LIETUVOS CENTRINIO BANKO FUNKCIJOS

LIETUVOS CENTRINIO BANKO FUNKCIJOS
Referatas

KLAIPĖDA, 2006 m.
Įvadas
Kiekviena valstybė turi centrinį banką, nes valstybei jis yra labai svarbi institucija. Centrinis bankas yra pagrindinis valstybės bankas, kurio pagrindinis tikslas yra vykdyti valstybės pinigų politiką. Taip pat centrinis bankas vienintelis valstybėje turi teisę vykdyti pinigų emisiją, jis taip pat registruoja komercinius bankus ir kontroliuoja jų veiklą ir atlieka dar daug kitų funkcijų.
Taigi šio darbo tikslas yra išsiaiškinti kokias funkcijas atlieka Lietuvos centrinis bankas.
Darbo uždaviniai:
1. Aptarti tris pagrindines priemones, kuriomis centrinis bankas kontroliuoja ir reguliuoja pinigų pasiūlą šaalyje
2. Aptarti bankų priežiūrą.
3. Aptarti valiutos emisiją
4. Sužinoti apie užsienio valiutų rezervo tvarkymą
5. Sužinoti apie Lietuvos banko teikiamas paslaugas bei jų įkainius.

Dėstymas
Pinigai egzistuoja tūkstantmečius, o centriniai bankai palyginus neseniai. Vieni iš seniausių bankų – Anglijos bankai ir Švedijos bankas – buvo įsteigti XVII a. pabaigoje. Šiandien bet kurioje šalyje yra savas centrinis bankas. Jis įgyvendina du pagrindinius uždavinius:
• Centrinis bankas turi užtikrinti ekonominės raidos tolygumą. Jis turi užkirsti kelią finansinei panikai. Įgyvendindamas šį uždavinį centrinis bankas vaidina paskutinės pakopos kreditoriaus vaidmenį. Paskutinės pakopos kreditorius suteikia kreditus finansinėms įsstaigoms ir firmoms, kai šioms gresia finansinė krizė.
• Antroji užduotis – užtikrinti žemą infliacijos lygį ir kartu neleisti smarkiai kilti nedarbo lygiui.
Pagrindinė centrinio banko funkcija yra kontroliuoti ir reguliuoti pinigų pasiūlą šalyje. Šiam tikslui jis naudoja tris pagrindines priemones: rezervų reglamentavimą, atviros ri

inkos operacijas ir diskonto normą.
Rezervų reglamentavimas
Rezervų norma yra privaloma čekinių depozitų sumos dalis, kurią bankai turi laikyti atsargoje. (Privalomas rezervas yra ir terminuotiems indėliams; jis nustatomas atskirai ir yra daug mažesnis). Rezervų normą komerciniams bankams nustato centrinis bankas kaip procentinį dydį. Privalomą rezervą sudaro komercinio banko depozitas centriniame banke ir grynieji pinigai jo seifuose.
Privalomas rezervas – tai rezervų minimumas, viršyti jį bankai visada gali. (pavyzdžiui, šiuo metu Kanadoje grynųjų pinigų rezervas čekiniams depozitams iki pareikalavimo – 10 proc., terminuotiems indėliams – 4 proc.).
Centriniam bankui nesunku apskaičiuoti, kiek padidės pinigų pasiūla, jei jis pakeis privalomo rezervo normą. Jei kiekvienas litas grynais pinigais, padėtas į banko einamąją sąskaitą, sukelia 1/R litų prieaugį čekiniuose depozituose, tai privalomo rezervo normą sumažinęs nuo 20 proc. Iki 15 proc., centrinis bankas vietoje 5 litų sulauks 6,,67 litų prieaugio pinigų pasiūloje kiekvienam naujam litui (1/0,2= 5; 1/0.15=6.67). kiatip tariant, pinigų pasiūla padidės maždaug trečdaliu.
Atviros rinkos operacijos
Tai – vyriausybės vertybinių popierių (obligacijų ir iždo vekselių) pirkimas ir pardavimas rinkoje. Jo esmė ta, kad tokiais veiksmais tiesiogiai keičiamas rezervų kiekis komerciniuose bankuose, taigi keičiama (kartotiniu dydžiu) ir pinigų pasiūla.
Atviros rinkos operacijos turinys toks. Tarkime, centrinis bankas padaro išvadą, kad pinigų pasiūla per maža, ji ima trukdyti didinti gamybą. Jis nusprendžia padidinti pinigų pasiūlą. Tam tikslui centrinis bankas ima pirkti rinkoje vyriausybės vertybinius popierius už
ž bendrą 10 mln. litų sumą. tiek išauga bankų rezervai; prasidės kartitinis depozitinių sąskaitų sumų augimas. Jei rezervo vienas litas padidina pinigų pasiūlą 2,5 lt, tai reiškia, kad pinigų pasiūla padidės 25 mln. Lt.
Kai ši operacija atliekama tarp centrinio ir komercinių bankų, grynųjų pinigų čia išvis nenaudojama: centrinis bankas tiesiog įrašo savo knyguose (užfiksuoja), kad obligacijas pardavęs komercinis bankas dabar padidino savo rezervą, privalomai laikomą centriniame banke, ir todėl gali atitinkamai (keleriopai) išplėsti paskolines operacijas.
To paties efekto – pinigų pasiūlos padidėjimo – sulauks ir ekonomika tuo atveju, kai šalies vyriausybė savo didesnėms išlaidoms finansuoti pageidaus papildomų finansinių išteklių. Ji gali parduoti savo vertybinius popierius (paprastai trumpalaikius – nuo 3 mėn. iki metų) centriniam bankui, kuris „pirks“ juos taip, kad tam tikrai sumai vyriausybei atidarys depozitinę sąskaitą.
Analogiškai veikiama, kai siekiama sumažinti pinigų paklausą. Šiuo atveju centrinis bankas parduoda vyriausybės vertybinius popierius atviroje rinkoje.
Diskonto norma
Centrinis bankas, suteikdamas dalį komercinių bankų rezervų, kartu tais pinigų ištekliais gali jiems ateiti į pagalbą, t.y. paskolinti pinigų. Nors tai, kaip jau minėjau, atliekama vien įrašais atitinkamose sąskaitose, paskola iš centrinio banko prilygsta gryniesiems pinigams ir komercinis bankas jos dėka padidina savo rezervus iki reikiamo lygio, užkerta kelią kartotiniam pinigų pasiūlos sumažėjimui.
Centrinio banko nustatoma palūkanų norma, teikiant paskolas komerciniams bankams ar kitoms finansinėms institucijoms, vadinama di
iskonto norma. Apibrėžiant ją kiekybiškai bei keičiant jos dydį siekiama reguliuoti pinigų pasiūlą – diskonto normą keliant, centrinio banko paskolos gavimo sąlygos, taigi ir komercinio banko kreditinių galimybių išplėtimas – suvaržomi, o ją mažinant – skatinami. Tiesa, kiekybiniu požiūriu centrinio banko paskolos komercinių bankų rezervams daro menką įtaką, nes jos sudaro vos apie 1 proc. viso skolinamojo kapitalo. Tačiau centrinio banko kreditinė politika svarbi kitu atžvilgiu, į jo numatomą ir kas savaitę koreguojamą diskonto normą orientuojasi pramoninio ir finansinio pasaulio „bosai“, kaip į vieną iš vyriausybės ūkinių ketinimų rodiklių. Taigi diskonto normos poveikis rinkoje susiklostančioms pinigų pasiūlos ir paklausos sąlygoms yra nemažas. Pabrėžkime, kad taip yra, jei vyriausybė vykdo aktyvią diskonto normos politiką (taip ji elgiasi, pirmiausia vadovaudamasi mokėjimo balanso interesais, t.y. siekdama į savo rinką pritraukti užsienio finansų), nes aukštesnė diskonto norma automatiškai suteikia palankesnes sąlygas pinigų bei užsienio valiutos indėlininkams – tos šalies vertybinių popierių pirkėjams. Esant ramesniai ūkio padėčiai, dažnai diskonto normos politika yra pasyvi – centrinis bankas tiesiog keičia ją taip, kad ji atitiktų rinkoje susiklosčiusią paklūkanų normą.
Centrinis bankas gali dviem būdais reguliuoti kiekį, kurį skolina komerciniams bankams:
• Jis gali pakeisti diskonto normą. Kuo didesnė diskonto norma, tuo mažiau komerciniai bankai skolinasi iš centrinio banko.
• Jis gali paprasčiausiai atsisakyti skolinti bankams. Paskola yra laikina priemonė bankams, kurie si
iekia padidinti savo rezervus iki reikiamos normos, jei jų rezervai išsenka dėl netikėto indėlių atsiėmimo ar kitų nenumatytų aplinkybių. Paprastai reikalaujama, kad bankai apribotų skolinimąsi ir nenaudotų jo savo veiklai plėsti.
Lietuvos bankas yra juridinis asmuo, kuris, siekdamas nustatytų tikslų ir įgyvendindamas įstatymo numatytas funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir yra atsakingas Lietuvos Respublikos Seimui.
Lietuvos respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kuris pagal nuosavybės teisę priklauso Lietuvos valstybei. Jį steigia ir likviduoja Lietuvos Respublikos Seimas. Taip pat Lietuvos bankas turi antspaudą, kuriame yra Lietuvos valstybės herbas ir žodžiai „Lietuvos bankas“. Lietuvos banko buveinė yra Vilniuje, bet savo funkcijos atlikti turi teisę kituose miestuose steigti skyrius bei filialus.
Lietuvos bankas atstovauja Lietuvos valstybei užsienio valstybių centriniuose bankuose, tarptautiniuose bankuose ir kitose tarptautiniuose finansinėse institucijose, taip pat tarptautiniuose valstybiniuose pasitarimuose (tarybose) pinigų, valiutos ir kredito politikos klausimais. Gali būti tarptautinių ir užsienio institucijų akcininkas, jei tai susiję su nacionalinės valiutos, tarptautinių kreditų ir atsiskaitymų politikos tobulinimu, ir siekiant įgyvendinti Lietuvos banko tikslus.
Kitos centrinio banko funkcijos yra šios:
1. Monetarinės politikos vidinio ir išorinio stabilumo kontrolė. Centrinis bankas kontroliuoja, kaip kinta pinigų kiekis – cirkuliuojantis pinigų kiekis per tam tikrą laiko tarpą, kokie yra kreditų pasiūlos pasikeitimai.
2. Valstybės bankas. Vyriausybė gali savo biudžeto sąskaitos tvarkymą pavesti centriniam bankui ir apmokėti savo sąskaitas centrinio banko čekiais. Tuomet centrinio banko padėtis tampa nepatogi, čia susiduria šalies finansinė ir monetarinė politika. Vyriausybės paskolų dydis ir rūšys lemia pinigų kiekio didėjimą. Taigi centrinis bankas susiduria su sudėtinga užduotimi: privalo kontroliuoti pinigų kiekio didėjimą, bet tuo pat metu stengiasi finansuoti visuomeninį sektorių.
3. Bankų priežiūra. Jis registruoja komercinius bankus, taip pat centriniam bankui yra suteikta teisė išduoti ir atšaukti išduotas licencijas Lietuvos Respublikos ir užsienio bankams bei ikitoms kredito institucijoms, kontroliuoti jų veiklą. Šiam darbui atlikti Lietuvos bankas turi specialų padalinį – Kredito įstaigų priežiūros departamentą.
Taigi yra keliami šie bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai ir reikalavimai
– Kapitalo pakankamumo normatyvas – banko skaičiuotino kapitalo ir turto (aktyvų) bei nebalansinių įsipareigojimų, įvertintų pagal riziką santykis, turi būti ne mažesnis kaip 8 procentai.
– Likvidumo normatyvas – banko likvidaus turto santykis su einamaisiais įsipareigojimais negali būti mažesnis negu 30 procentų.
– Maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais normatyvas – leidžiamas bendrosios (išskyrus eurus) atviros pozicijos dydis – ne daugiau kaip 25 procentų banko kapitalo, o vienos valiutos (išskyrus eurus) ar tauriųjų metalų atviros pozicijos dydis – ne daugiau kaip 15 procentų banko kapitalo.
– Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvas – paskolų suma vienam skolininkui neturi viršyti 25 procentų banko kapitalo.
Paskolų suma, suteikta jį patronuojančiai įmonei, kitoms šios patronuojančios įmonės dukterinėms įmonėms arba savo paties dukterinėms įmonėms, kiekvienam skolininkui negali viršyti 75 procentų banko kapitalo, jeigu Lietuvos bankas vykdo konsoliduotą visos finansinės grupės priežiūrą. Jeigu Lietuvos bankas nevykdo konsoliduotos visos finansinės grupės priežiūros, paskolos suma, banko suteikta jį patronuojančiai įmonei, kitoms šios patronuojančios įmonės dukterinėms įmonėms arba savo dukterinėms įmonėms, kiekvienam skolininkui negali viršyti 20 procentų banko kapitalo.
– Didelių paskolų normatyvas – banko suteiktų didelių paskolų bendroji suma neturi viršyti 800 procentų banko kapitalo.
4. Bankų bankas. Centrinis bankas priima indėlius iš komercinių bankų ir skolina jiems pinigus. Ši funkcija iš dalies susijusi su monetarine politika, bet taip pat ji turi vieną specifinį bruožą: centrinis bankas veikia kaip „skolintojas paskutiniu atveju“.
5. Valiutos emisija. Centrinis bankas užsiima banknotų kūrimu, spausdinimu, išleidimu bei išėmimu iš apyvartos. Pinigų emisiją Lietuvos bankas įgyvendina šitaip:
• Nustato Lietuvos Respublikos pinigų nominalus, formą, skiriamuosius, apsaugos ir mokumo požymius, organizuoja pinigų spausdinimą, pervežimą bei jų saugojimą, nustato susidėvėjusių ir sugadintų pinigų išėmimo iš apyvartos, jų pakeitimo bei sunaikinimo tvarką, sudaro atsarginius piniginių ženklų fondus, nustato pinigų ekspertizės tvarką.
• Išleidžia į apyvartą ir išima iš apyvartos pinigus. Lietuvos bankas taip pat gali išimti iš apyvartos banknotus ir monetas, pakeisdamas juos kitais. Pakeitimo tvarką nustato ir paskelbia Lietuvos bankas..
6. Užsienio valiutų rezervo tvarkymas. Centrinis bankas užsienio atsargas laiko dėl dviejų pagridinių priežasčių – siekdamas tenkinti trumpalaikį užsienio valiutos poreikį tvarkant tarptautinius mokėjimus ir remti nacionalinės valiutos kursą.
Pagrindinės Lietuvos banko užsienio atsargų valdymo nuostatos skirtos viešai išaiškinti Lietuvos banko užsienio atsargų valdymo politikos tikslus, pagrindinius principus.
Nuostatos numato, kad valdant užsienio atsargas būtina užtikrinti tokį likvidžių finansinių išteklių kiekį, kurio bet kada pakaktų vidaus valiutų rinkoje vykdyti intervencijas, skirtas išlaikyti fiksuotą nacionalinės valiutos kursą bazinės valiutos atžvilgiu. Siekiant šio tikslo, užsienio atsargos valdomos pirmiausia vadovaujantis likvidumo ir saugumo principais. Patenkinus šių principų keliamus reikalavimus, vadovaujamasi pelningumo principu, t.y. jos investuojamos taip, kad per ilgą laikotarpį būtų siekiama gauti kuo didesnę grąžą.
Lietuvos bankas, kaip ir kiti centriniai bankai neišvengiamai susiduria su užsienio valiutos kurso rizika, todėl užsienio atsargos laikomos ta valiuta, kurios atžvilgiu nacionalinė valiuta yra fiksuota (eurais).
Lietuvos bankas užsienio atsargas skirsto į dvi pagrindines dalis – likvidumo ir investicinį portfelius, kuriems taikomos atskiros investavimo strategijos.
Likvidumo portfelyje esančios užsienio atsargos pirmiausia yra skirtos užtikrinti Lietuvos banko operatyvaus likvidumo poreikį, daugiausiai sąlygojamą Lietuvos banko operacijų vidaus valiutų rinkoje. Todėl, formuojant šio portfelio investavimo strategiją, taikomas trumpas – 1 mėnesio – investavimo laikotarpis.
Investicinio portfelio investavimo strategijos atžvilgiu kur kas labiau sureikšminamas pelningumo reikalavimas. Nustatant investicinio portfelio investavimo strategiją, taikomas 1 metų investavimo laikotarpis.
Atsižvelgiant į tai, kad esant globaliems ekonominiams ar politiniams sukrėtimams, aukso atsargos šiuolaikinėje finansų sistemoje atlieka galutinio rezervo šalies būtiniausiems poreikiams tenkinti funkciją, Lietuvos bankas turimo aukso atsargų kiekio, išskyrus galimą dalies užsienio atsargų perdavimą Europos centriniam bankui auksu, keisti neketina.
Lietuvos bankas užsienio atsargas investuoja skaidriose, reguliuojamose, didelėse ir likvidžiose finansų rinkose, kuriose sklandžiai ir efektyviai gali būti atliekamos užsienio atsargų valdymo operacijos.
7. Nustato bankų ir kitų ūkio subjektų vidaus ir užsienio atsiskaitymų tvarką
8. Organizuoja bankų informacijos sistemą.
9. Nustato apskaitos ir atskaitomybės sistemą bankams.
10. Sudaro Lietuvos Respublikos (LR) mokėjimų balansą.
11. Gali tvarkyti Lietuvos Respublikos valdžios ir valdymo institucijų sąskaitas.
12. Renka ir skelbia pinigų bei finansinę ataskaitą.
13. Konsultuoja LR Vyriausybę finansinės rinkos, kredito ir atsiskaitymų klausimais.
14. Lietuvos banko pinigų politiką ir jos priemonių naudojimą lemia fiksuoto lito kurso režimas ir Lietuvos banko neribotu mastu atliekamas litų keitimas į bazinę valiutą ir bazinės valiutos į litus bei Lietuvos banko įsipareigojimų litais visiško padengimo Lietuvos banko laikomomis aukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargomis principas.

Eil. Nr. Lietuvos banko teikiamos paslaugos Įkainiai
1 Sąskaitų atidarymas/uždarymas nemokamai
2 Sąskaitos išrašų bei kitos indėlininko pageidaujamos informacijos rengimas ir teikimas nemokamai
3 Mokėjimo pavedimai užsienio valiuta:
3.1 Įvykdyti antrą darbo dieną po jų gavimo dienos nemokamai
3.2 Įvykdyti pirmą darbo dieną po jų gavimo dienos 60 Lt
3.3 Skubus mokėjimo pavedimas užsienio valiuta 0,1 proc. pavedimo sumos, bet ne mažiau kaip 80 Lt ir ne daugiau kaip 1000 Lt
3.4 Mokėjimo pavedimo užsieniovaliuta atšaukimas 200 Lt
3.5 Mokėjimo pavedimas užsienio valiuta, kai gavėjo sąskaita yra Lietuvos banke nemokamai
4 Mokėjimo pavedimas litais nemokamai
5 Valiutos keitimas:
5.1 Lietuvos Respublikos bankams ir užsienio valstybių bankų filialams (skyriams) pagal Lietuvos banko valdybos nustatytą tvarką
5.2 Kitiems indėlininkams 50 Lt
6 Pinigų sumų įskaitymas į sąskaitą nemokamai
7 Grynųjų pinigų priėmimas ir išdavimas:
7.1 Užsienio valiutos pagal susitarimą
7.2 Litų nemokamai

1 Lentelė. Atlyginimo už Lietuvos banko teikimas paslaugas įkainiai 2005 m.

Išvados
Lietuvos bankas yra šalies centrinis bankas, kuris vienintelis išleidžia į apyvartą ir išima iš apyvartos Lietuvos Respublikos pinigus.

Pagrindinis Lietuvos banko tikslas – kontroliuoti ir reguliuoti pinigų pasiūlą. Įgyvendindamas šį tikslą, Lietuvos bankas vykdo pinigų politiką, kredito įstaigų priežiūrą, valdo užsienio atsargas, atlieka kitas funkcijas. Pagrindiniam tikslui įgyvendinti jis naudoja tris pagrindines priemones: rezervų reglamentavimą, atviros rinkos operacijas ir diskonto normą.

Literatūra:
1. Prieiga per internetą Lietuvos banko puslapio
2. Prieiga per internetą Lietuvos banko puslapio
3. Prieiga per internetą Lietuvos banko puslapio
4. Vaškelaitis V. Pinigai:centriniai bankai ir jų funkcijos. 2006m.

Leave a Comment