmonių aptarnavimo ir priežiūros verslas, tačiau žinant Lietuvos kaimo situaciją kalbėti apie šios paslaugos perspektyvas pas mus net nepadoru. (šaltinis-http://www.veidas.lt/lt/leidinys.full/416f80baafcf8.4?veidas=2cab29ac0192c6ce103fc67bf62a48a6
Lietuva tapo ES narė tai yra labai svarbus žingsnis į priekį,nes ,kaip jau sakau,tik 1990–ųjų metų kovo 11–ąją dieną Lietuva atkuria savo nepriklausomybę ir pradeda savarankiškai vykdyti ekonomines reformas. 1991 visa ekonomika pereina į pasikeitimų stadiją. 1990-1994 metų Lietuvos ekonomikos nuosmukis buvo neišvengiamas didelės infliacijos, besikeičiančios įstatyminės bazės, drastiško žaliavų kainų kilimo, aukštų restruktūrizavimo sąnaudų ir naujų investicijų stokos rezultatas. Kitaip sakant, drastiški pokyčiai ekonominėje ir politinėje aplinkoje sutrikdė įmonių veiklą ir atidėjo restruktūrizavimą. Tačiau ekonomikos ženklus augimas prasideda tik 1994 metais.Infliacijos lygis nuo 45.1% 1994 metais sumažėjo iki 2.4% 1998 metais. Ekonominė blokada, vykdoma Lietuvos atžvilgiu. Didelė infliacija. Pinigų reforma.Mažėjančios valstybinės investicijos į ūkį.Įmonės privatizavimo proceso trukmė ir eiga.Investicijų stoka.bankinė krizė.Verslą reguliojanti įstatiminė bazė.
Visi mes tikime kad po įstojimo(į ES) lietuvos padėtis bus geresni,vyriausybė rengia ir atlieka naujus uždavinius,tai yra: Gyventojų pajamų mokesčio naštos palengvinimas, nesunaikinant motyvacijos dirbti ir užsiimti verslu. Kuo greitesnis euro įvedimas Lietuvoje. Biudžeto deficito palaikymas žemiau 3 proc. BVP lygio kritiniais 2005 ir 2006 m.
Infliacijos kontrolė, nesukuriant ją skatinančių vidaus veiksnių. Saikingas socialiai jautrių grupių pajamų indeksavimas, vengiant automatinio indeksavimo išplitimo visame ūkyje. Skatinti Lietuvos ekonominį augimą ir artinti jos lygį prie pirmaujančių Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių lygio. Atnaujinti ilgalaikę ūkio plėtros strategiją. Formuoti socialiai orientuotą rinkos ekonomiką, darnią plėtrą ir žmonių užimtumą skatinančią politiką. Skatinti investicijas į žmogiškuosius išteklius, žinias ir inovacijas, taip pat „plynojo lauko“ investicijas, investicijas į viešąją infrastruktūrą ir pramoninių zonų kūrimą. Vykdyti aktyvią politiką eksporto plėtros ir skatinimo, esamų rinkų išlaikymo ir naujų įvaldymo srityse. Sudaryti sąlygas tiems investuotojams, kurie Lietuvoje kurs ir plės produkcijos gamybą, turinčią didelę paklausą pasaulio rinkoje. Užtikrinti racionalų ES struktūrinių fondų ir kitos paramos lėšų planavimą ir administravimą, skaidrų ir efektyvų jų naudojimą, pirmiausia skirti jas prioritetiniams valstybės ir visuomenės poreikiams tenkinti. Orientuoti institucijų veiklą rengtis 2007–2013 metų ES paramos laikotarpiui. Laikyti smulkų ir vidutinį verslą valstybės ekonomikos pagrindu ir būtina visuomenės vidurinės klasės formavimosi sąlyga, sudaryti kuo palankesnę aplinką šio verslo įmonių plėtrai. Įdiegti antimonopolines priemones, užtikrinančias lygiavertės konkurencijos sąlygas. . Diegti naujas paramos verslui formas, iš jų ir finansines (rizikos kapitalas, mikrokreditai), kuo plačiau panaudoti ES paramos galimybes.(Šaltinis-Lietuvos Vyriausybės 2004-2008metų programa).

Nuo 2005 m. birželio mėn. Lietuvos inovacijų centras įgyvendina projektą RIS LIETUVA–INNPULSE, kuris metu bus parengta konkurencinga ir bendrai pripažįstama regioninė inovacijų strategija Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Telšių apskritims (INNPULSE regionui).(Šaltinis-http://www.lic.lt/index.php?193832056)
Politikų prognozai apie Lietuvos ekonomika:
2015 metais Lietuva bus:

a) labai sparčiai besivystanti Europos Sąjungos (ES) šalis, priartėjusi prie ES vidurkio pagal BVP vienam gyventojui rodiklį ir aplenkusi Bulgariją, Estiją, Latviją ir Rumuniją;
b) sparčiai besivystanti ES narė, perpus sumažinusi savo atsilikimą nuo ES šalių vidurkio (pagal BVP vienam gyventojui);
c) vidutiniškai besivystanti ES narė, atsiliekanti pagal BVP vienam gyventojui nuo Latvijos, Estijos ir visų kitų 2004-2010 m. į ES įstojusių valstybių, išskyrus Rumuniją ir Bulgariją;
d) tapusi ES nare, bet į laikotarpio pabaigą nusiritusi į paskutinę vietą (pagal BVP vienam gyventojui) dėl savo pernelyg atsargios ir/ar neišmintingos politikos tarptautinių ekonominių ryšių srityje.

IŠVADAS

Išvadoje norėčiau apybendrinti visus referate turinčius duomenus ir pasakyti,kaip augs Lietuvos ekonomika,ar augs apskritai.
Bet prieš savo nuomonės pasakymo norėčiau pavaizdynti specialistų noumonė,kuri ir bus tikras atsakymas į šį klausymą.

Speciaulistų nuomonė
• banko ekspertai teigė, kad Lietuvoje šiemet galima tikėtis 6,2 proc. BVP augimo, o 2006 metais, nepatvirtintomis prognozėmis, – 5,9-6,1 proc. augimo.

Lietuvos ekonomika šiemet augs lėčiau dėl sušvelnėjusio vidaus vartojimo bei kritusių gamintojų kainų indeksų, o bendras naujųjų ES narių lėtesnis augimas prognozuojamas dėl to, kad pasibaigė su naryste ES susijęs sparčios ekonomikos plėtros etapas, spaudos konferencijoje teigė Pasaulio banko ekonomistai.

Nepaisant to, Pasaulio banko skaičiavimais, Lietuvos ekonomika ir toliau augs bene sparčiausiai tarp naujų ES valstybių – pagal šį rodiklį per artimiausius dvejus metus Lietuva nusileis tik Latvijai, kuriai šiemet prognozuojamas 7 proc. augimas, kitąmet sulėtėsiantis iki 6 procentų. Latvijos ekonomikos augimo prognozių Pasaulio bankas nepakeitė. Estijai prognozuojamas atitinkamai 5,6 proc. ir 5,5 proc. BVP augimas.

Nedarbo lygis Lietuvoje, Pasaulio banko vertinimu, nuosekliai mažės – šiemet sudarys 9,5 proc., o kitąmet sieks 9 proc., o tai iš esmės lems Lietuvos gyventojų iki 25 metų amžiaus migracija.
• Arvidas Abramavičius prognozuoja
, kad Lietuvos ekonomika dar 10 metų gali augti vidutiniškai 5-6 proc. kasmet, o Vilniaus vertybinių popierių biržos akcijos artimiausiais metais kasmet brangs, tikėtina, apie 10-20 procentų.
• Analitikų teigimu, pagrindinis euro įvedimo stabdis visose trijose Baltijos valstybėse yra infliacija.(Šaltinis-http://verslas.banga.lt/lt/patark.full/42e270f8d6ae2) Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentės Alvitos Armanavičienės nuomone, įvedant eurą Lietuvoje nepavyks išvengti kainų didėjimo, nes to nepadarė nė viena šią valiutą įsivedusi valstybė. “Kainos visur kilo, vėliau mažėjo, tačiau Lietuvoje dėl menko žmonių mokumo prabanga būtų leisti padidėti kainoms net keliems mėnesiams”, – sakė A.Armanavičienė.

A.Kondrusevičius prognozuoja, kad rinka ilgainiui persiskirstys, liks optimalus įmonių skaičius, nes pati pervežimų rinka auga, didėja tarptautinės prekybos mastai. “Darbuotojų nemažėja – tai reiškia, kad rinka išsigrynina”, – sako jis.

V.Adamkus pažymėjo, jog Lietuva deda visas pastangas, kad artimiausiu metu taptų visateise euroatlantinės bendrijos nare. M.Ligot išreiškė įsitikinimą, kad Lietuva, tapusi ES nare, bus viena iš sparčiausiai ekonomiškai augančių šalių. (Šaltinis-
http://www.euroverslas.lt/?699492500)

Mano noumonė

Juodžiausias šalies ekonomikos laikotarpis- 1999 metai.
Aš tikiu,kad ūkis taip sparčiai augs, kaip pernai ir užpernai.Tai rodo grėsmę, kad galima nepasiekti Lietuvos užsibrėžtų tikslų per 15 metų priartėti prie ES gyvenimo lygio vidurkio. Žinoma, jei valstybės politika bus maksimaliai orientuota į plėtrą, pasieksime, bet tam reikia visos šalies pastangų.
Viena iš svarbiausių problemų išliks infliacija, nuo kurios priklausys euro įvedimas šalyse 2007 ir 2008 metais.
Nors verslas Lietuvoje labai sparčiai augs žmogiškųjų išteklių sritis dar tik plėtojasi.
Taip yra todėl, kad Vakarų valstybėse natūralios žmogiškųjų išteklių tradicijos plėtojosi metų metais. Kita vertus, kai žmogiškųjų išteklių sistemos ir metodai nustatyti, įdiegti tradiciniai jų įgyvendinimo būdai, lieka mažai erdvės pokyčiams. Turėdami tam daugiau erdvės, mes galime pasitelkti geriausius sprendimus ir juos novatoriškai pritaikyti. Tai ypač tinka žmogiškųjų išteklių vadybai. Šioje srityje dirbama su žmonėmis, todėl lengva būti kūrybiškiems ir novatoriškiems.
Kitais ar dar kitais metais mūsų gamybos ir paslaugų bendrovės nukentės dėl eksporto rinkų nestabilumo.
Turėtų keistis ir lietuvių požiūris į paslaugų kokybę. Juk dabar viską lemia kaina, o ateityje viršų turėtų pradėti imti paslaugų kokybė.
Šiemet prie ekonominio augimo tempo Lietuvoje labiausiai prisides

sparti viešbučių ir restoranų, nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos komercinės veiklos, transporto, sandėliavimo ir ryšių, finansinio tarpininkavimo sektorių plėtra.

LITERATŪROS SARAŠAS
• www.google.lt
• www.delfi.lt
• „Veidas“-žurnalas
• www.zef.lt
• Žėmes ūkio ministerija
• SEB Vilniuas bankas
• Baltijos tyrimai
• www.finmin.lt
• www.lic.lt
• www.chambers.lt
• (kiti šaltiniai)

Leave a Comment