Turinys
Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………………….31. BVP samprata…………………………………………………………………………………………………………………..42. BVP skaičiavimo metodai………………………………………………………………………………………………….53. 2004/2005 metų Lietuvos bendrasis vidaus produktas……………………………………………………………53.1. Lietuvos BVP skaičiavimas gamybos metodu………………………………………………………………63.2. 2005 metų Lietuvos BVP išlaidų metodu……………………………………………………………………..73.3. 2005 metų Lietuvos BVP, apskaičiuotas pajamų metodu……………………………………………….74. Lietuvos bendrojo vidaus produkto prognozės 2006 metams……………………………………..8Išvados………………………………………………………………………………………………..9Naudota literatūra……………………………………………………………………………………11ĮvadasKiekvienoje šalyje tiriama atskirų asmenų, įmonių ir visos šalies ekonominė veikla. Pagal gautus duomenis apskaičiuojami įvairūs statistiniai rodikliai. Vienas iš tiksliausių ekonominę gerovę, ekonominį dydį atspindinčių rodiklių yra bendrasis vidinis (vidaus) produktas (BVP).BVP kitimas rodo šalies ekonominės padėties gerėjimą ar blogėjimą, taip pat ir šalies galimybes daugiau ar mažiau lėšų skirti vienai ar kitai sferai, pavyzdžiui, kultūrinei, socialinei sferai, taip pat švietimui, t.y. BVP rodo kiekvienos šalies potencialą, ekonomikos rezultatą.Tiksliausia prasme, BVP – tai pajamos, gautos šalies viduje (kaip neapskaitomas ekonominių ryšių saldas). Taigi, mano šio darbo tikslas: remiantis naujausiais duomenimis, apskaičiavus, išanalizavus Lietuvos BVP, pateikti atitinkamas išvadas.1. BVP samprata.Ekonomikoje bendrasis vidaus produktas (BVP) – tai tam tikros teritorijos (šalies, regiono ir pan.) ekonomikos dydį, pajėgumus (potencialą) ir kitus aspektus atspindintis rodiklis.Bendrasis vidaus produktas (BVP) – tai bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje, taip pat užsienio gamybos veiksnių gautos pajamos konkrečioje šalyje, atėmus šios šalies piliečių gautas pajamas užsienyje. Kitaip tariant, BVP – tai pajamos, gautos šalies viduje, eliminavus investicijas iš užsienio. Tačiau tiksliausia prasme, BVP apibūdinimas būtų toks: „BVP – tai šalyje sukurtų baigtinių ekonominių gėrybių piniginių verčių suma, išskaitant pajamas, gautas iš investicijų užsienyje ir pridedant toje šalyje užsieniečiams priklausomas investicines pajamas“. Šiame apibrėžime akcentuojamos baigtinės ekonominės gėrybės, t.y. baigtinės prekės bei paslaugos. Akivaizdu, kad tik būtent tokių ekonominių gėrybių piniginių verčių suma įskaičiuojama į šalies BVP. Baigtinė prekė/paslauga – tai tokia prekė/paslauga, kuri perkama galutiniam vartojimui, bet ne būsimam perpardavimui ar kitos prekės/paslaugos gamybai, tai asmeniniams žmonių poreikiams tenkinti skirtas dalykas.
Kaip jau minėjau, bendrąja prasme, BVP atskleidžia ekonominį šalies potencialą, o BVP vienam gyventojui laikomas patikimiausiu šalies sėkmės, turto rodikliu, t.y. šis rodiklis parodo šalies ekonominį išsivystymo lygį. BVP dėka galima apskaičiuoti:• nacionalinio biudžeto deficitą (procentinis dydis nuo BVP);• dinamiką atskiruose ūkio sektoriuose;• tiesiogines užsienio investicijas;• eksporto – importo santykį.BVP nustatymui naudojami kainų lygiai, kurių kitimui nustatyti dažniausiai taikomi šie indeksai:• BVP kainų indeksas. Jis parodo vidutinišką visų šalies prekių ir paslaugų kainų kitimą. Kainų indeksas yra santykis tarp prekės/paslaugos arba jų grupės vertės faktinėmis kainomis ir jų vertės sugretinamosiomis kainomis.• Vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksas (VPI) – vidutinis vartotojų nupirktų prekių ir paslaugų kainų lygis, apskaičiuojamas lyginant fiksuoto skaičiaus pirmojo būtinumo vartojimo prekių ir paslaugų vartotojo krepšelio vertinę išraišką atskirais laikotarpiais. Taikomi ir kiti kainų indeksai: didmeninių kainų indeksas; atskirų prekių grupių kainų indeksas; eksporto – importo kainų indeksas (parodo eksportuojamų – importuojamų ekonominių gėrybių kainų pasikeitimus); atskirų ūkių sektorių ekonominių gėrybių kainų indeksas (pavyzdžiui, žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų indeksas) ir kiti indeksai.2. BVP skaičiavimo metodaiBVP apskaitai naudojami šie 3 būdai:1. BVP skaičiavimas pagal pridėtinės vertės dydį (kitaip: pagal produkciją/išeigą) – tai BVP skaičiavimas gamybos metodu. Tokiu būdu BVP skaičiuojamas pagal produkciją sudedant visų firmų metinę produkciją ir iš gautos sumos atimant tarpinį produktą, t.y. BVP lygus vertei, kurią kiekviena įmonė/organizacija pridėjo prie įsigytų žaliavų vertės.2. BVP skaičiavimas išlaidomis. Šiuo atveju BVP apskaičiuojamas sudedant visas išlaidas, skirtas baigtinėms prekėms ir paslaugoms įsigyti. Baigtinės produkcijos visumines išlaidas sudaro keturios išlaidų grupės: 1) privataus vartojimo išlaidos (C); 2) investicijos (I); 3) vyriausybės išlaidos (G); 4) grynasis eksportas (E-I). 3. BVP skaičiavimas pagal pajamas. Šiuo metodu BVP apskaičiuojamas sudedant visas pajamas, kurias gauna visų gamybos veiksnių savininkai už kuriamas ekonomines gėrybes bei pridedant amortizacinius atskaitymus (amortizacija – pagrindinio kapitalo, kuris buvo panaudotas produktui gaminti, nusidėvėjimas) ir netiesioginius verslo mokesčius. Netiesioginiai verslo mokesčiai apima: 1) pardavimų/apyvartos mokestis (PVM Lietuvoje = 18%); 2) akcizai (nustatomi kuro, naftos ir kt. produktams); 3)muitai. Šie mokesčiai nustatomi ne pačiai įmonei ar organizacijai, bet jos gaminamai produkcijai.3. 2004/2005 metų Lietuvos BVPPirmiausia norėčiau pradėti nuo to, jog 2005 metus galima pavadinti istoriniais metais Lietuvos ekonomikos augime, nes šiais metais Lietuvos BVP pirmą kartą viršijo iki Lietuvos nepriklausomybės buvusį BVP lygį. Taigi, Lietuvai prireikė net 15 nepriklausomybės metų, kad per metus sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) taptų didesnis, nei buvo 1990 metais.O palyginti su 2004 m., skaičiuojant 2000 m. sugretinamosiomis kainomis, Lietuvos BVP 2005 metų padidėjo 7,5 proc., t.y. daugiau nei buvo prognozuota. O BVP dalis, tenkanti vienam šalies gyventojui sudarė 19384 litų.2005 metų BVP augimui įtakos turėjo beveik visos veiklos rūšys, išskyrus kasybą bei karjerų eksploatavimą. Beje, labiau nei bendras šalies ūkio augimas, pridėtinė vertė didėjo transporto, sandėliavimo ir ryšių, statybos, prekybos, apdirbamosios gamybos, viešbučių ir restoranų veikloje. Minėtų veiklos rūšių sukurta bendra pridėtinė vertė pernai, palyginus su 2004 metais, išaugo 9,7 proc., o likusių veiklos rūšių – tik 3,8 procento. Taip pat Lietuvos BVP augimą įtakojo tai, kad pridėtinė vertė su vartojimu susijusiose veiklos rūšyse augo net sparčiau nei gamybos sektoriuje, tam įtakos turėjo padidėjusios gyventojų pajamos bei skolinimasis.Didelės įtakos BVP augimui taip pat turėjo ir sparčiai išaugęs darbo užmokestis (Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis pernai išaugo iki 1289,5 lito, arba 12,2 proc., o realusis darbo užmokestis, įvertinus infliacijos įtaką, pernai padidėjo 7,8 proc., iki 925,2 lito). O pajamų augimas didina prekybą, ypač tų įmonių, kurios prekiauja ne maisto produktais (ne maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta pernai padidėjo beveik penktadaliu, ypač – 36,3 proc. – išaugo įmonių, prekiaujančių tekstile, drabužiais ir avalyne, ir 29,2 procento – baldų, apšvietimo įrangos, buitinių elektros prietaisų, radijo, televizijos prekių ir statybinių medžiagų parduotuvių apyvarta. Gerai sekėsi ir viešojo maitinimo įstaigoms. Restoranų, barų ir kitų maitinimo įmonių apyvarta 2005 m. sudarė 752 mln. litų, arba 23,9 proc. daugiau nei prieš metus).
Svarbus faktas, kad nors ir sparčiai pastaruoju metu auga Lietuvos BVP, tačiau Pasaulio bankas yra apskaičiavęs, kad mūsų šalies BVP, tenkantis vienam gyventojui, senųjų Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkį turėtų pasiekti maždaug po 18 metų. Taigi akivaizdu, kad mums iki Europos vidurkio vis dar labai toli.3.1. Lietuvos BVP skaičiavimas gamybos metodu (1 priedas) Lietuvos BVP gamybos būdu apskaičiuosiu 2004 metų, kadangi tiek Lietuvos statistikos departamento duomenų bazėje, tiek kituose literatūros šaltiniuose nėra 2005 metų duomenų, kad būtų įmanoma apskaičiuoti BVP gamybos metodu …(visi skaičiavimai, tiek BVP skaičiavimas gamybos metodu, tiek pagal išlaidas ir pajamas pateikti prieduose). Norint apskaičiuoti Lietuvos BVP gamybos metodu, sumuojama šių ekonominių veiklos rūšių pridėtinė vertė: 1. Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė (3238 mln.Lt);2. Žuvininkystė (45,7mln.Lt);3. Išgaunamoji pramonė (298,8 mln.Lt);4. Apdirbamoji gamyba (11506,4 mln.Lt);5. Elektros, dujų ir vandens tiekimas (2486,2 mln.Lt);6. Statyba (4020 mln.Lt);7. Didmeninė ir mažmeninė prekyba (10059,3 mln.Lt);8. Viešbučiai ir restoranai (849 mln.Lt);9. Transportas, sandėliavimas ir ryšiai (7184,8 mln.Lt);10. Finansinis tarpininkavimas (1260,4 mln.Lt);11. Nekilnojamas turtas, nuoma ir kita komercinė veikla (5684 mln.Lt);12. Viešasis valdymas ir gynyba (2975 mln.Lt);13. Švietimas (3024,5 mln.Lt);14. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas (1684,9 mln.Lt);15. Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla (1641,9 mln.Lt);16. Privačių namų ūkių veikla (74,4 mln.Lt);
Iš pateiktų duomenų matyti, kad didžiausią svorį sudaro apdirbamoji gamyba (11506,4 mln. Lt). Mokesčiai gaminiams sudarė 6671,1 mln. Lt, o subsidijos gaminiams 264,3 mln. Lt. Susumavus aukščiau paminėtų ekonominių veiklos rūšių pridėtinę vertę, gaunu bendrąją pridėtinę vertę (56033,3 mln. Lt), taip pat pridedu mokesčius gaminiams(6671,1 mln. Lt) ir minusuoju subsidijas gaminiams (264,3 mln. Lt). Galutiniame rezultate gaunu, jog 2004 metų Lietuvos BVP, apskaičiuotas gamybos metodu, yra 62440,2 mln. Lt (einamosiomis 2004 metų kainomis) – apie 7 proc. didesnis nei 2003 metų.
3.2 2005 metų Lietuvos BVP išlaidų metodu (2 priedas) 2005 metų Lietuvos galutinio vartojimo išlaidos buvo tokios:1. namų ūkio vartojimo išlaidos – 46585,2 mln. Lt (lyginant su 2004 metų duomenimis, išaugo 10,7 proc.); 2. valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos buvo 11683,6mln.Lt;3. valdžios sektoriaus individualaus vartojimo išlaidos – 6867,3 mln.Lt;4. valdžios sektoriaus kolektyvinės vartojimo išlaidos – 4531,4mln.Lt;5. ne pelno institucijų, teikiančių paslaugas namų ūkiams, vartojimo išlaidos – 221,9 mln.Lt;2005 metų bendrojo kapitalo formavimas sudarė 17663,7 mln. Lt, t.y. 7,1 proc. didesnis nei 2004 metų (15082,6 mln. Lt). O prekių ir paslaugų importas didesnis už eksportą (kaip ir ankstesniais metais); prekių ir paslaugų importas: 46004,4 mln. Lt, eksportas: 40851,3 mln. Lt.Taigi, viską susumavus, t.y. sudėjus galutinio vartojimo išlaidas, bendrojo kapitalo formavimo išlaidas, prekių ir paslaugų eksportą, ir atėmus prekių ir paslaugų importą, rezultate gaunu tokią 2005 metų BVP išraišką: 71001,4 mln. Lt (skaičiavimai pateikti antrame priede).
3.3 2005 metų Lietuvos BVP, apskaičiuotas pajamų metodu (3 priedas)BVP pagal pajamas apskaičiuojamas kaip visų šalies gyventojų pajamų, gautų kaip atlyginimo už ūkinėje veikloje panaudotus gamybos veiksnius (3 pagrindiniai gamybos veiksniai: žemė; darbas; kapitalas), ir netiesioginių verslo mokesčių bei pagrindinio kapitalo metinės amortizacijos suma.2005 metų duomenimis visų šalies piliečių pajamas sudarė:1. kompensacija dirbantiems – 27831,0 mln. Lt. Šią pajamų rūšį sudaro: algos ir atlyginimai (22073,8 mln. Lt) ir socialiniai darbdavių įnašai (5757,3 mln. Lt);2. likutinis perteklius ir mišriosios pajamos – 28267,6 mln. Lt;3. pagrindinio kapitalo vartojimas – 8344,4 mln. Lt;4. gamybos ir importo mokesčiai – 7783,0 mln. Lt;
Taigi, skaičiuojant pajamų metodu, visos pajamų rūšys sudedamos, tik subsidijos minusuojamos (1224,6 mln. Lt). 2005 metų Lietuvos BVP, apskaičiuotas pajamų metodu, lygus reikšmei: 71001,4 mln. Lt (skaičiavimas trečiame priede)….4. Lietuvos bendrojo vidaus produkto prognozės 2006 metamsNors ir Lietuvos BVP tempai palaipsniui lėtėja, tačiau tikimasi, kad 2006 metais augimas bus 6,5 proc. (SEB Vilniaus banko analitikų duomenimis). Tuo tarpu, finansų ministerijos analitikai prognozuoja, kad BVP augimas bus apie 6 proc. Todėl vis dar išsivysčiusių pasaulio šalių kontekste prognozuojamas Lietuvos ekonomikos augimas išlieka optimistinis.
Prognozuojama, kad 2006 metų BVP augimą skatins vidaus vartojimas bei investicijos. Tačiau lėtas Eurozonos šalių ūkio augimas gali neigiamai veikti Lietuvos eksportą ( šiemet numatomas augimas – 10,1 proc.; 2007-aisiais – 9 proc. ). Tačiau stabili darbo rinka (nedarbas šiemet sieks 9,5 proc., o 2007 metais 9 proc.), stabilus atlyginimų augimas bei žemos palūkanų normos kompensuos neigiamus šio proceso efektus. Šie veiksniai išlaikys vidaus paklausą ir lėtėjančio, bet stabilaus vartojimo augimą. Tačiau vis tiek išliks profesinę kvalifikaciją turinčių darbuotojų trūkumas, kurį lemia emigracija. Prognozuojama, kad ateityje, ėmus veikti rinkos savireguliacijos mechanizmams, darbuotojų emigracija pradės mažėti.Išvados1. Reikia nepamiršti, kad BVP tiksliai apskaičiuoti yra gana sudėtinga, nes:• kai kurie produktai yra netiksliai įvertinami, nes jais neprekiaujama rinkoje (pavyzdžiui, tokios viešosios paslaugos kaip švietimas ar sveikatos apsauga įvertinamos tik apytikriai);• sunku teisingai apskaičiuoti ir pagerėjusią prekių kokybę (pavyzdžiui, nors kompiuterių, televizorių kokybė per paskutiniuosius metus pagerėjo, jų kainos net sumažėjo);• į BVP neįeina ir visiškai legalus, bet neatlyginamai atliekamas darbas (pavyzdžiui, namų šeimininkių darbas: lyginimas, skalbimas ir pan.).• Įskaičiavus šias, ne užmokesčio teikiamas paslaugas, mūsų BVP iš karto gerokai padidėtų (manoma, apie pusantro karto);• BVP atspindi tik oficialią rinką, „šešėlinės ekonomikos“ ( „šešėlinė ekonomika“ Lietuvoje sudaro 15 – 17 proc.) veikos rezultatai neįtraukiama į BVP sudėtį;• Neįskaičiuojama per kiek laiko (darbo dienos valandų) pagamintas BVP – laisvalaikio problema ir t.t.Taigi, nors BVP yra ekonominio išsivystymo ir galios rodiklis, tačiau jis turi daug trūkumų, t.y. nėra toks tikslus, kokio mes norėtumėme.2. BVP nevisada gali atskleisti šalies turtingumą. Svarbiausia priežastis labai paprasta: BVP parodo pajamas, bet ne turtą. Kitaip sakant, parodo kiek naujų gėrybių sukuriama per metus, bet nerodo kiek jų jau turime. O juk pajamos ir turtas – skirtingi dalykai. Pvz., dauguma pensininkų turi daug turto, bet mažai pajamų, tuo tarpu dažnas samdomas darbuotojas dali pasigirti didelėmis pajamomis, bet visiškai neturi turto. Taigi pasakyti, kuris iš jų turtingesnis, ne visada paprasta. 3. nors Lietuvos BVP rodiklis auga dideliais tempais, tačiau Europos Sąjungos šalių BVP vidurkis bus pasiektas tik po 18 metų, tačiau nereikia ir nusiminti, nes Lietuvos ekonomikos progresas akivaizdus ir apčiuopiamas.4. panašus ekonominis rezultatas buvo ir prognozuojamas, tačiau, jau 2005 metų I – ojo ketvirčio duomenimis, Estijos ir Latvijos BVP augimas jau pralenkė Lietuvos BVP augimą. Tai įrodo šie duomenys: Lietuvos BVP 2005 m. I – ą ketvirtį, palyginus su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu yra 105,7 proc., tuo tarpu, Latvijos – 107,4 proc., o Estijos – 107,2 proc. Tam didžiausios įtakos turėjo gana nedidelės tiesioginės užsienio investicijos, pavyzdžiui, Lietuvos minėtojo laikotarpio tiesioginės investicijos buvo beveik perpus mažesnės nei to pačio laikotarpio Estijos investicijos (tiesioginių užsienio investicijų srautas 2005 metų I – ojo ketvirčio pabaigoje, atitinkamai: 5077,8 mln. litų , 9022,5 mln. litų). Taip pat, šiems rodikliams didelės įtakos turėjo ir didelis šalies mirtingumas bei mažas natūralus gyventojų prieaugis, palyginus su Latvijos ir Estijos atitinkamais duomenimis.Naudota literatūra1. www.std.lt2. www.wikipedia.org/wiki/Benras_Vidaus_Produktas3. www.atviraskodas.info4. www.zum.lt5. Z.Pagirskienė „Ekonomikos teorija“. Vilnius, 2003 m., 34 psl.6. Regina Paliulytė „Makroekonomikos antrasis leidimas. Paskaitų ciklas.“ Vilnius, 2005 m.,11 – 12 psl.7. www.biznews.lt8. www.politika.lt9. A.Jakutis, V.Petraškevičius, A.Stepanovas, L.Šečkutė, S.Zaicev „Ekonomikos teorija“, Vilnius, 2005 m., 151 – 164 psl.10. Paul Wonnacott, Ronald Wonnacott „Macroeconomics“, 1994 m., 90 – 110 psl.11. Christopher Pass, Bryan Lowes, Leslie Davies “Ekonomikos terminų žodynas”, 1994 m.